Civilinė byla Nr. e2A-189-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00684-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos  Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „MONTUOTOJAS“ ir atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-385-324/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „MONTUOTOJAS“ ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ dėl skolos priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „MONTUOTOJAS“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ŽŪK  „Pienas LT“ 116 603,84 Eur už atliktus statybos darbus, 3 580,71 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atliktą atsakovės raštu Nr. 153.

2.       Nurodė, kad šalys 2016 m. kovo 17 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2016/03/17 (toliau – ir rangos sutartis) dėl statybos darbų atlikimo atsakovo objekte pieno perdirbimo gamykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – gamykla). Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo savo sąskaita, rizika, priemonėmis ir medžiagomis pagal atsakovo pateiktą techninį darbo projektą Nr. 275-TDP-SK-laida 0 atlikti statybos darbus ir perduoti juos atsakovui rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei statybos teritoriją, priimti tinkamai ir kokybiškai atliktus statybos darbus bei už juos sumokėti (rangos sutarties 1.1 punktas). Ieškovė atliko gamyklos statybos darbus. Rangos sutarties priede Nr. 3 yra grafikas, kuriame numatyti tarpiniai darbų atlikimo terminai, galutinis darbų atlikimo terminas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Statybos darbų grafiko terminai (iki 2016 m. gegužės 19 d., iki 2016 m. birželio 1 d., iki 2016 m. birželio 10 d.) buvo fiksuoti, susieti su įrengimų partijų pristatymo į gamyklą terminais. Įrengimai turėjo būti montuojami tris dienas. Gamyklos įrengimus montavo atsakovo pasamdyti tretieji asmenys (Vokietijos įmonės Pentair  Suedmo  GmbH (toliau – Pentair) ir Luebbers), todėl ieškovės darbų atlikimo terminai ir eiliškumas priklausė nuo įrengimų sumontavimo terminų. Ieškovė neturėjo galimybės iki 2016  m. rugpjūčio 22 d. užbaigti statybos darbų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pirma, ieškovė darbų grafiką parengė 2016 m. kovo 10 d. Jame nurodė, kad statybvietės perdavimas ieškovei įvyks 2016 m. kovo 14 d., tačiau rangos sutartį šalys pasirašė 2016 m. kovo 17 d. Atsakovas ieškovei statybvietę perdavė 2016 m. kovo 21 d. statybvietės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1, todėl ne dėl ieškovės kaltės statybos darbų vykdymas prasidėjo 7 dienomis vėliau nei numatyta grafike. Galutinis statybos darbų atlikimo terminas vien dėl šios priežasties turėjo būti pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. Antra, statybos darbų vykdymas pagal grafiką buvo sutrikdytas dėl atsakovo veiksmų. Pentair įrangos montavimo darbai buvo vykdomi lygiagrečiai su ieškovės statybos darbais, nors technologinė įranga turėjo būti montuojama tris dienas. Dėl šios priežasties buvo sutrikdytas ieškovės gamybinis procesas. Trečia, rangos sutarties vykdymo metu buvo pildomas ir tikslinamas techninis darbo projektas. Ieškovė turėjo atlikti darbus, kurių atlikimo terminai nebuvo numatyti grafike. Visus papildomus darbus ieškovė atliko, nes atsakovo atstovas G. S. žodžiu patvirtino, kad už juos papildomai sumokės. Ketvirta, atsakovas turėjo su įrengimų tiekėju galutinai suderinti įrengimų įkėlimo grafiką ir pateikti šį grafiką ieškovei. Tuomet šalys ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 8 d. turėjo patikslinti galutinę statybos darbų atlikimo datą (rangos sutarties 4.1 punktas). Tačiau atsakovas įrengimų įkėlimo grafiko ieškovei nepateikė, įrangos įkėlimo datos kiekvieną kartą buvo atskirai derinamos gamybinių pasitarimų metu. Ieškovė negalėjo iš anksto planuoti darbų, kas turėjo įtakos jų įvykdymo terminams. Be to, šalys susitarė, kad kai kurių darbų apimtis sutarties pasirašymo metu yra nežinoma (rangovo komercinio pasiūlymo 20 grafa „Nenumatytos išlaidos“). Šie darbai turėjo atsispindėti patikslintame grafike, parengtame iki 2016 m. balandžio 8 d. Kadangi atsakovas nepateikė įrangos įkėlimo grafiko, naujasis grafikas nebuvo paruoštas. Rangos sutarties vykdymo terminas buvo praleistas išimtinai dėl atsakovo veiksmų. Pagal statybos darbų žurnalą visi darbai buvo užbaigti 2016 m. rugsėjo 23 d.

3.       Ieškovė iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. atliko 96,47 proc. visos sutarties kainos, t. y. įvykdė didžiąją dalį prievolės, todėl rangos sutartimi nustatytos ir atsakovo paskaičiuotos netesybos turi būti sumažinamos iki protingo dydžio, proporcingo 2016 m. rugpjūčio 22 d. likusiam neįvykdytos prievolės santykiui su sutarties kaina. Be to, atsakovo atliktas 85 000 Eur baudos įskaitymas yra neteisėtas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė nuostolių dėl galutinio statybos darbų termino praleidimo, įrodymais nepatvirtino, kad Pentair paskaičiavo jam baudas, numatytas protokole. Atsakovo atsakomybė Pentair atžvilgiu numatyta už tarpinių terminų praleidimą. Iš atsakovo ir Pentair protokole nurodytų plieno darbų užbaigimo datų matyti, kad įrangos įkėlimas prasidėjo laiku, taigi ieškovė laiku atliko darbus, leidusius pradėti įrangos įkėlimą. Atsakovas be teisinio pagrindo nesumokėjo ieškovei visos sutarties kainos, įskaitydamas baudą už vėlavimą atlikti statybos darbus ir neprimokėdamas 533,94 Eur. Ieškovė pateikė PVM  sąskaitas faktūras bendrai 850 000 Eur (be PVM) sumai, atsakovas jas pasirašė, tačiau nepagrįstai apmokėjo tik dalį sumos – 765 000 Eur. Atsakovas privalo apmokėti ieškovei likusius 85  533,94 Eur už atliktus statybos darbus.

4.       Be to, atsakovas privalo sumokėti ieškovei 31 069,90 Eur už papildomus darbus. Šalys susitarė, kad rangos sutarties kaina gali kisti (rangos sutarties 2.1 punktas). Papildomus darbus paprašė atlikti atsakovas. Ieškovė papildomus darbus atliko: įrengė įrengimų pamatus, gelžbetonio žiedą MP-1 perdangai (aprėminantį gelžbetonio žiedą), išgręžė papildomas kiaurymes gelžbetonio perdangoje technologinių įrengimų montavimui, įrengė nerūdijančio plieno grindų aprėminimo bortelius, įrengė telferių sijas. Šalys papildomų darbų sąmatą keletą kartų koregavo, galutinę papildomų statybos darbų kainą nustatė 25 677,60 Eur (be PVM) (31 069,90 Eur su PVM), tačiau juos atlikus atsakovas už papildomus darbus mokėti atsisakė.

5.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad, pasikeitus gamyklos pieno perdirbimo technologinės įrangos tiekėjui ir dėl to iškilus būtinybei pritaikyti gamyklos metalo konstrukcijas naujai įrangai, atsakovas ir Pentair sudarė 2016 m. kovo 3 d. pieno perdirbimo technologinės įrangos pirkimo pardavimo sutarčių išaiškinimo protokolą (toliau – protokolas) dėl šių darbų atlikimo eigos ir apmokėjimo už darbus. Pagal protokolo sąlygas atsakovas sudarė rangos sutartį su ieškove. Atsakovas atlikdavo mokėjimus rangovei (ieškovei), gavęs mokėjimą iš Pentair. Ieškovė pavėlavo atlikti ir perduoti rangos darbus pagal rangos sutartį, dėl ko Pentair neapmokėjo atsakovui rangos sutartyje (ir protokole) numatytos 10 procentų sutarties kainos dalies. Dėl to atsakovas įskaitė pritaikytą netesybų sumą į likusią mokėtiną kainos dalį. Šalys sutarė, kad tikslus rangos sutarties tarpinių ir galutinių terminų laikymasis yra esminė rangos sutarties sąlyga (rangos sutarties 4.2 punktas). Ieškovė nepagrįstai siekia perkelti atsakovui atsakomybę už statybos darbų terminų tinkamą laikymąsi. Šalys nesusitarė dėl darbų atlikimo terminų pakeitimo, todėl visi sutartiniai darbai turėjo būti užbaigti iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Sutartyje numatytus darbus ieškovė atliko pavėlavusi 77 dienas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ne dėl jos kaltės statybos darbų vykdymas prasidėjo 7 dienomis vėliau, nei buvo numatyta grafike. Statybvietės perdavimas ieškovei įvyko pagal rangos sutarties 1.3 punktą, t. y. per 2 darbo dienas po rangos sutarties pasirašymo, todėl terminai nebuvo pratęsti. Ieškovė prisiėmė riziką dėl darbų apimties ir terminų suderinamumo (rangos sutarties 2.1 punktas). Ieškovė neįrodė, kad statybos darbai laiku nebuvo įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Prie rangos sutarties pridėtą grafiką parengė ieškovė. Atsakovas baudą pritaikė pagrįstai, nes ieškovė statybos darbus atliko praleidusi nustatytą terminą, kai tikslus terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga. Ieškovei vėluojant atlikti darbus, Pentair atsisakė apmokėti likusią rangos sutarties kainos dalį, lygią 85  000 Eur, kuri sudaro atsakovo minimalius tiesioginius nuostolius. Teiginiai apie per dideles ir neprotingas netesybas prieštarauja rangos sutarties šalių valiai. Taip pat ieškovės teiginiai dėl papildomų darbų atlikimo neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Nėra įrodymų, kad atsakovas užsakė papildomus darbus arba kad tokie darbai nepatenka į ieškovės sąmatoje nurodytas „Nenumatytas  išlaidas“.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 57 858,75 Eur skolos ir 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl įskaitymo pagrindo nebuvimo, baudos dydžio apskaičiavimo ir per didelių netesybų, konstatavęs, kad pagal sutarties sąlygas rangos darbų įvykdymo terminą ieškovė yra praleidusi 77 dienas. 0,5 procento nuo sutarties kainos 850 000  Eur yra 4 250 Eur, todėl bendras baudos dydis būtų 327 250 Eur. Atsakovas pritaikė ženkliai mažesnę maksimaliai leistiną baudą, kuri pagal šalių susitarimą sudaro minimalius tiesioginius atsakovo nuostolius. Abi rangos sutarties šalys yra verslininkės, vedė derybas dėl visų sutarties sąlygų, įskaitant netesybų dydį, pripažino, jog nurodyta bauda yra minimalūs atsakovo nuostoliai, todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad sutartinės netesybos yra per didelės ir neprotingos. Tai nepagrįstai prieštarauja rangos sutarties šalių valiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tikslų terminų laikymąsi šalys pripažino esmine sutarties sąlyga. Atsakovo teisė įskaityti baudą numatyta rangos sutarties 8.1  punkte, savo esme atitinkančiame ir CK  6.130  straipsnio 1 dalies, 6.131 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

8.       Tačiau teismas, įvertinęs byloje atliktos statybos darbų organizavimo ekspertizės išvadą, konstatavo, kad dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo yra atsakingos abi šalys.

9.       Teismo vertinimu, ieškovė ir ekspertas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsakingas už tai, jog statybos darbai buvo pradėti ne pagal grafiką, nes jis vėliau jai perdavė statybvietę. Pagal rangos sutarties 1.3 punktą, užsakovas perduoda statybos teritoriją rangovui ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po šios sutarties pasirašymo statybos teritorijos perdavimo–priėmimo aktu. Pastarasis aktas abiejų šalių pasirašytas 2016 m. kovo 21 d., t. y. per dvi darbo dienas po rangos sutarties pasirašymo (sutarties 1.3 punktas). Sutarties 17.5 punkte įtvirtinta, kad ji yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus / žodinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su šioje sutartyje minimu šalių bendradarbiavimu atliekant statybos darbus, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi statybos darbų pradžia, nurodyta grafike.

