Civilinė byla Nr. e2A-319-943/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.3.8; 2.6.10.8; 2.8.1.2; 3.2.4.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Marijai Zubrickienei

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,

        atsakovei G. V.,

        atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė ekologija“ vadovui R. A.,

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžinerinė ekologija“ ir G. V. atstovui advokatui Nerijui Katiliui, 

        atsakovės UAB „Arionex LT“ atstovams - vadovui G. R. ir advokatei Laurai Daumantaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurby Water Tech“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžinerinė ekologija“, uždarosios akcinės bendrovės „Arionex LT“ ir G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-375-480/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurby Water Tech“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Inžinerinė ekologija“, uždarajai akcinei bendrovei „Arionex LT“ ir G. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir jais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Jurby Water Tech“ 2014 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovių 1 161 527,66 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – uždrausti atsakovėms pačioms ar per trečiuosius asmenis vykdyti sudarytas sutartis ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių su nurodytais ūkio subjektais Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė G. V. įmonėje dirbo nuo 1999 m. sausio 2 d. Atsakovė buvo supažindinta su įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija ir įpareigota ją saugoti. 2010 m. kovo 10 d. UAB „Jurby Water Tech“ nutraukė darbo sutartį su atsakove pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus, t. y. darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (bendrovės komercinės paslapties atskleidimas, perdavimas konkuruojančioms bendrovėms). Atsakovės atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu ir aplinkybės, kad atsakovė G. V. žinojo, kokia informacija sudaro UAB „Jurby Water Tech“ komercinę ir technologinę paslaptį, yra konstatuotos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-904-395/2011 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011. Bylą dėl atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad atsakovė G. V. perdavė bendrovės komercinę paslaptį konkuruojančioms įmonėms – Rusijos bendrovei „IN-ECO“ ir atsakovei UAB „Arionex LT“.

3.       Po darbo santykių su ieškove nutraukimo, 2010 m. balandžio 2 d. steigimo sutartimi G. V. ir R. A. įsteigė atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“. Ieškovės teigimu, ši įmonė ne tik perėmė jos veiklos modelį, bet taip pat perviliojo ir ieškovės darbuotojus. Į darbuotojų praktiką būtent su tokia gamybos technologija, jų mokymus, komandiruotes investavo ieškovė, todėl UAB „Inžinerinė ekologija“, perėmusi kvalifikuotus ieškovės darbuotojus, įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškė: 1) ieškovės komercinę ir technologinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimu konkuruojantiems subjektams UAB „Arionex LT“, Rusijos bendrovei „Inžinernaja ekologija“ (sutrumpintai „IN-ECO“), UAB „Inžinerinė ekologija“; 2) konkuruojančios įmonės UAB „Inžinerinė ekologija“ veikloje naudojant UAB „Jurby Water Tech“ komercines ir technologines paslaptis.

5.       Ieškovė teigia, kad dėl atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrė žalą, kurią sudaro nuostoliai, susiję su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu. Ieškovė savo patirtais nuostoliais taip pat laiko UAB „Inžinerinė ekologija“ neteisėtai gautų pajamų (atsakovės bendrojo pelno) sumą. Bendra apskaičiuotų nuostolių suma sudaro 1 161 527,66 Eur.

6.       Ieškovė taip pat nurodė, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir toliau tęsiami, UAB „Jurby Water Tech“ toliau daroma žala, jos dydis periodiškai auga, todėl būtina uždrausti atsakovėms tęsti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

7.       Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Jurby Water Tech“ solidariai iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ 30 259,23 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

8.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Jurby Water Tech“ iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 30 259,23 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

9.       Bylą pagal ieškovės ir atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ kasacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Grąžindama civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo ja faktai byloje nustatyti, todėl byloje iš naujo svarstytini tik žalos atlyginimo bei draudimo naudoti komercinę paslaptį klausimai.

11.       Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias terminus, su kuriais siejama asmenų pareiga nesinaudoti jiems žinoma ūkio subjekto komercine paslaptimi, ir nepagrįstai sutapatino komercinės paslapties apsaugos terminą su draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpiu, todėl be pagrindo sprendė, jog neteisėtai įgytos komercinės paslapties naudojimas pasibaigus jos apsaugos terminui tapo teisėtas, dėl to netinkamai nustatė laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas žalos atlyginimas, taip pat neišnagrinėjo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl draudimo naudotis komercine paslaptimi.

12.       Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus, o būtent: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovėms pačioms ar per trečiuosius asmenis (įskaitant, bet neapsiribojant, Rusijoje veikiančią įmonę OOO „INEKO“ (??? „?????“), Baltarusijoje veikiančią OOO „Akvasoft“ (??? «????????»), Ukrainoje veikiančias OOO „DIN GRUP“ (??? „??? ????“), OOO „INVESTUD 2000“ (??? „????????? 2000“); OOO „KRONA“ (??? «?????»); Kaliningrado srityje veikiančią OOO „AKVA SERVIS“ (??? „??????????“), prekiauti ginčo cheminiais reagentais IN-ECO 102, IN-ECO 110, IN-ECO 131, IN-ECO 263, IN-ECO 265, IN-ECO 267, IN-ECO 391, IN-ECO 306, IN-ECO 312, IN-ECO 314, IN-ECO 324 ir/ar kitaip pavadintais jų analogais. Ieškovės vertinimu, šis įpareigojimas turėtų apimti atsakovių pareigą nutraukti sudarytas sutartis dėl minėtų cheminių reagentų pardavimo / tiekimo, o taip pat atsakovių pareigą ateityje nebesudaryti sutarčių dėl šių cheminių reagentų pardavimo/tiekimo. Atsakovėms (bet kuriai iš jų) pažeidus šį įpareigojimą, ieškovė prašo taikyti už kiekvieną pažeidimo atvejį baudą, lygią 100 procentų iš atitinkamo pažeidimo atveju ginčo cheminių reagentų pardavimo/tiekimo gautų pajamų, bet ne mažesnę nei 10 000 Eur, įpareigojant šią baudą sumokėti ieškovės naudai; 2) priteisti iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ solidariai 164 210,74 Eur tiesioginių nuostolių; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 3 522 742 Eur netiesioginių nuostolių (iš neteisėtų veiksmų gautą naudą); 4) priteisti iš atsakovės UAB „Arionex LT“ 130 510,98 Eur netiesioginių nuostolių (iš neteisėtų veiksmų gautą naudą); 5) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Ieškovė nurodo, kad neteisėtai perėmusios / įgijusios ir naudodamos ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją (taip pat ir cheminių reagentų formules bei receptus), atsakovės nuo 2010 metų vykdo prekybą cheminiais reagentais, pagamintais neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Prekybą ginčo cheminiais reagentais atsakovės vykdo ne tik tiesiogiai, bet ir per susijusias įmones. Remdamasi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais ieškovė teigė turinti teisę reikalauti uždrausti visoms atsakovėms toliau naudoti ginčo informaciją, kadangi ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, kurią atsakovės įgijo neteisėtai, vis dar suteikia atsakovėms komercinį pranašumą ir atsakovės vis dar gauna iš šios informacijos komercinę naudą.

14.       Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų patyrė žalą (nuostolius). Ieškovės teigimu, jos tiesioginiai nuostoliai susideda iš: išlaidų ieškovės laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčiui, išlaidų ieškovės laboratorijos darbuotojų komandiruotėms, išlaidų ieškovės laboratorijos darbuotojų mokymams ir ieškovės išlaidų programinei įrangai ir Jurbysoft technologijos sertifikavimui, iš viso – 328 421,48 Eur. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, ieškovė sutinka, kad ieškovės turėtos sąnaudos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti teikė materialinę naudą ir jai pačiai, todėl mano, kad šioje byloje būtų teisinga padalinti ieškovės patirtas sąnaudas komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti per pusę, t. y. iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ priteisti pusę šių sąnaudų sumos, t. y. 164 210,74 Eur.

15.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovių netiesioginius nuostolius, o būtent, atsakovių pajamas, gautas neteisėtai naudojant ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ bendrasis pelnas 2010–2018 m. sudaro 3 522 742 Eur. Duomenų apie tai, kad bent dalis šio pelno buvo gauta iš atsakovės teisėtos veiklos, byloje nėra. Pagal atsakovės UAB „Arionex LT“ pateiktus duomenis, atsakovė per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2018 m. iš ginčo cheminių reagentų pardavimo uždirbo 130 510,98 Eur pelno. Šias sumas patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovių.

16.       Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“, G. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsakovės teigia, kad joms galėtų būti taikomi veiklos ribojimai tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad informacija apie ieškovės gamybos technologiją arba produktų sudėties formules vis dar teikia neteisėtą komercinį pranašumą. Ieškovė ieškinyje pastarųjų aplinkybių neįrodinėja, todėl reikalavimas dėl atsakovių veiklos ribojimų taikymo laikytinas neįrodytu ir turėtų būti atmestas. Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ nuo 2012 m. legaliai disponavo informacija apie savo gaminamų ginčo produktų formules ir informacija apie ieškovės gaminamų produktų formules atsakovei jokio neteisėto pranašumo nebesuteikė, todėl ieškovės prašomi draudimai negali būti taikomi.

18.       Nuo 2013 m. pabaigos UAB „Inžinerinė ekologija“ pagal tuo metu galiojančius norminius aktus buvo sukūrusi savo įmonės produktų gamybos standartą, kuriuo buvo nustatyta visų įmonės gaminamos produkcijos, įskaitant ir ginčo reagentų, gamybos technologija. Pastarieji įmonės veiklos standartizacijos dokumentai buvo sukurti R. B. maisto technologijų rengimo firmos ir yra laikytini autoriaus kūriniu. Sudarant minėtus dokumentus autorius – R. B. maisto technologijų rengimo firma – nenaudojo informacijos, kurią pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ginčo situacijoje UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo iš ieškovės, todėl laikytina, kad nuo 2013 m. gruodžio 23 d. UAB „Inžinerinė ekologija“ sukūrė savo gamybos technologiją ir buvo pajėgi kurti savo produktus, todėl ginčo informacija jokios naudos atsakovei nebeteikė.

19.       Atsakovės pažymėjo, kad prašydama apginti savo pažeistas teises ieškovė neturi teisės prašyti taikyti draudimus analoginiams (panašiems) produktams. Suformavus tokį reikalavimą nėra aišku, ar tai yra tos pačios cheminės sudėties, bet kito pavadinimo produktas, ar tai yra analogiškos paskirties produktas. Teismui patenkinus reikalavimą dėl „analoginių“ produktų draudimo, faktiškai teismo sprendimas nebūtų aiškus ir įvykdytinas.

20.       Atsiliepime atsakovės atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas nesąžiningai konkuruoti gali būti taikomas tik ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims (darbuotojams). Dėl šios priežasties, atsakovių manymu, ieškovė nepagrįstai reikalauja draudimus taikyti ir atsakovės G. V. atžvilgiu.

21.       Ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti atsakovės prašė atmesti dėl to, kad, jų vertinimu, byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog prašomos atlyginti išlaidos buvo patirtos būtent komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti (atsakovės pažymi, kad jei laboratorijos darbuotojai ir kūrė ginčo objektu esančius produktus, tačiau lygiagrečiai vykdė ir kitas funkcijas, todėl visas šiems darbuotojams išmokėtas atlyginimas negali būti priteistas kaip išlaidos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti, be to, ieškovė į darbo užmokesčio apskaitos / išmokėjimo žiniaraštį yra įtraukusi ne tik laboratorijos darbuotojams išmokėtus atlyginimus, bet ir kitiems darbuotojams išmokėtus atlyginimus; nors ieškovė prašo priteisti išlaidas už kompiuterinės programos įsigijimą, tačiau nepateikia nei kompiuterinės programos pirkimo–pardavimo sutarties, nei sąskaitos, nei apmokėjimą už programą patvirtinančių dokumentų).

22.       Atsakovės atsiliepime taip pat nurodė, kad nustatant naudą, kurią pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą šioje situacijoje UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo iš ginčo reagentų pardavimo, būtina įvertinti, kad UAB „Inžinerinė ekologija“ pardavimuose ginčo reagentai sudaro tik dalį pardavimų, didžioji dalis UAB „Inžinerinė ekologija“ pardavimų buvo vykdomi pagal UAB „Inžinerinė ekologija“ klientų užsakymus ar vykdant viešuosiuose pirkimuose sudarytas sutartis, tokiu būdu klientai, perkančiosios organizacijos faktiškai įvardindavo, kokios sudėties ir receptūros produktą ketina pirkti iš tiekėjų, nurodydavo, kokios sudėties produktas turi būti pagamintas, todėl iš visų atsakovės pardavimų turi būti eliminuoti visi išvardinti pardavimai ir iš jų gauta nauda.

