Civilinė byla Nr. e2-1536-1157/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20139-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,
sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, Marioliai Paškelevič, Aistei Dubietytei,
dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovo atstovui advokatui Arūnui Aleknai, atsakovei K. G., atsakovės atstovui advokatui Arūnui Merkiui,
nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei K. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei K. G. (toliau – ir atsakovė) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
2. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nustatyti jo prašomą bendravimo su nepilnamete dukterimi E. S. bendravimo tvarką bei 2) priteisti iš atsakovės valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
3. 2023 m. sausio 30 d. gautas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma: 1) nustatyti ieškovo ir jo dukters E. S. bendravimo tvarką nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.; bei 2) priteisti iš atsakovės valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
4. Ieškovas paaiškino, kad patikslintą ieškinį pateikė atsižvelgdamas į tai, kad iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlieka (duomenys neskelbtini) ir dėl to patiria tam tikrus suvaržymus, be to, parengiamojo teismo posėdžio metu buvo tikslinamos tam tikros aplinkybės.
5. Ieškinyje nurodo, jog (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė E. S.. Po dukters gimimo ieškovas ja rūpinosi, su ja bendravo, prižiūrėjo. Iš pradžių šalys gyveno kartu, taigi kartu ir rūpinosi dukterimi. Po to, šalims gyvenant skyrium, šalių sutarimu duktė gyveno kartu su atsakove. Šalims gyvenant atskirai, dėl ieškovo bendravimo su dukterimi šalims pavykdavo sutarti, tačiau paskutiniu metu atsakovė kone visiškai apribojo ieškovo bendravimą su dukterimi, geruoju sutarti su atsakove dėl bendravimo tvarkos ieškovui nepavyko.
6. Remdamasis ginčui aktualiu reglamentavimu, ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su dukterimi tvarką nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.:
a. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. kas antrą savaitgalį (metų porinėmis savaitėmis), dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos porinės savaitės ketvirtadienį 18 val. ir grąžindamas dukterį atitinkamos porinės savaitės sekmadienį 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
b. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. per kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdas (t. y, paimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.) ir per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas (t. y. dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas dukterį Šv. Velykų antrą dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą);
c. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. per kiekvienus neporinius Naujuosius Metus, dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos atitinkamai gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas dukterį sekančių metų sausio 2 d. 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
d. duktė E. S. kiekvieną porinių metų liepos mėnesį nuo 1 iki 15 dienos praleidžia su tėvu V. S., duktė paimama iš jos gyvenamosios vietos liepos 1 d. 18 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą liepos 15 d. 18.00 val.;
e. duktė E. S. kiekvieną neporinių metų liepos mėnesį nuo 15 iki 30 dienos praleidžia su tėvu V. S., duktė paimama iš jos gyvenamosios vietos liepos 15 d. 18 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą liepos 30 d. 18 val.;
f. duktė E. S. ne mažiau kaip pusę visų savo moksleivės atostogų, išskyrus vasaros atostogas, praleidžia su tėvu V. S.;
g. nepilnametei dukteriai esant su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų turi būti sudaryta galimybė susisiekti su ja telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;
h. atsakovė, keisdama savo ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą arba norėdama laikinai išvykti su nepilnamete dukterimi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo apie tai pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas ir suteikti informaciją, kokiu būdu ieškovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamete dukterimi; šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą;
i. atsakovė, išvykdama su nepilnamete dukterimi iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, privalo apie tai informuoti ieškovą ir gauti ieškovo sutikimą dėl dukters išvykimo ne vėliau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios, atsakovė privalo suteikti ieškovui informaciją apie nepilnametės dukters būsimą gyvenamąją vietą, taip pat informuoti ieškovą, kokiu būdu ieškovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamete dukterimi.
7. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkanti ir prašo atmesti.
8. Atsakovė paaiškino, kad iš jos pusės jokio trukdymo ar draudimo bendrauti dukrai su ieškovu tikrai nėra. Ieškovo teiginiai dėl jo apriboto bendravimo su dukterimi ir negalėjimo geruoju susitarti su atsakove, yra gerokai hiperbolizuoti ir faktiškai neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė suprantanti ir sutinkanti, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka, tačiau buvo ne vienas atvejis, kai dukra pati atsisakydavo susitikti su tėvu. Apie tai pasakius ieškovui, jis netiki ir kaltina atsakovę, kad ji neleidžia vaikui susitikti. Taip pat buvo atvejų, kai dukra sirgo ir dėl to negalėjo susitikti su tėvu. Taip pat atsakovė pripažino, jog buvo tik keletas atvejų, kai ieškovui pasakė, kad mokėtų dukrai išlaikymą, jeigu nori ją matyti ir dukros neišleido. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nuo 2022 m. vasario visiškai neteikia dukrai išlaikymo. Iki tol ieškovas prisidėjo prie dukters išlaikymo mokėdamas 150 Eur ir už darželį. Bet už darželį pastoviai buvo skola ir ji pati skolą praėjusių metų rugsėjo mėnesį padengė. Išlaikymas vaikui iš ieškovo nėra priteistas. Atsakovės manymu, nėra visiškai sąžininga iš ieškovo pusės reikalauti maksimaliai užtikrinti jo teises, kai jis pats savo pareigų tinkamai nevykdo ir vaiko teisės į išlaikymą neužtikrina.