10.       Rangos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad rangovas darbus vykdo pagal grafiką (sutarties priedas Nr. 3). Statybos darbų grafiko terminai (darbai iki gegužės 19 d., iki birželio 1 d., birželio  10 d.) yra fiksuoti, tačiau galutinė darbų atlikimo data bus šalių patikslinta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 8 d., užsakovui su technologinės įrangos tiekėju suderinus įrangos įkėlimo grafiką. Iš ieškovės direktoriaus pavaduotojo komercijai G. B. ir atsakovės atstovo statybos darbams G. S. el. susirašinėjimo 2016 m. balandžio 18 d.–balandžio 22  d. matyti, kad šalys siuntė vienai kitai patikslintus grafikus, tačiau galutinio suderinimo nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, jog pagal rangos sutarties 4.1 punktą galutinė darbų atlikimo data yra susieta su užsakovo pareiga derinti įrangos įkėlimo grafiką su technologinės įrangos tiekėju, teismas padarė išvadą, jog dėl patikslinto grafiko neparengimo yra atsakingas atsakovas. Kitos eksperto išvados, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai bei liudytojo G. B. parodymai, taip pat pagrindžia, jog ieškovė darbus pavėlavo atlikti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, susijusių su įrangos įkėlimu.

11.       Teismo vertinimu, ekspertizės išvada pagrindžia ieškovės poziciją, jog, esant šalių susitarimui, kad technologinė įranga tam tikrose statinio vietose bus montuojama tris dienas ir ieškovei prie to pritaikius savo atliktinų darbų terminus, tačiau dėl pasikeitusių Pentair planų įrangos įkėlimo datas pakeitus bei jos montavimo darbams trukus ne tris dienas, o visą statybos darbų laikotarpį, buvo sutrikdytas ieškovės gamybinis procesas.

12.       Teismas nesutiko su atsakovu, kad ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo keliamų reikalavimų, yra netikslus, neišsamus, abstraktaus pobūdžio, kad teismo ekspertas buvo šališkas ir subjektyvus, kad ekspertizėje nėra atlikta jokio tyrimo, nenustatyti jokie faktiniai šalių ar trečiųjų asmenų veiksmai ar įvykiai konkrečiomis datomis, komentuojami teorinio pobūdžio pasvarstymai apie sutartinį grafiką, į klausimus neatsakyta.

13.       Teismas konstatavo, kad nušalinimas ekspertui nebuvo pareikštas. Vėlavimo atlikti darbus priežastys akte nurodytos, į klausimus atsakyta, atsakymai papildyti eksperto paaiškinimais teismo posėdyje. Ekspertas nurodė, jog įrangos montavimas ilgesnį laiką, nei nustatyta rangos sutartyje, ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas vienoje statybos aikštelėje su Pentair bei jos subrangovais galėjo lemti darbų atlikimo termino praleidimą, tačiau nežinant, kaip buvo organizuojami darbai ir kiek jie lėmė atlikimo spartą, ekspertas negalėjo nurodyti šios priežasties nulemto vėlavimo tikslios trukmės. Teismas pažymėjo, kad nors tiksli vėlavimo trukmė ir neįvertinta, nustačius vėlavimo priežastį (atsakovo neįvykdytą pareigą patikslinti įrangos įkėlimo grafiką pagal rangos sutarties 4.1 punktą), tai neturi esminės reikšmės.

14.       Be to, teismas sprendė, kad tai, jog ieškovė laiku neatliko statybos darbų ne tik dėl savo kaltės, matyti ir iš rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų.

15.       Teismas nustatė, kad už Pentair ir jos subrangovės Luebbers veiksmų derinimą su statybos aikštelėje ieškovės atliekamais darbais buvo atsakingas atsakovas. Tai patvirtina pieno perdirbimo technologinių įrenginių pirkimo pardavimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovo ir Pentair, 2016  m.  kovo 3 d. išaiškinimo protokolas, kuriame nurodoma, jog atsakovas turi būti atsakingas už plieno darbų (t. y. darbų pagal rangos sutartį) organizavimą ir vykdymą taip, kaip numatyta pridedamame aprašyme. Be to, šiame protokole buvo nustatyti kiti, nei nurodyti rangos sutartyje, technologinių įrengimų įkėlimo terminai, t. y. gegužės 16 d. vietoje gegužės 19 d, birželio 13 d. vietoje birželio 1 d., birželio 10 d. vietoje birželio 27 d., kas rodo, jog atsakovas neužtikrino ieškovės ir Pentair atliekamų darbų suderinimo laike (2 punktas). Anot teismo, ieškovės liudytojo G. B. pavirtinimas žinojus, kad statybų aikštelėje darbus reikės derinti su kitais rangovais, bei rangos sutarties 3.4. punkto nuostata, jog rangovas visais atvejais privalo dėti visas nuo jo priklausančias geriausias pastangas, kad užsakovo interesai dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo ir kitų rangovų atliekamų darbų, jų terminų ir kitų sąlygų būtų įgyvendinti, nereiškia rangovo pareigos derinti su technikos tiekėja įrengimų įkėlimo laiko ir kitų aplinkybių. Atsakovas nepagrįstai remiasi rangos sutarties 2.1 punktu teigdamas, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl terminų suderinamumo. Pastaroji sąvoka rangos sutartyje nėra išaiškinta, be to, sutartiniai santykiai su Pentair siejo ne ieškovę, o atsakovą. Be kita ko, tai patvirtina atsakovo ir Pentair atstovų susitikimo 2016 m. liepos 26 d. protokolas, 2016 m. rugsėjo 5 d. susitikimo protokolas. Iš 2016  m.  kovo 3 d. išaiškinimo protokolo taip pat matyti, kad atsakovas įsipareigojo atsakyti už plieno užsakymo organizavimą ir vykdymą (tam jis samdė ieškovę), be to, įsipareigojo prižiūrėti vykdymą kokybės ir laiko prasme (2.1 punktas), taigi būtent jam teko pareiga koordinuoti ir derinti ieškovės ir Pentair veiksmus, kad jų atliekami darbai vienas kitam nekliudytų. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovas, samdęs Pentair, buvo atsakingas už šio asmens veiksmų įtaką ieškovės galimybei atlikti statybos darbus. Atsakovo argumentas, kad savo veiksmus su Pentair privalėjo derinti pati ieškovė, jokiais įrodymais nepagrįstas. Atsakovas įsipareigojo iki tam tikrų datų užbaigti statybos darbus, pavadintus „plieno darbais“, bei nustatė, kokios pasekmės kyla šios pareigos neįvykdžius. Buvo sutarta, kad iki 2016 m. gegužės 16 d. plieno darbai turi būti užbaigti taip, kad jie būtų tinkami džiovyklos T1.16 instaliavimui, iki 2016  m. birželio 13 d. turi būti užbaigti plieno darbai džiovyklos T1.15 instaliavimui, iki 2016  m.  birželio 27 d. turi būti užbaigti plieno darbai džiovyklos T1.14 instaliavimui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki nurodytų datų plieno darbai nebuvo užbaigti ar kad buvo taikyta atsakomybė už šių terminų praleidimą.

16.       Pagal rangos sutartį ir grafiką įrangos montavimas turėjo vykti trimis etapais ir užtrukti tris dienas (šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. B.), tačiau rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad įranga, kurią Pentair turėjo įkelti ir sumontuoti gamykloje – tai ne tik trys dideli bokštai, kurie buvo keliami didžiuoju kranu, bet ir kita įranga, kuri buvo įkėlinėjama ir montuojama žymiai ilgesnį laiką. Šie darbai buvo vykdomi ten, kur turėjo dirbti ir ieškovė, todėl jai savo darbo procesą teko derinti prie Pentair vykdomų darbų. Tai patvirtina 2016 m. gegužės 16 – 17 d. pasitarimų, 2016 m. gegužės 24 d. pasitarimo protokoluose užfiksuoti teiginiai. Tai, kad įvairi įranga buvo nuolat įkėlinėjama ir montuojama, matyti iš 2016 m. gegužės 9 d., 2016  m.  gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. gegužės 31 d. protokolų. Tai atitinka liudytojo G. B. parodymus, jog iki bokštų įkėlimo, kuris vyko 2016 m. gegužės 23 – 24 dienomis (T16) bei birželio 24 – 25 dienomis (T14 ir T15), šalių samdytų asmenų veiksmai dar buvo derinami, nes, jeigu ieškovė negalėtų vykdyti darbų, bokštai irgi laiku negalėtų būti laiku įkelti. Protokolai buvo rašomi iki T15 ir T14 bokštų įkėlimo, vėliau veiksmų derinimas pasibaigė, o įranga buvo montuojama ir toliau, montavimas tęsėsi ir ieškovui savo darbus pabaigus. Ją montuojant prioritetas buvo teikiamas ne ieškovei, o atsakovo samdytiems asmenims, o ieškovė savo darbo procesą turėjo derinti prie kitų asmenų vykdomų darbų. Vertinant protingumo požiūriu, tai turėjo įtakos jos vykdomų darbų tempui 2016  m. gegužės – birželio mėnesiais, darbui trukdė, ji negalėjo dirbti normaliu pajėgumu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Atsakovas susirašinėjime pripažino, jog vėlavimas vykdyti darbus pagal rangos sutartį buvo sukeltas darbų eiliškumo pertvarkymo taip, kad Pentair įsisavintų įrangą anksčiau, negu atvyktų purškimo džiovintuvas (2016 m. liepos 26 d. susitikimo protokolo 3.4.2 punktas).

17.       Pritardamas eksperto nustatytai antrajai ir trečiai rangos darbų atlikimo termino pradelsimo priežasčiai ne dėl ieškovės kaltės, teismas atmetė ieškovės argumentus, jog rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pradelstas dėl atsakovo užsakytų papildomų darbų, tuo pačiu nesutikęs su ieškove, kad atsakovė privalo už šiuos darbus atlyginti.

18.       Įrodinėdama susitarimą dėl papildomų darbų ieškovė remiasi liudytojo G. B. parodymais, elektroniniu susirašinėjimu ir projekto korekcijomis. Tačiau teismas sprendė, jog šie įrodymai neįrodo šalių susitarimo dėl papildomų darbų už papildomą kainą atlikimo.

19.       Teismo vertinimu, liudytojo G. B. parodymus ir susirašinėjimą dėl papildomų darbų susitarimo paneigia ne tik kitų liudytojų parodymai, bet ir rangos sutarties 2.1. punkte įtvirtintas rangovės patvirtinimas, kad ji turėjo galimybę nuodugniai įvertinti sutarties dokumentus, juos išsamiai išanalizuoti ir identifikuoti reikiamus darbus, kurie sutarties dokumentuose nėra aiškiai išskirti ar aptarti, bet yra reikalingi statybos darbų atlikimui. Rangovė pareiškė, kad tokių darbų kaina yra vienareikšmiškai įtraukta į sutarties kainą net ir tuo atveju, jeigu rangovės pateiktose sąmatose nebus išskirti ar aptarti. Teismas sutiko su atsakovu, jog tai reiškia, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl darbų apimties. Rašytinio šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo (rangos sutarties 17.5 punktas). Darbai pagal rangos sutartį buvo pridavinėjami bei atsiskaitoma už juos abiem šalims pasirašant pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Tokia pažyma dėl papildomų darbų kaip atskiras papildomas susitarimas prie rangos sutarties abiejų šalių nebuvo pasirašyta. Vienintelė abiejų sutarties šalių nuoroda į papildomus darbus nurodyta: „<...> Rangovas atlieka plieno žiedų <...> darbus nedidinant sutarties darbų kainos ir statybos darbų grafiko terminų <...>“. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, į komerciniame pasiūlyme nurodytas nenumatytas išlaidas yra įtraukti ne tik nenumatyti projektavimo darbai (darbo brėžinių parengimas), statybinio laužo utilizavimas, paviršių atstatymo darbai, papildomos įrangos naudojimas, kurie yra susiję su atliekamais statybos darbais, kurių apimties nebuvo galima tiksliai nustatyti rangos sutarties sudarymo metu. Prie nenumatytų išlaidų yra priskirta ir papildoma montavimo įranga bei ištekliai, todėl šalių susirašinėjimo 2016 m. balandžio 5 d., balandžio 22 d., gegužės 4 d., gegužės 12 d., 16, 18, 29 dienomis, birželio 9, 15, 21 dienomis, liepos 7, 8 13 dienomis, rugsėjo 5, 13, 15, 21, 22, 23 dienomis ir kt. teismas nevertino kaip susitarimo dėl papildomų, rangos sutartyje nenumatytų darbų (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, tai, kad nenumatytų išlaidų sąrašas nėra baigtinis, o šalys ieškovės nurodomo papildomo susitarimo pagal rangos sutarties 17.5 punkto nuostatas neįformino raštišku abiejų šalių pasirašytu dokumentu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės nurodomi papildomi darbai pagal rangos sutartį yra neatlygintini.

20.       Vadovaudamasis nurodytais argumentais ir atsižvelgdamas į tai, kad rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl abiejų šalių kaltės, kad iš eksperto nurodytų faktinių penkių termino praleidimo priežasčių tik dvi nėra susijusios su atsakovu (atsakovas nėra pažeidęs susitarimo dėl rangos darbų atlikimo pradžios bei neprivalo atlyginti už papildomus darbus), taip pat atsižvelgdamas į kitais įrodymais nepaneigtus liudytojo G. B. parodymus apie galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašymo priežastį dėl įvairių darbų, rangos sutartyje įvardytų kaip nenumatyti, į eksperto išvadą apie faktinę darbų pabaigą 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 93 procentų rangos darbų atlikimą iki rangos sutartyje numatyto termino 2016 m. rugsėjo 22 d., įvertinęs pasyvią ieškovės poziciją (neinicijavo rangos sutarties pakeitimų, nesustabdė rangos darbų pagal sutarties 14.1 punktą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog atsakovo pritaikytą baudą yra pagrindas sumažinti iki 30 000 Eur (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

21.       Teismas pritarė ieškovei, kad atsakovas be jokios priežasties pagal rangos sutartį jai nesumokėjo 533,94 Eur, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo kartu su likusiais nesumokėtais 55  000  Eur (85 000 - 30 000) (rangos sutarties 11.8.2 punktas).

22.       Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 proc. metinių palūkanų nuo 55  533,94 Eur sumos, apskaičiuotas už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną pagal Mokėjimų,  atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, iš viso 2 324,81 Eur, bei to paties įstatymo pagrindu priteisė ieškovei 8 proc. procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „MONTUOTOJAS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019  m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, apeliacinį skundą atmetus, sumažinti iš ieškovės atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas 1 260 Eur, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė nei ieškinyje, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu neteigė, jog atsakovas pažeidė rangos sutarties nuostatas, apibrėžiančias statybvietės perdavimo ieškovui terminą. Ieškovas nuosekliai įrodinėjo faktinę aplinkybę, jog užtrukus rangos sutarties pasirašymui atsirado neatitikimas tarp priede prie rangos sutarties (Darbų  grafike) nurodytų statybos darbų pradžios terminų ir faktinių anksčiausiai įmanomų statybos darbų pradžios terminų. Be to, teismas sprendimu pripažino, kad už patikslinto Darbų grafiko neparengimą yra atsakingas būtent atsakovas, o ne ieškovė. Todėl teismas visiškai nepagrįstai būtent ieškovei priskyrė statybvietės perdavimo vėliau, nei buvo numatyta Darbų grafike, riziką bei pasekmes.

23.2.       Teismas nepagrįstai suabsoliutino tą aplinkybę, jog atsakovas statybvietę perdavė nepraleisdamas rangos sutarties 1.3 punkte nurodyto termino, tačiau neatsižvelgė į tai, jog statybvietė buvo perduota vėliau nei numatė Darbų grafikas, ir tai neišvengiamai turėjo įtakos visiems tolesniems statybos darbų atlikimo terminams. Teismo ekspertui, kaip statybos proceso specialistui, ši aplinkybė buvo akivaizdi, tačiau teismas su jo nuomone nepagrįstai nesutiko.

23.3.       Statybos darbų pradžios ir pabaigos terminai nebuvo nurodyti pačioje rangos sutartyje, o tik jos priede Nr. 3 – Darbų grafike. Taigi rangos sutarties pasirašymas nenurodant joje statybos darbų pradžios ir pabaigos terminų nepakeitė ankstesnių šalių susitarimų dėl šių terminų. Be to, Darbų grafikas yra rangos sutarties priedas, turintis tokią pačią galią kaip ir pati rangos sutartis. Jeigu būtų vadovaujamasi teismo logika, tai tektų pripažinti, kad pasirašius rangos sutartį neteko galios ne tik ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl statybos darbų pradžios, bet ir susitarimas dėl statybos darbų pabaigos datos.

23.4.       Netgi tuo atveju, jei atsakovas ir neturėtų pareigos sumokėti ieškovei už papildomus darbus (su kuo ieškovė nesutinka), tai automatiškai nereikštų, kad būtent ieškovė yra atsakinga už šių darbų atlikimo įtaką kitų statybos darbų atlikimo terminams bei galutiniam statybos darbų užbaigimo terminui. Papildomus statybos darbus ieškovė atliko ne savo iniciatyva, o atsakovo prašoma. Teismo ekspertizė nustatė, kad šių darbų atlikimas galėjo lemti rangos sutartyje nurodytų statybos darbų įvykdymą savaite vėliau. Svarbu pažymėti, kad atsakovas šią aplinkybę pripažino susirašinėjime su Pentair, tačiau teismas į šį atsakovo pripažinimą neatkreipė jokio dėmesio bei jo nepagrįstai neįvertino.

23.5.       Teismas neįvertino ir nieko sprendime nepasisakė dėl kitų ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės, bet taip pat turėjusių įtakos statybos darbų atlikimo terminams: pavėluoto atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo, projektinės dokumentacijos pavėluoto pateikimo.

23.6.       Sudėjus visas priežastis, nepriklausančias nuo ieškovo, bet turėjusios įtakos statybos darbų atlikimo terminams, išeina, jog ieškovė niekaip negalėjo suspėti atlikti statybos darbus iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., o rangos sutarties įvykdymo terminas turėjo būti nukeltas mažiausiai 4,5 savaitėms (t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d.). Be  to, teismas pripažino, jog rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas, be kita ko, ir dėl to, kad atsakovas neužtikrino, jog ieškovė galėtų netrukdoma kitų asmenų vykdyti darbus statybos aikštelėje. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo ekspertizės aktą, konstatavo, kad šis trukdymas vyko visą rangos sutarties galiojimo laikotarpį, iki pat ieškovės statybos darbų atlikimo pabaigos.

23.7.       Teismas, padarydamas išvadą, kad rangos sutarties įvykdymo terminas praleistas 77  dienas, nepagrįstai sutapatino Galutinio atliktų darbų akto pasirašymą 2016  m.  lapkričio 7 d. su rangos sutarties įvykdymo data. Dar daugiau, padaręs šią išvadą, teismas toliau sprendime dėsto faktines aplinkybes (iš esmės pripažįsta jas įrodytomis), kurios šią teismo išvadą paneigia.

23.8.       Rangos sutartis užsakovo teisę skaičiuoti baudą sieja su statybos darbų uždelsimu ilgesniam terminui nei statybos laikotarpis. Koridoriaus remonto darbai nebuvo numatyti Techniniame darbo projekte, taigi negali būti priskiriami statybos darbams sutarties 8.1  punkto prasme. Todėl šių darbų vykdymas pasibaigus statybos laikotarpio terminui nesuteikia užsakovui teisės skaičiuoti baudą. Tokia pozicija patvirtinama ir paties Atsakovo elgesiu – atsakovas 2016 m. spalio 20 d. rašte Nr. 129 patvirtino, kad ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus, nors tuo metu koridoriaus remonto darbai dar nebuvo užbaigti. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovė statybos darbus užbaigė 2018  m. rugsėjo 23 d., o ne 2016 m. lapkričio 7 d.

23.9.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl nuo abiejų rangos sutarties šalių priklausančių priežasčių. Visas rangos sutarties įvykdymo termino praleidimas (32 dienos) patenka į minėtą 4,5 savaičių (31,5 dienos) laikotarpį, netgi nevertinant statybos darbų vykdymo kartu su atsakovo samdytais asmenimis vienoje statybvietėje įtakos statybos darbų atlikimo terminams. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, jog atsakovas visiškai nepagrįstai skaičiavo ieškovei baudą už rangos sutarties įvykdymo termino praleidimą.

23.10.       Atsakovas apskritai neturėjo teisės taikyti ieškovei baudos, todėl teismo išvada, kad atsakovas pritaikė ieškovei ženkliai mažesnę, nei galėjo maksimalią pagal rangos sutartį galimą baudą, yra ne tik nepagrįsta, bet ir neturi jokios teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

23.11.       Net jei šalys sutartimi susitarė laikyti netesybas minimaliais nuostoliais, tai nereiškia, kad negali būti taikomos CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismo ekspertas nustatė, kad ieškovė iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikusi 93 proc. visų rangos sutartyje numatytų statybos darbų. Be to, ieškovė iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikusi ir papildomus darbus, dėl kurių byloje vyksta ginčas. Taigi ieškovė jau buvo įvykdžiusi didžiąją dalį prievolės, todėl ir netesybos remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi turi būti atitinkamai sumažintos. Teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė ir jos neįvertino.

23.12.       Netesybos, kurių dydis yra 0,5 proc. nuo rangos sutarties kainos už vieną termino praleidimo dieną, yra neprotingai didelės. Tokio dydžio netesybos iškreipia šalių teisių ir pareigų balansą, be to, leidžia atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

23.13.       Teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į tokio dydžio netesybų nustatymo aplinkybes ir tikslą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tokios netesybos buvo nustatytos atsižvelgus į atsakovo ir Vokietijos įmonės Pentair sudarytą Plieno perdirbimo technologinių įrenginių pirkimo pardavimo sutarčių 2016 m. kovo 3 d. išaiškinimo protokolo nustatytas baudas už tarpinių terminų (kuomet turėjo būti montuojami džiovyklų bokštai) praleidimą. Tačiau atsakovas paskaičiavo ieškovei baudą už galutinio termino praleidimą, o tarpinių terminų ieškovė nepažeidė. Tai yra dar viena aplinkybė, leidžianti mažinti paskaičiuotą baudą. Pats teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog Pentair jam taikė atsakomybę (baudas) už šių tarpinių terminų praleidimą ar kad šie tarpiniai terminai apskritai buvo praleisti.

23.14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Išnagrinėtoje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad rangos sutarties vykdymo terminas buvo praleistas dėl atsakovo kaltės, tačiau taip pat prašė sumažinti netesybas (baudą) iki protingo dydžio. Atsakovas taikytų netesybų dydį motyvavo dėl rangos sutarties termino praleidimo patirtais nuostoliais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dydį, ir teismas tai pripažino. Be to, dar 2016 m. liepos 26 d. atsakovas nelaikė ieškovės atsakinga už kokių nors terminų praleidimą ir laikėsi pozicijos, jog ieškovė savo darbus atliko laiku.

23.15.       Teismas, pripažinęs, jog egzistuoja pagrindas mažinti atsakovo ieškovei taikytą baudą nuo 85 000 Eur iki 30 000 Eur, turėjo atitinkama dalimi pripažinti negaliojančiu ir atsakovo atliktą įskaitymą.

