Administracinė byla Nr. AS556-162/2010

              Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. T. (O. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovui Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009 m. gruodžio 7 d. buvo gautas pareiškėjo O. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (išsiųstas paštu 2009 m. gruodžio 4 d.), kuriame jis prašė pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės „Regitra“ sprendimą dėl O. T. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo negaliojančiu.

Pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 24 straipsnio 3 dalies nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. sausio 11 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (išsiųstas paštu 2010 m. sausio 11 d.), kuriame jis prašo pripažinti negaliojančiu Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 39-S-5424 dėl O. T. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo negaliojančiu.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. kovo 3 d. Vokietijos Respublikoje buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, jog Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba                   2007 m. rugsėjo 17 d. turėjo neteisingą informaciją – t. y. kreipdamasis į Lietuvos Respublikos institucijas su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjas neturėjo kitos šalies vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad nuolatos gyvena Vokietijos Respublikoje, laiku nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus, dėl to paties dalyko vyko ginčai ir Vokietijos Respublikos teismuose. Taip pat teigė, kad visus procesinius dokumentus reikėjo versti iš vokiečių kalbos į lietuvių ir atvirkščiai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi prašymo atnaujinti praleistą terminą nepatenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui atsisakius šį terminą atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2010 m. sausio 11 d. sumokėtą 100 litų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjo atstovui.

Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba sprendimą Nr. 39-S-5424, kuriuo valstybės įmonei „Regitra“ nurodė paskelbti O. T. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priėmė 2007 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjo atstovas skundą teismui dėl Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 39-S-5424 teismui išsiuntė                 2009 m. gruodžio 4 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teisinės pagalbos sutartį su advokatu sudarė 2008 m. gruodžio 29 d. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo 2009 m. sausio 27 d. prašymą, 2009 m. vasario 10 d. sprendime pareiškėjo atstovui nurodė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto O. T., paskelbimo negaliojančiu aplinkybes ir pateikė                          2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. Duomenų, kad pareiškėjo atstovas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2009 m. vasario 10 d. sprendimo, o taip pat kartu su šiuo sprendimu pateikto ir 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 39-S-5424 negavo, nėra. Ta aplinkybė, kad      O. T. nuolat gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, negali būti laikoma svarbia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą. Prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad O. T. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs. Skundžiamas sprendimas pateiktas pareiškėjo atstovui pagal sudarytą teisinės pagalbos sutartį. Pareiškėjo delsimas nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. gruodžio 14 d. kreiptis į teismą teisminės gynybos šiuo atveju negali būti pateisinamas procesinių dokumentų vertimais ar kitais teisminiais procesais. Nustatytos aplinkybės rodo, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas buvo nepakankamai rūpestingi realizuodami pareiškėjo teisę į gynybą, todėl nelaikytina, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 str.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį ir teigiamai išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo termino pradžios iki kreipimosi į teismą datos buvo nagrinėjama byla susijusi su prašomais panaikinti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimais Vokietijos Respublikos teisme. Būtent Vokietijoje, nagrinėjant bylą, paaiškėjo svarbios aplinkybės, o būtent tai, kad pareiškėjas skundžiamo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos priėmimo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo Vokietijos Respublikoje. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra nuolat gyvenantis Vokietijoje, kas apsunkino savalaikį kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teismą. Prie to taip pat prisidėjo ir kalbinis barjeras, kadangi klientui, kuris nežino teisinės terminologijos, buvo sunku išaiškinti jo teises ir teisinės gynybos priemones ir tik pasitelkus į pagalbą Vokietijos Respublikos advokatus pavyko tinkamai paruošti skundą teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 39-S-5424 teismui išsiuntė 2009 m. gruodžio 4 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str.). Pareiškėjas neginčija, kad praleido terminą skundui paduoti, tačiau nurodo, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis nuolat gyvena Vokietijoje, nemoka kalbos, nevertintini kaip svarbios ir objektyvios priežastys termino atnaujinimui. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju jis tai ir padarė, 2008 m. gruodžio 29 d. sudarydamas teisinės pagalbos sutartį su advokatu Rimantu Prėskieniu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo                2009 m. sausio 27 d. prašymą, 2009 m. vasario 10 d. sprendime pareiškėjo atstovui                     R. Prėskieniui nurodė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto O. T., paskelbimo negaliojančiu aplinkybes ir pateikė 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 39-S-5424. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo delsimas nuo 2009 m. vasario mėnesio kreiptis į teismą teisminės gynybos šiuo atveju negali būti pateisinamas procesinių dokumentų vertimais ar kitais teisminiais procesais.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikytos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos                        2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 39-S-5424 apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.