Kaunas

     Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. Ž., jo gynėjui R. M., nukentėjusiajam E. G., jo atstovui advokatui M. V., vertėjoms V. T., R. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją  bylą, kurioje

     R. Ž., asmens kodas a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, 35 % neįgalus, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

     kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., aprašyto 2015 m. birželio mėn. 26 d. kaltinamajame akte, padarymu,

     n u s t a t ė:

     R. Ž. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:

   2014-03-29 apie 13.30 val. vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno r., Kuro k. Šakių pl. nuo Šakių link Kauno ties namu Nr. 49 pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto, galiojančio šiuo metu (111 punktas, galiojęs įvykio metu) reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas sukti į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui Kawasaki ZX 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. G., dėl to su juo susidūrė, eismo įvykio metu padarydamas motociklo vairuotojui nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

     Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.

     Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-03-29 apie 10 val. vairavo automobilį VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su savo gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobilyje važiavo sesuo B. D., ji sėdėjo priekyje šalia jo. Važiavo Kauno r. nuo Šakių link Kauno apie 80 km/h greičiu. Kiekviena kryptimi yra po vieną eismo juostą. Artėdamas link Ovos g. jau iš toliau įjungė dešinio posūkio signalą, kadangi minėtoje gatvėje norėjo sukti į ją ir tuo pačiu mažino greitį. Iki jos tuo metu galėjo būti apie 50 metrų atstumas. Privažiavus minėtą gatvę jis dar kartą pasižiūrėjo per šoninius veidrodėlius ir matė, kad gale transporto priemonės nebuvo, todėl ramiai važiavo ir jau suko į dešinę pusę. Šoniniai veidrodėliai nustatyti taip, kad priekaba jam netrukdo ir jis aiškiai mato, kad darosi automobilio gale. Tik pradėjus sukti į dešinę iš karto pajuto smūgį į dešinės pusės priekines keleivio dureles ir spėjo pastebėti, kad kažkas verčiasi. Iš karto pamatė, kad krito motociklas ir jo vairuotojas. Jie nukrito į dešinėje pusėje esančią pievą. Kiek metrų pasakyti negali, bet toli. Po kontakto su motociklu jo automobilį kažkiek nubloškė atgal ir daugiau transporto priemonės nejudino iki kol atvyko policijos pareigūnai. Sesuo iš karto skambino pagalbos telefonu. Tuoj pat privažiavo dar du motociklininkai, greičiausiai, jie važiavo kartu, nes atvažiavo iš tos pačios pusės. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitosios med. pagalbos automobilis. Į gydymo įstaigą išvežė motociklo vairuotoją. Jis pats eismo įvykio metu nesusižalojo, tik sesuo tos pačios dienos vakare kreipėsi į Vilkaviškio ligoninę. Prieš sukdamas į dešinę nebuvo sustojęs, tik sulėtino greitį. Priekaba buvo tuščia.

     Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis davė aprašytus  parodymus būdamas įsitikinęs, jog Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir yra nekaltas.

     Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia toliau aptariamais nukentėjusiojo E. G., specialisto išvada, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais: kaltinamasis neginčija kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių apie eismo įvykį, pripažįsta, jog dalyvavo eismo įvykyje ir įvykis buvo. Apkaltinamasis nuosprendis taip pat grindžiamas duomenimis apie eismo įvykį, teismo ekspertų išvadomis ir jų paaiškinimais teisiamajame posėdyje.

