Civilinė byla Nr. e2-2418-614/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00015-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Enkora“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lausona“, ieškinį atsakovei A. Š. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas BUAB „Enkora“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Lausona“, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. Š. 41 507 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-859-450/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Enkora“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi BUAB „Enkora“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Lausona“. Atsakovė iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovo vadovė. Remiantis BUAB „Enkora“ VĮ Registrų centrui paskutiniu balansu už 2012 metus įmonės bendra turto vertė sudaro 41 507 Eur. Atsakovė neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, todėl laikytina, kad ieškovas patyrė 41 507 Eur žalą, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (Rygos g. 30-76, Vilnius). Nepavykus įteikti dokumentų, jie pakartotinai išsiųsti tuo pačiu adresu ir įteikti atsakovės anytai D. Š.. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Todėl byloje priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 str. 4 d., 285, 286 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priimant sprendimą už akių.
CPK 285 straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovei apie teisme iškeltą bylą buvo pranešta įstatymu nustatyta tvarka, atsiliepimas į ieškinį negautas. Ieškovas ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi UAB „Enkora“ iškelta bankroto byla (e. b. l. 15-16). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi BUAB „Enkora“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Lausona“ (e. b. l. 6-8). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi UAB „Enkora“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad dokumentai ir turtas būtų perduoti bankroto administratoriui, byloje nėra.
VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad BUAB „Enkora“ vadovės pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovė A. Š. (buvusi pavardė R.) (e. b. l. 10-14).
Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
Šiuo atveju atsakovė, būdama ieškovo vadove, būdama atsakinga už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratoriui turto iš viso už 41 507 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Neperduoto turto vertė žymiai didesnė už patvirtintą bankroto byloje kreditinį reikalavimą, todėl žala šiuo atveju skaičiuojama pagal atsakovės neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto vertę, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditorių interesams tenkinti ir administravimo išlaidoms padengti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB „Enkora“ patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 936,84 Eur. Įmonės kreditorių susirinkimas 2017 m. gegužės 30 d. patvirtino 9 500 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Taigi, konstatuotina, jog atsakovės padarytos žalos dydis įmonei yra lygus teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai (1 936,84 Eur) ir bankroto administravimo išlaidų sumai (9 500) Eur, iš viso 11 436,84 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovė būtų veikusi pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovas nebūtų patyręs žalos, tai yra būtų išsaugotas bankrutuojančios įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms padengti. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl atsakovės kaltės įmonei ir tuo pačiu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų dydį ir kreditorių patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, todėl žala priteistina iš atsakovės, dėl kurios neveikimo ji kilo. Ieškovas prašė priteisti 41 507 Eur dydžio žalą, tačiau, nustačius, kad įmonei padarytos žalos dydis sudaro 11 436,84 Eur, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant 11 436,84 Eur sumą.
Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės, jai kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteisiamas 257 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės nei 3 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 262 str., 263 str. 270 str., 285 -287 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo BUAB „Enkora“ (į. k. 123506552) naudai iš atsakovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11 439,84 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt devynis eurus, 84 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 439,84 Eur) nuo 2019 m. sausio 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą teismui.
Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėja Eglė Surgailienė