Civilinė byla Nr. 2-35470-595/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28422-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 116.5
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas” ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 1198,11 Lt likusių mokėjimų, 599,41 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimą dėl skolos, delspinigių priteisimo grindžia su atsakove sudaryta 2010-01-16 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos yra įteiktos CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo nustatytu terminu teismui nepateikė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Nustatyta, kad 2010-01-16 tarp ieškovo ir atsakovės J. J. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, kurios pagrindu atsakovei ieškovas perdavė valdyti ir naudotis kompiuterinę techniką su sąlyga, kad įvykdžius prievoles pagal sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Savo prievolės atsakovė tinkamai neįvykdė. Atsakovės skola sudaro: 1198,11 Lt likusių mokėjimų, 599,41 Lt delspinigių. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 4-10). Atsakovė atsiliepimo nepateikė, ieškovo argumentų dėl ieškinio reikalavimo bei pagrįstumo nenuginčijo (CPK 12, 178 str. str.). Todėl remiantis išdėstytu iš atsakovės priteistina ieškovui 1198,11 Lt skolos (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str.).
Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 599,41 Lt delspinigių. Nustatyta, kad pagal Išperkamosios nuomos sutartį šalių yra sulygti 0,5 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (LAT 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas laiko, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 107,83 Lt sumą (1198,11 Lt x 0,05 proc. x180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, t.y. iš atsakovės priteistina 107,83 Lt delspinigių ieškovo naudai.
Lietuvos Respublikos CK 6. 210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės priteistina proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (72,65 procentai patenkintų reikalavimų) 52,31 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str.).
Vadovaudamasis CPK 262, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Snoro lizingas“, juridinio asmens kodas 124926897, naudai 1198,11 Lt skolos, 107,83 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1305,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 52,31 Lt žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė