Baudžiamoji byla Nr. 1-31-659/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.;
1.2.29.1.; 1.2.29.3.;1.1.3.7.; 2.3.6.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,
sekretoriaujant Linai Beniušienei, Ritai Bružinskienei, Aurelijai Narmontienei, Erikai Grigišienei,
dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Rimvydui Paulauskui, Aleksandrui Jokūbauskui, Romui Kersnauskui, Kęstučiui Betingiui, Gintarui Černiauskui, Kęstučiui Jonaičiui, Ingai Blaževičienei, Audronei Matiukienei, Juozapui Surbliui, Juozui Ančiukaičiui, Julijai Manako-Galminei, Jurijui Koreckijui (Jurij Koreckij), Eugenijai Galatiltienei,
civilinio ieškovo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,
nukentėjusiesiems R. P., G. V.,
nukentėjusiųjų atstovams advokatams Gražinai Mauručaitienei, Eligijui Karbauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) vadybininku, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) bauda; 2) 2005-01-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 219 str. 1 d. – 60 MGL (7500 Lt) bauda; 3) 2007-11-23 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. – 300 MGL (37 500 Lt); 4) 2009-02-13 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. – 300 MGL (37 500 Lt); 5) 2014-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-01-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 184 str. 2 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. - 350 MGL (45 500 Lt) (13 177,71 eurų) dydžio bauda; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį,
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristu, (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), deklaruota ir gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 2 dalį,
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštesnysis, dirba bendroje Lietuvos ir Kanados įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, deklaruota ir gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį,
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota ir gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį,
BUAB „(duomenys nesklebtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį,
Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
V. N., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala; apgaule, kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę o būtent:
V. N., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., siekdamas apgaule, UAB „(duomenys nesklebtini)“ vardu, įgyti svetimą didelės vertės turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), akcijas, priklausančias R. P. ir G. V., nebūdamas nuo 2002-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir neįgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, prieš pastarųjų valią, ne vėliau 2012 m., Kaune, (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikalstamu būdu organizavo 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. R. N., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), akcijų, parduoda jas už 25000 Lt bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. Pagaminus R. N. šį netikrą dokumentą, jį (V. N.) pasirašė su R. N. ne anksčiau 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.
Tokiu būdu, V. N. veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., apgaule, UAB „(duomenys nesklebtini)“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės - 3.067.610 Lt vertės turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.
Be to, V. N. veikdamas bendrininkų grupėje su R. N. ir G. G., apgaule, kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent:
V. N., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N. ir G. G., siekdamas apgaule G. G. vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, nebūdamas nuo 2002-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir neįgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią, ne vėliau 2012 metais, Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikalstamu būdu organizavęs 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N., o pastarasis vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, UAB „(duomenys nesklebtini)“ vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2012-06-13 16:52 val. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Baltijos pr. 123/Minijos g. 123, Klaipėdos m., darbuotojai N. L., patvirtinęs savo parašu pateikė dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką - bendrovę „(duomenys nesklebtini)“; 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ yra 100 procentų akcininkė bei 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. paskyrimo.
VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo darbuotoja N. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, pateiktus dokumentus perdavė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus vyresniajai specialistei M. V., kuri, nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, 2012-06-14 įregistravo Juridinių asmenų registre.
R. N., neteisėtai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nekilnojamojo turto agentūroje), esančioje Minijos g. 123/Baltijos pr. 123, Klaipėdos m., direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad R. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ne anksčiau 2012-06-29 (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų) įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, o būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 279,85 m2 ploto pastatui – sanatorijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 71,64 m2 ploto pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.
R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m., dalyvaujant V. N., neteisėtai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ „Registrų centras“ apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. Po ko, 2012-06-15 laikotarpiu tarp 10 val. ir 11 val., minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., R. N. pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį aukščiau minimą nekilnojamąjį turtą. Nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, notarė S. L. 2012-06-15, minėtame notarų biure, paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1.020.000 Lt parduoda pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Palangos m.; pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m. ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangos m., nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kurią pasirašė sandorio šalys.
R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 2012-06-22 kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sudarytą 2012-06-15 pirkimo - pardavimo sutartį, ne anksčiau 2012-07-10 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba atspausdino bei pasirašė 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininką - UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 1.020.000 Lt skolos perėmimo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012-06-15 pirkimo – pardavimo sutartį už 970.000 Lt ir tokiu būdu V. N., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N. bei G. G., pastarojo vardu įgijo didelės – 1.020.000 Lt vertės turtinę teisę.
R. N., veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala; apgaule, kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę; neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo atspaudą, dėl to padarė didelę žalą juridiniam asmeniui, o būtent:
R. N. veikdamas bendrininkų grupėje su V. N., siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti svetimą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) akcijas, priklausančias R. P. ir G. V., žinodamas, kad V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir nėra įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią, ne vėliau 2012 m., Kaune (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, V. N. nusikalstamu būdu organizavus 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo pats R. N., jis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) akcijų, parduoda jas už 25000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį pasirašė su V. N. ne anksčiau 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.
Tokiu būdu, R. N. veikdamas bendrininkų grupėje su V. N., apgaule, UAB „(duomenys nesklebtini)“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės - 3.067.610 Lt vertės turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.
Be to, R. N. veikdamas bendrininkų grupėje su V. N. ir G. G., apgaule, kitų naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę:
R. N., veikdamas bendrininkų grupėje su V. N. ir G. G., siekdamas apgaule G. G. vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, žinodamas, kad V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nėra įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią, ne vėliau 2012 m., Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, V. N. nusikalstamu būdu organizavus 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, kurią atstovavo pats R. N., jis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, UAB „(duomenys nesklebtini)“ vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2012-06-13, 16:52 val. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Baltijos pr. 123/Minijos g. 123, Klaipėdos m., darbuotojai N. L., patvirtinęs savo parašu pateikė dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką - bendrovę „(duomenys nesklebtini)“, 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ yra 100 procentų akcininkė bei 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. paskyrimo.
VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo darbuotoja N. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, pateiktus dokumentus perdavė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus vyresniajai specialistei M. V., kuri nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, 2012-06-14 įregistravo Juridinių asmenų registre.
R. N., neteisėtai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nekilnojamojo turto agentūroje), esančioje Minijos g. 123/Baltijos pr. 123, Klaipėdos m., direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ne anksčiau 2012-06-29 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K., nesuvokdamas R. N. nusikalstamų ketinimų) įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, o būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 279,85 m2 ploto pastatui – sanatorijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 71,64 m2 ploto pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.
R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m., dalyvaujant V. N., neteisėtai pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ „Registrų centras“ apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. Po ko, 2012-06-15 laikotarpiu tarp 10 val. ir 11 val., minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., jis (R. N.) pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį aukščiau minimą nekilnojamąjį turtą. Nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, notarė S. L. 2012-06-15, minėtame notarų biure, paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1.020.000 Lt parduoda pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią S. (duomenys neskelbtini), Palangos m.; pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį S. (duomenys neskelbtini), Palangos m. ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangos m., nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kurią pasirašė sandorio šalys.
R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 2012-06-22 kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sudarytą 2012-06-15 pirkimo - pardavimo sutartį, ne anksčiau 2012-07-10 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba atspausdino ir pasirašė 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria jis (R. N.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 1.020.000 Lt skolos perėmimo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012-06-15 pirkimo – pardavimo sutartį už 970.000 Lt ir tokiu būdu R. N., veikdamas bendrininkų grupėje su V. N. bei G. G., pastarojo vardu, įgijo didelės –1.020.000 Lt vertės turtinę teisę.
Be to, R. N. apgaule, kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:
R. N., tyčia, turėdamas išankstinį tikslą apgaule, kitų naudai įgyti svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.(duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje turtą, žinodamas, jog VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre, pagal jo (R. N.) pateiktus dokumentus, yra užregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, 2012-06-15 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) AB „SEB bankas“ Vakarų regiono filialo patalpose, esančiose adresu Taikos pr. 32A, Klaipėdos m., Klientų aptarnavimo vadybininkei K. L. pateikęs Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2012-06-15 elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąją dalį ir sutarties priedą Nr. 1 „Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos“, ko pagrindu jam (R. N.) buvo suteikta galimybė neteisėtai vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių AB „SEB“ bankas sąskaitų.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai, 2012-06-18 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 30.600 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pinigų pervedimo pagrindą „Už tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį 2012 m. birželio 14 d.“. Tą pačią dieną (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš minėtos sąskaitos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią „DNB Nord“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1.000 Lt, nurodant pinigų pervedimo pagrindą „Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-19 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektronine bankininkyste pervedė 4.900,50 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pinigų pervedimo pagrindą „Apmokėjimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)-1“.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-19 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) AB „Šiaulių bankas“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose adresu S. Nėries g. 6, vyr. klientų vadybininkei L. G. pateikė Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti, tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2012-06-19 „SB Linijos“ paslaugos teikimo sutartį juridiniams asmenims Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, ko pagrindu jam (R. N.) buvo suteikta galimybė neteisėtai vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-20 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 23.000 Lt į advokato V. M. kontoros banko AB „DnB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pinigų pervedimo pagrindą „Avansinis mokėjimas pagal 2012-06-18 teisinių paslaugų sutartį“.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-26 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 112 Lt į Valstybės įmonės „Registrų centras“ priklausančią banko AB „DnB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pinigų pervedimo pagrindą „2012-06-26 sąskaita apmokėti Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-26 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 150 Lt į Antstolės V. D. priklausančią banko AB „DnB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pinigų pervedimo pagrindą „PVM sąskaita – faktūra VD Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Tokiu būdu R. N., nurodytų asmenų naudai įgijo didelės – 59762 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Be to, R. N. veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., apgaule, kitų naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala:
R. N., veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., siekdamas apgaule, bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) turtą, žinodamas, kad 2012-06-22 Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui yra uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimu bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat neprisiimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, kad pagal šią teismo nutartį UAB „(duomenys nesklebtini)“, kurią kaip direktorius atstovauja jis (R. N.), yra uždrausta priimti sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimu bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą, ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims bei prisiimti skolinius įsipareigojimus, bei žinodamas, kad 2012-07-05 Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriumi yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo L. L. K., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau 2012-09-05 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1.000.000 Lt sumai, kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį paprastąjį vekselį iki 2012-08-31 be sąlygų įsipareigoja sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) vieną milijoną litų. Pagaminus R. N. šį netikrą dokumentą, jį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė ir perdavė A. P. netikrą dokumentą.
A. P., toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pateikdamas žinomai netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 1.003.030 Lt sumą. 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) minėtame biure, notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą L-(duomenys neskelbtini), kurį A. P. minėtą dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, perdavė antstoliui M. P. vykdyti. Nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, 2012-09-06 antstolis M. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų 1.003.030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01, iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Nordea Bank Finland PLC“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Nordea Bank Finland PLC“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ į antstolio M. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB bankas“ išieškojo 574.163,46 Lt, iš kurių, 2012-09-26 pervedė 200.000 Lt į bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“ AB.
R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad 2012-06-21 paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) už 3.000.000 Lt, iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23872/24695 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomos teisę į 823/24695 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį pasirašė kartu su A. P., 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Tokiu būdu R. N., veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1.000.000 Lt vertės turtinę teisę, pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.
Be to, R. N. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo antspaudą, dėl to padarė didelę žalą juridiniam asmeniui:
R. N., 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tyčia, žinodamas, jog VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre, pagal jo (R. N.) pateiktus dokumentus, yra užregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, Klaipėdos atstovybės vadovei L. P. pateikęs Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti, tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei užpildęs prašymą dėl antspaudo pagaminimo, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, kurį neteisėtai laikė su savimi (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje) iki jį neteisėtai panaudojo advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., 2012-06-21 akcijų pasirašymo sutartyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo uždėdamas grafoje „Bendrovės vardu“; 2012-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, uždėdamas grafoje „Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. N.“; 2012-06-21 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje dėl įsipareigojimo už 3.000.000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, uždėdamas grafoje „Pirkėjo vardu“; 2012-06-21 paprastajame neprotestuotiname vekselyje uždėdamas grafoje „Paprastojo vekselio davėjo parašas“, šiais neteisėtais veiksmais padarė didelę - 3.040.000 Lt žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
A. P. , veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė didelę žalą, o būtent:
A. P., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., siekdamas apgaule, bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) turtą, kuris (R. N.) ne anksčiau 2012-09-05 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1.000.000 Lt sumai, kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį paprastąjį vekselį iki 2012-08-31 be sąlygų įsipareigoja sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), vieną milijoną litų, jį pasirašė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. P., kuris toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pateikdamas žinomai netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 1.003.030 Lt sumą. 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) minėtame biure, notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą L-(duomenys neskelbtini), kurį A. P. minėtą dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, perdavė antstoliui M. P. vykdyti. Nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, 2012-09-06 antstolis M. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl piniginių lėšų 1.003.030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01, iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Nordea Bank Finland PLC“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Nordea Bank Finland PLC“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ į antstolio M. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ išieškojo 574.163,36 Lt, iš kurių, 2012-09-26 pervedė 200.000 Lt į bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“ AB.
R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad 2012-06-21 paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) už 3.000.000 Lt, iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23872/24695 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomos teisę į 823/24695 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį kartu su A. P. pasirašė, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Tokiu būdu A. P., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1.000.000 Lt vertės turtinę teisę, bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.
G. G. , veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule, įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent:
G. G., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N. ir V. N., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nekilnojamąjį turtą, žinodamas, kad V. N. nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir neįgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią, ne vėliau 2012 m., Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikalstamu būdu organizavo 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, kurią atstovavo R. N.. Pastarasis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, UAB „(duomenys nesklebtini)“ vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2012-06-13, 16:52 val. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Baltijos pr. 123/Minijos g. 123, Klaipėdos m., darbuotojai N. L., patvirtinęs savo parašu pateikė dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką - bendrovę „(duomenys nesklebtini)“, 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ yra 100 procentų akcininkė bei 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. paskyrimo.
VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo darbuotoja N. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, pateiktus dokumentus perdavė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus vyresniajai specialistei M. V., kuri nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, 2012-06-14 įregistravo Juridinių asmenų registre.
R. N., neteisėtai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nekilnojamojo turto agentūroje), esančioje Minijos g. 123/Baltijos pr. 123, Klaipėdos m., direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ne anksčiau 2012-06-29 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K., nesuvokdamas R. N. nusikalstamų ketinimų) įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, o būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu S. (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 279,85 m2 ploto pastatui – sanatorijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 71,64 m2 ploto pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.
R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m., dalyvaujant V. N., neteisėtai pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ „Registrų centras“ apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. Po ko, 2012-06-15 laikotarpiu tarp 10 val. ir 11 val., minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., jis (R. N.) pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį aukščiau minimą nekilnojamąjį turtą. Nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, notarė S. L. 2012-06-15, minėtame notarų biure, paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1.020.000 Lt parduoda pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Palangos m.; pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį S. (duomenys neskelbtini), Palangos m. ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangos m., nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kurią pasirašė sandorio šalys.
R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 2012-06-22 kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sudarytą 2012-06-15 pirkimo - pardavimo sutartį, ne anksčiau 2012-07-10 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba atspausdino bei pasirašė 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria jis (R. N.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 1.020.000 Lt skolos perėmimo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012-06-15 pirkimo – pardavimo sutartį už 970.000 Lt ir tokiu būdu G. G., veikdamas bendrininkų grupėje su V. N. bei R. N., savo vardu, įgijo didelės –1.020.000 Lt vertės turtinę teisę.
UAB „(duomenys nesklebtini)“ apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:
UAB „(duomenys nesklebtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys nesklebtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, bendrovei atstovaujančiam direktoriui R. N. veikiant bendrininkų grupėje su V. N., siekiant apgaule UAB „(duomenys nesklebtini)“ vardu įgyti svetimą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) akcijas, priklausančias R. P. ir G. V., R. N. žinant, kad V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir nėra įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią, ne vėliau 2012 m., Kaune (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, V. N. nusikalstamu būdu organizavus 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, kurią atstovavo pats R. N., jis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) akcijų, parduoda jas už 25000 Lt bendrovei „(duomenys nesklebtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį pasirašė su V. N. ne anksčiau 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m.
Tokiu būdu, UAB „(duomenys nesklebtini)“ įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės - 3.067.610 Lt vertės turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.
Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:
Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), atstovaujama generalinio direktoriaus A. P., kuris vadovaudamas bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, bendrovei atstovaujančiam direktoriui A. P. veikiant bendrininkų grupėje su R. N., siekiant apgaule, bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) turtą, kuris (R. N.) ne anksčiau 2012-09-05 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1.000.000 Lt sumai, kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2012-08-31 be sąlygų įsipareigoja sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), vieną milijoną litų, jį pasirašė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. P., kuris toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pateikdamas žinomai netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 1.003.030 Lt sumą bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) minėtame biure, notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą L-(duomenys neskelbtini), kurį A. P. minėtą dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, perdavė antstoliui M. P. vykdyti. Nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, 2012-09-06 antstolis M. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl piniginių lėšų 1.003.030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01, iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Nordea Bank Finland PLC“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Nordea Bank Finland PLC“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ į antstolio M. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ išieškojo 574.163,36 Lt, iš kurių, 2012-09-26 pervedė 200.000 Lt į bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.
R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad 2012-06-21 paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą - 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) už 3.000.000 Lt, iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23872/24695 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomos teisę į 823/24695 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį kartu su A. P. pasirašė, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Tokiu būdu bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo didelės – 1.000.000 Lt vertės turtinę teisę, bei pagamino netikrą dokumentą, dėl ko padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.
Kaltinamasis V. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo 1994 m. Jo kolega iš Danijos rekomendavo jų įmonę Danijos TRM atstovui. Jis su broliu, jų valdomos įmonės patalpose, įrengė darbo vietas, supirko visą reikalingą įrangą, gamybos priemones, pasamdė darbuotojus, pradėjo verslą. Pirmoji direktorė, kuri ir dabar direktoriauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1994 m. buvo R. M.. Danijos įmonė buvo patenkinta darbu, kadangi kolektyvas buvo geras, įmonės rodikliai geri, praplėtė įmonės veiklą. Verslui prižiūrėti, savo darbuotojos R. P., paprašė darbo vietą perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su R. M. vykdyti tą veiklą. Jis su broliu tuo metu turėjo ir daugiau įmonių, kurių viena buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nešė apie 20 mln. apyvartą ir buvo viena iš trijų didžiausių įmonių Lietuvoje. 1997 m. visus darbuotojus sukėlė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė tik kabelinių jungčių sujungimo paslaugos teikimu. 1999 m. vienas geras jo pažįstamas iš Danijos H. K. pasiūlė nupirkti 1/3 įmonės už 500 tūks. Amerikos dolerių. 1999 m. pabaigoje pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal mokestinius Danijos reikalavimus įmonė turėjo būti iškelta į nedidelį fondą, t.y. komanditinę ūkinę bendriją (toliau – KŪB), kadangi pilietis H. K. Danijoje ėmė paskolą dalei lėšų. Kad nebūtų rizikų, buvo nuspręsta, kad H. K. bus tik komanditorius ir neprisiims jokių rizikų. Šios lėšos buvo pervedamos dalimis 2000-2002 m. į jo asmeninę sąskaitą AB „Šiaulių banke“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 1999 m. pabaigoje, kurioje jis su broliu buvo akcininkais. Minėta bendrovė buvo KŪB tikrasis narys. Pagal tarptautinę praktiką, fondo valdytojai tampa tikraisiais nariais, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis steigė su broliu. Tikrieji nariai būna neribotos atsakomybės partneriai - atsako visu savo turtu, o investuotojai tampa komanditoriais – ribotos atsakomybės partneriais, kurie atsako ne visu savo turtu, o tik įnašo dydžiu. Šiuo atveju jų visų trijų įnašo dydžiai buvo po 1 tūks. litų. Pagal LR Ūkinių bendrijų įstatymą, KŪB sudaro bendros firmos tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Joje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas komanditorius. „(duomenys neskelbtini)“ tapo šiuo tikruoju nariu. Jei tikrasis narys būna parduodamas ar išstoja, bendrija turi surasti kitą tikrąjį narį arba turi būti išformuojama. Negalima parduoti tikrojo bendrijos nario ir bendrija negali toliau veikti, kadangi tai yra viena įmonė, kuri nėra daloma. Bendrijos steigimo sutartyje nurodoma, pinigų paėmimas asmeninėms išlaidoms iš kasos tvarka. Savininkai komanditoriai gali pasiimti išankstinį pelną. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę vadovauto bendrijai, o komanditorius - neturi. Tikrasis narys negali turėti tokios pat kitos veiklos. Partneris H. K., kažkur po metų, pardavė savo dalį dar vienam danui P. B. ir tada atsirado keturi nariai komanditoriai – M. K., kuri veikė savo vyro vardu, P. B. ir jis su broliu ir vienas tikrasis narys „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu, jis su broliu turėjo ir kitą veiklą – transporto įmonę. 1997 m. pasirašė su Parex banku lizingo 12 mln. litų sutartį, pagal kurią išsilizingavo 60 vilkikų, 60 puspriekabių ir kt. įrangos. 1998 m. ruošėsi pradėti veiklą, tačiau prasidėjo Rusijos krizė. Kadangi nebuvo Europos bendrijoje, dirbti Europoje nebuvo leidžiama. Kadangi buvo išlizinguota toks didelis kiekis automobilių, Parex bankas, kad nesubankrotinti įmonės ir turtas kažkur nepakibtų, sudarė sutartį, kad 60 vilkikų ir 60 puspriekabių perkels į naujai registruotą įmonę ir lizingas ilgainiui bus atlygintas, kas ir buvo padaryta. 2001 m. pabaigoje Parex banke įvyko pasikeitimai, vadovas Z. V. buvo atstatydintas, o Parex bankas buvo išformuotas ir naujieji Parex lizingo savininkai, vadovai, pakėlę sutartis rado, kad jis su broliu už šį sandorį buvo laidavę asmeniškai, ir per tuos du metus priskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos, kas sudarė apie 2 mln. dolerių, pakibo kaip jo su broliu įpareigojimai. 2001 m. pabaigoje Parex bankas pareiškė ieškinį ir 2002 m. teisėjas Ž. B. priteisė iš jo ir brolio kolegialiai 660 tūks. litų civilinį ieškinį, išieškant iš jų abiejų turto. 2001-2002 m. visas turimas įmones jis su broliu ar perrašė kitoms įmonėms, kurių savininkai buvo jų pažįstami asmenys, kuriais jiedu pasitikėjo ir galėjo valdyti tas įmones per juos, ar tiesiogiai išviešinant registre, nesudarius nei vienos akcijų pardavimo sutarties. G. V. pasikvietė iš Kauno dirbti, juo pasitikėjo, jo vardu išviešino „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Įmonė nebuvo su didžiuliais pelnais, ji tik buvo valdanti komanditine bendriją. Įmonę valdė, nurodymus duodavo per R. P.. Jie su kolegomis danais plėtė verslą. D. K., H. K. ir P. B. įsteigė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip tos įmonės savininkai pradėjo statybą - verslo parką laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau – LEZ). Pirmasis nuomininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, paskui buvo įkeltos kitos pažįstamų įmonės, kad būtų galima gauti bankinį finansavimą. 2004 m. pastačius tas patalpas Klaipėdos LEZ, „(duomenys neskelbtini)“ visus žmones ir įrangą perkėlė į nuomojamas patalpas. Nors registro duomenimis jis neturėjo jokio ryšio, tačiau visur dalyvavo. P. B. ir S. J. ieškojo, kas galėtų gaminti internetinius kabelius atlikti kokybiškai ir pigiau Lietuvoje. Buvo derybos ir tokiu būdu buvo įkurta įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir į tą įmone visi žmonės buvo perkelti. Buvo sutarta, kad akcijos bus pasidalintos per puse, o įmonės vadove bus R. P.. 2003 m. lapkričio mėn. Ūkio Ministerija nustatė, kad registruojant ūkinę komanditinę bendriją privalo būti du tikrieji nariai. Sutarus, kad šią veiklą perkels į „(duomenys neskelbtini)“, komanditinę ūkinę bendriją perims danai ir jie susiras du tikruosius narius. Toje KŪB buvo nutarta palikti plastmasinių krapštukų pakavimą - šią veiklą pasiliks danai, o jis su „(duomenys neskelbtini)“ darys kitą verslą, be to, danai mokės komisinius. Po pusės metų S. J. nevykdė įsipareigojimų. 2004-2005 m. visus žmones vėl iš „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė į „(duomenys neskelbtini)“, į UAB ne į KŪB, nes ji buvo atiduota danams. Pradėjus veiklą, atsirado klientų, veikla vystėsi. 2005 m. jis pradėjo gyventi su nauja šeima. Iš pradžių nuomojosi Palangoje namo dalį, vėliau šį namą nusipirko. Į veiklą jis nesikišo, gaudavo iš jos naudas, į įmonę atvykdavo per 3 mėn. kartą. Kai sutarė, kad R. P. užsiims veikla, paprašė 50 proc. akcijų išviešinti R. P. vardu, bet jokių sutarčių jis nepasirašinėjo. Kadangi artėjo prie 2006 m. ekonomikos krizės, matė, kad fondas akcijų nebepirks, 49 proc. akcijų liepė išviešinti R. P. vardu, kad kaip patikimas asmuo ir kontroliuodama veiklą, galėtų bendrauti su užsienio partneriais kaip savininkė. 1 proc. paliko V. vardu, kadangi registre tikrinant duomenis, jie nėra viešinami ir sunkiau nustatyti, kas yra tikrasis įmonės valdytojas. 2006 m. jam su R. P. gimė dukra ir buvo kalbama, kad slepiamas turtas ir bus išieškomas turtas iš giminių. V. niekada negavo jokių dividendų, jo atlyginimas buvo 200-300 Lt. R., kadangi augino jo dukrą, jos atlyginimas kartais siekė ir 10 tūks. Lt, tačiau jokių dividendų ji negaudavo. Kai buvo išviešintos akcijos V., 2002 m. jam buvo paskirta 98 tūks Lt pelno, o sekančiais metais, kai įmonė buvo neva parduota, buvo paskirstyta ir užprotokoluota 317 tūks Lt pelno. Kadangi kaip minėjo jis savo turto negalėjo turėti, tai buvo jo valdoma latviška įmonė. Jos vardu buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir statomas fabrikas LEZ. Į šį fabriką 2008 m., kadangi buvo prasidėjusi krizė ir trūko finansavimo, jo nurodymu buvo parvesta 500 tūks. Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė pervesti 120 tūks. Lt į įmone „Innovate technology“, kurios direktoriumi buvo, už Rusijos rinkos tyrimą, kurį ir parašė. Kaip asmuo jokių naudų negaudavo, kadangi antstolis buvo areštavęs visas sąskaitas. 2006 metais įsigijo pastatą Palangoje. Kadangi šis pastatas buvo laiduotas latvių kapitalo kaupimo įmonės vardu, tuo pastatu laidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybą ir buvo paėmęs iš Šiaulių banko 1 mln. 600 tūks. Lt paskolą. Kadangi reikėjo mokėti ne mažas palūkanas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paskolos sutartį su Latvijos kapitalo kaupimo įmone, kurios direktorius buvo latvis ir kurio akyse nei R. P., nei V. nebuvo matęs, ir pervedė 336 tūks. Lt kaip paskolą į kapitalo kaupimo sąskaitą Latvijoje. Iš jos buvo sumokėtos palūkanos Šiaulių bankui už paskolą dėl namo įsigijimo. Kadangi 2009-2010 m. kapitalo kaupimo kompanija bankrutavo, bankroto administratorius P. P. pradėjo vykdyti procedūras ir R. P. žinojo apie vyksmą. Jis tuo metu tarėsi su Snoro banku dėl finansavimo išpirkti tą pastatą. Pateikė dokumentus, bet Snoro bankas, kaip tik tuo metu buvo nacionalizuotas. Tada jam nebuvo ką daryti ir jis R. P. nurodė suorganizuoti paskolą Šiaulių banke ir išpirkti reikalavimą iš bankroto administratoriaus. Dėl to namo su L. N. konsultavosi prieš pirkdamas, kad gal bus galima nupirkti, amortizuoti, kadangi suma didelė, gal pelno pajamų mokesčius mažins „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasakė, kad sanatorijos veikla, kuri neregistruota, nėra suderinama su šia elektronikos veikla, pastatas nenaudojamas, o tik jis jame gyvena, tai pasakė, kad amortizacinio užskaitymo nebus galima daryti. Po pastato įsigijimo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis pajautė, kad jam atvažiavus į įmonę, atsirado kolektyvo atšalimas. Kolektyvas buvo pradėtas nuteikinėti, pradėjo į jį žiūrėti šalčiau. Susitiko su R. P., ji pasakė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi akcijų ir yra niekas. Suprato, kad vyksta verslo perėmimas. Pasikonsultavao su savo senais draugais, kurie išaiškino, kad jei kreipsis civiline tvarka, bandydamas įrodinėti, kad nebuvo sutarčių ir apmokėjimų, po ilgo bylinėjimosi, atgaus įmonės akcijas, kurioje turtas bus vienaip ar kitaip išparduotas ir atgaus arba bankrutuojančią įmonę ar netoli bankroto esančią. Kitas kelias, jei jis neturi dokumentų, įrodančių, kad perleido turtą, tai gali akcijas parduoti ir jas pardavęs ginčytis. Jis pakalbėjo su latviais, ir jie perėmė jo skolą. Jie tuo pagrindu, kad yra skola, sutarė įmonę parduoti. Prieš akcijų pardavimą, prieš mėnesį, su R. N., kaip latvių atstovu, nieko nesakydami, apžiūrėjo įmonės patalpas, pašnekėjo su buhalteriais, R. N. patvirtino latviams, kad pagal įstatymus galima daryti tokį sandorį. Tada pasirašė sutartį ir tas akcijas jis pardavė. Atvykus perimti įmonės, R. M. pasakė, kad jis su Rimute susitaikys, o ją išmes iš darbo ir atsisakė vykdyti visus nurodymus. R. M. puikiai žinojo, kas yra tikrasis įmonės valdytojas. Esmė tame, kad 2003 m. kai pasikeitus įstatymui reikėjo atrasti antrąjį narį, buvo keisti įstatai visose UAB ir perregistravimo registre metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios buvo iki to laiko materialios, 2003 m. pasidarė nematerialios. Pagal šį nurodymą, kuris aiškiai buvo padirbtas, buvo užvestas akcijų registracijos žurnalas ir visos akcijos iki pat steigimo, buvo suregistruotos kaip nematerialios, t.y. beskubant buvo padaryta klaida. Tų pačių klaidų yra ir sutartyse V. su P.. Dar vienas dokumentas, kuris teismui turėtų būti įdomus, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės G. R. su direktorės R. R. 2003-02-07 pranešimas, kad įmonė nevykdo veiklos, bet patiria veiklos išlaidas, todėl nuostolis sudaro 20 849 Lt ir susidarius tokiai padėčiai siūloma dengti nuostolius papildomais įnašais. V. sakė, kad nusipirko įmonę, kuri yra švari, graži, vietoj to, kad steigti naują. Tai taip išeina, kad nepasidomėjo, kad įmonė turi 20 tūks. nuostolio. Po šio pranešimo, jis jos draugės butą išnuomojo įmonei, pervedė jai tuos pinigus, nuo mokesčių pabėgdamas, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudengtos šitos skolos. Šie įnašai buvo padaryti, kad tikrasis narys neturėtų mokestinių įpareigojimų. 2004 m. KŪB užsakė auditą, kurį atliko „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo paminėta, kad du iš komanditorių P. B. ir H. K. įsipareigojo paskolinti įmonei 108 906 Lt., tai kalbėti, kad nieko nežino ir niekas nevyko, yra neteisinga. R. R. dirbo įmonėje kaip operatorė, o dokumentus, jo nurodymu, R. P. liepdavo paruošti V. T..
Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, fonde buvo ir daugiau įmonių, kurias valdė ir tų įmonių lėšos buvo (duomenys neskelbtini) fonde. Kadangi neturi finansinio išsilavinimo, tai kartais iš vienos įmonės paimdavo lėšas ir įdėdavo į kitą įmonę. Buhalterijoje tai buvo užfiksuota. Ir tie baudžiamieji įsakymai, kuriais yra teistas, yra už šiuos dalykus. Kaip asmuo fondui skolingas nebuvo, kaip direktorius, buvo iš įmonės paėmęs lėšų, įnešė jas į kitas įmones. Po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo bankrotinamas, tai P. P. kaip bankroto administratorius, tą, ką jis buvo paėmęs kaip direktorius, sudėjo, kaip jo asmeninę skolą. Tos skolos liko 800 tūks. Buvo sudaryta taikos sutartis, tą skolos dalį padengė UAB „(duomenys nesklebtini)“, kaip ir minėjo, kad galėtų šiuo pagrindu parduoti akcijas. Jis buvo susijęs įvairiausiais būdais su labai daug didelių įmonių. R. J. pažįsta, nežino ar jis jį pasiūlė. Nepasakys, kas buvo UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcininkai, reikia žiūrėti registre. Negali pasakyti su kokiomis įmonėmis ir kaip jis buvo susijęs, nes nesirengė tam. UAB „(duomenys nesklebtini)“ ar vykdė veiklą ir kokiu metu, reikia pasitikslinti, negali pasakyti. Negali atskleisti, kaip susikirto keliai su R. N.. 2012-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo surašytos Kaune V. M. kontoroje, patvirtino, kad akcijos nėra nei įkeistos, nei parduotos. Paruošė sutartį ne jis, kas dokumentą surašė, nežino. Buvo parduota 100 proc. akcijų po 100 Lt, parduota buvo už 25 tūks. Lt, nes, įmonės vertė ne visada priklauso akcijų nominalo kaina, už kokią kainą buvo suderėta, už tokią buvo parduota. Pats pas notarą nebuvo, bet R. N. buvo atsivedęs į sanatorijos pastatą ir jį aprodė. R. N. žinojo, kad pastatas buvo įmonės turtas. 2012-06-15 vyko pas R. P., nes norėjo pabendrauti. Sanatorijos nuomos jam nereikėjo, kadangi jis ten gyveno ir dabar tebegyvena. Kadangi R. P. augina jo dukrą, ir pasakė, kad šioje įmonėje jis nieko neturi, buvo jo žmogiškas pasiūlymas, kad nepalikti R. P. be nieko, pasiūlė pasirašyti akcijų pirkimo sutartį. Kada buvo Parex ieškinys, brolis jam pardavė savo dalį, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo vienintelis akcininkas. Jis žino, kaip reglamentavo KŪB 1990 metų įstatymas, tačiau jis neturi juridinio išsilavinimo. Jis neperrašė, o tik išviešino akcijas, kad jam būtų saugiau. Akcijos buvo išviešintos direktorės pranešimo pagrindu. Ar visos jo valdomos įmonės yra bankrutavusios, nepasakys, tai yra komercinė paslaptis. Dauguma jo valdomų įmonių buvo UAB. Perkeldavo lėšas kaip direktorius, o kaip įmonės direktorius išimdavo pinigus iš kasos. Kasoje likdavo trūkumas, kartais paskola. Pinigai buvo įnešami į kitą įmonę kaip nuo akcininko arba kaip kitos įmonės paskola. Neatsakys, kodėl ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo kitokie. Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo jo, bet nuomos sutartis, kad buhalteriškai tvarkytis, turėjo sutartis išsirašęs ir kapitalo kaupimo kompanijoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal nuomos sutartį ir dabar gyvena šiame pastate. Kol byla nebus išnagrinėta, teismas sustabdė jo iškeldinimą. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditorius. Turėjo pajų toje įmonėje. Negali atsakyti apie pajų pirkimus ir pardavimus. Teigia, kad pastatas priklausė jam, nes valdė kapitalo kaupimo kompaniją. Nuo 2002 metų, kai buvo priteista bauda, turto savo vardu neturi, todėl turtas valdomas per patikėtinius, statytinius, kt. įmones ir pan. Pastatas buvo įsigytas iš karto, jis buvo įkeistas. Akcijų pardavimas buvo derinamas kažkurį laiką, aprodomos patalpos. Šių akcijų pardavimą jis pasiūlė R. N.. G. G. žino seniai. Pirmą kartą pamatė byloje prieš keturis metus. Apart to, kad susitinka byloje, nėra turėjęs su juo jokių pokalbių ir asmeniškai nepažįsta. Nieko nežino, apie jam inkriminuotą veiką, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. N. ir G. G., apgaule įgijo turtinę teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinį įsipareigojimą 970 tūks. Lt. Nedalyvavo jokiose veikose. Jis R. N. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bet apie G. G. dalyvavimą šioje veikloje nieko nežino. Jis pats akcijų registravime nedalyvavo, jis pardavė akcijas ir tuo jo veikla baigėsi, apie G. G. nieko nežino. R. K. iš matymo pažįsta. Jam yra žinoma, kad buvo derinama ar pastatas Palangoje gali būti tokios vertės, kurią jis nurodė. Šiuose reikaluose apie G. G. veiklą nieko nėra žinoma. Kadangi pastatas nebuvo įmonės, veikloje nebuvo aktyvuojamas. Kiek suprato pastatas buvo planuojamas parduoti, tai žino, bet apie G. G. sąsajas, su šia veikla, nieko nežino. Apie tai, kad R. K. pardavė pastatus T. M. iš esmės žino, bet šioje veikloje G. G. nebuvo ir apie jo dalyvavimą nežino. Apie tai, kad R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę G. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo tik iš kaltinimo, o pats šiuose reikaluose, nedalyvavo visiškai. G. V. neperleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tuo metu, kai akcijos buvo išviešintos jo vardu, jis manė, kad teisminis procesas užtruks metus, rizika bus praėjusi ir akcijas perims atgal. Nebuvo sudaryta jokia akcijų perleidimo ar paradavimo sutartis, išskyrus V. T. paruoštą lapą, kad tikrasis įmonės akcininkas yra G. V.. Registrų centrui buvo pateiktas tik direktorės pranešimas. M. N. perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jam pirkimo-pardavimo sutartimi. Jis nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti pastatus iš bankrutuojančios kapitalo kaupimo kompanijos. Tai nurodė R. P., nes ji tuo metu dar klausė jo. Bankui buvo įkeistas R. P. turtas, sklypas (duomenys neskelbtini), kurį nupirko, kai gyveno draugiškai. Butas (duomenys neskelbtini) g., pirktas mamos vardu. Kadangi R. P. dėl jų veiklos turėjo ieškinį mokesčių inspekcijoje, tai buvo perkamas mamos vardu ir sumokėta 45 tūks. dolerių, kurių nei mama, nei R. negalėjo turėti. Tas turtas buvo įkeistas jo prašymu, nes tikėjosi, kad veikla vyks normaliai, įmonė išmokės paskolą ir tą turtą atiduos.
Kaltinamasis R. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 metų pavasarį Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi Latvijos pilietis A. S., kuris nurodė, kad jo pažįstamam asmeniui S. B. V. N. skolingas 880 tūks. litų. Susipažinęs su dokumentų kopijomis, nustatė, kad V. N. skolingas UAB "(duomenys nesklebtini)", o ne S. B., tačiau taip pat nustatė, kad S. B. yra UAB "(duomenys nesklebtini)" naudos gavėjas, nes jam priklauso Latvijos ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio pavadinimo tiksliai neatsimena, gali būti T., arba pavadinime yra žodis T.. Šis Latvijos asmuo valdė UAB "(duomenys nesklebtini)", kuriai priklausė 100 proc. UAB "(duomenys nesklebtini)" akcijų. Paskambino V. N., su kuriuo maždaug prieš 10 metų turėjo verslo reikalų. Atvykęs į Kauną, pastarasis susitiko su juo ir paaiškino, kad grynųjų pinigų jis neturi, tačiau pasiūlė atsiskaityti vertybiniais popieriais - UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijomis, kurios visos jam priklausė nuosavybės teise. Iš VĮ juridinių asmenų registro parsisiuntė UAB "(duomenys neskelbtini)" juridinių asmenų registro duomenų išrašą, kuriame V. N. kaip akcininkas nebuvo nenurodytas, išviešintas juridinis faktas, kad VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre pateiktas akcininkų sąrašas. Šie VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre registruoti faktai jam suteikė informaciją, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovai Juridinių asmenų registrui yra pateikę duomenis, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų yra du arba daugiau. Toliau derybos vyko Palangoje, V. N. namuose. Įvertinęs VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro informaciją, V. N. išsakė savo abejones dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų. V. N. jį informavo, kad, dėl gręsiančio išieškojimo iš jo turto, buvo pavedęs UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovei pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui žinomai neteisingą informaciją, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkas yra kompiuteristas G. V.. Kai įmonės veikla pradėjo augti, V. N. pavedė UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovei pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre žinomai neteisingą informaciją, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" dalyvių yra daugiau nei vienas, o, įsigaliojus LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms dėl akcininkų sąrašo sudarymo ir teikimo VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui, V. N. pavedė UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovei pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui žinomai neteisingą informaciją, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkai yra kompiuteristas G. V. ir V. N. dukros mama bei UAB "(duomenys neskelbtini)" produktų pardavimo vadovė R. P.. Pasiteiravus, kas vadovauja UAB "(duomenys neskelbtini)" komercinei veiklai, V. N. atsakė, kad tuo momentu faktinė vadovė buvo R. P., tačiau jis ja nevisiškai pasitiki dėl nutrūkusių šeimyninės partnerystės santykių, todėl vadove yra skyręs savo klasiokę R. M.. V. N. paklausė, ar jis tikrai niekada nėra sudaręs sandorio dėl akcijų perleidimo ir perdavimo kitų asmenų nuosavybėn, ar niekas, niekada ir iš niekur neištrauks ir nepateiks akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, indeksuotų akcijų ar akcijų sertifikato. V. N. jam patvirtino, kad jis niekada nėra sudaręs ir/ar pasirašęs susitarimo dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų nuosavybės perleidimo ateityje ar nuosavybės teisės perleidimo dokumento, todėl niekada, niekas ir niekam nepateiks jokio rašytinio dokumento dėl jam priklausančių akcijų ir akcijų nuosavybės teisių perleidimo. Visus VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui pateiktus UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus dėl G. V. ir/ar R. P. buvimo UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkais, V. N. pavedimu bendrovės vadovai bei G. V. ir R. P. klastojo, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis apie G. V. ir/ar R. P. buvimą UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkais. Tokiu pačiu būdu periodiškai buvo klastojami ir visi UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų sprendimai ir protokolai. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre išviešinti faktai nepagrįsti jokiais V. N. pasirašytais dokumentais, todėl jis sutinka akcijų perleidimo sutartyje šį savo pareiškimą patvirtinti ir už jo teisingumą atsakyti. Įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, kad jokiu sandoriu nuosavybės teisių į UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas V. N. nėra perleidęs, iš neteisės teisė neatsiranda, t.y. dokumentuose įrašyta žinomai neteisinga informacija teisinių pasekmių dėl nuosavybės perėjimo kitiems asmeninis lemti negali. Remdamasis civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcija, sprendė, kad sandoris dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų su V. N. yra teisiškai pagrįstas ir gali būti sudarytas. Vertindamas būsimo sandorio sąlygas susipažino su vieša informacija apie UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą ir veiklą. Sužinojo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" elektros spintų gamybos veiklą vykdo nuomojamose patalpose Klaipėdoje, nors yra nupirkusi jos veiklai visiškai nereikalingą namą Palangoje, kuriame gyvena V. N.. Pažymėtina, kad pastarasis faktas galutinai paneigė jo abejones dėl V. N. akcijų nuosavybės teisių, nes tam, kad bendrovė pirktų prabangius namus, be abejonės turi būti de facto bendrovės naudos gavėjas, o UAB naudos gavėjas yra akcininkas. 2012 m. birželio pradžioje su V. N. nuvyko į UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpas, kur V. N. supažindino jį su vadove R. M., buhaltere L. N., apžiūrėjo ofiso gamybines patalpas. Jis pasiūlė A. S. veiksmų planą, kad tikslu vykdyti skolos iš V. N. išieškojimą, jį, t.y. R. N., reikia paskirti UAB "(duomenys nesklebtini)" vadovu. Po kažkiek laiko gavo informaciją, kad sprendimas dėl jo skyrimo UAB "(duomenys nesklebtini)" vadovu priimtas. Pradėjo kompleksiškai ruoštis būsimai veiklai. Nusprendė, kad, tapęs UAB "(duomenys nesklebtini)" vadovu, nedelsiant: Sudarys sandorį su V. N. dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų įsigijimo už V. N. skolą su sąlyga, kad skola bus nurašyta, kai UAB "(duomenys nesklebtini)" iš UAB "(duomenys neskelbtini)" dividendų ar kita forma gaus turto, ne mažiau kaip už 880 tūks. litų; skirs save UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu; esant pirmai pasitaikiusiai progai parduos V. N. namą; vietoj nuomojamų patalpų įsigys gamybai reikalingą nekilnojamąjį turtą. Priėmęs šiuos sprendimus, sulygo su Lietuvos ir Kanados UAB "(duomenys neskelbtini)", kad už 3 mln. litų be PVM, ateityje jam tapus vadovu, jie UAB "(duomenys neskelbtini)" parduos apie 2,5 ha sklypą su statiniais Kaune, (duomenys neskelbtini), o 1 mln. litų avansą galės apmokėti vertybiniu popieriumi/vekseliu. Susitarė su L. G., kad šis organizuos sandorio su Lietuvos ir Kanados UAB "(duomenys neskelbtini)" finansavimą iki 2 mln. litų sumai, už ką priims sprendimą išleisti ir jam perleisti 80 proc. UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų, kurias grąžinęs, gautas lėšas galės atpirkti nominalia verte. Susitarė su UAB "(duomenys neskelbtini)", kad jie organizuos UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančio V. N. namo pardavimą už vertintojų nustatytą kainą. Jo vertinimu V. N. namas buvo vertas apie 1 mln.200 tūks. litų. Iš A. S. gavo UAB "(duomenys nesklebtini)" sprendimą dėl jo skyrimo UAB "(duomenys nesklebtini)" vadovu ir pasirašė įgaliojimą D. S. pateikti duomenis VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui dėl naujo vadovo skyrimo. Žinodamas ir nė kiek neabejodamas, kad V. N. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas, UAB „(duomenys nesklebtini)" vardu įgijo V. N. turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)" registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) akcijas. Jis 2012-06-13 surašė ir atspausdino tikrą dokumentą - 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pikrimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė šiandien dienai visiškai pasitvirtinusius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)", registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), akcijų, parduoda jas už 25 tūks. Lt jo atstovaujamai bendrovei „(duomenys nesklebtini)", registruotai Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). R. minėtą dokumentą su V. N. pasirašė tiksliai 2012-06-13 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. 2012-06-13 VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Baltijos pr. 123/ Minijos g. 123, Klaipėdos m., patvirtinęs savo parašu pateikė dokumentus, kuriuose nurodė absoliučiai teisingus duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininką - bendrovę „(duomenys nesklebtini)", 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys nesklebtini)" yra 100 proc. akcininke bei 2012-06-13 sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo atšaukimo ir naujo vadovo - R. N. paskyrimo. Teisėtai ir pagrįstai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, 2012-06-14, UAB „(duomenys neskelbtini)" ofiso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti neabejotinai teisingi duomenys apie tai, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, o būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 279,85 m2 ploto pastatui - sanatorijai, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; 71,64 m2 ploto pastatui -sandėliui, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m.; kiemo statiniams, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m. 2012-06-14 su UAB "(duomenys neskelbtini)" sudarė UAB "(duomenys neskelbtini)" parengtą sutartį dėl V. N. namo rinkos vertės nustatymo. 2012-06-14 UAB "(duomenys neskelbtini)" užsakė ir gavo naują UAB "(duomenys neskelbtini)" antspaudą. 2012-06-14 iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gavo džiugią informaciją, kad V. N. namui yra pirkėjas už 1 mln. 20 tūks. Litų. Pirkėjas sumokės ir notarinius mokesčius. Apie tai informavo V. N., nors iš tiesų buvo tikras, kad jis ir yra tas pirkėjas. 2012-06-14 (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m., dalyvaujant V. N., teisėtai pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir pateikęs tai patvirtinančius dokumentus notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį V. N. nekilnojamąjį turtą bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ „Registrų centras" apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)", reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. 2012-06-14 vakare gavo iš UAB "(duomenys neskelbtini)" turto vertintojo M. K. žodinę informaciją, kad turto vertės nustatymo pažymoje V. N. namo rinkos vertė yra 980 tūks. Litų. Apsidžiaugė, kad parduoda už 1 mln. 20 tūks. litų ir, atskaičius 3 proc. tarpininko UAB "(duomenys neskelbtini)" komisinių, V. N. namo pardavimo kaina bus netgi didesnė už rinkos kainą. 2012-06-15, ryte minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo teisėtai pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui R. K. parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taip pat įvykdė ir notarės nurodymus dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininko ir UAB "(duomenys nesklebtini)" akcininko sprendimo parduoti turtą pateikimo, nors pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatus to visai nereikėjo, ir gavo bei pateikė suderintą parduodamo žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. 2012-06-15 sudarė sandorius su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl trumpalaikės UAB "(duomenys neskelbtini)" nuomojamo turto fizinės apsaugos valdymo perėmimo laikotarpiui. Planavo tai padaryti per savaitę. 2012-06-15 registravo savo parašą SEB banke, gavo naujas prieigas prie elektroninės bankininkystės. 2012-06-15 su V. N., kuris prašė neišgąsdinti jo klasiokės R. M., ir su antstole V. D. nuvyko į UAB "(duomenys neskelbtini)" nuomojamas patalpas ir įteikė R. M. akcininko sprendimą dėl atšaukimo iš UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovo pareigų ir įpareigojimą perduoti turtą, dokumentus ir seną antspaudą. Nors V. N. jį patikino, kad su jo klasioke R. M. problemų dėl įmonės valdymo nebus, R. M. paprieštaravo jo nurodymams. Išėjęs iš UAB (duomenys neskelbtini)" nuomojamų patalpų sužinojo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" įvykdė pavedimą ir V. N. namas yra parduotas. Tarp kitko, buvo tikras, kad namą nupirko V. N., kuris dėl jo jam perduotos informacijos apie namo pardavimą visiškai nesureagavo ir toliau vykdė sutartus įsipareigojimus bendradarbiauti perimant UAB "(duomenys neskelbtini)" valdymą, t.y. jo nurodymu pakeitęs UAB "(duomenys neskelbtini)" nuomojamų patalpų durų spynas, šeštadienį, 2012-06-16, įleido darbuotojus pakrauti produkcijos. UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo 2012-06-15 vykdė jo pavedimą saugoti UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, tačiau 2012-06-18 ryte, vykdamas į Klaipėdą vykdyti valdymo perėmimo procedūrų, sužinojo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" yra išvyti iš nuomojamų patalpų ir jas perėmė valdyti buvusi vadovė su komanda. Suprato, kad kilo konfliktas dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" valdymo, dar kartą paklausė V. N., ar tikrai niekas ir niekada neištrauks ir nepateiks akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, indeksuotų akcijų ar akcijų sertifikato. V. N. jam dar kartą patvirtino, kad niekada ir niekas nepateiks jokio rašytinio dokumento dėl jam priklausančių akcijų ir akcijų nuosavybės teisių perleidimo, tačiau jau įspėjo, kad tarp jo ir R. P. yra kilęs konfliktas dėl jo naujų šeimyninės partnerystės santykių su V. T., todėl R. P. jau bandė jį išmesti iš nupirkto namo. Suprato, kad susidūrė su klasikiniu atveju, kai, akcininkui nedalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, o tik kaupiant bendrovės naudą, vadovams bei su jais susijusiems asmenims kyla nusikalstamos idėjos priskirti veiklos teikiamą naudą sau. Grįžęs į Kauną susitarė su G. G. dėl reikalavimo teisės pagal V. N. namo pardavimo sutartį perleidimo. Siekiant tai garantuoti, su Lietuvos ir Kanados UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarta išleisti vekselio tinkamą apmokėjimą, nes nepažinojo turto, essančio Palangoje, pirkėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" ir nesijautė tvirtai, kad 2012-07-15 gaus sutartą 1 mln. 200 tūks. litų, o su Lietuvos ir Kanados UAB (duomenys neskelbtini) buvo sulygęs, kad vekselį turės apmokėti vėliausiai 2012-08-31. Po to su advokatu V. M. sudarė teisinių paslaugų sutartį, po ko pavedė jam parengti ir įregistruoti UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatinio kapitalo didinimo, adreso pakeitimo, dokumentus, taip pat preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį su Lietuvos ir Kanados UAB (duomenys neskelbtini), 1 mln. litų vertės vekselį Lietuvos ir Kanados UAB (duomenys neskelbtini) naudai, reikalavimo teisės perleidimo sutartį su G. G.. Advokatas V. M. pavedimą atliko, parengė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį su Lietuvos ir Kanados UAB (duomenys neskelbtini), 1 mln. litų vertės vekselį Lietuvos ir Kanados UAB (duomenys neskelbtini) naudai, reikalavimo teisės perleidimo sutartį su G. G., kuriuos jis, G. G. bei A. P. 2012-06-21 pasirašė. 2012-06-18, būdamas visiškai teisėtu UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios AB „SEB bankas" sąskaitos pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 30.600 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančią „Swedbank" AB banko sąskaitą, ir taip atsiskaitė už puikiai atliktą paslaugą. Tą pačią dieną iš minėtos sąskaitos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančią „DNB Nord" banko sąskaitą 1 tūks. Lt, nurodant pinigų pervedimo pagrindą „Pagal sutartį ", ir taip įvykdė UAB "(duomenys neskelbtini)" sutartinę prievolę atsiskaityti už gautą atlygintiną turto vertinimo paslaugą. 2012-06-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios AB „SEB bankas" sąskaitos, pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 4.900,50 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančią banko AB „SEB bankas" sąskaitą ir taip įvykdė UAB "(duomenys neskelbtini)" sutartinę prievolę atsiskaityti už gautas atlygintinas apsaugos paslaugas. 2012-06-19 AB „Šiaulių bankas" Kauno filialo patalpose, esančiose adresu Vytauto pr. 56, Kaunas, pateikė Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodė absoliučiai teisingus duomenis apie tai, kad nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius, 2012-06-13 sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo. UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu sudarė 2012-06-19 „SB Linijos" paslaugos teikimo sutartį juridiniams asmenims, užpildė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, ko pagrindu teisėtai ir pagrįstai jam buvo suteikta galimybė vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)" AB „Šiaulių bankas" banko sąskaitos. 2012-06-20 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios AB „Šiaulių bankas" sąskaitos, pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 23.000 Lt į advokato V. M. kontoros banko AB „DnB bankas" sąskaitą, nurodant pinigų pervedimo pagrindą „Avansinis mokėjimas pagal 2012-06-18 teisinių paslaugų sutartį", kuriuos advokatas V. M. visiškai atidirbo rengdamas sutarčių projektus, registro dokumentus, teikdamas konsultacijas, ruošdamas procesinius dokumentus, dėl ko pateikė PVM sąskaitas - faktūras. 2012-06-26 iš AB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios AES „Šiaulių bankas" sąskaitos, pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 112 Lt į Valstybės įmonės „Registrų centras" priklausančią banko AB „DnB bankas" sąskaitą, taip apmokėjo už VĮ Registrų centras UAB "(duomenys neskelbtini)" atliktą paslaugą. 2012-06-26 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios AB „Šiaulių bankas" sąskaitos, pasinaudojant elektronine bankininkyste, pervedė 150 Lt į Antstolės V. D. priklausančią banko AB „DnB bankas" sąskaitą, taip apmokėjo už antstolės UAB "(duomenys neskelbtini)" suteiktą paslaugą. Laukė R. M. pranešimo, kada ji bus pasirengus perduoti turtą ir dokumentus, tačiau sulaukė antstolės M. T. skambučio, po ko jo nurodytu advokatų kontoros faksu, 2012-06-27 gavo Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-22 nutartį, kuria apribotos jo teisės: 1) sudarinėti sandorius, susijusius su UAB "(duomenys neskelbtini)" turto perleidimu bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą; 2) neprisiimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis; 3) nepriimti įsakymų dėl darbuotojų atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva. Gavęs šią nutartį suprato, kad komercinėje UAB "(duomenys neskelbtini)" veikloje bendrovės atstovauti negali, todėl toliau apsiribojo atstovavimu teismuose ir kitų UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovo funkcijų, nesusijusių su ūkine - komercine veikla, vykdymu. Jis tapo UAB „(duomenys nesklebtini)" direktoriumi S. B. sprendimu. Realiai, tai įformino „(duomenys nesklebtini)“ buvęs vadovas. Iki to laiko, kur konkrečiai dirbo, nepasakys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą - gamino elektronikos jungtis. Kai buvo nuvykęs su V. N., matė, kad yra rengiama veikla su saulės baterijomis. Matė stovinčias saulės baterijas. Įmonė buvo pelninga. Su V. N. susipažino, kai atstovavo vienus asmenis. Tiksliai nepasakys, gal 2004-2006 m. V. N. dirbo su Danais ir atstovavo Danų bendrovę, kuri norėjo parduoti projektą dėl jachtų prieplaukos. Jo atstovai buvo Lietuvos įmonė. Pirminis siūlymas dėl 2016-06-13 sutarties buvo 880 tūks. litų, bet kadangi norėjo užsitikrinti, kad tikrai sumą gaus, tai sumažino kainą iki 25 tūkst. Prisiėmė žodinį įsipareigojimą, kad bus atsiskaitoma turtu, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis. Pirkėjas 25 tūks. litų sumažino teisės reikalavimą sutarties pagrindu įgytą turtinę teisę ir liko 855 tūks. litų skola. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra kilusi ši reikalavimo teisė. Į juos kreipėsi Latvijos įmonė ir informavo, kad yra skola. Ši skola buvo apskaitoma UAB „(duomenys nesklebtini)" vardu ir išsiaiškino jos pagrindą. Sutartyje yra nurodyta, kad V. N. yra tikrasis įmonės savininkas, nes gavo įmonės steigimo sutartį, pateikė paaiškinimus, kad akcijų niekada nėra pardavęs, brolis 50 proc. akcijų yra perleidęs. Akcijų pardavimo sutartį parengė jis. Neprisimena, kur ją spausdino. Faktiškai sutartis atitinka pasirašymo datą. Sutartį paruošė Kaune, ją pasirašė taip pat Kaune. Tapęs UAB „(duomenys nesklebtini)" direktoriumi, ėmėsi privalomų visų veiksmų. Nusprendė parduoti pastatus, nes jau buvo apmastęs, ką darys tapęs direktoriumi. Išsiaiškino, kad tai yra V. N. namas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jis pateikė akcijų pardavimo sutartį į Registrų centrą. Tai galėjo būti tą pačią dieną, po pietų. Pas notarą važiavo surašyti įgaliojimą R. K. ir patvirtinti sandorio. Negali patvirtinti, bet galėjo būti, kad V. N. buvo kartu. V. N. bendradarbiavo, buvo žadėjęs, kad įmonės valdymą R. M. be vargo jam perduos. Tuo metu, kai buvo sudarinėjamas sandoris, jis įteikinėjo R. M. sprendimą dėl atstatydinimo. Pradžioje įvertino pastatų vertę pats, o tam, kad nesuklystų, užsakė turto vertinimą. Jo manymu, pastatai nebuvo reikalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl norėjo, kad juos parduotų kuo anksčiau, tačiau termino nenustatė. Pastatų pirkimo-pardavimo sąlygos atitiko jo valę, jas suderino įgaliotinis. Pirkėjas pasirašė sutartį, vadinasi jo valia buvo konsoliduota. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nori nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį birželio mėn. gale, kai gavo pranešimą iš antstolės. L. G. buvo kitų klientų grupės narys. Jis žinojo, kad pastarasis turi ryšių su užsienio finansų paslaugas teikiančiais asmenimis. Buvo priimtas sprendimas perleisti akcijas. Buvo pasirašęs birželio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalą - 40 tūks. Litų, t.y. nuo 10 tūks. litų iki 50 tūks., išleidžiant 400 papildomų vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Jas pareiškė įsigyti L. G.. Noras buvo išreikštas, kaip prievolės užtikrinimo įvykdymo priemonė, kur L. G. turėjo organizuoti finansavimą turto įsigijimą iš UAB "(duomenys neskelbtini)" dalies 2 mln. litų. Tai buvo susitarimo dalykas, kad jis padidins kapitalą, o L. G. įsigys tas akcijas. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins finansines lėšas, turto įsigijimui, tada už nominalią vertę akcijas parduos atgal. Sutartis su atidėtu mokėjimu. 2016-06-21 sutartis su L. G. buvo pasirašyta jo kontoroje. L. G. už akcijas sumokėjo 40 tūks. litų. Kada ši suma buvo sumokėta neatsimena. Iš pradžių buvo sumokėta 10 tūks., o po metų 30 tūks., nes sutartis buvo su atidėtu mokėjimu. Išrašė L. G. pinigų gavimo kvitą. Šio dokumento tekstą greičiausiai įsikėlė iš interneto. Į buhalteriją galėjo šio dokumento ir nepateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudą pasidarė pas antspaudų gamintoją. R. M. jam neperdavė įmonės atspaudo ir dokumentų. 40 tūkstančių, kuriuos gavo iš L. G., turi. Neatsimena tiksliai kaip susidūrė keliai su UAB "(duomenys neskelbtini)" generaliniu direktoriumi. Gal pirko pas jį trinkeles. Buvo pasirengęs pirkti patalpas Kaune dar prieš tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tai buvo jo vienasmeninis sprendimas. Jis žinojo, kad jie tą pastatą ruošiasi parduoti. Pirkdamas pastatus žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perims beveik 600 tūkst. skolos išpirkimą, kaip prievolę. Pastatai stovėjo ne ant valstybinės žemės, UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo žemės išsimokėjimo sutartį. Šią skolą planavo įtraukti į visas pagrindines sutartis, perimti tą prievolę ir atsiskaityti su valstybe. Buvo tikras, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugebės atsiskaityti ir už pastatus 2 mln. ir 600 tūkst. skolą, kadangi pasirašė su G. G., kad kaip garantija gausis 1 mln. litų, su L. G. suderino, kad gaus 2 mln. litų. Buvo pasirengęs gauti šį finansavimą ir įvykdyti šią sutartį visiškai. Perkant tokius vienetus, visą laiką yra daroma preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Joje yra aptariamos pagrindinės sutarties sąlygos. Ši sutartis tikrai buvo pasirašyta birželio 21 d. Bendru susitarimu buvo numatyta, kad tikroji sutartis bus pasirašyta ne vėliau kaip spalio 30 d. Per tą laiką turėjo užsitikrinti, gauti finansavimus. Tam reikia laiko. UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo gauti nacionalinės žemės tarnybos leidimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perims šį įsipareigojimą. Kadangi nebuvo garantuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 1 mln. litų realių lėšų, tai sutartyje buvo įtrauktas 2.5, kad prieš pasirašant sutartį yra išrašomas 1 mln. vertės vekselis, kaip viena iš atsiskaitymo priemonių. Jis avansą sumokėjo vekseliu. Tai buvo numatyta jo iniciatyva, kad ne grynais, o vertybiniais popieriais atsikaityti, vykdyti prievolę. Pačią pirkimo-pardavimo sutartį, parengė advokatas V. M.. Sutartis buvo pasirašyta advokatų kontoroje, pasirašė kartu su A. P.. Šios sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei nepateikė, nes laukė R. M. pranešimo, kada perduos jam dokumentus ir galės pradėti veikti normaliai kaip vadovas. Vekselis datuotas tą pačią dieną - birželio 21 d. Jį išrašė advokatas V. M.. Advokatas jam pateikė parengtus dokumentus, jis juos pasirašė. Vekselis yra vienintelis egzempliorius, jį pasirašė ir atsidavė A. P.. Vekselis buvo pasirašytas tą pačią dieną. Vekselyje buvo paminėta, kad 1 mln. litų bus sumokėtas UAB "(duomenys neskelbtini)" iki 2012-08-31. Pinigai nebuvo sumokėti, jis negalėjo sumokėti, nes buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau kaip įmonės vadovas, jis negalėjo to padaryti. Sužinojo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, nes antstolis pateikė jam pranešimą, kad yra pradėta vykdomoji byla. Antstolio pranešimą gavo pasirašytinai, tą dieną, kuri nurodyta ant pranešimo. G. G. pažįsta 30 metų, susipažino studijų metu. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis datuota 2012-06-21. Tą pačią dieną parengta ir pasirašyta. Tą dieną buvo pasirašytai visi trys dokumentai – preliminari sutartis, vekselis ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Iki sutarties sudarymo vedė derybas su G. G., kad užsitikrinti, kad vekselį galės apmokėti iki rugpjūčio 31 d. Buvo tikras, kad galės apmokėti vekselį gavęs 1 mln. 200 tūks iš (duomenys neskelbtini), bet kadangi sutartyje nesulygo dėl užtikrinimo priemonių, norėjo užsitikrinti, kad tikrai galės apmokėti tą vekselį. Dėl to ši sutartis ir buvo sudaryta. G. G. būtų davęs iki rugpjūčio 31 d. tą 1 mln., kad galėtų apmokėti, tačiau negalėjo iš G. G. skolintis, nes buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. Būtų apmokėjęs, jei ne laikinosios apsaugos priemonės. Visi žmonės suteikdami paskolą nori garantijos, kad paskola grįš. G. G. buvo pasiūlyta reikalavimo teisė, tai buvo patikima garantija, kad paskola jam grįš. Teisės perleidimo sutartyje buvo numatytas punktas, kad perėmėjas finansuoja perleidėjo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis, kurių maksimali suma yra 1 mln. 20 tūks. litų. Suma sutampa su planuojančiomis gauti pajamomis. Jam reikėjo garantijos, kad vekselį iki 2012-08-31 galės apmokėti. G. G. galėjo pasitikrinti viešojoje erdvėje, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tarp jo ir G. G. buvo pasitikėjimas vienas kitu. Pasitiki V. M. advokatų kontora, V. yra patyręs advokatas, kontoroje dirba jo , R. N., žmona. Teisinių paslaugų sutartį pasirašė 2012-06-18. Pagal ją, 19 d. darė pavedimą. Šios sutarties priede Nr. 1, matomai, yra padarytas rašytinis apsirikimas. Už teisines paslaugas ir už būsimas teisines paslaugas, kaip avansą, pervedė apie 20 tūks. litų. Nežino, kas užsakė duomenis iš Registrų centro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus. Tai buvo padaryta iš elektroninės erdvės. Pačiuose išrašuose nėra įmonės finansinių rodiklių. Finansinius dokumentus gali išsireikalauti, tačiau ne elektroninėje erdvėje. Nežino, kaip gavo duomenis iš registrų centro, neapmokėjęs už paslaugas. Jam nebuvo svarbu, kas perka pastatą, jam buvo svarbu, kad perka. Notarui nurodė, kad pateiks pirkėjo duomenis. Gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis. Pas notarą užsisakyti paslaugą buvo birželio 14 ir 15 d. Kadangi V. N. tame name gyveno, tai buvo tikras, kad jis ir bus pirkėjas. Neatsimena, ar tą pačią dieną užsiregistravo kaip UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktorius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pasidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naują antspaudą, nes jo praktika yra tokia, kad reikia keisti antspaudus ir įstatus, kad buvę vadovai nepridirbtų ko, dėl saugumo. Ruošėsi juos perimti, pateikė įsakymą R. M., norėjo gauti ir senąjį antspaudą, kad ji nepiktnaudžiautų. Neatsimena, kada įdėjo skelbimą, kad senasis antspaudas nebegalioja. Nebuvo jokio kredito už tą pastatą. Hipotekoj nebuvo jokio įkeitimo. Nežinojo kokią paskolą buvo paėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Neturėjo duomenų, kad 2 mln. litų. - 80 proc. akcijų. Tokį planą visada galvoja visose įmonėse. Pardavimo dieną nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasiėmusi kreditą. Vėliau suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Jis pats užsitikrino su A. G. ir su L. G., kad 3 mln. turės. L. G. turėjo užtikrinti 2 mln. litų finansavimą. Padidinus įstatinį kapitalą, L. G. už 40 tūkst. litų įsigijo 80 proc. įmonės akcijų. L. G. turėjo visišką valdymo teisę. Tokį planą taiko visose įmonėse, kad reikia mažinti įmonės išlaidas, didinti įmonės turtą, kad įmonė augtų. A. S. atsitiktinai susirado jį dėl skolų išieškojimo. Taip pradėjo bendrauti. Tai yra sutapimas, kad A. S. susirado jį, kai jis yra pažįstamas su N.. Nesudarė su A. S. teisinių paslaugų sutarties, nes sudarė žodinį susitarimą. Susitarimo sąlygos buvo tokios, kad jis sugalvos kaip tą daryti ir kai sugalvos planą, jį kartu realizuos. Sąlygos buvo tokios, kad buvo paskirtas UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tokios sąlygos tenkino juos abu. 2012-07-14 UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcijos buvo parduodamos, nes jis negalėjo to uždrausti ir šį sandorį galėjo sudaryti jo neklausdami. Jis negalėjo šioje vietoje apginti A. S. interesų. Jokių veiksmų jis nedarė, jokio UAB „(duomenys nesklebtini)“ turto neperleido. Kai sužinojo iš Registro duomenų, kad yra tikėtina jog V. N. nėra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, su juo aiškinosi. V. N. nebuvo pateikęs teismo sprendimo, kur nurodyta, kad juridiniai faktai neatitinka tikrovės. Pirkdamas turtą iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pasidomėjo, jog yra taikoma žemės sklypui priverstinė hipoteka. Kai pamatė, kad šių pastatų numos mokestis mėnesiui siekia 26 tūks. litų, paskaičiavo, kad šiuos pastatus yra pigiau įsigyti ir perkelti įmonės veiklą, o lėšas naudoti verslo reikmėms. Tuo metu įmonėje dirbo 78 darbuotojai. Šiam verslui 2,5 ha žemės sklypo tikrai nereikėjo. Šis žemės sklypas tikrai buvo vertingas ir būtų užtekę lėšų, darbuotojų perkėlimui, pastato remontui ir pan. Įmonės adreso pakeitimą įregistravo prieš keturis metus. Registrų centre tikrai yra duomenys. L. G. kvite nurodė kitą adresą, nes kvite nebūtina nurodyti registruotą įmonės adresą, galima nurodyti veiklos adresą. Pinigų, gautų iš L. G., neįnešė į įmonės sąskaitą, kadangi įmonė jam nemokėjo atlyginimo, todėl 40 tūks. litų šiai dienai yra sulaikęs, kol bendrovė su juo atsiskaitys. Neišsimokėjo sau atlyginimo, nes nebuvo išsiaiškinęs savo atlyginimo didžio. Turėjo galimybę disponuoti įmonės SEB banko sąskaita nuo 2012-06-15, o Šiaulių banko sąskaita nuo 2012-06-19. Mokesčių dydžio nereikia deklaruoti kol darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Po 2012-06-21 jokių funkcijų neatliko, nes laukė kol R. M. perduos jam dokumentus ir turtą. Nežino, kas sumokėjo už turo įregistravimą, bet jis nesikreipė. Nežino, kada sužinojo, kad yra įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet jis sekė tą informaciją. Nepasakys, kaip sužinojo, kad yra registruotas UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktoriumi. Nežino, kokiu būdu sužinojo, kad gali pasiimti išrašą iš Juridinių asmenų registro. Su vertintoju apžiūrėti pastato buvo nuvykę 14 d. ryte. V. N. nepriklausė šis pastatas, todėl jis negalėjo parduoti svetimo turto už skolą. Įmonė turi teisę parduoti. Gali būti, kad 15 d. buvo susitikęs su R. K.. Tą dieną skambino notarei L., nes matomai, derino klausimus. Susitiko su D., nes su notare ginčijosi ar reikia sprendimo UAB „(duomenys nesklebtini)“ dalyvio dėl to, kad parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą, ir pastarasis pasirašė sprendimą. Neatsimena, kas šiuos dokumentus pateikė notarei. Tiksliai nepasakys, kokiu klausimu skambino G. V.. V. N. galėjo disponuoti turtu tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Gamybos V. N. neketino nutraukti. Jis nebūtų pirkęs, jei būtų buvę kažkokie veiksmai šį verslą gadinti. N. minėjo, jog R. P. vadovauja komercinei veiklai. Jos tuo metu nebuvo, sakė, kad yra išvykusi į komandiruotę. Kai sudarė su V. N. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, jau buvo priimtas dalyvio sprendimas paskirti jį direktoriumi ir jis turėjo visus įgaliojimus veikti UAB „(duomenys nesklebtini)“ vardu. Nebuvo jokio išankstinio susitarimo. Susitarimas atsirado tada, kai V. N. pasiūlė tas akcijas. A. P. pažinojo iki sutarties sudarymo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastatų ir žemės sklypo pirkimo. Jis derėjosi dėl sutarties sąlygų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. P.. Sandoriu dėl turto pirkimo metu buvo pasirašyti du dokumentai. Su A. P. nesitarė apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę, taip pat nesitarė suklastoti dokumentų -preliminarią sutartį ir vekselį. Preliminarioje sutartyje ir vekselyje yra nurodyti tikri duomenys. Jis nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. kreipėsi į notarą dėl skolos išieškojimo. Šio savo poelgio, jis su juo nederino. A. P. jam skambino, kad baiginėjasi atsiskaitymo laikas, jis pasiūlė atvažiuoti ir surašyti pranešimą. Antstolis pateikė pranešimą apie pradėtą vykdymo bylą, pateikė raginimą atsiskaityti geruoju, 2012 metų pirmojoje rugsėjo pusėje. Pirmas kontaktas su G. G. buvo 2012 metų birželio mėnesį, po sandorio sudarymo. G. G. nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo UAB „(duomenys nesklebtini)“, jis susijęs tik dėl reikalavimo teisės perleidimo.
Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad birželio pradžioje paskambino R. N., paklausė ar parduotas „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Kadangi turtas nebuvo parduotas, pasakė, kad perka. Turtas buvo pardavinėjamas nuo 2010 metų. Šis turtas įmonei nebuvo reikalingas. Pasakė, kad yra susidomėjimas už 3 mln. R. N. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ perka šį turtą. R. N. pažinojo nuo 2005 metų. Klausimas buvo, kas ruoš dokumentus. R. N. pasakė, kad suruoš dokumentus. R. N. paskambino jam, jis atvažiavo, perskaitė preliminarią sutartį ir vekselį. Pasirašė popierius, uždėjo anspaudą. Prie jo akių, R. N. taip pat pasirašė ir uždėjo antspaudą. R. N. žinojo, kad turtas buvo su išsimokėjimu. Gavęs avansą, būtų apmokėjęs paskolą. Dėl arešto nieko nežinojo, jam niekas nepranešė. Laukė pinigų, nesulaukęs atspausdino du raginimus. Suprato, kad šis pirkimas neįvyks. R. N. konsultavosi dėl statybų, kiek galėtų kainuoti apdengti tas konstrukcijas, buvo daug telefoninių pokalbių. Sužinojo, kad turtas yra areštuotas, kadangi pasak R. N., ne dėl jo kaltės, įvyko kažkoks nesusipratimas su akcininkais. Jis į situaciją nesigilino. Kas įvyko suprato tik važinėdamas į šį teismą. Sandoris nutrūko rugsėjo 6 d. Nuvažiavo pas notarą, užtvirtino vekselį ir nuvežė antstoliui. Pardavimo kainas nustatė akcininkai, jis nėra akcininkas įmonėje. Įgaliojimus davė akcininkas, jam buvo pavesta parduoti turtą. Nežino ar „(duomenys neskelbtini)“ su akcininku derino kainas. Kas jam buvo pavesta tą jis ir padarė. R. N. pasakė, kad perka akcijas, kai taps direktoriumi, jis verslą kels į Kauną. Kai sudarinėjo sutartis, R. N. jau buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. To jis netikrino registrų centre. Manė, kad jei eis pas notarą tvirtinti sutarties, notaras tuo pasirūpins. Bendrovė įsigijo turtą 2009-03-13 metais iš bendrovės „(duomenys neskelbtini) “. Akcininkai įsigijo, planavo atidaryti krovininių automobilių stovėjimo aikštelę. Planai pasikeitė dėl krizės. Ši žemė buvo nuomojama. R. buvo akcininkas, jis jau buvo pasirašęs dėl turto pardavimo, t.y. dėl žemės sklypo ir pastatų pardavimo. Preliminarios sutarties ir vekselio egzempliorius gavo, niekam jų nedavė, laikė juos savo kabinete seife. Kai sandoris būtų buvęs pilnai įvykdytas, būtų pridavęs sutartį buhalterijai. Preliminarią sutartį laikė seife, nes dar nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis. Kai preliminarioj sutarty rado klaidas, paskambino R. N. ir apie tai pasakė. Buhalterei parodė sutartį, davė jai paskaityti. Liepos vidurį pataisė preliminarią sutartį. Sutarties tekstą paruošė advokatų kontora. Jis nežinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ advokatė yra R. N. žmona. Advokatų kontoroje nebuvo jo sutikęs. R. N. padavė vekselį ir preliminarią sutartį. “(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo du Kanada Besser ir J. R., kuris turi 94 proc. akcijų. Kadangi kitas akcininkas nebeatvažiuodavo, susirado jį per ambasadą. Jis savo nuožiūra negalėjo daryti didesnio sandorio kaip 62 tūkst. Jis nežino, ką J. R. žinojo, ko nežinojo, negali jo apšmeižti. Dėl šio turto prieš tai buvo teisminis ginčas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta preliminari sutartis, gal 2010 metais. Antstolio prašymą pradėti vykdymo procesą pasirašė jis. Pas notarą viską surašė notaras, jis tik pasirašė. Sakė, kad reikia avanso, R. N. sutiko sumokėti 1 miln. Prieš sandorį netikrino įmonės mokumo. Tai turi sutikrinti notaras. Iš vakaro N. jam paskambino, kad atvažiuotų pasirašyti preliminarią sutartį. Šią sutartį derino prieš Antanines. Jis turi vieną telefono abonementą. Gal skambino miesto telefonu. Avansinę formą - vekselį pasiūlė R. N.. Raginimą dėl vekselio pasirašė rugpjūčio mėnesį, jį paruošė advokatų kontora, jo niekur nesiuntė. Paskambino R. N., šis pasakė, kad pasiims. Notarui jis pateikė duomenis, kad yra įmonės direktorius, asmens dokumentą, preliminarią sutartį. Notaras ruošė dokumentą, pasikvietė pasirašyti, jis pasirašė vekselio įteisinimą. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo 4 darbuotojai. Direktorius, jis, buhalterė ir vyr. inžinierius. Įmonė užsiėmė patalpų, tralų nuoma. Tralus nuomojo pagrinde „(duomenys neskelbtini) “. Jų buhalterė dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) “. Neatsimena, kokia buvo turto kaina 2010 metais. Kaina lemia akcininkų susirinkimas. Teismas buvo priteisęs avansą 500 tūkst. litų. Nesitarė su R. N. klastoti dokumentų. Parduodamas turtą įvykdė akcininkų pavestą veiklą. Jis matė akcininkų sprendimą, pasirašytą akcininko J. R..
Kaltinamasis G. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad iki 2012 metų pabaigos iš teismo salėje esančių nieko nepažinojo, išskyrus R. N., su kuriuo dažnai bendraudavo įvairiais klausimais. R. N. pažįsta nuo 1990 metų. 2012 metų birželio viduryje R. N. kreipėsi į jį su prašymu paskolinti pinigų, apie 1 mln. litų. Iš karto tokių pinigų neturėjo, R. N. paaiškino, kad tuo momentu tų pinigų jam nereikia. Paprašius garantijos už paskolintus pinigus, R. N. paminėjo, kad užtikrinimui perleis reikalavimo teisę į notarinį sandorį pagal kurį nėra įvykęs atsiskaitymas. Toliau gilinantis, išsiaiškino, kad kalba eina apie pastatą, esantį Palangoje su firma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užtikrinimui priėmė susitarimą, kad tai galėtų būti reikalavimo teisės perleidimo sutartis už panašią kaip sandoris kainą. Tokiu būdu būtu užtikrinama, kad jei pagal tą sandorį yra atsiskaitoma, UAB „(duomenys neskelbtini)” gauna pinigus, o jei nėra atsikaitoma, jis priima tam tikrus sprendimus ir civiliniais ieškiniais ar kitais būdais tą skolą bando atgauti. Tokiu būdu užsitikrino savo sumokėtus pinigus. Birželio 21 d. V. M. advokatų kontoroje, susitiko ir pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Toliau parsidėjo tarp jų civiliniai santykiai. R. N., kaip numatyta sutartyje, raštu į jį nesikreipė. Jis paskolai ruošėsi, iš savo draugų pasiskolino pinigų, tam, kad galėtų R. N. duoti. Kadangi tokia veikla užsiima nuo 2006 metų, tai buvo jo eiliniai sandoriai. Tai tiek jis yra susijęs, kas yra surišta su „(duomenys neskelbtini)“ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Apie tai, kad M. kažką daro, kai jau kreipėsi dėl skolos išieškojimo ir kitokiais veiksmais bandė, kad vykdytų savo įsipareigojimus, ir kad M. sandorį nori nutraukti, sužinojo 2013 metais gegužės mėnesį, vienos apklausos metu iš tardytojo. Kad vyksta ginčas, o ne atsiskaitymas pagal šį sandorį sužinojo, iš advokatės J. 2013 metais sausio mėnesį, kai atsiuntė raštą, kad sandoris yra neteisėtas. Apie nutraukimą neturi jokių dokumentų iki šiol ir skaito, kad sandoris yra sudarytas ir įsipareigojimai pagal jį yra neišnykę. V. N. pažįsta nuo 2012 metų pabaigos, nuo tada kai prasidėjo byla ir kai susitiko apklausoje. Apie (duomenys neskelbtini) skolą „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš R. N., kuris jam skolą pasiūlė kaip užtikrinimo priemonę, parodė notarinį sandorį. Sutarties pasirašymas vyko V. M. kontoroje. Su R. N. nuo birželio vidurio ta tema bendravo vieno susitikimo metu. R. N. rodė jam tą notarinį sandorį, teigė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pasirašant sutartį, negali pasakyti ar dar kas dalyvavo. Tai įvyko labai greitai, tai buvo trumpa vieno puslapio sutartis. Prieš tai tos sutarties nebuvo matęs. Jiedu buvo išsamiai aptarę sąlygas. Dėl skolos apmokėjimo į (duomenys neskelbtini) kreipėsi registruotais laiškai, kai nepavyko susisiekti nurodytais telefonais, kreipėsi Vilniuje, po to paaiškėjo, kad M. yra Palangoje ar kažkur pajūry. Skola jam nėra sumokėta. Kreipėsi į teismą, byla šiuo metu yra sustabdyta. Tai buvo paskolinimo sutarties užtikrinimo priemonė. R. N. ar kažkas iš „(duomenys neskelbtini)“ į jį turėjo kreiptis raštu dėl to 1 mln., bet kadangi niekas nesikreipė, nuostolį turėjo sumokėjęs keliolika tūks. žyminį mokestį bylinėdamasis su (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), nes sudarė sutartį ir jam tai buvo nauda - jei (duomenys neskelbtini) nesusimoka nei jam, nei „(duomenys neskelbtini)“, tai jis iš jų atgavęs pinigus „(duomenys neskelbtini)“ turės pervesti 970 tūkst. Jam už darbą apsimokėjo dėl tarpininkavimo mokesčio. Jam R. N. nieko nesakė, kad (duomenys neskelbtini) atsiuntė atsisakymą, nepasakojo apie sandorius su „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tai, kas sutarty yra pasirašyta, jis skaito, kad reikalavimo teisę įgijo, todėl ir pradėjo civilinius procesus, iškėlė bankroto bylą. Už reikalavimo teisės sutartį nesumokėjo, nes buvo numatyta arba jis paskolinu pinigus, arba jis atgauna pinigus ir juos atgavęs, turėdamas tam tikrą maržą, atiduos skirtumą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) galėjo mokėti bet kam, vis tiek galutinis gavėjas būtų buvusi „(duomenys neskelbtini)“. Jis siuntė pranešimą apie reikalavimo teisės įgijimą. Jis R. N. neturėjo įpareigojimo teikti ataskaitas. Jis pranešimo (duomenys neskelbtini) neruošė, jį tik pasirašė. Dėl šių (duomenys neskelbtini) pranešimų advokatų kontoroje nebuvo sudaręs sutarties. Kokiu pagrindu kontora ruošė šiuos dokumentus, negali atsakyti. 2012 metų birželio 21 d. turėjo galimybę „(duomenys neskelbtini)” suteikti paskola 1 mln. litų. Tai dienai ir šiai dienai yra paskolinęs pakankamas lėšų sumas įvairiems asmenims. Neveikė su niekuo bendrininkų grupėje, neatliko jokių sukčiavimo veiksmų, nesiekė įgyti jokio turto, nežino kaip vyko akcijų pardavimas, turto perleidimas, turto pardavimas Palangoje. Tarėsi su R. N. reikalui esant paskolinti lėšų už tai gavo reikalavimo teisę. Jis iniciavo (duomenys neskelbtini) bankrotą. Praėjus tam tikram laikotarpiui, jie įrodė, kad jiems pakanka turto atsiskaityti. Matė turto Palangoje pirkimo-pardavimo sutartį. Kai įgijo reikalavimo teisę, neprašė, kad sandoris būtų sudarytas notaro kontoroje, bet nežino kodėl. Jam pakako, kad (duomenys neskelbtini) yra įgijėjas ir pinigai nekaba kažkur ore.
Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Inga Blaževičienė paaiškino, kad bendrovė dėl pareikštų kaltinimų kaltės nepripažįsta ir ji atsisako duoti parodymus.
Kaltinamosios BUAB „(duomenys nesklebtini)“ atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis parodė, kad bendrovė kaltės nepripažįsta, taip pat, kad tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), tiek advokatūros įstatymas numato, kad kliento kreipimosi į advokato faktas, sudaro profesinę paslaptį, ją tiek garsinti, tiek teismui reikalauti draudžia įstatymai. Byloje yra duomenys, kad bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, pasikeitė jo kliento statusas. Bendrovė tapo bankrutuojanti įmonė, šiai dienai yra bankroto administratorius, kuris jokių aplinkybių nežino, jokiuose epizoduose nedalyvavo. Jam įsiliejus į šią bylą ir susipažinus su baudžiamąja byla, joje yra duomenys, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas „(duomenys nesklebtini)“ akcininko „(duomenys nesklebtini)“ vadovas D. S.. Apibendrindamas savo parodymus, prašo vadovautis D. S. parodymais. Jokių paaiškinimų asmeniškai neduos. Bankroto administratorių paskyrė Klaipėdos apygardos teismas.
Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2002 m. atvažiavo į Klaipėdą, iki tol gyveno Kaune. Jį susirado R. P., kuri studijavo kartu su jo draugu. R. P. suvedė jį su V. N.. Kai persikraustė į Klaipėdą, dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)”. 2002 m. rudenį V. N. jam pasiūlė įsigyti „(duomenys neskelbtini)” akcijas. Jis dirbo įvairiose įmonėse, pagal įstatymą, negalėjo turėti antraeilio, trečiaeilio darbo, todėl ieškojo variantų, kaip oficialiai dirbti visose įmonėse. V. N. tą žinojo ir pasiūlė jam įsigyti neveikiančią įmonę. V. N. ją pardavinėjo, nes, pastarojo teigimu, reikėjo skubiai pinigų ir ta suma buvo 5000 Lt. Jam V. N. pardavė 100 neveikiančios įmonės akcijų. Sutartis parašyta V. N. iniciatyva, dabar žinau, kad ją parašė V. T.. Susitikus su V. N., sumokėjo 5000 Lt grynais. Nepradėjo dirbti toje įmonėje, kur nusipirko, nes veiklos nevykdė ta įmonė, tai naudos nebuvo. Veiklos nevykdė, nes matė, kad sąnaudos bus didesnės, nei pajamos. 2005 m. dalį - 50 procentų akcijų pardavė R. P.. R. P. žinojo, kad jis tas akcijas turiu ir pasiūlė veiklą vykdyti kartu. Tuo metu, jis atrado, kaip gali dirbti, pradėjo individualią veiklą, todėl jam ta įmonė tapo nereikalinga. 2007 m. pardavė R. P. dar 49 procentų akcijų, sau pasiliko tik vieną procentą akcijų. Įmonei buvo reikalingas kaip specialistas. Nuo 2007 m. R. P. turėjo 99 procentus įmonės akcijų, tada prasidėjo įmonės veikla. 2012 m. birželio 15 d, o gal 16 d. jo tą dieną įmonėje nebuvo, kai jam paskambino, berods buvo šeštadienis, direktorė R. M. ir paklausė, ar jis žino, kas darosi įmonėje. Jis atsakė, kad nežino. R. M. paklausė, ar jis yra pardavęs vienintelę akciją ir jis pasakė, kad ne. Pirmadienį atvykus į įmonę, R. M. jam pasakė, kad vyksta negeri dalykai. R. P. buvo grįžusi iš komandiruotės. Pačių įvykių jis nematė, bet kiek žino, buvo bandymas perimti įmonę. Kiek jam žinoma, penktadienį vakare V. N. su R. N. atvyko į įmonę, pateikė dokumentus, kad dabar R. N. yra įmonės direktorius, o UAB „(duomenys nesklebtini)“ yra įmonės akcininkas. Kiek žino, R. M. nepriėmė dokumentų, nesuprato, kokiu pagrindu yra pakeistas direktorius. Žino, kad atvyko dar tą vakarą antstolė. Šeštadienį vyko spynų keitimas įmonėje, darbuotojų neįleidimas ir kiti niuansai, bet jo nebuvo. Jis dalyvauja įmonės veikloje - yra informacinių technologijų specialistas. Jis įmonėje būdavau, bet ne nuolat, laikas nuo laiko jis atvažiuoja. Prieš tuos įvykius, kada buvo įmonėje, negali pasakyti. Kartais būdavo kiekvieną dieną, kartais atvažiuodavo kartą į savaitę, priklausomai, kiek darbų būdavo. R. N. nepažinojo. V. N. nedirbo nieko toje įmonėje, pastarojo joks vaidmuo šioje įmonėje. V. N. turėjo daug kitų įmonių, kuriose veikė. Jis prarado 1 akciją, kurios vertė 100 Lt, bet pagal įmonės vertę tai dienai - 30 000 Lt, todėl tokiai sumai ir reiškia ieškinį. Kas yra vertybinių popierių sąskaita, jam nežinoma, bet buvo vedamas akcijų žurnalas, jam to užteko. Pardavė R. P. 50 procentų akcijų už 2500 Lt, o 49 procentus akcijų už 4900 Lt. V. N. visada būdavo draugiškas, bičiuliškas, neturėjo jokių konfliktų. Dažnai susimatydavo su juo. Įmonėje direktore dirbo R. P., R. R. jis neatsimena. Direktorę pamatė, kai jau buvo įsigijęs akcijas. V. N. jam mokėdavo neapskaitytais pinigais. Jo pajamos 2002 m. apie 1 500 Lt ar 2 000 Lt per mėnesį buvo. 2002 m. jei kažkas vyko įmonėje, to nežinojo. Dėl kažkokių sprendimų, paskolų paėmimo visa tai darė direktorė R., jis, kaip akcininkas, jokių nurodymų jai nedavė, tik pasirašydavo dokumentus. Po akcijų įsigijimo, po 3 mėn. ar 6 mėn. kas buvo „(duomenys neskelbtini)” narys, tai papasakojo R. R. apie įmonę. Tuo metu jam nerūpėjo, ką veikia narys, jei nėra žalos, skolų, daugiau jam nerūpėjo, to pakako. Tuo metu šioje įmonėje buvo du darbuotojai - direktorė R., buhalterė R.. Jos dirbo 1 val. į savaitę, pasirašydavo prašymus nemokamoms atostogoms, nes veiklos nebuvo. Neatsimena 2003 m. rašto dėl 18 000 Lt skolos. Jam ta suma nieko nesako. Iki 2007 ml. neturėjo jokios naudos iš įmonės. Iš tos įmonės yra gavęs naudos iki 2011 m. - dividentų 3000-4000 Lt. Alga jo buvo 1000 Lt 2009 - 2010 metais. Dokumentų, pieš pasirašant sutartį, nežiūrėjo. Daugiau jokių dokumentų nepasirašė pirkdamas akcijas. Jam V. N. nurodė, kad skolos nėra, įmonė tuščia, neveikianti, veiklos nevykdanti. Negali pasakyti, ar apie įmonės turtą kažką sakė. Kiek pamena įmonė, kai ją pirko, turto neturėjo. Apie įmonės narį vėliau sužinojo, pirkimo metu to nežinojo. Deklaravo 5000 Lt už vertybinius popierius. Parduodamas R. P. akcijas, deklaruodamas padarė klaidą. Nežino, kur yra pirkimo-pardavimo sutartis. Ne viena sutartis buvo, pasirašė dviem egzemplioriais pirkimo sutartį. „(duomenys neskelbtini)” akcijas pirko. Kokios tos akcijos materialios, ar ne - negali pasakyti. Tyrėjas įvardijo, kad jis įsigijo materialias akcijas, tačiau tuo metu jis nesusigaudė, kokios akcijos. Apklausoje jo teiginiai klaidingi. Jis buvo pirmą kartą pas tyrėją, buvo jaudulys, stresas, uždavinėjami klausimai, jam, tada buvo sunku datas prisiminti. Apklausos truputį klaidinamos. Į įmonę buvo investuota tiek įrengimais, tiek medžiagomis. Investavo užsakovas Rozenberger-danų įmonė. Jis nežino, kaip užsakovas investavo, žino, kad užsakė R. P.. 2002 m. įmonės direktorius- R. R.. Jis UAB „(duomenys neskelbtini) kub” pradėjau dirbti, o įsigijo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijas. Pirko akcijas iš savų sutaupytų pinigų. Tuo metu jis turėjo savo verslą, todėl jam reikėjo įmonės. Pagal dokumentus toms dviem darbuotojoms mokėjo po 20 Lt, jos pildė dokumentus. Vėliau pažinojo ir juristę, bet ji nebuvo įdarbinta jų įmonėje. Komandinės ūkinės bendrijos narys įmonėje jokių priemonių nesiėmė. Nesidomėjo, kokios pasekmės gali kilti. Minusų neįžvelgė. R. P. toje įmonėje atsirado 2005 m., bet ji nieko nevaldė, nepriiminėjo jokių sprendimų. Tuo metu, kai R. P. įsigijo 50 procentų akcijų, pradėjo dalyvauti veikloje. Jis buvo informacinių technologijų specialistas, jo darbas buvo, kad įmonės kompiuterių programos funkcionuotų, nebūtų pažeidimų, netrukdytų darbui. Įmonei (duomenys neskelbtini) įrangą davė tiekėjai (duomenys neskelbtini), įrangą, medžiagas teikė danai. Kai kurie darbuotojai buvo dirbę ir komanditinėje bendrijoje, po to jie perėjo į (duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), gal porą metų dirbo kitoje įmonėje. Apie G. G. sužinojo iš bylos medžiagos. Įmonė (duomenys neskelbtini) pasatus įsigijo (duomenys neskelbtini) g., Palanga. Po įmonės užgrobimo tie pastatai buvo bandomi parduoti. Kiek žino pastatai ir žemė sugrįžo įmonei (duomenys neskelbtini). Jis pardavė akcijas R. P. ne V. N.. V. N. direktorei pranešė, kad yra naujas akcininkas, ji įregistravo registre. R. N. kai tapo direktoriumi - jis niekada nebuvo įmonėje, nedalyvavo jos veikloje. R. N. atėjimas paveikė įmonę, buvo daroma, kad apsunkintų veiklą, viską darė priešingai. Buvo pakeistos įmonės spynos, kad neįeitų darbuotojai, administracija, nevykdytų veiklos, buvo užblokuotos sąskaitos, žodžiu, buvo kaišiojami pagaliai į ratus. 2012 m. rugsėjį įmonės direktorė nustebo, pamačiusi, kad įmonės sąskaitos, ar tai minusinės, ar tai užblokuotos, kalba ėjo apie 1 000 000 Lt skolą. Direktorė paskambino adminstratorei, pradėjo aiškintis, išaiškėjo, kad yra įmonė (duomenys neskelbtini), ir kad jų įmonė skolinga tai kitai įmonei, nes yra išrašytas vekselis milijonui litų. Nuo pat pradžių buvo kreiptasi, kad apriboti R. N. veiksmus, kad būtų uždrausta jam veikti. 2005 m jis nesidomėjo V. N. turtine padėtimi. Televičienę pažįsta, ji yra teisininkė, ruošia dokumentus. Ji buvo paruošusi pirkimo- pardavimo sutartį tarp V. N. ir jo. Kažkuriais metais, berods 2003 m. buvo įstatymas dėl akcijų, V. T. padėjo sudaryti naujus įstatus. V. T. buvo paprašyta parengti įstatus, kas prašė negali pasakyti, bet ne jis.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrasavininkė nuo 2005 metų, o 2007 metais tapo 99% UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų savininkė. Tai patvirtina akcijų pirkimo sutartys, įrašai akcininkų žurnale ir vertybinių popierių sąskaitos. Visą tą laiką vykdė akcininko turtines ir neturtines pareigas prieš įstatymus ir trečiuosius asmenis. Priiminėdavo sprendimus dėl įmonės strateginės plėtros, jos tikslų ir rezultatų. Taip pat priiminėdavo sprendimus dalyvauti eilėje Europos Sąjungos lėšomis finansuojamuose prokjektuose. Įmonė, nuo jos įregistravimo 1999 metų iki 2005 metų, kai ji įsigijo įmonės akcijų, turėjo tik 2 registruotus darbuotojus - direktorių R. R. ir buhalterę G. R., o nuo 2005 iki 2007 m. tik vieną registruotą direktorių R. R., kuri jokios veiklos nevykdė, tik pridavinėjo ataskaitas mokesčiams ir sodrai. Šitoje įmonėje pati pradėjo dirbti 2007 metais vykdančiąja vadove, kai tapo 99% akcijų savininkė. Jai tapus pagrindine įmonės akcininke 2007 metais, įmonė pradėjo įdarbinti operatorius ir pradėjo gamybinę veiklą. Įmonės darbuotojų skaičius padidėjo iki 83 darbuotojų 2012 metais. Įmonė sėkmingai dirba ir dabar, nežiūrint visų agresyvių įmonės ir jos turto užvaldymo veiksmų iš kaltinamųjų pusės. Ji pažįsta V. N. nuo 1992 metų, turi bendrą dukrą, gimusią 1996-06-18, bet šeimos nesukūrė. Oficialiai jų keliai išsiskyrė 2003-03-20. Kai susipažino su V. N., dirbo Klaipėdos miesto valdybos komunalinio ūkio skyriaus viešbutyje "(duomenys neskelbtini)" laikinąja administratore ir UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingąja vykdytoja ryšiams su užsieniu. 1992 metais V. N. atėjo į UAB "(duomenys neskelbtini)", kad padėtų išversti vieną laišką į anglų kalbą ir išsiųsti į Daniją. 1991 m. ji baigė Kopenhagos verslo koledžo rinkos ekonomikos programą Baltijos šalių menedžeriams ir Kopenhagos prekybos rūmų atstovų buvo paprašyta organizuoti grupę iš Lietuvos į 5 dienų konferenciją Bornholmo saloje, Danijoje. Ji pakvietė dalyvauti programoje V. N. kaip verslo atstovą, A. G. kaip švietimo atsovą, ir R. S. kaip žurnalistų atstovą. Šioje kelionėje ją V. N. ir pakvietė dirbti kartu, žadėdamas dideles asmenines verslo perspektyvas. O be to, jam su broliu, įsteigus įmonę UAB (duomenys neskelbtini), trūko kompetencijos ir patirties darbui su užsieniu. Tuo laiku tai buvo vienintelė įmonė, kurią V. N. su broliu valdė. Ši įmonė užsiėmė metalų pervežimu iš Rusijos į Vokietiją. Kadangi prieš tai ji dirbo (duomenys neskelbtini) eksporto skyriaus direktore ir turėjo pavaldinę/kolegę D. R., o jai reikėjo kompetetingų darbuotojų vystyti verslą, todėl ji pasikvietė pastarąją dirbti kartu. Iš pradžių kartu organizavo maisto produktų pirkimą Europos šalyse ir jų transportavimą į Lietuvą. Po verslo studijų užsienyje turėjo daug verslo kontaktų Danijoje, Vokietijoje, todėl jos pagrindinės užduotys buvo verslo planų rašymas, susitikimai su verslininkais, naujų verslų kūrimas ir vystymas ne tik (duomenys neskelbtini) bet ir kitose įmonėse. D. R. specializavosi logistikos valdyme, o ji susikoncentravo į elektronikos surinkimo veiklą, kurią pradėjo 1993 metų gale. Tai buvo elektroninių jungčių surinkimas, t.y. užsienio kompanija atveža visas medžiagas ir įrangą, o jie vietoje samdo darbuotojus jų surinkimui. Šita veikla ir buvo vykdoma UAB (duomenys neskelbtini) komanditinėje ūkinėje bendrovėje, kuri yra dabar bankroto procedūroje. 2005 metais laidų surinkimo veiklą iš šitos jau bankrutuojančios įmonės nupirko 100% danų kapitalo įmonė (duomenys neskelbtini), kuri ir buvo visų užsakymų vienintelė tiekėja, ir kurioje ji dirbo atsakinga vykdytoja nuo 2005 m. iki 2007 metų. 2005 m., ji planavo atsidaryti naują įmonę ir pradėti jau savarankišką verslą toje pačioje paslaugų srityje - laidų surinkime. Taip pat planavo pasikviesti G. V. kaip specialistą, nes jis yra baigęs Kauno Technologinio Universiteto Automatikos ir Elektrotechnikos fakultetą, valdymo technologo specialybę, ir pradėti savarankišką verslą ieškant naujų užsakovų. G. tada pasakė, kad jis yra 100% akcininkas įmonėje, kurią jam 2002 metais pardavė V. N., ir kurioje veikla nevykdoma ir gali jai parduoti 50 % akcijų ir vykdyti veiklą kartu. Ji pasitikrino pas R. R., UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, ar tikrai G. V. yra vienintelis akcininkas toje įmonėje, ar popieriai tvarkingi. Jai buvo parodytas akcininkų žurnalas ir akcininkų sąskaitos. Tada ji paprašė juristės V. T. paruošti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, susisiekti su R. R. ir sutvarkyti visus akcininkų pasikeitimo dokumentus. Sutartį dėl akcijų pardavimo ji pasirašė su G. V., pinigus sumokėjo. V. T. surašė pranešimą Registro centrui, suruošė akcininkų sąskaitas, susisiekė su direktore R. R. ir Registrų centrui buvo pateikta informacija, kad pasikeitė vienintelis akcininkas G. V.. Taip ji nusipirko 50% procentų akcijų už 2500 Lt 2005-11-10. Tuo laiku danų kompanijos (duomenys neskelbtini) akcininkai jai pasiūlė labai geras sąlygas jų naujoje kompanijoje tapti vykdančiąja vadove ir dalininke 50%-50% , nes ji rūpinosi kasdienine įmonės veikla ir gamyba senojoje įmonėje. Todėl ji su visa komanda perėjo dirbti į danų kapitalo įmonę (duomenys neskelbtini) ir vykdė išimtinai vien jų eksporto užsakymus. Joje ji dirbo vykdančiąja vadove nuo 2005 metų iki 2007 metų. Per du metus iki 2007 metų susiklostė kitas verslo modelis, danams buvo palankiau importuoti gaminius iš Lietuvos pagal fiksuotą kainą, nei dalyvauti tiesiogiai gamybos procese ir skaičiuoti visas gamybos išlaidas, ką jie ir darė, kai gamybą vykdė (duomenys neskelbtini) įmonėje, todėl jos apsisprendimas 2007 metais buvo - pradėti savo atskirą verslą ir tapti tos pačios danų įmonės pagrindiniu gaminių tiekėju iš Lietuvos. Pakalbėjo su G. V., ir jis pardavė jai dar papildomai 49 % akcijų už 4900 Lt. Sutarė, kad G. V. pasilieka 1% akcijų, kadangi jis aktyviai nedalyvauja tiesioginėje įmonės veikloje su gamyba, pradėjo vykdyti savo individualią veiklą, bet nori būti įmonės akcininku ir nori būti suinteresuotas. Ji taip pat buvo suinteresuota turėti G. V. palaikymą įmonėje iš techninės pusės, nes jis buvo tos srities specialistas. Vėl paprašė V. T. paruošti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir atlikti visus kitus formalumus su akcijų perleidimu ir jų įregistravimu. Sutartį ji paruošė, bet dėl Registrų centro pasakė, kad dabar yra tokia tvarka, kad direktorius turi pranešti į Registrų centrą tik tada, kai yra vienintelis akcininkas. Kadangi tuo metu įmonėje buvo du akcininkai, tai jau yra pranešta, ir papildomai pranešinėti nereikia. Todėl duomenų bazės viešame registro įšraše nebuvo matomi kas yra įmonės akcininkai, nes įrašas apie vienintelį akcininką G. V. buvo panaikintas 2005-11-16, kai direktorė R. R. pristatė pranešimą apie vienintelio akcininko pasikeitimą. Bet vidiniuose Registro centro dokumentuose informacija apie akcininkus yra aiški ir neklaidinanti- nuo 2005-11-16 UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje yra 2 akcininkai- G. V. ir R. P.. 2010-10-30 dienai visos įmonės privalomai turėjo pateikti akcininkų sąrašus Registrų centrui. Sąrašas, kurį suruošė įmonės direktorė R. M. ir buhalterė L. N. buvo pateiktas laiku ir 2012-06-13 dienai Registro duomenų bazėje neklaidinanti informacija rodo, kad R. P. buvo 99% akcininke, o G. V. priklausė 1% akcijų. 2012-06-13 dieną V. N., nebūdamas jau daugiau nei dešimt metų UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, ir nedalyvaudamas jos veikloje, sukčiaujant pardavė pelningai veikiančios įmonės 100% akcijų UAB „(duomenys nesklebtini)” už 25.000 Lt. "neva tai skolą" ir pasinaudodamas aplaidžių Registrų centro darbuotojų darbu, įregistravo duomenis Registo centre. Per savo įtakojamą ir praktiškai valdomą kompaniją (duomenys nesklebtini) jis 2012-06-12 paskyrė R. N. UAB „(duomenys nesklebtini)” ir 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir fiziškai 2012-06-15 užgrobė įmonę. Apie šitą faktą ji sužinojo kai buvo išvykusi į komandiruotę Vokietijoje. Jai paskambino R. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, ir pranešė, kad į jos įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. atvyko 3 asmenys - V. N., anstolė V. D., R. N., UAB (duomenys nesklebtini) direktorius, ir pateikė jai vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininko UAB "(duomenys nesklebtini)" sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), datuotą 2012-06-13, kad R. M. atšaukta iš direktorių nuo birželio 13 dienos, ir R. N. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. R. N. pareikalavo perduoti anstpaudą, pažymėjimą įstatus, balansą, turtą. Jokių kitų dokumentų ar pranešimų, įrodančių akcininkų pasikeitimo pagrindą, direktorei nebuvo pateikta nei tada, nei pieš tai. R. M. pasakė R. N. ir V. N., kad pateiktas raštas nėra pagrindas vykdyti jų prašymus, ir jie lai ateina pirmadienį, birželio 18 dieną, kai bus pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininke, grįžus iš komandiruotės. Tačiau, tą pačią dieną, po valandos, apie 17 val. jai būnant Vokietijoje, paskambino Ž. J., gamybos meistras ir pranešė, kad jam atvykus 17.00 val. į įmonės gamybines patalpas jo neįleido (duomenys neskelbtini) saugos darbuotojai. Kadangi šeštadienį buvo planuojamas produkcijos išvežimas, tai sudarė grėsmę įmonės įsipareigojimų vykdymui prieš užsienio klientus. Saugos darbuotojas davė Ž. J. telefono numerį, kuriuo reikėjo skambinti dėl leidimo į patalpas. Tai buvo R. N. telefono numeris. Meistrui paskambinus duotu numeriu atsiliepė R. N. ir pasakė, kad perskambins. Perskambino V. N. ir pranešė, kad atvyks kitą rytą 8.00 val. ir duos leidimą įeiti į patalpas. Ji paskambino buhalterei L. N. ir paprašė, kad ši nuvažiuotų ir išsiaiškintų situaciją, tačiau pastarajai nuvažiavus į įmonę, jos taip pat neįleido. Tada ji paskambino V. N. ir paklausė, kas čia dedasi ir kaip tai suprasti. V. N. labai draugiškai pasakė, kad jis viską žino ir viskas bus gerai, tik kad ji grįžtų greičiau ir tada susitars. Tada pasakė, kad šeštadienį įmonėje yra darbo diena ir savaitgalį reikia išvežti produkciją, yra žlugdoma įmonės veikla. Tada V. N. pasakė, kad jis viską sureguliuos ir pats asmeniškai šeštadienį ryte 8.00 valandą bus įmonėje. Tada ji paskambino dar kartą buhalterei L. N. ir paprašė ją atvykti taip pat šeštadienį 8.00 valandą ryte, kad būtų administracijos atstovas ir galėtų matyti padėtį. Šeštadienio ryte V. N. atvežė D. S., UAB (duomenys nesklebtini) direktorius, savo mašina. Tada V. N. davė nurodymą apsauginiams įleisti darbuotojus į įmonę. V. N. pareikalavo iš Ž. J. raktų nuo laukinių durų. Kadangi Ž. J. atsisakė atiduoti raktą, laukinių durų ir administracijos kabineto spynas pakeitė D. S. atvežtas žmogus. Darbo pabaigoje, darbuotojams pabaigus darbą, V. N. užrakino pakeistas durų spynas, ir įgavo pilną disponavimą patalpomis ir visu jose esamu įmonės turtu. Jai grįžus iš Vokietijos, sekmadienį, birželio 17 dieną, įmonės darbuotojai susiskambino ir sunerimę susirinko aptarti neeilinės įmonės situacijos. Su įmonės darbuotojais-M. M., A. G. ir E. B. nuvyko į įmonę (duomenys neskelbtini), įvertinti situaciją ir rado, kad pirmo aukšto kabinete sėdėjo svetimas žmogus ir dirbo kompiuteriu. Jis pasisakė esantis saugos darbuotoju. Spynos nuo visų durų buvo pakeistos. Kadangi įmonėje buvo daug brangios įrangos ir kito turto, o taip pat ir klientų medžiagų, nuvyko į 2-ąjį policijos poskyrį, kad užregistruoti neteisėtus veiksmus. Pareiškime nurodė, kad įmonės patalpose randasi pašaliniai žmonės, visos spynos pakeistos ir galimi vagystės faktai. Grįžę į miestą aptarė situaciją - L. N. papasakojo, kad V. N. planuoja atleisti darbuotojus, o L. N. jis pasiūlė dirbti buhaltere ir toliau. V. N. sekmadienį, beveik kas porą valandų jai skambino ir prašė kuo greičiau susitikti. Galiausiai apie 21 val., kai ji grįžo į namus, atvyko V. N.. Jai paprašius paaiškinti kas vyksta, kokie čia nauji akcininkai ir naujas direktorius, V. N. pasakė, kad "viskas bus gerai tik reikia pratęsti su juo sanatorijos (duomenys neskelbtini) g., Palangoje nuomos sutartį iki spalio mėnesio". Jai paklausus - kodėl tokie keisti prašymai, o be to, nuomos sutartį su V. N. dėl (duomenys neskelbtini), jie jau buvo nutraukę ir V. N. pats pranešė, kad išsikelia iš sanatorijos patalpų nuo birželio 15 dienos, ir kad naujam kotedžo nuomininkui jis jau sumokėjo avansą - 5000 Lt. - jis pasakė, kad jai nepratęsus nuomos, V. N. proceso negalės sustabdyti. Paklausus "kokio proceso?", V. N. atsakė, kad "daug žinosi greit pasensi", ir kad jam atsakymo dėl nuomos reikia iki pirmadienio pusdienio. Ir dar pasakė, kadangi ji gerai dirba, tai galbūt galės ir toliau dirbti įmonėje. Tada ji sakė “kad įmonė turi keletą Europinių projektų - tuo laiku kaip tik vyko vieno didelio 5 milijonų vertės projekto vertinimo procesas, UAB (duomenys neskelbtini) mokslinio tyrimo ir technologinės plėtros centro įkūrimo Lezo zonoje - ir ji yra viena jo rengėja ir vykdytoja, o V. N. veiksmai sužlugdys įmonės veiklą ir projektą, bet V. N. atsakymas buvo, kad ir "kiti galės pabaigti projektą jei reikės". Tuo pokalbis ir baigėsi. Pažadėjo ryte paskambinti dėl jos sprendimo apie nuomos sutartį. Pirmadienį, birželio 18 dieną, 8 valandą ryte atvykus į darbą (duomenys neskelbtini), saugos tarnybos darbuotojai neįleido įmonės administracijos darbuotojų į patalpas, įleido tik darbininkus. Direktorė R. M. iškvietė anstolį A. S. ir konstatavo įmonės užgrobimo faktą, buvo iškvieti pastato savininkai, UAB (duomenys nesklebtini), darbuotojai, M. S. ir R. J., kurie organizavo spynų pakeitimą ir saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) iškvietimą. Spynos buvo atkeistos ir jie vėl pateko į patalpas. V. N. ar R. N. pirmadienį ryte įmonėje nepasirodė. Nepasirodė ir iki šios dienos. Ji kartu su direktore R. M. ir juriste V. T. iškart nuvyko į Registrų centrą išsiaiškinti, kokiu pagrindu UAB (duomenys nesklebtini) tapo UAB (duomenys neskelbtini) 100% akcininku. Apsilankė pas Registrų centro direktorių E. Š. ir paprašė paaiškinti situaciją, nes nei ji, nei G. V. akcijų nepardavė. Dirketorius paprašė darbuotojos atnešti įmonės bylą. Peržiūrėjęs bylos dokumentus, jis jiems liepė kuo skubiau kreiptis į prokuratūrą ir teismą, neaiškindamas detalių, nes atitaisyti duomenis dabar galima tik teisminiu keliu. Pirmadienio rytą, po apsilankymo registų centre, paskambino V. N. ir paprašė susitikti. Susitikus V. N. pasakė, kad "nereikia čia ko jaudintis ir kelti triukšmą, galima susitarti - atsisėsti su "rimtais" juristais ir pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir akcijos vėl bus jos ir ji galės ramiai dirbti kaip ir dirbo". Bet tada V. N. pateikė sąlygą, kad dėl sanatorijos Palangoje reikia pasirašyti nuomos sutartį, apie kurią kalbėjo dar jos namuose, arba susirašyti sutartį, kad jis sanatoriją išsipirks per du metus. Tuo metu kai kalbėjo, birželio 18 dieną, jau buvo įvykdyta teisinė sanatorijos pirkimo-pardavimo sutarties registracija Registrų centre. Ji pasakė, kad pasirašydama naują akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ji patvirtins V. N. neteisėtus akcijų pardavimo ir įmonės užvaldymo veiksmus, todėl to nedarys. Kitą dieną, kaip nurodė Registrų centro direktorius, direktorė R. M. ir ji surašė pareiškimus ir nunešė į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, o civiline tvarka, prieš paduodant ieškinį, ji pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: apriboti direktoriaus R. N. veiksmus, UAB (duomenys nesklebtini) sprendimus ir areštuoti neteisėtai parduotą sanatoriją. Pateikus ieškinį-pripažinti niekine UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su UAB (duomenys nesklebtini), negaliojančia sanatorijos pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) sutartį ir taikyti restituciją, pripažinti negaliojančiu vienintelio akcininko sprendimą dėl R. N. paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Teismas 2012-07-05 taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones UAB (duomenys neskelbtini) ir paskyrė bendrovei turto administratorių. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad 2012 birželio 13 dieną D. S., UAB (duomenys nesklebtini) direktorius, pagal R. N. 2012-06-12 įgaliojimą, pateikė UAB (duomenys nesklebtini) 2012-06-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad įregistruotų patį R. N. „(duomenys nesklebtini)” direktoriumi. Tą pačią birželio 13 dieną duomenys jau pasirodė viešuose registruose. Kai tik pasirodė duomenys apie R. N. įregistravimą UAB (duomenys nesklebtini) direktoriumi 2012 birželio 13 dienos pabaigoje, pats R. N. pateikė Klaipėdos Registrų centrui vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), naują akcininkų sąrašą, kuriame vienintelis naujas akcininkas yra UAB (duomenys nesklebtini), atšaukė iš direktoriaus pareigų R. M., ir pasiskyrė pats save direktoriaus pareigoms. Sutikrinus R. N. pateiktus dokumentus su Registro centro vidiniais dokumentais, darbuotojas turėjo pareikalauti papildomos informacijos, apie akcijų perleidimą vieninteliui akcininkui, kurio duomenų tvarkymas yra reglamentuojamas ABĮ 12str. 1d. 4 punkte, ir LR 2003 lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 " Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" 23.1.2. straipsniuose. Nepraėjus nei parai nuo dokumetų pateikimo Registrų centrui, birželio 14 dieną, R. N. gavo trumpaiįį išrašą apie jo paskyrimą direktoriumi, kuriuo remiasi visos institucijos, bankai ir juridiniai asmenys. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad R. N. birželio 14 dieną nuėjo į antspaudų gamybos įmonę (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną pasigamino įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą. Disponuodams neteisėtai pasigamintu antspaudu birželio 15 d. R. N. pasirašo notarinį įgaliojimą (duomenys neskelbtini) atstovui K. parduoti UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą- sanatoriją ir tą pačią birželio 15-ąją, 15.30 val. Palangos (duomenys neskelbtini) notarų biure įmonės turtas pagal įgaliojimą buvo neteisėtai parduotas už 1.020.000 Lt. įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Tą pačią birželio 15 dieną, R. N. kartu su V. N. nuėjo į Bitės saloną ir paprašė visų įmonės darbuotojų telefonų kortelių dublikatus, su tikslu atjungti ją, esančią Vokietijoje, nuo įmonės valdymo ir ryšio su Lietuvoje esančiais darbuotojais. Bitės darbuotojas suabejojo R. N. prašymu ir paskabino G. V., kuris patvirtino, kad jokio naujo direktoriaus nėra ir kortelių dublikatų R. N. negavo. Tą pačią birželio 15 dieną, R. N., pateikdamas trumpąjį registro išrašą dėl direktoriaus paskyrimo, sudarė sutartį su saugos firma (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos UAB (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir užsakė įmonės fizinę apsaugą, kad niekas neišneštų įmonės dokumentų. Tą pačią birželio 15 dieną, po apsilankymo (duomenys neskelbtini), R. N. kartu su V. N. nuvyko į SEB banko skyrių, ir pakeitė elektronines bankininkystės kodus, tuo užvaldydamas įmonės lėšas banke. Todėl jai esant Vokietijoje, apie 22 valandą, atsiskaitant už benziną, buvo užblokuotas mokėjimas. Birželio 18 dieną, pirmadienį, R. N. pakeitė bankines prieigas Šiaulių banke, Klaipėdos filiale. Įmonė neteko priėjimo prie visų savo sąskaitų ir negalėjo atlikti jokių mokėjimų. Per laikotarpį nuo birželio 14 dienos iki liepos 5 dienos, kai buvo paskirtas laikinas įmonė turto administratorius, R. N. atliko iš įmonės sąskaitų įvairius, nesusijusius su įmonės veikla, pavedimus 60.000 Lt. sumai. Dėl visų šitų agresyvių įmonės užgrobimo veiksmų ji kreipėsi į teismą, kad būtų skubos tvarka sustabdytas neteisėtas įmonės užvaldymas, kad būtų sumažinta žala įmonei, išeikvojant ir išgrobstant turtą. R. N., akivaizdžiai veikdamas prieš įmonės interesus, savo veiksmais ir veikla sukėlė realią materialią žalą įmonei- atbuline data 2012-06-21 pasirašė 1.000.000 Lt. vekselį ir niekinių pastatų preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį už 3 milijonus litų Kaune. Surašius vykdomąjį dokumentą pas notarą G., jis buvo pateiktas anstoliui M. P. vykdymui. Anstolis M. P. pažeisdamas eile vykdymo proceso procedūrų, gavęs vykdomą dokumentą, nesikreipė į turto administratorių, kuris atsakingas už įmonės turto valdymą, dėl skolos sumokėjimo geruoju, bet pateikė asmeniškai pranešimą R. N.. R. N., pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių nutartis, 2012-09-06 pasirašė apie skolinio įsipareigojimo gavimą ir apie tai neinformavo turto administratoriaus. Anstolis, tikrindamas įmonės duomenis, turėjo pareigą matyti, kad įmonei paskirtas turto administratorius ir iš pat pradžių siųsti pranešimus jam, bet nutylėjimu, išlaukęs reikalaujamas 10 dienų susimokėti geruoju, 2012-09-18 areštavo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Į anstolio sąsakaitą iki šios dienos buvo pervesta virš 500.000 Lt. iš kurių 200.000 Lt. ypatingos skubos tvarka buvo išieškota UAB (duomenys neskelbtini) naudai pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 straipsnį. Taip pat R. N., veikdamas prieš įmonės interesus ir vedamas nusikalstamų ketinimų, neteisėtai pardavęs sanatoriją Palangoje, ir pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) pateikus 2012-06-22 notarinį reikalavimą nutraukti sanatorijos-pirkimo-pardavimo sutartį, dieną prieš, ir ta pačia data, 2012-06-21 susirašė su G. G. neatlygintiną Reikalavimo mokėjimo perleidimo sutartį už neteisėtai parduotą sanatoriją. Nepavykus G. G. inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros Vilniaus apygardos teisme ir per bankroto procedūrą išsiieškoti 1.020 000,00 Lt., G. G. siekia prisiteisti šią sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) teisminiu būdu. Byla iš Vilniaus apygardos teismo persiųsta į Klaipėdą ir prijungta prie jos ieškinio atsakovams R. N., V. N., UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. dėl neteisėto akcijų, sanatorijos pardavimo, vekselio surašymo. Pažymėtina, kad nė viena šalis, su kuria UAB (duomenys neskelbtini) menamai veikiantis direktorius R. N. sudarė sutartis, nemokėjo jokių pinigų įmonei, tačiau visų sandorių esmė, buvo įvairūs sunkūs finansiniai ir sutartiniai paslaugų įsipareigojimai, būtent prisiimami įmonės nenaudai, sukuriant vis naujus ir nepagrįstus įsiskolinimus, mažinat įmonės vertę rinkoje ir vedantys į nusikalstamą bankrotą. Savo patikslintame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, akcijų pardavimo L. G., įmonės buveinės pakeitimo į Kauną, adresu (duomenys neskelbtini). R. N. vėl tą pačią 2012 birželio 21 dieną neva sušaukia akcininkų susirinkimą Kaune, pakeičia įmonės įstatus ir perkelia įmonės buveinę į Kauną, ir vienasmenišku sprendimu parduoda naujai išleistas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas L. G., nes jis neva pats investuos pinigus į įmonę, nekilnojamo turto pirkimą, atsiskaitymus, nes akcininkas UAB (duomenys nesklebtini) neturės lėšų. L. G. savo parodymuose šioje byloje teigia ką kita- kad jis suras danų investuotojus, kurie nupirks įmonei pastatus Kaune, nes nuoma Klaipėdoje labai brangi. Tai tie patys niekiniai pastatai, kurių faktinių aplinkybių konstatavimo faktą surašė anstolė V. ir kurių pirkimui R. N. susirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. P. 3.000.000,00 Lt sumai, tam kad turėtų pagrindą išrašytam 1.000.000,00 Lt. vekseliui. Kaltinamojo R. N. ir L. G. teiginiai, kad pastatai buvo perkami įmonės gamybos plėtrai ir tam, kad nemokėti brangios nuomos, perkėlus gamybą į Kauną, akivaizdžiai melagingi susipažinus su anstolio protokolo medžiaga. Tai pastatų liekanos ir karkasai, kurių pritaikymas įmonės veiklai yra sunkiai įsivaizduojamas. 2013 08 12 Apeliacinis teismas prijungė bylą prie Klaipėdos apygardos bylos, kuria kaltinamasis G. G. siekia prisiteisti 1.020.000,00 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), remiantis R. N. pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kurios teisinis reikalavimo pagrindas yra kildinamas iš sanatorijos pardavimo-pirkimo sutarties. G. G. jokių pinigų už reikalavimo teisę nemokėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir jos nesurašė notarine forma, ko reikalauja įstatymas, kai keičiamos sutarties sąlygos, bet savo atsiliepimuose teismui teigia, kad jam padaryta didelė materialinė 1.020.000,00 Lt žala. Sanatorijos pardavimo-pirkimo sutartis yra nutraukta abiejų šalių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sutikimu 2013-07-29 ir nekilnojamas turtas yra grąžintas į įmonę, nors kaltinamieji R. N., G. G. visais įmanomais būdais ginčija šitą abipusį šalių sutarimą nutraukti sutartį ir inkriminuoja nusikalstamas veikas teismo paskirtam turto administratoriui dėl pareigybinių įgaliojimų viršijimo grąžinant turtą į įmonę ir panaikinant G. G. neteisėtą mokėjimo reikalavimo teisės perleidimą ir tuo būdu padarant jam didelę materialinę žalą. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones sanatorijai su tikslu, kad būtų nutraukta pirkimo-pardadavimo sutartis ir turtas būtų grąžintas įmonei. Bet V. N., organizavęs įmonės ir jos nekilnojamo turto užvaldymą ir perleidimą tretiems asmenims, deklaravo Klaipėdos apygardos teismui, kad jis yra faktinis patalpų-sanatorijos valdytojas ir neturėdamas jokio faktinio ir teisinio pagrindo gyventi komercinės paskirties patalpose, deklaruoja savo neterminuotos nuomos santykius, ignoruodamas turto administratoriaus raginimus padengti patalpų išlaikymo kaštus, kuriomis jis neteisėtai naudojasi ir ignoruoja administratoriaus prašymus perduoti patalpas jo žiniai. Įmonė (duomenys neskelbtini) moka už patalpas Šiaulių bankui mėnesines įmokas pagal 1.650.000 Lt kreditorinio reikalavimo perėmimą iš bankrutavusios Kapitalo Kaupimo Kompanijos ir visus išlaikymo mokesčius, negaudama jokių pajamų, tik patiria žalą. Visos šios bylos aplinkybės ir faktai yra susiję su R. N. veikla po V. N. neteisėtai paskyrus jį UAB (duomenys nesklebtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir neteisėtai pasirašius 2012-06-13 dienos akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Su įmone V. N. nėra niekaip surištas. Jis nieko nežinojo, kas vyksta įmonėje. Žinojo, tik kad įmonė užsiima laidų surinkimu. Ji su V. N. susitikdavo - jis ateidavo pas dukrą, draugiškai bendraudavo iki 2012-06-13. V. N. žinojo, kad įmonė veikė, bet ji nesakė jam, kad įmonė pelningai veikė. Buvo sunkumų, buvo krizė. Įmonės padėties V. N. tikrai nežinojo. „(duomenys neskelbtini)“ vardas labai daug susijęs su M. ir V. N.. V. N. naudojosi įdirbta šlove. Įmonė turėjo tą patį vardą. „(duomenys neskelbtini)“- tai M. N. įmonė. Nežino, kodėl 2012-06-13 įvyko tas perversmas, gal V. N. tą planą turėjo iš seniau. Čia viskas dėl V. N. skolų, kurių ji nežino. V. N. tikslas buvo perleisti įmonę tretiems asmenims, pasinaudojant teisinėmis ir fizinėmis priemonėmis. Taip pat užvaldyti kitą turtą. Apie R. N. nebuvo nieko girdėjusi. Dėl šio įvykio padaryta 3 000 000 Lt žala. Ji pateikė ieškinį su V. dėl žalos, kai vienas V. N. buvo teisiamas. Įmonės turtas, esantis (duomenys neskelbtini) g. Palangoje, buvo parduotas ir įmonės akcijos buvo parduotos. Ji neteko veiklos ir įmonės. Tuo laiku buvo sudarytas balansas tai dienai, kai pateikė civilinį ieškinį, buvo skaičiuota- įmonės turtas, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, atimat įsipareigojimus, likutinė vertė buvo tokia, kurią ji pateikė į ieškinį. Ji ieškinį pateikė už 99 procentus akcijų, o G. V. - už 1 procentą. Ieškinio dydžio nekeis. Pastatai grąžinti. Tuo laiku buvo padarytas neteisėtas pardavimas, sąskaitų nebuvo išrašyta, nes nespėjo, tai turtas dar buvo balanse, kai rašė ieškinį. Turtas, esantis Palangoje, buvo įmonės balanse. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)” buvo akcijinis kapitalas. Nebuvo jokio nekilnojamojo turto. Sanatorija nupirko iš bankrutuojančios kapitalo kaupimo kompanijos viešo aukciono metu. Jie aukcione dalyvavo kaip kreditoriai. Bendrovės įstatyminis kapitalas buvo didinamas pritraukiant investicijas, išleidžiant akcijas arba didinat tų pačių akcijų nominalinę vertę. Ji nežinojo apie padidintą akcinį kapitalą. Apie tai sužinojo, kai kreipėsi į apygardos teismą su ieškiniu dėl neteisėtai parduotų akcijų ir nekilnojamo turto. Kai paprašė iš registrų centro sąrašo juridinių asmenų, pamatė, kad akcijinis įmonės kapitalas padidintas iki 50 000 Lt ir dėl to ji padavė papildomą ieškinį - anuliuoti šituos sprendimus. Dėl 1 000 000 Lt vekselio parašymo nieko negali paaiškinti. Buhalterė pamatė, kad yra 1 000 000 Lt nurašyta. Pradėjo aiškintis, kad yra pasirašytas vekselis. Paskambino antstoliui M., buvo atsiųsti dokumentai, tai buvo rugsėjo 21 d. Buvo atsiųstas vekselis, vykdomasis, pasirašyti raginimai R. N., kad jis gavo raginimą. Pagal vekselį iš karto buvo nuskaityt į M. sąskaitą virš 570 00 Lt, tą pačią dieną, kai pinigai pateko į depozitinę sąskaitą, iš tos sumos 200 000 Lt buvo pervesta įmonei (duomenys neskelbtini). Mūsų įmonės reali veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini), juridinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini). 2009 m. ji vykdė projektą dėl įmonei naujų patalpų įsigijimo statybos ir registracijos laisvos ekonominės zonos įmonės statuso. Projektas buvo, norint tapti LEZ įmone, reikėjo pakeisti įstatus. Projektas buvo daromas ir buvo pateikti brėžiniai (duomenys neskelbtini), tai ant tos įmonės, kur planavo daryti investicijas LEZ, ir buvo padaryta. 2007 m. pradėjo veiklą - surinkimą vėjo jėgainių kontrolės ir valdymo spintų. Važiavo į Daniją susipažinti su visa veikla, ten buvo duota rekomendacija, jei nori turėti didesnių užsakymų, reikalingi dideli patalpų plotai. Jiems pasakė, kad turėjo turėti iki 2000 kvadratinių metrų patalpas. Buvo įsigytos patalpos, 2008 m., buvo padarytas projektas. Buvo gauta pora finansavimų ptalpų, kurias statė (duomenys neskelbtini) LEZ. Buvome gavę 2 patvirtinimus, kad bus finansavimas iki 2 mln. šitų patalpų įsigijimui. Likusią sumą planavo padengti iš savo apyvartinių lėšų. Patalpas Kaune matė, buvau ten nuvykusi. Ten yra ne patalpos, ten yra žemės sklypas, seni pastatai iš senos įmonės, ten buvo garažai, maži garažiniai darbai ten buvo vykdomi. Kita patalpa didesnė iki 100 kvadratų – ten buvo sandėlis kažkokių škudurų, ar antrinių žaliavų. Paklausus, kur savininkas, jiems pasakė, kad nežino, kad jie tas patalpas nuomojasi. Elektra buvo. Vandentiekio nebuvo, tai sandėliavimo patalpos, tas aplinkybes konstatavo antstolė Vaicekauskienė, kai pateikinėjo ieškinį turto administratoriui į Kauną dėl vekselio sustabdymo. (duomenys neskelbtini) buvo vertybinių popierių sąskaita. Kai pirmą kartą įsigijo akcijas, paprašė V. T., kad ji suruoštų tuos dokumentus, tai ji vertybinių popierių sąskaitą atidarė jos vardu, o prieš tai jos buvo atidarytos ir uždarytos kito akcininko. Dokumentai buvo papkėje, laisvai padėti buhalterijoje. Į namus dokumentų nesinešdavo. V. N. gyveno su pirma šeima, ji su juo nevedė bendro ūkio, kartu su juo negyveno. 2003 jis išėjo gyventi su savo sekretore.