     Nukentėjusysis E. G. parodė: „įvykio metu vairavau motociklą, kai važiavau pasivijau automobilį su priekabą, kuris mažino greitį. Greitį mažinau ir aš, iš lėto link jo artėjau, stojome, jis neparodydamas jokio posūkio išvažiavo į kairę, priešpriešinę eismo juostą. Stabdant automobiliui su priekaba stabdžiau ir aš priartėjau apie 15 metrų. Automobilio vairuotojas pilnai išvažiavo į kairę eismo juostą. Toje vietoje buvo kur pasukti, stovi namas, aikštelė šalia kelio. Prie kairės juostos jis riedėdamas sustojo, aš iš paskos, labai negreitai, praktiškai riedėdamas važiavau, įsitikinau, kad žmogus sustojo ir stovi. Kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo. Nežinau, ką jis pagalvojo. Kairėje namas su atitvaru, bet nuo kitos pusės nėra atitvaro, galima ir prie atitvaro sustoti, jis nieko nereiškia. Iš kitos pusės važiuojant aitvarų nėra, jie prasideda nuo sankryžos. Įsitikinau, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo, jokių nei dešinių, nei kairių posūkių kaltinamasis nerodė. Įsitikinęs, kad kaltinamasis sustojo, pradėjau bėgėtis, paskutiniu momentu tik pamačiau, kad jau įsuko, laikiausi už vairo, į priekinį sparną ties automobilio veidrodžiu atsitrenkiau. Aš beveik buvau sustojęs, riedėdamas. Aš privažiavau riedėdamas iki kaltinamojo automobilio 15 metrų atstumu. Kai ženkliai arčiau išvažiavo į kairę juostą aš artėjau. Kurį laiką važiavo ir sustojo, aš priartėjau apie 15 metrų, jau kaltinamojo vairuojamas automobilis stovėjo, aš įsitikinau. Koks motociklo greitis buvo susidūrimo metu aš nežiūrėjau į spidometrą, o greitėjau. Pagal greitį atitinka, manau, ką sako ekspertai. Tai, kad nuotraukose sustoję virš 80, tai rodo apsukas, tai tachometras. Motocikle yra šešios pavaros. Motociklas ne automatinis. Buvau nuo pradžių pirmą bėgį įjungęs. Susidūrimo momentu buvo įjungtas pirmas bėgis, aš iš vietos važiavau. Antrą bėgį jungiu visaip, priklauso, kur važiuoju. Toje vietoje, kai pradėjau važiuoti taip ir susidūriau pirmu bėgiu važiuodamas. Paprastai žiūriu į tachometrą. Sustojau, pasiruošiau bėgius, kad toliau važiuoti. Aš riedėdamas važiavau. Iš kairės pusės kaltinamojo vairuojamas automobilis užsuko į dešinę. Aš ,,praskridau“ nuo motociklo. Jei, kaip teigia, kad į duris trenkiausi, būčiau vietoje likęs, bet pro kapotą aš ,,praskridau“. Ikiteisminio tyrimo metu liudijau, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė įtarimą, man sukėlė įtarimą, kad jis vingiavo, važiuojant tiesiai paprastai laikomasi trajektorijų, nesimėtoma, o buvo vingiuojama, nesiėmiau veiksmų, nes buvo neadekvatus žmogus. Kelių eismo taisyklių 134 p. man žinomas, taip ir buvo, aš lėtėjau, praktiškai sustojau. Aplamai toje vietoje gatvė nesaugi, eismas nesaugus, tačiau aš jokio manevro nedariau, pristabdžiau, važiavau savo juosta, nemanevruojant. Atstumas tarp kaltinamojo vairuojamo automobilio su priekaba ir mano vairuojamo motociklo buvo apie 15 metrų tada, kai kaltinamojo automobilis buvo sustojęs. Tarp manęs, kai pradėjau greitėti, nuo kaltinamojo vairuojamo automobilio buvo atstumas. Važiavau 50-70 cm dešiniau skiriamosios juostos, dešinėje važiuojamoje dalyje. Kokia buvo juosta ar ištisinė, ar punktyrinė neturėjo man įtakos, neatkreipiau dėmesio. Priešpriešinėje kelio juostoje nuo skiriamosios juostos kaltinamojo vairuojamas automobilis apie metrą atstumu buvo. Tarp jo ir skiriamosios juostos buvo apie metro atstumas, man apie 50-70 cm buvo iki skiriamosios juostos. Dėl kelių eismo taisyklėse numatyto saugumo aš, apvažiuodamas transporto priemonę, maniau, kad saugiai elgiuosi, aš nieko neapvažinėjau, važiavau savo eismo juostoje, man ,,atsidarė“ kelias pilnai eismo juosta. Aš nekeičiau krypties, važiavau tiesiai. Kaltinamojo vairuojamas automobilis rengėsi sukti į kairę, sustojo. Nežinau kam reikėjo jam sustoti, vienas žmogus išsuka normaliai, kitas išvažiuoja į kairę eismo juostą, jei elgėsi negalvodamas apie pasekmes, eismą, išvažiavo į kairę eismo juostą. Kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo, jis palaipsniui išvažinėjo ir sustojo prie kairio kelkraščio. Man buvo įtarimas, arba sustojo, arba suks prie stovinčio namo. Įsitikinau arba sustojo, arba suks į kairę kaltinamasis. Paprastai neįprastas buvo kaltinamojo vairuojamo automobilio sustojimas. Logiškai mąstant, kur sankryža, punktyrinė linija, kaip visur, tačiau kaltinamojo vairuojamas automobilis žymiai anksčiau tai padarė. Kaltinamasis sustojo ties keliuku, šalia keliuko. Nuotraukose matyti ar aikštelė, ar keliukas, ten ir sustojo. 73 km/h greitį su pirma pavara galima pasiekti motociklu. Kiekviena eismo juosta toje vietoje buvo apie 4 metrus manau, kaip standartinė, tiksliai nežinau. Kaltinamasis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, netikėjau, kad tai gali padaryti. Nebuvo eismo jokio, nemačiau mašinos, sako tik tam kaltinamasis, kad neva neišvažiavo. Nebuvo jokių mašinų. Jei priešpriešiais būtų buvęs transportas, manau, kad būtų sukliudęs, jei būtų mašina atvažiavusi iš priešais, jis stovėtų savo eilėje. Šonuose liktų tik metras. Jei priekyje stovi mašina, tai kaip aš iš galo atvažiavęs pataikysiu į priekinį sparną - niekaip. Mano motociklo vairavimo patirtis - nuo 2006 metų, teises turiu nuo 1988 metų. Motociklą vairuoju. Nuo 2006 metų prasidėjo kelionės, nuėjau į sportą, kur sportiniai motociklai, nuo 2009 metų pradėjau treniruotis, važinėti trasose, 2010 metais buvau Lietuvos trasos čempionas, 2010 metais turėjau trasoje traumą. Turėjau ir gatvėje, ir sporte du motociklus, vienas trasoje važiuoti, kitas standartas keliuose važiuoti. Dėl tachometro parodymų – maksimalų greitį su tuo motociklu pirma pavara galima pasiekti min 120 km., daugiausia 150 km. Su pirma pavara. Keistai visiems tai atrodo. Į greitį nežiūri, sporte padangos skirtingos, perdavimai skirtingi, spidometrai ,,meluoja“. Galima su pirma pavara pasiekti labai didelį greitį. Mano nuomone nebuvo leistinas toks kaltinamojo automobilio vairuotojo manevras, jis neleistinas, kadangi išvažiavo į kairę eismo juostą. Dar šiuo metu gydausi, devynis mėnesius nevaikščiojau, man nustatytas invalidumas, 60 procentų esu nedarbingas, 40 procentų darbingas. Gydausi iki šiol, sunkiai vaikštau. Nebaigtas gydymas, atsisakiau kelį protezuoti. Man yra viltis, kad gal dar atsistatys, tačiau prognozės - kelio protezavimas. Draudimas nieko neišmokėjo. Patikslintas ieškinys buvo pateiktas 2015-01-02 teisiamajame posėdyje”.