23.16.       Rangos sutarties 2.1 punkte šalys aiškiai susitarė, kad rangos sutarties kaina gali kisti tuo atveju, jeigu atsakovas keis projektinės dokumentacijos sprendimus, jeigu atsakovas pakeis ieškovės darbų sudėtį, pageidaudamas atlikti iki šiol nenumatytus darbus, jeigu atsakovas nurodys atlikti iki tol projektinėje dokumentacijoje nenumatytus darbus. Ieškovė byloje įrodinėjo faktines aplinkybes, kad iš ieškovei rangos sutarties sudarymo metu pateiktos projektinės dokumentacijos niekaip nebuvo galima padaryti išvados, kad reikalinga atlikti ginčo papildomus darbus. Atsakovas šių ieškovės teiginių nepaneigė, tiesiog abstrakčiai teigdamas, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl statybos darbų apimties. Tačiau tokiu atveju netenka prasmės rangos sutarties 2.1 punkto nuostatos, numatančios atvejus, kai už atliktus papildomus darbus turi sumokėti atsakovas.

23.17.       Papildomi darbai ne tik nebuvo nurodyti prieš sudarant rangos sutartį atsakovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje, bet iš pastarosios net nebuvo galima numanyti, jog gali išlikti būtinybė juos atlikti. Todėl akivaizdu, kad tokie darbai ir negalėjo būti išskirti ir aptarti ieškovės pateiktose sąmatose. Ieškovė įrodinėjo, kad papildomi darbai buvo numatyti tik po rangos sutarties sudarymo atsakovo el. paštu atsiųstuose brėžiniuose, kuriais buvo keičiami (pildomi) iki rangos sutarties sudarymo atsakovo ieškovei pateikti projektiniai sprendiniai. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos ieškovės argumentus, jų neanalizavo ir nevertino, visiškai netinkamai aiškino rangos sutarties 2.1 punktą, apsiribodamas tik tomis jo nuostatomis, kurios buvo palankios atsakovui ir kurios visiškai netiko tarp šalių iškilusio ginčo sprendimui.

23.18.       Papildomi darbai negali būti laikomi darbais, ieškovės komerciniame pasiūlyme įvardytais kaip „Nenumatytos išlaidos“, dėl to, kad jie neatitinka minėtoje grafoje nurodytų nenumatytų išlaidų pobūdžio. Šioje grafoje įtrauktos nenumatytos išlaidos yra iš esmės su atliekamais statybos darbais susijusios išlaidos, kurios turėjo neišvengiamai atsirasti vykdant rangos sutartį, tačiau kurių apimties nebuvo galima tiksliai nustatyti rangos sutarties sudarymo metu, todėl šalys sutarė dėl tam tikro fiksuoto jų dydžio, tačiau į ją neįtraukti jokie papildomi statybos darbai pagal rangos sutarties nuostatas, o ypač tie, kurie atsiranda užsakovui pakeitus ar papildžius projektinės dokumentacijos sprendinius.

23.19.       Tai, kad „Nenumatytų išlaidų“ pagal komercinį pasiūlymą sąrašas nėra baigtinis, nereiškia, kad paneigiamas rangos sutarties 2.1 punktas, kuriame nurodyta, kokiais atvejais keičiama rangos sutarties kaina, ir kad visi papildomi darbai patenka į „Nenumatytas išlaidas“. Tokią teismo išvadą paneigia ir ta aplinkybė, jog atsakovas buvo sudaręs su ieškove susitarimą dėl kitų papildomų darbų (plieno žiedų gamybos), už tai atsiskaitęs metalo laužu.

23.20.       Iš šalių elgesio derinant papildomų darbų sąmatą akivaizdu, kad šalys nelaikė šių darbų įtrauktais į rangos sutartį. Nenumatytų išlaidų pagal komercinio pasiūlymo 20 grafą šalys sutarties vykdymo metu nederino, o atsakovas jų nevertino ir dėl jų nesiderėjo. Todėl visiškai nelogiškas yra atsakovo aiškinimas, kad papildomų darbų kainą ir kiekius jis derino tam, kad ir nenumatytų darbų kaina būtų protinga ir atitiktų rinkos kainą.

23.21.       Teismas padarė nesuprantamą išvadą, kad G. S. ir V. S. parodymai paneigia ne tik G. B. parodymus, bet ir susirašinėjimą dėl papildomų darbų susitarimo. Ši teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes neaišku, kaip liudytojų parodymai (nenuoseklūs, prieštaringi, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams) gali paneigti susirašinėjimą, kuris yra užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose.

23.22.       Teismas be jokio pagrindo nesivadovavo liudytojo G. B. parodymais apie tai, kad papildomi darbai nebuvo įtraukti į prieš rangos sutarties pasirašymą ieškovei pateiktą projektinę dokumentaciją, kad šiuos darbus atlikti prašė atsakovės atstovas G. S. tiek žodžiu, tiek atsiųsdamas šių darbų brėžinius el. paštu, o vadovavosi visiškai nepatikimais ir rašytiniams įrodymams prieštaraujančiais G. S. parodymais bei V. S. parodymais, kurie yra neišsamūs bei prieštaringi.

23.23.       Ieškovė įrodė ir pagrindė visas rangos sutartyje nustatytas sąlygas, leidžiančias jai reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, todėl atskiro rašytinio susitarimo nesudarymas dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų negali atimti iš ieškovės teisės gauti apmokėjimą už papildomus darbus. Be kita ko, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad pats atsakovas laikė ieškovės nurodytus papildomus darbus papildomais.

23.24.       Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę yra dokumentas, kurio pasirašymas patvirtina joje numatytų statybos darbų atlikimą bei aplinkybę, jog šie darbai atlikti kokybiškai ir užsakovo priimti. Be to, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę yra visiškai neinformatyvios, nes iš jų turinio neįmanoma nustatyti konkrečių atliktų darbų sudėties bei apimties. Todėl teismo argumentas, kad susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvimą patvirtina tai, jog pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę dėl papildomų darbų kaip atskiras papildomas susitarimas prie rangos sutarties abiejų šalių nebuvo pasirašyta, yra visiškai nepagrįstas.

23.25.       Teismas nepagrįstai į atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų apimtį įtraukė 1  260 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atstovaujant atsakovui ikiteisminiame ginče. CPK 98 straipsnio 1 dalyje tokia galimybė nenumatyta.

24.       Atsakovas ŽŪK „Pienas LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.       Darbų grafikas buvo parengtas ieškovės; grafikas buvo sutarties priedas Nr. 3, t.  y.  neatskiriama sutarties dalis; sutarties pasirašymo ir (ar) vykdymo metu ieškovė neišreiškė pageidavimo / pretenzijos dėl grafiko pakeitimo arba tarpinio / galutinio termino nukėlimo dėl statybvietės perdavimo termino ar kitų priežasčių. Pagal CK 6.652 straipsnį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą, o šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Grafikas šalių nebuvo pakeistas.

24.2.       Faktinė aplinkybė dėl užtrukusio rangos sutarties pasirašymo byloje nebuvo įrodinėjama ir (ar) nustatyta, todėl ja remtis apeliaciniame skunde nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo.

24.3.       Ieškovės argumentai turi akivaizdų loginį prieštaravimą teigiant, kad terminai nustatyti „tik“ sutarties priede, ir tuo pačiu teigiant, kad nurodytas priedas yra sudėtinė sutarties dalis. Be to, jie nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė pasirašė sutartį, nereiškė pretenzijų pradėdama darbus dėl darbų pradžios terminų ir sutarties vykdymo metu nepateikė pasiūlymo pakeisti sutarties terminus, kurių laikymosi pareigą įstatymų leidėjas yra priskyręs rangovui (CK 6.652 straipsnis).

24.4.       Teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad papildomi darbai priskirtini ieškovės atsakomybei tiek apimties, tiek kainos rizikos prasme ir dėl to neturėjo įtakos galutiniam statybos darbų atlikimo terminui. Atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad ginčijamų papildomų darbų neužsakė, o nurodyti darbai patenka į sutartyje numatytų darbų apimtį, ir niekada nepripažino papildomų darbų.

24.5.       Tokios aplinkybės kaip pavėluotas atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimas bei pavėluotas projektinės dokumentacijos pateikimas byloje nenustatytos, taip pat sutarties pasirašymo ir (ar) vykdymo metu ieškovė neišreiškė pageidavimo / pretenzijos dėl šių nurodytų aplinkybių, todėl šios prielaidos atmestinos kaip neįrodytos ir neturėjusios įtakos statybos darbų atlikimo terminams. Grafikas dėl šių aplinkybių šalių nebuvo pakeistas, taip pat nebuvo siūloma jo pakeisti sutarties vykdymo metu.

24.6.       Sutartyje numatytus darbus ieškovė atliko pavėlavusi 77 dienas. Todėl net ir priskyrus kurias nors priežastis ne ieškovės kaltei (su kuo atsakovas nesutinka), vis tiek vėlavimas užbaigti statybos darbus yra ilgesnis nei 20 kalendorinių dienų vėlavimo terminas, už kurį yra pritaikytos minimalios sutartyje numatytos netesybos.

24.7.       Bylos medžiagoje nėra jokios ieškovės pretenzijos atsakovui, kad ieškovė negali atlikti kokių nors darbų laiku dėl to, kad statybų aikštelėje darbus reikia derinti su trečiaisiais asmenimis. Nenustačius faktų, kiek (ir ar) nurodytos priežastys turėjo įtakos ieškovės termino praleidimui, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų (neveikimo) įtaką, mažinančią ieškovės kaltę.

24.8.       Rangos sutarties 1.3, 5.4, 6.1, 11.8.3 punktuose statybos darbų užbaigimas siejamas su Galutinio atliktų darbų akto pasirašymu. Ieškovės nurodytas atsakovo 2016 m. spalio 20 d. raštas Nr.  129 nepatvirtino, kad ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus, o buvo informacinio pobūdžio, skirtas draudimo bendrovėms, su kuriomis ieškovė vedė derybas dėl sutarties 10.3 punkte numatyto garantinio rašto išdavimo suderinimo.

24.9.       Statybos darbų žurnale įrašas apie statinio stogo darbus padarytas 2016 m. rugsėjo 30 d., t.  y. savaitę vėliau nei tariamas faktinis statybos darbų užbaigimas (2016 m. rugsėjo 23  d.).

24.10.       Ieškovės nuomonė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl nuo abiejų rangos sutarties šalių priklausančių priežasčių, nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenis ir teisine aplinkybe, kad terminų (darbų pradžios ar pabaigos termino) laikymosi pareigą įstatymų leidėjas yra priskyręs rangovui (CK  6.652  straipsnis). Teismas pagrįstai nustatė, kad galutinio darbų atlikimo termino patikslinimas neįvyko, taigi darbai turėjo būti baigti grafike nurodytu laiku, t.  y.  2016  m.  rugpjūčio 22 d.

24.11.       Teismas teisingai nusprendė, kad netesybų mažinimas prieštarautų rangos sutarties šalių valiai bei CK 6.189 straipsnio 1 daliai. Ieškovės argumentai vertintini kaip nepagrįstas siekis perkelti teisinę atsakomybę šaliai, kuri neturi pareigos atsakyti už termino praleidimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė yra statybų rangos srities profesionalė, daugelį dešimtmečių vykdanti analogiškus pasirašytai sutarčiai darbus. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie nenugalimos jėgos aplinkybes, galėjusias sukliudyti ieškovei sutartį įvykdyti laiku (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

24.12.       Atsakovas su procesiniais dokumentais (ieškovės ir Pentair sąskaitų suvestinė) pateikė įrodymus, kad atsakovas atlikdavo mokėjimus rangovui po to, kai jam sumokėdavo Pentair (galutinis mokėtojas). Ieškovei pavėlavus atlikti ir perduoti rangos darbus pagal rangos sutartį, Pentair neapmokėjo atsakovui rangos sutartyje (ir Išaiškinimo protokole) numatytos 10 proc. sutarties kainos dalies, o atsakovas 2016 m. gruodžio 8 d. įskaitė pritaikytą netesybų sumą į likusią mokėtiną kainos dalį. Panaikinus netesybų dalį, atsakovė galimai įgytų teisę reikalauti, kad galutinis mokėtojas Pentair atlygintų nurodytą sutarties kainos dalį, kas reikštų teismo sprendimo priėmimą dėl į bylą neįtrauktų asmenų (CPK  329  straipsnio 2  dalies 2 punktas).

