Civilinė byla Nr. e2A-165-460/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04658-2019-6

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                           2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos loftai“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klaipėdos loftai“ dėl avanso ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 11 418,50 Eur avanso, 11 138 Eur sutartinių netesybų (baudos), 5 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą 22 556,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 19 d. sudarė dvi preliminariąsias gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis - dėl patalpų, pažymėtų plane „26“ ir „27“ (toliau – Sutartis 1) ir dėl patalpų, pažymėtų plane „P7“ ir „P8“ (toliau – Sutartis 2). Ieškovės teigimu pagal Sutartį 2 ieškovė savo reikalavimo teises perleido, todėl jai šioje byloje aktuali tik dėl sumokėto avanso apskaičiavimo. Pagal sutartis ieškovė įsipareigojo sumokėti iš viso 17 719,50 Eur depozito: 11 138 Eur pagal pirmąją sutartį ir 65810,50 Eur pagal antrąją (sutarčių 2.4. p.). Sutarčių 2.6 punktuose nustatyta, kad šis depozitas įskaičiuojamas į pirkėjo mokamą avansą už patalpą. Ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo dar didesnę sumą - 18 000 Eur: 2018 m. sausio 22 d. 4000 Eur bankiniu pavedimu, 8000 Eur 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimais per atsiskaitymo sistemą „Revolut“, bei 2018 m. rugsėjo 9 d. grynaisiais 6000 Eur. Ieškovė yra permokėjusi 280,50 Eur avanso. Sutarties 1.5 punktu šalys susitarė, kad projektas bus vystomas dviem etapais. Pirmuoju etapu gavus statybos leidimą iki 2017 m. rugsėjo 5 d., bus atliekami visi statybos darbai, išskyrus trečiojo aukšto statybą. Antruoju etapu, gavus statybos leidimą bei atlikus detaliojo plano korekciją, trečiasis aukštas bei balkonai antrame aukšte bus pastatyti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Abiejų šalių susitarimu, jei statybų leidimas antrajam etapui nebus gautas iki 2018 m. spalio 1 d., pirkėjui pareikalavus, jam turėjo būti grąžintas sumokėtas rezervacijos mokestis. Ieškovės atstovas pažymi, kad Sutarties1 1.5 punkto 3 dalyje pagal atsakovo pasiūlytą sutartį įrašyta dviprasmiška ir leidžianti kaip palanku atsakovui interpretuoti sąlygą: „jeigu pardavėjas statybos leidimą antrajam etapui gautų vėliau, šalys turi sudaryti pagrindinę sutartį atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek pasivėlino statybos leidimo išdavimas“. Atsakovė 2018 m. gruodžio 27 d. pranešimu patvirtino, kad statybos leidimas trečiajam aukštui išduotas 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. vienu mėnesiu ir 20 dienų vėliau, nei buvo nustatyta sutarties 1.5 punkte (2018 m. spalio 1 d.), šalys atitinkamai vėliau turėjo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį – 2019 m. vasario 21 d. (2019 m. sausio 1 d. + 1 mėn. 20 d.). Pagrindinė sutartis nurodytu terminu sudaryta nebuvo dėl pardavėjo kaltės. Atsakovė vienašališkai nukėlė sutarties sudarymo terminą į 2019 m. gegužės 31 d., klaidingai nurodydama, jog statybos leidimą trečiajam aukštui planuota gauti 2018 m. balandžio 1 d., nors sutartyje tokio termino nurodyta nėra – aiškiai nustatytas terminas 2018 m. spalio 1 d. Atsakovė 2019 m. gegužės 22 d. pranešimu siūlė sudaryti sutartį tik su 85 proc. baigtumu. Be to pagrindinio sandorio sudarymo datą siūlyta nukelti dar vėliau – į 2019 m. rugsėjo 30 d. ir prašyta patvirtinti, ar ieškovė su tuo sutinka. Ieškovės tokie atsakovo vienašališkai keičiami patalpų įsigijimo pagal Sutartį1 terminai ir atsakovo parduodamų patalpų baigtumo procentas netenkino. Pagal Sutartį1 faktiškai patalpos turėjo būti pilnai (100 proc.) įrengtos, o ieškovė pagal Sutartį1 (jos Priedas Nr. 2) turėjo tik atlikti papildomus elektros instaliacijos darbus, įsivesti signalizaciją ir televizijos sistemą. Pagal Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad pardavėjui atsisakius parduoti patalpą ne dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad už termino sudaryti pagrindinę sutartį praleidimą dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas moka pirkėjui, šiam pareikalavus 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo kainos už kiekvieną praleistą dieną. Sutartyje buvo nustatytas 11 138 Eur avansas, todėl nesudarius sutartį dėl atsakovės kaltės, atsakovė ieškovei privalo grąžinti iš viso 11 418,50 Eur avanso (kartu su permokėta 280,50 Eur suma), taip pat sumokėti sutartines netesybas – 11 138 Eur baudą.