Verslo su V. N. nebuvo - jis yra geras idėjų generatorius, jo idėjos ne visada realizavosi. V. N. dažnai ateidavo su idėjomis, bet verslo kartu nevykdė. Kai įmonė nusipirko pastatus, esančius Plangoje, tai buvo 2011 lapkričio mėn., V. N. ten gyveno, buvo su juo ar su jo sugyventine sudaryta sutartis, tuo laiku, kai įmonė buvo bankrutuojanti. Pardavus turtą bankroto procedūroje, visos sutartys nutrūksta, V. N. pats kreipėsi į ją su prašymu dėl nuomos sutarties pratęsimo. Buvo planuojama tose patalpose vykdyti naują veiklą, tačiau jos buvo senos, jas reikėjo renovuoti, todėl sutarė, kad V. N. iki vasaros tą trumpalaikę nuomą pasirašys. Ji su V. N. pasirašė trumpalaikę nuomos sutartį 4 mėn. Buvo pradėjusi kalbėti, kad V. N. išsikeltų. Buvo pateikti visi prašymai dėl rekonstrukcijos, tas pastatas yra kultūros paveldas. Kol rekonstrukcija neprasidėjo, manė, kad geriau turėti savą žmogų, nebereikėjo samdyti sargo, nenorėjo išlaidų kaštų. V. N. jai pasakė, kad birželio 15 d. jis išsikrausto iš tų patalpų, nurodė, kad susirado kotedžą ir jau sumokėjo avansą. V. N. siūlo grąžinti akcijas. Ji žinojo, kad V. N. pardavė G. V. akcijas. Ji dar pasitikslino perkant akcijas, ar visi tvarkingi popieriai, nes ji žinojo, kieno tos akcijos buvo, žinojo, kad V. N. pardavė akcijas G. V.. Patalų kuriose vykdė veiklą, nuomos kaina 29 000 Lt, bet dabar jau pakėlė. Nuosavybė visada geriau nei nuoma. Buvo tikslas LEZ vystyti projektą su (duomenys neskelbtini), buvo tikslas sumažinti kainas, įsigyjant patalpas. Reikalavimas buvo iš užsakovo, kad jie turi plėsti patalpas, priimti daugiau užsakymų. Dabar turi 1700 kvadratinių metrų, bet reikia plėstis iki 4000, todėl ji parašė projektą, kreipėsi dėl finansavimo į Europos sąjungos lėšas 5 000 000 Lt. Jų dalis būtų buvusi apie 2 000 000 . Jie būtų turėję tas patalpas LEZ, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau kaip 15 metų dirba darbuotojai, kurie dirba pas ją. Dauguma darbuotojų perėjo iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Nuo 2007 m. 26 žmonės perėjo pas juos. Kaune patalpos nepritaikytos darbui, tai yra komercinės paskirties sklypas. 2012 m. birželio mėn. sumokėti įmonė 3 000 000 Lt iš apyvartinių lėšų nebūtų galėjusi, būtų reikėję imti kreditą, tačiau tam reikalingas įkeitimas. Įmonė nebūtų turėjusi ką įkeisti bankui. L. G. gauti pinigai - 10 000 Lt nėra apskaityti įmonėje, ji pamatė, kad tie pinigai yra dėl kapitalo padidinimo. R. N. nuo birželio 15 d. iki liepos 12 turėjo galimybę įnešti tuos pinigus į sąskaitą, bet to nepadarė. G. nesumokėjo. Pripažįsta, kad pasirašė tipinę darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) 3 mėn. bandomajam laikotarpiui. Pati save priėmė ir pati bandė. Ji akcininkė, kaip norėjo, taip dirbo tuos tris mėnesius. T. 5 b.l. 76 esanti paskolos sutartis pasirašyta apyvartinių lėšų tikslui, tiek turėjo lėšų. Paskola - 171 000 eurų. Vekselis kaip paskolos sutartis, pasirašyta 2008 m. Dėl I t. b.l 186 esančio banko išrašo paaiškino, kad 669 000 Lt pervesta T., nes kaip ir minėjo, penktadienį važiavo iš Miuncheno, jiems reikėjo įsipilti kuro, bet jiems atsakė mokėjimą, nesupratusi, paprašė buhalterės pervesti į verslo kortelę pinigų, kad turėtų pinigų išlaidoms, nes buvome parodoje. Paskambino L. N., ji pasakė, kad 5000 Lt ji pervedusi visom išlaidom. Ji važiavo su I. T. - ji buvusi banko darbuotoja, pasakė, kad jai užblokavo sąskaitas. L. paprašė, kad pažiūrėti, kas darosi su bankais. L. N. pasiskambino ir pranešė kad jų kodas yra užblokuotas. Ji pasakė, kad Šiaulių banke kodas neužblokuotas, todėl L. pasakė, kad visus pinigus persiųstų į I. Šiaulių banko sąskaitą. Tai buvo ekstra variantas. Pervedus pinigus I. negalėjo rašyti „dovana“, parašė „paskola“. G. G. su A. P. netiesiogiai susiję, buvo organizuoti žmonių veiksmai sužlugti įmonę (duomenys neskelbtini). Vienas pastatą parduoda, kitas perka, o tračias pinigus atiduoda. Apie G. G. sužinojo, kai gavome leidimą iš teismo civilinėje byloje - nuimti apsaugos priemones pastatui. Notarė jiems atsiuntė perleidimo sutartį, taip dužinojo, kad G. G. yra bankroto administratorius, kad jis susijęs su dauguma įmonių, kad yra pažįstamas su R. N.. Buvo daug civilinių procesų, kur G. G. aktyviai dalyvavo. Jie norėjo nutraukti šią sutartį, bet pagrindiniai kliuviniai buvo G. G. veiksmai - jis bandė įtvirtinti savo reikalavimo teisę, už kurią nesumokėjo. Kai nuėjo pirmą kartą pas notarę S. L., ši aiškiai pasakė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė, dėl to, kad yra ne notarine forma. Civilinį ieškinį yra pareiškusi R. N., nes visi veiksmai buvo atlikti su jo žinia. Direktorius atsakingas už veiksmus ir atsako. R. N. tą sutartį sudarė su G. G.. V. N. buvo neoficialus akcininkų atstovas (duomenys neskelbtini). Direktorius buvo V. V.. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo akcininką (duomenys neskelbtini), kai viskas pradėjo vystytis, jiems davė paskolą prieš krizę, o iki to momento, jie neturėjo jokių finansinių lėšų. Ji paskolino UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui UAB (duomenys neskelbtini) pinigus su tikslu, kad jie bus užskaityti statybų projektuose. V. N. su UAB (duomenys neskelbtini) kaip susijęs, ji nežino. (duomenys neskelbtini) mokėjo 450 000 Lt, pniigai susiję su tuo pačiu objektu. Palanga buvo po to nupirkta, kai bankrotas buvo paskelbtas. Apie tas patalpas sužinojo, kai tapo kreditoriais. (duomenys neskelbtini) KUB V. N. buvo pajininkas.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų turinę žalą, bei priteisti turėtas proceso išlaidas. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad 2012-06-15 R. N., neturėdamas tikrojo įmonės antspaudo, išrašė įgaliojimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įgaliojo R. K. pasirašyti UAB "(duomenys neskelbtini)" nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pardavimo-pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)". Nurodyto įgaliojimo pagrindu, R. K., Palangos miesto trečiajame notarų biure, 2012-06-15 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" - pardavėjas bei UAB „(duomenys neskelbtini)" - pirkėjas. Sutarties dalykas – pastatas sanatorija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangos m. sav. Palangos m. (duomenys neskelbtini), pastatas sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangos m. sav. Palangos m. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių(inžinerinių)-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Palangos m. sav. Palangos m. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis Palangos m. sav. Palangos m. (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina l 020 000,00 Lt. 2012 m. birželio 21 d., R. N., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)", reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neatlygintinai perleido G. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 1 020 000,00 Lt reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)", į Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybėn, kylančią iš 2012-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, R. N., perleisdamas neatlygintinai G. G. nuosavybėn 1 020 000,00 Lt reikalavimo teisę, kylančią iš 2012-06-15 pirkimo - pardavimo sutarties, padarė bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 1 020 000,00 Lt turtinę žalą. 2012-06-18 R. N. pasirašė Teisinių paslaugų sutartį su V. M. advokatų kontora ir 2012-06-20 jai avansu pervedė 23.000 Lt sumą iš įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas", už "Kliento juridines, konsultavimo bei atstovavimo įvairiose įmonėse, valstybinėse bei teisminėse institucijose, santykiuose su kreditoriais". Sutarties sąlygos numato įmonės nuolatinį 30.000 Lt avansinių lėšų įšaldymą, kad būtų atstovaujami R. N. interesai už jam ateityje teiktinas teisines paslaugas. Šioje kontoroje advokate dirba R. N. žmona M. V.. Tokiu būdu, R. N., pervesdamas avansu V. M. advokatų kontorai 23 000 Lt, padarė bendrovei 23 000 Lt žalą, kadangi jokios teisinės paslaugos bendrovei „(duomenys neskelbtini)" nebuvo reikalingos. 2012-06-21 Kaune R. N. pasirašė preliminarią nekilnojamo turto pirkimo sutartį 3.000.000 Lt sumai su UAB „(duomenys neskelbtini)", dėl gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo. Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad pasirašant šią sutartį, pirkėjas-UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo pardavėjui - UAB „(duomenys neskelbtini)" l 000 000,00 Lt avansą, išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį l 000 000,00 Lt sumai, vekselio apmokėjimo terminas 2012-08-31. Bei nurodyta, kad sumokėtas avansas bus įskaitomas į turto pardavimo kainą. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, jog jei iki 2012-10-30 dėl pirkėjo kaltės turto pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas nepasirašomi, sumokėtas avansas negrąžinamas ir laikomas 2012-10-30 sumokėtomis netesybomis. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1437-265/2012 uždraudė UAB „(duomenys nesklebtini)" akcininkui priimti sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)" turto perleidimu bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą, ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims bei prisiimti skolinius įsipareigojimus; uždraudė UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui R. N. sudaryti sandorius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)" turto perleidimu bei sudaryti kitus sandorius, kurie mažintų bendrovės lygį. Tokiu būdu R. N. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 1 004 419, 70 Lt žalą. R. N., iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, 2012-06-18 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)", į sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas pagal 2012-06-14 tarpininkavimo sutartį pervedė 30 600,00 Lt. Tokiu būdu, R. N., pervesdamas už tarpininkavimo paslaugas parduodant sanatoriją, duomenys aukščiau nurodyti, nors bendrovė šių statinių parduoti neketino, todėl tarpininkavimo paslaugos bendrovei nebuvo reikalingos, padarė bendrovei 30 600,00 Lt žalą. R. N., iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos, esančios AB SEB bankas, 2012-06-19 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)", sąskaitą pervedė 4 900,50 Lt. Tokiu būdu, R. N. pervesdamas už apsaugos paslaugas, kurių bendrovei „(duomenys neskelbtini)" nereikėjo 4 900,50 Lt, padarė bendrovei 4900,50 Lt žalą. R. N., iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos, esančios AB SEB bankas, 2012-06-18 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą pervedė 1000,00 Lt pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už pastato-sanatorija vertinimą. Tokiu būdu, R. N. pervesdamas už vertinimo paslaugas, kurių bendrovei „(duomenys neskelbtini)" nereikėjo l 000, 00 Lt, padarė bendrovei l 000 Lt žalą. 2012-06-15 antstolė V. Daugirdienė R. N. prašymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atlikti paslaugą-konstatuoti faktines aplinkybes dėl akcininkų sprendimo įteikimo ir apie ketinimą gauti antspaudą, įmonės įstatus bei įmonės registracijos pažymėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorės R. M.. R. N. už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas" , 2012-06-26 į antstolės V.D. sąskaitą pervedė 150 Lt.Tokiu būdu, R. N. pervesdamas už antstolės paslaugas, kurių bendrovei „(duomenys neskelbtini)" nereikėjo 150, 00 Lt, tuo padarė 150,00 Lt žalą. Esant visoms šioms aplinkybėms, prašome teismo tenkinti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys grindžiamas byloje surinktais dokumentais. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad iš R. N. kompiuterio buvo išimti duomenys. Buvo nustatyta, kad sutartis sudaryta su R. K. dėl tarpininkavimo paslaugų ir pasirašyta ne anksčiau birželio 29 d. Kai Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apriboti UAB „(duomenys nesklebtini)“. Taip pat yra pasisakyta dėl teisnių paslaugų sudarytų sutarčių. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teisnių paslaugų sutartis buvo sudaryta tiktai birželio 29 d., nors pačioje sutartyje nurodyta, kad ji –pasirašyta birželio 18 d. Akivaizdu, kad sutartis pasirašyta pažeidžiant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. taikytas apsaugos priemones. Iš R. N. kompiuterio išimtų duomenų matyti, kad vekselis buvo pagamintas ir galėjo būti pasirašytas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 4 d. Pati preliminari pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2012 m. rugsėjo 30 d. Akivaizdu, kad šie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant Klaipėdos apygardos teismo priimtą nutartį. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys turėtų būti tenkintas visa apimtimi, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė. Dėl visų neteisėtų veiksmų bendrovė yra patyrusi civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pati perleidimo sutartis yra, ne G. G. moka bendrovei už reikalavimo perleidimą, o pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka 50 000 Lt. II T. b.l.24 esančios šios sutarties 1.1 punkte, aiškiai nurodyta, G. G. perleidžiama 1 020 000 Lt iš tos sumos jis gali pasiimti 50 000 Lt neatlygintinai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka G. G., o ne atvirkščiai, tai kurioje vietoje yra atlygintina. G. G. gavo pinigus, neatsilygino. Šiuos duomenis ji gavo iš notarės, kuri pateikė tokį dokumentą.
Liudytoja M. V. parodė, kad dirba Registrų centre vyresniąja registratore, atlieka vedėjos nurodymus: duomenų pateikimas, pranešimų registravimas, duomenų tvarkymas. Dirba tik su juridiniais asmenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, registravo duomenų pakeitimus - akcininko ir vadovo, po to kažkas negero įvyko. Registruojant nežinojo nieko. Pakeitimai buvo registruojami, po to sužinojo, kad kažkas įvyko. Pirmiausia duomenys pateikiami priėmėjai, po to jai - registracijai. Tai buvo 2012 birželio mėn. Kai pasikeičia akcininkas, reikalaujamas akcininkų sąrašas ir akcininko forma teikiama su prašymu JAR-1. Jei fizinis asmuo JAR-AF, jei juridinis – JAR-AJ. Vadovo pakeitimui, prie prašymo teikiamas dokumentas, kurio pagrindu keičiasi vadovas, kuriame būtų senojo vadovo atšaukimas ar atleidimas ir naujo paskyrimas. Atitinkamai teikiama forma JAR-GLV prie prašymo JAR-1. Vadovas teikia dokumentus, arba jo įgaliotas asmuo. Jei yra vienintelis akcininkas – tai turi pateikti akcininko sprendimą. Akcininkų sprendimu yra atšaukiamas ankstesnis vadovas ir paskiriamas naujas vadovas. Registruojant pakeitimus tuo metu duomenų pakako, pagal jų nuostatus jokių duomenų papildomų nereikėjo, duomenų teikėjo parašas buvo, priėmėja priėmė. Priėmėja tikrina visus dokumentus. Jei asmuo teikia tuos duomenis, jis atsakingas už jų teisingumą. Jokių įtarimų nekilo, viskas buvo teisingai įforminta. Sužinojo, kad kažkas negero, kai kažkuri šalis po to rašė raštą, tada ji rašė atsakymą į užklausimą. Dėl vadovo pasikeitimo yra nustatyta tvarka: vedėja paskirsto darbus, jie duomenis įtraukia į registrą, suveda duomenis į duomenų bazę, po to vedėja tvirtina, tik tada duomenys atsiranda duomenų bazėje. Duomenų pakeitimas atliekamas per 3 darbo dienas. Už paslaugas apmoka pats užsakovas. Ji nekontroliuoja, kas apmoka už paslaugas. Jie tik mato duomenų bazėje apmokėjimą ir atlieka šį darbą. Jie akcininkų apskaitos neveda, nes duomenų teikėjas atsako už teisingų duomenų pateikimą. Jie pažiūri, kad būtų buvusio vadovo atšaukimas, nes turi įregistruoti galiojimo pabaigos datą ir naujo vadovo paskyrimas. Kai keičiasi akcininkas ir vadovas vienu metu, žiūri į akcininką, ar tas akcininkas yra vadovas ir turi būti pateiktas akcininkų sąrašas kartu su visais dokumentais. Tuo metu su dokumentais buvo pateiktas akcininkų sąrašas. Dabar nebėra tokio akcininkų sąrašo, nes keitėsi įstatymas. Sąrašas yra teikiamas naujoje duomenų bazėje. Tuomet buvo privaloma nurodyti bendrovės duomenis: pavadinimą, kodą, buveinės adresą arba adresą korespondencijai, akcininko duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai, turimą akcijų skaičių, jų nominalią vertę ir akcijų įsigijimo datą. Šį dokumentą turi pasirašyti bendrovės vadovas. Akcininkų sąraše nesifiksuoja akcijų perleidimas. Čia dokumentas, už kurį vadovas neša atsakomybę. Jie neregistruoja akcininkų apskaitos, nes tai atlieka vadovas. Jie prašo, kad įrašytų asmens kodą, bet jis galėtų ir nenurodyti, nes atsako už šį dokumentą. Akcininkų sąrašas yra laisvos formos. Per 3 darbo dienas atliekama registracija. Šiuo atveju registracija įvyko per vieną darbo dieną. Jie apie įvykusią registraciją nepraneša, nebent klientas pasižiūri jų sistemoje, ar prašymas įvykdytas, ar ne. Tai dažnas reiškinys, kai Registrų centre akcininkų pakeitimai atlikti per 1 darbo dieną. Ryte buvo padėti dokumentai, vedėja paskirstė, tai ji per dieną užregistravo šį pareiškimą. Nuo apmokėjimo skaičiuojamos 3 darbo dienos. Apmokėjimas buvo padarytas. Jie duomenų pagrįstumo nevertina, netikrina ar duomenys yra teisingi. Registro vieši duomenys nebūtinai yra 100 procentų teisingi. Jie akcijų neregistruoja, ji nekilnojamojo turto neregistruoja. Pas juos yra Juridinių asmenų registras, kuris skiriasi nuo nekilnojamojo turto registro. Pas juos nėra terminų pasirinkimo, yra vienas bendras terminas įregistravimui, po apmokėjimo per 3 ar 5 darbo dienas jie įregistruoja. Jie atlieka darbą, kai tik gauna prašymą, kai vedėja paskiria darbą, registratorės patikrina ar yra sumokėta ir atlieka šį darbą. Išduoti dokumentus anksčiau nei per tris dienas draudimo nėra. Svarbu nepavėluoti. Tą operaciją fiziškai atlikti užtrunka gal 10 minučių laiko. Jei dokumentai pateikiami su vienu prašymu, kai tuo prašymu keičiasi akcininkas, keičiasi vadovas, yra komplektas darbų, tie darbai neatsiejami, jie atliekami kartu. 3 darbo dienos yra terminas duomenų pakeitimui: akcininko pakeitimas, vadovo pakeitimas. 5 darbo dienos - akcininkų sąrašo įregistravimui. Jei prašymas yra teikiamas tik akcininkų sąrašui, kai pasikeitė tik akcininkas ar vienas iš akcininkų ar dalis akcijų, tada vadovas teikia tik akcininkų sąrašą. Tai yra vienas duomenų paketas ir darbas atliekamas tuo pačiu laiku. Nepamena, ar kas domėjosi įregistravimo klausimais. Būna prašo, kad nelauktų 3 dienų termino, o atliktų tą pačią dieną, bet prašo dažniausiai priėmėjos arba vedėjos, nebent jau yra paskirta byla ir apmokėjo. Šis atvejis niekuo neišsiskyrė, nekėlė jokių įtarimų. Duomenys atitiko, dokumentai buvo visi pateikti. Jei yra užsakomas išrašas, išrašą spausdina vedėja ir jį pasirašo, tada išrašą duoda išdavimui. Ji to darbo nedaro.
Liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta V. N.. Susipažino 2008 m. jam, t.y. V. V., dirbant Laisvojoje ekonominėje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje. Su V. N. siejo darbiniai santykiai. Buvo įkurta kompanija „(duomenys nesklebtini)“, jis buvo šios bendrovės vadovas. Buvo planuojama, kad įmonė teiks projektų valdymo paslaugas. Viena sutartis buvo pasirašyta dėl (duomenys neskelbtini) g., kad ten darys, rekonstruos, tvarkys, teiks projekto valdymo paslaugą. Įmonės kūrime nedalyvavo, ji buvo įkurta. Taip buvo nuspręsta su V. N., kad jis bus direktorius. Veiklos įmonė nevykdė jokios, nežiūrint to, kad buvo vienintelė sutartis, jis po to išėjo iš tos įmonės. Įmonė buvo įkurta 2009 m., gal 2010 metais jis nutraukė sutartį. Kas buvo „(duomenys nesklebtini)“ akcininkai, jis nelabai pamena, buvo nurodęs tyrėjai. Šalia buvo įkurta įmonė „(duomenys nesklebtini)“, jis nedalyvavo tame procese, negali pasakyti, kas buvo įmonės įkūrėjai. Ar V. N. buvo susijęs su „(duomenys nesklebtini)“, negali pasakyti. Buvo įkurta įmonė pačiame LEZ‘e, ta įmonė buvo pasirašiusi sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove tam, kad valdytų projektus su užsieniečių projektais, kurie ateina į Lietuvą. „(duomenys nesklebtini)“ direktore paskirta buvo I. T.. Su ta įmone jis neturėjo jokių darbinių santykių. Jis „(duomenys nesklebtini)“ įmonėje nuo 2008 m. buvo formalus direktorius. Turėjo kelias valandas per dieną. Mintis buvo tokia, kad bus valdomi projektai, bet tų projektų nebuvo. 2010 m. pradžioje buvo pasirašyta sutartis dėl projektų valdymo. Įmonė jokios ekonominės veiklos nevykdė. Jis buvo direktorius ir dirbo 2 valandas per dieną, gaudavo minimalų atlyginimą. Išėjo, nes su LEZ‘u nutraukė santykius, pasitraukė į kitą veiklą. Išėjo savo noru. Kas vėliau buvo paskirtas direktoriumi, jis nežino. Bendrovės akcijų jis neturėjo. V. N. vaidmuo bendrovėje buvo toks, kad būdavo susitinka, apkalba, kad nėra projektų, kad kompanija nieko neveikia. 2010 m. V. N. surado užsieniečius, įmonė pajamų iš to neturėjo. Jis pasirašė ir labai greitai pasitraukė iš įmonės, nes gavo geresnį darbo pasiūlymą. Kaip V. N. susijęs su steigėju, nežino. Nežinau, ar „(duomenys neskelbtini)“ kompanija yra ofšorinė. Darbo sutartį pasirašė pas Šimkų - teisininką, kuris atstovavo „(duomenys neskelbtini)“ ir formino priėmimo į darbą dokumentus. Jį ne V. N. priėmė į darbą. „(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo jokių ataskaitų. Minėta įmonė buvo įkurta tam, kad tik įkurti. Siūlymo dėl direktoriavimo – neatsimena. Jis nevaldo „(duomenys neskelbtini)“, todėl nieko negali apie šią įmonę pasakyti.
Liudytojas R. J. parodė, kad iš kaltinamųjų vienintelį V. N. pažįsta. Jis buvo priimtas laikinai “(duomenys nesklebtini)” direkoriumi. Jį priėmė „(duomenys nesklebtini)“ direktorė T.. „(duomenys nesklebtini)“ buvo žemiau, ši bendrovė priklausė „(duomenys nesklebtini)“. Jis buvo „(duomenys nesklebtini)“ direktorius. Yra darbų techninis inžinierius. Dirbo apie 2 metus. Nelabai sekėsi pasireikšti, nes nebuvo jo srities darbų. Atlyginimas buvo minimalus. Dirbo pusę dienos. Buvo kviečiamas į darbą, kai reikėjo. Jei buvo koks projektas, tai jį iškviesdavo. Jis gamybininkas, turėjo organizuoti gamybą. V. N. buvo „(duomenys nesklebtini)“ atstovas. Vienas akcininkas „(duomenys nesklebtini)“, kurį pažinojo, buvo V. N.. „(duomenys nesklebtini)“ turėjo daryti įvairius projektus, buvo galvojama gaminti apšiltinimo plokštes namų renovacijai. Jie aptardavo projektą, vyko sandėlio renovacija. Daugiau vyko apmąstymo darbai, nieko konkrečiai nebuvo daroma. Įmonėje buvo priimta viena darbuotoja, jis direktorius ir buhalterė. Viso buvo 3 darbuotojai. Veiklos nevykdė, apyvartos nebuvo. Atlyginimą mokėjo. V. N. pasakė, kad reikia laikinai perimti ir jo skolą, užkelti ant įmonės „(duomenys nesklebtini)“. Skola apie 880 000 Lt. Jis galvojo, kad skolą laikinai užkėlė. Skolą prisiėmė, pasirašė. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį pasirašė 2010 m. Buvo vienas pervedimas skolai padengti. Įplaukė iš kitos įmonės skolos padengimui. Nelabai pamena iš kokios įmonės. 225 000 Lt buvo įplaukę į įmonės sąskaitą. Jie veiklos nevykdė. Jis nesusimąstė iš kur įplaukia pinigai. „(duomenys neskelbtini) “ - negirdėjo tokios įmonės. Ant tos skolos dokumentų matė tą pavadinimą. „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą mačiau ant tos skolos pervedimo. R. N. jam nežinomas. Jam nežinoma, kaip „(duomenys nesklebtini)“ įsigijo „(duomenys nesklebtini)“ akcijas. Nežino, kas ruošė reikalavimo perleidimo sutartį, jam ją atvežė V. N. jau surašytą. Buvo laikinai dirbantis direktoriumi, manė, kad laikinai permesta ir skola. V. N., kaip akcininko atstovas, pasakė, kad reikia skolą perimti. Kad V. N. yra akcininkų atstovas, nematė jokių dokumentų. Visus sprendimus derino ir bendravo su V. N.. Su V. N. pažįstami, nes anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ techninį darbą, ten ir susipažino. Ką toje bendrovėje darė V. N., negali pasakyti. Jį atleido iš direktoriaus pareigų po 2 metų. Kadangi priėmė jį T., norėjo, kad ji jį ir atleistų, bet T. nebuvo. Jis skambino V. N. ir klausė, ką jam daryti. Jam pristatė kitą žmogų, kaip akcininkų atstovą ir per V. N. jis tam žmogui perdavė viską. Pareiškimą parašė pavasarį ar 2012 m. vasario pradžioje. Buhalterė pranešė Sodrai, kad jis yra atleistas ir jam davė tai patvirtinantį nuorašą. Apie 2012-06-22 reikalavimo teisės perleidimo sutartį nieko nežino, nes tuo metu nebedirbo.
Liudytoja R. P. parodė, kad V. N. iš matymo pažįstamas. 2010-09-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūrą buvo jis. Įmonės bankroto proceso metu, bankroto bylos įsiteisėjimo dienai bendrovės vardu buvo registruotas turtas, esantis Palangos m. (duomenys neskelbtini) – tai sanatorijos pastatas, ir (duomenys neskelbtini)- žemės sklypas, 2 sandėlio pastatai, kurie buvo įkeisti AB Šiaulių bankui užtikrinant virš 1 600 000 Lt paskolos, gautos iš šio banko įvykdymo užtikrinimui. Įmonės bankroto proceso metu šis turtas buvo pardavinėjamas, buvo atliktas vertinimas. Turtas buvo pardavinėjamas įstatymo nustatyta tvarka - buvo skelbiamos varžytynės, vėliau kaina buvo mažinama, vyko ne vienerios ir ne dvejos varžytynės. Vėliau turtas įstatymo nustatyta tvarka buvo pardavinėjamas tokia tvarka, kokią nustatė kreditoriai. 2010 m. spalio mėn. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta tvarka, buvo nustatyta turtą parduoti skelbiant viešai spaudoje. Buvo nustatyta, kad bus skelbiama vietinėje ir respublikinėje spaudoje ir turtas bus parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, kaip 1 670 000 Lt kartu su kitu ilgalaikiu neįkeistu turtu, esančiu tuose pastatuose. Buvo renkami pasiūlymai. Viena iš sąlygų pardavimui buvo, kad pasiūlymą teikiantis asmuo turi sumokėti 10 procentų turto pardavimo kainos į bendrovės sąskaitą. Buvo gautas vienas pasiūlymas pirkti turtą iš „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat šioje bankroto procedūroje buvo bendrovės kreditorius. Prieš tai, įmonės bankroto proceso metu, Šiaulių bankas perleido reikalavimo teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri bankroto procedūros metu jau turėjo virš 300 000 Lt reikalavimą ir pagal šią reikalavimo perleidimo sutartį su visomis teisėmis, ir įkeitimo teisė, perėjo naujam kreditoriui. Įmonės bankroto proceso metu buvo iš kreditorių sąrašo Šiaulių bankas išbrauktas, o patvirtintas patikslintas bendras UAB „(duomenys neskelbtini)“ virš 1 900 000 Lt kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. 2011 m. lapkričio mėn., kai buvo skelbiamas turto pardavimas, buvo gautas pasiūlymas ir įmokėta 10 procentų, kadangi kitų pasiūlymų nebuvo gauta, tai buvo pasiūlyta turtą įsigyti šiam pirkėjui, kaip ir buvo numatyta, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė turtą pirkti. Taip pat įmonės bankroto proceso metu, po kiekvienų neįvykusių varžytynių būna siūloma turtą perimti įkaito turėtojui. Kadangi įkaito turėtojas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasiūlyta turtą perimti. Kadangi jos reikalavimas įkeitimu užtikrintas 1 600 000 Lt, o turto kaina, už kurią pardavinėjamas turtas buvo 1 670 000 Lt, tai buvo pasiūlyta primokėti kainų skirtumą. Kainų skirtumas buvo primokėtas, vėliau turtas buvo perduotas įkaito turėtojui už 1 670 000 Lt. Turto priėmimo – perdavimo aktą pasirašė su moterimi UAB “(duomenys neskelbtini)” vadove, bet jos pavardės nepamena. V. N. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nebuvo susijęs su įmone. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Bankroto įsiteisėjimo dienai V. N. skolingas nebuvo. Peržiūrint sandorius buvo V. N. skola, bet už ką, negali pasakyti. Aukščiau minėti pastatai buvo nuomojami, bankroto procedūros metu jie buvo išnuomoti. Dar iki bankroto bylos iškėlimo jie buvo nuomojami V. T. ir bankroto proceso metu ta nuoma buvo tęsiama. V. N. neteikė pasiūlymo įsigyti šiuos pastatus. Buvo gautas vienas siūlymas iš tos bendrovės. Norint pateikti siūlymą reikėjo įmokėti įnašą, todėl ir buvo patvirtinta tokia tvarka, kad bet kas tokių siūlymų neteiktų.
Liudytojas P. P. parodė, kad pažįsta V. N., administravo jo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. V. N. buvo šios įmonės vadovas. Jis yra bankroto administratorius. Dėl nemokumo buvo iškelta bankroto byla ir šiai dienai byla yra baigta ir įmonė išregistruota. Jie gautus dokumentus peržiūri, peržiūri sandorius, ir jei yra prieštaraujantys įmonės tikslams, juos teisme ginčija. Kai V. N. perdavė dokumentus, jie pareiškė ieškinį V. N. ir prisiteisė 900 000 Lt. Ieškinys buvo pareikštas dėl pinigų - V. N. nepagrindė pinigų perdavimo iš „(duomenys neskelbtini)“ Danijos piliečiui. Ieškinio suma buvo 1 000 000 Lt, po to jie sudarė taikos sutartį ir Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 910 000 Lt reikalavimą. Buvo išdėstytas mokėjimas, V. N. dalį sumokėjo, po to nebemokėjo ir buvo kreditorių nuspręsta pardavinėti tą skolą ir skola buvo parduota. UAB „(duomenys nesklebtini)“ nupirko tą skolą. Buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ar reikalavimo perleidimo sutartis, tiksliai nepamena. Apmokėta 22000 Lt , nes už tiek buvo parduota reikalavimo teisė. Jie nereikalauja akcininkų sprendimo dėl skolos pirkimo. Jis rengė sutartį. Atvažiavo žmogus ir pasirašė sutartį, po to padarė pavedimą ir pinigai buvo pervesti. Kai buvo įforminta sutartis, buvo padaryti mokėjimai. Sutarties pasirašyme jis nedalyvavo, paliko sekretorei tą sutartį, atvažiavo žmogus ir pasirašė. Nepamena sekretorės pavardės. Skola buvo pardavinėjama viešai skelbiant spaudoje. Kai išėjo skelbimas dėl skolos pardavimo, iš karto kreipėsi pirkėjas, kas kreipėsi, negali pasakyti, nes nepamena.