24.13.       Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės ginčijimas konkretus 2016 m. lapkričio 8  d. pranešimu Nr. 153 atliktas įskaitymas nepakeičia sutartinio teisinio ir faktinio pagrindo, teisėtai pritaikius baudą ieškovei, atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

24.14.       Tam, kad teismas galėtų aiškinti rangos sutarties 2.1 punktą kainos kitimo prasme, kaip siekia aiškinti ieškovė apeliaciniame skunde, privalėjo būti rašytinis šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Todėl ieškovės teiginiai dėl papildomų darbų atlikimo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

24.15.       Ieškovė apeliaciniu skundu siekia perkelti įrodinėjimo naštą teismui ir atsakovui. Šioje byloje ieškovei reikėjo įrodyti, kad aštuonis mėnesius vykdant rangos darbus atsakovas užsakė papildomus darbus ir šalys vienareikšmiškai susitarė dėl tokių darbų traktavimo kaip papildomų. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų užsakęs papildomų darbų arba kad tariami papildomi darbai nepatenka į ieškovės sąmatoje nurodytas „nenumatytas išlaidas“. 2016 m. lapkričio 7 d. Statybos darbų baigiamajame akte taip pat nėra nurodyti jokie papildomi darbai.

24.16.       Į bylą pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas yra ne papildomų darbų užsakymas, o tik įprastinė techninė korespondencija aiškinantis statybos darbų detales.

24.17.       Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nebendradarbiavęs šalims vykdant rangos sutartį, taip pat kad profesionalus rangovas būtų siūlęs keisti sutarties apimtį sutartyje nustatyta tvarka.

24.18.       Byloje atlikta ekspertizė vertintina kritiškai, nes neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo keliamų reikalavimų, yra netiksli, neišsami, abstraktaus pobūdžio, ekspertize neatsakyta į daugelį pateiktų klausimų, o į kitus atsakyta tik iš dalies; teismo ekspertas buvo šališkas ir subjektyvus, pasisakydamas išimtinai dėl atsakovo (ir byloje nedalyvaujančio asmens Pentair) veiksmų / kaltės dėl termino praleidimo, niekaip objektyviai neanalizuodamas ieškovės kaip profesionalios rangovės veiksmų.

24.19.       Sistemiškai vertinant teismo sprendimą palūkanos ieškovei negali būti priteisiamos. Atsakovui pagrįstai / teisėtai pritaikius ieškovei sutartinio dydžio baudą, atsakovas nėra praleidęs mokėjimo termino pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį.

24.20.       Iki ieškovė pateikė ieškinį šalys turėjo daug susitikimų dėl taikaus ginčo išsprendimo ikiteismine tvarka, kas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004  m.  balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.19 punkto nuostatas.

25.       Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪK „Pienas LT“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019  m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl 57 324,81 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Teismas, mažindamas baudą, konkrečiai nepagrindė, kaip apskaičiuoja sumą, kuria sumažina, teismo nuomone, teisėtai ir pagrįstai pritaikytą baudą. Teismo sprendimu be aiškios motyvacijos ieškovei pritaikyta atsakomybė tik už 7 dienų vėlavimą iš faktiškai pavėluotų 77 dienų. Teismas nenurodė, kokią kaltės dalį (ir kodėl) suteikia kiekvienai iš keturių eksperto nurodytų termino praleidimo priežasčių.

25.2.       Bylos medžiagoje nėra jokios ieškovės pretenzijos atsakovui, kad ieškovė negali atlikti kokių nors darbų laiku dėl to, jog reikia darbus statybų aikštelėje derinti su trečiaisiais asmenimis. Priešingai, liudytojas G. B. parodė, kad šalys sutarė dėl vienos dienos kiekvienos įrangos talpos įkėlimui; ieškovė žinojo, jog statybos aikštelėje dirbs ne vieni. Nei ekspertas, nei teismas nenustatė, kiek dienų tiksliai (ar apytiksliai) iš 77 vėlavimo dienų priskirtina vėlavimo priežastims, su kuriomis teismas siejo atsakovo kaltę dėl ieškovės termino praleidimo, ir ar reikėtų taikyti netesybas už laikotarpį, kuris būtų priskirtas ieškovės kaltei. Nei ekspertas, nei teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, ar tikrai įrangos montavimas užtruko ilgesnį laiką, o rėmėsi tik ieškovės ir Pentair ikisutartiniais grafikais. Nenustačius faktų, kiek (ir ar) nurodytos priežastys turėjo įtakos ieškovės termino praleidimui, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų (neveikimo) įtaką, mažinančią ieškovės kaltę.

25.3.       Pagrindinis įrodymas šioje byloje yra šalių sudaryta statybos rangos sutartis. Nei teismo sprendime, nei bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarusios pakeisti sutarties įvykdymo terminą ar apimtį.

25.4.       Teismas sumažino ieškovei pritaikytą baudą pasiremdamas esminėmis faktinėmis klaidomis, t. y. „<...> apie faktinę darbų pabaigą 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 93  procentų rangos darbų atlikimą iki rangos sutartyje numatyto termino 2016  m.  rugsėjo  22 d.“. Rangos sutartyje numatytas darbų užbaigimo terminas 2016  m.  rugpjūčio 22 d., t. y. visu mėnesiu anksčiau, nei argumentuojama teismo sprendime. Atsižvelgiant į proporcijas, ši aplinkybė negali būti vertinama tik kaip rašymo apsirikimas.

25.5.       Teismas taip pat neįvertino šalių sutartimi įtvirtinto fakto, kad rangos darbai laikomi užbaigti pasirašius galutinį priėmimo–perdavimo aktą, šiuo atveju 2016 m. lapkričio 7 d., pavėlavus 77 dienas.

25.6.       Teismo argumentacija, nekritiškai priimant eksperto nuomonę, kad po sutartyje numatyto termino vykdomi esminės statinio konstrukcijos – stogo – įrengimo darbai vertintini kaip mažareikšmiai arba netgi „faktiškai baigti“, yra nepagrįsta. Statybos darbų žurnale įrašas apie statinio stogo darbus padarytas 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. pagal sutarties sąlygas vėluojant 39 dienas.

25.7.       Byloje nėra nustatyta nė vieno fakto, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą dėl to, kad Pentair kliudo jai laiku atlikti darbus arba kad reikėtų pratęsti sutartyje nurodytus terminus. Todėl, atsakovo nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai perkėlė kaltę atsakovui dėl byloje nedalyvaujančio asmens veiksmų.

25.8.       Teismas, pripažinęs priežastimi, dėl kurios ieškovė neužbaigė rangos sutartyje numatytų statybos darbų iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., sutartinių įsipareigojimų vykdymą kartu su Pentair, priėmė sprendimą dėl į bylą neįtrauktų asmenų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2  punktas). Byloje yra pateikti įrodymai (Išaiškinimo protokolo 2.4 punktas), kad Pentair buvo galutinis mokėtojas už ieškovės atliktus rangos darbus, todėl, pripažinus Pentair veiksmų įtaką baudos sumažinimui, teismo sprendimas gali turėti įtakos šios įmonės teisėms ir pareigoms.

25.9.       Atsakovas neturėjo faktinio pagrindo reikšti nušalinimo ekspertui, kadangi jis turi formaliai reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją, ir nebuvo pateikta faktinių aplinkybių dėl interesų konflikto.

25.10.       Nors teismas ir teigia, kad vėlavimo atlikti darbus priežastys ekspertizės akte nurodytos, tačiau net pusė nurodytų vėlavimo priežasčių teismo sprendime atmestos, o iš esmės visos vėlavimo priežastys yra perrašytos iš ieškinio, neatliekant jokio specialių žinių reikalaujančio tyrimo, remiantis prielaidomis ir neatskleidžiant faktais pagrįstų vėlavimo priežasčių.

25.11.       Byloje atlikta ekspertizė neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo keliamų reikalavimų, yra netiksli, neišsami, abstraktaus pobūdžio, ekspertize neatsakyta į daugelį pateiktų klausimų, o į kitus atsakyta tik iš dalies; teismo ekspertas buvo šališkas ir subjektyvus, pasisakydamas išimtinai dėl atsakovo (ir byloje nedalyvaujančio asmens Pentair) veiksmų / kaltės dėl termino praleidimo, niekaip objektyviai neanalizuodamas ieškovės kaip profesionalios rangovės veiksmų. Teismas, remdamasis niekine eksperto išvada, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina.

25.12.       Atsakovui pagrįstai / teisėtai pritaikius ieškovei sutartinio dydžio baudą, atsakovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra praleidęs mokėjimo termino. Netesybų sumažinimas teismo tvarka negali būti pripažįstamas „vėluojančiu mokėjimu“, ir todėl negali būti taikoma atsakomybė už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, 3  straipsnio 2 dalį.

26.       Ieškovė AB „MONTUOTOJAS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.       Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, jog ieškovė vėlavo įvykdyti rangos sutartį 77  dienas. Ieškovės nuomone, rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas ne 77  dienas, o 32 dienas.

26.2.       Atsakovas nepagrįstai baudos mažinimo proporcijos nustatymą sieja su ieškovės byloje įrodinėtų vėlavimo priežasčių aritmetiniu skaičiumi ir priskiria šią logiką ir teismui. Akivaizdu, kad vėlavimo priežasčių įtaka sutarties įvykdymo termino praleidimui gali būti (ir nagrinėjamu atveju buvo) skirtinga.

26.3.       Vien tik faktas, kad ieškovė raštu neteikė pretenzijų atsakovui dėl trukdžių atlikti statybos darbus, pats savaime nereiškia, jog negali būti konstatuojama atsakovo atsakomybė už tam tikrą vėlavimo priežastį. Pats atsakovas pirmą pretenziją ieškovei dėl vėlavimo vykdyti rangos sutartį pateikė tik 2016 m. rugsėjo 12 d., kai iš esmės visi statybos darbai buvo baigti.

26.4.       Atsakovas nepateikia jokių argumentų, kad įrangos montavimas truko tik 3 dienas, o ne žymiai ilgesnį laiką, ką konstatavo teismas. Teismas sprendime itin detaliai išanalizavo rašytinius įrodymus (2016 m. gegužės–birželio mėnesių pasitarimų protokolus), kurių turinys neginčijamai patvirtina šią teismo padarytą išvadą.

26.5.       Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nei ekspertas, nei teismas nenustatė, kiek konkrečiai dienų kiekviena vėlavimo priežastis lėmė bendrą vėlavimo terminą. Ekspertas nurodė, kad antroji vėlavimo priežastis, įrangos montavimas ilgesnį laiką nei buvo numatyta rangos sutartyje, sąlygojo rangos sutarties vykdymo vėlavimą 2,5 savaitės. Vien tai, jog neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek kita aplinkybė (statybos darbų vykdymas toje pačioje aikštelėje kartu su kitais asmenimis) turėjo įtakos darbų vėlavimui, nereiškia, kad ieškovė negalėjo šia aplinkybe remtis savo ieškinyje. Byloje nebuvo galimybės atlikti labai detalų tyrimą, kuris tiksliai nustatytų ieškovės atliekamų darbų bei kitų asmenų atliekamų įrangos montavimo darbų chronologiją. Tačiau taip atsitiko ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad atsakovas minėtų duomenų nepateikė. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi teisingumo ir protingumo principais mažindamas atsakovo paskaičiuotą baudą.

26.6.       Atsakovas, cituodamas liudytojo G. B. parodymus, nutyli aplinkybę, jog ieškovė žinojo, kad statybos aikštelėje ne viena dirbs tik 3 dienas, bet nežinojo ir negalėjo tikėtis, kad ši situacija truks praktiškai visą rangos sutarties vykdymo laiką.