     Aprašęs nukentėjusiojo parodymus teismas konstatuoja faktą, kad nukentėjusysis kitaip nei kaltinamasis vertina priežastinį ryšį tarp automobilį vairavusio kaltinamojo R. Ž. ir jo paties, vairavusio motociklą, veiksmų, atliktų  eismo įvykio metu. Teismas apie tai pasisako toliau, - aptaręs teismo ekspertų išvadas ir jų paaiškinimus, duotus teisme.

     Liudytojas L. N. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. 2014-03-29 jam apie pietus paskambino kažkuris iš nukentėjusiojo draugų pasakė, kad nukentėjusysis papuolė į autoįvykį, reikia pagalbos pasikrauti motociklą, o gal dar kokios pagalbos reikės. Atvažiavo po pusės valandos. Paties įvykio nematė, matė situaciją po įvykio. Automobilis dar stovėjo. Matė, kaip policininkas apžiūrėjo priekabą, paspardė, tada atsirado posūkio žibinto mirksėjimas, - tik paspardžius, buvo kalba, kad ,,nekontaktuoja“. Niekas nežino, ar tas žibintas mirksėjo įvykio metu. Paspardžius pradėjo tik tada veikti žibintai.

     Iš liudytojo M. P. parodymų, teisme kaltinamojo gynėjo prašymu ištirtų LR BPK 276 str. nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad jis 2014-03-29 apie 13 val. važiavo motociklu Suzuki, valst Nr. (duomenys neskelbtini),  Kauno r. Šakių pl. link Kauno. Priekyje jo, ta pačia kryptimi motociklu važiavo E. G., kuris nuo jo nutolęs buvo apie 20 metrų atstumu. Važiavo maždaug apie 90 km/h greičiu. Prisivijo automobilį VW Passat, su priekaba, važiavusį ta pačia kryptimi, kurio greitis galėjo būti apie 80 km/h. Jo nelenkė, kadangi kelyje buvo ištisinė skiriamoji juosta. Nuo jo laikėsi atstumo apie 30 metrų. Pavažiavę apie kelis šimtus metrų pamatė, kad priekyje važiavęs automobilis VW Passat persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jam pasirodė keistas vairuotojo manevras, todėl pažiūrėjo į priekabos posūkio žibintus,- nei kairys, nei dešinys žibintai nemirksėjo. Taip automobilis važiavo apie 20 metrų atstumą. Pamanė, kad automobilis suks į kairę kelio pusę, kur yra gyvenamasis namas. Tuo metu kai priekyje važiavęs E. G. jau važiavo lygiagrečiai automobilio dešinėje pusėje, šis staiga suko dešinėn, taip užkirsdamas jam kelią. E. nespėjo net stabdyti, todėl trenkėsi į priekinę, dešinės pusės automobilio dalį. Smūgio metu jo greitis buvo apie 60 km/h, o atstumas apie 15 metrų. Po susidūrimo E. kartu su motociklu buvo nublokštas į laukus dešinėje kelio pusėje. Jis tuoj pat bėgo prie jo ir iškvietė medikus. E. buvo stipriai sužalotas. Atvykę medikai išvežė jį į gydymo įstaigą. Eismo įvykio metu kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Mano, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad automobilio VW Passat vairuotojas per velkamą priekabą galėjo nepastebėti iš paskos motociklą vairavusio nukentėjusiojo E. G. ir tai, kad automobilio vairuotojas padarė netikėtą manevrą, - posūkį į dešinę (b. l. 44-45).