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu teismas ieškovės reikalavimus tenkino, ieškovės V. L. naudai priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos loftai“ 11 418,50 Eur sumokėto avanso ir jo permokos, 11 138 Eur sutartinių netesybų (baudos), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 22 556,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 654 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. liepos 22 d. priimti atsakovės prieštaravimai dėl 2019 m. birželio 20 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašoma šį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas neigia, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį ir kad atsakovė pažeidė pareigą laiku sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su ieškove. Atsakovės teigimu, ieškovė pati atsisakė sudaryti šią sutartį. Nurodė, kad atsakovė vykdo dirbtuvių pastato kapitalinio remonto, rekonstravimo ir paskirties keitimo į prekybos pastatą su gyvenamosiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), darbus. Šių darbų vykdymas yra nuoseklus, suplanuotas ir kontroliuojamas procesas dėl kurio ieškovė buvo įspėta ir tai aptarta 2018 m. sausio 19 d. pasirašytoje preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. B04. Ieškovė savo valiniais veiksmais (įdėjo skelbimą dėl preliminariose sutartyje nurodytų patalpų pardavimo) ir po preliminarios sutarties pasibaigimo, t. y. po 2019 m. vasario 22 d. patvirtino, jog ji nori ir ketina vykdyti preliminariąją sutartį. Atsakovės atstovas taip pat teigia, kad nepagrįsti ieškovės tvirtinimai, jog atsakovė ir per prailgintą preliminariosios sutarties terminą neatliko trečiojo aukšto statybos darbų (pagal Sutartį1). Atsakovė planavo trečiojo aukšto statybos atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. per 7,5 mėnesio terminą. Kadangi atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių statybos leidimą gavo tik 2018 m. lapkričio 21 d. ir kadangi statybos leidimo išdavimas vėlavo 7,5 mėnesio, todėl atsižvelgiant į šalių susitarimą, jog pagrindinės sutarties sudarymas atidedamas terminui, kuriam vėlavo statybos leidimo išdavimas, atsakovė pareigą sudaryti su ieškove sutartį turėjo iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (po 7,5 mėn. nuo statybos leidimo gavimo). Atsakovės atstovo teigimu pagal Sutartį1 atsakovė nebuvo įsipareigojusi, kad perduodamos patalpos bus 100 proc. baigtumo. Faktiškai atsakovė atliko net daugiau darbų nei reikėjo ir dar iki ieškovei kreipiantis į teismą nurodė 2019 m. gegužės 22 d. raštu, kad yra atlikusi visus darbus, t. y. daugiau nei sutarti 65 proc. baigtumo, ir kad yra pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovė į tokį atsakovės pasiūlymą neatsakė ir pateikė ieškinį, taip atsisakydama sutarties. Be to pažymima, kad ieškovės pozicija dėl pagrindinės sutarties sudarymo pasikeitė ir ieškovė atsisakė preliminariosios sutarties faktiškai tada, kai įsitikino, jog numatomų įsigyti patalpų negalima sujungti kaip ji norėjo ir kad jų sujungimas pareikalaus iš ieškovės papildomų išlaidų (šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis). Todėl visa nurodytą įvertinus atsakovės atstovo teigimu dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo pagal Sutartį1 yra atsakinga ieškovė ir dėl to jos sumokėtas avansas atlieka netesybų prievolės įvykdymui užtikrinti funkciją ir ji neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėto avanso grąžinimo, tuo labiau baudos (netesybų). Dėl avanso permokos nurodoma, kad ji galimai perleista su Sutartimi2.

