Civilinė byla Nr. 2A-709-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis;
procesinio
dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.9.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos
Blaževič,
kolegijos teisėjų Izoldos
Nėnienės, Leono Jachimavičiaus,
sekretoriaujant
Dovilei Stoškuvienei, Irenai Nikolajenko,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ atstovui R. Z., atsakovams N. B. ir R. B., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R.,
viešame
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės
bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16362-658/2009 pagal ieškovės uždarosios
akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams N. B. ir R. B., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl skolos
priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Žaidas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti
iš atsakovų N. B. ir R. B. solidariai
552,48 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti
lygiomis dalimis iš atsakovų 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai jai geruoju nemoka mokesčių
už namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams
priklausantis butas, teritorijos priežiūrą. Įsiskolinimas už 2008-03-01–2009-06-30
laikotarpį yra 406,30 Lt, o už 2007-09-01–2009-04-30 laikotarpį – 146,18 Lt, iš
viso 552,48 Lt.
Atsakovai N. B. ir R. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį
atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti mokesčio už namo
teritorijos priežiūrą. Namo, kuriame gyvena atsakovai, teritorijos plotas
nežinomas ir nėra įregistruotas, todėl neaišku, kokį plotą reikia valyti ir ar
teisingai skaičiuojamas mokestis. Administraciniai teismai dar 2001 m. ir 2008 m. yra pasisakę, kad mokestis už teritorijos valymą yra neteisėtas. Savivaldybės
administracijos direktorius viešai yra pareiškęs, jog toks mokestis neteisėtas
ir neturi būti renkamas. Todėl nėra jokio pagrindo mokestį už teritorijos
valymą priteisti.
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė
ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 yra paskirta Kauno miesto centro
seniūnijos daugiabučių namų, tarp jų ir atsakovų namo, bendrojo naudojimo
objektų priežiūros administratore. Mokestis buvo apskaičiuotas ir renkamas
vadovaujantis 1996-09-17 Kauno m. valdybos sprendimu, kuris galiojo iki
2009-03-01. Ieškovė už šį laikotarpį ir skaičiavo mokestį, o atsakovams jo nesumokėjus,
yra pagrindas jį prisiteisti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Žaidas“ 38,20 Lt bylinėjimosi
išlaidas.
Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios dalinės
nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso butai Nr. 3 ir 7 bei ūkinis pastatas
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)
. 2006-03-02 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.
A-787 ieškovė paskirta Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo
naudojimo objektų priežiūros administratore, tačiau (duomenys neskelbtini)
namą perėmė tik 2006-06-01, o faktą apie turto administravimą viešame registre
įregistravo tik 2006-10-20. Detalusis sklypas aplink atsakovų namą
nesuformuotas, teritorija aplink namą buvo valoma išmatavus ją vietoje. Ieškovė
už teritorijos valymo paslaugas sąskaitas pateikdavo apmokėti atsakovams (b. l.
37). Atsakovai dėl kitų mokesčių pretenzijų nereiškė ir sąskaitas apmokėjo, tačiau
mokesčio už teritorijos valymą nemoka. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar ieškovės
priskaičiuotas mokestis už namo teritorijos priežiūrą yra teisėtas ir ar jis
turi būti solidariai priteisiamas iš atsakovų. Ieškovė mokestį už teritorijos
priežiūrą skaičiuoja ir prašo priteisti vadovaudamasi 1996-09-17 Kauno m.
valdybos sprendimo Nr. 904 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl daugiabučių namų
valdų priežiūros ir valymo“ (toliau – Sprendimas) 2, 3 p. (b. l. 97). Šis
norminis aktas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu
neteko galios nuo 2009 m. kovo 1 d. (b. l. 73).