9. Iš esmės dukra neatsisako bendrauti su tėvu, o atsakovė nedraudžia, tačiau dukra nenori likti pas tėvą nakvynei. Taigi, ir ji nesutikdavo, kad ieškovas paimtų dukrą su nakvyne. Be to, dukra nori, kad jos bendravimas su tėvu vyktų dalyvaujant motinai. Paskutiniu metu toks vaiko bendravimas su tėvu ir buvo. Atsakovė nesikiša į jų bendravimą, lieka kiek įmanoma nuošaliau, bet išlieka dukters matymo zonoje. Tačiau dukra yra buvusi ir ieškovo namuose. Dukra, atsakovės įsitikinimu, dar turi labiau priprasti prie tėvo. Dabar jų ryšys dar nėra labai artimas, todėl ieškovo pageidavimas paimti dukrą su nakvynėmis šiuo metu prieštarautų vaiko norams ir interesams.
10. Be to, atsakovė teigia ne kartą pastebėjusi, kad dukrą ieškovas grąžindavo neprižiūrėtą, nepamaitintą – grįžusi iš karto prašo duoti valgyti, nes pas tėvą sakė gavusi tik saldumynų. Ne kartą dukra po susitikimų su ieškovu buvo gerokai pašalusi rankas, kad net reikėjo gydymo. Vaikas grįžta su tabako dūmų prisigėrusiais drabužiais. Ieškovas namuose laiko šunį, kurio faktiškai nesugeba tinkamai prižiūrėti, neišveda šuns į lauką, tas šlapinasi namuose, todėl namuose tvyro blogas, nemalonus, sunkus kvapas. Apie tai pažymėta ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje.
11. Atsakovės teigimu, ji šiuo metu nuomojasi trijų kambarių butą, kur vaikai turi atskirus kambarius.
12. Be to, atsakovė nurodo, jog ieškovas, nurodydamas, kad iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlieka (duomenys neskelbtini) programą, nenurodė, kokioje (duomenys neskelbtini) jis dalyvauja, tačiau atsakovė neabejoja, kad tai susiję su ieškovo (duomenys neskelbtini). Tokioje programoje jis gal ir pirmą kartą, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo dažnai. Jis pastoviai (duomenys neskelbtini). Tuo metu vaiko jam nereikia. Atsakovė nurodo netikinti, kad po (duomenys neskelbtini) kas nors pasikeis.
13. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku iš esmės nėra. Tačiau ieškovo siūloma nustatyti maksimali jo bendravimo su dukra tvarka šiuo metu prieštarautų dukters norams ir jos interesams. Tai iš esmės pripažįsta ir išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos skyrius. Atsakovės manymu, šiuo metu jokios ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatinėti nereikia. Atsakovė sutinku, kad ieškovas iš anksto jų suderintu laiku bendrautų su dukra, bet be vaiko nakvynių ieškovo namuose bei kol kas dalyvaujant ir atsakovei. Mano, kad jeigu tik ieškovas norės, laikui bėgant dukra labiau pripras prie jo, jų bendravimas taps artimesnis ir savaime didės. Tačiau visais atvejais bendravimas turėtų vykti atsižvelgiant į dukters norus, poreikius ir interesus. Joks bendravimas neturėtų trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio.
15. 2022 m. lapkričio 8 d. pateiktoje išvadoje dėl ieškinio, Tarnyba nurodė, jog Tarnybos nuomone, motinos ir tėvo pareiga yra imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio kūrimas ir palaikymas. Vertinant ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, Tarnybos vertinimu, prašoma nustatyti bendravimo tvarka konkreti, aiški bei užtikrintų maksimalų vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu.
16. Tarnyba informavo, jog su ieškovu buvo susitarta dėl apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje, tačiau atvykus sutartu laiku, skambinant telefonspyne, ieškovas durų neatidarė. Ieškovui buvo skambinta telefonu, tačiau jo telefonas išjungtas.
17. Taip pat Tarnyba nurodė, jog lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad atsakovė su 3 nepilnamečiais vaikais bei savo motina, gyvena 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, priklauso jos motinai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga. Nepilnametė E. S. kambariu dalinasi su broliu. Kambaryje yra dvi lovos, kėdė, komoda, staliukas, televizorius, vaikų daiktai, žaislai. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai.
18. Atsakovė nurodė, jog gauna socialinę pašalpą 150 Eur/mėn. ir vaikų pinigus 161 Eur/mėn. Pasak atsakovės, su ieškovu skyriumi gyvena apie 6 metus. Moteris nurodė, jog vaikas visą laiką gyvena su ja, o ieškovas su mergaite bendrauja, susitinka kartas nuo karto, kadangi jis „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė teigė, kad paskutinį kartą ieškovas su vaiku matėsi maždaug prieš 2 mėnesius ir po to laiko vaikas pasakė, kad su tėčiu matytis nebenori, kadangi jis jai „atsibodo su savo klausimais“. Anot ieškovės, nuo 2022 m. vasario ieškovas niekaip neprisideda prie vaiko išlaikymo, iki tol prisidėdavo retkarčiais.
19. Tarnyba nurodė, jog E. S. lanko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Papildomai mergaitė lanko gimnastikos užsiėmimus (25 Eur/mėn.). Pasak atsakovės, mergaitė sveikatos problemų neturi, sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini).
20. Tarnybos atstovė išklausė mergaitės nuomonę. E. S. nurodė, jog gyvena kartu su mama, senele, broliu ir sesute. Pasak mergaitės, su tėčiu ji susitinka, tačiau paskutinį kartą matėsi seniai. Vaikas pasakojo, kad tuomet ji buvo pas tėtį svečiuose, ten žaidė kaladėlėm, taip pat ėjo į lauką. Pasak mergaitės, su tėčiu jai „nelabai“ patiko leisti laiką kartu, kadangi jis nuolat ją „užmėtydavo klausimais“ arba, pavyzdžiui, kai ji nenorėdavo jam duoti „bučkio“, jis pradėdavo sakyti, kad jai taip elgtis liepė mama, nors, iš tikrųjų, pasak vaiko, tai netiesa. Mergaitė teigė, kad jeigu tėtis taip nesielgtų, ji norėtų su juo matytis šiek tiek dažniau. Anot nepilnametės, su mama jai gyventi patinka, jos gerai sutaria, ji mamai padeda prižiūrėti mažąją sesutę.
21. Tarnybos teigimu, šeima Tarnybai yra žinoma. 2018 m. rugsėjo 15 d., 2019 m. balandžio 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2019 m. gegužės 27 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2020 m. birželio 2 d., 2022 m. spalio 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2018 m. liepos 31 d. taikoma atvejo vadyba.
22. Išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodoma, jog Tarnyba iš esmės palaiko poziciją, teiktą 2022 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr. 1SD-10720, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka tik nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., o šiuo metu tėvas su dukra bendrauja telefonu, Tarnyba siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad pirmieji tėvo susitikimai su dukra vyktų be nakvynių, nebent nepilnametė pati norėtų pasilikti ieškovo namuose su nakvyne. Tarnybos nuomone, iš karto nustačius tėvo su dukra bendravimą kas antrą savaitgalį (metų porinėmis savaitėmis) nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, galimai tai būtų per ilgas laiko tarpas mergaitei.
23. Taip pat Tarnyba nurodė, jog lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, jog V. S. su močiute gyvena 2 kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak vyro, priklauso jo močiutei. Apsilankymo metu bute tvyrojo sunkus, nemalonus kvapas. Ieškovo kambaryje nebuvo palaikoma aplinkos higiena – kambario grindys buvo nešvarios. Daiktai kambaryje buvo sudėti tvarkingai, nesimėtė. Ieškovo kambaryje yra virtuvė, sofa-lova, sekcija, stalas, televizorius, vaikiška lova (nepilnai sudėta, be čiužinio), vaikiškas staliukas, žaislai. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Ieškovas nurodė, jog jis neturėjo galimybės sutvarkyti buto, nes atvyko iš (duomenys neskelbtini) prieš pat specialistės vizitą, o bute likusi viena jo močiutė yra neįgali.
24. Tarnybos atstovei V. S. nurodė, jog nedirba, gauna socialinę pašalpą 200 Eur/mėn. Pasak ieškovo, su atsakove skyriumi gyvena apie 3 metus, vaikas gyvena su motina. Anot vyro, jis su vaiku bendraudavo, pasiimdavo mergaitę į savo namus, o paskui atsakovė pradėjo riboti tėvo ir dukters bendravimą, neleisdavo jiems leisti laiko tik dviese, leisdavo susitikti tik netoli atsakovės namų ir pan. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu, kol jis yra (duomenys neskelbtini), su dukra pagal galimybes bendrauja telefonu. Pasak ieškovo, šiuo metu (apie pusantrų metų) jis išlaikymo vaikui neteikia, iki to laiko teikė išlaikymą 200 Eur/mėn.
25. Tarnyba priminė, jog šeima Tarnybai yra žinoma, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 8 d. Tarnybos teiktos išvados Nr. 1SD-10720 Skyriuje nebuvo gauta pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
26. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas papildomai paaiškino, jog šiuo metu ieškovas yra (duomenys neskelbtini), kuri trunka 1-6 mėnesius (nuo 2023 m. birželio 5 d.), todėl mano, jog tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. spalio mėnesio.
27. Ieškovas paaiškino, jog anksčiau buvo laikotarpis, kai atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) ir dukra rūpinosi jis. Tuo metu jis matė visiškai kitą bendravimo formatą, todėl jam svarbu dalyvauti ir kasdienėje rutinoje su dukters namų darbais ir pan., o ne tik savaitgalį. Kelionės į darželį metu apie dukrą sužinodavo daugiau negu savaitgalį, kai yra poilsis. Ieškovo nuomone, du savaitgaliai per mėnesį – ne tiek daug. Ieškovo manymu, bendravimas ketvirtadienį nėra toks pat kaip bendravimas penktadienį. Yra skirtingi dalykai, kai turi keltis, ruošti vaiką į mokyklą, ruošti pusryčius, pamokas.
28. Ieškovas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu gyvena (duomenys neskelbtini). Integracijoje asmuo jau pats gali planuotis savo laiką, prašytis su nakvyne namo.
29. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu asmenys išleidžiami tik į teismo posėdžius, į grupes ir šeštadieniais į parduotuvę. Lankymas savaitgaliais nuo 14 iki 17 valandos. Norint susitikti pasimatyti viduryje savaitės, reikia rašyti prašymą ir gali susitikti (galima lankyti) nuo 13.30 val. iki 15 val.
30. Dėl integracijos trukmės sprendžia bendruomenės vadovybė, integracija gali trukti ir ilgiau. Ieškovo nuomone, pereinamasis laikotarpis galėtų vykti integracijos laikotarpiu.
31. Dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punkto, ieškovas nurodė, kad jo negalėtų visiškai įgyvendinti integracijos laikotarpiu. Tačiau nustačius pereinamąjį laikotarpį, jis galėtų prašytis išleidžiamas namo su nakvyne. Mano, kad per integraciją galėtų bendrauti 1 ar 2 dienas nuo 10 iki 16-17 val. Jei nepavyktų bendrauti po 2 dienas per savaitgalį, mano, kad tokiu atveju būtų gerai bendrauti su dukra kiekvieną savaitgalį po 1 dieną. Viduryje savaitės bendrauti galėtų po darbo, į integracijos gyvenamąją vietą grįžti turi iki 21 val.
32. Dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 4, 5 punktų ieškovas paaiškino, kad skirtingų atostogų laikotarpių poriniais ir neporiniais metais prašo dėl dukters gimtadienio. Kitos atostogos, ieškovo manymu, turėtų būti dalijamos atsižvelgiant į dukters ugdymo įstaigos pateiktą atostogų tvarkaraštį.
33. Ieškovas pripažino, jog prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje nėra punkto, numatančio galimybę šalims susitarti dėl kitokio bendravimo, tačiau mano, kad šalims taikiai tariantis, toks punktas ir nereikalingas. Ieškovo manymu, dukrai galima būtų skambinti iki 21 val.
34. Taip pat ieškovas paaiškino, kad jo namuose yra kompiuteris, lovytė, čiužinys, patalynė, staliukas – viskas supirkta dukrai. Laikotarpiu, kai jo nėra namuose, močiutė bute gyvena viena, neapsižiūri, todėl bute ir tvyro kvapas. Be to, namuose nuolat lankosi socialinė darbuotoja, prižiūri tvarką. Kai jis grįš iš integracijos programos, turės galimybę susitvarkyti.