4.       Ieškovė su prieštaravimais preliminariam sprendimui nesutiko, kadangi šie grįsti šalių sudarytos Sutarties1 turinio iškraipymu, atsakovės subjektyviomis interpretacijomis. Atsakovės asmeniniai lūkesčiai, t. y. kad planavo ir tikėjosi leidimą gauti anksčiau, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi sutarties nuostatų nekeičia. Atsakovė kaip verslininkė privalėjo tinkamai įvertinti galimas rizikas ir gebėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nepagrįstai akcentuoja šalių sudarytos sutarties nuostatą, kad tuo atveju, jei statybos leidimas nebus gautas iki 2018 m. spalio 1 d., pirkėjui pareikalavus, jam tik bus grąžinamas rezervacijos mokestis (sumokėtas avansas), t. y. kad ieškovė nepasinaudojo savo teise pasitraukti iš sutarties. Teigia, kad ieškovė buvo sąžininga ir tikėjosi, kad atsakovė savo prievoles visgi įvykdys iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. iki sutartyje nustatyto termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, vėliausiai iki 2019 m. vasario 21 d. ir galiausiai – iki 2019 m. gegužės 31 d. Tačiau to neįvyko iki šiol dėl atsakovės kaltės. Atsakovė ir toliau nukėlinėja terminus remdamasis Sutarties1 1.5 punkto 3 dalimi, kurią interpretuoja kaip jai patogu, ir pati nesilaiko savo paties vienašališkai susikurtų terminų ir juos pažeidžia. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teiginys, kad neva šalys susitarė tik dėl 65 proc. patalpų pagal Sutartį1 baigtumo, yra atsakovės išsigalvojimas, kadangi sutartyje tokios sąlygos nebuvo. 2019 m. birželio 19 d. rašte atsakovė nurodė, kad neatsisako priduoti objekto su 100 proc. baigtumu, bei kad greitu metu žada pasiekti 85 proc. baigtumą ir tada galės perduoti patalpas pirkėjams. Šis atsakovės raštas, kuriame atsakovė nurodo, jog 85 proc. baigtumas dar nepasiektas ir kad jį pasiekus, galės parduoti patalpas, paneigia atsakovės prieštaravimų teiginius, kad buvo sutartas 65 proc. baigtumas, ir kad pirkimo – pardavimo sutartis su ieškove realiai galėjo būti sudaryta iki 2019 m. gegužės 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 20 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos loftai“, įmonės kodas 304431944, papildomai 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. L..

6.       Teismas nustatė, jog tiek ginčo šalių atstovai tiek byloje esantys dokumentai patvirtina, kad statybos leidimas trečiajam aukštui išduotas 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. vienu mėnesiu ir 20 dienų vėliau, nei buvo nustatyta preliminarių sutarčių 1.5 punkte (2018 m. spalio 1 d.), todėl sutiko su ieškovės teiginiais, kad šalys atitinkamai sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turėjo vėliausiai iki 2019 m. vasario 21 d. (2019 m. sausio 1 d. + 1 mėn. 20 d.).

7.       Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad 2018 m. lapkričio 21 d., gavus statybos leidimą, atsakovė galėjo vienašališkai spręsti, kad ji gali darbus vykdyti per 7,5 mėnesio terminą kaip yra numatyta jos pateikiamame 2018 m. kalendoriniame darbų vykdymo grafike.

8.       Atsakovės 2019 m. gegužės 22 d. pranešimas patvirtina, kad ir pranešimo surašymo metu atsakovė nebuvo užbaigusi darbų, kadangi siūlė sudaryti sutartį tik su 85 proc. baigtumu. Visa tai rodo, kad būtent atsakovė nesilaikė savo pačios prisiimtų preliminarių sutarčių įsipareigojimų (dėl darbų atlikimo numatytais terminais ir atitinkamo jų baigtumo, dėl pagrindinės sutarties sudarymo sutartu laiku, vienašališkai jį nukėlinėjant neapibrėžtai datai), todėl pripažino, kad būtent atsakovė kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