Liudytoja V. T. parodė, kad pažįsta V. N., R. P., G. V.. Nuo 1995 m. dirbo pas V. N.. Pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Buvo broliai V. ir M. N.. Ji skirtingu laikotarpiu dirbo įvairiose organizacijose, nes bendrovių buvo daug, darbo sutartis būdavo vienoje įmonėje, o teisines paslaugas teikdavo visoms įmonėms. Keitėsi tos įmonės. Vienai įmonei teko vadovauti, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ ji ruošė įmonės steigimo dokumentus, vežė Rejestro tvarkytojui, tada dar nebuvo Juridinių asmenų registro. Broliai V. ir M. N. buvo steigėjai, turėjo po 50 procentų akcijų. Įmonė buvo įsteigta 1999 m., nors tiksliai nepamena. Po 2-3 metų, savo akcijas M. N. perleido V. N.. Pagal tuometę Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, jei įmonėje vienas akcininkas perleisdavo savo akcijas kitam akcininkui būtinai reikėjo informuoti Rejestro tvarkytoją. Jis pats informavo, rašė ir vežė raštą. Po to V. N. perleido visas akcijas G. V.. Vėliau ji pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, ir negali teigti, ar ruošė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne. Jai žinoma, kad vėliau dalį akcijų G. V. perleido R. P.. Ar ji ruošė tas sutartis, ar jie patys, nepamena. Po to jie keitė įstatus, R. P. prašė padaryti įstatų pakeitimus. 2012 m. vasarą jai paskambino R. P. ir paprašė, kad ji nuvažiuotų su ja į Registrų centrą, papasakojo dėl tų akcijų. Ji dalyvavo, kai į direktoriaus kabinetą buvo atnešta visa byla ir joje matė, kad akcininkų sąrašas buvo pateiktas Registrų centrui, kur nurodyti akcininkai, nes pasikeitė Akcinių bendrovių įstatymas ir buvo privaloma pristatyti sąrašą visų akcininkų. Toks sąrašas buvo pateiktas Registrų centrui, bet ne ji sąrašą teikė. Matė, kad ten buvo akcininkai R. P. ir G. V.. 2009 m. ji dirbo iki gegužės mėn. transporto įmonėse, po to išėjo dirbti kaip advokatė. SIA „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos įmonė. Ruošė gal steigimo dokumentus ar kitus dokumentus, tik jau būdama kaip advokatė. Registrų centrui teikė dokumentus dėl įmonės „(duomenys nesklebtini)“ įregistravimo pagal sudarytą atstovavimo sutartį tarp jos ir bendrovės. Dėl šio pavedimo į ją kreipėsi V. N.. Akcijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo iš pradžių materialios, bet jų tokių, kaip materialių nebuvo, jos turėjo atitikti tam tikrus vertybiniams popieriams keliamus reikalavimus. Buvo tik įstatuose. Visa apskaita – tai buvo žurnalai, jos pačios užvesti sąsiuviniai, kuriuose buvo daromi įrašai. Po to, kai atsirado Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentavo uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimą ir t.t., atsirado pavyzdinės vertybinių popierių sąskaitos, tai akcijos buvo jose. O tokių, kaip materialių akcijų, nebuvo niekada nė vienoje bendrovėje, nors skaitėsi materialios. Jos iniciatyva buvo padaryta, kad akcijos tapo nematerialios. Keista buvo įstatuose. Sandorį sudarant perleidžiant akcijas tarp N. buvo akcijos paprastos, vardinės. Tuo metu nesirašė nei materialios, nei nematerialios. Į sandorius rašydavo, kad paprastosios vardinės akcijos. 2009 m. kokius įstatus keitė, negali pasakyti. Negali pasakyti, kuriais metais buvo pakeistos akcijos iš materialių į nematerialias. Steigiant įmonę akcijos buvo materialios. Keičiant įstatus, buvo pakeistos akcijos, bet laikotarpio negali pasakyti. „(duomenys neskelbtini)“ ji nedirbo. Akcijų perleidimo G. V. dokumentus matė tik jų projektą. Kai ji atėjo dirbti, buvo vienintelė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo savo iniciatyva pasidaręs sertifikatus. Po to ji savo iniciatyva pasidarė sertifikatus pati. Patys akcininkai niekada jų neturėjo. Akcijų pirkimas – pardavimas buvo ne vienas ir niekada niekas nedarydavo įrašų, nes nebuvo materialių akcijų. Akcijų apskaita – tai pagrindas buvo registracijos žurnalas, buvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris pasirašydavo, bet įrašus darydavo ji. Atsakingas buvo arba vadovas, arba vadovo paskirtas asmuo. G. G. pavardė jai nežinoma, ji nedalyvaudavo jų tarpusavio santykiuose. Kai ji atėjo dirbti R. P. jau dirbo. Kabinete sėdėjo keturiese: V. N., R. P., ji, ir dar kažkas. Kokiu būdu atėjo R. P. dirbti, ji nežino. Nurodymus duodavo jai arba M. N., arba V. N.. Ji tik N. nurodymų klausydavo. Kai perleido akcijas V., V. N. iniciatyva buvo paruošta pirkimo – pardavimo sutartis. Kai P. buvo perleistos akcijos, gal ir ji ruošė sutartį, negali tvirtinti, neatsimena. V T bl.l. 98 esančiose 4 sąskaitose, tai antroje ir trečioje sąskaitoje jos raštas, ji užpildė, parašai yra tik buhalterės. V tomas bl.l. 99 ji viską pildė, dėl antro nėra tikra, kad ji pildė. Ji registravo įmonės įstatus, sudarinėjo įstatų projektą, nešė jį ir tvirtino pas notarą. Pirmą akcininkų žurnalą pildė ji. Kadangi nebuvo patvirtintų knygų, tai ji paprastame sąsiuvinyje pildė, kas priklauso. Buvo 2001 m. apskaitos tvarkymo taisyklės, kurios galiojo iki 2004 m. Buvo parašyta, kad akcininkų apskaita vedama registre. Negali pasakyti, kodėl akcijos buvo įrašytos. Ji buvo tiktai vykdytojas. Steigiant bendrovę paklausdavo, kiek akcininkų, kas akcininkai. Nesugalvojo, kad akcijos bus materialios. Turėjo daug įmonių, pas tuos pačius akcininkus ir tvarkydavosi. Daugiau materialių akcijų neregistravo. Kai M. N. pardavė akcijas, ji teisnius reikalus tvarkė, V. N. ir M. N. deklaracijas pildė. M. N. pardavimą deklaravo, kaip buvo reikalaujama. Jei įstatymas reikalavo, tai buvo deklaracijos. Dokumentų kopijos taip pat - jei įstatymas reikalavo, vadinasi buvo, dabar tikrai nepamena. V. ir M. N. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini) E. K. ūkinė bendrija“ akcininkais. Ten irgi dariau jungtinės veiklos sutartį. Kiek pamena, steigėjai tos įmonės buvo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir danai, bet ta įmonė bankrutavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleista, tą gali užtvirtinti. Kol ji dirbo, niekas įstatų nerašė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas nesvarstė, kad akcijos bus materialios. Tas klausimas nebuvo žiūrimas, derinamas, kokios tos akcijos turi būti. Kai jau buvo įsteigta įmonė, tada pasidomėjo, kaip tos akcijos turi būti. Pasirodo, buvo vyriausybės nutarimas, pagal kurį akcijos ir akcijų sertifikatai buvo vertybiniai popieriai ir yra, aišku ir jas galėjo spausdinti tik licencijas turinti įmonė. Tas vyriausybės nutarimas galiojo iki 2004 m. Buvo išsiaiškinta, kad turi būti taip, niekas neruošė jų, pasikeitė įstatymas, išėjo nauja bendrovių redakcija ir ten buvo nustatytas terminas, iki kada akcijas bendrovės turi perregistruoti. Kažkur tuo laikotarpiu, ji stengdavosi nepraleisti terminų, buvo perregistruota ir padaryta nematerialios akcijos, nebuvo atspausdinta niekur. Tai buvo susiję su papildomomis išlaidomis ir nebuvo tokių kaip materialių akcijų ar sertifikatų. 2003 m. akcijos buvo nematerialios. Kai atsirado naujas vyriausybės nutarimas, ten buvo pridėtos pavyzdinės sąskaitos ir viskas. Ji padarė, gal to ir nereikėjo, davinius iš to sąsvinio, perdavė duomenis. Jos ranka pildyta. Adresas (duomenys neskelbtini) toks yra, tikriausiai tuos duomenis pateikė R. P.. Bendrovė nebuvo pati sau akcininkė. Įmonėje negali turėti savo akcijų, išskyrus tam tikrus atvejus. Ji nerengė IV T. b.l. 54 essančios sutarties. To metu, kai dirbo įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsigijusi 49 procentų akcijų. Neteikė įmonei paslaugų 2007 m., nebedirbo. Nežino, kas teikė teisines paslaugas įmonei nuo 2005 m. gal ir ji kažką darė.
Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta R. N. - įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas. Jis atstovauja įmonę, dirba su nekilnojamuoju turtu, teikia tarpininkavimo paslaugas. V. N. pažįsta, jų ryšiai nėra artimi. Prieš du metus R. N. kreipėsi į agentūrą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, objektas buvo Palangoje – žemės sklypas su statiniu, sanatorija ar poilsio patalpos. Aptarė kainą, pasirašė sutartį dėl pardavimo, pažiūrėjo nuosavybės dokumentus, visus išrašus, kad R. N. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. R. N. turėjo įmonės išrašą iš Registrų centro, kad jis yra įmonės direktorius. Jie sudarinėja sutartis tik su direktoriumi arba įgaliotu asmeniu. Sandorio suma apie 1 000 000 Lt. Po to jis pasiūlė pažįstamam, gyvenančiam Palangoj, įsigyti tą turtą, nes šis verčiasi nekilnojamuoju turtu. Objektas buvo neblogas, vertas buvo tik žemės sklypas, nes pastatas senas, medinis. T. M. įsigijo tą pastatą. Įformino sandorį, kurį sudarinėjo notarų biure. R. N. paprašė, kad jis atstovautų jį notaro biure, nes pastarasis turėjo kažkur išvykti. Jų bendrovė teikia ir tokias paslaugas. Įgaliojimas buvo įmonės vardu nupirkti, o atsiskaitymai – ne jo dalykas. Pasirašė sutartį, po to atsirado tos peripetijos, kad pradėjo kviesti į apklausas. Už tarpininkavimą pateikė sąskaitą. Notarui kas mokėjo, nepamena. Po to jam parodė notarinio žurnalo išrašą, kad ten yra jo parašas. Nelabai pamena, kad jis būtų mokėjęs. Tame notaro žurnale visi pasirašė, nežiūrėjo, pasitikėjo ant ko pasirašo. Nepamena pagal sutartį, kas už ką moka, bet galėjo būti, kad jis – R. K., galėjo sumokėti už viską. R. N. nepažinojo anksčiau. Kai kreipiasi klientas, jie sudaro sutartį, reikalauja, kad būtų nuosavybės dokumentai ir asmens, kuris pasirašo sutartį, įgaliojimą patvirtinantys dokumentai. Pirmiausiai žiūri, kam priklauso nekilnojamasis turtas, išrašus apie nuosavybės teisę, po to žiūri ar tas žmogus yra teisėtas įmonės atstovas ar savininkas. Tuo metu, jam atrodo, kad pateikė išrašus. Jie nėra turto vertintojai, kad galėtų išduoti vertinimo ataskaitą, bet orientuojasi turto rinkoje ir nustato preliminarias turto kainas. Jis matė tą turtą. Buvo tuo metu sąstingis rinkoje, objektų daug, bet ne visi perka. Pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį, ar buvo atėjęs T. M., nepamena. Žino, kad T. M. visos sumos neturėjo, ruošėsi eiti į banką, ar skolintis. Nesakė T. M. man, kad čia kažkas negerai. Jis turėjo apsispręsti kaip pirkti, ar kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinis asmuo. Pagal tarpininkavimo sutartį jie turi suteikti paslaugą pardavėjui: surasti klientą. Šios paslaugos kaina yra apie 3 procentus nuo turto vertės. Klientas sutiko su tokia kaina. Jie avanso neimame. Jei jie neparduoda, tai nieko ir negauna, čia jų rizika. Neatsimena, ar skubiai reikėjo parduoti turtą. Nepigus turtas buvo. Pasiūlė turtą T. M., nes šis ieškojo panašaus objekto. Jis į tą objektą žiūrėjau, kad tinkamas projektų vystymui, patraukli vieta, miesto centras. Keletą dienų užtruko nuo tada, kai R. N. kreipėsi į juos ir buvo surastas klientas. Neatsimena, kiek kainavo sandoris pas notarą, apie 5000 Lt. 5000 Lt nemokėjo iš savo kišenės. Kas sumokėjo už sandorį, nepamena. Atsiskaitoma su jų bendrove pagal tarpininkavimo sutartį, sandorio sudarymo dieną. R. N. sumokėjo kitą dieną. T. M. kreipėsi į notarinę kontorą dėl sutarties nutraukimo, jam jis pasakė po 2 savaičių, ar po mėnesio, kad yra problemos. Nesakė T. M. nieko apie išrašytą vekselį. Įgaliojimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir jis reikalingas, kad pasirašyti notarinę, o ne tarpininkavimo sutartį. Jis ruošė tarpininkavimo sutartį. Kodėl 2012-06-29 tarpininkavimo sutarties projektas, po sandorio pasirašymo, rastas pas R. N., ir koks - negali pasakyti. Gal jam davė paskaityti tą sutartį prieš pasirašant, neatsimena. Viešoje erdvėje buvo paskelbtas skelbimas, kad parduodamas tas objektas. Jis viską darė tą pačią dieną. Neatsimenu, kada patalpino skelbimą internete – ryte ar vakare. G. G. pavardė jam nežinoma. Nežino, ar iki sandorio sudarymo T. M. pažinojo V. N., R. N. ir G. G.. Jam nebuvo pateiktas akcininkų sprendimas dėl turto pardavimo.
Liudytojas T. M. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2012 m. birželio mėn. sudarė sandorį dėl sanatorijos pastato pirkimo. Apie pastatą sužinojo, nes jam pasiūlė pastatą nekilnojamojo turto agentūros atstovas R. K., kuris pasakė, kad tam pastatui pirkti yra kiti klientai ir paklausė, ar jam įdomu tą pastatą pirkti, ar ne. Jis nutarė pirkti. Žinojo tą pastatą, jį kaina tenkino, domisi nekilnojamuoju turtu, ten buvo nemažai žemės. Nuo pasiūlymo dienos sandoris greitai įvyko. Verslininkai greitai daro sprendimus. Realiai paros laike įvyko sandoris. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašėme su R. K. pas notarą. Notarė pasakė, kad R. K. turi „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą. Pasirašė sutartį. Jis notarų kontoroje nemokėjo. Pas notarą niekas nemokėjo tą dieną. Jis klausė R. K., šis atsakė, kad bus išrašyta sąskaita – faktūra ir jis sumokės pagal sąskaitą - faktūrą. Labai greitai viskas įvyko. Manė, kad sandoris geras. Po to paskambino antstolė, paklausė, ar sumokėjo už pastatą. Jis dar nebuvo sumokėjęs. Antstolė pasakė, kad nieko baisaus jei nesumokėjo, kad turės dalį pinigų pervesti į antstolių kontoros sąskaitą, o dalį į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Paminėjo apie kreditorinį įsipareigojimą. Jam pasakė, kad apie 600 000 Lt reikia sumokėti antstolei. Tai, kai pasakė, kad reikia sumokėti antstoliams, jam kilo didelės abejonės. Kreipėsi į R. K., pasakė, kad nenori to pastato, nes paskambino antstolė. R. K. pasakė, kad buvo įgaliotas tik šiam sandoriui sudaryti. Jis iš karto nuėjo pas notarę, pasakė, kad nori nutraukti sandorį. Notarė pasakė, kad sandoris nutraukiamas teisminiu būdu arba tarpusavio susiarimu. Kadangi R. K. pasakė, kad jis įgaliotas tik vienam sandoriui, o kitų nieko jis nežinojo, jis neišėjo iš notarės, kol neparašė prašymą nutraukti sandorį ir išsiuntė. Po to atėjo raštas, kad jis, t.y. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra skoloje G. G.. Sandoryje nebuvo jokios G. pavardės. Iš matymo pažįsta V. N. - jis gyveno Palangoje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima statybų verslu. Turėjo 25 darbuotojus. Dabar mažiau. 2012 m. neturėjo darbuotojų. Įmonė niekados neveikė pelningai. įmonę atidaryta seniau nei 2012 metais. 2012 metais, ar buvo įmonė pelninga, tiksliai nepasakys. Buvo nurodytas 1 mėn. terminas sumokėti už objektą. Jis galvojo pasiūlyti kam nors iš pažįstamų nupirkti bendrovei tą turtą, nes jis turėjo lėšų, kurias galėjo paskolinti akcinei bendrovei ir nupirkti tą objektą. V. N. nematė prie notarų kontoros. Nežino, kur gyvena V. N., žino tik, kad Palangoje ir deklaruoja, kad gyvena tame name, kurį jis norėjo pirkti. Laiką pas notarą ne jis derino. Sandoriui sudaryti notarui reikėjo pateikti įmonės pažymėjimą ir įstatus. Jis atsinešė pas notarą tuos dokumentus, iš anksčiau nebuvo jų pateikęs. 2012-06-14 vakare, ne darbo metu, susitarė dėl pirkimo sąlygų. Jis neužsakė sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre paslaugos pas notarą. Gal užsakė pardavėjas, nežino. Duotas mėnuo laiko išviešinti registracijos duomenis Registrų centre. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo parašyta, kad atsiskaito įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu nesumokėjo, nes nebuvo reikalo skubiai mokėti. Nebuvo išrašyta sąskaita – faktūra nei už notaro išlaidas, nei už išlaidas Registrų centrui, nei už pastatą. Jei būtų išrašyta – „(duomenys neskelbtini)“ užmokėtų. Jis neprašė R. K., kad šis užmokėtų. Nederino pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, sutartis jau buvo paruošta. Jis perskaitė sutartį, jį tos sąlygos tenkino. Pastatas buvo grąžintas „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo būdu. Susitarė su „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriumi D. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė turi išlaidų dėl šio sandorio. Anksčiau nėra matęs G. G.. Kai jam paskambino antstolė, tą pačią dieną norėjo susisiekti su notare, bet kažkaip keistai jam sugedo automobilis ir nespėjo, bet kitą dieną nuvažiavo pas notarę, bet notarė tą dieną neparašė to prašymo. Notarė parašė raštą 2012-06-22. Notarės sandorio metu paklausė, ar nėra užstatyta, ar nėra kokių skolų ir notarė pasakė, kad nėra jokių skolų, užstatymų, tačiau per 3 dienas atsirado skola. Nevažiavo su R. P. kartu pas notarę. Jis net nežinojo, kad yra paskelbtas bankrotas. Pagal G. G. pareiškimą inicijuota bankroto byla. Kaip baigėsi byla – G. G. nepasisekė. Neatsimena, ar davė kokius dokumentus R. P.. Asmeniškai iš R. P. jos jokių dokumentų negavo.
Liudytoja S. L. parodė, kad yra notarė. Pažįsta R. N., V. N., R. P., R. K., T. M.. Šie asmenys jai matyti kaip klientai pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis ir iš tolimesnės tos sutarties nutraukimo galimybės. 2012-06-15 buvo nekilnojamojo turto, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią buvo perleistos nuosavybės teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į ją kreipėsi turto pardavėjas su tikslu parduoti šį turtą - tai „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, taip nurodyta buvo Juridinių asmenų registre. Į jos biurą atvyko vadovas ir jį lydėjo V. N. - jie norėjo parduoti turtą. Atvykę jie buvo du kartus. Pirmą kartą - susižinoti, kokie dokumentai reikalingi sandoriui sudaryti, kitos dienos ryte, sandorio dienos ryte, buvo aptartos visos sąlygos, t.y. kaina ir kt. Kuriuo momentu jai nurodė pirkėją, nepamena. Pirkimo aplinkybes suderino ryte, vyrai buvo kabinete dviese. Buvo pokalbis dieną prieš dėl informacijos, kokius dokumentus reikia pristatyti. Sekančią dieną, ryte, buvo pristatyta dalis dokumentų, buvo pasakyta, kad ant žemės sklypo plano nėra antspaudo apie tai, kad ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, buvo klientas nusiųstas į Registrų centrą pasižymėti ribas. Buvo pasakyta, kokie likę dokumentai yra reikalingi. Sandorį sudarė darbo pabaigoje. Sandorio sudarymo metu, kai buvo pati sutartis pasirašinėjama, dalyvavo ne R. N., nes jis ryte pasakė, kad turės išvykti, ir klausė, ar galėtų parašyti įgaliojimą. Surašė įgaliojimą R. K. vardu, kuris ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi pardavėjas ir pirkėjas - juridiniai asmenys, jiems buvo išrašyta sąskaita – faktūra ir buvo pateikta apmokėti pavedimu. Klientas nurodė, kad notaro išlaidas mokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta sąskaita, bet ji pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Pinigai turi būti pervesti, nenurodo sąskaitoje apmokėjimo termino. Sekančią darbo dieną atėjo R. K., atnešė pinigus ir buvo pinigai sumokėti grynais, o ne pavedimu. Tai buvo pirmadienis. R. K. paprašė, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre. Ji pasakė, kad tai kainuos 5000 Lt vien tik registracija. Tadad R. K. kažkam paskambino ir klausė, ar už tokią sumą pinigų registruoti per 1 darbo dieną. Jam kažkas patvirtino ir tada jis sumokėjo pinigus ir už sutartį, ir už registravimą. R. N. atstovas - nekilnojamojo turto agentas, agentai pirkimo – pardavimo sandorį globoja iki galo - tai normali nekilnojamojo turto agentūros veiklos praktika. Po apmokėjimo, ji perdavė duomenis elektroniniu būdu Registrų centrui ir buvo įregistruota Registrų centre. Per trumpą laiką gavo pranešimą iš antstolės M. T., kad išduotas vykdomasis įrašas pagal paprastą neprotestuotiną vekselį, ir ar yra sudarytų dokumentų pagal kuriuos būtų mokėtinos pinigų sumos „(duomenys neskelbtini)“. Jie atsakė. Po to kreipėsi T. M., nes jis gavo pranešimą iš antstolės ir kreipėsi su klausimu, kas vyksta. Pokalbio metu jau skambino tyrėja, pradėjo aiškėti, kad kažkas vyksta negerai, ir T. M., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parašė persiuntimo pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo. Tuo metu į šį pranešimą niekas nereagavo. Kai pradėjo gauti dokumentus iš civilinės bylos, tada pradėjo suprasti, kas vyksta. Po to į jos kontorą atvyko R. P., T. M., svarstė galimybes nutraukti sutartį, tačiau jau tuo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštas, ir disponavimas tuo turtu buvo nebeįmanomas. Vieno iš apsilankymų pas ją metu T. M. pasakė, kad jam bandoma kelti bankroto bylą, paaiškėjo, kad yra perleistas reikalavimas į tą pinigų sumą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą - nutraukti sutartį. Buvo pasiūlyta klientams arba kreiptis į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo, arba skųsti jos atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. „(duomenys neskelbtini)“ ir T. M., atstovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į Palangos apylinkės teismą, apskundė jos atsisakymą atlikti notarinius veiksmus. Palangos apylinkės teismas pasisakė, kad ji yra teisi. R. K. buvo įgaliotas atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pirkimu – pardavimu, tame tarpe ir pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, priėmimo – perdavimo aktą. Įnešti pinigus atskiro įgaliojimo nereikėjo. R. K. buvo įgaliotas atlikti viską, kas susiję su šiuo pirkimu – pardavimu, įgaliojimas apėmė tik tą konkretų turtą. Penktadienį ryte buvo surašytas įgaliojimas R. K., R. N. apsilankymo metu. Dalis dokumentų buvo pateikti iš vakaro, ryte kita dalis. Įgaliojimas buvo pasirašytas penktadienį. Už įgaliojimą sumokėjo R. N., kurį ji tada matė pirmą kartą. Surašius įgaliojimą, dokumentą paėmė R. N.. Įgaliojimas surašomi 2 egzemplioriais - vienas klientui atiduodamas, o kitas lieka pas juos. Atėjęs R. K. turėjo įgaliojimą, nes jo atstovavimo teisę įrodo tik dokumento originalas. Negali pasakyti, kada buvo nurodytas pirkėjas - greičiausiai penktadienį ryte. Derino sutarties sąlygas V. N. ir R. N.. Sąlygos visos buvo aptartos penktadienį ryte jos kabinete, dalyvaujant abiems asmenims. Buvo nurodyta, kad atsiskaitymo laikas 30 d. Dėl įregistravimo vyko diskusijos. Kalbama buvo, kad iš kredito lėšų gali būti finansuojama ir atsiskaitoma. Kadangi pinigų sumos didelės ir jai už sutarties patvirtinimą tą dieną niekas nedavė pinigų, o už Registrų centro paslaugas suma buvo taip pat didelė, todėl ji tuo metu atsisakė užregistruoti turtą. PVM sąskaitą – faktūrą išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Sąskaita – faktūra buvo išrašyta 2012-06-14. Buvo nurodyta, kad atsiskaitys pavedimu. Pirmadienį, kai atėjo R. K., jis atnešė pinigus. Apie reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo iš T. M., iš kurio gavo sutartį, kuri buvo paprastos, rašytinės formos. V. N. dalyvavo pokalbyje kaip lydintis asmuo, kuris lydėjo R. N.. R. N. – pardavėjas, registruotas viešame registre ir kaip vadovas, ir kaip akcininkas, tiksliau akcininkas buvo uždaroji akcinė bendrovė. Buvo pateiktas akcininkų sprendimas parduoti turtą. Buvo ir „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas. Jie žinojo pardavėją, tikrino per akcininkus, žiūrėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra „(duomenys nesklebtini)“, žiūrėjo visus, priėjo iki Latvijos įmonės, tikrino, kad nebūtų apgaulės. Nekilo jokių abejonių. Sutarties sudarymo metu vadovas ir akcininkai buvo įregistruoti. Registruose esanti informacija laikoma teisinga, jie ja rėmėsi. R. N. 2012-06-14 buvo direktorius, turėjo antspaudą. Nuo registravimo momento direktorius įgauna teisę atstovauti įmonę prieš trečiuosius asmenis. Ji rėmėsi Registrų centro duomenimis. R. N. į ją kreipėsi jau būdamas vadovu. Viešame registre nurodytas vienintelis akcininkas. Ji nežino, kurią dieną R. N. buvo paskirtas vadovu. 2012-06-21 gavo iš T. M. reikalavimo teisės perleidimo sutartį - data nurodyta. Ji turėjo tos sutarties kopiją, tai gali būti, kad T. M. tą sutartį gavo su procesiniais dokumentais. Notariškai buvo patvirtintas pirkimo – pardavimo sandoris. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis notariškai nepatvirtinta. Ar sutartis galiojanti – tai ne jos jurisdikcijai spręsti apie dokumento galiojimą ar negaliojimą. Jos supratimu – tai negaliojanti, niekinė reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Jai buvo pateiktas dokumentas, iš kurio ji žino G. G. pavardę ir, kad jam, neva, yra perleista reikalavimo teisė pagal jos patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį. Kai rašė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir jos atsisakymas buvo apskųstas, ji teismo prašė, kad G. G. įtrauktų trečiuoju asmeniu į procesą. R. P. prašymu buvo uždėtos laikinos apsaugos priemonės ant konkrečiai to turto civilinėje byloje. Ir R. P. ir T. M. – abu norėjo nutraukti tą sandorį. Nepavyko sandorio nutraukti dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Apribojimai trukdė sandorio nutraukimui. Kai 2012-06-14 pirmą kartą buvo atėję V. N. ir R. N., jie pateikė dokumentus, kur nebuvo pažymėtos žemės sklypo ribos, tada jie nuėjo į Registrų centrą ir užsidėjo antspaudą, kad ribos pažymėtos. Jie tai atliko 2012-06-15 ryte.
Liudytoja L. N. parodė, kad pažįsta V. N.. Jį pažįsta labai seniai, nuo jaunystės, yra dirbusi ne vienoje V. N. įmonėje buhaltere. Nuo 2007-07-25 dirba „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Tuo metu direktorė buvo R. R.. Po to, nuo 2010 m. - R. M., po to, nuo 2012-06-15 direktorius R. N.. Nebuvo R. N. mačiusi darbo vietoje. Iki 2012-06-15 N. niekur nefigūravo. Labai keista buvo, kad jis atsirado. Niekas jai nepranešė, neatnešė jokio dokumento, kad pasikeitė direktorius. Jai 2012-06-15 paskambino R. P. ir paklausė, kokie pas juos reikalai ir po to R. P. pasakė nelabai gerai, nes jos manymu, užgrobė jų įmonę. Ji nepatikėjo, nuvažiavo į įmonę, prie durų stovėjo apsauginis, kurio anksčiau nebuvo. Jos neįleido. Apsaugos darbuotojas jai pasakė, kad įsakyta nieko neįleisti. Kitą dieną turėjo būti pagamintos produkcijos išvežimas, ji paskambino R. P., pasakė apie apsaugą. R. P. jai liepė kitą dieną nuvažiuoti ir pažiūrėti, kad išvažiuotų produkcija. Jai nuvažiavus, atvažiavo V. N., kurio ji paklausė, kas čia darosi. V. N. pasakė, kad taip reikia, bet neaiškino, kodėl taip reikia. Po to pateko į darbo vietą. Pakeitė kabinetų, įėjimo spynas. Pirmadienį įleido į darbą tik darbininkus, o administracijos darbuotojų neįleido. Paaiškino, kad juos atleis, jai davė laiko pagalvoti, ar liks dirbti. Ji dirbo pas R. P., ką gali galvoti. Šeštadienį jos neįleido, apie 14 val. įėjo, darė savo darbus. Pirmadienį apie 10 val. įėjome į patalpas, išsikvietė „(duomenys neskelbtini) “ atstovus, nes jie iš jų nuomoja patalpas, atvažiavo saugos tarnyba „Argus“ ir įėjo į patalpas. Suprato, kad įmonė užgrobta. Pirmadienį jau buvo užblokuotos sąskaitos, negalėjo prisijungti ir daryti pavedimų. Iki 2012-06-14 akcininkai buvo R. P. ir G. V.. G. V. 1 procentas akcijų, o R. P. 99 procentai akcijų. Ji turėjo atskirą sąsiuvinį apie akcininkus, teikė deklaracijas. Pirmadienį M. papasakojo, kas įvyko penktadienį, kad atvažiavo V. N., atsivežė R. N., pateikė kažkokį sprendimą, ją atšaukė iš direktorės pareigų ir R. N. tampa direktoriumi. Sprendimą gali priimti tik akcininkai, R. P. ir G. V. tokio sprendimo nebuvo. Prieigą prie piniginių lėšų turėjo tik ji. 2010 m., 2011 m. bendrovė buvo pelninga. Buvo virš 1 000 000 Lt rezervacija. Ji atidarė sąskaitą, kad daryti pavedimus, o pas ją išstatytas inkasinis - 1 000 000 Lt. Pradėjo ieškoti galų. Tuo metu jų administratorė buvo L. K.. Ji jai paskambino ir buvo paaiškinta, kad antstolis M. P. išstatė inkasinį. Tada skambino antstoliui, klausė, iš kur tas inkasinis ir jis paaiškino, kad bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, kad yra sudaryta sutartis ir už sutarties nevykdymą, praėjus įsipareigojimo įvykdymo laikui - turėjo sumokėti avansą, kurio nesumokėjo ir dabar antstolis išieško iš jų pinigus. Sužinojo, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys. Ji paskambino „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei. Pasakė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. „(duomenys neskelbtini)” buhalterė pasakė, kad ant stalo yra sutartis, jog jų bendrovė perkame iš jų pastatą. Ji paprašė atsiųsti sutarties kopiją. Ta buhalterė jai atsiuntė elektroniniu paštu sutarties kopiją ir tik tada sužinojo, kad nusipirko pastatus iš „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai padarė R. N., jis pasirašė. Inkasinis jiems buvo išstatytas virš 1 000 000 Lt, nusirašė virš 500 000 Lt iš jų sąskaitos. Kol ji dirbo bendrovėje, ji nesudarinėjo tokių sandorių virš milijono. Nepateikė buhalterinei apskaitai vekselio. Iš „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės ji gavo preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Nebuvo bendrovė moki, kad sumokėti 2 000 000 Lt. Dokumentai, akcininkų priimti sprendimai laikomi atskirai pas akcininkę R. P. kabinete. Ji žino apie priimtus akcininkų sprendimus. Jų bendrovė buvome sudarę sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. pirko aukcione pastatus - (duomenys neskelbtini) sanatoriją. Preliminari turto pirkimo – pardavimo sutartis traukiama į buhalterinę apskaitą. Kai sudaromos sutartys, jos iš karto atnešamos jai. Šį kartą gavo sutartį iš „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės. Jų bendrovėje nemėgsta dirbti su grynais pinigais, viskas yra daroma pavedimais. Pinigų priėmimo kvitų pas juos nėra, bendrovė tokių nerašo. Nėra į apskaitą įtrauktas 10 000 Lt kvitas, kad R. N. gavo pinigus iš G. G.. V. N. bendrovės veikloje nedalyvaudavo. Ji žino, kad jie nusipirko Palangoje turtą – sanatorijos pastatą, ėmė paskolą iš banko ir pervedėme „(duomenys neskelbtini)“. Kai įmonę užgrobė, turtą pardavė, bet konkrečiai aplinkybių nežino. Jokių sandorių su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iki tol. Jie moka paskolą bankui už įsigytą Palangoje turtą. Nuo 84 iki 100 žmonių dirba įmonėje. Nuo 2007 iki 2012 m. veikla vykdoma (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Akcininkai nekalbėjo, kad veiklą perkelti kur nors kitur. Jų bendrovė renka vėjo malūnams spintas ir laidų gamyba užsiima. Pas V. N. nuo 1995 iki 2005 m. dirbo buhaltere. Jis buvo šefas įvairių bendrovių. Tuo metu apie „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusi su tomis bendrovėmis. Kada įkurta „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Kad veiklą bendrovė pardėjo 2007 m., mato pagal darbo sutarčių registravimo žurnalą. Palangoje nekilnojamasis turtas buvo nupirktas aukciono metu. Tokį sprendimą priėmė akcininkai R. P. su G. V.. V. N. su tuo nesusijęs. Pastatai buvo išnuomoti V. N.. Nuomos sutartis buvo sudaryta su V. N.. Sutartis buvo nutraukta iki 2012 birželio mėn. Kai vyko šitie įvykiai, nuomos santykiai dar buvo su V. N.. Buvo mokamas nuomos mokestis. Prieš kelias dienas iki užgrobimo N. sumokėjo už nuomą, elektrą. Kokie V. N. ir akcininkų santykiai, ji nežino. Nuo 2007 m. dirba „(duomenys neskelbtini)“, ją pakvietė į darbą R. P. ir R. M.. Ji iš V. N. įmonių buvo išėjusi. 2007 m. pradžioje atėjo, „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo 2007 m. Nežino, kas įmonės steigėjai. 10 000 Lt buvo įstatinis kapitalas 2007 m. ir kapitalas nuo 2007 m. iki 2012 m. nebuvo didintas. 2012 m. „(duomenys neskelbtini)“ apyvarta buvo apie 6 000 000 Lt. Daugiau jokia įmonė nuo 1995 m. iki 2007 m. nedirbo ir tokios veiklos kaip jie nevykdė. Pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. 2012-06-15 dienai jie buvo parduoti ir buvo įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jų bendrovė tuos pastatus susigrąžino 2013 m. lapkričio mėn. Kaip susigrąžino, negali pasakyti. Nuo 2011 m. įsigijimo moka už tuos pastatus kreditą. Įmonė dabar yra veikianti, bankrotas nebuvo iškeltas, o R. N. norėjo, bet akcininkai neleido, kad būtų iškeltas bankrotas.
Liudytoja R. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. personalo vadove, nuo 2009 m. iki 2012 m. birželio mėn. buvo direktore. Dabar dirba personalo vadove. Ją iš direktorės pareigų atšaukė R. N. savo sprendimu. R. N. prisistatė kaip akcininkas, atnešė jai savo, kaip akcininko sprendimą, kad direktoriumi skiriamas R. N., o ji nuo pareigų nušalinta. Ji R. N. pamatė 2012-06-15 pirmą kartą, kai jis atvyko į įmonę jau patapus akcininku ir direktoriumi. Prieš tai buvo du akcininkai R. P. ir G. V., visada jie buvo akcininkai. Savo sprendimu akcininkai gali pakeisti direktorių. Iki 2012-06-15 R. P. su G. V. niekada nekalbėjo, kad ruošiasi perleisti akcijas, nematė jokios sutarties dėl akcijų pardavimo ar perleidimo ir jai jos niekas nepateikė. Jai R. N. liepė išeiti iš pareigų. Sprendimas, kad R. N. taptų direktoriumi, buvo jo, kaip paties akcininko pateiktas jai 2012-06-15. Apie bendrovės direktoriaus pasikeitimą yra informuojamas Registrų centras, bet jis jau buvo informuotas 2012-06-13, jie to nežinojo. Matyt, tai atliko akcininkas. Kai nuvyko pirmadienį į Registrų centrą, visi dokumentai jau buvo suregistruoti. Jos pavardės nebebuvo. Ji buvo bendrovės direktorė, ją supažindino 2012-06-15 su akcininko sprendimu, bet iki to ji nesuprato, kaip akcijos atsidūrė R. N. rankose. Įmonės antspaudo R. N. neturėjo, jie pasidarė antspaudą 2012-06-13, kai pranešė į Registrų centrą. Kai jie atvyko pas ją ir paprašė antspaudo, jie turėjo antspaudą jau savo pasidarę. Tai buvo fiktyvus prašymas. Jie užblokavo 2012-06-15 visas sąskaitas Kaune, pirmadienį užblokavo Šiaulių banko sąskaitas. Jos vadovavimo metu buvo nupirktas Palangoje pastatas, daugiau bendrovė neturėjo savo nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Bendrovėje dirbo apie 80 žmonių iki R. N. atėjimo. Kai pradėjo vadovauti R. N., veikla buvo toliau vykdoma, bet buvo užblokuotos sąskaitos, buvo sunkumai vykdyti ūkinę veiklą, R. N. tuo nesirūpino, darė įmonei neigiamus dalykus, pirko neaiškius pastatus, sąskaitoje atsirado minus 1 000 000 Lt, kas dar labiau pasunkino jų situaciją sąskaitose, nes reikėjo pirkti medžiagas gamybai, o tiekėjai, matydami tokią situaciją nenorėjo teikti medžiagų su išsimokėjimu, reikėjo mokėti avansą, jiems trūko pinigų. R. N., kaip naujas vadovas, nesirūpino, darė, kad įmonei būtų blogiau, išplovė sąskaitas. 60 000 Lt buvo išplauta per porą dienų, kol jie suprato, kad reikia uždaryti sąskaitas. R. N. matė tik 2012-06-15 ir dabar antrą kartą. V. N. bendrovės veikloje nedalyvavo, jis nesikišo. Nežino, kodėl ji buvau atleista iš direktorės pareigų. Reikia klausti V. N., jei jis pardavė akcijas kažkokiu būdu R. N.. V. N. nebuvo akcininkas. Registrų centro reikėtų klausti, kaip jie sugebėjo šitaip užregistruoti akcijų pardavimą. Palangoje buvo nupirktas namas. Hipoteka nebuvo iki galo sutvarkyta. Buvo paimta paskola iš Šiaulių banko už tą pastatą ir Šiaulių bankui mokama paskola. Bendrovė patalpas nuomoja iš Laisvos ekonominės zonos. Nebuvo būtinumo bendrovei pirkti nekilnojamą turtą. Už 3 000 000 Lt nebuvo būtinybės pirkti turto Kaune. Važiavo apžiūrėti patalpų laikinai paskirtas administratorius K. ir buhalterė L. N.. Negalima buvo perkelti gamybos iš Klaipėdos į Kauną. Patalpos (duomenys neskelbtini) Palangoje, buvo nuomojamos V. N.. Nuomos sąlygų nepamena. V. N. ten gyveno prieš įsigyjant patalpas iš bankrutuojančios įmonės. Šiuo metu bendrovės vadovas yra bankroto administratorius, kuris administruoja teismo sprendimu, yra direktoriaus pavaduotoja, kuri užsiima ūkine veikla. Administratorė – UAB „(duomenys neskelbtini) “, S. R.. Nuo kada, neatsimenu. G. G. nepažįsta. Apie 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį nieko nežino. Palangoje, pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso „(duomenys neskelbtini)“, teismo būdu vėl priklauso jų įmonei.
Liudytoja I. T. parodė, kad pažįsta V. N.. 2009 m. pradėjo dirbti „(duomenys nesklebtini)“ direktore. V. N. buvo lyg ir akcininkų atstovas. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, investicinis projektas, gamykla statoma LEZ‘e. Ji dirbusi bankuose, buvo prisidėjusi prie projekto pabaigos finansavimo, nes dirbo tokioje veikloje ir to projekto pasekoje ji atstovavo R. P., kadangi projektas buvo statomas vientisas pastatas, o ji tikėjosi 1/3 dalį pastato nupirkti. Vieną kartą atvažiavo, kitą kartą, ir R. P. ją supažindino su V. N.. V. kuravo projektą, ji nežino kokiomis teisėmis jis tai darė. V. N. pasiūlė direktoriauti. Buvo įsteigta nauja įmonė „(duomenys nesklebtini)“, kurioje pasiūlė jai direktoriauti. Įmonė savo projekto neišvystė ir šiai dienai įmonė yra bankrutuojančios statuse. Ji pati išėjo savo noru po metų, bet atėjo kitas direktorius ir pagal visą procedūrą, ji nebuvo iš registro išregistruota, kaip direktorė. Jai direktoriaujant „(duomenys nesklebtini)“, jie pirko įmonę „(duomenys nesklebtini)“ ir taip bendrovė tapo įmonės „(duomenys nesklebtini)“ akcininke. Dar pirko „(duomenys neskelbtini)“. Jos vadovavimo metu buvo nupirktos 2 įmonės. Idėja buvo graži - tai buvo investicinis projektas, namų renovacija ir šiltinimo plokščių gamyba. Projektas buvo siejamas su danais. Projektas pristatytas gražiai. Danijoje rekonstruoti namai stovi iki šiol. Praktiškai nepradėjo veiklos, nes tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ pastatas neišsilaikė, jie savo veiklos neišplėtojo. „(duomenys nesklebtini)“ akcininkai buvo latviai, Latvijos įmonė. „(duomenys nesklebtini)“ ji buvo direktorė, o R. J. buvo finansų direktorius. Jie buvo du darbuotojai. Atlyginimai praktiškai nebuvo mokami. V. N. buvo latvių atstovas. Ji direktoriavo nuo 2009 m., po jos direktorius buvo D. S.. Su R. J. pasirašė darbo sutartį, kai nupirko įmonę „(duomenys nesklebtini)“. Už akcijas „(duomenys nesklebtini)“ nemokėjo. V. N. nepažįsta. 2010 m. parašė pareiškimą išeiti iš darbo, bet santykiai Registre nebuvo sutvarkyti. Po to pradėjo išregistravimo procedūrą, bet jos neužbaigė. Apie „(duomenys nesklebtini)“ įsigytą skolą nežino.
Liudytoja D. M. parodė, kad pažįsta R. N. - jis yra bendradarbės advokatės M. V. sutuoktinis. R. N. žmona dirba jų kontoroje. R. N. atėjo pas ją, davė jai išrašus iš Registrų centro, kuriuose 2 bendrovių duomenys, ir paprašė, kad paruoštų dokumentus vienos bendrovės įstatų pakeitimui. Reikėjo pakeisti buveinės adresą ir padidinti įstatinį kapitalą. „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo įstatus keisti ir kapitalą padidinti. Ji paruošė dokumentus, o jie pasirašė. Kadangi R. N. buvo abiejų bendrovių „(duomenys nesklebtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, tai sužinojo iš Registrų centro duomenų, tai direktorius pasirašė dokumentus ir įgaliojimą. Ji su tuo įgaliojimu nuvažiavo pas notarę, patvirtino dokumentus, po to su įgaliojimu nunešė į Registrų centrą, kad įregistruotų. Įregistruotus dokumentus paėmė ir atidavė R. N.. V. N. nepažįsta. Jos pareigos vadybininkė – ekspertė. Jos pareigas apima dokumentų ruošimas, dirba daugiau su įmonių teise susijusiais dokumentais. Padėjau R. N. sutvarkyti akcininkų registrą, tai jei padidino įstatinį kapitalą, vadinasi buvo bendrovėje išleistos naujos akcijos. Užpildė operacijų akcijomis žurnalą ir vertybinių popierių sąskaitas. Tai procedūra, kuri yra po įstatinio kapitalo didinimo. Tiksliai negali prisiminti, ką pildė. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo „(duomenys nesklebtini)“. Kai padidino įstatinį kapitalą priėmė naują akcininką G.. Kaip jis susijęs, ji nežino. Kiek didino įstatinį kapitalą, negali pasakyti, kiek buvo išleista akcijų, nepamena. Neprisimena, ar naują pildė akcininkų registracijos žurnalą. Nedažnai R. N. kreipdavosi į juos tokių paslaugų. Advokatas V. M. yra kontoros vadovas. R. N. pasakė, kad su kontoros vadovu sudaryta teisnių paslaugų sutartis. Ji kontoros vadovo neklausė, ar pasirašė sutartį. Jei ji žino, kad yra sudaryta sutartis tarp kliento ir kontoros, ji galiu paklausti buhalterės, ar yra apmokėta. Ataskaitos vadovui apie padarytus darbus neteikia. Buhalterė sakė, kad yra apmokėta sąskaita 400 Lt + PVM. PVM sąskaitą – faktūrą 2012-06-22 gavo iš buhalterės, ją pateikė tyrėjai. G. G. šiek tiek pažįsta dar nuo senų laikų, kai dirbo kitoje darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažintis nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu. Nieko nežino apie 2012-06-15 reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Į Registrų centrą nunešė ji „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Ji darė naują akcininkų sąrašą po įstatinio kapitalo padidinimo. UAB „(duomenys nesklebtini)“ turi 100 vienetų akcijų ir G. 400 vienetų akcijų. Išrašas buvo iš Registrų centro, kuriuo ji vadovavosi.
Liudytojas M. P. parodė, kad dirba antstolių kontoroje. A. P. yra išieškotojas vykdomosiose bylose. Buvo ne vienas išieškojimas. „(duomenys neskelbtini)“ yra skolininkas vykdomojoje byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išieškotojas dėl 1 003 030,00 Lt, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vykdomąjį dokumentą 2012-09-06. Jis užvedė bylą, surašė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, surašė raginimą ir raginimą bandė įteikti vykdomajame dokumente nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), Kaune, skolininkui. Ten įmonės nerado, įteikė „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. N. jo gyvenamuoju adresu tą pačią dieną. Įteikė raginimą, pasirašė apie raginimo gavimą. Raginimas yra įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Po 10 dienų įteikė reikalavimą pateikti duomenis apie turtą. Tuo metu įmonės vadovas nurodė, kad yra įmonės turto administratorius, kuriam tą patvarkymą ir reikia pateikti. 2012-09-06 buvo įteiktas tik raginimas per 10 dienų įvykdyti sprendimą. Sakė, kad gerai. Tuo metu apie turto administratorių neužsiminė. Kai uždėjo areštą įmonės sąskaitoms, tada atsirado turto administratorius, skundai. Suėjus raginimo terminui, į antstolio sąskaitą nepervedus skolos sumos, sutikrino turtą, surašė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas sąskaitoje. Dalis pinigų iki 2012-09-25 buvo išieškota, t.y. virš 400 000 Lt. Kai uždėjo areštą, pradėjo skambinėti advokatė G. M. ir administratorė, atsiuntė prašymą, atsiuntė nutartį dėl turto administravimo paskyrimo ir prasidėjo skundai. Vykdomojo dokumento pateikimo dieną išieškotojas surašo prašymą priimti vykdomąjį dokumentą ir nurodo, kokius veiksmus atlikti. 2012-09-06 pateiktas vykdomasis įrašas ir surašytas prašymas. Raginimas surašomas skubaus vykdymo bylose tą pačią dieną, ne skubaus vykdymo bylose - per 3 dienas. Šiuo atveju buvo ne skubaus vykdymo byla. Kai kreipėsi A. P., buvo pateiktas vykdomasis įrašas ir vekselis. 2012-09-06 R. N. įteikė dokumentus (duomenys neskelbtini), - tai vadovo gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) jo nerado ir važiavo į vadovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jie patys važiuoja įteikti dokumentus. CPK numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką asmeniškai arba registruotu paštu, tai paliekama antstoliui teisė pasirinkti kaip įteikti dokumentus. Jie Registrų centre tikrina, kas yra bendrovės vadovas. Šioje byloje 2012-09-18 baigėsi raginimo terminas. Yra išrašas. Dėl turo administratoriaus, tai yra antstolių informacinė sistema ir tą pačią dieną užvedus vykdymui bylą sąvade, antstolio informacinė sistema neleidžia prieiti prie registrų, jeigu informacinėje sistemoje neatsiranda įrašas apie tą bylą. Įrašas apie bylą atsiranda tada, kai antstolis replikuoja duomenis iš savo duomenų bazės į Registrų centro duomenų bazę. Kitą dieną atsiranda byla antstolių informacinėje sistemoje, kurioje galima landžioti po registrus, ieškoti duomenų apie nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, juridinių asmenų registrą, nuteistųjų registrą ir t.t. Yra terminas per 10 d. geranoriškai sumokėti skolą. 2012-09-18, kai buvo areštuotos piniginės lėšos ir turtas, atėjo faksu 2012-06-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl turto administravimo įmonei paskyrimo, kad paskirtas turto administratorius. Yra nutartis, kad administratore paskirti L. L. K., kita nutartis dėl apribojimų, dėl draudimo R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarinėti sandorius, prisiimti įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis ir priimti įsakymus dėl įmonės darbuotojų. Skolininko turto administratoriaus paskyrimas netrukdo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jam reikia ieškoti skolą iš įmonės turto, o ne žiūrėti, kas yra įmonės atstovas. Šiai dienai išieškojimas sustabdytas Kauno apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Administravimo išlaidos apmokėtos, atlygis antstoliui - ne. R. N. susirado per internetą, yra vieša paieška. Areštą sąskaitoms taikė 2012-09-18. „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 2012-09-26. Kai yra areštuojamos sąskaitos, iš karto galima atlikti apmokėjimus, nereikia laukti 15 dienų. 2012-09-28 gavo 2012-09-26 Kauno apygardos teismo nutartį. 2012-09-20 R. N. pateikė atsakymą, kad yra paskirtas turto administratorius, kad turto administratoriui siųstų visus dokumentus. CPK 626 str. numatyti privalomi vykdomosios bylos stabdymo pagrindai. Šioje byloje buvo telefoninis skambutis neįgalioto asmens advokatės G. M. ir turto administratorės prašymas, kad ruošiasi skųsti, ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau tai nebuvo tie pagrindai, kurių pagrindu antstolis privalėjo arba galėjo sustabdyti vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą. Aplinkybes dėl vykdomosios bylos stabdymo yra išnagrinėję teismai – Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas pagal turto administratoriaus skundą dėl antstolio veiksmų. Buvo pripažinta, kad antstolis teisėtai nestabdo vykdymo veiksmų.
Liudytoja M. T. parodė, kad yra antstolė, pažįsta R. P.. 2012 m. birželio mėn. į ją kreipėsi R. P. su vykdomuoju dokumentu, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės „(duomenys neskelbtini)”. Ji pradėjo vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškotoja nurodė, kad ji turi tokią teisę, į ką nukreipti išieškojimą, nurodė, kad areštuoti reikėtų Palangos mieste esantį pastatą. Vėliau R. P. paprašė areštuoti sąskaitas. Kai patikrino kadastro išrašus, pamatė, kad turtas jau realizuotas buvo UAB "(duomenys neskelbtini)". Tiksliau buvo sudarytas pirkimo-padavimo sandoris. Sandoris buvo įregistruotas, buvo notaro pranešimas. Kadastro išraše buvo matyti, kad nekilnojamojo turto pirkėjas UAB "(duomenys neskelbtini)". Jai norėjosi sužinoti, ar pirkėjas tikrai atsiskaitė su pardavėju, nes ten buvo toks įrašas, kad ten yra įsiskolinimas už įgytą turtą. Tada ji susirado T. M. UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovą, su juo bendravo. Ji jam išsiuntė reikalavimą pateikti ar jo įmonė turi kažkokių lėšų išmokėti “(duomenys neskelbtini)”. Bendravo telefonu. Po to ji iš notaro gavo pirkimo-pardavimo sutartį, po to dar gavo T. M. raštą, kad jis tą sandorį nutraukia. Pagal R. P. vykdomąjį dokumentą, jai buvo pervesta, išieškota 40 197, 75 Lt ir 1 561 Lt antstolio vykdymo išlaidoms. Po kurio laiko - 2013-02-08 buvo grąžintas vykdomasis dokumentas pareiškėjai pagal pareiškėjos R. P. prašymą. Išieškoma suma -171 000 eurų ir notaro užmokestis 3034, 14. R. P. atsiėmė vykdomąjį dokumentą, kodėl, priežasčių nenurodė. Ji žino iš R. P. pasakojimų apie tai, jog R. N. uždrausta sudaryti kokius nors sandorius bendrovės „(duomenys neskelbtini)” vardu. R. N. jai nežinomas. Ji raginimą susimokėti siuntė R. N., adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur registruota įmonė. Jau tuo metu direktorius buvo R. N.. Ji bendravo su R. N. telefonu. Ji norėjo įteikti dokumentus-raginimą, todėl jam skambino telefonu, klausė, kada jis bus Klaipėdoje. R. N. nurodė, kad yra Kaune, negali atvykti į Klaipėdą. Raginimas nėra grįžęs jiems, vadinasi „(duomenys neskelbtini)” raginimą priėmė. Negali patvirtinti, ar direktorius informuotas apie raginimą. Apie tai, ar T. M. turi galimybę sumokėti 1 000 000 Lt įsiskolinimą, jie nekalbėjo. Ji areštavo turtą tai sumai, tiek, kiek reikia pinigų byloje. Ji T. M. paaiškino, kad atsiskaitant su „(duomenys neskelbtini)” pardavėju, pagal jų reikalaujamą sumą, šis turės persiųsti pinigus jai į sąskaitą. Jei sandoris vyksta, kaip ir niekas nesikeičia. Tiesiog ji turi užtikrinti, kad pinigus gautų išieškotoja. Tada T. M. pasakė, kad jis pagalvos dėl to sandorio, T. M. nesakė, kad neturi galimybės sumokėti tokią sumą, bet pinigai nebuvo pervesti. Kai vykdomasis raštas buvo atsiimtas, pinigų judėjimas buvo. Jie paprašė, kad nuimtų areštus nuo sąskaitų. Kadangi vykdomasis dokumentas buvo atsiimtas, ji nebematė pinigų judėjimo. Areštai „(duomenys neskelbtini)” buvo uždėti nedelsiant, einant raginimo terminui. R. P. pirmą kartą kreipėsi į ją 2012-06-19. Su T. M. kalbėjosi tą pačią dieną, nes iš karto buvo tikrinta. Jei įmonė (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaičiusi (duomenys neskelbtini), tai pinigai pirmiausiai būtų patekę į jos sąskaitą. Ji nežino apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį. G. G. pavardės niekas jai neminėjo. 2013-02-05 R. P. atsisakė tolimesnio išieškojimo. T. M. telefonu pasakė, kad gal atsisakys sandorio, bet kada tai buvo, nepamena. Jei gerai pamena, ji gavo iš Palangos notarės raštą apie tą sandorį. Matė perleidimo sutartį. Matė, kad T. M. turi atsiskaityti už perkamą turtą per 30 dienų.
Liudytojas J. R. parodė, kad pažįsta A. P.. Jis yra "(duomenys neskelbtini)" akcininkas, o A. P. - " (duomenys neskelbtini)" direktorius. Jis valdo 91 procentą " (duomenys neskelbtini)" akcijų. Ji apklausė tyrėja. Buvo klausinėjamas apie komercinį sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Jie pardavinėjome tą sklypą. A. P. buvo įgaliotas parduoti tą sklypą. Kadangi jam su sveikata negerai, tai visi įgaliojimai buvo parašyti A. P.. Svarbu buvo už kiek bus parduotas sklypas, buvo nuspręsta, kad nemažiau kaip už 3 000 000 Lt. Tada nepavyko parduoti. Turi dar tą sklypą. Smulkmenų jis nežino, tik žino, kad A. P. buvo suradęs pirkėją. Nežino tiksliai to pirkėjo, pagal apklausą sužinojo, kad tas žmogus R. N.. Praėjo daug laiko, smulkiai nepamena įvykio aplinkybių, kodėl nepardavė to sklypo. R. N. sklypo nenupirko, kažkokie nesuprantami dalykai prasidėjo pas pirkėjus. Bendrovės akcininkai yra jis ir Kanados gyventojai, yra bendra įmonė Kanados ir Lietuvos. Kiekvienais metais vyksta akcininkų susirinkimai. Susirinkimuose nedalyvaudavo joks kanadientis. Jis ir direktorius dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose. Tą sklypą įsigijo tada, kai buvo parduotos akcijos, rusų įmonė "(duomenys neskelbtini)" pardavė sklypą. Prieš tai rusai įsigijo tą sklypą. Po to pasikeitė politinė padėtis, jie pardavinėjo tą sklypą, tada buvo pasiūlyta perimti akcijas ir sklypą, tai buvo 2011 m. Akcijas jis atpirko ir tas sklypas buvo. Bendrovė "(duomenys neskelbtini)" įsigijo akcijas. Įmonė tą sklypą gavo su akcijomis. Tas įsigytas sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė jokios veiklos. Tada nevykdė veiklos tame sklype, buvo sutarta parduoti tą sklypą. Iki to laiko nebandė turtą parduoti. Direktorius rodė iniciatyvą parduoti sklypą. Nusprendė sklypą parduoti, nes buvo sudėtinga finansinė padėtis, sklypas buvo su skolomis, ir jie pritarėme, kad reikia parduoti tą sklypą. Davė įgaliojimą direktoriui parduoti tą sklypą. Jį informavo direktorius, kad yra surastas pirkėjas, apie preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo nieko. Jis yra realus akcininkas. Kokia yra įmonės apyvarta - tais klausimais nesirūpino, tuom rūpinasi direktorius, dividentų negauna, daug objektų yra, konkretaus skaičiaus nežino. Dėl akcininkų susirinkimų, pranešimus siunčia direktorius, negali pasakyti, ar matė akcininkų knygą. Matė tą sklypą - yra sargo būdelė, gyvenamasis namas, aikštelė, dirbtuvės. Kai įsigijo sklypą, neveikė dirbtuvės, dabar sklypas išnuomotas. Apie vekselį reikia kalbėtis su direktoriumi. A. P. visą laiką buvo direktorius nuo 2008 m. Su A. P. bendravo, jis A. P. pasitiki - jis yra tvarkingas, sąžiningas žmogus. Negali jis apgauti. Jis dėl sklypo vertinimo nežino nieko. Kas įvertino tą sklypą, negali pasakyti. Pardavinėjo tą sklypą tokia kaina, kad nebūtų nuostolių. Parduoti pasiūlė direktorius, jis tam pritarė. Jokių sklypo vertinimų nedarė. Sklypą pardavinėjo, kad pastatai pardavinėjami, šito jis nežinojo. Daugiau sklypas nebuvo pardavinėjamas. Įmonė "(duomenys neskelbtini)" verčiasi nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto nuoma, prekyba.
Liudytoja V. D. parodė, kad yra antstolė. 2012-06-15 į jų kontorą atvyko „(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes dėl „(duomenys neskelbtini)” vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo. Prašyme buvo nurodyta dėl sprendimo įteikimo senajai įmonės direktorei R. M. ir antspaudo registracijos pažymėjimo perdavimo naujam direktoriui R. N.. 2012-06-15 14:30 val. buvo nuvykta į vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į „(duomenys neskelbtini)” buveinę, kuomet R. M. buvo įteiktas „(duomenys neskelbtini)” 2012-06-13 sprendimas dėl vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo. Pati R. M. buvo supažindinta su sprendimu, protokolas surašytas tuo pagrindu. Konstatuota tai, kad į naujo vadovo R. N. prašymą, R. M. paaiškino, kad būtina pasitarti su juristu, aiškino, kad nieko nežinanti apie naują akcininką, neturi tokio įgalinimo, todėl negalinti perduoti nei anspaudo, nei dokumentų. Tai ji galės padaryti pirmadienį. Nurodė, kad ji tik dabar informuota apie atleidimą, todėl manė, kad tai nėra teisėta, kad reikia veikti pagal įstatymus. Kadangi buvo prašyme prašoma konstatuoti tik apie įteikimą, siūlymą perduoti įmonei priklausantį anspaudą ir dokumentus, toliau pokalbis nebuvo konstatuojamas. Tuo pagrindu buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris įregistruotas interneto sistemoje, perduotas R. N.. Konstatuojant faktines aplinkybes tame procese visada dalyvauja pareiškėjai. Buvo trečias asmuo- vairuotojas V. N.. Ji jį žino. Praktikoje nėra dažni įvykiai- faktinių aplinkybių konstatavimas, yra tokių atvejų turėjusi. Faktinių aplinkybių konstatavimas - tai yra rašytinis įrodymas, tuo pagrindu kviečiamas antstolis. Be antstolio nebūtų įrodymo, kad tas dokumentas buvo, kad tas dokumentas buvo įteiktas. Tik antstolis buvo faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Moteris - R. M. - buvo nustebusi, nieko nežinojo, tačiau viskas vyko sklandžiai, nebuvo pykčio. R. M. pasakė, kad ji nežino, ką dabar jai daryti, reikia pasitarti su juristu, anspaudo moteris nepateikė. Nebuvo niekas perduota R. N.. R. N., atvykęs į antstolių kontorą, pateikė „(duomenys neskelbtini)” sprendimo, dėl vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo, kopiją. Tai buvo „(duomenys neskelbtini)” akcininko UAB „(duomenys nesklebtini)“ 2012-06-13 sprendimas. Ji netikrino ar tikri akcininkai surašė tą sprendimą, kad vadovas R. N.. Apmokėjo už šią paslaugą pareiškėjas R. N.. Kad "Faktinių aplinkybių protokolą gavo", parašas yra V. N.. Raštinė atiduoda dokumentus. Kodėl raštinės darbuotoja atidavė V. N., negali pasakyti. Gal kad kartu atvyko R. N. su V. N.. G. G. jai nežinomas.
Liudytoja R. R. parodė, kad pažįsta R. P., G. V. ir V. N.. Ji buvo susijusi su įmone „(duomenys neskelbtini)”. Buvo neveikiančios įmonės direktorė. Kokiais metais nepamena. Direktore buvo iki 2009 m. Buvo formali "popierinė" direktorė. Akcininkai buvo. Akcininkais buvo M. N., V. N.. Po to akcijos buvo parduotos. R. P., ko gero, buvo vienintelė akcininkė, kai ji išėjo iš įmonės. Nelabai pamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisignus parodymus. Buvo vedamas akcininkų žurnaliukas. 2 t. bl.l. 82 ne jos raštas tame lape. Žurnalą vedė buhalterė, ji taip pat vedė tą žurnalą, bet ten ne jos raštas. Neatsimena, kas pateikdavo duomenis, kad keičiasi akcininkai. Jai pateikdavo visus dokumentus jų juristė. Nepateikdavo registrų centrui pranešimo dėl akcininkų pasikeitimo. Tuo metu ji daug kur dirbo: (duomenys neskelbtini) KUB cechų viršininke, ta bendrovė užsiėmė elektroninių kabelių surinkimu. Tuo metu toje įmonėje dirbo R. P.. R. M. dirbo „(duomenys neskelbtini)” KUB bendrijos direktore. Su G. V., kai jis tapo akcininku, su juo nesprendė jokių reikalų. Įmonė nevykdė veiklos. 2012 m. G. V. neinformavo, kad jis tapo 100 procentinis akcininkas, gal juristė pateikė duomenis, negali pasakyti. Dirbdama „(duomenys neskelbtini)” žinojo apie sugyventinius, kad V. N. ir R. P. turi bendrą vaiką. Jai buvo mokamas atlyginimas iš akcijų. Iš kur lėšos, ji nežino. Iki 2007 m. įmonė veiklos nevykdė, po to įmonės reikalai pradėjo judėti. Ji dirbo pagal reikalą, kai reikėjo padėti parašus. Realiai darbus dirbo kitas asmuo - R. P.. Ji įmonės vadove buvo nuo įmonės įsteigimo. Įmonės steigėjai M. ir V. N.. Nežino, iš kokių lėšų buvo įstatinis kapitalas. Nežino, ar įmonė skolinosi pinigų. Nuo įmonės įsteigimo pradžios įmonė nevykdė jokios veiklos. Nuo 2007 m. R. P. pradėjus vadovauti, prasidėjo įmonės veikla. Apie valandą dirbdavo direktore toje įmonėje. Buvo buhalterė ir viskas. Po to buvo kita buhalterė, po to buhalteriją tvarkė įmonė. Kokį atlyginimą gaudavo-nepamena. 2007-2009 m. įmonė pradėjo vykdyti veikla - užsiėmė gamyba. Už kokius pinigus buvo perkama įranga, ji nepamena. 2007-2009 m. pasirašinėjo sutartis su darbuotojais dėl įdarbinimo. Dokumentai būdavo paruošti, ji atvažiuodavo, pasirašydavo ir išvažiuodavo. Juriste dirbo V. T.. Įsteigiant įmonę, steigėjai buvo M. ir V. N., jie turėjo po 50 procentų akcijų. Ji nežino, kokios buvo akcijos materialios ar ne. Nebuvo supažindinta su įsakymu, kad materialios akcijos pereina į nematerialias. Nėra mačiusi to įsakymo. II T. b.l. 149, I T. b.l. 134, X T b.l. 38 – jos parašai. Pati bendrovė neturėjo savų akcijų. IV T. b.l. 54, 55- 2007 m. sutartis jai buvo žinoma, bet nė vieno parašo jos nėra. Klaida padaryta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo akcijų ir ji jų negalėjo parduoti. Tai yra klaida „Aš kaip pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokio sakinio neturėjo būti. Atsimena tą sutartį, ją su sutartimi supažindino, kai ji buvo pasirašyta. Kas rengė sutartį, nežino, kurie akcininkai, negali psaakyti. Ją su sutartimi supažindino R. P. ir V. 2007 m. Klaida, turėjo būti, kad pirkėjai P. ir V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo būti. R. P. akcijas pardavė G. V.. Kada keitėsi įmonės kodas, neatsimena. Vertybinių popierių sąskaitas ne ji pildė. I T. b.l. 21 esantį dokumentą ji pildė, parašai jos. Jai buhalterė nurodė, ką pildyti, buhalterė darydavo apskaitą. IV T. b.l. 51 jos ranka rašyta „ R. P. ir G. V.”, o b.l. 52 ne jos ranka rašyta, bet su jos žinia. Buvo paprašyta, kad užpildytų R. M.. 2001-11-15 pavedė buhalterei pildyti vertybinių popierių apskaitą, pati neturėjo laiko. Žurnale pasirašydavo ir ji, ir G.. Prieš tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktore. Ta įmonė buvo (duomenys neskelbtini) kaime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini) kaime. Ši įmonė nevykdė jokios veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini) E. K. ūkinė bendrovė“ taip pat registruota (duomenys neskelbtini) kaime. Darbuotojai vienos įmonės buvo perkelti į kitą įmonę. 2009 m. išėjo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, koks įmonėss likimas, nieko nežino.
Liudytoja N. L. parodė, kad dirba registrų centre. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Jos funkcijos - dokumentų priėmimas. Ji priima dokumentus, toliau dokumentai keliauja į archyvą, keliama byla, po to dokumentai keliauja į skyrių, kur yra registruojami. Ji sutikrina, ar visi reikiami dokumentai yra pateikti. Tiek laiko praėjo, kokie dokumentai buvo pateikti, ko prašė įmonė „(duomenys neskelbtini)” nepamena, daug laiko praėjo. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jie dirba iki 17 valandos. Registravimas vyksta per 3 darbo dienas. Būna įvairiai, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 2012-06-13 ar daugiau, ar mažiau buvo darbų, negali pasakyti. Ar prašymas buvo su anspaudu, nepamena, bet nėra privalomas anspaudas. Ji negali pasakyti, ar prašymas buvo pateiktas anspauduotas. Turėjo apmokėti nebūtinai tą pačią dieną iki 17 val. Galėjo ir vėliau sumokėti. Registruojama tada, kai apmokama. Negalėjo tą pačią dieną užregistruoti. Pareiškėjas kartu su prašymu turėjo pateikti visų akcininkų sąrašą. Gali būti įregistruojamas prašymas ir greičiau, nei per 5 dienas, ar 3 dienas. Atsakinga skyriaus vedėja už dokumentus. Darbo laikas 2012 m. buvo vienodas. G. G. ji nežino. Gali būti, kad susimokama, kai atsiimami dokumentai, yra ir tokios paslaugos.
Liudytoja L. L. K. parodė, kad buvo ikiteisminis tyrimas dėl „(duomenys neskelbtini)”. Nelabai pamena, kas buvo iki 2012-07-05, tada tapo „(duomenys neskelbtini)” turto administratore, pagal apygardos teismo nutartį. Ir paaiškėjo faktai, kad buvo pasirašytas vekselis dėl 1 000 000 Lt, buvo areštuotos tuo metu sąskaitos, buvo raštai antstoliui. Buvo sudarytas sandoris dėl pastatų pirkimo, ji pati važiavo su antstole apžiūrėti tų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. Jie turėjo būti parduoti už 3 000 000 Lt. Vyko ginčai. Antstolės pranešimas R. N., kokiu būdu buvo įteiktas, negali pasakyti. Jai parodė R. P. dokumentus, kad ji kreipėsi į antstolę, o antstolė pranešė R. N.. Iš antstolės sužinojo, kad N. uždrausta veikti įmonės „(duomenys neskelbtini)” vardu, sudarinėti sandorius. Kad areštuotos įmonės „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos ji sužinojo prisijungus prie banko. Siuntė antstoliui elektroniniu paštu raštą, kad sustabdytų išieškojimą. Tą pačią dieną siuntė prašymą antstoliui. Kitą dieną raštą išsiuntė paštu. Gavo atsakymą, kad antstolis bylos nesustabdys. Jai atsakė raštiškai, kad bylos nesustabdys, nes ji nėra tinkamas atstovas, kuris turėtų pareikšti tokį prašymą. Ji informavo Kauno antstolį, kad yra sustabdyti R. N. sandoriai „(duomenys neskelbtini)” vardu. Nuvyko į banką. Banke jai pasakė, kad sąskaita areštuota tai sumai. Pradėjo aiškintis. Buhalterė nieko nežinojo nei apie sandorius, nei apie pardavimus, nei apie vekselius, pats antstolis nurodė kaip ir kas. Antstolis buvo išieškojęs apie 500 000 Lt. Kai ją teismas paskyrė turto administratore, nuvykus į vietą, R. N. nematė. Ji jį pirmą kartą pamatė apygardos teisme. Prašė (rašė R. N. raštą) dokumentų, anspaudų, generatoriaus, bet negavo jokio atsakymo ir tai, ko prašė. R. N. buvo sudaręs sutartį su advokatų kontora. Ji siuntė nutraukimo pranešimą advokatui. Žino, kad pradžioje buvo sumokėtas didelis avansas už teisines paslaugas. Dėl turto pardavimo Palangoje nematė sutarties. Apie pirkimą jai pasakė, ar T. M., ar kažkas kitas, nepamena. Kiek pamena, pirkėjas pats atsisakė to sandorio. Pirkėjas kreipėsi į notarę dėl sandorio atšaukimo. „(duomenys neskelbtini)” perėmė turtą atgal. Ji su T. M. kalbėjau asmeniškai ir jis pasakė, kad buvo nuvykęs pas notarę, paliko jai raštišką prašymą. T. M. tą prašymą persiuntė jai elektroniniu paštu. Nuo 2012-07-05 iki 2013-01-29 dirbo turto administratore. buvo teismo nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones statiniams. Ji pati rašė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Abi šalys sutarė, kad viena šalis atsisako sandorio, nori turtą grąžinti, kita šalis, t.y. ji sutinka perimti turtą. Dėl to ji ir rašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes areštuoto turto negalima įregistruoti. Ar „(duomenys neskelbtini)” atgavo statinius, nežino. Po to atėjo į įmonę D. P.. 2011-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp „(duomenys neskelbtini)” ir G. G., ji nematė, bet patį faktą žinojo. L. N. tuo metu dirbo buhaltere, ir pastaroji jai pateikdavo reikiamus dokumentus.
Liudytoja J. D. parodė, kad nuo 2009-02-18 dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke. Dabar nedirba, yra motinystės atostogose. Buvo ikiteisminis tyrimas, ją tyrėja apklausė dėl sutarties ir vekselio pasirašymo, dėl 1 000 000 Lt. „(duomenys neskelbtini)” turėjo turto, pastatus (duomenys neskelbtini) g. Kaune, buvo seniai įsigijusi išsimokėtinai. Kadangi buvo skola, direktorius norėjo parduoti tuos pastatus, nes buvo skolos. Pastatai nenešė jokios naudos, buvo tikslas juos parduoti. Preliminari sutartis buvo sudaryta, pats direktorius rado pirkėją, norėjo parduoti tuos pastatus pirkėjui. Įmonė „(duomenys neskelbtini)” norėjo pirkti tuos pastatus. Buvo sudaryta preliminari pirkimo sutartis. Jai regis, apie 3 000 000 Lt buvo pastatų kaina. Kiek dirbo, t.y. iki 2013 m. birželio mėn., įmonėje vyko derybos, buvo pasirašytas vekselis, kad įmonė tikrai pirks tuos pastatus. Buvo pervesti iš antstolės 200 000 Lt už netesybas. Vekselis buvo paduotas antstolei vykdyti, nes iki termino nebuvo sumokėta suma už pastatus. Daugiau į jų įmonę pinigų pervesta nebuvo. Kai jie nupirko pastatus iš kitos įmonės, buvo skola. Pastatus pirko už kokią sumą tiksliai nepasakys. Skola virš 1 000 000 Lt. Preliminarią sutartį atnešė direktorius A. P.. Tai buvo birželio mėn., tikslios dienos nepamena. Nepamena, kas surašyta sutartyje ir vekselyje. Direktorius pasakė, kad yra klaidų sutartyje ir vekselyje, reikės pataisyti. A. P. išsinešė ir tą vekselį, ir tą sutartį. Po kelių dienų jai grąžino, bet ji netikrino, kas ten pataisyta. Savaitės bėgyje buvo grąžinti sutartis ir vekselis. Kas surašė vekselį ir sutartį, nežino. Ji nepažįsta nei R. N., nei V. N.. Žino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)” buvo paduota į teismą dėl šios preliminarios sutarties. Buvo gauti elektroniniai laiškai iš „(duomenys neskelbtini)” buhalterės. Direktorius pasiėmė tą vekselį, kai buvo tos netesybos, ji pasidarė tik vekselio kopiją. Negali pasakyti, kaip jos el. laiške atsirado R. N. pavardė. Pastatai ir sklypas buvo pirkti virš 2 milijonų, netoli 3 milijonų litų. Milijono litų sumai buvo išrašytas vekselis, 200 000 Lt pervesta į įmonės sąskaitą. Ji domėjosi dėl tų pinigų, klausė direktoriaus, bet A. P. neaiškino, kodėl tik tiek pervesta. 200 000 Lt pervestą sumą apskaitė kaip gautinas pajamas. Nepervedė pinigų už skolą už žemę. Nepamena, kur buvo panaudoti tie pinigai 200 000 Lt, bet tikrai ne už žemę.
Liudytojas L. G. parodė, kad pažįsta R. N. iš anksčiau turėto verslo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl akcijų įsigijimo (duomenys neskelbtini). 2012 birželio mėn. įsigijo įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų 400 akcijų. Akcijas jam pasiūlė įsigyti direktorius R. N.. Įsigyjant pastatą, reikėjo pritraukti papildomo kapitalo. Jis kalbėjo su R. N., kad turi ryšių Danijoje, pritraukti kapitalo gali. Buvo galimybė pelningai nusipirkti patalpas (duomenys neskelbtini) g. ir perkelti įmonę (duomenys neskelbtini) į Kauną, taupant nuomos išlaidas Klaipėdoje ir dar uždirbant. Turėjo tokį strateginį planą. Jis turėjo suderinti su Danijos atstovais šį klausimą, norėjo garantijos. Jam buvo pasiūlytos tos įmonės akcijos, būtų valdęs pagrindinį akcijų paketą. Kitas akcijas - 10 procentų valdė UAB „(duomenys nesklebtini)“ . 2012-06-21 sumokėjo 10 000 Lt už akcijas pagal sutartį, kitus pinigus privalėjo sumokėti per metus laiko. Per metus vykdė sutartį. 2013-06-20 įmokėjo likusius pinigus įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius R. N.. Šiuo metu nevyksta sandoris su danais. Akcijos buvo iš jo pavogtos. Kada tai buvo- kai gavo laišką, kuriame matėsi, kad jis neturi akcijų. Konsultuojasi su advokatais, kaip atgauti tas akcijas. Buvo pasirašyta akcininkų knygoje, yra sertifikatas, kad jam priklauso 400 akcijų. Du kartus pasirašė sutartį. Turi sutartis su antspaudu, su parašu. Vėliau sužinojo, kad neteko akcijų. Prie jo pavardės parašyta, kad valdo 0 akcijų. Jis turėjo pritraukti investuotojų iš užsienio. Buvo susitarimas su jais, jis turi ryšių su danais, kurie turi pakankamai pinigų, kad pritraukti naujų investuotojų. Verslas turėjo plėtotis (duomenys neskelbtini) g. Jis tas patalpas apžiūrėjo. Jam tai pasiūlė R. N., kuris pristatė verslo planą. Tie pastatai nebuvo nupirkti. Preliminari sutartis buvo pasirašyta su Beserllita. Tai matė pas „(duomenys neskelbtini)” direktorių R. N.. (duomenys neskelbtini) pardavinėjo pastatus. Preliminari pardavimo sutartis buvo pasirašyta, buvo nutarta išpirkti tuos sandėlius, pasirašytas vekselis, kaip garantas, kad jie išpirks tuos sandėlius. Pasirodė realus verslo planas, danams tai tiko. Vienas milijonas yra. Jis 2012 m. dirbo 2012 projektų vadovu įmonėje Eurotes. Įstatyminis kapitalas buvo didinamas. Buvo 10 000 Lt didinosi iki 50 000 Lt. Jis nusipirko 400 akcijų. Akcijos vertė 100 Lt. Įmokėjo 10 000 Lt, vėliau įmokėjo 30 000 Lt. Buvo sumokėta grynais, išrašytas buvo pinigų priėmimo kvitas, kurį pateikė R. N.. Buvo sertifikatas ir antspaudas. Įtarimų nekilo. 2012-06-21 priėmė sprendimą pirkti akcijas. Gavo įmonės balansą, kurį jam pateikė R. N.. Buvo internetinis įmonės puslapis, klipas, žinojo iš Danijos klientų apie produkciją. Ta įmonė turėjo nekilnojamojo turto, buvo eksportas, balansas neblogas. Matė (duomenys neskelbtini) g. esančius pastatus - buvo metalinės konstrukcijos, buvo veikla, pati pradžia galėjo būti. Ten buvo išnuomotos patalpos, darbai vyko. Kaune nebūtų sunku surasi kvalifikuotų specialistų. Į (duomenys neskelbtini) g. atvyko pas R. N., kur buvo paruošta akcijų pardavimo sutartis. Ten yra advokatų kontora. R. N. parodė išrašą iš registrų centro, antspaudą. R. N. buvo direktorius. Jam nekilo abejonių. Buvo sutarta su R. N. be teisės pralošti, t.y., jei kas nepavyksta, jis atgauna visą sumą. Šiuo metu teismas vyksta. Tos akcijos turėtų grįžti jam, bet aišku viena - kad susigrąžins 30 000 Lt. Yra pasirašęs sutartį, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)” 2013 m. sumokėjo likusius pinigus. Jis matė turto teisės perleidimo sutartį. Ši sutartis pasirašyta 21 d. Įmonė įsipareigoja grąžinti 1 000 000 Lt, tuos pinigus turėjo duoti G. G.. T. 2 b. l. 24 II tai ta pati sutartis, kurią jis pasirašė. G. G. paminėtas sutartyje, bet su juo susipažino tik šio teisiamojo posėdžio metu.
Liudytojas D. S. parodė, kad viskas buvo seniai, sunkiai pamena įvykius, turi asmeninių problemų. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tas latvis buvo (duomenys nesklebtini) vienintelis akcininkas, fizinis asmuo. Įmonė neturėjo ofiso, tuo metu jis dirbo savo įmonėje. S. S. dirbdamas gal matė 2 kartus. Su V. N. pažįstami, dirbo gretimose įmonėse. R. N. buvo su tais asmenimis, kurie atvyko, bet į registrų centą nėjo kartu. Jis pasirašė dokumentus, nes juose nieko blogo nematė. Jis turėjo pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini), sąlygas derino su darbų vadovu E.. Birželio 16 d. įvykiuose nedalyvavo, spynų pakeitime (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, nebuvo su V. N.. Niekas nepasirašė su juo darbo sutarties, jis pats įformino, kad yra priimtas į darbą. Nėra pasirašyta darbo sutartis. Sodrą informavo pats. Pamatė, kad dokumentuose nieko blogo, nieko nusikalstamo nėra, pasirašė. „(duomenys nesklebtini)“ akcijas perleido, o kas negali pasakyti. Akcijos, berods, buvo parduotos akcininkų. Už kokią kainą parduota, sumos nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad bendrovės „(duomenys nesklebtini)“ direktoriaus pareigose buvo įdarbintas 2012-06-14, asmens vardu S. ar S.. Įdarbinus į šią įmonę pamatė, kad įmonė jokia veikla neužsiima, žmonių nedirba, patalpų neturi. Atlyginimas D. S. mokamas nebuvo. Išeinant jam iš darbo, S. liepė į bendrovę „(duomenys nesklebtini)“ priimti naują direktorių R. N. ir pateikė pasirašyti dokumentus (1t.,b.l. 117-118,119,120,121,122).
Liudytoja A. B. parodė, kad dirba registrų centre skyriaus vedėja. Kai dokumentai priduodami priėmime, jie patenka į archyvą, keliama byla, tada visi dokumentai patenka į grupę, grupės vedėjas paskirsto darbus darbuotojams pagal kompetenciją, kas tuos darbus gali atlikti. Darbai atliekami per 3 darbo dienas. Dokumentas suvedamas į duomenų bazę, nuskenuojamas. Visų pirma, dokumentas yra išanalizuojamas, jei dokumentas yra priimamas registruoti, tada jis registruojamas, tada jis yra patvirtinamas ir tik tada dokumentai nuskenuojami. Jie priimami viešiems vartotojams. Per 3 darbo dienas yra atliekamas darbas nuo užsakymo priėmimo iki atlikimo. Asmuo turi iš karto apsimokėti. Jie darbus atlieka tik nuo apmokėjimo. Dokumentus priimti gali, bet darbus atlieka tik po apmokėjimo. Dokumentas neregistruojamas ir neanalizuojamas, kol nėra apmokėjimo. Darbuotojas analizuoja dokumentus. Skyriaus vedėjas, kuriam tai paskirta- tvirtina dokumentus. Jei dokumentai yra tvarkingi, neprieštarauja vienas kitam, iki valandos tvarkomi dokumentai. Į dieną darbuotojas gauna kelis darbus ir pasirenka, koks darbas yra apmokėtas. Birželio mėn. ir liepos mėn. krūviai mažesni. Daugiausiai darbingas sausis, lapkritis, spalis. Jei juridinio asmens vadovas užsisako sertifikuotą išrašą, atlikus darbą, jam išsiunčiamas raktas. Dažniausiai yra užsakomi išrašai, atlikus darbą, išduodamas išrašas, paduodamas į dokumentų išdavimų skyrių. Klientas gali ateiti, kada nori. Jai nepažįstami nei R. N., nei V. N.. Tuo laiku turėjo būti pateiktas naujas akcininkų sąrašas. Jie mato duomenis visus, bet neanalizuoja, neveda akcininkų apskaitos. Tai nuo teikėjo priklauso. Jie tik žiūrime, kad pateiktas dokumentas neprieštarautų kitiems pateiktiems dokumentams. Įmonėje yra apskaita, viskas yra fiksuojama minutės tikslumu - kada pradėtas darbas, kada priduotas. Galima nustatyti, kada pradėtas mokėjimas, kada baigtas. Skubos tvarkos nėra. Už duomenų teisingumą atsako pats pareiškėjas. Visi dokumentai sugula į vieną archyvinę bylą. 2010 -11 -22 dėl akcininkų sąrašo susirinkimo dokumentų jai sunku atsakyti, nes ši byla buvo Kauno filiale. Jei kyla abejonių, jie nėra įpareigoti, prašytis dokumentų. Jie netikrina akcininkų sąrašo, tai vadovo atsakomybė. Jei įmonėje yra daugiau akcininkų, vadovas privalo pateikti naują akcininkų sąrašą. Naujas vadovas pateikė naują sąrašą, jis nurodė, kad įsigijo 100 procentų akcijų.
Liudytoja G. R. parodė, kad prieš 10 metų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Akcininkai 1999 m. ar 2000 m. buvo V. ir M. N., jie turėjo po 50 procentų akcijų. Po kiek laiko buvo perleistos akcijos, vienas V. N. liko akcininku. Gal tais pačiais metais, jis visas akcijas pardavė G. V.. Iki 2005 m. liepos mėn., kol dirbo, jis buvo vienintelis akcininkas. Kai buvo duoti sprendimai akcijų apskaitos, kai išėjo teisės aktai, tada buvo užpildyti vertybinių popierių sąskaitos. Viskas daroma kaip priklauso, pagal reikalavimus. Iš pradžių akcijos buvo nespausdinamos formos, pavyzdinės. Buvo užtvirtintos pirkimo-pardavimo sutartys, iš pradžių Gargžduose, paskui registrų centre. Viskas, kaip priklauso buvo daroma. Ji pildė sąskaitas, nes buvo direktorės įsakymas. Į jos pareigas įėjo spausdinti tas sąskaitas. Neprisimena, ar dėjo parašus ant sąskaitų, jei priklausė dėti parašus, tai, reiškia, dėjo. Nuo pat įmonės įsteigimo dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2005 m. vidurio. 5 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nelabai veikla vyko, už kelias valandas gaudavo atlyginimą, nes reikėjo teikti deklaracijas sodrai ir mokesčių inspekcijai. Nepamena, kiek gaudavo atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo pajų kitoje įmonėje, buvo nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten pavadinimai keitėsi, nelabai pamena, žino, kad įmonė turėjo akcijų-pajų. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterė, gaudavo atlyginimą kaip priklauso. Akcininkų žurnalą pildė juristė – ji kuravo daug įmonių. Akcininkų apskaitos korteles pildė ji. Tos kortelės buvo vardinės. Gal ir vedė akcininkų žurnalą, žino, tik kad darė, kas priklauso. Nėra mačiusi, ar akcijos materialios, ar ne. Kada jos pasikeitė iš materialių į nematerialias, neprisimena. Pagal pateiktus dokumentus pildė korteles. Duodavo sprendimą, sutartis, ar dar kažką, pagal tai ir pildė. Kai dirbo, nebuvo, kad akcijos turėtų sertifikatus. Gal akcininkai ir turėjo, bet ji nematė. Neprisimena, ar matė akcijų pirkimų-pardavimų sutartis, žino, kad buvo kažkoks popierius, o kas ten parašyta, nepamena, 10 metų praėjo. 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo akcijų neturėjo. Pajus nupirktas buvo. G. G. pavardė jai nežinoma. IV T. b.l. 49-53 lapuose ne jos parašai, įrašai, nėra braukiusi tose lapuose. V t. b. l. 96-99 jos įrašai daryti, parašai jos.
Specialistas L. R. parodė, dėl specialisto išvados 30 ir 31 eilutės, tai ankstesnė spausdinimo data rodo, kad dokumentas padarytas iš ankščiau sukurto dokumento. Failas arba dokumentas galėjo būti atspausdintas 2012-06-21 ar 22 dieną. Jis galėjo būti sukurtas iki balandžio mėnesio, o atspausdintas ar modifikuotas daug kartų, turime paskutinę spausdinimo datą. Kompiuteriuose, ypač Apple sistemos, yra taip, kad gali, kad ir paštu, gauti seną dokumentą, jei jį atsiradai, nieko negali daryti, turi pirma išsaugoti, kaip naują ir kompiuteris sukuria naujus įrašus, jau kaip naują dokumentą. Nėra galimybės nustatyti kada jis sukurtas. Įrašas rodo, kad tai senas dokumentas. Kalbant apie dokumento kopiją, darant poėmį, kad užfiksuoti dokumentus, kurie paimami, sukuriamas skaitmeninis parašas, ir po to paimti dokumentai gali būti dauginami. Tai daroma, nes galima lengvai keisti dokumento metaduomenis. Šiuo atveju, failo metaduomenys jų tyrime atitiko tai, kas buvo surašyta poėmio protokole, išskyrus vieną datą - paskutinės operacijos su failu, tai dėl to, kad buvo nekorektiškai padaryta kopija, pateikiant jums, bet tai ne esminis dalykas, nes sutampa su data, kada buvo daryta. Dokumento metaduomenys sutampa su protokolo duomenimis, tik ten sakoma, kada tas failas sukurtas, t.y. liepos mėnesį ir daugiau nieko, o jie sako daugiau, kad dokumentas galėjo būti sukurtas anksčiau, ką įrodo spausdinimo data, kad dokumento versijų galėjo būti daug. Fiksuojamas paskutinis redagavimas, o kad tiksliai nustatyti, reikia atlikti viso kompiuterio analizę. Patys dokumentai saugo labai nedaug informacijos. Kai dokumentas yra išsaugomas, pasikeičia jo autorius. Redagavimo metu išlieka pirminis autorius, bet paskutinis tas, kas redagavo. Ar dokumentą sukūrė R. N., ar kitas, tai jei yra autorius, paskui jie mato tik paskutinį, bet tarpiniai autoriai nėra išsisaugomi. Jei dokumento neatidarote, ar tik jį išsaugote, tai išsisaugo tais pačiais parametrais, o jei atidarote, tai keičiasi dokumento data ir laikas. Priklausomai nuo operacinės istemos - Windows operacinė sistema failą atidaro, nebūtina jį išsaugoti, o Apple sistema reikalauja naują dokumentą išsisaugoti kaip naują daugeliu atveju, jei perkeliate dokumentą iš kitur. Jis dirba konsultantu, taip nurodyta sutartyje, bet praktiškai pats atlieku visus techninius darbus. Jų bendrovė atkuria sugedusių kompiuterių duomenis ir atlieka ekspertizes. Dirba pagal privačius užsakymus. Išvadoje matomi duomenis faile, jis sako, kaip būna ir yra įsitikinęs, nes remiasi praktiniu darbu, kiekvienu atveju tie duomenys pasitvirtino. Kuris dokumentas sukurtas pirmiau reikia žiūrėti pagal sukūrimo datas - jos pasako, kuris pirmas, o kuris antras. Antras sukurtas žemesnei programos versijai, kad jį būtų galima skaityti kituose kompiuteriuose su senesne programa. Iki 2007 m. tai doc., o nuo 2007 naujesnė programa. Redagavimų skaičius parodo, kiek kartų failas atidarytas. Sukūrus pirminio dokumento kopiją, įtikėtina, kad redagavimo skaičius persikelia į naują nuo nulio. Nustatant pirminio dokumento autorių, dažnai tai būna šablonas ar priminis autorius nurodytas, tai rodo, kad į šitą kompiuterį duomenys perkelti iš kito kompiuterio. Jei 31-oje eilutėje dokumentas sukurtas liepos mėnesį, o atspausdintas balandžio mėnesį, tai reiškia, kad galėjo būti atspausdintas tik vienu atveju, jei jis nebuvo išsaugotas. Dėl redagavimo laiko paaiškino, kad įjungus kompiuterį, padarius kokį veiksmą, po to nuėjus ir po kiek laiko dar padarius kokį veiksmą, bus matyti, kad redagavimo laikas ilgas. Autoriaus duomenys įvedami dokumento sukūrimo metu. Jei dokumentas perkeliamas iš Pačiolio, o po to R. N. jį išsaugojo ar perdarė, jis negali sakyti, kokiu vardu dokumentas buvo išsaugotas, tik tai, kad buvo R. N. kompiuteryje sukurtas iš kitos laikmenos ir redaguotas. Kai „nulūžęs“ kompiuteris perinstaliuojamas, jam turi sukurti vardą, bet nebūtinai. Word programa turi savo vardą ir tą vardą turi kompiuteris. Kompiuteryje buvo redaguojama su Word programa, kurioje įvestas vardas R. N., bet čia tik duomenys apie failą, o ne apie visą kompiuterį. Dokumentas talpina paskutinį redagavimo autorių. Ar kompiuterio diskas rodytų visus autorius, priklauso nuo daug dalykų, pats failas išsaugo viską tik duomenis apie failą, o operacinė sistema saugo duomenis apie failo judėjimą. Failo vidaus operacinė sistema nesaugo. Po daugybės dokumentų redagavimų operacine sistema saugo tarpinius variantus, bet matomas paskutinis variantas. Kad dokumentas buvo sukurtas ne 2012-06 mėn., o kitu laiku gali daryti tik prielaidą. Jei dokumentas atidaromas, paliekamas, nueinama atsigerti kavos, redagavimas truks visą tą laiką. Jis atliko eksperimentą - parašė 5 raides, nuėjo, po to grįžęs dar parašė kelias raides, tai rodė redagavimo trukmę 19 minučių, bet dokumentą išsaugojus, rodo 0.
Specialistas D. G. parodė, kad kiek pamena, šitie failai buvo paimti iš kompiuterio, kuriame galėjo būti advokato paslaptį sudaranti informacija. Dėl to buvo atlikta paieška, naudojant tuos operacinius sistemos priemonėmis ir pagal reikšminius žodžius rasta informacija buvo įrašyta būtent jau po laiko. Dėl kopijos, pateiktos gynybai, tai šitoje optinėje laikmenoje, saugoma informacija yra ne kintanti, dėl to kokia ji buvo paimta poėmio metu, tokia yra išlikusi iki šios dienos. Kalbant apie patį faiulų atsiradimą ir tuos duomenis, tai failas su jame saugomais metaduomenimis (duomenys apie duomenis, kokiu būdu jie atsirado ir kokie veiksmai buvo atliekami, esantys to failo viduje). Failai yra patalpinti diske, kuris yra valdomas tam tikrais būdais, bet kokiu atveju tai yra failo sutvarkymo būdas, kuriame surašyti duomenys apie failo atsiradimą. Na ir po to operacinės sistemos programos, kurios tą ir atlieka, o būtent – kalbant apie Microsof Office programos Word failai. Šiuo atveju tai to paties paketo programa ir praktriškai nėra skirtumo kokioje operacinėje sistenoje ji yra instaliuojama - ji atlieka tuos pačius veiksmus su duomenimis. Kadangi to failo formatai yra priktaikyti būtent tai programai. Apžiūrai buvo pateikta kompaktinė plokštelė, kuri buvo paimta to procesinio veiksmo metu, tai apžiūrint buvo surašyti tik tie duomenys, kurie buvo matomi iš failuose išsaugomų metaduomenų ir kartu įrašant kompaktinį diską atsinešti kaip failų duomenys. Šiuo atveju turinio sukūrimo datos jos ir būtų jau failo viduje saugomos ir perrašymo iš kompiuterio metu, jos nesikeitė. Turinio sukūrimo data yra įrašyta failo viduje ir ji nesikeičia, jei to specialiai nėra daroma. Nėra skirtumo, kokia tame faile įrašyta informacija, ji jau nebegali būti keičiama, ten saugoma informacija yra nekintama. Kokia paimta, tokia išlikusi iki šiol. Ekspertui iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys nepakito. Jis turi aukštąjį taikomosios matematikos bakalauro išsilavinimą, dirba 10 metų finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, stažavosi pasaulinės asociacijos mokymuose, yra išlaikęs tos asociacijos egzaminus. Jei reikės, visus dokumentus gali pateikti. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadų jis sutinka, viskas teisingai, tik mano, kad bandoma suvelti operacinių sistemų veikimą su pačios programos veiksmais su failais, teigiant, kad programos elgiasi skirtingai skirtingose sistemose. Dėl paskutinio dokumento spausdinimo datos ir laiko, kuris yra nurodytas 04-13 d. 14:06 paaiškino, jog failas 31 eilutėje sukurtas kito failo pagrindu, jo turinio data sutampa su failo sukūrimo data. Paskutinio atidarymo data po 5 minučių. Dokumento turinys jam nežinomas. Apžiūrėdamas duomenis, failų neatidarinėjo, tyrė ne failų turinį. Dokumentų turinio netyrė, tik atliko disko tyrimą, tiek kiek tai su juo susiję. Šiame diske nėra duomenų, kad failai, esantys eilutėse 30 ir 31 buvo spausdinti rugsėjo mėnesį. Redagavimo laiką rodo failo viduje, bet turi būti turinio pakeitimas, laikas fiksuojamas nuo pirmo iki paskutinio veiksmo. Kompaktinio disko poėmyje jis nedalyvavo, tik žodžiu kolegos jam nurodo aplinkybes, kaip paimamas diskas. Lentelėje nėra duomenų, kokie dokumentai buvo sukurti birželio mėnesį, kokie jie buvo anksčiau, nežino. Kiek jam žinoma, dokumentai buvo pateikti savanoriškai.
Liudytojas D. G. parodė, kad aplinkybių neprisimena, bet gali pakomentuoti turimus dokumentus. 2012-09-06 d., gavus (duomenys neskelbtini) direktoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo, pateikus vekselį, raginimus ir reikalavimus apmokėti, patikrinus duomenis registre, išduotas vykdomasis įrašas. Prašymą pateikė pats kreditorius, tokiais atvejais tik jis reikalingas. Dokumentai nesukėlė įtarimo, normalus vekselis. Laiko jie nefiksuoja, prašymą pateikia kreditorius ir jį pats pasirašo. (duomenys neskelbtini) atstovai prašymo formą paėmė iš turimų jo biure. A. P. pasirašė. Tekstą surašė nežinau kas, tai man nesvarbu. Priimant tokius dokumentus, stengiamės, kad užpildytų patys. Prašymas pateiktas ir vykdomasis įrašas padaryti ta pačią dieną. Priminima gavo N., kitas priminimas datuotas rugsėjo 9-a diena, patys tas pats žmogus. Iš turimų dokumentų matau, kad N. yra direktorius, o kad yra turo administratorius, tai tik bankroto bylose. Direktoriaus teisės nebuvo apribotos. Raginimas, tai ne turtinis reikalavimas. Išduodant vykdomąjį raštą, tikrinau registre imant išrašą, kad N. yra direktorius. Tuo metu jis ir buvo direktorius. Kai buvo išduotas vekselis, apribojimu nebuvo, o išduodant vykdomąjį įrašą, apribojimų nėra. Apribojimai taikomi vekselio išrašymo dieną. Vykdomajam įrašui paimti visi reikalingi dokumentai. Pagal vekselio įstatymą skolininkui turi būti išsiųstas priminimas. Paskutinis raginimas datuojamas rugsėjo 21 d., pinigų suma 1 mln.litų - reikia žiūrėti kokia suma parašyta žodžiais. Šaknelių nėra, yra skolininko parašas. Kada atvyko A. P., tiksliai nežino, bet pagal išrašą, kai buvo tikrinami duomenys registre, tai buvo 14 val. 09 min. 03 sek. Vykdomasis įrašas išduodamas ir be apmokėjimo, aišku galima prašyti apmokėti prieš sandorį, bet iš etikos sumetimų jie to neprašo. Po to to išrašoma sąskaita ir laukiama apmokėjimo. Dėl išrašymo datos negali pasakyti tiksliai. Visi reikalingi dokumentai buvo pateikti, notaras netikrina, kaip jie gauti, su juo atsiskaityta. Jo atžvilgiu apgaulės nebuvo. Dėl parašų autentiškumo, tai knygoje pasirašo pateikęs prašymą asmuo.
Liudytojas H. C. parodė, kad Lietuvoje nuolat negyvena, gyvena ir Danijoje, ir Ispanijoje, ir kt. šalyse. V. N. nuo 1998-1999 metų. Turėjo verslo tinklą Danijoje, taip pat ir Lietuvoje. Vienas iš jo verslo partnerių pristatė jį V. N.. Turėjo audito ir apskaitos verslą. Klientas susipažindino su V. N., nes norėjo pirkti tam tikro turto. Vėliau turėjo verslo reikalų su bendrove (duomenys neskelbtini). Atvykęs savo verslo kelionių metu bendravo su V. N. ir jo broliu M. N.. Klausė jų ar juos domina įmonės (duomenys neskelbtini) paradavimas. Vyko derybos ir buvo nutarta, kad įsigys 1/3 įmonės. Turėjo tam tikrų reikalavimų ir kontraktas buvo pasirašytas. Tai buvo 2000 metais. Už įmonės dalį sumokėjo dviem pardavėjams M. ir V. N. 450 tūks dolerių. Įsigijo 1/3 dalį komanditinės bendrovės. Tikrasis komanditinės bendrovės narys buvo UAB, jos pavadinimą užmiršo, ji buvo susijusi su komanditine bendrove (duomenys neskelbtini). Įmonės akcininkai buvo V. ir M. N.. Nieko nežino apie akcininkų pasikeitimą. Komanditinę bendrovę atstovavo kažkokia moteris, berods R.. Daugiausia įmonę atstovavo V. N., M. N. taip pat, kadangi jie buvo broliai. Nepažįsta G. V., nieko apie jį nėra girdėjęs. Įmonė gamino elektroninius prietaisus, per Danijos dukterinę kompaniją, bendradarbiavo su Amerikiečių įmone, jai tiekė kabelius. Vėliau 1/3 dalies pardavė Danų kompanijai, kuri domėjosi įmonės (duomenys neskelbtini) akcijomis. Pardavė apie 2002-2003 metais, negali nurodyti tiksliai. Likusią įmonės dalį pardavė 2004-2005 m. Tais metais įsitraukė į Klaipėdos parko projektą, įsigijo žemės. Tada ir baigėsi jo įmonės (duomenys neskelbtini) nuosavybė. (duomenys neskelbtini) buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) tiek, kad jai buvo išnuomoję dalį patalpų. Oficiali (duomenys neskelbtini) vadovė buvo R., bet praktiškai įmone atstovavo jai, V. N., kuris bendradarbiavo su komercijos direktore R., Danų kompanijos vadovas B.. Įmonės perkėlimas įvyko iš karto po (duomenys neskelbtini) įkūrimo. Tai negalėjo įvykti be tikrojo nario komanditoriaus dalyvavimo. Be tikrojo nario komanditoriaus sprendimo, tai negalėjo būti padaryta. Neatsimena kada suteikė paskolą įmonei kartu su B.. Ši paskola negalėjo buvo legaliai suteikta be tikrojo nario. Negalima parduoti tikrąjį narį asmeniui, kuris nedalyvauja įmonės komanditorės veikloje. 2002-2003 metais komanditinės kompanijos buvo neblogas pelnas. Komanditinės bendrovės veikloje dalyvavo apie 4 metus. Nieko nežino, kokia buvo komanditinės ūkinės bendrijos vėlesnė veikla. Su V. N., buvo ir liko pažįstamas. V. N. nepasakojo kas nutiko komanditinei įmonei, pasakojo tik kai kuriuos dalykus. Jis skiria UAB ir komanditinės ūkinės bendrijos veiklas. Jis buvo susijęs tik su komanditine bendrove. Apie UAB “(duomenys neskelbtini)” nieko nežino, tai buvo komanditinės bendrovės tikrasis narys. Už komanditinės įmonės dalį 450 tūks dolerių pervedė į Šiaulių banką, V. ar M. N..
Liudytojas M. N. parodė, kad su broliu V. N. yra geri santykiai. Apie UAB “(duomenys neskelbtini)” jam yra žinoma nuo1999 metų, kai įkūrė kartu verslą. To verslo turėjo daugiau, buvo tokia tradicija, kad dalinosi verslus per pusę. Įsteigę su broliu šį verslą, jį taip pat pasidalino pusiau. Įmonė augo, užsiėmė Danijos padalinio užsakymų vykdymu, įvairių laidų, elektroninių jungčių gamyba. Atsirado būtinybė optimizuoti veiklas, todėl 2002 metais savo akcijas pardavė V.. Parduoti akcijas iškilo poreikis, kai finansinės struktūros pradėjo juos persekioti. Parex bankas pradėjo ieškoti nebūtų dalykų ir nenorint prarasti verslo, perrašė “(duomenys neskelbtini)” akcijas V.. Jie persirašė viską, kad lengviau būtų valdyti verslus. Transporto įmonė atiteko jam, o “(duomenys neskelbtini)” atiteko V.. Tokiu būdu jis nebeturėjo (duomenys neskelbtini) akcijų. Toliau V. N. su tomis akcijomis kažką darė, o ką nežino. Dokumentus dėl akcijų perrašymo tvarkė V. T., ji tvarkė visų jų įmonių reikalus. Ji parengė akcijų sertifikatą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Akcijų sertifikatas buvo išrašytas tuo metu, kai įmonė buvo įsteigta. Pardavimo metu, buvo padaryti įrašai. Akcijų perdavimo tikslas buvo neturėti turto. Ir jis, ir V. turėjo perėmę turtą. Grėsmė prarasti turtą buvo abiem. Po to, jau kiekvienas veikė toliau. Šiai dienai turto jis neturi. Sertifikatas buvo išrašytas steigiant įmonę. Akcijų sertifikatas buvo A4 formato spalvotas popieriaus lapas, kuris buvo atspausdintas V. T.. Jis nebuvo su vandens ženklais. “(duomenys neskelbtini)” pelno tikslių skaičių neprisimena, bet buvo neblogas, įmonė augo, danai buvo labai patenkinti kokybe. Buvo įrengti cechai. Kiek įmonėje dirbo darbuotojų, negali pasakyti. Buvo įmonės akcininkas, kadrų skyriuje nedirbo. Akcijas pardavė su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi. Pasirašė sertifikatą ir akcijas. Apie vėlesnį įmonės akcijų pasikeitimą smulkmenų nežino, nesigilino, kadangi turėjo pakankamai savų rūpesčių.
Liudytojas A. S. parodė, kad apie 2006 m. tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, V. N. prašymu, kuris paiškino, kad nuo 2000 m. jis turi problemų su kreditais. V. N. mintis buvo šią kompaniją įkurti nekilnojamojo turto įsigijimui, tuo pagrindu jis įsigijo individualų namą ir keletą pastatų Palangoje. Buvo sudaryta kreditavimo sutartis su „Šiaulių“ banku ir pastatas Palangoje buvo įkeistas bankui. Tam name gyveno V. N.. Kas buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, A. S. nežino, tačiau mano, kad 100 proc. akcininkas buvo jis pats. Ši kompanija veiklos nevykdė, o vėliau ir bankrutavo. A. S. patikslino, kad apie kreditavimo sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nežino, pavedimų nedarė, nedarė ir sutarčių dėl paskolos gavimo su „Šiaulių“ banku, kadangi tuo laikotarpiu buvo išvykęs. A. S. teigia žinojęs, kad V. N. turėjo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, susijusią su elektronikos gamyba, į kurią 2006-2007 m. A. S. buvo nuvykęs, „(duomenys neskelbtini)“ pervedinėjo „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis pinigus, kuri turėjo mokėti už nekilnojamąjį turtą. Abejonių, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ buvo V. N., S. nekilo, nes V. N. visas kompanijas nuo 1997 m. vadino „(duomenys neskelbtini)“. Visus klausimus dėl piniginių srautų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“ A. S. sprendė tik su V. N., kaip ir pasirašinėjo dokumentus.
Pagal pažįstamo rekomendaciją 2008 m. A. S. vyko į Kauną, pasikonsultuoti su juristu- R. N., kuris turėjo savo kontorą Kauno centre. S. B., gyvenantis Rygoje, taip pat rekomendavo R. N. ofisą. Jis kartu su R. N. taip pat užsiiminėjo skolų restrukturizavimu per kompaniją, kurios pavadinimo nepamena. Vyko kaip fizinis asmuo, ir tuo metu jau nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.
A. S. su R. N. tarėsi skolų restruktūrizavimo klausimais, kadangi vystant veiklą, kai kurios kompanijos bankrutavo ir V. N. liko skolingas, todėl buvo priimtas sprendimas skolas restruktūrizuoti. Tam buvo „suorganizuota“ kompanija „(duomenys nesklebtini)“, kuri užsiiminėjo skolų restrukturizavimu. S. B. taip pat buvo kažkaip susijęs su kompanija „(duomenys nesklebtini)“. V. N. prašymu A. S. buvo susitikę su S. B., kurio duotomis koordinatėmis, susitiko ir su R. N..
Susitikimo su R. N. metu buvo kalba, kad V. N. turėjo bendrų tarpusavio atsiskaitymų - ne skolų, S. B.. R. N. turėjo restruktūrizacijos planą, todėl reikėjo tik aptarti detales. Vėliau A. S. parodė, kad„buvo skola, tą skolą reikėjo kažkaip grąžinti. Pagal V. N. pasiūlytą planą reikėjo gauti kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pagrindinis reikalas buvo patvirtini skolą tarp V. N., A. S. ir S. B.. V. N. buvo skolingas asmeniškai pačiam A. S., nuo tada, kai tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, už negautas pajamas, bet A. S. nenorėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“.
Su R. N. ėjo kalba, kad S. B. įsigys „(duomenys nesklebtini)“ kompaniją. Vėliau S. B. pasiūlymu pats R. N. tapo šios bendrovės direktoriumi.
R. N. už šias suteiktas paslaugas A. S. nieko nemokėjo.
Vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. 2005-11-10 įsigijo 50 ir 2007-02-02 įsigijo 49 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas (t. 1 b. l. 21).
2012-06-22, 2012-07-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis nustatyta, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškovės R. P. prašymą dėl turto perleidimo bei paskietas UAB “(duomenys neskelbtini)” turto administratorius (1 t.,b.l.27, 28).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašais nustatyta, kad iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos antstolis M. P. rezervavo 1 047897, 19 Lt (1 t.,b.l.29).
Iš 2012-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. pranešimo dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų atšaukimo matyti, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyti bendrovės UAB “(duomenys neskelbtini)” buveinės adreso pakeitimas, šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimas, dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų atšaukimo, įstatų naujos redakcijos ir įgaliojimų suteikimo (1 t.,b.l.37).
Iš 2012-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirketoriaus R. N. pažymos matyti, kad 2012-06-21 akcininkų sprendimu buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt (1 t.,b.l.38).
Iš 2012-09-06 antstolio M. P. patvarkymo matyti, kad antstolis priėmė išieškotojo (duomenys neskelbtini) vykdomąją įrašą dėl 1003030 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB “(duomenys neskelbtini)” (t. 1 b. l. 39).
Antstolio M. P. raginimais nustatyta, kad antstolis siuntė UAB “(duomenys neskelbtini)” raginimus dėl 1003030 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų sumokėjimo (duomenys neskelbtini) naudai (1 t.,b.l. 40-43).
2012-06-12 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininko UAB “(duomenys neskelbtini)” 1 020 000 Lt turtą. Perleidžiamų reikalavimo teisės kaina yra 970 000 Lt (1 t.,b.l.49). Sutartį pasirašė perleidėjo UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu direktorius R. N. ir perėmėjas G. G. (t. 1 b. l. 49).
2012-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius T. M. Palangos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateikė pareiškimą dėl 2012-06-15 pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” nutraukimo (1 t.,b.l.50).
2012-06-22 PVM sąskaita-faktūra nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal teisinių pasalugų sutartį pervedė advokato V. M. kontorai 484 Lt. Ant sąskaitos pasirašė advokatas ir direktorius R. N. (1 t.,b.l.147).
2012-07-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. pranešimu UAB “(duomenys neskelbtini)” nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” atsisako nutraukti 2012-06-15 pirkimo-pardavimo sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)” (1 t., b.l.171).
2010-06-21 Reikalavimo perleidimo sutartimi nustatyta, kad asociacija “(duomenys neskelbtini)” už 22 500 Lt perleido UAB “(duomenys nesklebtini)” reikalavimo teises dėl 880 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. N. (1 t.,b.l.182).
UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcininkų registru nustatyti bendrovės akcininkai ir turimo akcijos (1 t.,b.l.183, 184-185).
AB “Šiaulių banko” išrašu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” suteikė 669 896,90 Eur paskolą I. T. (t. 1 b. l. 186).
Iš AB SEB banko išrašų matyti UAB “(duomenys neskelbtini)” atlikti pavedimai iš sąskaitos ir į sąskaitą (t. 1 b. l. 187-195).
Iš UAB “(duomenys nesklebtini)” akcijų sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-10 100 paprastųjų vardinių akcijų savininkas yra UAB “(duomenys nesklebtini)” (t. 1 b. l. 196).
2012-06-18 Teisinių paslaugų sutartimi ir jos priedu nustatyta, kad advokato V. M. kontora ir UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt avansą uz suteikiamas paslaugas (2 t.,b.l.25 26,27).
2013-02-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)” turto administratoriaus atstovė buvo pakeista iš L. L. K. į D. P. (2 t.,b.l.33).
Iš AB SEB banko išrašo matyti UAB “(duomenys neskelbtini)” daryti pavedimai už tarpininkavimo, teisines ir kitas paslaugas (2 t.,b.l.28,29,30-31).
2012-10-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. N. pateikė 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį; 2012-09-03 raginimą-reikalavimą, 2012-09-06 pranešimą, 2011-07-01 buto nuomos sutartį, 2011-07-01 perdavimo-priėmimo aktą, UAB “(duomenys neskelbtini)” antspaudą, Verbatim komapktinę plokštelę, UAB “(duomenys neskelbtini)” įstatus, 2012-06-13 sprendimą, UAB “(duomenys neskelbtini)” operacijų akcijomis registravimo žurnalą, 2012-06-13 UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo sutartį, vertybinių popierių sąskaitas, akcijų pasirašymo sutartį, 2012-06-21 pinigų priėmimo kvitą (2 t.,b.l.67-68).
2012-06-21 akcijų pasirašymo sutartimi nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama R. N. pasirašė akcijų sutartį su L. G., pagal kurią L. G. parduota 400 vienetų paprastųjų vardinių akcijų už 40 000 Lt (2 t.,b.l.70-71).
2012-06-21 preliminaria nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjas -Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama A. P. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju -UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama R. N., pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo turtą, esantį Kauno m. (duomenys neskelbtini) už 3 000 000 Lt. Pirkėjas prieš pasirašant sutartį sumokėjo pardavėjui 1 000 000 avansą, pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 000 000 Lt sumai (2 t.,b.l.72-74).
Iš 2012-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad įstatai buvo patvirtinti 2012-06-21 visų akcijų savininkės sprendimu ir pasirašyti direktoriaus R. N. (2 t.,b.l.75-79).
Iš Lietuvos ir Kanados UAB “(duomenys neskelbtini)” 2013-09-03 raginimo-reikalavimo UAB “(duomenys neskelbtini)” matyti, kad bendrovė reikalauja iki 2012-09-05 apmokėti 1 000 000 Lt (2 t.,b.l.80)
Iš Lietuvos ir Kanados UAB “(duomenys neskelbtini)” 2012-09-06 pranešimo matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” iki nustatyto termino neapmokėjo pagal vekselį 1 000 000 Lt (2 t.,b.l.81).
2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartimi nustatyta, kad V. N. pardavė UAB “(duomenys nesklebtini)” UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijas už 25 000 Lt (2 t.,b.l.82-84).
2012-06-21 pinigų priėmimo kvitu nustatyta, kad L. G. sumokėjo už 400 vnt. paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijas 10 000 Lt. Už pinigų gavimą pasirašė R. N. (2 t.,b.l.85).
2012-06-13 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)”, atstovaujama direktoriaus R. N., būdama vieninteliu UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininku. Atšaukė R. M. iš šios bendrovės vadovo pareigų ir nuo 2016-06-13 bendrovės direktoriumi paskirtas R. N. (2 t.,b.l.86).
UAB “(duomenys neskelbtini)” vertybinių popierių sąskaitomis Nr.1 ir Nr.2 nustatyta, kad 2012-06-13 UAB “(duomenys nesklebtini)” įsigijo 100 vnt. UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų, o 2012-07-02 buvo padidintas įstatitinis kapitalas ir 400 vnt akcijų įgijo L. G. (2 t.,b.l.87,88).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacijų akcijomis registravimo žurnalu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai įtaršyti UAB “(duomenys nesklebtini)” ir L. G. (2 t.,b.l.89-94)
2012-10-19 apžiūros protokolais nustatyta, kad buvo apiūrėti kompaktinė plokštelė Verbatim su 39 failų meta duomenimis, 2012-06-21 preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo sutartis, 2012-06-13 sprendimas, vertybinių popierių sąskaitos, UAB “(duomenys neskelbtini)” operacijų akcijomis registravimo žurnalas, akcijų pasirašymo sutartis, pinigų priėmimo kvitas, UAB “(duomenys neskelbtini)” įstatai UAB “(duomenys neskelbtini)” raginimas-reikalavimas ir pranešimas (2 t.,b.l.99,100,101-102).
2012-11-19 apžiūros protokole užfiksuoti A. P. telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) pokalbiai su R. N., UAB “(duomenys neskelbtini)” vyr. Finansininke, taip pat R. N. pokalbiai su antstoliu M. P., UAB “(duomenys neskelbtini)” vyr. Finansininke J. D., G. V., V. N. (2 t.,b.l.103-110).
2013-01-24 apžiūros protokole užfiksuoti R. N. telefono abonento numerio(duomenys neskelbtini) kontaktai su G. G., L. G., S. L. (2 t.,b.l.111-127).
1999-12-20 UAB “(duomenys neskelbtini)” steigimo sutartimi nustatyta, kad V. N. ir M. N. įsteigė UAB “(duomenys neskelbtini)” (t. 2 b. l. 131-134).
1999-12-20 protokolu Nr.1. nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” steigiamajame akcininkų susirinkime dalyvavo du steigėjai akcininkai, turintys 100 akcijų: V. N. 50 akcijų ir M. nemunis 50 akcijų (2 t.,b.l.135).
2002-10-31 pranešimas dėl įmonės akcininkų pasikeitimo, nustatyta, kad visas UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijas įsigijo V. N. (2 t.,b.l.149).
2002-12-16 pranešimas dėl įmonės akcininkų pasikeitimo nustatyta, kad pasikeitė pagrindinis UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkas. Pagal 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį visas akcijas įsigijo G. V. (2 t.,b.l.150).
2005-11-14 pranešimu nustatyta, kad G. V. perleido 50 proc. akcijų R. P. (2 t.,b.l.169).
2008-11-27 protokolu nustatyta, kad R. P. turi 99 balsus, o G. V. – 1 balsą (arba atitinkamai akcijų) (t. 2 b. l. 168-169).
2009-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu nustatyta, kad šios bendrovės direktore paskirta R. M. (2 t., b.l.185-186).
2010-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai yra R. P. 99 vnt. akcijų ir G. V. 1 vnt. akcijų (2 t.,b.l.190).
2012-06-13 prašymo Registrų centrui forma JAR-1 ir forma JAR-AJ nustatyta, kad R. N. pateikė prašymą registruoti pakeistus duomenis apie direktorių ir akcininus. (2 t.,b.l.192-195, 196, 3 t.,b.l.2-5)
2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašu nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)” yra 100 vnt. UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų savininkė (2 t.,b.l.199).
2012-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu nustatyta, kad minėtos bendrovės vienintelis akcininkas UAB “(duomenys nesklebtini)”, atstovaujama direktoriaus R. N., nusprendė pakeisti bendrovės UAB “(duomenys neskelbtini)” buveinės adresą iš Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) g. Į Kauno m. (duomenys neskelbtini) (3 t.,b.l.8).
2012-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašu nustatyra, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai yra UAB “(duomenys nesklebtini)” 100 vnt. akcijų ir L. G. 400 vnt. akcijų (3 t.,b.l.14).
2012-06-21 pranešimu VĮ Registrų centro Kauno filialui nustatyta, kad R. N. pranešė, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų savininkė nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 40 000 Lt, papildomai išleidžiant 400 paprastų vardinių akcijų, atšaukiant akcininkui pasinbaudoti pirmumo teise įsigyti bendrovės akcijų. Visas naujai išleistas akcijas įsigijo L. G. (3 t.,b.l.15).
Iš 2012-06-21 įgaliojimo matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. įgaliojo D. M. atstovauti šios bendrovės interesus VĮ Registrų centre Kauno filialo Juridinių asmenų registre ir notarų biure (3 t.,b.l.16)
2012-06-13 prašymu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. N. pateikė prašymą Registrų centro Klaipėdos filialui iki 2016-06-20 pakeisti duomenis apie juridinį asmenį, priimti akcininkų sąrašą bei pateikti trumpąjį Jurdinio asmens išrašą (3 t.,b.l.19).
2008-09-23 prašymu (forma JAR-1 ir forma JAR-AJ) VĮ Registrų centrui nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)” direktorius yra V. V.. Bendrovės akcininkė UAB “(duomenys neskelbtini)” (3 t.,b.l.33-40).
2010-02-17 prašymu (forma JAR-1) VĮ Registrų centrui nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)” pateikė prašymą pakeisti duomenis pagal vieintelio akcininkų sprendimą (3 t.,b.l.64-67)
2012-06-13 prašymas (forma JAR-1) VĮ Registrų centrui nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)” pateikė prašymą pakeisti duomenis apie direktorių. UAB “(duomenys nesklebtini)” direktoriumi paskirtas R. N. (3 t.,b.l.73-76)
2012-06-11 UAB „(duomenys nesklebtini)“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)” direktoriumi paskirtas R. N. (3 t.,b.l.77).
2012-06-12 įgaliojimu nustatyta, kad R. N. įgaliojo D. S. atstovauti UAB “(duomenys nesklebtini)” interesus VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale.(3 t.,b.l.80).
2009-09-15 prašymu (forma JAR-5) VĮ Registrų centrui nustatyta, kad V. N. pateikė prašymą laikinai įtraukti į juridinių asmenų registrą UAB “(duomenys nesklebtini)” (3 t.,b.l.84).
2009-09-22 prašymu (forma JAR-1) VĮ Registrų centrui nustatyta, kad I. T. pateikė prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB “(duomenys nesklebtini)”, kurios akcininkas SIA “(duomenys neskelbtini).” (3 t.,b.l.87-90).
2012-06-25 pažyma apie įstatini kapitalo suformavimą nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pateikė Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui pažymą dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo 40 000 Lt, t.y nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt, papildomai išleidžiant 400 akcijų. Pažymą pasirašė UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. (t. 3 b. l. 180).
2012-06-14 pranešimu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” išleistas akcijas siūlo suteikti teisę įsigyti L. G.. Pranešimą pasirašė UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. (3 t.,b.l.182).
2012-06-15 užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. sudarė sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fizinės apsaugos. Paslaugų kaina 2 475 Lt ir 1575 Lt (t. 3 b. l. 189-190).
2012-09-06 prašymu įforminti vykdomąjį įrašą nustatyta, kad Bendros Lietuvos ir Kanados UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas A. P. kreipėsį į Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” išduotą 1 000 000 Lt vekselį įforminimo (3 t.,b.l.194)
Išrašu iš vykdomųjų įrašų neprotestuotų vekselių „Registracijos žurnalo“ nustatyta, kad Bendros Lietuvos ir Kanados UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo A. P. prašymas buvo užregistruotas ir vykdomasis įrašas išduotas. A. P. (3 t.,b.l.195,196,198).
2012-10-09 antstolio M. P. raštu nustatyta, kad A. P. pateikė vykdomąjį dokumentą dėl 1 003030 Lt išieškojimo iš UAB “(duomenys neskelbtini)” (4 t.,b.l.2).
2012-10-17 notarės L. V. raštu nustatyta, kad 2012-06-25 pažymą apie įstatinio kapitalo didinimą kartu su visais dokumentais pateikė įgaliotinė D. M. (4 t.,b.l.7).
2012-11-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius A. P. pateikė šios bendrovės 2012-01-02 – 2012-11-02 sutarčių registraciją; 2012-01-01 – 2012-10-31 apyvartos žiniaraštį sąskaitas Nr. 2432, 2436, 2710, 5331; 2012-03-20 kvietimą Nr. 1; 2012-04-23 akcininkų registracijos žurnalą ir eilinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1 (4 t.,b.l.9,10).
BĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašu nustatyta, kad antstolis M. P. pervedė 200 000 Lt skolą iš UAB “(duomenys neskelbtini)” (4 t.,b.l.18).
Antstolės S. V. 2012-11-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota faktinė pastatų, kiemo statinių, aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune būklė (4 t.,b.l.20-40).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos žurnalu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai yra G. V. ir R. P..(4 t.,b.l.48,49-53)
2007-02-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad R. P. įsigijo 49 paprastąsias vardines UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijas. Sutartį pasirašė G. V. ir R. P. (4 t.,b.l.54-55).
2005-11-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad G. V. pardavė R. P. akcijas, kurios sudaro 50 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo (4 t.,b.l.56-57).
Iš 2007-09-12 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti buvo patvirtinas bankrutuojančios asociacijos “(duomenys neskelbtini)” kreditorių, tarp kurių įtrauktas ir V. N., sąrašas (4 t.,b.l.66).
Iš 2008-07-28 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės bankrutavusios asociacijos “(duomenys neskelbtini)” ir atsakovo V. N., kuria ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą nuo 1 092 410 Lt iki 910 000 Lt nuostolių atlyginimo bei atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 5% metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas pripažino ieškinio reikalavimą dėl 910 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo bei įsipareigojo padengti nuostolius atitinkamai patvirtinta mokėjimo tvarka (4 t.,b.l.67-68).
2011-09-09 reikalavimo perleidimo sutartimi nustatyta, kad AB Šiaulių bankas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)”, pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” perėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” 1 600 116,24 Lt įsiskolinimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga (4 t.,b.l.74-77).
Iš 2011-11-10 dienraščių “Vakarų ekspresas” ir “Respublika” matyti BUAB “(duomenys neskelbtini)” skelbimas dėl pasiūlymų priėmimo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, pirkti (t. 4 b. l. 93, 94).
Iš 2011-11-18 komercinio pasiūlymo matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pateikė UAB “(duomenys neskelbtini)” komercinį pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, įsigijimo (t. 4 b. l. 95).
2012-06-15 PVM sąskaita-faktūra nustatyta, kad notarė S. L. išrašė sąskaita UAB “(duomenys neskelbtini)” už sutarties patvirtinimą, už duomenų perdavimą VĮ Registrų centrui, už patikrą registruose, VĮ registro centro darbus, viso 4886 Lt sumai ir 5454,67 Lt sumai (4 t.,b.l.133,134).
2012-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovaujama įgalioto asmens UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus R. K., sudarė nekilnojamojo turto, esančio S. (duomenys neskelbtini), Palanga, pirkimo-pardavimo sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktoriaus T. M.. Turo kaina 1 020 000 Lt (4 t.,b.l.141-153).
2011-11-28 turto priėmimo-perdavimo aktu nustatyta, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama UAB “(duomenys neskelbtini)”, perdavė UAB “(duomenys neskelbtini)” įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga (t. 4 b. l. 158-159).
2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkas yra UAB “(duomenys nesklebtini)”, kurias ši bendrovė įsigijo 2012-06-13. Pasirašė UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. (4 t.,b.l.172).
2012-06-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)” nusprendė parduoti UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, už ne mažesnę nei 980 000 Lt ir šiuos veiksmus pavedė atlikti R. N. (4 t.,b.l.173).
2012-06-15 įgaliojimu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. N. įgaliojo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorių R. K. parduoti UAB “(duomenys neskelbtini)” turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga (4 t.,b.l.174)
2012-06-14 vienintelio akcininko sprendimu nustatyta, kad UAB “(duomenys nesklebtini)”, atstovaujama D. S., būdama vienintelė UAB “(duomenys nesklebtini)” akcininke, sutiko, kad UAB “(duomenys nesklebtini)”, kaip vienintelė UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkė parduotų už 1 020 000 Lt pastarosios bendrovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (4 t.,b.l.192).
Elektroninių paslaugų teikimo sutartimis nustatyta, kad R. N. sudarė sutartis dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” elektroninės bankininkystės (t. 5 b. l. 36-42).
UAB “(duomenys neskelbtini)” raštu nustatyta, kad bendrovės turto administratorės įgfaliotas asmuo kreipėsi į antstolio M. P. kontorą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (t. 5 b. l. 65).
Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomuoju įrašu nustatyta, kad notaras D. G. reikalauja pagal vykdomąjį įrašą išieškoti UAB “(duomenys neskelbtini)” veksleio turėtojo Bendros Lietuvos ir Kanado įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” naudai 1 000 000 Lt ir kitas su šiuo šrašu susijusias išlaidas (t. 5 b. l. 103).
Paprastu neprotestuotinu vekseliu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo sumokėti 1 000 000 Lt Bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB “(duomenys neskelbtini)” (t. 5 b. l. 104).
UAB “(duomenys neskelbtini)” 2012-06-14 prašymu nustatyta, kad R. N. kreipėsi į UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl vieno vnt UAB “(duomenys neskelbtini)” anspaudo pagaminimo (t. 5 b. l. 107).
UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos išrašu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 30 600 Lt už tarpininkavimo paslaugas (t. 5 b. l. 112).
2012-06-15 antstolės V. D. protokolu nustatyta, kad į naujo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus R. N. prašymą R. M. paaiškino, kad nieko nežino apie naują akcininką, neturi jokių įgalinimų, todėl negali perduoti nei anspaudo, nei dokumentų (t. 5 b. l. 115-117).
UAB “(duomenys neskelbtini)” turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, vertinimo ataskaita nustatyta, kad 2012-06-14 minėto turto vertė yra 980 000 Lt (t. 5 b. l .161-181).
VĮ Registrų centro išrašu nustatyta turto vertė (vidutinės rinkos vertės nustatymas 2006 m.), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga: žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 772281 Lt, pastato- sanatorijos – 441 796 Lt, administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga – 77136 Lt, pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga – 11500 Lt, Pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) - 20 700 Lt, pastatas – kultūros namai, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga – 237549 Lt, kiti (inžineriniai) statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Palanga – 23 300 Lt (t. 5 b. l. 182-195).
2011-11-28 turto perdavimo aktu nustatyta, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama administratoriaus UAB “(duomenys neskelbtini) įgalioto asmens R. P., perdavė, o UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktorės R. M., priėmė viešo pardavimo metu neparduotą UAB “(duomenys neskelbtini)” įkeistą turtą:pastatą-sanatoriją, (duomenys neskelbtini), Palanga; pastatą-sandėlį – (duomenys neskelbtini), Palanga; 1/3 kitų statinių (inžinerinių), (duomenys neskelbtini), Palanga; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Turtas perduodamas-priimamas už pardavimo metu paskelbtą šio turto pradinę pardavimo kainą 1 650 000 Lt (t. 5 b. l. 196-197).
2013-07-29 susitarimu dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą 2012-06-15 Palangos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės S. L., pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” pardavė, o UAB “(duomenys neskelbtini)” nupirko pastatą-sanatoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Palanga, pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, 1/3 kitų statinių (inžinerinių), esančių (duomenys neskelbtini), Palanga, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga (t. 9 b. l. 99-101).
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015-05-26 išrašu nustatyta vidutinė rinkos vertė (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2013-09-09) turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga: žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 166242 Eur, pastato- sanatorijos – 87176 Eur, administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga – 22340 Eur, pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga – 6343 Eur, , Pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) - 7310 Eur, pastatas – kultūros namai, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga – 68799 Eur, kiti (inžineriniai) statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Palanga – 18400 Eur (t. 13 b. l. 106-119).
UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015-10-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateikta “Platinum” prekinio ženklo kompaktinė plokštelė su užrašu “Prie 2012-10-18 protokolo”, CD-R tipo, reiškiančio, kad joje esančios informacijos modifikacija nėra galima, ir pagal kompaktinėje plokštelėje esančią informaciną nustatyta, kad “Reikalavimo teisės perleidimas G. – (duomenys neskelbtini).docx”, 2012-07-05 buvo sukurtas kaip naujas dokumentas arba sukurta kopija, pirminio dokumento, kurio autorius yra vartotojas “X” ir kurio skūrimo data yra ankstesnė nei jo paskutinio atspausdinimo data 2012-04-13, pagrindu. Paskutinis, kuris redagavo šį dokumentą yra vartotojas “R. N.”. Dokumentas “Reikalavimo teisės perleidimas G. – (duomenys neskelbtini).docx” yra dokumento “Reikalavimo teisės perleidimas G. – (duomenys neskelbtini).docx” kopija, išsaugota žemesnėje dokumentų redagavimo programos Microsoft Word versijoje, kaip galimam vienu iš tikslų perkelti jį į kitą kompiuterį, kuris naudoja senesnę dokumentų redagavimo programos versiją (t. 14 b. l. 110-115).
2014-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai yra Lietuvos Respublika ir Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB “(duomenys neskelbtini)”. Minėta bendrovė 2013-12-30 raštu buvo informuota, kad žemės sklypo, įsigyto išsimokėtinai, savininkas, pagal sutartį neatsiskaitęs už įsigytą žemės sklypą, perleisti šį žemės sklypą tretiesiems asmenims gali tik tuo atveju, jeigu šie asmenys sutinka perimti visus pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį žemės sklypo savininko prisiimtus įsipareigojimus, apmokėti priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidas ir jeigu duotas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Kadangi aukščiau minėtas žemės sklypas nėra areštuotas, bendraturtis turi teisę išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis visą savo žemės dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB “(duomenys neskelbtini)” neprašė sutikimo subnuomoti dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šią žemės sklypo dalį iš valstybės jie nuomojasi patys, o jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį registrų centro duomenimis nuomojasi L. kooperatyvinė bendrovė (t. 16 b. l. 33).
2013-05-29 Registrų centro išrašuose pateikta Bendra Lietuvos ir Kanados įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidutinė rinkos vertė. Vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009-03-06 (t. 16 b. l. 37-42).
Dėl V. N. ir R. N. nusikalstamų veikų
Šios bylos esmė ta, kad V. N. pasitelkęs kitus asmenis, t.y. R. N., G. G. ir A. P., neturėdamas jokio teisėto pagrindo perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą ir to pasekoje buvo padidintos ir parduotos šios bendrovės akcijos, sudarinėjami sandoriai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pardavimo bei reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimą. Dėl šių veikų V. N. pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, R. N. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, A. P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, G. G. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, UAB „(duomenys nesklebtini) „ – 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, Bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-620/2010, 2K-589-696/2015, 2K-613-696/2015, 2K-62-696/2016). Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai be jokio teisinio pagrindo įgyjamas turtas, nepaliekant turto savininkui tolygaus piniginio ar turtinio ekvivalento. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančio privalomai vykdytiną sprendimą, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, turto vertės arba dėl jo ketinimųir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar valdymui adekvačiai neatlyginant už gautą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462/2013).
Apgaulė akcijų pardavime paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo imituoja bendrovės akcininko teisėtus veiksmus: asmuo fiktyviai pats save ar kitus asmenis paverčia atitinkamos bendrovės akcininku, turinčiu teisę sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo pagrindu įgalina pats save ar kitą asmenį priimti atitinkamus sprendimus.
Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696/2015, 2K-143-696/2015, 2K-48-696/2017).
BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.Paprastai nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės yra esmingai apsunkintos (kasacinė nutartis Nr. 2K-453-648/2016).
Kaltinamasis V. N. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla prasidėjo 1994 m. Su broliu – M. N. turimose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nusprendė vykdyti veiklą – rankomis sujunginėti kabelines jungtis, todėl įrengė darbo vietas, supirko reikalingą įrangą, gamybos priemones, pasamdė darbuotojus ir pradėjo veiklą. Pirmoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 1994 m. buvo R. M., taip pat buvo priimta į darbą ir R. P.. 1997 m. visus darbuotojus sukėlė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė tik kabelinių jungčių sujungimo paslaugos teikimu. 1999 m. V. N. pažįstamas danas H. K. nupirko 1/3 įmonės už 500 tūkstančių JAV dolerių. Pagal mokestinius Danijos reikalavimus įmonę turėjo būti iškelta į nedidelį fondą - komanditinę ūkinę bendriją. V. N. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 1999 m. pab., jis su broliu tapo akcininkais ir ši bendrovė tapo komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys. 2001-2002 m. siekiant išvengti turto praradimo, M. N. pardavė turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas V. N., po ko šis akcijas perleido G. V.. V. N. tvirtinimu, nei G. V., nei R. P. akcijų nepardavė, o jas tik išviešino. Realiai toliau įmonę valdė ir nurodymus per R. P. duodavo jis, t.y. V. N.. Taigi, apibendrinant kaltinamojo parodymus, matyti, kad jis įrodinėja, jog turėjo teisę spręsti ir sudarinėti sandorius kaip tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Vis dėlto tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad nuo 2005 m. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkė, o nuo 2007 m. tapo 99% UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Visą tą laiką ji priiminėjo sprendimus dėl įmonės strateginės plėtros, tikslų ir rezultatų, sprendimus dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose projektuose. Įmonė nuo jos įregistravimo 1999 m. iki 2005 m., kai R. P. įsigijo įmonės akcijų, turėjo tik du registruotus darbuotojus – direktorę R. R. ir buhalterę G. R., o nuo 2005 iki 2007 m. – vieną registruotą direktorę – R. R., kuri jokios veiklos nevykdė, tik pridavinėjo ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. R. P. patvirtino, kad R. M. priėmė ją į darbą komanditinėje ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsteigta 2001 m. Iš šios bankrutuojančios įmonės laidų sujungimo veiklą 2005 m. nupirko danų kapitalo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje R. P. buvo atsakinga vykdytoja iki 2007 m. 2005 m. nukentėjusioji planavo pradėti savarankišką veiklą toje pačioje laidų surinkimo srityje ir G. V. jai pasakė bei pateikė duomenis, kad yra 100 procentų akcininkas įmonėje, kurią jam 2002 m. pardavė V. N., bei pasiūlė įsigyti 50% akcijų ir vykdyti veiklą kartu. 2007 m. R. P. įsigijo dar 49% UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų.
Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis G. V. .
Nukentėjusiujų parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja R. R., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė ir teisme patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo pat jos įsteigimo dienos iki 2009 m., buvo neveikiančios įmonės direktorė. Jai pradėjus eiti direktores pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcininkai buvo V. ir M. N.. 2002 m. bendrovės akcininku tapo tik V. N., kuris vėliau informavo, kad 100 procentiniu akcininku tampa G. V.. Po kelių metų 50% bendrovės akcijų buvo parduota R. P., o 2007 m. R. P. įsigijo dar 49% minėtos bendrovės akcijų. Nuo tada, t.y. 2007 m. bendrovė pradėjo vykdyti veiklą, buvo priimami darbuotojai, viskam vadovavo R. P.. V. N. įmonės vykdomoje veikloje nedalyvavo ir įmonėje nedirbo. Liudytojos tvirtinimu, apie visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pasikeitimus buvo pranešama VĮ „Registrų centras“ ir atžymima UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos žurnale. Atžymas apie akcininkų pasikeitimus, kai 100 procentiniu įmonės akcininku tapo V. N., taip pat G. V., atliko ji – R. R., o akcininkų registracijos žurnalą vedė buhalterė.
Liudytoja V. T. taip pat patvirtino, kad V. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas ir akcininkas. Ji teikė pranešimą dėl akcininko pasikeitimo Rejestro tvarkytojui, kai M. N. perleido jo turimas akcijas V. N.. 2002 m. ji taip pat parengė pranešimą VĮ Registrų centrui dėl akcininkų pasikeitimo, t.y. kai akcininku tapo G. V.. Liudytojos tvirtinimu, ji V. N. nurodymu paruošė ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat V. T. žinoma ir tai, kad pastaruoju metu aptariamos bendrovės akcininkais buvo R. P. ir G. V.. Ji pati būdama Registrų centre matė šį akcininkų sąrašą bei R. P. prašymu ruošė dokumentus. Liudytoja G. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo įmonės įsteigimo iki 2005 m. 1999-2000 m. šios bendrovės akcininkais buvo broliai V. ir M. N., vėliau M. N. perleido akcijas V. N., o šis tais pačiais metais pardavė bendrovės akcijas G. V.. Liudytoja pažymėjo, kad 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo akcijų neturėjo.
Aukščiau aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis, iš kurios matyti, kad įmonės steigėjai ir akcininkai yra V. ir M. N. (t. 2 b. l. 131-134), 2002-10-31 pranešimas dėl įmonės akcininkų pasikeitimo, pagal kurį visas bendrovės akcijas įsigijo V. N. (t. 2 b. l. 149), 2002-12-16 pranešimas dėl įmonės akcininkų pasikeitimo, kuriuo nustatyta, kad pagal 2002-11-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį visas akcijas įsigijo G. V. (t. 2 b. l. 150), 2005-11-10 vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. P. 2005-11-10 įsigijo 50, o 2007-02-02 – 49 paprastąsias vardines 100 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės akcijas (t. 1 b. l. 21). Tokiu būdu aukščiau aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo V. N. teiginius, kad jis tik „išviešino“ akcijas G. V. vardu ir realiai toliau sprendimus priiminėjo pats, bei neabejotinai įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. N. nebepriklausė nuo 2002-11-10, ir todėl akivaizdu, kad jis ne tik, kad neturėjo teisėto pagrindo priimti sprendimus, susijusius su šia bendrove, bet ir apskritai kažkokiu tai būdu dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nors byloje ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir G. V., tačiau, kad tokia sutartis sudaryta buvo patvirtina aukščiau minėti objektyvūs liudytojų parodymai bei rašytiniai įrašai apie akcininkų pasikeitimą. Tai, kad V. N. tvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir todėl jis galėjo priimti sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, laikytina tik pasirinkta gynybos pozicija, nes kaip nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentais (b. l. t. 2 b. l. 131-135), šios bendrovės tarpusavyje nieko bendra neturėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atskiras nepriklausomas juridinis asmuo su savo teisėmis ir pareigomis, kurią V. N. 2002 m. pardavė G. V..
Pažymėtina, kad pagal bendrąsias akcijų apskaitos tvarkymo nuostatas, tiek tvarkant nematerialių akcijų, tiek materialių akcijų apskaitą, įrašai akcijų apskaitos dokumentuose turi būti daromi tik pateikus tam tikrus dokumentus, kaip pvz.: nematerialios akcijos perleidimo atveju įrašai korespondentinėse vertybinių popierių sąskaitose daromi pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo ar kt. sutarties, pagal kurią akcijos perleistos, pagrindu. Materialios akcijos perleidimo atveju bendrovės vadovui, kaip atsakingam už akcijų tvarkymą asmeniui, turi būti pateikiama pati materiali akcija ar akcijų sertifikatas, kuriame akcijos perleidimas patvirtintas indosamentu (specialiu įrašu), akcijų paveldėjimo atveju - pateikiamas paveldėjimo teisės liudijimas ir tt.
Pagal liudytojo M. N. parodymus sektų, kad R. R., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorei, turėjo būti pateiktas akcijų sertifikatas, perleidus akcijas broliui, vienok, nei liudytoja V. T., kuri M. N. žodžiais tariant parengė ir akcijų sertifikatą, nei kiti liudytojai apie sertifikatus savo parodymuose nieko nepasisako, todėl darytina išvada, kad tokio sertifikato nebuvo.
Įmonės steigimo metu galiojo Įmonių įstatymas ir Vertybinių popierių ir dokumentų blankų spausdinimo Iicencijavimo taisyklės, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1147 „Dėl Vertybinių popierių ir dokumentų blankų spausdinimo Iicencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 89-2627). Nutarimas Įsigaliojo nuo 1999-10-23 ir galiojo iki 2004-01-01.
Taisyklėse buvo nustatyta, kaip įmonės gali įsigyti licencijas spausdinti vertybinius popierius ir dokumentų blankus, t.y. reglamentuojamos licencijuojamos veiklos sąlygos; Kadangi materiali akcija ar sertifikatas yra vertybinis popierius, todėl materialios formos akcijas turėjo būti atspausdintos remiantis šiuo įstatymu, kaip ir nurodyta 1994-07-05 Akcinių Bendrovių Įstatyme. Užsakovui, įmonei reikėjo sudaryti materialios akcijos etalono pavyzdį, pateikti jį licenzijuotai įmonei atspausdinti, nurodant visus jos atributus, tame tarpe ir akcijų numerius. Tik tokios materialios akcijos atitiko vertybinių popierių reikalavimus, ir tik tokios galėjo būti indorsuojamos. Kad šitos materialios akcijos būtų atspausdintos ir pasirašytos įmonės steigimo metu, nėra jokių įrodymų, jų teismui nepateikė nei M. N., nei V. N., nors teigė, kad jas turėjo. Jie jų negalėjo turėti, nes jų nebuvo, todėl ir jie patys tarpusavyje negalėjo perduoti nuosavybės teisių į akcijas, ne kitaip nei sudarant sutartis ir registruojant akcininkų registracijos žurnale, Tai jie ir patys patvirtino teisme, kad buvo sutartys, ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai, tai įtvirtinta 1999 m. įmonės įstatų redakcijoje. Tai patvirtino ir tuo metu juriste dirbusi V. T. jų įmonėse tvarkiusi įmonių registracijos ir kitus juridinius reikalus. Ji ir patvirtino, kad jokių užsakymų dėl akcijų ar akcijų sertifikatų ruošinių į licenziįuotas įmones nebuvo kreiptasi ar užsakyta, nes tai kainavo. Jokių materialios išraiškos formos akcijų įmonėje niekas nematė ir neregistravo. Tai nepaneigė ir buvusi įmonės buhalterė G. R., kuri vedė įmonėje buhalterinę ir akcijų apskaitą nuo pat įmonės įsteigimo. Taip pat UAB”(duomenys neskelbtini)” akcininkų registracijos žurnale, kuriame buvo registruotos M. N. ir V. N. akcijos, nėra nurodyta materialiom akcijom vieno iš būtinų rekvizitų, akcijų kodo ar numeracijos. Tai tik papildomai įrodo, kad akcijos buvo nematerialios savo esme nuo pat įmonės įsteigimo dienos, ir disponuoti jomis akcininkai galėjo tik pasirašę akcijų-pirklmo pardavimo sutartis, pateikę įmonėje atsakingam už akcijų apskaitą asmeniui, kas ir buvo įtvirtinta įmonės 1999-12-21 įstatuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad netgi naujuose UAB (duomenys neskelbtini) 2012-06-21 įstatuose, pasirašytuose R. N., nurodyta, kad visos bendrovės akcijos yra paprastos vardinės akcijos.
Kaltinamojo V. N. teiginys, kad jis akcijas, kaip pats išsireiškė „išviešino“ G. V. vardu, neatinka realios tikrovės ir prieštarauja surinktų faktų visetui.
Iš kaltinamojo R. N. parodymų matyti, kad 2012 m. pavasarį į jį kreipėsi Latvijos pilietis A. S. ir pasakė, kad jo pažįstamam S. B. V. N. yra skolingas 880 tūkstančių litų (254865,62 Eur). Susipažinęs su dokumentų kopijomis R. N. pamatė, kad V. N. yra skolingas UAB „(duomenys nesklebtini)“, o ne S. B.. Be to, R. N. teigimu, šis Latvijos asmuo valdė UAB „(duomenys nesklebtini)“, kuriai priklausė 100 proc. UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcijų. Kadangi jis su kaltinamuoju V. N. prieš 10 metų turėjo verslo reikalų, jis pasiūlė A. S. veiksmų planą, kad norint išieškoti skolą iš V. N., reikalinga jį – R. N. paskirti UAB „(duomenys nesklebtini)“ vadovu, kas ir buvo padaryta.
Tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio apklaustų liudytojų I. T., V. V. bei R. J. parodymų, bendrovėms „(duomenys nesklebtini)“ ir „(duomenys nesklebtini)“ realiai vadovavo V. N..
I. T. parodė, kad 2009 m. pradėjo dirbti „(duomenys nesklebtini)“ direktorė ir šį darbą jai pasiūlė V. N.. Jos direktoriavimo metu bendrovė „(duomenys nesklebtini)“ nupirko įmonę „(duomenys nesklebtini)“ ir tapo šios bendrovės akcininke, tačiau už nupirktas akcijas „(duomenys nesklebtini)“ mokėta nebuvo.
Liudytojas V. V. taip pat patvirtino, kad kai buvo įkurta bendrovė „(duomenys nesklebtini)“, V. N. nusprendė, kad jis – V. V., bus šios bendrovės vadovu. Bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2008 iki 2010 m. Bendrovės akcininku buvo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši bendrovė taip pat jokios veiklos nevykdė.
Liudytojas R. J. parodė, kad laikinai į UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktoriaus pareigas jį priėmė „(duomenys nesklebtini)“ direktorė I. T., tačiau į darbą jis vykdavo tik kai to reikėdavo ir jį į darbą iškviesdavo V. N.. Liudytoju teigimu, jo darbo bendrovėje metu, t.y. nuo 2010 m. vasario iki 2012 m. vasario pr.,UAB „(duomenys nesklebtini)“ akcininko atstovu buvo V. N., nes visus sprendimus derino ir bendravo tik su minėtu asmeniu. V. N. jam pasakė, kad reikia laikinai perimti jo – V. N. skolą – 880 000 Lt (254865,62 Eur) ir užkelti ant bendrovės „(duomenys nesklebtini)“, ką jis ir padarė. R. N. jis nėra matęs.
Liudytojas P. P. parodė, kad buvo paskirtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Minėtai bendrovei, kurios vadovu buvo V. N., dėl nemokumo 2008 m. buvo iškelta bankroto byla. Atlikęs „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų analizę nustatė, kad V. N., kaip fizinis asmuo, skolingas daugiau nei 1 mln. litų. Vykstant teisminiam nagrinėjimui, buvo pasirašyta taikos sutartis, kreditorinis reikalavimas buvo 910 000 Lt. Tokia suma buvo dėl to, kad V. N. nepagrindė pinigų perdavimo iš „(duomenys neskelbtini)“ Danijos piliečiui. Buvo sudarytas mokėjimo grafikas. Bankiniu pavedimu buvo sumokėta 30 000 Lt ir daugiau pinigų V. N. nesumokėjo. Vėliau skolą nupirko bendrovė „(duomenys nesklebtini)“ . Šią liudytojo aplinkybę patvirtina ir 2010-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią asociacija „(duomenys neskelbtini)“ už 22 500 Lt perleido UAB „(duomenys nesklebtini)“ reikalavimo teises į 880 000 Lt skolos išieškojimą iš skolininko V. N. (t. 1 b. l. 182).
Taigi aukščiau aptarti liudytojų parodymai, taip pat 2009-09-15 V. N. prašymas VĮ Registrų Centrui, iš kurio matyti, kad V. N. kreipėsi dėl laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą UAB „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3 b. l. 84), leidžia kritiškai vertinti R. N. parodymus, jog į jį kreipėsi tariamos pagalbos dėl skolos – 880 000 Lt išieškojimo iš V. N. S. B.. Atsižvelgiant į tai, kad realiai vadovavo ir sprendimus UAB „(duomenys nesklebtini)“ ir „(duomenys nesklebtini)“ priiminėjo V. N., o „(duomenys neskelbtini)“ dar 2010 m. pardavė savo turimas akcijas UAB „(duomenys nesklebtini)“, rodo iš anksto susiformavusią V. N. ir R. N. tyčią perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą. Be to, tam V. N. turėjo ir motyvą – 880 000 Lt įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu R. N. apgaulės bei veiksmų su V. N. suderinamumo faktą patvirtina ne tik aukščiau minėti liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga. Iš byloje esančio 2012-06-11 UAB „(duomenys nesklebtini)“ vienintelio akcininko UAB „(duomenys nesklebtini)“ sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktorius D. S. tenkina R. J. 2012-06-11 prašymą ir atšaukia jį iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2012-06-12 bei nutraukia su juo darbo sutartį ir į UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2012-06-12 skiria R. N. (t. 3b. l. 77). Tačiau liudytojo R. J. tvirtinimu, prašymas atleisti jį iš UAB „(duomenys nesklebtini)“ vadovo pareigų buvo parašytas 2012 m. vasario mėn., bet tikrai ne birželį. Iš specialisto J. B. išvados (lentelė Nr. 11) matyti , kad R. N. kompiuteryje rasto aukščiau minėto dokumento autorius yra R. N. ir dokumentas sukurtas 2012-06-12 jo – R. N. kompiuteryje, be to, R. N. tuo pačiu metu surašė ir kitą dokumentą – 2012-06-12 įgaliojimą D. S., kuriuo įgaliojo jį atstovauti UAB „(duomenys nesklebtini)“ interesus VĮ Registrų Centre. Iš 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. N. pardavė 100 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų UAB „(duomenys nesklebtini)“, atstovaujamos R. N., už 25 000 Lt (7240, 50 Eur). Sutartis buvo pasirašyta 2012-06-13 Kaune, advokato V. M. kontoroje (t. 2 b. l. 82-84). Pastebėtina tai, kad tiek akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas, taip pat duomenų pateikimas VĮ Registrų Centro Klaipėdos filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimo (buvo atšaukta R. M. ir direktoriumi tapo R. N.) vyko tą pačią 2012-06-13 dieną.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netrukus po UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėto užvaldymo, V. N. ir R. N. veiksmai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pardavimas, nenaudingų sandorių sudarymas, prieiga prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir galimybė atlikti bankines operacijas už tariamas paslaugas – buvo nukreipti į šios bendrovės finansinį žlugdymą. Tai, kad R. N. ir V. N. sudarinėjo nenaudingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, patvirtina nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią turtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas už 1 020 000 Lt, tačiau iš 2011-09-09 reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad AB Šiaulių bankas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią minėta bendrovė perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 600 116,24 Lt įsiskolinimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga. Taigi, turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei sumokėjo bendrovė bei mažesnę nei Registrų centre esanti šio turto vidutinė rinkos vertė. Be to, pastebėtina ir tai, kad 2012-06-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo, UAB „(duomenys nesklebtini)“ nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, už ne mažesnę nei 980 000 Lt sumą (t. 4 b. l. 173), t.y. suma ne ženkliai skyrėsi už tą, kurią buvo skolingas „(duomenys neskelbtini) fondui“ V. N.. Iš 2012-11-08 antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti faktinė pastatų, kiemo statinių, aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriuos 2012-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 3 000 000 Lt įsigijo R. N.. Šio protokolo fotolentelėse aiškiai matyti, kad minėtas turtas yra apleistas, apgriuvęs ir netinkamas vykdyti veiklą, kas paneigia R. N. teiginius, jog ten buvo norima perkelti bendrovės veiklą. Galiausiai, tai, kad visi V. N. ir R. N. veiksmai buvo atlikti per labai trumpą 8 kalendorinių dienų laiką: duomenys Registrų centre dėl akcininkų pasikeitimo buvo pakeisti tą pačią prašymo pateikimo dieną, t.y. 2012-06-13; sanatorijos pastatui pirkėjo suradimas, tarpininkavimo sutarties sudarymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliojimų surašymas ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pas notarą – 2012-06-14 – 2012-06-15; 2012-06-14 pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimo nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt, papildomai išleidžiant 400 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir dar 2012-06-13 atsiradęs L. G. prašymas šias akcijas įsigyti už 40 000 Lt, (2012-06-21 sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartis), kurie į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją nepateko ir kurie, R. N. teigimu, yra pas jį iki šiol; 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymas su G. G., 2012-06-21 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas su bendra Lietuvos ir Kanados įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3 000 000 Lt vertės nekilnojamojo turto įsigijimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo pagaminimas bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu elektroninės bankininkystės sutarties sudarymas, rodo, jog V. N. ir R. N. suprato, jog veikia neteisėtai, prieš tikrųjų bendrovės akcininkų valią, bei veikia pagal iš anksto kruopščiai suderintą veiksmų atlikimo planą. Pažymėtina ir tai, kad R. N. apibrėžtą tyčią rodo ir tas faktas, kad net ir žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-22 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1 b. l. 27), 2012-06-21 vienasmeniškai priimtu sprendimu padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą iki 50 000 Lt ir 2012-06-21 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 400 vnt. akcijų pardavė L. G. (t. 3 b. l. 14), tačiau pagal J. B. išvadą (Lentelė Nr. 5), pinigų priėmimo kvitas nebuvo surašytas nurodyta data, dokumentas buvo atspausdintas 2012-06-25 .
2012-06-21 R. N. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su bendra Lietuvos ir Kanados įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią įsigijo turtą, esantį Kauno m. (duomenys neskelbtini), už 3 000 000 Lt, tačiau avansinis 1 000 000 Lt mokėjimas pagal pasirašytą vekselį sumokėtas nėra iki šiol. Be to, 2012-06-21 paprastas neprotestuotinas vekselis buvo atspausdintas ne anksčiau kaip 2012-09-05 ir pagal šį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2012-08-31 sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 000 Lt. Taigi, iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad R. N. žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui ir sandoriams, susijusiems su šios bendrovės turtu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusioji R. P., tiek liudytojos R. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratorė L. K., kuri nurodė, jog antstolė M. T., vykdydama 2012-06-22 teismo nutartį, pranešė R. N., kad draudžiama sudarinėti sandorius ir priiminėti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai, kad raginimus R. N. siuntė ir su pastaruoju bendravo telefonu patvirtino ir antstolė M. T. .
Iš 2012-06-25 datuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. pažymos matyti, kad 2012-06-21 akcininkų sprendimu buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 000 iki 50 000 Lt (t. 1 b. l. 38), iš 2012-06-29 datuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad bendrovės nauji įstatai buvo patvirtinti 2012-06-21 visų akcijų savininkės sprendimu ir pasirašyti R. N.. Taigi aptarti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad R. N. net ir po 2012-06-22 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, aktyviai veikė ir atlikinėjo veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kas dar kartą patvirtina faktą, kad R. N. žinojo, jog V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad V. N. ir R. N. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. N. parodymų, jis neneigia, kad pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas UAB „(duomenys nesklebtini)“ atstovaujančiam R. N., taip pat šią aplinkybę patvirtino ir R. N., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog šie asmenys žinojo, kad neturi jokių teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ir sudarydami 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. N. už 25 000 Lt pardavė 100% bendrovės akcijų UAB „(duomenys nesklebtini)“, neteisėtai užvaldė didelės vertės akcijas, priklausančias R. P. ir G. V..Taip pat R. N. pripažino, kad po UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų įsigijimo sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat reikalavimo teisės perleidimo sutartį su G. G., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su bendra Lietuvos ir Kanados įmone „(duomenys neskelbtini)“, paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei kitus dokumentus. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. N. ir R. N. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydami joje tikrovės neatitinkančią informaciją ir šio suklastoto dokumento pagrindu realizuodami sukčiavimo sudėties požymius V. N. ir R. N. įgijo turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Tokia jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.
Be to, R. N. taip pat pripažino, kad negavęs iš R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bei anspaudo, pagamino kitą, analogišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2012-06-14 prašymas, kuriuo R. N. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudo pagaminimo (t. 5 b. l. 107). Atsižvelgiant į tai, kad R. N. pasirašinėjo ir tvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu šios bendrovės vardu sukurtus dokumentus, nors, kaip nustatyta, neturėjo tam teisėto pagrindo, tokia R. N. veika kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl G. G., A. P., UAB „(duomenys nesklebtini)“ ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kaltės
G. G. šioje byloje kaltinamas tuo, kad bendrininkaujant su R. N., įgijo didelės 1 020 000 Lt (295412,42 Eur) vertės turtinę teisę. Kaltinamasis G. G. kaltės nepripažino tvirtindamas, kad 2012 m. birželio viduryje R. N. kreipėsi į jį su prašymu paskolinti 1 milijoną litų. Paprašius garantijos už paskolintus pinigus, R. N. paminėjo, kad užtikrinimui perleis reikalavimo teisę į notarinį sandorį, pagal kurį nėra įvykęs atsiskaitymas. Už reikalavimo teisės perleidimo sutartį nemokėjo. Kai įgijo reikalavimo teisę neprašė, kad sandoris būtų sudarytas notaro kontoroje. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo R. N. parodymų, šis susitarė su G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo, kai sužinojo, jog kilo konfliktas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir pastarojo teigimu „suprato, kad susidūrė su klasikiniu atveju, kai akcininkui (V. N.) nedalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, o tik kaupiant bendrovės naudą, bendrovės vadovams bei su jais susijusiems asmenims kyla nusikalstamos idėjos priskirti veiklos teikiamą naudą sau“ (b. l. ). Taigi analizuojant kaltinamojo R. N. parodymus, akivaizdu, kad į G. G. buvo kreipiamasi ne dėl 1 000 000 Lt (289 620, 02 Eur) skolos, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji akcininkai negalėtų nutraukti 2012-06-15 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. G. už reikalavimo teisės perleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik, kad nieko nesumokėjo, bet pagal sutartį, iš tos sumos galėjo pasiimti 50 000 Lt neatlygintinai (t. 2 b. l. 24). Galiausiai pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog G. G. būtų paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 mln. litų, o liudytojo T. M. tvirtinimu, notarė sandorio sudarymo metu jį patikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių skolų, užstatymų, tačiau per tris dienas skola atsirado. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad G. G. įgijo didelės vertės - 1 020 000 Lt (295412,42 Eur) turtinę teisę, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Tokia G. G. veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino ir parodė, kad jis yra bendros Lietuvos ir Kanados įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R. N. jis pažinojo nuo 2005 m. ir šis 2012 m. birželio viduryje domėjosi ar jų bendrovė dar pardavinėja turtą, nes norėtų įsigyti už 3 000 000 Lt (868 860, 06 Eur). Kaltinamasis R. N. taip pat patvirtino, kad su A. P. dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio tarėsi dar prieš tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir sutarė, kad pirks nekilnojamąjį turtą iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kaip matyti iš kaltinamojo A. P. parodymų, prieš sudarant sandorį jis nesidomėjo ar R. N. yra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat ar minėta bendrovė yra pajėgi įsigyti nekilnojamąjį turtą už 3 milijonus litų, nes tikėjosi, kad visa tai atliks notaras. Vis dėlto teismas tokius A. P. parodymus vertina kritiškai, nes bendrovės vadovui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir ne notaras, o vadovas turi tinkamai pasirūpinti, kad sudarytas ir notaro patvirtintas sandoris būtų realus ir bendrovė, parduodantį turtą, būtų tikra su kuo sudaro sandorį ir kad gautų pinigus. Šiuo atveju A. P. už parduotą bendrovės turtą apskritai pinigų negavo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2012-06-21, tačiau paprastas neprotestuotinas vekselis, datuotas ta pačia data, buvo atspausdintas ne anksčiau kaip 2012-09-05 ir pagal šį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2012-08-31 sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 000 Lt. Iš 2012-09-06 prašymo matyti, kad A. P. kreipėsi į Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. išduotą 1 000 000 Lt vekselį įforminimo (t. 3 b. l. 194), o 2012-10-09 A. P. pateikė antstoliui M. P. vykdomąjį dokumentą dėl 1003030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4 b. l. 2), ir pagal šį vykdomąjį dokumentą minėtas antstolis M. P., ignoruodamas 2012-06-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei 200 000 Lt (57924 Eur) bei rezervavo 1 047897, 19 Lt (t.1 b. l. 29, 4 b. l. 18). Liudytojos L. N. teigimu, antstolis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nusirašė virš 500 000 Lt. Iš 2013-05-29 VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad bendros Lietuvos ir Kanados įmonės „UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už tą, kurią pardavė A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16 b. l. 37-42).
Liudytojas J. R. parodė, kad A. P. buvo įgaliotas parduoti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pastarasis rodė iniciatyvą parduodant šį sklypą, tačiau apie preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį jis nieko nežinojo, jokių sklypo vertinimų nedarė, be to, liudytojo teigimu, jam buvo žinoma tik tai, kad norima sklypą parduoti, tačiau apie pastatų pardavimą nieko nežinojo. Po šio įvykio daugiau sklypas nebuvo pardavinėjamas. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad pagal 2014-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, raštą, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrasavininkai yra Lietuvos Respublika ir bendra Lietuvos ir Kanados įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmone neprašė sutikimo subnomuoti dalies žemės sklypo ir šią žemės sklypo dalį iš valstybės jie nuomojasi patys, o jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį nuomojasi L. kooperatinė bendrovė. Be to, kaip matyti iš minėto rašto, „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą įsigijo išsimokėtinai, todėl pagal sutartį, perleisti tretiesiems asmenims gali tik tuo atveju, jei šie asmenys sutinka perimti visus pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, bei apmokėti hipotekos išlaidas (t. 16 b. l. 33). Taigi realiai, kaip nustatyta bylos medžiaga, minimas nekilnojamasis turtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas už 3 600 000 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad A. P., pasirašinėdamas paprastą neprotestuotiną vekselį atbuline data ir sekančią dieną pateikęs notarui, suvokė, kad sudarydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tikrosios valios neišreiškia ir neįgyvendina, o dirbtinai siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą ir tokia jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).
BK 20 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovo pareigas juridiniame asmenyje turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui; priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
Byloje nustatyta, kad R. N. tapęs UAB „(duomenys nesklebtini)“ direktoriumi, apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ko pasekoje padarė didelę turtinę žalą tikriesiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams. Registro centro išrašais nustatyta, kad kaltinamasis R. N. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus ir turėjo teisę priimti sprendimus šio juridinio asmes vardu. Be to, kaip nustatyta V. N. kaltės įrodymais, UAB „(duomenys nesklebtini)“ realiai priklausė ir viskam vadovavo būtent V. N.. Taigi atsakomybė pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, už šių asmenų padarytas veikas tenka ir juridiniam asmeniui.
Analogiškai situacija yra ir su bendra Lietuvos ir Kanados įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis A. P. patvirtino, kad jis yra bendrovės vadovas, jis surado pirkėją nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), Kaune, pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, paprastą neprotestuotiną vekselį. Tiek paties kaltinamojo A. P., tiek liudytojo J. R. parodymais nustatyta, kad A. P. buvo įgaliotas parduoti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi A. P. taip pat veikė įmonės naudai ir jos vardu įgijo turtinę teisę į 1 000 000 Lt. Todėl atsakomybė šiuo atveju pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį kyla ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“.
Bausmių skyrimas
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis V. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių, kita- apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, tiesiogine apibrėžta tyčia. V. N. kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, taip pat nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kas pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiama į V. N. asmenybę – teisiamas 5 kartą, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu peržiūrimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme, net du teistumai yra susiję su svetimo turto pasisavinimu bei iššvaistymu, kas be kita ko rodo, kad šie nusikaltimai nėra atsitiktiniai V. N. gyvenime. Atsižvelgiant į išdėstyta, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti užtikrinti V. N. paskiriant BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skirtinos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamasis R. N. įvykdė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, o kitos dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos padarytos tiesiogine apibrėžta tyčia, taip pat į tai, kad nusikaltimų daryme R. N. vaidmuo buvo pagrindinis. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad R. N. kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, taip pat į tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kas pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. N. paskiriant BK 182 straipsnio 2 dalies 300 straipsnio 3 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. G. padarė vieną nusikalstamą veiką - tyčinį sunkų nusikaltimą, A. P. – du nusikaltimus, abu anksčiau neteisti. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų charakteristiką ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti šiems kaltinamiesiems bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi - bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinė bylaNr. 2K-382/2012).
Ištirtos bylos aplinkybės rodo, kad G. G. ir A. P. padarė pavienius nusikaltimus prieš daugiau nei 4 metus, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jie būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, nėra, kaltininkai nėra tiek pavojingi, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jiems tik laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas G. G. ir A. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą - neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl G. G. ir A. P. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, skiriant baudą. A. P. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
BK 43 straipsnyje įtvirtintas bausmių sąrašas juridiniams asmenims. Minėtas sąrašas numato, kad juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ yra bankrutavusi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad atlikus bankroto procedūras juridinis asmuo yra likviduojamas, o BK 43 straipsnis numato juridinio asmens likvidavimą kaip griežčiausią bausmės rūšį, manytina, kad šiuo atveju atskiras bausmės skyrimas netikslingas. Šio nuosprendžio priėmimo metu ši įmonė turi likviduojamos statusą ir iš esmės jokios veiklos nevykdo.
Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, turi įpareigoti juridinį asmenį per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius (BK 53 straipsnis). Toks įpareigojimas yra imperatyvus, tačiau šioje byloje UAB (duomenys nesklebtini) iškelta byla pagal LR Įmonių Bankroto įstatymą, todėl nustatyti konkretaus termino dėl visos veiklos nutraukimo nėra prasmės.
Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teisiama pirmą kartą, todėl manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti šiam juridiniam asmeniui paskyrus baudą – 1 000 MGL (37660 Eur) dydžio baudą.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
Byloje nukentėjusieji R. P. ir G. V. yra pareiškę civilinius ieškinius, tačiau baigiamųjų kalbų metu paprašė juos palikti nenagrinėtais, kadangi šiai dienai negali nustatyti jų dydžio. Todėl šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, pripažįstant jiems teisę į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) byloje taip pat yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 603, 588, 47 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad dalis pasisavinto turto bendrovei yra grąžinta, tačiau tikslios sumos nesuskaičiuotos ir dokumentais nepagrįstos. Kadangi teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, jis išsprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji R. P. prašo priteisti proceso išlaidas, susijusias su advokatės dalyvavimu šioje byloje – 6050 Lt, kas atitinka 1752 Eur. Šios nukentėjusiosios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamųjų solidariai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
V. N. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;
pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės - 1 (vienerius) metus ir 6 mėnesius ir V. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 8 mėnesiams.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. N. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.
R. N. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežtesnės 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir R. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
G. G. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 200 MGL dydžio, t.y. 7 534 Eur ( septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių ) baudą.
A. P. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 200 MGL dydžio, t.y. 7 534 Eur ( septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių ) bauda;
pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 100 MGL dydžio, t.y. 3 767 Eur ( trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių ) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežtesnės 200 MGL dydžio baudos pridedant dalį švelnesnės bausmės – 100 MGL dydžio baudos ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL dydžio, t.y. 9 417,50 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų septyniolikos eur 50 ct ) baudą.
BUAB „(duomenys nesklebtini)“ pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę – įmonės likvidavimą.
Bendrą Lietuvos ir Kanados įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmes:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 800 MGL dydžio, t.y. 30 136 Eur (trisdešimties tūkstančių šimto trisdešimt šešių ) baudą
pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 500 MGLdydžio, t.y 18 830 Eur ( aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties ) baudą
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti galutinę bausmę – 1 000 MGL dydžio, t.y. 37 660 Eur ( trisdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties ) baudą.
Pripažinti teisę R. P., G. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Priteisti solidariai iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. 1752 Eur proceso išlaidų R. P. naudai.
Kardomąsias priemones, paskirtas kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartimis, palikti iki tol, kol bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas.
Daiktinius įrodymus – du CD diskus bei herbinį antspaudą po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.
Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ( 4 tomus ) po nuosprendžio paskelbimo grąžinti antstoliui M. P., šios bylos kopiją palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Violeta Balčiūnienė