23.       Dėl laikotarpio, už kurį gali būti priteisiamas nuostolių atlyginimas nurodė, kad konkrečiu atveju, sprendžiant padarytų nuostolių atlyginimo klausimą, teisinga ir logiška būtų atlyginti ieškovės nuostolius tik už tą laikotarpį, kurio metu iš ieškovės gauta informacija galėjo teikti naudą atsakovei UAB „Inžinerinė ekologija“. Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ iš savo klientų gaminamų produktų formules gavo jau 2013 m., todėl laikytina, kad nuo 2013 m. UAB „Inžinerinė ekologija“ legaliai disponavo informacija apie gaminamų ginčo produktų formules ir informacija apie ieškovei priklausančias formules jau negalėjo teikti jokios naudos. 2016 m. balandžio 29 d. UAB „Inžinerinė ekologija“ įsigijo įrangą ir pradėjo ginčo reagentų gamybą, todėl iki 2016 m. balandžio 29 d. UAB „Inžinerinė ekologija“ negalėjo savo įmonėje naudoti nei informacijos apie ieškovės produktų formules, nes tokių produktų negamino, o tuo labiau pasinaudoti informacija apie ieškovės gamybos technologiją, nes jokios gamybos nevykdė, dėl šios priežasties jokios naudos iš ieškovės sukurtos informacijos gauti negalėjo.

24.       Atsakovė UAB „Arionex LT“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad siekiant įrodyti jos neteisėtus veiksmus, reikia pagrįsti, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad informacija, kuri galimai buvo perduota UAB „Arionex LT“ sudaro ieškovės komercinę paslaptį, o tokių duomenų byloje nėra nustatyta. Priešingai, gamindama reagentus atsakovė UAB „Arionex LT“ naudojosi savo turima cheminių reagentų gamybos technologija bei veiklos modeliu.

25.       UAB „Arionex LT“ taip pat pažymėjo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo net ir nustačius jos neteisėtus veiksmus. Atsakovė UAB „Arionex LT“ dar 2006 m. sukūrė gamybos technologijas, parinko reikiamus reagentus, dalį jų pirko iš pačios ieškovės, rengė savo darbuotojus. Pažymėjo, kad atsakovėms, tarp jų ir atsakovei UAB „Arionex LT“, ginčo reagentai nesuteikia ir niekada nesuteikė komercinio pranašumo, kadangi informacija apie reagentų sudėtį yra vieša.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovę UAB „Arionex LT“ nutraukti neteisėtus veiksmus, o būtent: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei UAB „Arionex LT“ uždrausta prekiauti ginčo cheminiais reagentais IN-ECO 102, IN-ECO 110, IN-ECO 131, IN-ECO 263, IN-ECO 265, IN-ECO 267, IN-ECO 391, IN-ECO 306, IN-ECO 312, IN-ECO 314, IN-ECO 324; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės G. V. 27 000 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 300 437,07 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Arionex LT“ 130 510,98 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.

27.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma atsakovėms drausti naudoti komercinę paslaptį nurodė, kad, teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą tenkinti tik ieškovės pirmo reikalavimo dalį, kuria prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Arionex LT“ nutraukti neteisėtus veiksmus, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog UAB „Arionex LT“ savo veikloje naudojo atsakovės G. V. jai perduotą informaciją apie ieškovės gaminių sudėtį, gamybos technologiją ir receptūrą. Kitus ieškinio reikalavimus, kuriais buvo prašoma uždrausti prekiauti ne tik ginčo cheminiais reagentais bet „ir/ar kitaip pavadintais jų analogais“, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nekonkretizuotus, todėl atmetė.

28.       Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovių komercinės paslapties sukūrimo (tiesioginių nuostolių) išlaidas, t. y. 164 210,74 Eur, teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodomos ir prašomos priteisti išlaidos yra susijusios būtent su ieškovės komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu, o visa tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio, todėl jų dydį nustatė teismas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas V. R., nurodė, jog ieškovė už 80 tūkst. įsigijo įrangą ir už 80 tūkst. – formules. Remiantis išdėstytu teismas nusprendė, kad ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių suma yra 27 000 Eur (apytiksliai 1/3 ieškovės akcininko nurodytos formulių įsigijimo sumos) ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės G. V.. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ veiksmai neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi yra pernelyg nutolę priežastinių ryšiu nuo ieškovės tiesioginių nuostolių, patirtų jai sukuriant komercinę paslaptį, todėl atmetė reikalavimą šiai atsakovei.

29.       Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius (iš neteisėtų veiksmų gautą naudą), teismas nurodė, kad remiantis šalių pateiktais paaiškinimais ir finansiniais duomenimis spręstina, jog UAB „Arionex LT“ per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2018 m. (imtinai) iš ginčo cheminių reagentų pardavimo uždirbo iš viso 130 510,98 Eur grynojo pelno. Atsakovė objektyviais įrodymais nepagrindė, kad jos pelnas ar jo dalis yra teisėti, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Arionex LT“ 130 510,98 Eur netiesioginių nuostolių (iš neteisėtų veiksmų gautą naudą).

30.       Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą iš UAB „Inžinerinė ekologija“ teismas rėmėsi J. G. atliktos apskaitos ir finansų ekspertizės išvadomis ir nustatė, kad ginčo reagentų pardavimų pajamas, gautas vykdant pardavimus viešuosiuose pirkimuose (118 061,36 Eur), vykdant konkrečių kompanijų užsakymus (1 089 001,50 Eur), t. y. 54 procentus bendrųjų pajamų atsakovė gavo teisėtai. Minėtos ekspertizės išvadose konstatuota, kad UAB „Inžinerinė ekologija“ bendrasis pelnas iš visų cheminių reagentų pardavimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo 2 860 209,46 Eur, o bendrasis pelnas iš kitų nei ginčo cheminių reagentų buvo 2 091 828,23 Eur. Todėl teismas laikė, kad atsakovės ginčui aktualiu laikotarpiu bendrasis pelnas iš ginčo cheminių reagentų buvo 768 381,23 Eur (2 860 209,46 Eur – 2 091 828,23 Eur = 768 381,23 Eur), kurio 54 procentus, arba 414 925,86 Eur UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo teisėtai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės netiesioginių nuostolių suma dėl atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ neteisėtų veiksmų yra 300 437,07 Eur.

31.       Įvertinęs galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą teismas nusprendė, kad tenkinta 40 procentų, o atmesta 60 procentų ieškovės reikalavimų. Santykyje su kiekviena atsakove atskirai, laikytina, kad atsakovės G. V. atžvilgiu ieškovės reikalavimai tenkinti 8 procentais, atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ – 4 procentais, UAB „Arionex LT“ – 75 procentais, todėl atsižvelgiant į šias proporcijas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32.        Ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.         Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimus uždrausti G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ prekiauti ginčo cheminiais reagentais tuo pagrindu, kad G. V. nėra ūkio subjektas KĮ prasme, o UAB „Inžinerinė ekologija“ neprekiauja ginčo cheminiais reagentais, akivaizdžiai nesilaikė kasacinio teismo nutartimi apibrėžtų bylos pakartotinio nagrinėjimo ribų.

33.2.                      Kitaip nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė įrodė patirtus tiesioginius nuostolius (išlaidas komercinei paslapčiai sukurti), todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti reikalavimą dėl 164 210,74 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo visa apimtimi.

33.3.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius priteisti ne tik iš G. V., bet solidariai ir iš UAB „Inžinerinė ekologija“, nes ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai yra susiję su UAB „Inžinerinė ekologija“ neteisėtais veiksmais pakankamu priežastiniu ryšiu. Atsakovės laikytinos veikusiomis subjektyviojo bendrininkavimo situacijoje sukeliant ieškovei nuostolius, o tai sudaro pagrindą taikyti jų solidariąją atsakomybę.

33.4.                      Pirmosios instancijos teismas negalėjo UAB „Inžinerinė ekologija“ bendrąsias pajamas, gautas vykdant viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis (1 207 062,86 Eur), pripažinti gautomis teisėtai bei pagal šių pajamų santykį su bendra bendrųjų pajamų suma (2 251 359,88 Eur) konstatuoti, kad 54 procentai bendrųjų pajamų ir atitinkamai bendrojo pelno UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo teisėtai, nes atsakovė iš viešųjų pirkimų dokumentų bei užsakovų užsakymų turinio negalėjo nustatyti ginčo cheminių reagentų sudėčių (receptūrų). Vykdydama sutartis su užsakovais, atsakovė ginčo cheminius reagentus gamino pagal ieškovės pasisavintas receptūras.

33.5.                      Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė ieškovės reikalavimo dalis dėl uždraudimo prekiauti ginčo cheminiais reagentais: reikalavimo dalį „ir / ar kitaip pavadintais jų analogais“ (atmesta kaip nekonkretizuota); reikalavimo dalį „pačioms ar per trečiuosius asmenis (...)“ (atmesta kaip perteklinis reikalavimas), nes nurodyti ieškinio reikalavimai yra suformuluoti konkrečiai, jų tinkamumo klausimo, priimant patikslintą ieškinį, teismas nekėlė.

34.                      Atsakovės G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti, palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas.

35.                      Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      teismas, remdamasis byloje įrodytu faktu, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ nuo 2016 metų gamina cheminius reagentus pagal savo 2013 metais sukurtą technologiją ir nesinaudoja ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo drausti atsakovėms prekiauti ginčo cheminiais reagentais. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovei G. V. iš ieškovės gauta komercinė paslaptis suteikia komercinį pranašumą, todėl teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimus, kuriais buvo prašoma uždrausti atsakovei G. V. prekiauti ginčo reagentais.

35.2.                      Įvertinus ieškovės nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą procese, pareigos teikti įrodymus dėl patirtų tiesioginių nuostolių nevykdymą, laikytina, kad teismas pagrįstai netenkino visa apimtimi prašymo priteisti komercinės paslapties sukūrimo išlaidų kaštus.

35.3.                      Vien aplinkybė, kad UAB „Inžinerinė ekologija“ priklauso G. V. nesudaro pagrindo išvadai, jog nustačius priežastinį ryšį tarp ieškovės neva patirtų tiesioginių nuostolių ir atsakovės G. V. veiksmų, automatiškai priežastinis ryšys nustatytinas ir tarp atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ veiksmų bei ieškovės nuostolių.

35.4.                      Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ pateiktus įrodymus apie gautą pelną iš viešųjų pirkimų metu sudarytų sandorių, pagrįstai atmetė dalį ieškovės reikalavimų dėl netiesioginių nuostolių priteisimo.

35.5.                      Ieškovės reikalavimai, kuriais buvo prašoma uždrausti prekiauti ginčo cheminiais reagentais „ir/ar kitaip pavadintais jų analogais“, „pačioms ar per trečiuosius asmenis“ ir dėl reikalavimo taikyti baudą už nustatytus pažeidimus, pagrįstai buvo pripažinti pernelyg abstrakčiais ir neapibrėžtais.

36.                      Atsakovė UAB „Arionex LT“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37.                      Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      priešingai nei teigia ieškovė, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, teisingai nustatė KĮ numatytų draudimų taikymo kriterijus ir juos tinkamai taikė atsakovių UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. atžvilgiu.

37.2.                      Ieškovė, prašydama uždrausti prekiauti ne tik cheminiais reagentais, bet jų analogais, iš esmės siekia neteisėtai suvaržyti atsakovių teises sąžiningai konkuruoti rinkoje.

37.3.                      Teismas, vertindamas atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ pajamų, gautų už ginčo reagentų, parduotų pagal viešųjų pirkimų sutartis, teisėtumą, jas pripažino teisėtomis, tačiau atsakovės UAB „Arionex LT“ pajamų teisėtumo tokiu pačiu principu iš vis nevertino, todėl netiesioginių nuostolių suma iš atsakovės buvo priteista nepagrįstai.

38.                      Atsakovės G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria reikalavimai šių atsakovių atžvilgiu tenkinti ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai, reiškiami atsakovėms būtų atmesti kaip nepagrįsti; skundžiamą teismo sprendimą palikus nepakeistu, prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti iš ieškovės atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas.

39.                      Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      ginčijamu teismo sprendimu priimtos įrodymais nepagrįstos išvados dėl ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės G. V. komercinės paslapties sukūrimo išlaidų, netaikė contra spoliatorem prezumpcijos, nesivadovavo kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais ir išvadas dėl ieškovės patirtų tiesioginių išlaidų parėmė išimtinai liudytojo parodymais, nors juos, dėl ryšio su ieškove, teismas turėjo vertinti itin kritiškai.

39.2.                      Byloje neįrodyta, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo iš G. V. informaciją būtent apie ginčo reagentų formules, taip pat, darytina išvada, jog UAB „Inžinerinė ekologija“ negalėjo perduoti bendrovei UAB „Arionex LT“ informacijos apie ieškovės gamybos technologiją ir produktų sudėties formules ir iki 2016 m. balandžio 29 d. tokios informacijos negalėjo panaudoti savo įmonės veikloje, todėl negalėjo iš jos gauti jokios naudos. Dėl šių priežasčių, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė tokią neteisėtą naudą gavo laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2018 metų pabaigos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl 300 437,07 Eur netiesioginių nuostolių priteisimo.

39.3.                      UAB „Inžinerinė ekologija“ laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2015 metų pardavinėjo savo gaminamą produkciją, taip pat ir ginčo reagentus, bendrovei AB „ORLEN Lietuva“. Gaminant reagentus pagal AB „ORLEN Lietuva“ pateiktą specifikaciją bei produktų sudėtį, negalėjo būti pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaitos ir finansų ekspertizės akte nustatytų iš AB „ORLEN Lietuva“ gautų 219 563,74 EUR pardavimo pajamų neįtraukė į atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ teisėtai gautų pajamų apskaičiavimą.

39.4.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į šioje byloje surinktus įrodymus, liudijančius, jog net ir nustačius komercinės paslapties atskleidimo faktą, atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ negalėjo iš to gauti jokios neteisėtos naudos, nes atsakovė nuo 2011 metų iš savo klientų įgijo informaciją apie ginčo produktų gamybos formules, o nuo 2013 metų pabaigos buvo pasiruošusi gaminti savo unikalius produktus (reagentus).

39.5.                      Skundžiamo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neįvertinus teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcijas.

40.                      Ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ atsiliepime į atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41.                      Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1.                      ieškovė tinkamai įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir pagrindė prašomų priteisti tiesioginių nuostolių dydį. Ieškovė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė ne todėl, kad norėjo išvengti jai nepalankių faktinių aplinkybių atskleidimo, o dėl to, kad jie buvo sunaikinti.

41.2.                      Atsakovės nepagrįstai apeliaciniu skundu pakartotinai kelia G. V. atsakomybės klausimą, nors jis konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

41.3.                      Nėra pagrindo konstatuoti, kad G. V. tik 2016 metais atskleidė UAB „Inžinerinė ekologija“ cheminių reagentų formules, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir byloje esančia medžiaga pagrįsta, jog G. V. dar iki jos atleidimo iš ieškovės įmonės perdavė ieškovės komercines paslaptis konkurentams.

41.4.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ teisėtai gautų pajamų skaičiavimą įtraukti pajamų, gautų vykdant pardavimus AB „ORLEN Lietuva“, kadangi tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui tik bylos nagrinėjimui tęsiantis jau ketvirtus metus, be to jie neįrodo, kad vykdant šios įmonės užsakymus buvo naudojami ne ieškovės formulės ir reagentų receptai.

41.5.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai jas paskirstė atsižvelgdamas į galutinį visos bylos išnagrinėjimo rezultatą, o ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą.

42.                      Atsakovė UAB „Arionex LT“ atsiliepime į atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

43.                      Atsakovė UAB „Arionex LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus bei iš atsakovės priteista ieškovei 130 510,98 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo; ieškovės reikalavimus atsakovei atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44.                      Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartimi konstatavo tik atsakovės UAB „Arionex LT“ neteisėtus veiksmus, todėl bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui ieškovė turėjo įrodyti visų sąlygų, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, egzistavimą. Kadangi tai nebuvo padaryta, teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš atsakovės priteisė atlyginti žalą bei uždraudė atsakovei prekiauti ginčo reagentais.

44.2.                      Sprendžiant dėl iš atsakovės priteistinų atlyginti nuostolių dydžio turėjo būti taikoma nuostolių apskaičiavimo metodika, pritaikyta apskaičiuojant iš UAB „Inžinerinė ekologija“ priteistinų nuostolių sumą, t. y. iš gautų pajamų atimant teisėtai gautas pajamas.

45.                      Ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ atsiliepime į atsakovės UAB „Arionex LT“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46.                      Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1.                      Visų atsakovių neteisėti veiksmai vienareikšmiškai konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės neteisėtų veiksmų iš naujo nenustatinėjo, o byloje ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai buvo pakankami konstatuoti, kad įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

46.2.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad sprendžiant dėl iš jos priteistinų atlyginti nuostolių dydžio turėjo būti taikoma nuostolių apskaičiavimo metodika, pritaikyta apskaičiuojant iš UAB „Inžinerinė ekologija“ priteistinų nuostolių sumą, kadangi atsakovių civilinės atsakomybės taikymo sąlygos turėjo ir buvo nustatinėjamos savarankiškai.

47.                      Atsakovės G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ atsiliepime į atsakovės UAB „Arionex LT“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir ieškinio reikalavimus, pareikštus UAB „Arionex LT“, atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48.                      Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

49.                      Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, dėl komercinės paslapties savininko buvusio darbuotojo teisinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą kitam ūkio subjektui ir dėl ūkio subjekto atsakomybės, panaudojus informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, aiškinimo ir taikymo, taip pat įrodinėjimo šios kategorijos bylose ypatumų.

50.                      Laisva konkurencija yra esminis atviros rinkos ekonomikos elementas. Ji skatina ekonominę veiklą ir siūlo vartotojams platesnį geresnės kokybės gaminių ir paslaugų pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis. Konkurencijos laisvę, kaip vieną iš esminių ekonomikos plėtros veiksnių, saugo ir užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija). Konstitucijos 46 straipsnis įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvę bei ūkinę iniciatyvą. Nors konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucijos 28 straipsnis).

51.                      Siekdamas išvengti konkurencijos iškraipymų ir užtikrinti jos veiksmingumą, įstatymų leidėjas sukūrė teisinę sistemą, t. y. nustatė taisykles, kurios apibrėžia tinkamą įmonių ir privačių asmenų elgseną rinkoje, numato šių sistemų sąveikos efektyvumą ir sudaro prielaidas kurti saugios konkurencijos rinką. Konstitucijoje nustatyti imperatyvai, išreikšti nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimu, įtvirtinti KĮ.

52.                      KĮ 16 straipsnyje (ginčo situacijai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d.; pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnis) nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Aptariama teisės norma yra draudžiamas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, tačiau nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį. Komercinės paslapties objekto samprata bei kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje bei išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

53.                      Komercinė paslaptis CK 1.116 straipsnyje apibrėžta kaip informacija, kuri yra slapta, turinti potencialią komercinę (gamybinę) vertę, dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą ir saugoma teisėtai ją valdančio asmens.

54.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012, aiškinant komercinės paslapties sąvoką nustatyta, kad komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugoma informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas.

55.                      Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai aptariamu atveju svarbūs ne tik nustatant, kokiais požymiais turi pasižymėti komercinė paslaptis, bet ir dėl to, kad minėtoje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl G. V. atleidimo iš darbo įmonėje UAB „Jurby Water Tech“ padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiai įmonei – teisėtumo.

56.                      Šioje civilinėje byloje šalių ginčą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė G. V. 2010 m. kovo 10 d. buvo atleista iš darbo ieškovės bendrovėje DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktų pagrindais, t. y. darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (bendrovės komercinės paslapties atskleidimas, perdavimas konkuruojančioms bendrovėms). Civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šalys susitarė dėl komercinės paslapties apsaugos. G. V. įsipareigojo neatskleisti kitiems asmenims gamybos technologijos ir produktų sudėties formulių bei kitos informacijos, kuri sudaro UAB „Jurby Water Tech“ komercinę paslaptį. Kasacinis teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012, pripažino, kad tokia informacija atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, šalių papildomo susitarimo prie darbo sutarties priedo, darbo tvarkos taisyklių 35 punkto dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatytus komercinės paslapties požymius. Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad G. V. darbdavio suteiktu kompiuteriu UAB „Jurby Water Tech“ konkurento darbuotojams – konkuruojančiai Maskvos įmonei „IN – ECO“ ir UAB „Arionex LT“ perdavė informaciją apie UAB „Jurby Water Tech“ gaminių savybes, procesus, receptus, technologiją, tyrimų rezultatus, kuri atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalies komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąvoką, tuo padarydama šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi pripažino, kad ieškovės atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinės paslapties atskleidimo konkuruojančiai įmonei, buvo teisėtas.

57.                      Teismai taip pat nustatė, kad praėjus mažiau nei mėnesiui nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo (darbo sutartis buvo nutraukta 2010 m. kovo 10 d.), 2010 m. balandžio 2 d. steigimo sutartimi G. V. ir R. A. įsteigė UAB „Inžinerinė ekologija“. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ neturėjo savo gamybinės bazės ir gamyba neužsiėmė, todėl nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. reagentus pirko iš UAB „Arionex LT“, t. y. naudojosi UAB „Arionex LT“ gamybine baze.

58.                      Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. Tokiu atveju asmeniui, atsakingam už neteisėtą įmonės komercinės paslapties atskleidimą, kyla civilinė atsakomybė. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 14 d.) įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

59.                      Ieškovė, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą, bei atsakovės G. V. atleidimo iš darbo ieškovės įmonėje nagrinėjusiems teismams konstatavus, kad atsakovė, būdama supažindinta su įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija ir įsipareigojusi jos neatkleisti, nesilaikė susitarimo, kreipėsi į teismą prašydama apginti jos neteisėtais atsakovių veiksmais pažeistas teises ir taikyti atsakovių G. V., UAB „Inžinerinė ekologija“ ir UAB „Arionex LT“ civilinę atsakomybę.

60.                      Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas).

61.                      Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, grąžindama civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui konstatavo, kad neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo ja faktai byloje nustatyti, todėl byloje iš naujo svarstytini tik žalos atlyginimo bei draudimo naudoti komercinę paslaptį klausimai.

62.                      CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 38 punktas).

63.                      Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), todėl Kauno apygardos teismas, kuriam byla buvo pakartotinai grąžinta nagrinėti, pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo sprendimo privalomumo žemesnės instancijos teismui principu, vertindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus nenagrinėjo visų atsakovių civilinių atsakomybių sąlygų, o, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos konstatuotomis aplinkybėmis, svarstė tik žalos atlyginimo bei draudimo naudoti komercinę paslaptį klausimus.

64.                      Pažymėtina, kad atsakovė G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ apeliaciniame skunde ginčija kasacinio teismo nutartimi konstatuotas aplinkybes (ieškovės komercinės paslapties atskleidimą) ir teigia, kad byloje, kurioje buvo vertinamas atsakovės G. V. atleidimo iš darbo teisėtumas nekonstatuota, kokią informaciją ji perdavė, todėl teismai nepagrįstai konstatavo ieškovės komercinės paslapties atskleidimą.

65.                      Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio teismo nutartimi nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, tačiau siekdamas panaikinti kilusias abejones, pažymi, kad remiantis atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo bylą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusias sprendimais (Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-904-395/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012), vienareikšmiškai nustatyta, kad G. V. buvo supažindinta su įsipareigojimu saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis, jai buvo žinoma, kokia informacija laikoma komercine paslaptimi: gamybos technologija ir produktų sudėties formulės (2003 m. sausio 2 d. priedas prie Darbo sutarties Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011 1 t., b. l. 53). Įmonės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. gruodžio 1 d., 35 punkte išvardyta, kokia informacija sudaro įmonės komercinę paslaptį (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011 1 t., b. l. 62). Ta pati informacija, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, yra nurodyta ieškovės 2002 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. V02/135, kuriuo patvirtintas tokios informacijos sąrašas (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011 1 t., b. l. 73-74). Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi darbo sutarties priedais, darbo tvarkos taisyklėmis, G. V. pareigine instrukcija, su kuria ji buvo pasirašytinai supažindinta (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011 1 t., b. l. 69), ir įvertinę atsakovės einamas pareigas bei atliekamą darbą, nurodytą lokalių aktų ir kitų dokumentų tarpusavio ryšį, padarė išvadą apie tai, kad atsakovė G. V. buvo supažindinta su visa informacija, kuri 2002 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. V02/135 įvardyta įmonės komercine paslaptimi (informacija apie gaminių savybes, procesus, receptus, technologiją, tyrimų rezultatus), kas atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, šalių papildomo susitarimo prie darbo sutarties priedo, darbo tvarkos taisyklių 35 punkto dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatytus komercinės paslapties požymius.

59.       Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pavyzdžiui, materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims.

66.                      Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad G. V. perdavė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją konkuruojančioms įmonėms, todėl konstatuoti jos neteisėti veiksmai CK 1.116 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kadangi G. V. nutraukusi darbo santykius su ieškove įsteigė atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“, kuri buvo įsteigta siekiant nesąžiningai konkuruoti su ieškove, šios atsakovės neteisėti veiksmai (komercinės paslapties įgijimas siekiant nesąžiningai konkuruoti) bylą nagrinėjusių teismų sprendimais taip pat konstatuoti.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek G. V., tiek UAB „Jurby Water Tech“ dalyvavo byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovės G. V. atleidimo iš darbo teisėtumo, todėl neabejotina, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotos aplinkybės paminėtoje byloje yra prejudicinės tiek G. V., tiek UAB „Jurby Water Tech“ atžvilgiu.

61.       Apeliantės G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“, siekdamos paneigti įsiteisėjusias teismų sprendimais nustatytus jų neteisėtus veiksmus, pažymi, kad UAB „Inžinerinė ekologija“ tik 2016 metais įsigijo gamybinę bazę ir pradėjo ginčo reagentų gamybą, produktų formules įgijo iš savo klientų dar anksčiau – 2013 m., todėl jų vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės neteisėtai įgijusios ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ginčo reagentų formules, perdavė juos UAB „Arionex LT“ ir vykdė konkurencinę veiklą.

67.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje konstatuotų faktinių aplinkybių seka ir įrodymų visuma patvirtina neteisėtus apeliančių veiksmus. Kaip nustatyta, praėjus mažiau nei mėnesiui nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo (darbo sutartis nutraukta 2010 m. kovo 10 d.), 2010 m. balandžio 2 d. steigimo sutartimi G. V. ir R. A. įsteigė UAB „Inžinerinė ekologija“. Apeliantės neneigia, kad iki 2016 metų UAB „Inžinerinė ekologija“ neturėjo savo gamybinės bazės ir reagentų gamyba neužsiėmė, todėl nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Inžinerinė ekologija“ reagentus pirko iš UAB „Arionex LT“, t. y. naudojosi UAB „Arionex LT“ gamybine baze. 

68.                      Procesiniuose dokumentuose apeliantės pripažįsta, kad produktų formules iš savo klientų gavo 2013 m. (apeliantės siekia šiomis aplinkybėmis pagrįsti, kad nuo 2013 m. UAB „Inžinerinė ekologija“ teisėtai disponavo informacija apie ginčo produktų formules), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės ir įrodo neteisėtą disponavimą ieškovės komercine paslaptimi ir jos perdavimą atsakovei UAB „Arionex LT“. Remiantis pačių atsakovių paaiškinimais nustatyta, kad pirmuosius ginčo reagentų užsakymus UAB „Inžinerinė ekologija“ UAB „Arionex LT“ pateikė jau 2010 m. spalio – lapkričio mėnesiais (UAB „Arionex LT“ apeliacinio skundo 84 punktas, 10 t., b. l. 10, 191, 193) ir jau 2010 metų pabaigoje pradėjo prekiauti ginčo reagentais, nors kaip teigia atsakovės, klientų užsakymai buvo pateikti tik nuo 2012 metų. Pavyzdžiui, UAB „Inžinerinė ekologija“ dalį ginčo cheminių reagentų pradėjo tiekti į rinką 2010 m. (patvirtina byloje esantys pardavimo duomenys (24 t., b. l. 9), o „Akvasoft“, atsakovių teigimu, pateikė užsakymą konkrečios komponentinės sudėties prekei tik 2012 m. (25 t. b. l. 148).

69.                      Šios aplinkybės įrodo, kad nuo 2010 m. (nuo įmonės įsteigimo 2010 m. balandžio mėnesį iki jos nurodomos datos, kada buvo gautos ginčo reagentų formulės iš užsakovų) buvo naudojamos ne jos pačios sukurtos, bet iš ieškovės neteisėtai gautos ginčo reagentų formulės. Tokias teismo išvadas patvirtina ir 2016 m. sausio 27 d. kompleksinės ekspertizės išvada Nr. 12/171-15 (15 t., b. l. 31). Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad atlikus gamintojų UAB „Inžinerinė ekologija“ ir UAB „Jurby Water Tech“ produktų mėginių palyginimą nustatytas visiškas atitikimas tarp praktiškai visų (išskyrus 3) inhibitorių, lyginamieji produktai tapatūs savo fizinėmis savybėmis bei pagaminti pagal tą patį receptą. Byloje nustačius, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ iki 2016 m. neturėjo savo gamybinės bazės ir ginčo cheminius reagentus jos užsakymu gamino UAB „Arionex LT“, akivaizdu, kad aptartos ekspertizės palyginimui buvo pateikti UAB „Arionex LT“ (UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymu, pagal neteisėtai iš ieškovės gautas cheminių reagentų receptūras) pagaminti lyginamieji pavyzdžiai.

70.                      Apeliantė UAB „Arionex LT“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad byloje nepagrįstai konstatuota, jog egzistuoja visos sąlygos jos civilinei atsakomybei taikyti. Skunde teigiama, kad atsakovės neteisėtus veiksmus – neteisėtą informacijos gavimą iš atsakovės G. V., kuria neva vėliau naudojosi atsakovė, teismas pripažino remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu atsakovės atleidimo iš darbo byloje. Tačiau, atsakovės vertinimu, jai nesant nurodytos civilinės bylos šalimi, bei byloje dėl G. V. atleidimo iš darbo teisėtumo neįrodžius, kad atsakovei buvo perduota būtent komercinę paslaptį sudaranti informacija, teismas nepagrįstai konstatavo esant atsakovės neteisėtus veiksmus.

71.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai sukelia teisinius padarinius ir UAB „Arionex LT“, kadangi jais pripažintas faktas dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimo šiai bendrovei. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėti UAB „Arionex LT“ veiksmai buvo grindžiami ne neteisėtu ieškovės komercinės paslapties atskleidimu, konstatuotu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (už kurį atsakomybė kyla G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“), o neteisėtu ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimu.

72.                      Civilinei atsakomybei, taikomai už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą ir jos panaudojimą, reikšmingos CK 1.116 straipsnio nuostatos, kuriomis įstatymų leidėjas atskyrė komercinės paslapties naudojimą nuo komercinės paslapties išviešinimo kaip dvi savarankiškas neteisėtų veiksmų išraiškos formas.

73.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami, – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 46 punktas). Todėl neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą.

74.                      Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

75.                      Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Arionex LT“ atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymu tam tikrą laiką gamino cheminius reagentus pagal iš ieškovės neteisėtai gautas cheminių reagentų formules, todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės UAB „Arionex LT“ atsakomybė atsiranda savarankiško delikto pagrindu (CK 1.116 straipsnio 3 dalis ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. kito ūkio subjekto informacijos, turinčios komercinės paslapties statusą, gavimas iš asmens, neturinčio teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant gauti naudos sau arba padarant žalos šiam ūkio subjektui.

76.                      Ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas ne išimtinai prejudicinių faktų pagrindu, o remiantis kitais byloje esančiais įrodymais (jau aptarta eksperto išvada, patvirtinančia ieškovės saugomų receptūrų ir technologijų naudojimą UAB „Arionex LT“ gaminių gamybos procese).

77.                      Apeliantė UAB „Arionex LT“ pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad net ir nustačius, kad UAB „Arionex LT“ pagal UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymus gamino ginčo cheminius reagentus pagal receptūras, neteisėtai gautas iš ieškovės, nėra įrodyta, kad ji žinojo ar galėjo žinoti, kad jie gaminami naudojant neteisėtai iš ieškovės gautą komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ginčo reagentų gamybą.

78.                      Sutiktina su apeliante, kad atribojus skirtingus atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurių pagrindu joms įstatymai numato civilinę atsakomybę, bei konstatavus, kad atsakovės perdavė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovei UAB „Arionex LT“ ir ją naudojo, tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti jos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, kadangi UAB „Arionex LT“ atsakomybei atsirasti svarbu nustatyti kaltę, t. y. ar ji žinojo, kad informacija, gauta iš atsakovių, yra ieškovės komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

79.                      Teisėjų kolegijos manymu, šią aplinkybę neabejotinai įrodo bylos medžiaga ir jau aptartas atsakovių pasirinktas neteisėtas konkuravimo modelis (atsakovė G. V. perduoda ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo naujai įsteigtai įmonei UAB „Inžinerinė ekologija“, kadangi naujai įsteigta įmonė neturi savo gamybinės bazės – reagentus jos užsakymu gamina UAB „Arionex LT“) bei byloje esantys įrodymai. Nors byloje, dėl G. V. atleidimo iš darbo teisėtumo UAB „Arionex LT“ nedalyvavo, kas neleidžia byloje nustatytų faktų laikyti prejudiciniais šios apeliantės atžvilgiu, tačiau tai neriboja teismo teisės remtis bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, kurie patvirtina, kad G. V. perdavė informaciją UAB „Arionex LT” (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011, 2 t., b. l. 191). UAB „Arionex LT“ 2006 m. įkūrė G. R. – buvęs ieškovės darbuotojas, įsteigtos įmonės veikla buvo tokia pati kaip ieškovės (ikiteisminio tyrimo medžiaga, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011 4 t., b. l. 37). G. R., kaip ir G. V., buvo ieškovės įmonės padalinio direktorius, jis buvo supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-904-395/2011 1 t., b. l. 69), kuriomis įmonės darbuotojai, be kita ko, įsipareigojo neatskleisti tretiesiems asmenims komercinių paslapčių. Šios aplinkybės, bei nustatyti faktai (eksperto išvada, patvirtinanti ieškovės saugomų receptūrų ir technologijų naudojimą UAB „Arionex LT“ gaminių gamybos procese) leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad UAB „Arionex LT“ neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kad ji UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymu gamina ginčo cheminius reagentus pagal neteisėtai iš ieškovės gautas chemines receptūras.

80.                      Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atsakovių veiksmų neteisėtumo, nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, „neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 67 punktas), todėl nepaisant apeliantės UAB „Arionex LT“ skundo argumentų, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jos veiksmų neteisėtumą, nenurodė, iš ko konkrečiai ji šią informaciją gavo (t. y. kas atsakovei atskleidė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – UAB „Inžinerinė ekologija“ pateikdama užsakymus ginčių cheminių reagentų gamybai ar G. V. perduodama informaciją, kas buvo pagrindas atleisti ją iš pareigų ieškovės įmonėje), tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovės veiksmų neteisėtumą, kadangi nepriklausomai nuo to, iš ko ji gavo šią informaciją, t. y. pirminio ar antrinio komercinės paslapties atskleidimo etape, byloje įrodytas jos savarankiškas veiksmų neteisėtumas, t. y. neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas.

81.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais ir apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis, laikė, kad neteisėti atsakovų veiksmai yra įrodyti. Atsakovėms nepaneigus prezumpcijos, kad jų neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byloje įrodyta ir kita sąlyga atsakovių civilinei atsakomybei taikyti – kaltė dėl neteisėto ieškovės komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo siekiant neteisėtai konkuruoti. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą vertinti ieškovės prašomų taikyti jos pažeistų teisių gynimo būdų pagrįstumą.

Dėl reikalavimo atlyginti tiesioginius nuostolius

82.                      Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, prašė atlyginti dėl atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmų patirtą žalą, kurią sudaro nuostoliai, susiję su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu (tiesioginiai nuostoliai) bei atsakovių per nesąžiningo konkuravimo laikotarpį gautos pajamos, kurios laikytinos ieškovės netiesioginiais nuostoliais. Taip pat prašė uždrausti atsakovėms tęsti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

83.                      Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ 164 210,74 Eur tiesioginių nuostolių. Ieškovės teigimu, prašomi atlyginti tiesioginiai nuostoliai susideda iš: 189 738,33 Eur – išlaidų ieškovės laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčiui 2000–2010 m., 74 099,36 Eur – išlaidų ieškovės laboratorijos darbuotojų komandiruotėms, 472,37 Eur – išlaidų ieškovės laboratorijos darbuotojų mokymams ir 64 111,42 Eur – ieškovės išlaidų programinei įrangai ir Jurbysoft technologijos sertifikavimui, iš viso – 328 421,48 Eur. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, pateiktus išaiškinimus, kad ieškovės turėtos sąnaudos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti teikė materialinę naudą ir jai pačiai, ieškovė mano, kad šioje byloje būtų teisinga padalinti ieškovės patirtas sąnaudas komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti pusiau, t. y. iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ priteisti pusę šių sąnaudų sumos – 164 210,74 Eur.

84.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės tiesioginiams nuostoliams pagrįsti pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad pirminių dokumentų šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė negalėjo pateikti, nes juos sunaikino, taip pat paisydamas kasacinio teismo išaiškinimų (jais konstatuota, kad šiuo atveju komercinė paslaptis, kuri atsakovių neteisėtai panaudota, negalėjo atsirasti be materialinių ieškovės sąnaudų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 76 punktas), iš atsakovės G. V. priteisė ieškovei atlyginti 27 000 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. 1/3 formulių įsigijimo sumos, kurią nustatė atsižvelgęs į liudytojo V. R. parodymus 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdyje.

85.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl priteistos atlyginti žalos nustatymo ir jos dydžio, visų pirma įvertina apeliančių (G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“) skundų argumentus, kuriais teigiama, kad ieškovei sunaikinus pirminius įrodymus, kurias buvo grindžiama prašoma atlyginti tiesioginių nuostolių suma, teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

86.                      Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

87.                      Įvertinus nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nemano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Visų pirma, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė įrodymus, kurie, jos vertinimu, buvo pakankami reikalavimui, atlyginti tiesioginius nuostolius, pagrįsti, t. y. 1) darbo apskaitos žiniaraštį (1 t., b. l. 448) ir darbo sutartis (23 t., b. l. 11–54); 2) 2014 m. balandžio 7 d. buhalterinę pažymą Nr. BP-02140407 (1 t., b. l. 427) ir išrašą, buhalterinės programos – buhalterinės pažymos detalizaciją (1 t., b. l. 428–436), įsakymus dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotes (23 t., b. l. 55–163), kiekvieno darbuotojo komandiruočių išlaidų detalizaciją (23 t., b. l. 184–197); 3) 2014 m. balandžio 7 d. buhalterinę pažymą Nr. BP-03140107 (1 t., b. l. 437), mokymo išlaidų pagrindimą (1 t., b. l. 438), mokymų sąskaitą (23 t., b. l. 198), mokymų sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimo nurodymą (23 t., b. l. 199), 2014 m. balandžio 7 d. buhalterinę pažymą Nr. BP-01140407 (1 t., b. l. 439), išrašą iš buhalterinės apskaitos programos (ilgalaikio turto operacijos) (23 t., b. l. 200), išrašą iš buhalterinės apskaitos programos (tiekėjo operacijos) (23 t., b. l. 201). Tačiau pirmosios instancijos teismui paprašius pateikti pirminius, išvardintas buhalterines pažymas patvirtinančius, įrodymus, ieškovė paaiškino, kad jų pateikti negali, nes jie buvo sunaikinti pasibaigus jų saugojimų laikui (23 t., b. l. 10). Nepaisant to, kad ieškovė pirminius įrodymus sunaikino vykstant bylos nagrinėjimui (sunaikinti 2018 m. gegužės 9 d. (23 t., b. l. 10), ką pirmosios instancijos teismas įvertino kaip aplaidų ir nerūpestingą ieškovės procesinį elgesį, pagrindo aptariamai prezumpcijai taikyti nėra, kadangi ieškovė savo reikalavimams pagrįsti įrodymus pateikė, jie nėra nuginčyti. Teisėjų kolegija mano, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas netaikė aptariamos prezumpcijos, aplaidus ir nerūpestingas ieškovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas (teismas laikė, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

88.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, sprendė, kad ieškovės komercinės paslapties sukūrimo išlaidas sudarė 80 000 Eur, kurių 1/3, t. y. 27 000 Eur priteisė atlyginti iš atsakovės G. V.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią padėtį – žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas ir konstatuotas bylą nagrinėjusios kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nustatė ieškovės patirtos žalos, komercinei paslapčiai sukurti, dydį, kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 42 punktas). Tačiau bet kokiu atveju sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

89.                      Šiuo atveju teismas, nesivadovaudamas ieškovės pateiktais įrodymais, tiesioginiams nuostoliams pagrįsti, rėmėsi liudytojo V. R., kuris yra ieškovės direktorius, parodymais. Jis nurodė, kad ieškovė už 80 000 Eur įsigijo įrangą ir už 80 000 Eur – formules. Teismas nusprendė, kad pagrįsta yra manyti, jog ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių suma yra 27 000 Eur (t. y. apytiksliai 1/3 ieškovės direktoriaus nurodytos formulių įsigijimo sumos) ir šią sumą priteisė ieškovei atlyginti iš atsakovės G. V..

90.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl priteistos tiesioginių nuostolių sumos, visų pirma atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju liudytojas, kurio parodymais remtasi nustatant tiesioginių nuostolių sumą, buvo susijęs bendrais interesais su ieškove, nes yra jos direktorius. Aplinkybė, kad asmuo apklausiamas liudytoju gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį liudytoju, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. ??? V. R. parodymai vertintini byloje esančių įrodymų visumos kontekste ir atsižvelgiant į nustatytą, galimą jo suinteresuotumą patvirtinančią aplinkybę. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo ypatumų bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl komercinių paslapčių atskleidimo ir pasinaudojimo ja, yra nurodęs, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

91.                      Sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Todėl sprendžiant dėl šiuo atveju priteistinų tiesioginių nuostolių dydžio, teisėjų kolegija vertina įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti komercinės paslapties sukūrimo išlaidas visumą, bei liudytojo parodymų reikšmę jų kontekste.

92.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusi kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovės komercinę paslaptį sudaro ne išimtinai ginčo reagentų cheminės formulės, bet informacija apie gamybos technologiją ir produktų sudėties formules. Todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tiesioginiams nuostoliams komercinei paslapčiai sukurti turėtų būti priskirtos ne tik formulių įsigijimo išlaidos, bet ir techninės įrangos ginčo cheminių reagentų gamybai bei tobulinimui įsigijimo išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas V. R. nurodė, kad aptartos išlaidos (išlaidos ginčo reagentų formulių įsigijimui ir įrangos įsigijimui) sudarė 160 000 Eur. Nors kaip nurodyta pirmiau, šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė tiesioginių įrodymų nepateikė, o liudytojo parodymai dėl jo sąsajų su ieškove, gali būti vertinami kritiškai, teisėjų kolegija visgi mano, kad nustatant tiesioginių išlaidų sumą yra tikslinga vadovautis liudytojo parodymais, kadangi jų patikimumą patvirtina byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant tiesioginių nuostolių sumą būtina atsižvelgti į tai, jog įvertinti komercinės paslapties sukūrimo sąnaudas yra sudėtinga dėl to, kad komercinės paslapties sukūrimas yra ne vienadienis, o tęstinis procesas, grindžiamas žmogiškųjų išteklių, žinių ir darbo sąnaudų, taip pat ir atitinkamos įrangos bei kitų komponentų, būtinų informacijai, kurį pripažįstama komercine paslaptimi, sukurti visuma. Todėl šiuo atveju nustatydama prašomų atlyginti tiesioginių išlaidų (komercinės paslapties sukūrimo išlaidų) sumą, teisėjų kolegija remiasi liudytojo parodymų ir įrodymų, kurie jos vertinimu, tiksliausiai atspindi galimas ieškovės komercinės paslapties sukūrimo sąnaudas, visuma.

93.                      Atsakovės, nesutikdamos su liudytojų parodymais, pažymi, kad nėra žinoma, kur būtent įsigyta įranga ir cheminės formulės galėjo būti panaudotos, nes ieškovė galėjo turėti ir daugiau laboratorijų, užsiimančių analogiškų produktų kūrimu. Abejones dėl nurodytų išlaidų priskyrimo išimtinai ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos sukūrimui pašalina Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. vykusio teismo posėdžio metu duoti liudytojos – ekspertės J. B. parodymai (teismo posėdžio garso įrašas nuo 26:22 min), kurių metu ji patvirtino, kad ieškovė turėjo vieną laboratoriją, kurioje buvo kuriami ginčo cheminiai reagentai, o kiti filialai užsiėmė tik ieškovės sukurtos produkcijos platinimu.

94.                      Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės, ginčydamos liudytojo parodymus ir jų metu įvardintas išlaidas, komercinės paslapties sukūrimui, netiesiogiai pripažįsta, kad tokio dydžio išlaidos komercinės paslapties galėjo būti patirtos. Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ byloje siekdama įrodyti, kokias išlaidas ji patyrė kurdama ginčo cheminius reagentus nurodė, kad jų sukūrimo išlaidos siekė 165 804,10 Eur (25 t., b. l. 28–36). Artimą nurodytai sumai (159 746,5 Eur) pateikė ir ekonominę ekspertizę atlikusi ekspertė, atsakydama į klausimą, kokios buvo ginčo reagentų, bazinės formulės, pardavimo išlaidos (31 t., b. l. 19, ekonominės ekspertizės 12 lapas). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog sprendžiant dėl ieškovės prašomų atlyginti išlaidų pagrįstumo, teismas rėmėsi byloje atliktos ekonominės ekspertizės išvada, nepaneigia teismo pirmiau konstatuotų neteisėtų atsakovių veiksmų. Šiais duomenimis (apie atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ investicijas savo gamybinės bazės sukūrimui) teisėjų kolegija remiasi tik kaip pavyzdžiu, iliustruojančiu galimas komercinės paslapties sukūrimo išlaidas. Aptartų aplinkybių pagrindu, bei atsižvelgdama į specifinį įrodinėjimo šios kategorijos bylose standartą, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės komercinės paslapties sukūrimo išlaidų suma laikytina 160 000 Eur.

95.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje yra nurodęs (nutarties 76 punktas), kad nustatant žalos dydį turėtų būti įvertinama ir tai, kad ieškovės turėtos sąnaudos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti teikė materialinę naudą ir jai pačiai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad iš atsakovių jai turėtų būti priteista pusė komercinės paslapties sukūrimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog ieškovės įranga buvo pritaikyta gaminti išimtinai ginčo cheminius elementus ir įmonė užsiėmė tik ginčo cheminių reagentų gamyba, bei įvertinus tai, kad pati ieškovės gamybinė bazė, atskleidus ieškovės komercinę paslaptį, neprarado savo vertės mano, kad pagrįsta ir teisinga ieškovei atlyginti 1/5 komercinės paslapties sukūrimo išlaidų, t. y. 32 000 Eur.

96.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ atsakomybės už ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius, nusprendė, jog atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ veiksmai neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu nuo ieškovės tiesioginių nuostolių, patirtų jai sukuriant komercinę paslaptį ir atmetė reikalavimą šiai atsakovei, o 27 000 Eur sumą priteisė iš atsakovės G. V.. 

97.                      Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad remiantis byloje jau nustatyta ir aptarta faktine situacija (G. V. neteisėtai atskleidė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo pačios įsteigtai įmonei, t. y. atsakovei UAB „Inžinerinė ekologija“, kurią pastaroji neteisėtai įgijo ir toliau naudojo (per UAB „Arionex LT“), atskirti atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ prievolių dalis nėra įmanoma, todėl atsakovėms taikytina solidari atsakomybė atlyginant ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šios teisėjų kolegijos išvados paremtos ir kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Be to, tokią išvadą suponuoja ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustačius jų veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016). 

98.                      Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė prašomų atlyginti tiesioginių nuostolių dydžio, todėl nustatė galimas ieškovės komercinės paslapties sukūrimo sąnaudas, kurių dydį teisėjų kolegija patikslinusi priteisia solidariai iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija”.