     Liudytoja B. D., kaltinamojo R. Ž. sesuo parodė: “važiavau su brolio vairuojamu automobiliu 2014-03-29 apie 13:30 val., važiavome niekur neskubėdami. Brolis važiavo 50 km/val. greičiu, kadangi su priekaba greičio nebuvo. Buvo įjungtas posūkis į dešinę, jis pradėjo sukti. Pasižiūrėjęs į veidrodėlius pradėjo sukti iki pradėjo sukti pajutome smūgį į dešinę pusę. Aš susitrenkiau galvą į durelių atramą, atsidarė durelės, atsisegiau saugos diržą, išlipau, iš karto nesuvokiau, kas čia per smūgis, paskui pamačiau, kad privažiuoja su motociklu žmogus ir supratau, kad buvo atsitrenkta į motociklą. Aš stebėjau kelią. Automobilis prieš sukdamas nebuvo išvažiavęs į piešingą kelio eismo juostą. Jis laikėsi dešinės pusės važiuojant, suko. Kitaip nebuvo, nes mes į tą pusę važiuojame jau daug metų, pati vairuoju, važiavau ir su priekaba, pasirenki saugiai, užsukti. Aš įvykio vietoje buvau, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Kai priekaba buvo atkabinta, kabinta prie kito transporto priemonės teko paspardyti žibintus, nežinau kas buvo, gal nepaspausta, gal nesujungta, kai sėdome prie savo automobilio, niekada brolis nesėda nepažiūrėjęs ar dega priekabų žibintai. Brolis atsakingai pasižiūri, buvo kontaktas. Viskas buvo, techniškai priekaba tvarkinga. Kai sėdi prie transporto priemonės pažiūri visada ar veikia posūkiai. Kad saugiai užsukti pasirinktas saugus atstumas buvo. Manevras į dešinę buvo, o koks atstumas nepasakysiu, apie metras nuo kelio. Nuo asfaltuotos kelio dalies apie metras, tiksliai nepasakysiu. Aš tuo momentu pastebėjau atvažiuojantį automobilį, eismas vyko, negalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Motociklas atsirado dėl didelio greičio. Gal nebuvo kur dėtis motociklui, buvo greitis, gal bandė išvengti, gal pralįs. Iš priešingos pusės atvažiavo dar transporto priemonės, todėl nelenkė iš kitos pusės. Važiavo automobilis Passat, paskui suvokiau, kad buvo ir autobusas, bet kai nepagalvojome, žiūrėjome kur važiavome. Automobilius ne iš toli važiavau priešpriešiais atvažiuojančius, automobilio Passat vairuotojas buvo sustojęs, tuo metu buvo stresas, nepasiėmiau duomenų, padariau labai blogai. Dešinėje automobilio pusėje motociklas iš kur atsirado nežinau. Motociklas važiavo plentu, asfaltuota dalimi. Motociklui nemanau, kad buvo palikta dalis pravažiuoti. Motociklas iš galo atvažiavo, nežinau tiksliai. Man pačiai šokas buvo iš kur atsirado. Prieš sukdamas brolis buvo pristabdęs, ne visai sustojęs, pristabdė ir suko. Pati taip darau kai važiuoju. Viskas įvyko labai greitai. Man teko ne vieną kartą tą automobilį su priekaba vairuoti; kai priekaba prikabinta per galinio vaizdo veidrodėlius viskas gerai matosi. Nesenai pati važiavau.

     Aprašęs liudytojų L. N., B. D. ir M. P. parodymus teismas daro išvadą, kad jie patvirtina nukentėjusiojo E. G. parodymus, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis prieš sukdamas į dešinę, nerodė posūkio signalo arba neveikė signalinės posūkio lemputės. Kartu teismas pastebi, - apie tai aprašoma toliau, kad kaltinamojo R. Ž. vairuojamas automobilis pagal Kelių eismo taisykles buvo kliūtis nukentėjusiojo E. G. vairuojamam motociklui ir nukentėjusysis neatliko visų veiksmų, galėjusių padėti išvengti autoįvykio: elgėsi rizikingai, nors pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo kaltinamojo R. Ž. nusikalstamas nerūpestingumas.

     Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotolentelės matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, buvęs 2014-03-29 apie 13.30 val. Kauno r., Kuro k., Šakių pl. ties sankryža su Ovos g. (b.l.8-10, 17-22).

     Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad užfiksuotos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo Kawasaki ZX1000, valst Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės po eismo įvykio (b.l.11-16).

     Iš Valstybinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG3003 /14 (02) matyti, kad E. G. konstatuota: dėl kairio šlaunikaulio galvos išnirimo bei kairės gūžduobės stogo lūžio išsivystė kairio klubo sąnario uždegimas bei kairio šlaunikaulio galvos nekrozė, kurios pasekoje kairio šlaunikaulio galva pašalinta bei kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių intrasąnarinių lūžių, -to pasekoje liko ryški kelio sąnario deformacija bei funkcijos sutrikimas (lenkimas 20), nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 115-117).

    Teismas konstatuoja: aptarta specialisto išvada patvirtina faktą, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, nurodytas kaltinamajame akte.

     Ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti du eismo įvykio tyrimai, surašytos dvi teismo ekspertų išvados. Išvados yra skirtingos. Apie tai aptariama toliau.

     Pirmoji teismo eksperto išvada Nr. 11-1129 (14) buvo surašyta 2014-07-11, ją pasirašė Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas L. A.. Antroji teismo eksperto išvada Nr. 11-872 (15) buvo surašyta 2015-05-06, ją pasirašė Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas V. M.. Abi išvados padarytos ikiteisminio bylos tyrimo metu.

     Pirmojoje išvadoje nurodoma:

    1. Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis „VW Passat”, vairuojamas R. Ž., važiuodamas Šakių plentu Kauno link, Kuro kaime, sankryžoje su Ovos gatve, pradėjo dešinio posūkio manevrą į Ovos gatvę. Tuo metu į besukančio automobilio dešinio šono priekinę dalį (į dešinės pusės priekinių durelių ir priekinio sparno sandūrą), nearčiau kaip 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, atsitrenkė iš paskos orientaciniu apie 71 km/h greičiu važiavęs motociklas „Kawasaki ZX100”, vairuojamas E. G.. Po smūgio motociklas „Kawasaki ZX100” virto, išsipylę techniniai skysčiai paliko šleifą ir motociklas, nuslydęs į dešinėje kelio pusėje buvusią pievą, ten liko gulėti, o automobilis po susidūrimo, pajudėjęs į priekį, sustojo dešinėje kelio pusėje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

2. Automobilio „VW Passat” ir motociklo „Kawasaki ZX100” susidūrimas įvyko nearčiau kaip 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, motociklo slydimo pėdsako pradžioje.
3. Motociklas „Kawasaki ZX100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. G., prieš susidūrimą važiavo orientaciniu apie 71 km/h greičiu.
4. Motociklo „Kawasaki  ZX100” vairuotojo E. G. veiksmai, - nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat”, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

     Automobilio „VW Passat” vairuotojo R. Ž. veiksmai, - prieš pradėdamas dešiniojo posūkio manevrą nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad daryti yra saugu, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.    

     Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas L. A. paaiškino: “tvirtinu išvadą. Abiejų vairuotojų veiksmai manau turėjo įtakos įvykiui, taip ir nurodžiau išvadoje. Kurio vairuotojo veiksmai labiau įtakos turėjo, neatsakysiu, manau, teismas tai nuspręs. Mano manymu, abiejų veiksmai įtakojo. 2 punktas – tiksli mano išvada, gali būti ir toliau nei 1,5 metro, ne arčiau. Automobilio vairuotojas prieš darydamas posūkį nebuvo privažiavęs kiek galima dešiniau, dėl to ir tokia išvada, kad ne arčiau kaip 1,5 metro buvo įvykis dešinio krašto, automobilio vairuotojas nevažiavo kaip reikalauja eismo taisyklės. 8000 apsukų buvo, manau, kad su pirma pavara motociklu galima pasiekti 100 km/val. greitį. Apie posūkių žibintus, ar rodė dešinį posūkį ar ne kaltinamojo vairuojamas automobilis, negalima nustatyti iš bylos duomenų. Žibintą ir po susidūrimo galėjo išjungti, būna, kad po eismo įvykio įjungia žibintus, tokios detalės nepatvirtinsi. Pagal mano išvadą galima teigti, kad automobilis sudarė kliūtį motociklui, keitė vairavimo kryptį dėl ko susidarė kliūtis, motociklas atsitrenkė. Kai susidarė kliūtis, motociklo vairuotojas iš anksto lėtindamas greitį galėjo išvengti susidūrimo. Jei posūkio signalai rodomi, manau, kad galima išvengti kliūties. Iki susidūrimo kiek likus pradėjo automobilis sukti į dešinę to neskaičiavau. Per 15 metrų ar įmanoma motociklui pasiekti 73 km./val. greitį nepasakysiu, reikia skaičiuoti. Dėl antro išvados punkto, ne mažiau kaip 1,5 metro nuo dešinio krašto smūgis, tai neatmetu galimybės, kad galėjo automobilio vairuotojas išvažiuoti į kairę pusę. Manau, kad galėjo šiek tiek išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Neatmetama galimybė, kad galėjo automobilis išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Tai, kad automobilio vairuotojas būtų visiškai išvažiavęs pasakyti negaliu, galėjo ir toliau važiuoti nei 1,5 metro nuo krašto, galėjo manau ir dalinai būti išvažiavęs. Transporto priemonių susidūrimo kampo pagal sugadinimo pobūdį, kokiu kampu judėjimo transporto priemonės daug maž galima nustatyti, šiuo metu negaliu pasakyti, neatlikęs paskaičiavimų. Turėčiau paskaičiuoti, negaliu pasakyti kampo. Mano išvada ,,nepriimtini Žukaičio veiksmai, kad nebuvo arčiau dešinės krašto“ – dėl 112 p. Kelių eismo taisyklių - jei nesukliudys transporto priemonei gali dėl tam tikrų gabaritų gali būti leidžiama ne nuo krašto, jei nesukliudys kitom transporto priemonėms, visoms transporto priemonėms. Tačiau turi elgtis taip, kad netrukdytų kitom transporto priemonėm. Motociklininko veiksmai techniniu požiūriu turėtų būti pavadinti ,,pravažiavimu“. Pavadinčiau paprasčiausiu pravažiavimu, tiesiog pravažiuoji pro automobilį. Apvažiuoti iš dešinės reikia, reikia keisti judėjimo kryptį. Taisyklėse vartojama sąvoka ,,išskyrus leistinus sukančių į kairę apvažiavimus“ leistinas apvažiavimas – turi būti papildoma įrengta apvažiavimo eismo juosta. Lenkimu “iš dešinės“ motociklininko veiksmų nepavadinsi, – lenkimo manevras susietas su ta sąvoka, kaip išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, šiuo atveju buvo  važiavimas, pravažiavimas, nebuvo lenkimo. Tiriamojoje akto dalyje, sakau, kad Gečiauskas laiku nestabdė. Techniniu požiūriu motociklininko veiksmai, dėl saugaus atstumo palikimo, dėl to, kad privaloma laikytis tokio atstumo, kad palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus - saugus intervalas skaičiuojamas priklausomai nuo greičio, 73 km./val. greičiu reikia saugų intervalą paskaičiuoti. Techniniu požiūriu vairuotojo veiksmai būtų priimtini, paliekant atstumą tarp savęs ir kairėje esančios transporto priemonės, šiuo atveju reikėjo mažinti greitį iki automobilio su priekaba.  Saugus atstumas vieno paskui kitą važiuojančios transporto priemonės nuo priekinės ir užpakalinės dalies skaičiuojamas. Rašant ekspertizę remiamasi eismo dalyvių paaiškinimais, rašant ekspertizę kreipiamas dėmesys į objektyvius surinktus duomenis, eismo planą, fotonuotraukas, automobilių sugadinimus, taip atkuriamas mechanizmas. Dėl medicininių sužalojimų nesprendžiu klausimų, o dėl eismo įvykio kylimo dažniausia skirtingi parodymai. Galėjau surašyti objektyvią išvadą, nors nukentėjęs nebuvo apklaustas, būna, kad teismo ekspertizę rašant nebūna visai jokių liudytojų parodymų, užtenka eismo įvykio plano, kad atkurti eismo įvykio mechanizmą. Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas motociklo slydimo pėdsakas, pradžia užfiksuota 1,5 metras nuo dešinio krašto, slydimas pradėjo formuotis, kai motociklas atsitrenkė. Ne arčiau 1,5 metro, tai susidūrimo taškas. Palei susidūrimo kampą tikėtina, kad automobilis važiavo arčiau kelio vidurio, galėjo būti išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Kaltinamojo velkamos priekabos techninių duomenų nežinau, manau vizualiai platesnė nei automobilis. Tokiu atveju, jei priekaba platesnė, jei nereikalaujami specialūs veidrodėliai, reiškia matomumas tinkamas. Techninės apžiūros stotis tikrina tai. Norint pravažiuoti technikinę turi būti įrašyta, kad reikalaujami specialūs veidrodėliai, jei to nėra įrašyta, standartinio automobilio veidrodėliai turėjo tikti.