9.       Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės nesudarytos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys dėl patalpų įsigijimo pagal preliminarias Sutartį1 ir Sutartį2, teismas sprendė, kad atsakovė privalo grąžinti iš ieškovės gautą 17 719,50 Eur avansą su jo 280,50 Eur permoka, viso 18 000 Eur sumą (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 11 138 Eur sutartinių netesybų (baudos) priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino (CK 6.237 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

11.1       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas pagrindinei pardavimo sutarčiai sudaryti, turi būti pratęsiamas tiek kiek laiko, kiek statybos leidimo išdavimas pavėlavo po 2018 m. spalio 1 d. yra padaryta pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to neatskleista bylos esmė ir ginčas sureguliuotas netinkamai.

11.2       Akivaizdu, jog preliminariosios sutarties šalys negalėjo žinoti ir nežinojo kada bus gautas statybos leidimas, nes sutartyje nenurodė statybos leidimo išdavimo termino, tuo pačiu įvertinusios, jog antrojo etapo statybos darbams leidimo išdavimas gali būti ilgas procesas, o leidimas gali būti apskritai neišduotas, sutartyje įtvirtino galimybę atsakovei pasitraukti iš sutarties, t. y. negaunant statybos leidimo ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 1 d., atsakovė galėjo nutraukti sutartį (žr. preliminariosios sutarties 1.5.). Toks susitarimas patvirtina, jog šalys nustatė, jog sąlyga gali ir neįvykti, todėl šalių prievolės pagal preliminariąsias sutartis gali pasibaigti neįgyvendinus susitarimo.

11.3       Byloje nesant kitų įrodymų, o tik atsakovės pateiktiems įrodymams, jog trečiojo aukšto darbams atlikti buvo objektyviai reikalingas ne mažesnis nei 7,5 mėnesio laikotarpis, o statybos leidimas gautas 2018 m. lapkričio 21 d., jau praėjus statytojo planuotam antrojo etapo darbų užbaigimo terminui, yra pagrindas tvirtinti, jog statybos leidimo išdavimas vėlavo 7,5 mėnesio, todėl atsižvelgiant į šalių susitarimą, jog pagrindinės sutarties sudarymas atidedamas terminui, kuriam vėlavo statybos leidimo išdavimas, atsakovė pareigą sudaryti su ieškove sutartį turėjo iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovė sutartį nutraukė anksčiau laiko, todėl ji nesilaikė sutartyje nustatyto įsipareigojimo už sutartą kainą įsigyti numatytas parduoti gyvenamąsias patalpas.

11.4       Tai, kad preliminarioji sutartis su ieškove nepasibaigė ieškovės nurodytą dieną, o galiojo tiek kiek buvo pavėluotai išduotas statybos leidimas trečiojo aukšto statybai, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., patvirtina ir tai, jog ir po 2019 m. vasario 22 d. ieškovė numatytas pagal preliminariąją sutartį įsigyti patalpas pardavinėjo.

11.5       Kai viena sutarties šalis aktyviai pardavinėja sutarties objektą ar teises į jį, o kilus ginčui tvirtina, jog sutartis buvo pasibaigusi ir dėl to nebenorti tęsti sutartinių santykių, ji turi pateikti pagrįstus argumentus, kodėl jos pozicija dėl sutarties vykdymo iki ginčo pasikeitė kilus ginčui, t. y. kodėl dar 2019 m. balandžio 23 d. siūlė ieškovė viešai siūlė parduoti iš atsakovės įsigyjamas patalpas, 2019 m. gegužės 26 d. susirašinėjo su atsakove prašydama sujungti numatytas įsigyti patalpų ir kt., o teisme tvirtino, jog sutartis pasibaigė 2019 m. vasario 21 d. Tokia ieškovės pozicija patvirtina, jog ne 2019 m. vasario 21 d. pasibaigė sudarytos preliminariosios sutartys, o tik tada, kai ieškovė pranešė, jog ji atsisako sutartis sudaryti, t. y. iškėlus bylą teisme.