Dėl reikalavimo uždrausti atsakovėms atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus

99.                      Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises taip pat prašė remiantis KĮ 16 straipsnio 4 dalimi, uždrausti atsakovėms tęsti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovėms pačioms ar per trečiuosius asmenis prekiauti ginčo cheminiais reagentais IN-ECO 102, IN-ECO 110, IN-ECO 131, IN-ECO 263, IN-ECO 265, IN-ECO 267, IN-ECO 391, IN-ECO 306, IN-ECO 312, IN-ECO 314, IN-ECO 324 ir/ar kitaip pavadintais jų analogais. Ieškovė nurodė, kad šis įpareigojimas turėtų apimti atsakovių pareigą nutraukti sudarytas sutartis dėl minėtų cheminių reagentų pardavimo / tiekimo, o taip pat atsakovių pareigą ateityje nebesudaryti sutarčių dėl šių cheminių reagentų pardavimo/tiekimo. Atsakovėms (bet kuriai iš jų) pažeidus šį įpareigojimą, ieškovė prašė taikyti už kiekvieną pažeidimo atvejį baudą, lygią 100 procentų iš atitinkamo pažeidimo atveju ginčo cheminių reagentų pardavimo/tiekimo gautų pajamų, bet ne mažesnę nei 10 000 Eur, įpareigojant šią baudą sumokėti ieškovės naudai.

100.                      Komercinė paslaptis apima tam tikrų žinių, informacijos visumą, kuri savo esme yra nemateriali, nors jos saugojimas ir platinimas dažniausiai realizuojami materialine išraiška. Taigi šia prasme, ji nesiskiria nuo kitų intelektinės nuosavybės objektų. Specifinis komercinės paslapties bruožas, skiriantis ją nuo kitų intelektinės nuosavybės objektų, yra neribotas jos apsaugos terminas. Teisė į komercinę paslaptį išlieka tol, kol išlieka faktinis asmens, turinčio tokią informaciją, monopolis, t. y. kol ši informacija netampa laisvai prieinama tretiesiems asmenims, taip pat kol informacija turi komercinę vertę.

101.                      Byloje nustačius, kad atsakovės G. V. veiksmai, susiję su komercine paslaptimi, yra neteisėti, kasacinio teismo teisėjų kolegija laikė, kad ji neturėtų turėti galimybės naudoti ginčo informaciją dėl savo neteisėtų veiksmų, bei pažymėjo, kad kitoms atsakovėms vien dėl įgijimo neteisėtumo turi galioti ta pati taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 91 ir 92 pastraipos).

102.                      2018 m. spalio 25 d. nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad galiojantys teisės aktai nukentėjusiojo asmens teisių gynimo būdų taikymo nesieja su komercinės paslapties apsaugos termino galiojimu ir nurodė, kad Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinta komercinių paslapčių teisinė apsauga nesieja nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo galimybės su komercinės paslapties apsaugos terminu, bet yra orientuota į tai, kad asmuo, kuris neteisėtai panaikino komercinės paslapties apsaugą, neįgyja teisės komercinės paslapties naudoti savo reikmėms, dėl to gali būti taikomi apribojimai ir informacijai netekus savo atitinkamo statuso, siekiant užkirsti kelią gauti naudos iš neteisėtų veiksmų (nutarties 64 punktas). Todėl, grąžindamas bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl prašomo taikyti ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo reikėtų vertinti, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovėms neteisėtą komercinį pranašumą, o atsakius į šį klausimą teigiamai, spręsti, kaip ištaisyti tokią situaciją, pavyzdžiui, uždraudžiant atsakovėms prekiauti ginčo reagentais.

103.                      Siekiant atsakyti į šį specialių mokslo ir technikos žinių reikalaujantį klausimą, Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskyrė mokslinę techninė ekspertizę, kuria atlikti buvo pavesta ekspertei J. B. (30 t., b. l. 101–107). Ieškovė apeliaciniame skunde laikėsi lakoniškos pozicijos, kad J. B. yra šališka – dėl jos akivaizdaus šališkumo ieškovas tiek reiškė jai nušalinimą, tiek objektyviai paneigė jos niekuo nepagrįstus samprotavimus, tačiau papildomų aplinkybių, nenurodytų pirmosios instancijos teisme, galinčių kelti abejonių dėl pasirinktos ekspertės nešališkumo stokos, Lietuvos apeliaciniam teismui nenurodė. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad nepaisant ieškovės apeliaciniame skunde išsakytų abejonių dėl ekspertės galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, kuriuos ieškovės atstovė palaikė ir 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu, papildomų prašymų (dėl papildomos ekspertizės skyrimo) nereiškė (2021 m. vasario 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40:40 min.) ir neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama remiantis byloje esančia medžiaga.

104.                      Pagal CPK 67 straipsnio 1–2 dalis pagrindai, nurodyti CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, taikomi ir ekspertui nušalinti. Ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Teismas, spręsdamas eksperto (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgia į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl eksperto nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog ekspertizė byloje bus (buvo) atlikta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.  Šiuo atveju galimas ekspertės šališkumas grindžiamas ne CPK 65 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose įtvirtintais pagrindais, bet siejant galimą jos šališkumą su buvusiais darbo teisiniais santykiais su ieškove. Tačiau, teismo vertinimu, darbo teisinių santykių, nutrūkusių 2014 m. spalio 17 d., faktas (t. 23, b. l. 37–47) savaime nepatvirtina galimo ekspertės šališkumo ar tendencingumo ieškovės atžvilgiu. Be to, kaip minėta, ieškovės pozicija šiuo klausimu nenuosekli. Apeliaciniame skunde tik užsimenama apie pirmosios instancijos teisme reikštus nušalinimus ekspertei, o teismo posėdyje atkartojant jau analizuotas, ieškovės nuomone, ekspertės šališkumą, patvirtinančias aplinkybes, tačiau neformuluojant jokių konkrečių prašymų apeliacinės instancijos teismui. Šiame kontekste primintinas bendrasis principas, kad nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio raidė, nei dvasia nekliudo asmeniui savo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsisakyti teisingo teismo garantijų, kurios, bylą nagrinėjančio teismo nuomone, tam tikra apimtimi taikytinos sprendžiant ir eksperto (ne)šališkumo klausimą (žr. mutatis mutandis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Kwiatkowska prieš Italiją, peticijos Nr. 52868/99).                               

105.                      Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau dėl nurodytų motyvų nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo paskirtos ekspertės šališkumu ar manyti, kad ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi, kitų ekspertizės akto trūkumų, sudarančių pagrindą nesiremti atliktos ekspertizės išvada, byloje nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai sprendžiant aptariamą klausimą kartu su kitais įrodymais remtis ir ekspertės J. B. pateiktos mokslinės techninės ekspertizės akto išvadomis.

106.                      Ekspertė, atsakydama į 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutarties 7 klausimą – ar UAB „Inžinerinė ekologija“ šiuo metu cheminius reagentus gamina pagal kitas formules, technologijas, receptus, o ne pagal UAB „Jurby Water Tech“ formules, technologijas, receptus pateikė vienareikšmišką išvadą, kad lyginamieji produktai „JurbySoft“ (gaminami ieškovės) ir In-Eco (gaminami atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“) pagal technologinėse kortelėse pateiktą informaciją turi panašią paskirtį ir yra skirti vandens parametrų korekcijai ir kontrolei, tačiau šių produktų gamybos procese nėra naudojamos tapačios cheminės medžiagos ir jų kiekiai, skiriasi ir pagrindiniai cheminių produktų kokybės parametrai, todėl darytina išvada, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ šiuo metu ginčo cheminius reagentus gamina pagal kitas formules, technologijas ir receptus nei ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ (30 t., b. l. 166).

107.                      2021 m. vasario 9 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertė papildomai paaiškino, kad nors ieškovės ir atsakovės gaminami ginčo reagentai chemine prasme (sudėtimi) yra panašūs, tačiau tik tai neapsprendžia ginčo reagentų komercinio tapatumo, kadangi komercinis pranašumas įgyjamas tik esant specialių mokslo žinių, jų panaudojimo ir gamybos procesų kompleksui. Teismo posėdžio metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į 2016 m. sausio 27 d. pateiktos kompleksinės ekspertų išvados ir ekspertės J. B. pateiktų išvadų nesutapimus, kuriuos lėmė skirtingi ekspertizių atlikimo metodai, bei vertinamas laikotarpis. Ekspertė paaiškino, kad atsakydama į jai pavestus klausimus ji lygino šalių pateiktas technologines korteles (ieškovės 2014 metų technologines korteles, pateiktas Tarptautinei nepriklausomų ekspertų federacijai ir atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 2019 m. pateiktose technologinėse kortelėse esančią informaciją), o 2016 m. sausio 27 d. kompleksinės ekspertų išvados parengtos lyginant atskirų gamintojų – ieškovės ir UAB „Inžinerinė ekologija“ produktų mėginius, t. y. galutinius procese sukurtus rezultatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skirtingi ekspertinių tyrimų metodai nesudaro pagrindo kritiškai vertinti nė vienos iš ekspertizių išvadų bei tuo labiau nepaneigia jau teismo konstatuotų aplinkybių. Kaip minėta, vertinant atsakovių veiksmų neteisėtumą komercinės paslapties išviešinimo ir panaudojimo kontekste buvo konstatuota, kad atsakovės neteisėtai atskleidė ir naudojosi ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, šios išvados buvo paremtos ir 2016 m. sausio 27 d. ekspertizės išvadomis ir jos su ekspertės J. B. išvadomis iš esmės sutampa, kadangi, kaip minėta, cheminis šalių gaminamų produktų panašumas, tapatumas nustatytas, t. y. tiek vienos, tiek ir kitos šalies gamybos procese iš esmės gaunamas panašus savo chemine sudėtimi ir paskirtimi produktas. Tačiau ekspertė J. B. paaiškino, kad šiuo metu ieškovės ir UAB „Inžinerinė ekologija“ gamina ginčo cheminius reagentus pagal skirtingas formules, technologijas ir receptus, kas lemia, jog tarp šalių gaminių nėra komercinio tapatumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši išvada logiškai seka ir iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių – UAB „Inžinerinė ekologija“ investavo į savo gamybinės bazės sukūrimą, tobulino cheminių reagentų gamybą (27 t., b. l. 4–103, 31 t., b. l. 46–49).

108.                      Remiantis ekspertizės išvadomis ir jas pagrindžiančia bylos medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija komercinio pranašumo atsakovei UAB „Inžinerinė ekologija“ neteikia, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis prekiauti ginčo cheminiais reagentais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2014 metų, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė bylos medžiagą ar jos dalį, kurioje pateikiama ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, pripažinti nevieša, informacija galėjo tapti prieinama tretiesiems asmenims, todėl tai papildomai patvirtina teismo išvadas dėl to, jog ieškovės komercinė paslaptis šiuo metu jai jau nebeteikia komercinio pranašumo. Komercinio pranašumo galimybes taip pat paneigia UAB „Arionex LT“ į bylą pateikta informacija apie tai, kad ginčo cheminių reagentų sudėtis viešai pateikiama ir mokslinėje literatūroje (C. F. „Katilo vandens valymo teorija ir praktika“ 486 psl. (21 t., b. l. 169).

109.                      Vertinant ieškovės prašymą taikyti nurodytą draudimą ir kitoms atsakovėms teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl apeliančių iškelto klausimo, ar fizinis asmuo gali būti laikomas ūkio subjektu KĮ prasme ir ar G. V. gali būti taikomi su komercinės paslapties platinimu susiję ribojimai.

110.                      Ūkio subjekto sąvoka įtvirtinta KĮ (galiojanti redakcija) 3 straipsnio 22 dalyje, pagal kurią ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.

111.                      Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas visų pirma gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kurio valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia. Fizinio asmens konkurencinis savarankiškumas reikalingas ir kalbant apie realią ar potencialią galimybę atlikti veiksmus, turinčius įtakos ūkinei veiklai Lietuvoje, – šiuo atveju asmuo privalo turėti galimybę savo veiksmais realizuoti savo paties valią. Nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 83–84 punktai).

112.                      Įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė G. V., atsižvelgiant į tai, kad šis fizinis asmuo turėjo konkurencinį savarankiškumą, o jo veiksmai galėjo daryti įtaką ūkinei veiklai ir tokią įtaką faktiškai padarė, laikotarpiu iki UAB „Inžinerinė ekologija“ įsteigimo, pateko į KĮ įtvirtintą sąvoką „ūkio subjektas“. Tačiau jai įsteigus įmonę, atsakovė G. V. pradėjo veikti kito asmens – įsteigtos bendrovės UAB „Inžinerinė ekologija“ vardu ir interesais, todėl ji prarado konkurencinį savarankiškumą, o jos veiksmai priskirtini minėtam juridiniam asmeniui. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija netaiko G. V. KĮ nustatytų ribojimų, susijusių su draudimu toliau naudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Tokia teisėjų kolegijos pozicija paremta ir kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 30-33 punktai).

113.                      Vadovaujantis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė UAB „Arionex LT“ draudimą prekiauti ginčo reagentais. Byloje nustatyta, kad ginčo cheminius reagentus UAB „Arionex LT“ gamino klientų, tarp jų ir UAB „Inžinerinė ekologija“, užsakymu (24 t., b. l. 31–105). UAB „Arionex LT“ veikla buvo orientuota į cheminių reagentų gamybą pagal pateiktus užsakovų užsakymus, byloje neįrodyta, kad atsakovė užsiėmė ir cheminių reagentų kūrimu. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Arionex LT“ UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymu ginčo cheminius reagentus gamino iki 2016 metų (24 t., b. l. 9-30). Kaip minėta nuo 2016 metų atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ sukūrusi gamybinę bazę cheminius reagentus gamino pati, todėl nesant duomenų ir įrodymų, kad UAB „Arionex LT“ ir po 2016 metų gamino kitų klientų užsakymu cheminius reagentus, naudodamasi ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, nėra teisinio pagrindo drausti jai prekiauti ginčo cheminiais reagentais.

114.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė prašo uždrausti atsakovėms prekiauti ginčo cheminiais regentais neribotą laiką, bei siekia, kad toks ribojimas būtų taikomas ir ginčo reagentų analogams, mano, kad ji pasirinko pernelyg abstraktų ir sunkiai įgyvendinamą savo teisių gynimo būdą, kuris netaikytinas dėl savo ydingumo ir tokio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimo negalimumo.

115.                      CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, nedviprasmiškas, kad nekiltų neaiškumų jį vykdant ir būtų išvengta ginčų, ar sprendimas įvykdytas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017). Šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl neteisėto ieškovės komercinės paslapties, kurią sudaro ir cheminių reagentų formulės, naudojimo. Todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimą ir uždraudus atsakovėms prekiauti ginčo cheminių reagentų analogais, teismo sprendime turėtų būti tiksliai ir aiškiai įvardinta, kas jais laikytini, kad kilus poreikiui teismo sprendimą vykdyti priverstinai, nekiltų klausimų dėl jo vykdymo tvarkos ir būdo. Ieškovė neįvardino, ką ji laiko ginčo cheminių reagentų analogais, todėl teismo sprendime nurodžius tik abstrakčią formuluotę, kad atsakovėms uždraudžiama prekiauti ir ginčo reagentų analogais, neabejotinai kiltų teismo sprendimo išaiškinimo būtinumas, kuris be specialias žinias turinčių ekspertų pagalbos būtų sunkiai neįmanomas ir savaime lemtų naujų ginčų kilimą. Priverstinio vykdymo procese negali būti sprendžiama nei dėl teisių, nei dėl jų apimties.

116.                      Išdėstytų aplinkybių ir aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija mano, kad šiuo metu ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija atsakovėms komercinio pranašumo neteikia, todėl prašymas uždrausti atsakovėms prekiauti ginčo cheminiais reagentais ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai, netenkinami.

Dėl reikalavimo atlyginti netiesioginius nuostolius

117.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 70 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

118.                      Nagrinėjamoje byloje ieškovė patirtą žalą dėl jos komercinės paslapties atskleidimo ir neteisėto panaudojimo įrodinėjo per atsakovių dėl nesąžiningų veiksmų gautas pajamas (gautą turtinę naudą). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 3 522 742 Eur netiesioginių nuostolių (2010 – 2018 metais iš neteisėtų veiksmų gautą naudą) ir iš atsakovės UAB „Arionex LT“ – 130 510,98 Eur netiesioginių nuostolių (2010 – 2018 metais iš neteisėtų veiksmų gautą naudą).

119.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų atlyginti dėl neteisėtos konkurencijos veiksmų patirtų nuostolių, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje nutartyje nustatyta, kad esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (kasacinio teismo nutarties 87 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą konstatuodama, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (kasacinio teismo nutarties 90 punktas). Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais bylą nagrinėjęs teismas priteisė ieškovei iš UAB „Arionex LT“ atlyginti 130 510,98 Eur netiesioginių nuostolių (iš neteisėtų veiksmų gautą naudą), o iš UAB „Inžinerinė ekologija“ – 300 437,07 Eur netiesioginių nuostolių sumos.

120.                      Vertindama apeliacinių skundų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistomis atlyginti netiesioginių nuostolių sumomis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nustatant iš atsakovių priteistiną atlyginti netiesioginių nuostolių sumą būtina apibrėžti kiekvienos iš atsakovių atliktus neteisėtus veiksmus, kas padės ne tik apibrėžti laikotarpį, už kurį gali būti priteisti nuostoliai, bet ir tiksliai apskaičiuoti iš neteisėtų veiksmų gautą naudą.

121.                      Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Arionex LT“ neteisėti veiksmai pasireiškė gaminant pagal UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymus cheminius reagentus, panaudojant iš ieškovės neteisėtai gautą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. ginčo reagentų gamybos receptūrą. UAB ‚Arionex LT“ veiksmų neteisėtumas šiuo atveju pasireiškė neteisėtu ieškovės komercinės paslapties naudojimu santykyje su konkrečiu užsakovu – atsakove UAB „Inžinerinė ekologija“. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiais viešųjų pirkimų duomenimis (24 t., b. l. 31–105) bei ekspertės J. B. 2021 m. vasario 9 d. vykusio teismo posėdžio metu duotais parodymais (teismo posėdžio garso įrašas nuo 18:20 min. bei nuo 35:40 min.) patvirtinta, kad remiantis užsakovų pateikta informacija įmanoma išskaityti cheminių reagentų receptūrą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad UAB „Arionex LT“ ginčo cheminius reagentus pagal ieškovės komercinę paslaptį sudarančią technologiją gamino ir kitiems užsakovams. Kadangi atsakovė buvo cheminių reagentų gamintoja, akivaizdu, kad ji gamindavo cheminius reagentus pagal konkrečius užsakovų užsakymus (tai patvirtina byloje esantys duomenys apie UAB „Arionex LT“ iš kitų klientų gautus užsakymus konkretiems ginčo cheminiams elementams (pavyzdžiui sutartis su Metalcorp Limited, 26 t., b. l. 42–48). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomi priteisti iš šios atsakovės nuostoliai galėtų būti apskaičiuojami pagal UAB „Arionex LT“ gautą pelną vykdant UAB „Inžinerinė ekologija“ užsakymus.

122.                      Remiantis atsakovės UAB „Arionex LT“ pateiktais finansiniais dokumentais (24 t., b. l. 9–30) atsakovė per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2018 m. (imtinai) iš ginčo cheminių reagentų pardavimo uždirbo 130 510,98 Eur grynojo pelno. Vadovaujantis šiais atsakovės pateiktais duomenimis ieškovė prašė priteisti iš UAB „Arionex LT“ iš neteisėtos veiklos (neteisėto naudojimosi ieškovės komercine paslaptimi) gautą naudą – 130 510,98 Eur. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis pirmiau nurodyta išvada dėl šios atsakovės neteisėtų veiksmų ir jų apimties, laikytina, kad atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautas pelnas sudaro 90 722,33 Eur. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis byloje nustatyta aplinkybe, kad 2016 m. balandžio 26 d. UAB „Inžinerinė ekologija“ įsigyja iš UAB „Arionex LT“ cheminių reagentų gamybinę bazę (25 t., b. l. 131–132), bei nesant įrodytai aplinkybei, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo naudojama gaminant cheminius reagentus ir kitiems užsakovams, pagrįsta UAB „Arionex LT“ pelną gautą iš neteisėtų veiksmų skaičiuoti iki 2016 m., t. y. iki to momento, kol ji gamino ginčo cheminius reagentus atsakovei UAB „Inžinerinė ekologija“ pagal neteisėtai gautą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Remiantis atsakovės pateiktais finansiniais duomenimis (24 t., b. l. 9–30) ir ieškovės pateiktais apibendrintais jų skaičiavimais (24 t., b. l. 139), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „Arionex LT“ per nesąžiningo konkuravimo laikotarpį (nuo 2010 m. iki 2016 m.) iš neteisėtų veiksmų (neteisėtos ieškovės komercinės paslapties naudojimo) gavo 90 722,33 Eur dydžio pelną, kuris, remiantis kasacinio teismo pirmiau pateiktais išaiškinimais, laikytinas ieškovės dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų patirtais nuostoliais.

123.                      Ieškovė savo patirtais nuostoliais taip pat laiko UAB „Inžinerinė ekologija“ 2010–2018 m. neteisėtai gautų pajamų (atsakovės bendrojo pelno) sumą – 3 522 742 Eur. Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“, nesutikdama su reiškiamu reikalavimu, įrodinėja, kad jos gautas pelnas yra teisėtas ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė su užsakovais sudarytas sutartis, kurios, atsakovės vertinimu, pagrindžia, kad užsakymus ji atlikdavo pagal užsakovų pateiktas chemines formules, be to, atsakovė pažymi, kad nuo 2013 metų jau buvo patvirtinti jos gamybos standartai, dėl ko ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai galėtų būti skaičiuojami tik iki 2013 metų pabaigos.

124.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas aptariamą klausimą (iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ priteistinų nuostolių sumos), vadovavosi apskaitos ir finansų ekspertizės, atliktos teismo ekspertės J. G., išvadomis (31 t., b. l. 8–45). Remiantis jomis teismas konstatavo, kad bendrosios pajamos iš ginčo cheminių reagentų pardavimų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. sudaro 2 251 359,88 Eur (ekspertės pateikta išvada atsakant į 11 klausimą); iš nurodytos sumos 54 procentus pajamų, t. y. 1 207 062,86 Eur, teismas laikė atsakovės teisėtai gautomis pajamomis (į jas teismas įtraukė ginčo reagentų pardavimų pajamas, gautas vykdant pardavimus pagal viešuosius pirkimus (118 061,36 Eur, ekspertės pateikta išvada atsakant į 5 klausimą), konkrečius kompanijų užsakymus (1 089 001,50 Eur, ekspertės pateikta išvada atsakant į 5 klausimą). Minėtos ekspertizės išvadose ekspertei atsakant į 12 klausimą konstatuota, kad UAB „Inžinerinė ekologija“ bendrasis pelnas iš visų cheminių reagentų pardavimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo 2  860 209,46 Eur, o bendrasis pelnas iš kitų nei ginčo cheminių reagentų buvo 2 091 828,23 Eur (ekspertės atsakymas į 13 klausimą). Remiantis išdėstytu teismas laikė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bendrasis pelnas iš ginčo cheminių reagentų buvo 768 381,23 Eur (2 860 209,46 – 2 091 828,23 = 768 381,23), kurio 54 procentus, arba 414 925,86 Eur (768 381 x 54 : 100 = 414 925,86) UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo teisėtai. Atsižvelgiant į visa tai, teismo vertinimu, ieškovės netiesioginių nuostolių sumą dėl atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ neteisėtų veiksmų yra 300 437,07Eur (768 381,23 - 414 925,86 = 353 455,37) iš šios sumos atimama 15 procentų pelno mokesčio (353 455,37 – (353 455,37 x 15 : 100) = 300 437,07 Eur) ir šią sumą priteisė ieškovei.

125.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo atliktą iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ priteistinos sumos apskaičiavimo modelį, mano, kad jis yra pagrįstas ir atitinka pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus dėl priteistinų nuostolių apskaičiavimo.

126.                      Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas nepagrįstai į teisėtai gauto pelno sumą neįtraukė sumų, gautų vykdant AB „Orlen Lietuva“ užsakymus, kuri sudaro 219 563,73 Eur.

