Civilinė byla Nr. 2-1018/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02370-2012-2

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės „Belvedera prekyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-6137-275/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ir uždarosios akcinės bendrovės „InDebt“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Drink Outlet“ dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus uždaroji akcinė bendrovė „Istvestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurobeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, M. G. prekybos ir paslaugų įmonė „Gelsva“, uždaroji akcinė bendrovė „Belvedere prekyba“, akcinė bendrovė „Actas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Foksas“,

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Liviko“ ir UAB „InDebt“ bei tretieji asmenys kreipėsi į teismą prašydami iškelti atsakovui UAB „Drink Outlet“ bankroto bylą. Asmenys pateikė savo siūlomas bankrotų administratorių kandidatūras, atitinkamai: ieškovas UAB „Liviko“ siūlė bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ arba UAB „Valeksa“, bendraieškis UAB „InDebt“ siūlė skirti administratoriumi UAB „Ius positivum“, tretieji asmenys UAB „Istvestas“ – UAB „Stinkoma“, UAB „Eurobeta“ bei M. G. prekybos ir paslaugų įmonė „Gelsva“ – UAB „UBC“, UAB „Conlex“ bei UAB „Belvedere prekyba“ siūlė skirti administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, AB „Actas“ – UAB „Būrai“ ir UAB „Foksas“ – UAB „Insolvensa“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Drink Outlet“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „UBC“.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs siūlomų bankroto administratorių kandidatūras, nustatė, jog jos atitinka Įmonių bankroto įstatymu (toliau tekste - ĮBĮ) keliamus reikalavimus, duomenų apie kurio nors iš administratoriaus netinkamumą vykdyti bankroto administratoriaus pareigas, nepateikta, todėl įvertinęs siūlomų bankroto administratorių darbo patirtį, užimtumą bei įmonės, kuriais siekiama parinkti bankroto administratorių dydį, sprendė, jog UAB „UBC“, turintis mažiausią užimtumą iš visų siūlomų bankroto administratorių, tinkamai vykdys įstatymu jam nustatytas funkcijas, o tai, jog jo kandidatūrą siūlė net keli įmonės kreditoriai, teismo vertinimu, leido teigti, jog paskirta kandidatūra atitiks ir kreditorių interesus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Liviko“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir atsakovo UAB „Drink Outlet“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skirdamas bankroto administratorių, pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino administratorius tik pagal du kriterijus, tuo tarpu siekiant užtikrinti tinkamą didelės bankrutuojančios įmonės administravimą, teismas turėjo atlikti detalesnę administratorių atranką ir įvertinti jų tinkamumą ir pagal kitus kriterijus.

2. Teismo paskirtas bankroto administratorius turi tik 2 darbuotojus, kurie vykdo net 27 bankroto procedūras, o nėra baigę nė vienos. Leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas išduotas tik 2011 m. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar paskirto bankroto administratoriaus užimtumas ir patirtis leis tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas. Be to, ta aplinkybė, jog paskirto administratoriaus kandidatūrai nepritaria didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius, ieškovo teigimu, leidžia teigti, jog paskyrimas yra trumpalaikis.

Atskiraisiais skundais tretieji asmenys UAB „Belvedere prekyba“ ir UAB „Conlex“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo; UAB „Conlex“ prašo atsakovo UAB „Drink Outlet“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“.

Atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantų teigimu, UAB „UBC“ atsakovo bankroto administratoriumi siūlė asmenys teisiškai suinteresuoti atsakovo bankroto bylos baigtimi. M. G. prekybos ir paslaugų įmonėje „Gelsva“ iš dalies perėmė atsakovo veiklą, be to atsakovo įmonėje buhalteriu dirbęs asmuo šiuo metu dirba M. G. prekybos ir paslaugų įmonėje „Gelsva“. UAB „Eurobeta“ nevykdo veiklos ir neturi darbuotojų, todėl jo pareikštas reikalavimas ir jį pasirašiusių asmenų įgaliojimų apimtis kelia abejones. Vertinant minėtas aplinkybes, šių asmenų pasiūlytas bankroto administratorius negali būti vertinamas kaip nešališkas bankroto administratorius.