11.6       Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio baigtumo patalpas atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei, o jeigu laikyti, kad teismas nustatė, tai padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles. Preliminariojoje sutartyje patalpų baigtumas nėra apibrėžtas procentais, teismas nenurodė teisinių argumentu sprendime, kurie patvirtintų ieškovės tvirtinimą, jog ieškovei reikėjo parduoti 100 proc. baigtumo patalpą. Specialistas, atlikęs preliminarios sutarties priedo Nr. 2, kuriame nurodyti atsakovės įsipareigojimai ieškovei dėl patalpų įrengimo lygio įvertinimą nustatė, jog sutartyje numatytos parduoti patalpos atitinka 65 proc. užbaigtumo lygį.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1       Apelianto aiškinimas apie tariamai sutartyje numatytą galimybę atsakovei (t. y. apeliantei) ar ieškovei pasitraukti iš sutarties tuo atveju, jei leidimas nebus gautas apskritai, paneigia apelianto aiškinimą apie atidedamąją sąlygą, kadangi tuo atveju, jei leidimas nebūtų išduotas apskritai, netektų kalbėti apie šalių teisę pasitraukti iš sutarties – pagrindinės sutarties tokiu atveju objektyviai nebūtų įmanoma sudaryti nepriklausomai nuo šalių valios.

12.2       Apelianto teiginiai dėl neva šalių suvokimo, kad leidimas apskritai gali būti negautas, prieštarauja protingumo principui, vertinant šalių ketinimus.

12.3       Apeliantas dar prieštaravimuose patvirtino, kad statybos leidimas trečiajam aukštui išduotas 2018‑11‑21, pateikė tai patvirtinantį įrodymą – statybos leidimą. Kadangi statybos leidimas atsakovo gautas vienu mėnesiu ir 20 dienų vėliau, nei buvo nustatyta sutarties 1.5 punkte (2018‑10‑01), todėl šalys atitinkamai vėliau turėjo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį – 2019‑02‑21.

12.4       Bet kokie atsakovo susitarimai su trečiaisiais asmenimis nesukuria jokių teisių ir pareigų ieškovei.

12.5       Apelianto aiškinimas, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl 100 proc. baigtumo patalpų, t. y. privalėjo sumokėti visą sutarties kainą už apelianto pažadą darbus užbaigti, yra nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 19 d. sudarė dvi preliminariąsias atsakovo rekonstruojamų gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis: dėl patalpų, pažymėtų plane „26“ ir „27“ (Sutartis1) ir dėl patalpų, pažymėtų plane „P7“ ir „P8“ (Sutartis2) įsigijimo / perleidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.401 straipsnis). Ieškovės teigimu, pagal pastarąją sutartį ieškovė savo reikalavimo teises perleido ir kad ji šioje byloje aktuali tik dėl sumokėto avanso apskaičiavimo. Jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, nenurodė nei kada nei kam nei kokias teises ir pareigas pagal sutartį ieškovė perleido, be to ieškovė nurodė, kad susitarimas galimai tik žodinis. Pagal sutartis ieškovė įsipareigojo sumokėti iš viso 17 719,50 Eur depozito (avanso): 11 138 Eur pagal pirmąją sutartį ir 65 810,50 Eur pagal antrąją (sutarčių 2.4. p.). Sutarčių 2.6 punktuose nustatyta, kad šis depozitas įskaičiuojamas į pirkėjo mokamą avansą už patalpą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 18 000 Eur: 2018 m. sausio 22 d. 4000 Eur bankiniu pavedimu, 8000 Eur 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimais per atsiskaitymo sistemą „Revolut“, bei 2018 m. rugsėjo 9 d. grynaisiais 6000 Eur. Ieškovė yra permokėjusi 280,50 Eur avanso. Sutarčių 1.5 punktu šalys susitarė, kad projektas bus vystomas dviem etapais. Pirmuoju etapu gavus statybos leidimą iki 2017 m. rugsėjo 5 d., bus atliekami visi statybos darbai, išskyrus trečiojo aukšto statybą. Antruoju etapu, gavus statybos leidimą bei atlikus detaliojo plano korekciją, trečiasis aukštas bei balkonai antrame aukšte bus pastatyti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Be to sutarčių 1.5 punkto antroje dalyje numatyta, kad abiejų šalių susitarimu, jei statybų leidimas antrajam etapui nebus gautas iki 2018 m. spalio 1 d., pirkėjui pareikalavus, jam turėjo būti grąžintas sumokėtas rezervacijos mokestis. O sutarčių 1.5 punkto trečiojoje dalyje (dėl kurios aiškinimo šioje byloje kilo ginčas) numatyta, kad jeigu pardavėjas statybos leidimą antrajam etapui gautų vėliau, šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek pasivėlino statybos leidimo išdavimas. Ieškovė raštu reikalavimo dėl grąžinimo rezervacijos mokesčio (avanso) atsakovei nereiškė, šį mokestį (avansą su jo permoka) siekia susigrąžinti teismine tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo, šalys nesutarė koks yra terminas, iki kurio turi būti sudaroma pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, kaip jis skaičiuojamas, taip pat kilo ginčas, kokios būklės turėjo būti parduodamų patalpų baigtumas. Ieškovė laikosi pozicijos, jog terminas suėjo 2019 m. vasario 21 d., o atsakovė laikosi nuostatos, jog toks terminas suėjo tik 2019 m. rugpjūčio 15 d. Visos šalys nurodydamos savo pozicijas nurodo į tą pačią sutarties sąlygą, preliminariųjų sutarčių 1.5 punktą, juo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas.