26.7.       Atsakovas netinkamai interpretuoja teismo sprendimo argumentą dėl baudos mažinimo atsižvelgus į liudytojo G. B. parodymus apie galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašymą dėl įvairių darbų, rangos sutartyje įvardytų kaip nenumatyti. Atsakovas nepagrįstai mano, kad teismas turi omenyje papildomus darbus, kurių apmokėjimo ieškovė prašė ieškinyje. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas turi omenyje liūties užlieto koridoriaus remonto darbus, kurie nebuvo numatyti atlikti rangos sutartimi.

26.8.       Atsakovas teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą dėl rangos sutartyje (t. y. Darbų grafike) nurodyto statybos darbų užbaigimo termino nepagrįstai laiko faktine klaida, turėjusia įtakos baudos dydžio sumažinimui.

26.9.       Rangos sutarties 1.3 punktas, kuriuo atsakovas grindžia savo poziciją dėl statybos darbų užbaigimo momento, nenustato, kada statybos darbai laikomi užbaigti, o nustato statinio bei statybos darbų atsitiktinio žuvimo rizikos perėjimo momentą, siedamas jį su galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu.

26.10.       Atsakovas teismo argumentą, jog bauda mažinama ir dėl to, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikta 93 proc. visų statybos darbų, dėl nesuprantamų priežasčių analizuoja ne CK  6.258 straipsnio 3 dalies kontekste, o darbų priėmimo–perdavimo momento nustatymo kontekste. Todėl atsakovas daro nepagrįstą išvadą, neva teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo priimti nebaigtus, su paliktais defektais darbus. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė darbus atliko su defektais ir dėl to ginčo nėra.

26.11.       Priešingai nei teigia atsakovas, teismas nelaikė stogo įrengimo darbų (kurių dalis buvo atliekama po 2016 m. rugpjūčio 22 d.) mažareikšmiais ar neesminiais.

26.12.       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė buvo visiškai atsakinga už bet kokius veiksmus statybos vietoje iki pat galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Atsakovo teiginys, neva ieškovė pati turėjo derinti savo veiksmus su Pentair, neparemtas jokiais įrodymais.

26.13.       Atsakovas negali dangstytis savo, kaip neva neprofesionalo, statusu. Atsakovei statybų proceso metu atstovavę bei procesą koordinavę asmenys (V. S. bei G. S.) yra profesionalūs statybų inžinieriai, be to, atsakovas visos gamyklos statybos ir vėliau rekonstrukcijos procesą koordinavo jau ilgą laiką iki rangos sutarties su ieškove sudarymo.

26.14.       Atsakovas nenurodo, kaip tariama teismo sprendimo įtaka Pentair teisėms ir pareigoms galėtų pasireikšti, taigi nemotyvuoja savo apeliacinio skundo argumento dėl CPK  329  straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo. Nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės įtakos Pentair teisėms ir pareigoms, todėl ji neturi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

26.15.       Ekspertizės aktas visiškai atitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, yra objektyvus, motyvuotas, logiškas, o atsakovo subjektyvus nepasitenkinimas šio akto išvadomis negali būti pagrindas juo nesivadovauti.

26.16.       Teismui pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo ieškovei 50 533,94 Eur, ir priteisus šią sumą, ieškovės teisė į ikiteismines palūkanas neišnyko, nes ikiteisminių palūkanų priteisimo atveju teismo sprendimas turi retrospektyvinę galią. Be to, ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepanaikino atsakovo atlikto įskaitymo. Byloje laikytasi visų sąlygų, būtinų pripažinti mokėjimą vėluojančiu pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį.

26.17.       Atsakovo reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prieštarauja CK 6.37 straipsnio 2 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsakovo pagal statybos rangos sutartį rangovui pritaikytos baudos už praleistą statybos darbų atlikimo terminą ir jos įskaitymo į rangovui priklausančio atlyginimo sumą bei darbų kvalifikavimo papildomais ir jų apmokėjimo.

Dėl baudos už praleistą statybos darbų atlikimo terminą paskyrimo ir darbų kvalifikavimo papildomais

29.       Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 8.1 punkte šalys susitarė, kad rangovui užtęsus statybos darbus ilgesniam terminui nei statybos laikotarpis (taip pat taikoma ir statybos darbų etapų atlikimo terminams pagal grafiką) ir (arba) jo pratęsimais nustatytus terminus pagal sutarties nuostatas, išskyrus nenugalimos jėgos aplinkybes, rangovas, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną baudą, lygią 0,5 proc. sutarties kainos, kuri rangovo supratimu ir sutikimu yra laikoma minimaliais užsakovo nuostoliais, patirtais dėl tokio esminio sutarties pažeidimo; bauda negali viršyti 10 proc. sutarties kainos.

30.       Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad rangos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo ieškovei baudą, ir atitinkamai pripažinti negaliojančiu atsakovės pritaikytą baudos įskaitymą į ieškovei priklausantį atlyginimą.

31.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė sutartyje numatytą rangos darbų atlikimo terminą praleido 77 dienas, atsakovo teisė įskaityti baudą numatyta rangos sutarties 8.1 punkte, todėl ieškovės argumentus dėl įskaitymo pagrindo nebuvimo atmetė. Kita vertus, teismas taip pat pripažino, kad dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo yra ir atsakovo kaltės, todėl, be kita ko, ir dėl šios priežasties atsakovo ieškovei pritaikytą baudą sumažino.

32.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, praleisto rangos darbų atlikimo termino priežastims nustatyti byloje buvo paskirta statybos darbų organizavimo ekspertizė. Atlikęs ekspertizę teismo ekspertas pateikė išvadą, kad terminas buvo praleistas dėl keturių priežasčių: viena savaite vėliau, nei numatyta kalendoriniame grafike, pradėtų statybos darbų ir abiejų šalių nepatikslinto kalendorinio grafiko; apdirbimo įrangos montavimo ilgesnį laiką, nei buvo numatyta rangos sutarties kalendoriniame grafike; ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo kartu su technologinės įrangos tiekėju Vokietijos įmone Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus); papildomų darbų atlikimo.

33.       Apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, ginčija ekspertizės išvados pagrįstumą, teigdamas, kad ji neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, yra netiksli, neišsami, abstraktaus pobūdžio, išvadoje neatsakyta į daugelį pateiktų klausimų, o į kitus atsakyta tik iš dalies, be to, teismo ekspertas, anot atsakovo, buvo šališkas ir subjektyvus, pasisakydamas išimtinai dėl atsakovo (ir byloje nedalyvaujančio asmens Pentair) veiksmų / kaltės dėl termino praleidimo.

34.       Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad jokių duomenų dėl galimo eksperto interesų konflikto neturi, todėl atsakovo argumentai, kad ekspertas buvo šališkas ir subjektyvus, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, atsakovas pripažįsta, kad ekspertizę atlikęs ekspertas turėjo reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, o atsakovo argumentai, kad ekspertas neatsakė į daugelį pateiktų klausimų, o į kitus atsakė tik iš dalies, yra netikslūs. Apeliaciniame skunde atsakovas cituoja tik vieną iš ekspertui pateiktų klausimų, į kurį ekspertas atsakė iš dalies. Tačiau, kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovė, tai yra tik vienas iš šešių ekspertui pateiktų klausimų ir tik vienas iš šio klausimo aspektų, todėl minėti atsakovo argumentai neturi esminės reikšmės vertinant eksperto išvados pagrįstumą ir jos patikimumą.

35.       Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016  m.  birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas).

36.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai nepagrindė nei ekspertizės akto trūkumų, nei galimo eksperto šališkumo ir (ar) netinkamos kvalifikacijos ar kompetencijos, todėl atsakovo argumentai, jog pateikta ekspertizės išvada neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, atmetami kaip deklaratyvūs.

37.       Minėta, kad ekspertizės išvadoje nurodytos keturios rangos darbų atlikimo termino praleidimo priežastys. Pirmosios instancijos teismas pritarė antrajai (apdirbimo įrangos montavimas ilgesnį laiką, nei buvo numatyta rangos sutarties kalendoriniame grafike) ir trečiajai (ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas kartu su technologinės įrangos tiekėju Vokietijos įmone Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus)), o pirmosios (viena savaite vėliau, nei numatyta kalendoriniame grafike, pradėti statybos darbai ir abiejų šalių nepatikslintas kalendorinis grafikas) ir ketvirtosios (papildomų darbų atlikimas) nepripažino pateisinančiomis ieškovės atliktų darbų vėlavimo.

38.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ir ekspertas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsakingas už tai, jog statybos darbai buvo pradėti ne pagal grafiką, nes jis vėliau perdavė statybvietę. Teismas nurodė, kad, pagal rangos sutarties 1.3 punktą, užsakovas perduoda statybos teritoriją rangovui ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po šios sutarties pasirašymo statybos teritorijos perdavimo–priėmimo aktu. Pastarasis aktas abiejų šalių pasirašytas 2016 m. kovo 21  d., t. y. per dvi darbo dienas po rangos sutarties pasirašymo (sutarties 1.3 punktas). Sutarties 17.5  punkte įtvirtinta, kad ji yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus / žodinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su šioje sutartyje minimu šalių bendradarbiavimu atliekant statybos darbus, todėl ieškovė, anot teismo, nepagrįstai remiasi statybos darbų pradžia, nurodyta grafike.

39.       Taigi pirmosios instancijos teismas nelaikė vėlesnio, nei numatyta kalendoriniame darbų grafike, statybvietės perdavimo priežastimi, pateisinančia ieškovės atliktų darbų vėlavimą, remdamasis iš esmės dviem argumentais: tuo, kad statybvietė perduota nepažeidžiant sutartyje nustatyto termino, ir, antra, sutartyje numatyta, kad ji yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus ir (ar) žodinius šalių susitarimus, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi kalendoriniame darbų grafike nurodyta statybos darbų pradžia.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad, vertinant statybvietės perdavimo termino įtaką galutiniam statybos darbų atlikimo terminui ir atitinkamai atsakovo teisės skirti ieškovei baudą pagrįstumą, neturėtų būti suabsoliutinama aplinkybė, kad statybvietė buvo perduota nepažeidžiant sutartyje nustatyto termino. Kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovė, rangos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog ieškovė pradeda vykdyti statybos darbus nuo sutarties pasirašymo dienos ir vykdo juos pagal kalendorinį darbų grafiką. Pastarasis buvo parengtas 2016 m. kovo 10 d. (t. y. iki sutarties pasirašymo 2016 m. kovo 17 d.) ir jame numatyta, kad statybvietės perdavimas ieškovei įvyks 2016 m. kovo 14 d. Šalims pasirašius sutartį vėliau nei nurodytas terminas, statybvietė ieškovei buvo perduota tik 2016 m. kovo 21 d., t. y. 7 dienomis vėliau, nei numatyta grafike, dėl ko atitinkamai ieškovė tik septyniomis dienomis vėliau galėjo pradėti rangos darbus. Atsakovo argumentas, kad aplinkybė dėl užtrukusio rangos sutarties pasirašymo byloje nebuvo įrodinėjama ir (ar) nustatyta, todėl ieškovė negali ja remtis apeliaciniame skunde, yra nepagrįstas, nes argumentai dėl vėlesnio, nei numatyta darbų grafike, statybvietės perdavimo ir to įtakos galutiniam statybos darbų atlikimo terminui nurodyti pačiame ieškinyje.

41.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė negali remtis kalendoriniame darbų grafike nurodyta statybos darbų pradžia, nes pagal sutarties nuostatas ji yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus ir (ar) žodinius šalių susitarimus. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nei statybos pradžios, nei pabaigos terminai šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo nurodyti, taigi rangos sutarties pasirašymas, nenurodant joje statybos darbų pradžios ir pabaigos terminų, nepakeitė (negalėjo pakeisti) ankstesnių šalių susitarimų dėl šių terminų. Vertinant priešingai, t. y. laikant, kad, šalims pasirašius rangos sutartį, minėtas kalendorinis darbų grafikas neteko galios, tektų pripažinti, kad šalys (ir teismas) negali remtis ne tik jame nurodytu statybos darbų pradžios, bet ir statybos darbų pabaigos terminu (2016 m. rugpjūčio 22 d.). Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, būtent pastaruoju terminu kaip atskaitos tašku rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vėlavimo atlikti statybos darbus trukmę. Tai, kad minėtas darbų grafikas yra neatskiriama sutarties dalis, pripažįsta ir atsakovas.

42.       Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo nurodomi argumentai, jog sutarties pasirašymo ir (ar) vykdymo metu ieškovė nereiškė prašymų ir (ar) pretenzijų dėl grafiko pakeitimo ir (ar) terminų nukėlimo dėl aplinkybių, susijusių su statybvietės perdavimu, šiuo atveju yra teisiškai reikšmingi.

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

44.       Nors nagrinėjamu atveju už patikslinto grafiko parengimą buvo atsakingas atsakovas, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir gynusi savo interesą laiku įvykdyti sutartį, t. y. kreipusis į atsakovą, informuodama jį, kad dėl vėlesnio statybvietės perdavimo negalės užbaigti statybos darbų nustatytu laiku ir dėl to būtina jį pakeisti.

45.       Rangovei nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jai tenka atsakomybė už kilusius padarinius – sutarties termino praleidimą (žr. šios nutarties 43 punkte nurodytą kasacinio teismo nutartį). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kiek dienų galutinis statybos darbų atlikimo terminas buvo praleistas (ir (ar) apskritai praleistas) dėl ieškovės kaltės, pagrįstai nelaikė faktinio statybvietės perdavimo termino aplinkybe, pateisinančia galutinio statybos darbų atlikimo termino praleidimą.

46.       Kita ekspertizės akte nurodyta praleisto statybos darbų termino priežastis, kurios pirmosios instancijos teismas nepripažino (nelaikė jos nepriklausančia nuo ieškovės), yra ieškovės atlikti papildomi darbai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, jog rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pradelstas dėl atsakovo užsakytų papildomų darbų, nurodė, kad ieškovė neįrodė šalių susitarimo dėl papildomų darbų už papildomą kainą atlikimo, be to, teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl darbų apimties.

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ketvirtąją (pagal ekspertizės išvadą) darbų vėlavimo priežastį, pagrįstai šį klausimą nagrinėjo kompleksiškai su ieškovės reikalavimu dėl apmokėjimo už papildomus darbus, nes nustačius, kad ginčo darbai pateko į bendrą rangos sutarties dalyką (ir todėl ieškovė neturi teisės reikalauti papildomo apmokėjimo), tektų taip pat pripažinti, kad ieškovei kartu su darbų apimties taip pat teko ir su galutinio statybos darbų atlikimo termino laikymusi susijusi rizika.

48.       Ieškovė nurodė, kad atliko šiuos rangos sutartyje nenumatytus (t. y. papildomus) darbus: įrengė įrengimų pamatus, gelžbetonio žiedą MP-1 perdangai (aprėminantį gelžbetonio žiedą), išgręžė papildomas kiaurymes gelžbetonio perdangoje technologinių įrengimų montavimui, įrengė nerūdijančio plieno grindų aprėminimo bortelius, įrengė telferių sijas.

49.       Atsakovė laikėsi (-osi) pozicijos, kad nurodyti darbai patenka į sutartyje numatytų darbų apimtį.

50.       Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovė atliko papildomus, sutartyje nenurodytus darbus, sudarančius pagrindą didinti sutarties kainą.

51.       Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad šia sutartimi rangovas (ieškovė) įsipareigoja savo sąskaita, rizika, priemonėmis ir medžiagomis pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą Techninį darbo projektą Nr. 275-TDP-SK-laida 0 atlikti statybos darbus ir perduoti juos užsakovui rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka <...>. Numatomų atlikti statybos darbų aprašymas, apimtis, skaičiavimai, kaina nurodyti sutarties priede Nr.  2  „2016.03.15  rangovo komercinis pasiūlymas“ (sutarties 1.4 punktas).

52.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atlikti darbai, kuriuos ji laiko papildomais, patenka į jos pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodytas nenumatytas išlaidas.

53.       Nenumatytų išlaidų eilutėje nurodyta, kad šios išlaidos – tai: dirbtuvių pastatymas (pagal ieškovę, ir darbo brėžinių parengimas), seno stogo medžiagų utilizavimas, betono plokščių utilizavimas, grindų dangos atnaujinimas, sienų plokščių atnaujinimas, papildoma montavimo įranga ir ištekliai, ir t. t.

54.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentui, kad vertinant, ar ieškovės atlikti darbai patenka į komerciniame pasiūlyme nurodytas nenumatytas išlaidas, teisiškai reikšmingas yra šių darbų pobūdis.

55.       Byloje nepateikta jokių svarių argumentų, paneigiančių ieškovės poziciją, kad atlikti ginčo darbai yra statybos darbai, kurie gali būti savarankiškas rangos sutarties dalykas. Ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, kad minėti darbai nenumatyti techniniame projekte Nr. 275-TDP-SK, Nr.  275-TDP-SK-SŽ. Tuo tarpu komerciniame pasiūlyme nurodytos nenumatytos išlaidos, kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovė, pagal jų pobūdį yra iš esmės su statybos darbais susijusios išlaidos, kurios turėjo neišvengiamai atsirasti vykdant rangos sutartį, tačiau jų apimties rangos sutarties sudarymo metu nebuvo galima tiksliai nustatyti. Būtent šiame kontekste vertintina aplinkybė, kad šių nenumatytų išlaidų sąrašas nėra baigtinis ir jame, be kitų, numatytos ir tokios išlaidos kaip papildoma montavimo įranga ir ištekliai. Priešingas aiškinimas, t. y. kad nenumatytoms išlaidoms turėtų būti priskiriami visi sutartyje aiškiai neišvardyti darbai nepriklausomai nuo jų pobūdžio, neatitiktų CK 6.193 straipsnyje įvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.

56.       Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl apmokėjimo už papildomus darbus, pirmosios instancijos teismas taip pat citavo šalių sudarytos statybos rangos sutarties 2.1 punkte esantį ieškovės patvirtinimą, kad ji turėjo galimybę nuodugniai įvertinti sutarties dokumentus, juos išsamiai išanalizuoti ir identifikuoti reikiamus darbus, kurie sutarties dokumentuose nėra aiškiai išskirti ar aptarti, bet yra reikalingi statybos darbų atlikimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad ši sutarties nuostata būtų aktuali tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovės atlikti ginčo darbai galėjo būti identifikuoti pagal sutarties dokumentus, o tuo pirmosios instancijos teismo išvada nėra grindžiama.

57.       Statybos rangos sutarties 2.1 punkte, be jau minėto ieškovės patvirtinimo, šalys taip pat susitarė, kad sutarties darbų kaina gali kisti, be kita ko, dėl užsakovo nurodymų, keičiančių projektinės dokumentacijos sprendimus ir techninių specifikacijų reikalavimus, kurie padidina arba sumažina rangovo darbų atlikimo kaštus; kai užsakovas pakeičia rangovo darbų sudėtį, pageidaudamas atlikti iki tol nenumatytus darbus; dėl užsakovo nurodymų atlikti papildomus statybos darbus, kurie pagal Techninį darbo projektą nėra numatyti. Taigi sutartyje šalys numatė galimybę tiek atlikti papildomus darbus (kurie atitinkamai nepatektų į minėtame komerciniame pasiūlyme nurodytas nenumatytas išlaidas), tiek atsižvelgiant į tai keisti sutarties kainą, todėl ieškovės prisiimta rizika dėl darbų apimties buvo ribota.

58.       Ieškovės teigimu, iš atsakovo pateiktos projektinės dokumentacijos nebuvo galima nustatyti, kad ginčo darbų atlikimas yra reikalingas tam, jog būtų atlikti kiti rangos sutartyje numatyti statybos darbai, todėl rangos sutarties 2.1 punkte esantis ieškovės patvirtinimas šiuo atveju nėra aktualus.

59.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad iki rangos sutarties sudarymo ieškovei pateiktame techniniame darbo projekte nebuvo numatyta sprendinių, kurių pagrindu buvo atlikti papildomi darbai, ieškovė išsamiau motyvavo pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2019  m.  vasario  20  d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose palygino iki rangos sutarties sudarymo ir vėliau iš atsakovo gautus projektinės dokumentacijos sprendinius. Kaip minėta, ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, kad ginčo darbai nebuvo numatyti techniniame projekte Nr. 275-TDP-SK, Nr. 275-TDP-SK-SŽ. Svarių argumentų, paneigiančių šią konkrečią aplinkybę (t. y. kad ginčo darbai pradinėje dokumentacijoje nebuvo numatyti ir jų pagal ją nebuvo galima numatyti), atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė, pakartodamas tik tai, kad ieškovė, anot atsakovo, neįrodė, jog atsakovas būtų užsakęs papildomus darbus, arba kad šie darbai nepatenka į jau minėtas nenumatytas išlaidas.

60.       Ieškovės pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina, kad ginčo darbų ieškovė neatliko savo iniciatyva, o jie buvo derinami šalių atstovų. Be kita ko, 2016 m. liepos 29 d. ieškovės atstovo el. laiške atsakovo atstovui šie darbai tiesiogiai įvardijami papildomais ir siunčiamas papildomų darbų pasiūlymas derinti (el. b. 1 t., b. l. 272). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmasis atsakovo prieštaravimas dėl darbų laikymo papildomais buvo išreikštas tik 2016 m. rugsėjo 12 d. pretenzijoje, t. y. jau suėjus numatytam sutarties vykdymo terminui. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tai, jog šalys, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nepasirašė rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, taip pat nepasirašė pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, savaime nepaneigia galimybės darbus kvalifikuoti papildomais.

61.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateiktą šalių atstovų el. susirašinėjimą, taip pat liudytojo G. B. parodymus, be jau minėto rangos sutarties 2.1 punkte esančio ieškovės patvirtinimo, paneigia kitų liudytojų parodymai (sprendime cituojami – G. S. ir V. S.).

62.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad liudytojų parodymai yra viena iš įstatyme nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK  177  straipsnio  2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. <...> Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K- 3- 75- 701/2019, 54 punktas).

63.       Taigi, pagal minėtas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas negalėjo vienų liudytojų parodymams suteikti svaresnės galios nei kitų ir (ar) ieškovės pateiktiems kitiems įrodymams, o dėl byloje nustatytinų aplinkybių spręsti iš įrodymų visumos.

64.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytos sutarties turinio analizė, atliktų darbų pobūdis, byloje jokiais svariais argumentais nepaneigta aplinkybė, kad ginčo darbai, sudarant sutartį, negalėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu, ir tą patvirtinanti ekspertizės išvada, yra pakankamas pagrindas ginčo darbus kvalifikuoti kaip papildomus, t. y. neįeinančius į sutarties objektą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo.

65.       Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ginčo darbai nenurodyti statybos darbų baigiamajame akte, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes pastarasis pasirašytas pagal šalių sudarytą rangos sutartį, o ginčo darbai byloje kvalifikuoti kaip papildomi, t. y. neįeinantys į sutarties objektą, apie jų atlikimą atsakovui buvo žinoma dar iki minėto akto pasirašymo, tačiau su jais (jų kvalifikavimu papildomais), kaip nustatyta byloje, atsakovas nesutiko.

66.       Nustačius, kad ginčo darbai buvo papildomi, todėl jie nepateko į ieškovės prisiimtą riziką dėl darbų apimties, pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų atlikimas negali pateisinti galutinio statybos darbų atlikimo termino pradelsimo.

67.       Kaip minėta, atlikęs ekspertizę teismo ekspertas nustatė, kad terminas buvo praleistas dėl keturių priežasčių, dviem iš jų (apdirbimo įrangos montavimas ilgesnį laiką, nei buvo numatyta rangos sutarties kalendoriniame grafike, ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas kartu su technologinės įrangos tiekėju Vokietijos įmone Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus)) pirmosios instancijos teismas pritarė, padarydamas išvadą, kad dėl jų nėra ieškovės kaltės.

68.       Atsakovo teigimu, bylos medžiagoje nėra jokios ieškovės pretenzijos atsakovui, kad ieškovė negali atlikti kokių nors darbų laiku dėl to, jog reikia darbus statybų aikštelėje derinti su trečiaisiais asmenimis, o liudytojas G. B. parodė, kad šalys sutarė dėl vienos dienos kiekvienos įrangos talpos įkėlimui, ir ieškovė žinojo, jog statybos aikštelėje dirbs ne vieni.

69.       Aptariamų termino praleidimo priežasčių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju vien faktas, kad ieškovė nereiškė atsakovui (rašytinių) pretenzijų dėl trečiųjų asmenų veiksmų trukdymo atlikti statybos darbus, neturi esminės reikšmės.

70.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neužtikrino ieškovės ir Pentair atliekamų darbų suderinimo laike, įranga buvo montuojama kur kas ilgiau (faktiškai visą statybos darbų laikotarpį), nei buvo sutarta (3 dienos), montavimas tęsėsi ir ieškovei savo darbus pabaigus. Ją montuojant prioritetas buvo teikiamas ne ieškovei, o atsakovo samdytiems asmenims, ieškovė savo darbo procesą turėjo derinti prie kitų asmenų vykdomų darbų. Tai turėjo įtakos ieškovės vykdomų darbų tempui 2016 m. gegužės–birželio mėnesiais, darbui trukdė, ieškovė negalėjo dirbti normaliu pajėgumu. Atsakovas susirašinėjime pripažino, jog vėlavimas vykdyti darbus pagal rangos sutartį buvo sukeltas darbų eiliškumo pertvarkymo taip, kad Pentair įsisavintų įrangą anksčiau, negu atvyktų purškimo džiovintuvas (2016 m. liepos 26 d. susitikimo protokolo 3.4.2  punktas).

71.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (trukdymo vykdyti sutartį intensyvumas, atsakovui tenkančios pareigos dėl darbų suderinimo laike netinkamas vykdymas ir paties atsakovo pripažintos aplinkybės), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, kad atsakovas, nepaisant neužfiksuoto ieškovės kreipimosi fakto, suvokė nustatytų darbų vėlavimo priežasčių įtaką sutarties vykdymui, tačiau, kaip minėta, prioritetą teikė ne ieškovei, o paties samdytiems asmenims. Esant tokiomis aplinkybėms, laikyti, kad ieškovei turėtų tekti atsakomybė už termino praleidimą dėl nurodytų priežasčių (apdirbimo įrangos montavimo ilgesnį laiką, nei buvo numatyta rangos sutarties kalendoriniame grafike, ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo kartu su technologinės įrangos tiekėju Vokietijos įmone Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus)), neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK  1.5  straipsnis). Pats atsakovas pripažįsta, kad liudytojas G. B. parodė, jog šalys sutarė dėl vienos dienos kiekvienos įrangos talpos įkėlimui (byloje gi nustatyta, kad įranga buvo montuojama kur kas ilgiau), ir, kaip teisingai pažymi ieškovė, jos žinojimas, kad dirbs aikštelėje ne viena, buvo ribotas, t. y. nulemtas tik darbų grafike numatytos įrangos montavimo trukmės.

72.       Atsakovo argumentai, kad nei ekspertas, nei teismas netyrė faktinių aplinkybių, ar tikrai įrangos montavimas užtruko ilgesnį laiką, o rėmėsi tik ieškovės ir Pentair ikisutartiniais grafikais, taip pat nenustatė, kiek ir ar nurodytos priežastys turėjo įtakos termino praleidimui, atmetami kaip nepagrįsti.

73.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė dvi aptariamas darbų vėlavimo priežastis, aplinkybę dėl užtrukusio įrangos montavimo nustatė detaliai išanalizavęs 2016 m. gegužės–birželio mėn. pasitarimų protokolus, o atsakovas jokių svaresnių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, be kita ko, įrodymų, patvirtinančių, kad įrangos montavimas užtruko tik 3 sutartas dienas, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

74.       Be to, atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad nei ekspertas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kiek ir ar nurodytos priežastys turėjo įtakos termino praleidimui. Nagrinėjamu atveju ekspertas ir teismas negalėjo nustatyti tik vienos (iš keturių) priežasties (ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienu metu su kitais asmenimis) nulemto darbų vėlavimo trukmės, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo išvadą, kad darbų atlikimas vienu metu su kitais asmenimis prisidėjo prie galutinio statybos darbų atlikimo termino praleidimo, ir pažymėjo, kad nors tiksli vėlavimo trukmė ir neįvertinta (nenustatyta), nustačius vėlavimo priežastį (atsakovo neįvykdytą pareigą patikslinti įrangos įkėlimo grafiką pagal rangos sutarties 4.1 punktą), tai neturi esminės reikšmės.

75.       Apibendrinamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apdirbimo įrangos montavimą ilgesnį laiką, nei buvo numatyta rangos sutarties kalendoriniame grafike, ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą kartu su technologinės įrangos tiekėju Vokietijos įmone Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus) pripažino nuo ieškovės nepriklausiusiomis aplinkybėmis, lėmusiomis galutinio statybos darbų atlikimo termino praleidimą.

76.       Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitų ieškovės negalėjimo iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. užbaigti statybos darbus priežasčių, būtent: pavėluoto atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo ir projektinės dokumentacijos pateikimo, ekspertizės išvadoje šios aplinkybės nėra nurodytos kaip darbų atlikimo termino praleidimą lėmusios priežastys, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl šių aplinkybių būtų kreipusis į atsakovą, todėl, kaip ir statybvietės perdavimo atveju, taip ir šiuo atveju nurodytos aplinkybės nepašalintų ieškovės atsakomybės už termino praleidimą.

77.       Byloje nustatyta, kad statybos darbus ieškovė turėjo baigti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vadovaujantis ekspertizės aktu, ilgesnis, nei numatyta, Pentair įrangos montavimas galėjo lemti statybos rangos sutarties įvykdymą 2,5 savaitėmis vėliau, papildomų darbų atlikimas – 1 savaite vėliau, o sutartinių įsipareigojimų vykdymas kartu (tuo pačiu metu) su Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus) taip pat galėjo lemti vėlesnį sutarties įvykdymą, tačiau neaišku, kiek.

78.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė rangos darbų įvykdymo terminą praleido 77 dienas, t. y. darbų pabaigą siejo su galutinio atliktų darbų akto pasirašymu 2016  m.  lapkričio  7  d. Ieškovė su tokiu darbų užbaigimo termino skaičiavimu nesutinka ir teigia, kad statybos darbai užbaigti 2016 m. rugsėjo 23 d.

79.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darbų pabaigą susiejo su galutinio atliktų darbų akto pasirašymu. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, pastarojo akto pasirašymas priklauso ir nuo užsakovo valios, o šis gali vilkinti tokio akto pasirašymą, be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, gali būti ir kitų vėlesnio atliktų darbų akto pasirašymo priežasčių. Atsakovo argumentai, kad tokį darbų pabaigos termino nustatymą pagrindžia sutarties 1.3, 5.4, 11.8.3 (11.8.2) punktų sisteminis aiškinimas, atmetami kaip nepagrįsti. Nurodytuose sutarties punktuose reglamentuojamas objekto (statinio) žuvimo ar sugadinimo rizikos perėjimas, galutinis atsiskaitymas, tačiau ne statybos darbų pabaiga.

80.       Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad statybos darbai buvo užbaigti 2016 m. rugsėjo 23 d. Nors skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas yra nurodęs, kad, remiantis įrašais statybos darbų žurnale, ieškovė darbus objekte baigė 2016 m. rugsėjo 23 d., tačiau kitoje teismo sprendimo vietoje nurodė, kad, pasak eksperto, paskutinis atliktų darbų įrašas statybos darbų žurnale užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 30 d., ir tą patvirtina į bylą pateiktas statybos darbų žurnalas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad darbų pabaigos data yra 2016 m. rugsėjo 30 d.

81.       Minėta, kad pagal sutartį ieškovė turėjo darbus užbaigti 2016 m. rugpjūčio 22 d., o užbaigė 2016  m. rugsėjo 30 d., pavėlavusi 39 dienas, iš jų 25 dienos (3,5 savaitės) yra ne dėl ieškovės kaltės (žr. šios nutarties 77 punktą). Be to, kaip jau buvo minėta, sutartinių įsipareigojimų vykdymas kartu (tuo pačiu metu) su Pentair (įskaitant šios įmonės subrangovus) taip pat pripažinta priežastimi, lėmusia galutinio statybos darbų įvykdymo termino pradelsimą ne dėl ieškovės kaltės, tik negalėjo būti nustatyta, kiek. Tad įvertinęs pastarosios priežasties trukmę viso sutarties vykdymo metu, aplinkybę, kad šalių sutartą darbų užbaigimo dieną (2016 m. rugpjūčio 22 d.) ieškovė buvo įvykdžiusi 93 proc. visų rangos sutartyje numatytų darbų, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ir likusios 14 vėlavimo dienų neturėtų būti priskiriamos ieškovės atsakomybei, todėl baudos jai paskyrimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad, net pripažinus ieškovės kaltę už visas pradelstas 14 dienų, atsižvelgiant į tai, jog šalių sutartą darbų užbaigimo dieną (2016 m. rugpjūčio 22 d.) ieškovė buvo įvykdžiusi 93 proc. visų darbų, remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, tai būtų savarankiškas pagrindas sumažinti ieškovei skirtą baudą iki 4 165 Eur ((850 000 Eur x 7 proc.) / 100 proc.) x  0,5 proc.) / 100 proc.) x 14 d. = 4 165 Eur). Kaip teisingai pažymi ieškovė, įrodymų, patvirtinančių, kad dėl praleisto sutarties termino patyrė kokių nors nuostolių, atsakovas nepateikė, o šią aplinkybę grindė iš esmės tik deklaravimu, kad Pentair nesumokėjo jam 10  proc.  sutarties kainos.

82.       Konstatavus, kad bauda ieškovei paskirta nepagrįstai, ieškinio reikalavimas dėl atsakovo atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkinamas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

83.       Dėl kitų šalių argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovei paskirtos baudos (jos sumažinimo), apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

84.       Konstatavus, kad bauda ieškovei pritaikyta nepagrįstai, atsakovo argumentai dėl palūkanų (ne)priteisimo pagal MAPKSVPĮ taip pat tampa teisiškai neaktualūs, todėl jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

85.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos bendrovės Pentair, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

86.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

87.       Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr.,  pvz.,  Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

88.       Atsakovo pateiktų procesinių dokumentų argumentai nepagrindžia, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo modifikuota bendrovės Pentair teisinė padėtis, t. y. sprendimu nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) pastarosios materialiosios teisės ar pareigos, todėl pritarti atsakovo pozicijai, kad teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

89.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai (CPK  326  straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

90.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

91.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 8 621,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 185 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 160 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 936 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

93.       Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, todėl priteisiama visa jų suma. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu, sumažinamos iki 1 649,51 Eur (CPK  98  straipsnis).

94.       Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 898,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 160 Eur + 1 089 Eur + 1 649,51 Eur = 3 898,51 Eur) (CPK 93 straipsnio 1  dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MONTUOTOJAS“ iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ 116 603,84 Eur (šimtą šešiolika tūkstančių šešis šimtus tris eurus, 84  ct) skolos, 3 580,71 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 71 ct) palūkanų, 8  proc. metinių palūkanų už priteistą 120 184,55 Eur (šimto dvidešimties tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų, 55 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 621,25 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą, 25 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti negaliojančiu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atliktą atsakovės žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ raštu Nr. 153“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MONTUOTOJAS“ iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ 3 898,51 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 51 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                    Romualda Janovičienė

Vilija Mikuckienė

Asta Radzevičienė