     Aprašęs šio ekperto išvadą dėl eismo įvykio ir išklausęs jo paaiškinimų teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo E. G. veiksmai prieš eismo įvykį buvo rizikingti, turėjo įtakos eismo įvykiui ir jo pasekmėms. Tai turi reikšmės, sprendžiant kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį bei nustatant nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.

     Aprašytų duomenų (dėl kaltinamojo vairuojamo automobilio posūkio signalinių lempučių, galinčių rodyti automobilio posūkio kryptį, ir toliau aptariamų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis ir atsirado su juo susijusios pasekmės, buvo kaltinamojo, vairavusio automobilį su priekaba, veiksmai. Iš 2015-05-06 ekspertizės išvados Nr. 11-8721 (15), kurią pasirašė teismo ekspertas V. M. matyti:

     1. “Automobilis „VW Passat” ir motociklas „Kawasaki ZX1000” susidūrė kelio
važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, ties sankryža su Ovos gatve. Prieš pat susidūrimą motociklas
nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto buvo nutolęs apie 1,5 m atstumu (tikėtinos
transporto priemonių padėtys prieš pat susidūrimą grafiškai pavaizduotos 2 pav.).

2. Prieš pat susidūrimą su automobiliu „VW Passat" motociklas „Kawasaki ZX1000" judėjo
   orientaciniu 71 km/h greičiu. Negalima apskaičiuoti automobilio „VW Passat" judėjimo greičio prieš eismo įvykį.
3. Automobilio „VW Passat” su priekaba vairuotojas R. Ž. prieš sukdamas į dešinę
   privalėjo pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto. Be to, prieš keisdamas judėjimo kryptį jis privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX1000". Taip jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti įvykusio susidūrimo su motociklu „Kawasaki ZX1000", vairuojamu E. G..
4. E. G. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „VW
   Passat”, laiku stabdydamas savo vairuojamą motociklą „Kawasaki ZX1000”.
5. Atsakyti į šį klausimą negalima (žr. tyrimą).
6. Tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Automobilio „VW Passat” su savadarbe
   priekaba vairuotojas R. Ž. suko į dešinėje esančią Ovos gatvę. Posūkio į dešinę manevras buvo pradėtas automobilio dešiniajam šonui būnant nemažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Tuo pat metu prie automobilio iš paskos artėjo E. G. vairuojamas motociklas „Kawasaki ZX1000”. Jo orientacinis greitis buvo 71 km/h. Automobiliui judant posūkio į dešinę kreive, į jo dešinį šoną (priekines dureles) priekiniu ratu atsitrenkė motociklas. Prieš pat susidūrimą motociklas buvo apie 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (tikėtinos transporto   priemonių padėtys prieš pat susidūrimą grafiškai pavaizduotos 2 pav.). Vėliau įvyko slystamo pobūdžio kontaktas tarp motociklo kairiojo šono ir automobilio dešiniojo šono iki kol motociklas priekiniu ratu įsirėmė į automobilio priekinį dešinį ratą. Dėl susidūrimo su automobiliu staigiai pakito judėjimo krytis į dešinę. Atsiskyręs nuo automobilio motociklas judėjo sudėtingu erdviniu judėsiu iki kol atsidūrė padėtyje, užfiksuotoje
   eismo įvykio vietos plane. Automobilis „VW Passat” su priekaba po susidūrimo su motociklu buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.
7. Automobilio „VW Passat” su priekaba vairuotojo R. Ž. veiksmai, - prieš
   sukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX1000”, vairuojamam E. G., dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.
8. Tyrimui patektoje medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti,
   kad motociklo „Kawasaki ZX1000” vairuotojo E. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.
9. Automobilio „VW Passat” su priekaba vairuotojo R. Ž. veiksmai, - prieš
   sukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX1000", vairuojamam E. G., dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo eismo įvykį.

     Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas V. M. paaiškino:

     “iš dalies mūsų su kolega (teismo ekspertu L. A.) išvados nesutampa dėl motociklo vairuotojo veiksmų. Kolega mano, kad automobilio išvažiavimas buvo neprognozuojamas judesys, - anot jo nukentėjusysis motociklo vairuotojas E. G. privalėjo mažinti greitį. Mano nuomone nustatyta padėtis nuo kurio automobilis tikėtina pradėjo sukti į dešinę, buvo apskaičiuotas intervalas į šoną, koks turėtų būti saugus. Gavosi, kad tuo tarpu pro automobilio dešinį šoną motociklas galėjo saugiai pravažiuoti. Aš manau, kad grėsmė saugumui kilo tuo momentu, kai automobilis pradėjo, kai darė posūkį į dešinę. Iki to mano nuomone motociklo vairuotojui nebuvo sudaryta kliūtis. Ir nekilo grėsmė susidūrimui. Dėl šių aplinkybių mūsų su kolega nuomonės nesutapo. Dešimtajame bylos lape yra eismo įvykio vietos planas. Po įvykio automobilis buvo ,,nuvairuotas“ į tą vietą kurioje užfiksuotas). Nejudėjo šoniniu slydimu, galėjo būti nuvairuotas. Jo padėtis neinformatyvi vietai nustatyti. Nustatant susidūrimo vietą buvo remiamasi užfiksuotais pėdsakais – motociklo slydimo pėdsakais. Vien motociklo smūgis negalėjo automobilio tokioje padėtyje pastatyti, tačiau galėjo smūgis šiek tiek pastumti. Automobilis galėjo būti patiesintas. Smūgis buvo į automobilio priekinį ratą, todėl pasukimas galėjo ir dėl to būti. Nuo smūgio automobilis galėjo atsirasti taip, kaip pavaizduota plane. Automobilio padėtis, kai pradėjo jis sukti, parodyta ekspertizės akto antrame paveikslėlyje. Buvo moduliuojama galima automobilio trajektorija, buvo laikoma, kad automobilis judėjo minimaliu posūkio spinduliu, gauta, kad judant posūkio į dešinę manevras turėjo būti pradėtas ne mažesniu kaip 2,8 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Taip, kaip pavaizduota plane, fotonuotraukoje, automobilis su priekaba buvo iš dalies arba pilnai kairėje kelio eismo juostoje, kadangi tai yra ribinė aikštė laikant, kad minimaliu posūkio spinduliu buvo atliekamas posūkis, galėjo būti ir didesnis posūkis. Yra, kaip pavaizduota tiriamojoje dalyje ir priekaba, ir automobilis buvo kairioje eismo juostoje prieš pradedant. Automobilio vairuotojui, jei būtų sukama į dešinę nuo dešiniosios dalies tokio pobūdžio susidūrimas neįvyktų. Kaip vystytųsi tolesnė situacija nepasakysiu. Mano sprendimas nuo pirmojo eksperto skiriasi ir tuo, kad aš manau, kad ir priekaba ir automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Man motociklo vairuotojo paaiškinimas dėl eismo įvykio neprieštarauja mano nustatytai išvadai. Tiriant eismo įvykį žiūrėjau eismo įvykio vietą. Atlikau kompleksinę ekspertizę. Tyriau kartu su mediku, įtakos tai turėjo, atsakėme kompleksiškai į klausimą dėl motociklo vairuotojo sužalojimo aplinkybių. Eismo įvykių aplinkybėm įtakos neturėjo, vertinimui įtakos neturėjo, šiuo atveju, mediko išvada. Šiuo atveju neturėjo įtakos mediko išvados mano išvadai. Atitvaras matyti nuotraukose, pas mane antrame paveikslėlyje pavaizduota kada automobilio vairuotojas pradėjo posūkį į dešinę. Negalima atkurti tikslios judėjimo trajektorijos. Mes žinome kokia buvo automobilio padėtis susidūrus su motociklu, iš tos padėties nustatoma galima judėjimo trajektorija prieš posūkio į dešinę manevrą. Negalima nustatyti, kurioje vietoje automobilio vairuotojas pradėjo manevrą į dešinę. Automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu būtų priimtini, jei ir suktų ne nuo dešinio krašto, o didesniu lanku, kaip su priekaba, jei nekliudoma būtų kitom transporto priemonėm. Kelių eismo taisyklių reikalavimas toks, kad negalima kliudyti kitoms transporto priemonėms, net iš paskos atvažiuojančioms. Dėl posūkio signalo ekspertiniais tyrimais negalima to nustatyti. Turi būti vis tiek duotas kelias kitoms transporto priemonėms, kad ir posūkis rodomas, neturi būti kliudoma. Ketvirtame lape esantis teiginys ,,Gečiauskas privalėjo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus..“, - nustatyta, kad saugus tarpas iš šono apie septyniasdešimt penki centimetrai. Dėl penktajame lape išvados esančių teiginių, dėl kaltinamojo veiksmų, kad prieš sukdamas nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui, toks yra reikalavimas, kad keisdamas judėjimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti kelią kitoms transporto priemonėms. Manevras buvo posūkio į dešinę, kuris pradėtas ne iš kraštinės dešinės padėties. Susidūrimo kampo neskaičiavome. Buvo nustatytas grafiniu būdu pagal eismo įvykio aplinkybes. Judėjimo trajektorija apibūdinama išsiliejusiais skysčiais. Motociklo padėtis eismo įvykio mechanizmas buvo žinoma. Pagal įvykio vietos apžiūros duomenis buvo žinoma motociklo galutinė sustojimo padėtis. Pagal menamą liniją buvo nustatyta automobilio dešiniojo šono padėtis. Tokiu būdu grafiškai buvo nustatytas automobilio kampas. Susidūrimo kampo diskretinio dydžio negaliu pasakyti. Pavaizduotas antrame paveikslėlyje. Nebuvo toks klausimas užduotas. Tai nėra svarbu. Viskas grafiškai matyti. Klausimo nebuvo tokio. Kampas iš esmės nustatytas, diskretinis jo dydis išvadoje nepateiktas. Šiam momentui nepasakysiu, turiu sėsti prie programos, skaičiuoti. Nelabai suprantu, ką duos tas kampas. Pasakytų, kad būtų trisdešimt laipsnių, tačiau nieko tai išvadai neturėtų, nieko nekeistų, viskas grafiškai moduliuojama. Išvados antrame paveikslėlyje matyti, kad priekaba beveik visa priešingoje eismo juostoje, taip pat ir automobilis turėjo būti priešingoje eismo juostoje. Automobilis pavaizduotas visas išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Mano nurodytas 2,8 metrų atstumas yra mažiausias. Jau viskas tai ribinis atstumas, į kairę pusę dar galėjo manevruoti, į dešinę jau ne. Automobilis buvo ,,pririštas“ prie namo sienos. Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio planas neatitiktų įvažiavimo ir išvažiavimo geometrijos”.