127.                      Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad AB „Orlen Lietuva“ konkurso tvarka siekė įsigyti reagentus apytakinio vandens kokybės gerinimui (25 t., b. l. 497), perkančioji organizacija buvo nurodžiusi siekiamų įsigyti reagentų specifikaciją, todėl remiantis ekspertės J. B. 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kuriais teigiama, kad pagal klientų pateiktus užsakymus, turint tam žinių ir gamybinę bazę, atsakovė turėjo galimybę pagaminti ginčo cheminius reagentus. Ekspertės nuomone, pagrįsta yra atsakovės pozicija, kad į pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovės teisėtai gautų pajamų sumą (1 207 062,86 Eur) turi būti įtrauktos pajamos gautos vykdant AB „Orlen Lietuva“ užsakymus (25 t., b. l. 476–522) ir teisėtai gautų atsakovės pajamų dalis bendrųjų pajamų sumoje sudarytų 63 procentus, t. y. 1 426 726,59 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ 30 procentų visų pajamų gavo neteisėtai naudodama iš ieškovės pasisavintą komercinę paslaptį sudarančią informaciją (2021 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta apskaičiuojant atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ gautą naudą iš neteisėtų veiksmų, laikyti, kad 63 procentai bendrųjų pajamų yra gauti teisėtai. Ši procentinė išraiška artima ir ieškovės įrodinėjamai atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautai sumai (ieškovė, kaip minėta, teigė, kad atsakovė 30 procentų pajamų gavo neteisėtai naudodama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tuo tarpu teismo nustatyta, kad 37 procentus pajamų atsakovė gavo pasinaudodama neteisėtai iš ieškovės gauta komercine paslaptimi).

128.                      Atsakovė pažymi ir tai, kad 2013 m. gruodžio 23 d. ji jau buvo sukūrusi savo produktų gamybos standartą, todėl iš jos gali būti priteisiama tik bendrojo pelno dalis, gauta iki nurodytos datos. Teisėjų kolegija su šias teiginiais nesutinka. Kaip nustatyta remiantis bylos medžiaga (R. B. maisto technologijų rengimo firmos paaiškinimais dėl standartizacijos, 25 t., b. l. 106), pagrindinis standartizacijos tikslas – apibrėžti savanoriškai taikomas technines ar kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai galėtų atitikti. Todėl aplinkybė, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ 2013 metų pabaigoje buvo sukūrusi savo gaminių standartą, kuriuo buvo nustatyta visos įmonės gaminamos produkcijos, įskaitant ginčo reagentų, techniniai reikalavimai, t. y. standartai kuriuo turi atitikti įmonės gaminama produkcija, neįrodo aplinkybės, kad nuo nurodytos datos atsakovė savo veikloje nesinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Sprendžiant dėl laikotarpio, už kurį gautą bendrąjį pelną yra tikslinga laikyti ieškovės netiesioginiais nuostoliais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija vadovautis 2010 – 2018 metų laikotarpio duomenimis, kadangi, kaip minėta, tik remdamasi 2019 metais pateiktomis technologinėmis kortelėmis ekspertė galėjo įvertinti, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ jau yra sukūrusi savo cheminių reagentų gamybos technologiją ir konstatuoti, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija jai jau nebeteikia komercinio pranašumo.

129.                      Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikantis aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, apskaičiuojant nuostolius, bei vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovės gauto pelno apskaičiavimo tvarkos, iš UAB „Inžinerinė ekologija“ ieškovei priteistina atlyginti 284 301,06 Eur jos neteisėtai gautų pajamų (nustačius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bendrasis pelnas iš ginčo cheminių reagentų buvo 768 381,23 Eur (2 860 209,46 – 2 091 828,23 = 768 381,23), kurio 63 procentus, arba 484 080,17 Eur (768 381 x 63 : 100 = 484 080,17 Eur) UAB „Inžinerinė ekologija“ gavo teisėtai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės netiesioginių nuostolių suma dėl atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ neteisėtų veiksmų yra 284 301,06 Eur (768 381,23 - 484 080,17 Eur = 284 301,06 Eur) ir iš šios sumos atimama 15 procentų pelno mokesčio (284 301,06  – (284 301,06 x 15 : 100) = 241 655,90 Eur) ir ši suma (241 655,90 Eur) iš minėtos atsakovės priteistina ieškovei.

130.                      Remiantis pateiktais skaičiavimais teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas atlyginti netiesioginių nuostolių sumas, nustatydama, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Arionex Lt“ priteistina atlyginti 90 722,33 Eur netiesioginių nuostolių, o iš UAB „Inžinerinė kolegija“ – 241 655,90 Eur (netiesioginių nuostolių)

Dėl procesinės bylos baigties

131.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis bylai aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, pagrįstai laikė, kad atsakovių civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai ir kaltė) nustatyti, todėl vertino klausimų dėl ieškovės prašomų taikyti pažeistų teisių gynimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir remiantis jų visuma priėmė pagrįstas išvadas dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovei jos patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurių dydžiai tikslintini vadovaujantis šioje byloje teisėjų kolegijos išdėstytais motyvais, nustatant, kad ieškovei iš atsakovių UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. solidariai priteisiama atlyginti 32 000 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, nuo nurodytos sumos iš G. V. priteistina 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš UAB „Inžinerinė ekologija“ – 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ priteisiama atlyginti 241 655,90 Eur netiesioginių nuostolių, o iš atsakovės UAB „Arionex LT“ – 90 722,33 Eur netiesioginių nuostolių, nustatant, kad nuo priteistų sumų skaičiuojamos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

132.                      Teismo išvadas, kuriomis nuspręsta tenkinti ieškinio reikalavimą ir uždrausta atsakovei UAB „Arionex LT“ prekiauti ginčo cheminiais reagentais teisėjų kolegija pripažino nepagrįstomis, neatitinkančiomis bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir susiklosčiusios faktinės situacijos, todėl ši sprendimo dalis naikinama ir toks ieškinio reikalavimas atmetamas.

133.                      Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pirmiau nurodyta apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

134.                      Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nurodytais pagrindais pakeitus pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

135.                      Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau tik ta apimtimi, kuria nuspręsta ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti visoms atsakovėms bendrai, o ne tarp ieškovės ir kiekvienos iš atsakovių, atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus. Kadangi bylos šalys neginčijo teismo nustatytų ir pagrįstomis pripažintų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija paskirstydama bylinėjimosi išlaidas, vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir pagrįstomis pripažintomis bylinėjimosi išlaidų sumomis.

136.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, bei antrą kartą pirmosios instancijos teisme, sudaro: ieškovės – 98 778,21 Eur, atsakovių UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. – 29 529,71 Eur, atsakovės UAB „Arionex LT“ – 19 633,64 Eur. Kadangi apeliacinio teismo nutartimi yra pakeistos iš atsakovių ieškovei priteistinos sumos, atitinkamai keičiasi ir ieškovės patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcija. Įvertinus, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 3 817 463,72 Eur, o apeliacinio teismo nutartimi priteista atlyginti bendra 364 378,23 Eur suma laikytina, kad patenkinta 9,55 procentų ir atitinkamai atmesta 90,45 procentų ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis patenkintų ir atmestų reikalavimų procentine išraiška, ieškovei priklauso 9 433 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurį teisėjų kolegija priteisia atlyginti iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 3 144,33 Eur. Nors ieškinio reikalavimai atsakovėms buvo pareikšti skirtingos apimties, teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju teisingumo ir protingumo principus atitiktų bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimas iš visų atsakovių lygiomis dalimis, kadangi dalis ieškovės reikalavimų atsakovėms pareikšti kaip solidarūs reikalavimai, be to, byloje konstatuotus neteisėtus veiksmus lėmė bendri atsakovių veiksmai, todėl ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, siekiant apginti pažeistas teises, tikslinga priteisti atlyginti bendrai iš visų atsakovių.

137.                      Atsakovėms UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. iš ieškovės, proporcingai atmestiems reikalavimams, lygiomis dalimis priteistina – 26 709,62 Eur (29 529,71 x 90,45 proc.), t. y. po 13 354,81 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei UAB „Arionex LT“ – 17 758,62 Eur (19 633,64 x 90,45 proc.).

138.                      Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus, atsakovėms G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ iš ieškovės priteistina po 10 210,48 Eur, o atsakovei UAB „Arionex LT“ – 14 614,29 Eur, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų.

139.                      Apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 10 500 Eur žyminio mokesčio, atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ – 3 228 Eur, atsakovė G. V. – 608 Eur, o atsakovė UAB „Arionex LT“ – 2 029 Eur. Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ prašo priteisti 10 890 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė UAB „Arionex Lt“ – 9 888,73 Eur.

140.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovių prašomų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustatė, kad jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius (už apeliacinio skundo surašymą maksimalus dydis galėjo siekti 2 377 Eur (Rekomendacijų 8.10 papunktis numato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme koeficientas yra 1,7), už atsiliepimo į apeliacinį skundą maksimalus dydis galėjo siekti 1 818,05 Eur (Rekomendacijų 8.11 papunktis numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas lygus 1,3), bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu vyko du teismo posėdžiai (2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. kovo 4 d.), kurių bendra trukmė – 3 val. ir 30 minučių, todėl maksimalus užmokestis už atstovavimą teisme gali siekti – 560 Eur (už atstovavimo teisme valandą koeficientas lygus 0,1, Rekomendacijų 8,19 papunktis), šalys taip pat teikė papildomus dokumentus bei paaiškinimus, už kuriuos maksimalus dydis gali siekti 560 Eur, (Rekomendacijų 8,16 papunktis nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4), įvertinus, kad 2020 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje siekė 1 398,5 Eur, teisėjų kolegija mano, kad pagrįstas atsakovams advokatų suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis šiuo atveju yra 5 600 Eur.

141.                      Ieškovės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 10 500 Eur (žyminis mokestis), atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ – 9 436 Eur (3 836 Eur žyminio mokesčio ir 5 600 Eur atstovavimo išlaidų), atsakovės UAB „Arionex Lt“ atstovavimo išlaidos – 7 629 Eur (2 029 Eur žyminio mokesčio ir 5 600 Eur atstovavimo išlaidų).

142.                      Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė – 3 359 515,67 Eur, priteista – 364 378,23 Eur, todėl laikytina, kad tenkinta 11 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovės G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ apeliaciniu skundu ginčijo 327 437,07 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismas iš atsakovių priteisė 273 655,90 Eur (32 000 Eur solidariai iš atsakovių tiesioginių nuostolių ir 241 655,90 Eur iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“), todėl įvertinus tai, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu laikėsi vieningos pozicijos, atsikirtimus ir reikalavimus grindė iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad bendrai tenkinta 16,50 procentų atsakovių apeliacinio skundo. UAB „Arionex LT“ apeliaciniu skundu ginčijo 130 510,98 Eur, teismas iš atsakovės priteisė ieškovei 90 722,33 Eur, vadinasi tenkinta 30,50 procentų apeliacinio skundo.

143.                      Atsižvelgiant į teismo pagrįstomis pripažintas šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tenkintų / atmestų apeliacinių skundų reikalavimų procentines išraiškas, teismas priteisia: ieškovei iš atsakovių 1 155 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 procentų sumokėto žyminio mokesčio), t. y. po 385 Eur iš kiekvienos atsakovės; atsakovėms G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ iš ieškovės 16,50 procentų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 557 Eur (po 778,50 Eur kiekvienai atsakovei); atsakovei UAB „Arionex LT“ iš ieškovės 2 327 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus ieškovė atsakovėms G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ turi sumokėti po 393,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Arionex LT“ iš ieškovės priteisiama – 1 942 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

144.                      Apibendrinant visas iš ieškovės atsakovėms priteistinas atlyginti bylinėjimosi sumas (nutarties 136 punktas ir 141 punktas), nustatytina, kad iš ieškovės atsakovėms G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ priteistina atlyginti po 10 603,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Arionex LT“ – 16 556,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

145.                      Iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 1 873 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurby Water Tech“, juridinio asmens kodas 111498845, solidariai iš atsakovių G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė ekologija“, juridinio asmens kodas 302498830, 32 000 Eur (trisdešimt du tūkstančius eurų) tiesioginių nuostolių atlyginimo. Iš G. V. priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 32 000 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš UAB „Inžinerinė ekologija“ – 6 procentų metinių palūkanų nuo 32 000 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurby Water Tech“, juridinio asmens kodas 111498845, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė ekologija“, juridinio asmens kodas 302498830, 241 655,90 Eur Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 90 centų) netiesioginių nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurby Water Tech“, juridinio asmens kodas 111498845, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arionex LT“, juridinio asmens kodas 300601705, 90 722,33 Eur (devyniasdešimt tūkstančių septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 33 centus) netiesioginių nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“, juridinio asmens kodas 111498845, 1 873 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad priteista žyminio mokesčio suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“, juridinio asmens kodas 111498845, atsakovių G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė ekologija“, juridinio asmens kodas 302498830, naudai po 10 603,98 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus tris eurus ir 98 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“, juridinio asmens kodas 111498845, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arionex LT“, juridinio asmens kodas 300601705, naudai 16 556,29 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 29 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                          Rasa Gudžiūnienė

                                                          Egidija Tamošiūnienė

                   Vytautas Zelianka