17.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas pagrindinei pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti pratęsiamas tiek, kiek statybos leidimo išdavimas pavėlavo po 2018 m. spalio 1 d., yra padaryta pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), dėl to neatskleista bylos esmė ir ginčas sureguliuotas netinkamai. Apeliantės įsitikinimu, preliminariosios sutarties 1.5. punkto sakinys „abiejų šalių susitarimu, jei statybų leidimas antrajam etapui nebus gautas iki 2018 m. spalio 1 d., pirkėjui pareikalavus, jam bus grąžinamas sumokėtas rezervacijos mokestis“, negali būti aiškinimas kaip susitarimas, jog 2018 m. spalio 1 d. yra momentas, nuo kurio skaičiuojamas terminas, statybos leidimo vėlavimui nustatyti.

18.       Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, kt.). Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010). Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis šiomis kasacinio teismo suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei šalis siejančių preliminariųjų sutarčių sąlygų visuma turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo terminų joms ateityje sudarant pagrindinę sutartį.

20.       Preliminariosios sutarties 1.5. punkte nustatyta, kad „šalims yra žinoma, jog projektas bus vystomas dviem etapais. Pirmuoju etapu gavus statybos leidimą iki 2017 m. rugsėjo 5 d., bus atliekami visi statybos darbai, išskyrus trečiojo aukšto statybą. Antruoju etapu, gavus statybos leidimą bei atlikus detaliojo plano korekciją, trečiasis aukštas bei balkonai antrame aukšte bus pastatyti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šalys susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Abiejų šalių susitarimu, jei statybų leidimas antrajam etapui nebus gautas iki 2018 m. spalio 1 d., Pirkėjui pareikalavus, jam bus grąžinamas sumokėtas rezervacijos mokestis. Jeigu Pardavėjas statybos leidimą antram etapui gaus vėliau, Šalys turi sudaryti Pagrindinę sutartį atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek pasivėlino statybos leidimo išdavimas“.

21.       Sutarties 1.5 punktas patvirtina, kad abi sutarties šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Be to, šalys susitarė / numatė, kad jei statybų leidimas antrajam etapui nebus gautas iki 2018 m. spalio 1 d., ir jeigu pardavėjas statybos leidimą antram etapui gaus vėliau, šalys turi sudaryti Pagrindinę sutartį atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek „pasivėlino statybos leidimo išdavimas“. Taigi, 1.5 punkte aiškiai Pagrindinės sutarties sudarymas buvo susietas su statybos leidimo išdavimu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad statybų leidimą buvo numatyta gauti iki 2018 m. spalio 1 d., o jo negavus Pagrindinė sutartis turėjo / galėjo būti sudaroma atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek užtruko statybos leidimo išdavimas (preliminarios sutarties 1.5 punktas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. spalio 1 d. yra momentas nuo kurio skaičiuojamas terminas statybos leidimo vėlavimui nustatyti. Byloje nustatyta, jog statybos leidimas trečiajam aukštui statyti išduotas 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. vienu mėnesiu ir 20 dienų vėliau, nei buvo nustatyta preliminarių sutarčių 1.5 punkte (2018 m. spalio 1 d.), todėl vadovaujantis paminėtomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šalys atitinkamai sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turėjo vėliausiai iki 2019 m. vasario 21 d. (2019 m. sausio 1 d. + 1 mėn. 20 d.).