    Aprašęs teismo ekspertų išvadas ir išklausęs teisiamajame posėdyje jų paaiškinimų (duomenis, kuriuos teismas laiko vienais iš įrodymų), teismas konstatuoja, kad priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių atliktų veiksmų įvertina teismas.

     Šioje byloje aprašytos dvi teismo ekspertų išvados. Jos nėra identiškos.

     Teismas daro išvadą ir  akcentuoja, kad kelių eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo R. Ž. veiksmai, - prieš sukdamas iš pagrindinio kelio į dešinį šalutinį, neįsitikino, kad tai bus saugu ir jis nesutrukdys kitam eismo dalyviui – nukentėjusiajam E. G., vairavusiam motociklą. Teismas konstatuoja, kad tai buvo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. G. sveikata.

      Teismas atsižvelgia į visas aptartas aplinkybes ir daro išvadą, kad motociklo vairuotojas E. G., kaip nurodoma teismo eksperto L. A. ekspertizės išvadoje ir teisiamajame posėdyje jo duotais paaiškinimais, netinkamai apvažiavo kliūtį – kaltinamojo vairuojamą automobilį VW Passat. Teismas, nekeisdamas savo išvadų dėl kaltinamojo R. Ž. kaltės dėl eismo įvykio konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. G. veiksmai buvo rizikingi ir turi reikšmės: skiriant kaltinamajam bausmę, nustatant neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu dydį, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių kaltinamojo atžvilgiu.

      Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.

     Dėl veikos kvalifikavimo.

     Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

     Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

     Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), kad eismo įvykio atsiradimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys: prieš kaltinamojo vairuojamo automobilio sukimą į dešinėje esantį keliuką neįsitikino, kad saugiai pravažiuos kaltinamojo vairuojamą ir manevruojantį automobilį, elgėsi rizikingai. Bet kokiu atveju: veikė kaltinamojo vairuojamo automobilio posūkį rodančios signalinės lemputės ar ne, rodė ar nerodė kaltinamasis, vairuodamas automobilį VW Passat, posūkio signalus, - nukentėjusiojo vairuojamam motociklui priekyje važiuojantis kaltinamojo vairuojamas automobilis VW Passat buvo kliūtis. Kliūties apvažiavimo taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 134 punktas, galiojęs eismo įvykio metu, dabar – 139 punktas. Aplinkybę, kad motociklo „Kawasaki  ZX100” vairuotojo E. G. veiksmai -nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat", - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, patvirtina ir 2014-07-11 ekspertizės išvada Nr. 11-1129 (14). Su šia išvados dalimi teismas sutinka.

     Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

     Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarydamas nusikaltimą dėl neatsargumo, jam skirtina bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. sankcijoje, - bauda, jos dydį parenkant, atsižvelgiant į šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes bei kaltinamojo neįgalimą ir turtinę padėtį.

     Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, padarė nusikaltimą dėl neatsargumo būdamas blaivus, daro išvadą, kad jam skirtina bausmė – bauda. Atsižvelgdamas į tai, kad  kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas blaivus, yra neįgalus, nors ir padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., -  specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

     Dėl civilinių ieškinių.

     Dėl turtinės žalos dydžio ginčo nėra. Nukentėjusysis E. G. parodė, kad sutinka su draudimo kompanijos paskaičiuotu jam padarytos turtinės žalos dydžiu. Turtinė žala paskaičiuota, tačiau neatlyginta. Iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam priteistina 5351 eurų 19 ct (711 eurų 17 ct už sugadintus rūbus ir 4640 eurų 2 ct už nepataisomai sugadintą motociklą).

     Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, nukentėjusiųjų patirtą dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, pinigais įvertina teismas. Neturtinė žala nukentėjusiajam E. G. atsiranda dėl eismo įvykio metu jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo. Kaip minėta, neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiojo E. G. veiksmus eismo įvykio metu – prieš apvažiuodamas kliūtį elgėsi rizikingai, neįsitikino, kad tai bus saugu. Teismas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. ir aptartų argumentų pagrindu mažina nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų kiekį, į tai, kad jis tapo iš dalies nedarbingu, neturtinę žalą pinigais įvertina 8000 eurų, konstatuojant, kad 5000 eurų priteistina iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 3000 eurų priteistina iš kaltinamojo R. Ž..

     Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažino, nes nepripažino ir savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo.

     Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.

     Nukentėjusysis E. G. prašo priteisti 1304,57 Eur dydžio jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, proporcingas teiktų paslaugų trukmei, tenkintinas.

     Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti, ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

     n u s p r e n d ž i a:

     R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., ir skirti bausmę – 10 MGL (376 €, trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

     Įpareigoti nuteistąjį baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėtos baudos kvitą kaltinamasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabineto Nr. 120).

     Patenkinti nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos: priteisti E. G. iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 4640 € eurų 2 ct (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų 2 ct).

     Patenkinti nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti E. G. iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 5000 € (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš kaltinamojo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) E. G. 3000 € (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

     Priteisti nukentėjusiajam E. G. iš kaltinamojo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1304,57 € (vieną tūkstantį tris šimtus keturis eurus 57 ct) advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).

     Iki bausmės vykdymo pradžios R. Ž. kardomosios priemonės neskirti.

           Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.

     Teisėjas

Rimantas Sipavičius