Teismas nurodė, kad CPK 3 str. 4 d. numato, jog
nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio Konstitucijos ar
įstatymų atitikimo kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai,
prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas gali tokiu
teisės aktu nesivadovauti arba kreiptis su paklausimu į administracinį teismą
dėl norminio akto teisėtumo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į
administracinį teismą, nes situacija yra pakankamai aiški. Administracinis
teismas yra pasisakęs dėl tvarkomų teritorijų savo faktinėmis aplinkybėmis
panašiose bylose. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės nurodoma skaičiavimo
metodika vadovaujantis Sprendimu yra ydinga ir prieštarauja Daugiabučių namų
savininkų bendrijos įstatymo 4 str. 2 d. bei 26 str. 1 d. 1 p.; Žemės įstatymo
2 str. 14 d. bei 40 str. 6 d., o taip pat Vyriausybės 2004-01-05 nutarimu Nr. 3
patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 p. Teismas nurodė, kad priimdamas
sprendimą jis, visų pirma, vadovaujasi įstatymais, bet nesivadovauja lokalinio
poįstatyminio akto – 1996-09-17 Kauno m. valdybos sprendimo Nr. 904 (su
vėlesniais pakeitimais) „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ 2, 3
p. dėl šių motyvų: kai administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba)
arba jo (jos) įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės
mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o administratoriaus veiklai mutatis
mutandis yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos „Kito asmens turto
administravimas“ (CK 4.84 str.). Administruodama turtą ieškovė privalo laikytis
ir kitų teisės aktų. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 26 str. 1 d.
1 p. numato ieškovei pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam
priskirto žemės sklypo valdymą. Šį įstatymą konkretizuojančių 2004-01-05
Vyriausybės nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų
bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 punktas numato, kad
administratoriaus prižiūri tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
namui priskirtą žemės sklypą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4
str. 2 d. (kuri laikytina banketine teisės norma) numato, jog „žemės sklypo
priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei
disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys
įstatymai“. Žemės įstatymo 2 str. 14 dalis numato, jog „žemės sklypas yra teritorijos
dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota
Nekilnojamojo turto registre“. Žemės įstatymo 40 str. 6 d. konkretizuoja, kad
suformuoti žemės sklypai įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo
turto registre. Joks žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka (duomenys
neskelbtini) namui nepriskirtas ir neįregistruotas registre, taip pat nėra
parengtas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka aplink namą esančios
teritorijos detalusis planas. Todėl teismas, sistemiškai aiškindamas aukščiau nurodytus
teisės aktus, padarė išvadą, kad ieškovė, atlikdama administratorės funkcijas,
iš atsakovų gali reikalauti pinigų tik už įstatymo nustatyta tvarka suformuoto
ir viešame registre įregistruoto sklypo tvarkymą. Tokio sklypo nesant, nėra
pagrindo vadovautis ieškovės nurodyto mažesnės galios lokalinio teisės akto –
Sprendimo 2, 3 punktais ir priteisti prašomas sumas už teritorijos tvarkymą.
Priešingas teismo sprendimas prieštarautų aukščiau minėtiems įstatymams ir
Vyriausybės nutarimui bei pažeistų atsakovų, kurie yra vartotojai, taip pat ir
silpnesnioji proceso šalis, teises. Be to, tokiu sprendimu teismas įteisintų
ieškovės teisę reikalauti iš atsakovų pinigų už neaiškia ir neatitinkančia
įstatymų tvarka apskaičiuotų teritorijų tvarkymą. Teismas nurodė, kad pateiktas
planas nėra tinkamas dokumentas, pagal kurį galima nustatyti valomą teritoriją,
nes jis nėra parengtas aukščiau nurodytų įstatymų nustatyta tvarka, o jokie
kiti įstatymai nesuteikia teisės rengti bei tvirtinti naudojamos ir privalomos
tvarkyti teritorijos ploto schemas.
Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja
solidaraus skolos priteisimo iš atsakovų. Pagal CK 4.84 str. 4 d.
administravimo išlaidas patalpų savininkai apmoka proporcingai jų daliai
bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Niekur įstatymuose nėra nurodyta, jog atsakovų
prievolė dėl teritorijos tvarkymo yra solidari, netgi priešingai – CK 6.6 str.
1 d., 3 d. nurodoma, jog solidarioji skolininkų atsakomybė preziumuojama tik
konkrečiais įstatymų numatytais atvejais. Šios prezumpcijos ieškovė nepaneigė
ir solidariosios atsakomybės neįrodė, todėl ir šiuo pagrindu sumos iš atsakovų negali
būti priteisiamos solidariai.
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Žaidas“ prašė teismo sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė šiuos
motyvus:
1) ieškovė visą skolos susidarymo laikotarpį veikė ir šiuo metu veikia
kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendrojo naudojimo objektų
administratorė, ir teikia paslaugas veikdamas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu;
2) ieškovė prašė teismo priteisti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo
objektų administravimo, techninės priežiūros, namo teritorijos priežiūros
paslaugas ir ieškovės organizuotus remonto darbus. Teismas pasisakė tik dėl
namo teritorijos priežiūros paslaugų, taigi pažeidė CPK 265 str.;
3) mokestis už teritorijos priežiūrą, kuris buvo renkamas teisės akto,
imperatyviai įpareigojusio tai daryti, galiojimo laikotarpiu, buvo renkamas
teisėtai ir pagrįstai. Priešingai – nesilaikydama galiojančių teisės aktų ar
veikdama ne teisės aktuose nustatyta tvarka, ieškovė, kaip butų ir kitų patalpų
savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorė, pažeistų Kauno miesto
savivaldybės teisės aktus, namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Ieškovė
vadovavosi Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“
4 str., kur nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – „įgyvendinti
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius
reikalavimus, susijusius su <...> namui priskirto žemės sklypo naudojimu
ir priežiūra“. Ši nuostata yra imperatyvi. Namui priskirtų žemės sklypų
naudojimo ir priežiūros reikalavimus Kauno mieste nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. reglamentavo Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“. Šiame
sprendime nenumatyta galimybės butų ūkio įmonėms atsisakyti vykdyti ar
nevykdyti sprendimo. Tuo atveju, jeigu daugiabučių namų bendrojo naudojimo
objektų priežiūrą vykdančios įmonės būtų nesilaikiusios imperatyvių Kauno
miesto valdybos sprendimo nuostatų, jų vadovams grėstų administracinė
atsakomybė ir šioms įmonėms būtų neleista toliau administruoti, eksploatuoti
daugiabučius gyvenamuosius namus. Kauno miesto savivaldybė yra ieškovės veiklą
prižiūrinti institucija;
4) vykdant daugiabučiam namui priskirtos teritorijos tvarkymo darbus,
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, t. y. ieškovė,
patirdavo tam tikrų išlaidų, kurios būdavo paskirstomos namo bendraturčiams,
remiantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (2007 m. balandžio 27 d. redakcija, toliau – Kauno miesto administravimo nuostatai), kurio 9.7.
punktas nustato, kad administratorius proporcingai namo bendraturčių bendrosios
nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namui
priskirto žemės sklypo priežiūrą pagal su paslaugas teikiančiomis įmonėmis
sudarytose sutartyse nustatytus sutartinius tarifus;
5) Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 8 punkte buvo
numatyta daugiabučio namo savininkams ir nuomininkams teisė atsisakyti butų
ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus
atlikti patiems. Tačiau ieškovė iš atsakovų ar kitų namo (duomenys
neskelbtini, butų ir kitų patalpų savininkų tokio pranešimo, kad jie nori
pasinaudoti šia teise, negavo. Atsakovai nebuvo suinteresuoti ir nesiekė patys
savarankiškai tvarkyti namo, kuriame nuosavybės teise turi butus, aplinkos ir
teritorijos, neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo. Toks atsakovų
elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise ir pagal CK 1.137 str. 3 d.
teismo neginamas;
6) atsakovams prievolė mokėti mokesčius už namo teritorijos priežiūrą
kyla administracinio teisės akto – Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904, kuris galiojo nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. pagrindu.. Šio akto pagrindu kilę ieškovės reikalavimai yra teisėti bei
pagristi. Teismas privalėjo taikyti minėtą aktą;
7) 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 galiojimo laikotarpiu ieškovė
jo sąžiningai laikėsi, organizuodama daugiabučio namo teritorijos tvarkymo
darbus, todėl pagrįstai tikėjosi gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Priešingu
atveju, nepriteisus skolos už suteiktas paslaugas, būtų pažeistas teisėtų
lūkesčių principas;
8) teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –
LVAT) 2008 m. spalio 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. A-438-1792/2008, yra
nereikšminga ir nesusijusi su šia byla. Minėtoje LVAT nutartyje nagrinėjamas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir
apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ teisėtumo klausimas. Ieškovė vadovavosi kitu
aktu.
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė pareiškimą, kuriuo
palaikė apeliacinį skundą. Pareiškimu prašė teismo sprendimą panaikinti ir
priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismo
sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) CK 4.84 str. 1 d. nurodyta, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai
neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, skiriamas
bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį, remiantis CK 4.84 str. 2 d.,
skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas asmuo. 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 UAB
„Žaidas“ yra paskirta Kauno miesto centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų
namų (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų
priežiūros administratore;
2) Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“
(toliau – pavyzdiniai nuostatai) 9 p. nurodyta, jog mokesčiai už namui
priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami
ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos
patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių
paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Kauno miesto butų ir kitų patalpų
savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 p. administratorius
proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų
mėnesinius mokesčius už šiukšlių ir buitinių atliekų išvežimą, namui priskirto
žemės sklypo priežiūrą, patalpų valymą ir kitas suteiktas paslaugas;
3) Kauno miesto valdyba, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos
1995 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 30 patvirtintomis Kauno miesto gatvių,
šaligatvių, aikščių ir kiemų priežiūros taisyklėmis, 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 pavedė savivaldybės butu ūkių įmonėms valyti ir prižiūrėti
daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. Minėtu sprendimu
nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus
ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių šaligatvių valymą ir priežiūrą.
Faktinės išlaidos kiekvienai valdai turėjo būti skaičiuojamos proporcingai
naudojamų patalpų plotui. Taip pat šio sprendimo 3 punkte nurodoma, kad
nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei
jų nėra, valdos plotą išmatuoti vietoje. 2008 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4109 minėtas valdybos
sprendimas pripažintas netekęs galios, įsakymas įsigaliojo nuo 2009 m. kovo 1 d. Tačiau akto pripažinimas netekusiu galios nereiškia, kad teisės aktas yra
pripažintas niekiniu, t. y. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vadinasi,
iki 2009 m. kovo 1 d. minėtas sprendimas buvo galiojantis, teisėtas, todėl juo
buvo privaloma vadovautis, ir atsakovams teritorijos tvarkymo mokestis buvo
skaičiuojamas pagrįstai ir teisėtai;
4) teismo argumentas, jog patenkinus ieškinį teismas įteisintų teisę
reikalauti iš atsakovų pinigų už neaiškia ir neatitinkančia įstatymų tvarka
apskaičiuotų teritorijų tvarkymą, yra nepagrįstas. 1996-09-17 Kauno miesto
valdybos sprendimas Nr. 904 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas
prieštaraujančiu ar neatitinkančiu įstatymų. Šiuo metu šis sprendimas yra
negaliojantis, todėl negali būti nagrinėjamas ir nustatomas klausimas, ar šis
negaliojantis sprendimas atitinka kitus teisės aktus;
5) visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų
patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę
atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus
gali atlikti patys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai tokį rašytinį
prašymą būtų pateikę. Kadangi atsakovai nesiėmė veiksmų savo teisių ir pareigų,
susijusių su namo teritorijos priežiūra, įgyvendinimu, t. y. neinicijavo namo
teritorijos priežiūros perėmimo iš (duomenys neskelbtini) namo,
naudojosi UAB „Žaidas“ teikiamomis paslaugomis iki 2009 m. kovo 1 d., todėl privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus;
6) atsakovai patys turėjo galimybę organizuoti detaliojo plano
parengimą, tačiau šia teise nepasinaudojo;
7) teismas nepagrįstai pasinaudojo Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo (toliau – LVAT) 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Nr. A-438-1792/2008. Ji
nėra reikšminga ir nesusijusi su šia byla. Nutartyje nagrinėtas ne minėto mokesčio
rinkimo teisėtumo klausimas.
Atsakovai N. B. ir R. B. atsiliepimų
į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str.
nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti
priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio
skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329
str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek
faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB
„Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Ieškovė uždaroji akcinė
bendrovė „Žaidas“ – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė
(b. l.125-126) – pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų –
daugiabučio namo butų savininkų – įsiskolinimą už administruojant daugiabutį
namą jiems suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad ieškinys yra pareikštas
daugiabučio namo administravimo santykių ir administratoriaus santykių su
daugiabučio namo butų savininkais pagrindu. Byloje nekyla ginčas, jog ieškovė UAB
„Žaidas“ yra daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) , administruojantis
asmuo. Administravimo sąvoką apibrėžia LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti „Butų ir
kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai
nuostatai“ (toliau – Pavyzdiniai nuostatai). Pavyzdinių nuostatų 3 punktas
numato, kad administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka
visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų
naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4
punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus,
susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto
žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Tai reiškia, kad administratoriui yra
pavesta rūpintis namui priskirto žemės sklypo priežiūra. Įgyvendinant šiuos
uždavinius viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius
mokesčius už suteiktas paslaugas, pateikti patalpų savininkams informaciją apie
suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo
apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Mokesčių apskaičiavimą administratorius
atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį
administratorius patalpų mėnesinius mokesčius apskaičiuoja proporcingai bendrosios
dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui). Dėl atsakovų prievolės
mokėti administravimo, pastatų techninės priežiūros, šilumos sistemų priežiūros
mokesčius ginčo nekilo, t. y. atsakovai iš esmės neneigė savo prievolės mokėti
mokesčius už namo administratorės vykdomas funkcijas.
Ginčas tarp
šalių yra kilęs dėl mokesčių už teritorijos tvarkymą išieškojimo. Pirmosios
instancijos teismas administratoriaus reikalavimą priteisti iš atsakovų šių
mokesčių įsiskolinimą atmetė, remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo
2001 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.
1-351/201, ir 2008 m. sausio 17 d. administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008/2008
dėl tvarkomų teritorijų padarytomis išvadomis. Teismas, konstatavo, jog žemės
sklypas ginčo daugiabučiam namui įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir
viešame registre įregistruotas, todėl negali būti mokamas ir mokestis už
teritorijos priežiūrą. Tačiau pirmosios instancijos teismas negalėjo tiesiogiai
remtis nurodyta LVAT nutartimi, nes šia nutartimi buvo sprendžiamas Kauno
miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno
miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno
miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos
taisyklių“ pakeitimo“ teisės aktų reikalavimų atitikimas . Tuo tarpu ieškovė
reikalavimą dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą priteisimo grindžia kitu
Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 (t. 1, b. l.
170-174), dėl kurio nuostatų teisėtumo ir įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų
atitikimo administracinis teismas nėra pasisakęs ir dėl jo nėra priėmęs
atitinkamo sprendimo. CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatęs, kad teisės
norminis aktas ar jo dalis, kurio Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė
nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar
Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu
teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti
bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas
patikrinti, ar tam tikras teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą
ar Vyriausybės teisės norminį aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo
sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas
(ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos
dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo
sprendimas dėl norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tai reiškia, kad pirmosios
instancijos teismas arba pats turėjo nustatyti nurodyto Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 prieštaravimą įstatymams, arba kreiptis į administracinį
teismą. Tik tokiu būdu konstatavus vietinio teisės akto neteisėtumą, būtų
galima jo netaikyti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiems įstatymams
ar Vyriausybės norminiams aktams prieštarauja nurodytas teisės aktas, o tik
pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentais, pripažįstančiais
iš dalies neteisėtu kitą vietinės reikšmės teisės aktą. Pasinaudoti šiais
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentais nėra pagrindo, nes 2008 m. spalio 30 d. nutartimi buvo vertinamas kito Kauno miesto savivaldybės tarybos akto
teisėtumas, kuris, beje, priimtas 2007 m. liepos 19 d., o reikalavimas priteisti teritorijos tvarkymo išlaidas grindžiamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, ir mokesčius prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Remiantis vėliau suformuota akto neteisėtumo
argumentacija yra pažeidžiamas ieškovės, vykdžiusios administravimą, teisėtų
lūkesčių principas gauti atlygį už pagal tuo metu galiojusius teisės aktus
vykdytą teritorijos priežiūrą ir dėl to turėtas išlaidas, nes nėra priimta
administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisėtumo (b. l. 97). Pirmosios instancijos teisme nebuvo nuginčytas
faktas, jog valomo ploto dydis (duomenys neskelbtini) , yra netinkamai
išmatuotas (kiemo vidaus takai – 53 kv. m, patobulintos kiemo dangos – 188,0
kv. m, kiemo be dangos – 101,6 kv. m), taip pat nebuvo ginčytas valomo sklypo
planas (b. l. 80, 135-136) darytina išvada, jog ieškovė, vykdydama
administravimo funkcijas, pagrįstai juo rėmėsi ir pagrįstai skaičiavo mokesčius
už teritorijos tvarkymą ir kitas paslaugas. Teisėjų kolegija vadovaujasi byloje
surinktais įrodymais, tarp jų ir įsiskolinimo skaičiuotėmis (b. l. 12-13), namų
valdos priežiūros darbų paskyra, nes jos nėra nuginčytos ir patvirtina, kad
teritorija buvo prižiūrima, o butų savininkams buvo teikiamos pastato techninės
priežiūros paslaugos, namo teritorijos paslaugos, remonto darbai ir už paslaugų
atlikimą skaičiuojamas administravimo mokestis, todėl atsakovai, kaip butų
savininkai, šiuos mokesčius mokėti privalo. Atsakovai N. B. ir
R. B. yra butų 3 ir 7 esančių (duomenys neskelbtini)
(b. l. 5-12) bedraturčiai (CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.) privalo
proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti,
sumokėti mokesčius ir rinkliavas, taip pat ir mokesčius už teritorijos valymą. Pirmosios
instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas (CPK
329 str. 1 d., 330 str.), todėl atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti
mokesčių už teritorijos priežiūrą ir kitas paslaugas įsiskolinimą dėl šios dalies
priėmė neteisėtą sprendimą. Šis sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.),
priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimai tenkinami, iš atsakovų priteisiamas
įsiskolinimas už ieškovės suteiktas paslaugas, taip pat metinės palūkanos už
piniginės prievolės neįvykdymą bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CK 6.38
str. 1 d., 6.5, 6.210 str. 1 d.; CPK 93, 96 str.). Patenkinus ieškovės
reikalavimus, taip pat panaikinama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi
išlaidų priteisimo ieškovei ir valstybei (b. l. 2, 162). Ieškovė, kreipdamasi į
teismą, turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą
ir apeliacinį skundą, taip pat išlaidų, susijusių su rašytinių įrodymų
surinkimu (b. l. 29, 51, 71, 120, 158), iš viso145,80 Lt, todėl ši suma lygiomis
dalimis priteistina iš kiekvieno atsakovo. Valstybei taip pat priteistinos
bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str.
1 d. 3 p.) – 52 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333
str.,
n u s p r e n d ž i
a :
Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti
naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti:
priteisti iš
atsakovų N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv.
(duomenys neskelbtini) ) ir R. B. (gim. (duomenys
neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) 552,48Lt įsiskolinimą už
suteiktas paslaugas, priteisiant iš kiekvieno po 276,24 Lt, ir 5 procentus
metinių palūkanų už priteistą sumą iš kiekvieno atsakovo nuo 2009-06-11 iki
visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 145,80 Lt. po 72,90
Lt. iš kiekvieno atsakovo ieškovei UAB „Žaidas“ (į. k.149650823, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Snoras“, Alytaus fil.,
reg. adresas (duomenys neskelbtini) , korespondencijos adresas (duomenys
neskelbtini) );
priteisti iš atsakovų N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys
neskelbtini) ) ir R. B. (gim. (duomenys
neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) 52 Lt bylinėjimosi
išlaidas. po 26 Lt iš kiekvieno atsakovo, valstybei.
Kolegijos
pirmininkė Galina
Blaževič