22.       Apeliantė teigia, kad leidimas galėjo būti apskritai neišduotas, dėl to sutartyje šalys įtvirtino galimybę atsakovei pasitraukti iš sutarties, t. y. negaunant statybos leidimo ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 1 d., atsakovė galėjo nutraukti sutartį (preliminariosios sutarties 1.5.). Toks susitarimas patvirtina, jog šalys nustatė, jog sąlyga gali ir neįvykti, todėl šalių prievolės pagal preliminariąsias sutartis gali pasibaigti neįgyvendinus susitarimo. Šiuo aspektu ieškovė teisi nurodydama, kad apeliantės aiškinimas apie sutartyje numatytą galimybę atsakovei (t. y. apeliantei) ar ieškovei pasitraukti iš sutarties tuo atveju, jei leidimas nebus gautas iš viso, paneigia apeliantės aiškinimą apie atidedamąją sąlygą, kadangi tuo atveju, jei leidimas nebūtų išduotas apskritai, netektų kalbėti apie šalių teisę pasitraukti iš sutarties, kadangi pagrindinės sutarties tokiu atveju objektyviai nebūtų įmanoma sudaryti nepriklausomai nuo šalių valios bei ketinimų. Taigi aptariamas sutarties sąlygas aiškinant apeliantės būdu, šios sąlygos neturėtų jokios prasmės. Pridėtina, kad apeliantė, būdama verslininkė, ketindama įvykdyti verslo projektą, vykdydama daugiabučio pastato rekonstrukciją, sudarinėdama preliminarias sutartis rinkdama pinigus, būdama apdairi negalėjo manyti bei į sutartį įtraukti sąlygą dėl to, kad leidimas gali būti negautas iš viso.

23.       Kolegijos vertinimu. apeliantės motyvai, kad pagal jos su rangovu pasirašytą statybos rangos sutartį antrojo etapo darbų trukmė yra ne mažiau 155 darbo dienos, kas sudaro 7 su puse kalendorinio mėnesio, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi, kaip teisingai nurodo ieškovė, šalių sudarytoje sutartyje terminų nustatymas nėra susietas su apeliantės kokiais nors susitarimais su trečiaisiais asmenimis ir jų galimybėmis atlikti darbus per vienokį ar kitokį terminą. Kaip minėta, terminas buvo susietas tik su statybos leidimo gavimu.

24.       Dėl apeliantės teiginių, kad ieškovė savo elgesiu po 2019 m. vasario 22 d. patvirtino, jog ji nori ir ketina vykdyti preliminariąją sutartį ir todėl mano, kad ieškovei buvo žinomas ir aiškus tikrasis, vėlesnis, dėl pavėluoto statybos leidimo išdavimo pagrindinės sutarties sudarymo terminas (2019 m. rugpjūčio15 d.), be to, ieškovė 2019 m. balandžio 23 d. viešai pardavinėjo patalpas, o 2019 m. gegužės 26 d. susirašinėjo su atsakove dėl ketinamų įsigyti patalpų sujungimo galimybės, kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties pabaiga dėl pardavėjos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, nedraudžia kitai šaliai derėtis dėl bet kokių kitų sutarčių su kitais asmenimis, taip pat ir dėl to paties objekto. Spręstina, kad aplinkybė, kad po preliminariosios sutarties pabaigos šalis veda / bando vesti derybas su trečiaisiais asmenimis, nekeičia anksčiau įvykusių faktų – nei preliminariosios sutarties tarp ieškovės ir atsakovės pažeidimo fakto, nei pabaigos fakto, nei sutartį pažeidusios asmens civilinės atsakomybės.

25.       Apelianto motyvai dėl šalių veiksmų po preliminariosios sutarties pabaigos įtakos toje sutartyje nustatytiems terminams (kad terminai prasitęsė), yra nepagrįsti, kadangi preliminariosios sutarties 4.4. punkte nustatyta, kad šios sutarties pakeitimai ir / ar papildymai gali būti daromi tik rašytiniu šalių tarpusavio susitarimu. Bylos duomenimis, terminai rašytine tvarka bei abejų šalių susitarimu keičiami nebuvo. Taigi, ieškovės veiksmai pasibaigus preliminariai sutarčiai negali būti laikomi sutarties nuostatų pakeitimu, t. y. ieškovės veiksmai nepakeitė sutartyje nustatytų terminų ir atsakovės prievolių ir nepašalino atsakovės civilinės atsakomybės.

26.       Pagal kasacinio teismo praktiką jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, nereiškia, kad pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, esant suderintai šalių valiai pagrindinė sutartis gali būti sudaryta ir vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016‑06‑17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016). Nurodyta praktika vėlgi patvirtina, kad asmuo, nors ir pasibaigus preliminariajai sutarčiai, gali siekti / ketinti sudaryti naują sutartį, iš ieškovės kai kurių veiksmų tai matyti šioje byloje (pvz.: susirašinėjo su atsakove dėl ketinamų įsigyti patalpų), tačiau, kaip jau nurodyta, tai nereiškia, kad ieškovė sutiko kai kurias preliminariosios sutarties sąlygas pakeisti ir / ar sudarė naują sutartį.

27.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio baigtumo patalpas apeliantė įsipareigojo parduoti, o jeigu spręsti, kad nustatė, tai padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles, kadangi preliminarioje sutartyje patalpų baigtumas nėra apibrėžtas procentais, teismas nenurodė teisinių argumentų sprendime, jog ieškovei reikėjo parduoti 100 proc. baigtumo patalpas. Kolegija svarstydama šiuos argumentus atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad sutarties priedai yra neatskiriamos sutarties dalys. Priedas Nr. 2 „Pastato ir patalpos įrengimo lygis“ yra pasirašytas abiejų sutarties šalių, jame detalizuoti atskiri darbai ir aiškiai sužymėtos visos pozicijos, už kurių įvykdymą atsako pardavėja (atsakovė), o už kurias – ieškovė. Priedas Nr. 2 „Pastato ir patalpos įrengimo lygis“ patvirtina, kad pirkėja (ieškovė) atlieka papildomus elektros instaliacijos darbus, patalpų signalizaciją ir televiziją, t. y. iš esmės visi patalpos statybos darbai privalo būti užbaigti atsakovės. Akcentuotina, kad Priedo Nr. 2 „Pastato ir patalpos įrengimo lygis“ nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja statybos darbus atlikti taip, kad pastato šilumos efektyvumo klasė atitiktų B klasės reikalavimus. Paminėtina, kad C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti, kad jų sandarumas pagal LST EN ISO 9972:2015 sandarumo bandymo sąlygų reikalavimus, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų 10 lentelėje nurodytų oro apykaitos verčių. Sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius (Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“). Taigi, kad šilumos efektyvumo klasė atitiktų B klasės reikalavimus, pastate turi būti baigti visi statybos darbai, o už tai atsakinga atsakovė. Pastebėtina, kad apeliantės 2019 m. birželio 19 d. rašte, kuriame apeliantė atsiprašė dėl terminų nesilaikymo, nurodoma, kad neatsisako priduoti objekto 100 proc. baigtumo, bei greitu metu žada pasiekti 85 proc. baigtumą ir tada galės perduoti patalpas pirkėjams. Dar daugiau, Priedo Nr. 2 11 punkte yra aiškiai nustatyta, kad „Pardavėjas atlieka ir derinimą su valstybinėmis institucijomis ir valstybinis visų darbų užbaigimo įforminimą nustatyta tvarka. Pastatas turi būti priduotas 100 proc“. Visų nurodytų duomenų visetas leidžia spręsti, kad tiek pastato tinkamas įforminimas, tiek 100 proc. užbaigimas pažymėti kaip vykdytini pardavėjos (atsakovės). Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 100 proc. baigtumo patalpas (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

28.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 750 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš apeliantės priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei V. L. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos loftai“ priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė 

                                                         Irma Čuchraj 

                                                               Aušra Maškevičienė