35. Pasak ieškovo, viskas yra daroma vaiko interesais, per prievartą niekas nieko nedarys.
36. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad šalys buvo netoli taikos sutarties sudarymo, išskyrus dėl bendravimo savaitgaliais nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 18 val. Atsakovė nori nuo penktadienio. Tuo tarpu ieškovas nori būti įsitraukęs į dukters mokymosi procesą, matyti, kaip sekasi mokslai, pabendrauti su mokytojais. Atsakovės nurodomos problemos (šukuosena ir pan.) nesudaro pagrindo nesutikti su ieškovo reikalavimu ir su vaiko interesais.
37. Dėl termino, nuo kada turėtų būti taikoma ieškovo prašoma bendravimo tvarka, atstovas paaiškino, jog ieškovo (duomenys neskelbtini) procesas yra baigtas, prasidėjo integracijos procesas, ieškovas turės daugiau galimybių, mažiau ribojimų bendraujant su dukterimi. Todėl tai nebus kliūtis ieškovui bendrauti su dukra. Ieškovas sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas, teigiamai charakterizuojamas, todėl nesutinka su atsakovės siūlomu 6 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu. Atstovo manymu, nuolatinės bendravimo tvarkos taikymas nuo 2023 m. spalio 1 d. – protingas ir pagrįstas terminas. Pabrėžė, jog ieškovo bendravimas su dukra vyksta ir šiuo metu, taigi pereinamasis laikotarpis jau vyksta ir pakankamai sėkmingai. Be to, nuo integracijos pradžios (2023 m. birželio 5 d.) bus praėjęs jau pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl ieškovas turės galimybę pilnavertiškai bendrauti su dukterimi.
38. Teismo posėdžio metu atsakovė iš dalies palaikė atsiliepime pateiktą poziciją.
39. Papildomai atsakovė nurodė, kad jos nuomone bendri laikotarpiai yra per ilgi. Pasak atsakovės, dukra sako, jog nakvoti ji nenori. Dukters nenoras atsiradęs jau anksčiau, nes bendravimas su tėvu buvo retas. Dukra bijo visokių klausimų. Atsakovės nuomone, pereinamasis laikotarpis turėtų trukti 6 mėnesius. Pasisakydama apie dedamas pastangas, kad dukra būtų labiau motyvuota bendrauti su tėvu, nurodė, jog kalbasi su dukra, galbūt ateityje nuves pas psichologą. Šiuo metu dukra lanko priešmokyklinę grupę.
40. Dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punkto atsakovė nurodė, jog geriau būtų nustatytas bendravimas nuo penktadienio ir papildomai būtų numatytas bendravimas porinės savaitės viduryje po vaiko užsiėmimų – nuo 18 iki 20.30 val. (tuo metu dukra eina miegoti).
41. Su ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 2 punktu (šv. Kalėdų, šv. Velykų) atsakovė sutiko.
42. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 3 punkto (bendravimas Naujųjų Metų laikotarpiu) atsakovė nurodė, jog jai būtų geriau, kad vaikas jai būtų grąžintas sausio 1 d., tačiau priežasčių, dėl ko taip turėtų būti, nenurodė.
43. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 4, 5 punktų atsakovė nurodė, jog toks liepos mėnesio atostogų pasidalinimas nuo kitų metų liepos jai tinka. Kitų dukters atostogų pasidalijimas taip pat tinka. Taip pat atsakovė sutiko ir su ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 7-9 punktais.
44. Taip pat atsakovė nurodė, jog ligos atveju, jei dukrai bus aukšta temperatūra, bendrauti tėvui neleis, tačiau jei sloga – leis. Nurodo, kad jei dukra suserga, susižeidžia, norėtų, kad jai būtų pranešta, tuomet vykti pas gydytoją ir namo. Dabar dukrai susirgus, ji praneša apie tai ieškovui – kartais iškart, kartais prieš susitikimą. Taip pat atsakovė nurodė, jog kai dukra pas tėvą liks su nakvynėmis ir vaikas susirgs, ji sutinka ieškovui kompensuoti nebendrautą laiką.
45. Atsakovė paaiškino, kad jai yra svarbu, kad į mokyklą dukra eitų švariai aprengta, sušukuota. Jos nuomone, ieškovas, siekdamas labiau dalyvauti dukters kasdienėje rutinoje, gali bendrauti su mokytojais ir taip.
46. Atsakovė paaiškino, kad pereinamąjį laikotarpį ji skaičiuoja nuo integracijos laikotarpio pradžios. Pereinamuoju laikotarpiu, esant dukters prašymui, tėvo ir dukters susitikimuose dalyvautų ir ji. Atsakovės nuomone, pereinamojo laikotarpio terminas turėtų būti nustatytas iki pat integracijos pabaigos (6 mėnesiai, orientuojasi į maksimalų terminą).
47. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, jog atsakovės prašomas pereinamojo laikotarpio 6 mėnesių terminas gal ir maksimalus, tačiau, kai ieškovas tiksliai nežino, kada jis baigsis, tai integracijai nepasibaigus, bendravimo tvarka net negalėtų būti pilnai įgyvendinama. Be to, Tarnyba siūlė pereinamąjį laikotarpį be nakvynių. Atstovo nuomone, pusė metų yra optimalus terminas. Atstovas nurodė, kad ieškovui bendrauti su dukra be nakvynių atsakovė nedraudžia ir dabar, trukdžių nėra. Mano, kad į bendravimo tvarką turėtų būti įtraukta sąlyga dėl galimybės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.
48. Taip pat atstovas palaikė atsakovės poziciją dėl dukters pasiėmimo bendravimui ketvirtadieniais – atstovo nuomone, neturėtų būti trikdomas dukters ugdymo procesas ir ieškovas vaiką turėtų pasiimti penktadieniais. Dukters pasiėmimas penktadieniais, netrukdo tėvui domėtis.
49. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismo posėdyje šios Tarnybos atstovas nedalyvavo.
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
50. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
51. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. S. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mergaitei šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metai. Šalys kartu nebegyvena.
52. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
53. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.
54. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
55. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
56. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė, būdami vaiko tėvai, siūlydami teismui bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
57. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
58. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
59. Ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką nuo 2023 m. spalio 1 d.:
a. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. kas antrą savaitgalį (metų porinėmis savaitėmis), dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos porinės savaitės ketvirtadienį 18 val. ir grąžindamas dukterį atitinkamos porinės savaitės sekmadienį 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
b. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. per kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdas (t. y, paimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.) ir per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas (t. y. dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas dukterį Šv. Velykų antrą dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą);
c. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. per kiekvienus neporinius Naujuosius Metus, dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos atitinkamai gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas dukterį sekančių metų sausio 2 d. 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
d. duktė E. S. kiekvieną porinių metų liepos mėnesį nuo 1 iki 15 dienos praleidžia su tėvu V. S., duktė paimama iš jos gyvenamosios vietos liepos 1 d. 18 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą liepos 15 d. 18 val.;
e. duktė E. S. kiekvieną neporinių metų liepos mėnesį nuo 15 iki 30 dienos praleidžia su tėvu V. S., duktė paimama iš jos gyvenamosios vietos liepos 15 d. 18 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą liepos 30 d. 18 val.;
f. duktė E. S. ne mažiau kaip pusę visų savo moksleivės atostogų, išskyrus vasaros atostogas, praleidžia su tėvu V. S.;
g. nepilnametei dukteriai esant su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų turi būti sudaryta galimybė susisiekti su ja telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;
h. atsakovė, keisdama savo ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą arba norėdama laikinai išvykti su nepilnamete dukterimi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo apie tai pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas ir suteikti informaciją, kokiu būdu ieškovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamete dukterimi; šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą;
i. atsakovė, išvykdama su nepilnamete dukterimi iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, privalo apie tai informuoti ieškovą ir gauti ieškovo sutikimą dėl dukters išvykimo ne vėliau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios, atsakovė privalo suteikti ieškovui informaciją apie nepilnametės dukters būsimą gyvenamąją vietą, taip pat informuoti ieškovą, kokiu būdu ieškovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamete dukterimi.
60. Tarnybos pateiktose išvadose nurodoma, jog ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra konkreti, aiški bei užtikrintų maksimalų vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tėvas bendrauja su dukra bendrauja telefonu (teismo posėdžio metu šalys patikslino, kad jau vyksta ir gyvi dukters pasimatymai su tėvu), Tarnyba siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad pirmieji tėvo susitikimai su dukra vyktų be nakvynių, nebent nepilnametė pati norėtų pasilikti ieškovo namuose su nakvyne. Tarnybos nuomone, nustačius tėvo su dukra bendravimą kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, galimai tai būtų per ilgas laiko tarpas mergaitei.
61. Teismo posėdžių metu tiek ieškovas, įvertinęs, jog bylos nagrinėjimo metu jis dalyvavo (duomenys neskelbtini), vėliau – integracijos programose, tiek atsakovė sutiko, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Ginčas kilo dėl termino, iki kada pereinamasis laikotarpis turėtų būti nustatytas: ieškovas prašė šį terminą nustatyti iki 2023 m. spalio 1 d., atsakovė – kai baigsis ilgiausias integracijos programos 6 mėnesių terminas, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d.
62. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas nurodė, kad siekdamas ir integracijos laikotarpiu nakvoti ne (duomenys neskelbtini) įstaigos patalpose, turi prašyti leidimo, daro išvadą, jog ieškovo nakvynių ir jų trukmės klausimas tam tikra dalimi priklauso nuo trečiųjų asmenų valios. Todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad bendravimo su dukra su nakvynėmis tvarka integracijos laikotarpiu realiai galėtų būti pilnai vykdoma. Atsižvelgiant į Tarnybos išvadoje išreikštą poziciją, kad bendravimas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio pradžioje galėtų būti per ilgas dukrai, šis laikotarpis trumpintinas ir ieškovo bendravimas su dukra pereinamuoju laikotarpiu numatytinas nuo penktadienio iki sekmadienio be nakvynių ieškinyje nurodytomis valandomis. Kita vertus, numatant ir pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkoje galimybę, atsižvelgiant į dukters norą, bendrauti su nakvyne, taip pat numatant šalims galimybę susitarti dėl kitokio bendravimo laiko, ieškovas turėtų visas galimybes tiek susiderinti su įstaiga nakvynę, tiek su atsakove susiderinti dėl bendravimo su dukra trukmės, papildomų dienų ir pan. kiekvienu konkrečiu atveju.
63. Atsakovė su ieškovo pasiūlyta nuolatine bendravimo su dukra tvarka iš dalies nesutinka tik dėl a) ir c) punktų, bei siekia, kad savaitgalio nakvynės (a punktas) prasidėtų ne ketvirtadienį, o penktadienį, taip pat kad po Naujųjų Metų šventės (c punktas) dukra motinai būtų grąžinama ne sausio 2, o sausio 1 dieną.
64. Įvertinus ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką nurodytos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog iš esmės ja siekiama užtikrinti tėvo ir dukters bendravimo stabilumą, tęstinumą, ryšio puoselėjimą.
65. Tuo tarpu atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių nesutinkama su ieškovo siūloma tvarka, teismo vertinimu, nelaikytinos reikšmingomis. Pažymėtina, kad, visų pirma, byloje nėra pateikta įrodymų, jog bendravimas su tėvu kenktų dukrai ar kad bendravimo su tėvu metu, dukrai būtų iškilęs koks nors pavojus, iškilusi grėsmė jos sveikatai ar pan. Taip pat, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog tėvas nėra pajėgus pasirūpinti dukters rutina, sušukuoti jos ir pan. Atsakovės teiginiai, jog ji nesutinka, kad dukra nuo ketvirtadienio liktų pas ieškovą su nakvyne grindžiami iš esmės jos subjektyviu vertinimu, kad ieškovas galimai negebės pasirūpinti dukros higiena, pasirūpinti, kad į mokyklą penktadienį ji nuvyktų švari, sušukuota. Teismo vertinimu, atsakovės subjektyvi, įrodymais nepagrįsta baimė, ypač turint omenyje aplinkybę, kad anksčiau yra buvę laikotarpių, kuomet ieškovas dukra rūpinosi vienas, be atsakovės pagalbos (jai būnant (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę į pilnavertį ir visapusišką bendravimą su jų abiejų vaiku. Pažymėtina, jog netgi ir galimybė tėvui keltis darbo dieną iš ryto ir padėti pasiruošti dukrai mokyklai, taip pat yra reikšminga skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko santykių puoselėjimo dalis.
66. Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad psichologinėje literatūroje taip pat yra nurodoma, jog nuo ankstyvos vaikystės vaikas yra pajėgus kurti artimą ryšį daugiau nei su vienu žmogumi. Jaunesni nei 2 metų vaikai turėtų gyventi su vienu iš tėvų, bet svarbu, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku būti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas). Be to, 2-3 metų vaikas jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, geriausia vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį, o 4-5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiškinti. Išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesni negu savaitė. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama 4 dienas gyventi su vienu iš tėvų ir 3 su kitu. Auginant 6-8 metų, 9-12 metų vaikus jau tinka bendratėvystės modelis, kai pusę laiko gyvenama pas kiekvieną iš tėvų (žr. pvz., Jolanta Sondaitė, Mylių ir mamą, ir tėtį, Alma litera, 2019 m., 85 psl.). Pažymėtina, kad bendratėvystė neturėtų būti suprantama ne tik kaip daugmaž po lygiai su vaiku praleidžiamas laikas, bet ir kaip abiejų tėvų bendradarbiavimas, pasiskirstymas atsakomybėmis ir įsipareigojimais, susitarimas dėl bendrų taisyklių ir jų laikymasis, kas iš esmės atitinka ir Lietuvoje įtvirtintą ir gerbiamą tėvų lygiateisiškumo principą.
67. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė ir įrodymais nepagrindė objektyvių priežasčių, dėl kurių jau mokyklinio amžiaus dukra (nuo 2023 m. rugsėjo šalių dukra pradeda lankyti (duomenys neskelbtini)) negalėtų likti kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki sekmadienio pas tėvą, į šalių nepilnametės dukters amžių (beveik (duomenys neskelbtini) metai), byloje nesant duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos saugumo, nustatytina galimybė kas antrą savaitę ieškovui bendrauti su dukra su nakvyne nuo ketvirtadienio.
68. Taip pat pažymėtina, jog nesutikdama su dukters grąžinimu motinai po Naujųjų Metų šventės, atsakovė apskritai nenurodo jokių konkrečių priežasčių, dėl ko tėvas negalėtų dukters grąžinti sausio 2 dieną, o tik savo asmeninį norą, patogumą, niekaip nevertinant dukters prioritetinio intereso bendrauti ir kurti artimą ryšį su tėvu.
69. Taip pat atsižvelgiant į atsakovės nuomonę, kad į bendravimo tvarką turėtų būti įtraukta nuostata dėl galimybės šalims susitarti ir dėl kitokio bendravimo, teismo vertinimu, siekiant sudaryti galimybę tėvams laisviau susitarti ir dėl papildomo bendravimo ar pakeisti numatytą tvarką dėl iškilusių nenumatytų aplinkybių ir pan., tikslinga įtraukti tokią nuostatą.
70. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, Tarnybos išvadą, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies tuo aspektu, kad nuolatinė bendravimo tvarka nustatoma nuo 2023 m. gruodžio 5 d., likusioje dalyje ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
72. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22-T-2608 ir 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. (Mr)TP-22-T-6109, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovui ir atsakovei yra 100 procentų, taip pat ieškovė ir atsakovas 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 4 punktas).
73. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju nors ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleistos 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią nuo 2023 m. gruodžio 5 d.:
a. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. kas antrą savaitgalį (metų porinėmis savaitėmis), dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos porinės savaitės ketvirtadienį 18 val. ir grąžindamas dukterį atitinkamos porinės savaitės sekmadienį 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
b. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. per kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdas (t. y., paimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.) ir per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas (t. y. dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas dukterį Šv. Velykų antrą dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą);
c. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. per kiekvienus neporinius Naujuosius Metus, dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos atitinkamai neporinių metų gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas dukterį sekančių metų sausio 2 d. 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
d. duktė E. S. kiekvieną porinių metų liepos mėnesį nuo 1 iki 15 dienos praleidžia su tėvu V. S., duktė paimama iš jos gyvenamosios vietos liepos 1 d. 18 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą liepos 15 d. 18 val.;
e. duktė E. S. kiekvieną neporinių metų liepos mėnesį nuo 15 iki 30 dienos praleidžia su tėvu V. S., duktė paimama iš jos gyvenamosios vietos liepos 15 d. 18 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą liepos 30 d. 18 val.;
f. duktė E. S. ne mažiau kaip pusę visų savo moksleivės atostogų, išskyrus vasaros atostogas, praleidžia su tėvu V. S.;
g. nepilnametei dukteriai esant su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų turi būti sudaryta galimybė susisiekti su ja telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;
h. atsakovė, keisdama savo ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą arba norėdama laikinai išvykti su nepilnamete dukterimi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo apie tai pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas ir suteikti informaciją, kokiu būdu ieškovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamete dukterimi; šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą;
i. atsakovė, išvykdama su nepilnamete dukterimi iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, privalo apie tai informuoti ieškovą ir gauti ieškovo sutikimą dėl dukters išvykimo ne vėliau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios, atsakovė privalo suteikti ieškovui informaciją apie nepilnametės dukters būsimą gyvenamąją vietą, taip pat informuoti ieškovą, kokiu būdu ieškovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamete dukterimi;
j. šalys abipusiu sutarimu gali raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, bendravimo programėlėmis) susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su dukra tvarkoje, sąlygų.
Laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2023 m. gruodžio 4 d. nustatyti ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
a. ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. S. kas antrą savaitgalį (metų porinėmis savaitėmis) nuo penktadienio iki sekmadienio, dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20.00 val., kitomis dienomis – paimdamas 10 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
b. dukrai išreiškus norą, ieškovas gali su dukra bendrauti ir su nakvyne, t. y. negrąžinant dukters tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą;
c. šalys abipusiu sutarimu gali raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, bendravimo programėlėmis) susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su dukra tvarkoje, sąlygų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė