Administracinė byla Nr. N575-951/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-00919-2010-6

              Procesinio sprendimo kategorija 42.14

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. birželio 4 d. nutarimu L. S., L. S. IĮ savininkas, pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 88 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 550 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad L. S. nuo 2009 m. sausio 26 d. vykdė medicininių dėlių veisimo veiklą, kai leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduotas 2009 m. lapkričio 19 d., neinformavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apie laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, pagausėjimo faktą (dėlių prieaugis 18 300 vnt.), taip pažeisdamas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punkto reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs L. S. skundą, 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jį atmetė, t. y. Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punktas numato, kad apie kiekvieną laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 504, pagausėjimo (jauniklių atsivedimo, išsiritimo) faktą aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojas per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo ar išsiritimo fakto turi raštu informuoti atitinkamą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinį, kuris gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Jeigu veisiami gyvūnai, kurių pagausėjimo neįmanoma tiksliai nustatyti (pvz., medicininės dėlės), jų skaičiaus pokytis įvertinamas apytiksliai ne rečiau kaip kartą per metus surašant patikrinimo aktą. Teismas nustatė, jog medicininė dėlė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą kaip saugomas gyvūnas, kurių pareiškėjas 2009 m. sausio 26 d. įsigijo 1 500 vnt., L. S. IĮ 2009 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) medicininėms dėlėms, kuriame nurodytas individų skaičius – 1 500, laukinių gyvūnų laikymo tikslas – veisimas, prekyba. Teismas pabrėžė, jog rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad iš 1 500 medicininių dėlių iki 2009 m. gruodžio 31 d. prisidaugino iki 19 800 vnt., kas reiškia, kad prieaugis yra 18 300 vnt. Tai patvirtina L. S. IĮ pateikta ataskaita apie gyvūnų skaičiaus pokyčius per praėjusius metus, o byloje nėra duomenų, kad nuo leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje išdavimo dienos iki L. S. IĮ patikrinimo dienos (2010 m. birželio 1 d.) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas būtų informuotas apie gyvūnų pagausėjimo (prieaugio) faktą, kaip to reikalauja Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punktas. Teismas pažymėjo, jog sistemiškai aiškinant Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punktą, darytina išvada, kad minėta informavimo pareiga atsakingam asmeniui atsiranda ir perėmus saugomus gyvūnus iš kito subjekto (šiuo atveju individualiai įmonei iš fizinio asmens), kadangi teisiniu reguliavimu iš esmės siekiama apskaityti tokių saugotinų gyvūnų skaičių. Neįvykdžius teisės aktu nustatytos pareigos informuoti apie gyvūnų pagausėjimo faktą, kur kas didesnis jų skaičiaus laikymas nei nurodyta leidime laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, negali būti laikomas teisėtu ATPK 88 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas akcentavo, jog leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus buvo išduotas ne L. S., kaip fiziniam asmeniui, o L. S. IĮ, todėl Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių nuostatos dėl leidimo nereikalingumo fiziniam asmeniui nagrinėjamu atveju nėra aktualios sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą. L. S., būdamas L. S. IĮ vadovu, yra atsakingas už reikalingos informacijos pateikimą, be to, pagal ATPK administracinio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik fizinis asmuo.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, L. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad L. S. IĮ teisėtai perėmė iš fizinio asmens L. S. gyvūnus, kurie nėra laukiniai egzemplioriai, ir jis nepažeidė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punkto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 88 straipsnio 4 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas saugomų laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar naudojimas arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas.

Inspekcijos 2010 m. birželio 4 d. nutarimu L. S. skirta administracinė nuobauda už ATPK 88 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad pažeisdamas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punkto reikalavimus, jis neinformavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apie laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, pagausėjimo faktą (dėlių prieaugis – 18 300 vnt.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta saugomų laukinių gyvūnų gaudymo, žalojimo, naikinimo, jų paėmimo iš natūralios aplinkos ar kitokio įgijimo fakto, todėl iš ATPK 88 straipsnio 4 dalies dispozicijos ir Inspekcijos 2010 m. birželio 4 d. nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad L. S. inkriminuotas pažeidimas pasireiškė neteisėtu saugomų laukinių gyvūnų laikymu. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, kad L. S. medicinines dėles laikė neteisėtai.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Todėl ir ATPK 88 straipsnio 4 dalies negalima aiškinti taip, kad neteisėtu saugomų laukinių gyvūnų laikymu būtų pripažįstami visi tokių gyvūnų laikymo atvejai, kai yra pažeidžiamos bet kokios su šia veika tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusios teisės normos. Toks interpretavimas nepateisinamai išplėstų šio pažeidimo taikymo sritį. Kad nurodytų gyvūnų laikymas būtų pripažintas neteisėtu ATPK 88 straipsnio 4 dalies taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad laikant laukinius gyvūnus nebuvo laikytasi tokių būtinų ir imperatyvių tokios veikos vykdymo prielaidų arba sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiką daro absoliučiai neteisėta per se.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, L. S. individualiai įmonei 2009 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį numatoma laikyti medicinines dėles (hirudo medicinalis), individų skaičius – 1 500 vienetų, laukinių gyvūnų laikymo tikslas – veisimas, prekyba (b. l. 6). Iš Inspekcijos 2010 m. birželio 4 d. nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad inkriminuojamas medicininių dėlių laikymo neteisėtumas pasireiškė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punkto reikalavimo pažeidimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 patvirtintų Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių (redakcija, galiojusi nagrinėjamos veikos padarymo metu) IV dalies „Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų naudojimas ir išleidimas į laisvę“ 24 punktas inter alia numatė, jog apie kiekvieną laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, pagausėjimo (jauniklių atsivedimo, išsiritimo) faktą aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojas per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo ar išsiritimo fakto turi raštu informuoti atitinkamą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinį, kuris gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Jeigu veisiami gyvūnai, kurių pagausėjimo neįmanoma tiksliai nustatyti (pvz., medicininės dėlės), jų skaičiaus pokytis įvertinamas apytiksliai ne rečiau kaip kartą per metus surašant patikrinimo aktą.

Iš čia matyti, kad apeliantas iš esmės yra kaltinimas saugomų laukinių gyvūnų laikymo ir naudojimo tvarkos pažeidimu, o ne jų neteisėtu laikymu kaip tokiu. Minėtose Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėse nėra numatyta, kad teisėtai laikomų saugomų laukinių gyvūnų prieaugiui laikyti turi būti gautas papildomas leidimas. Nurodytose taisyklėse taip pat nėra nuostatų, kurios besąlygiškai draustų laikyti gyvūnų prieaugį, nepranešus apie veisiamų gyvūnų pagausėjimo faktą atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui. Taigi reikalavimas pranešti apie veisiamų gyvūnų skaičiaus pokytį nėra būtina nurodytų gyvūnų laikymo prielaida ir (arba) sąlyga, dėl kurios nesilaikymo toks saugomų laukinių gyvūnų laikymas pats savaime turėtų būti laikomas absoliučiai neteisėtu. Reikalavimas informuoti apie veisiamų laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, pagausėjimą yra dėl atitinkamos veikos (saugomų gyvūnų laikymo) vykdymo atsirandanti papildoma (šalutinė) teisinė pareiga, susijusi su būtinybe apskaityti tokių saugotinų gyvūnų skaičių. Tad atsakomybė pagal ATPK 88 straipsnio 4 dalį už nepranešimą apie laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, pagausėjimo faktą atsirasti negali.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148/2004). Teisinė atsakomybė asmenims negali kilti plečiamai aiškinant teisės normas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, apeliantas turėjo leidimą laikyti nelaisvėje saugomus laukinius gyvūnus – medicinines dėles, darytina išvada, kad jo veikoje nėra ATPK 88 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nutartis ir Inspekcijos nutarimas panaikinami ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena apelianto atžvilgiu nutraukiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

L. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.