Civilinė byla Nr. e2A-277-796/2017              (Proceso Nr. 2-06-3-10606-2016-3)

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1;

              3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 443,70 Eur skolos, 165,16 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Nurodė, kad 2003-06-12 UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. S. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. 2009-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui perleido visas reikalavimo teises pagal minėtu laikotarpiu pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovui. Ieškovas atsakovui tinkamai pranešė apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus ieškovui. Atsakovas į ieškovo raginimus nereagavo, skolos nesumokėjo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. S. 443,70 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-08-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovei UAB (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo nuo 2009-03-31 iki 2016-08-01, t. y. už daugiau nei už septynerius metus – 165,16 Eur. Nurodė, jog perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 1532,02 Lt, tai atitinka 443,70 Eur. Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas, byloje nėra. Reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei perduota 2009-03-31. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, priešingai, 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (419,31 Lt) bei delspinigius (275,76 Lt). Reikalavimo dėl palūkanų mokėjimo atsakovui nebuvo pateikta, todėl teismas padarė išvadą, kad palūkanos atsakovui nuo 2009-03-31 nebuvo skaičiuojamos.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 str.5 d.). Todėl teismas, vadovaudamasis tuo, kas nurodyta anksčiau, įvertinęs, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, šią ieškinio dalį atmetė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 165,16 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovo ieškovei priteisti 165,16 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (LR CK 6.101 str., 6.210 str. 1 d. ir kt.), tai sąlygojo iš dalies neteisingą bylos išnagrinėjimą. LR CK 6.37 str. nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. LR CK 6.210 str. nurodytos kompensacinės palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojamasi kreditoriaus paslaugomis, tačiau už jas nėra mokama nustatytu laiku, todėl kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas mobiliojo korinio ryšio paslaugas, jis privalo mokėti kreditoriui LR CK 6.210 str. nustatytas palūkanas.
8. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius perleido apeliantui reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Remiantis LR CK 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal LR CK 6.101 straipsnio nuostatas bei Reikalavimo perleidimo sutartį apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti palūkanų: tiek kompensacinių, tiek procesinių palūkanų.
9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą byloje nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 165,16 Eur palūkanas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pagal Reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius perleido apeliantui reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko tokia apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Kadangi skolininkas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas mobiliojo korinio ryšio paslaugas, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2003-06-12 UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Šios Sutarties 7.5 p. šalys susitarė, jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, klientas UAB (duomenys neskelbtini) pareikalavus privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas su UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. 2009-03-31 ieškovė ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) atlygintinai perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises į 1532,02 Lt (443,70 Eur) atsakovo skolą.
15. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-7-262/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
16. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymo numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymo garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditorės AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pradinis kreditorius ir skolininkas sudarydami Sutartį susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. klientui laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas skaičiuoti netesybas, t. y. delspinigius.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog pradinis kreditorius su skolininku Sutartyje aptarė prievolės neįvykdymo padarinius, naujasis kreditorius negali šio susitarimo pakeisti ir prašyti teismo taikyti įstatyme, o ne Sutartyje numatytą kreditoriaus teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus sutarties nuostatas, taip pat formuojamą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, jog šioje byloje ieškovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo prašyti teismo priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios nuo 2001-07-01 iki                2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis buvo sudaryta 2003-06-12, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2009-03-31, ieškovas prašė priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2003-03-31 iki 2016-08-01, tai yra sudarant Sutartį ir didžiąją dalį laikotarpio galiojo įstatymo nuostata, draudžianti fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, skaičiuoti palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas anksčiau nurodyta, įvertinęs, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos

21. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai               Marius Dobrovolskis

              Kristina Domarkienė

                                                                                                                         Alona Romanovienė