2. Teismas vertindamas bankroto administratorių kandidatūrą neatsižvelgė ir nevertino tokių svarbių kriterijų kaip bankroto administratoriaus patirtis, kvalifikacija bei darbuotojų užimtumas. Apeliantų teigimu, teismo paskirto bankroto administratoriaus atitiktis šiems kriterijams, vertinant su kitais siūlytais kandidatais, yra mažiausia. Be to, vienas iš teismo argumentų dėl ko jis pasirinko atsakovo bankroto administratoriumi yra tai, jog jo kandidatūrą siūlė keli įmonės kreditoriai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“ skirti bankroto administratoriumi taip pats siūlė skirti keli kreditoriai.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Istvestas“ palaikė UAB „Belvedere prekyba“ atskirąjį skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Eurobeta“ prašo skundus atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pasirinko ir taikė kriterijus, pagal kuriuos vertino pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras, o paskirtasis bankroto administratorius ir bankroto administravimo paslaugas teikiantys jo darbuotojai turi patirties ir žinių administruojant bankroto procesą. Taip pat pažymėjo jog ta aplinkybė, kad šiuo metu trečiasis asmuo nevykdo aktyvios veiklos, netrukdo jam ginti savo kaip kreditoriaus teisių pareiškiant reikalavimus atsakovo bankroto procese.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1, 3 d.). Dėl šios priežasties bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl kuriam iš jų, konkrečiu atveju, bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie jo vertinimu leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs jog iš esmės visos siūlomos administratorių kandidatūros atitinka įstatymu joms keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo abejoti dėl jų nešališkumo, bei atsižvelgęs į įmonės, kuriai renkamas bankroto administratorius, dydį, sprendė, jog tiksliausiai bankroto administratoriaus tinkamumas eiti atsakovo bankroto administratoriaus pareigas bus nustatytas įvertinus siūlomų bankroto administratorių užimtumą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiama nutartimi teismas nurodė, kuriais kriterijais vadovaujantis atrinko bankroto administratorių, pagrindė savo pasirinkimą, bei argumentavo, kodėl pasirinktas vienas iš siūlomų bankroto administratorių, todėl apeliantų argumentai dėl tinkamai neatlikto bankroto administratorių vertinimo pagal visus teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus ir neatlikto motyvavimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantų teigimu, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas asmuo, neįvertinus jo patirties stokos, kas leidžia abejoti, ar paskirtasis administratorius sugebės tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Teismas pakartotinai pažymi, jog tarp kriterijų, kuriais vadovaujantis parenkamas vienas iš bankroto administratorių nėra hierarchijos, todėl apeliantų teiginiai neva pagrindinis kriterijus, pagal kurį turėjo būti vertinami administratoriai – patirtis, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau net ir įvertinus paskirtojo administratoriaus darbuotojų darbo patirtį, teikiant bankroto administravimo procedūras (nagrinėjamu atveju administratorė A. G. yra baigusi 12, o P. B. net 21 bankroto procedūrą), negalima sutikti su apeliantais, jog ji yra nepakankama tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką vien tik administratoriaus darbo didelė patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procesų kiekis savaime nelemia administratoriaus kandidatūros prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1486/2009). Apeliantai taip pat pažymi, jog teismas pasirinko atsakovo bankroto administratoriumi UAB „UBC“ dar ir dėl to, jog jo kandidatūrą siūlė du atsakovo kreditoriais, tačiau apeliantai pažymi, jog kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą taip pat siūlė du kreditoriai, iš kurių vienas yra didžiausias atsakovo kreditorius, tačiau jų siūlymas buvo atmestas. Pasisakydamas dėl didžiausio atsakovo kreditoriaus, kaip kriterijaus, parenkant administratoriaus kandidatūrą, teismas pažymi, jog bankroto administratoriaus paskirtis yra atstovauti bankrutuojančios įmonės ir visų kreditorių, o ne didžiausio iš jų interesus, todėl minėtas argumentas savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Apeliantai nesutikdami su paskirtu bankroto administratoriumi nurodo, jog jo darbuotojų užimtumas neleis tinkamai atlikti bankroto procedūrų dėl ko atsakovo kreditorių interesai nukentės.

Teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog vertinant bankroto administratoriaus užimtumą turi būti atsižvelgiama ne tiek į siūlomo konkretaus juridinio bankroto administratoriaus, kiek į jame dirbančių fizinių bankroto administratorių patirtį bei užimtumą, tačiau taip pat pažymi, jog paskyrus bankroto administratoriumi juridinį asmenį jis gali pavesti bankroto procedūras konkrečiu atveju vykdyti vienam ar keliems įmonėje dirbantiems bankroto administratoriams, ir taip koreaguoti administratorių užimtumą bei administruojamų bankroto procesų spartą. Be to, teismas pasisakydamas dėl šio argumento pažymi tai, kad geriausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius. Jis geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja jo vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą. Šias aplinkybes kandidatai administruoti atsakovą įvertina prieš pateikdami sutikimą administruoti konkrečią įmonę, o sutikimas be kita ko reiškia kandidato subjektyvų įvertinimą, kad kitos administruojamos procedūros nereikalauja tiek laiko sąnaudų, kad administratorius nebeturėtų realių galimybių pakankamai laiko skirti (tinkamai atlikti administratoriaus funkcijas) dar viename bankroto procese. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl paskirto administratorius užimtumo, kaip esminės aplinkybės sudarančios kliūtį tinkamai administruoti atsakovo įmonę, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliantų nurodyti kriterijai kaip antai bankroto administratoriaus užimtumas bei patirtis yra fakultatyviniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010), parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi.

Apeliantų teigimu, kreditoriai, pasiūlę, paskirtojo bankroto administratoriaus kandidatūrą, yra suinteresuoti atsakovo bankroto bylos baigtimi, todėl ir vertinant jų pasiūlyto bankroto administratorius atitiktį reikalavimams, negalima teigti, jog jis yra nešališkas. Teismas pažymi, jog asmenys, siekdami teikti bankroto administravimo paslaugas pirmiausia raštu deklaruoja neturintys suinteresuotumo įmonės, kurios bankroto procese siekia veikti, bankroto proceso bylos baigtimi (t. 1, b.l. 96). Be to, pats ĮBĮ įpareigoja asmenis, siekiančius skolininkui iškelti bankroto bylą pasiūlyti bankroto administratorių (ĮBĮ 11 str. 2 d.), todėl apeliantas teigdamas, jog paskirtasis bankroto administratorius turi suinteresuotumą bylos baigtimi, turi pagrįsti šiuos teiginius įrodymais, ar nurodyti argumentus, kurie leistų abejoti, jog paskirtasis administratorius galės tinkamai atlikti savo pareigas (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantai tokių įrodymų nepateikia, o jų argumentai parenti tik jų teiginiais. Apeliantai nurodo, jog M. G. prekybos ir paslaugų įmonėje „Gelsva“ iš dalies perėmė atsakovo veiklą, be to atsakovo įmonėje buhalteriu dirbęs asmuo šiuo metu dirba M. G. prekybos ir paslaugų įmonėje „Gelsva“. Tačiau minėtos aplinkybės neįrodo, jog minėta įmonė yra suinteresuota bankroto bylos baigtimi, kaip nors prisidėjo prie atsakovo įmonės nemokumo, todėl ir teigti šios įmonės bankroto administratorius yra suinteresuotas, nėra pagrindo. Apeliantai pasisakydami dėl UAB „Eurobeta“ nurodė, jog kelia abejonių jo atliekama veikla ir patys bankroto byloje pareikšti reikalavimai, tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjome byloje nėra sprendžiamas kreditorių pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas, o tai, jog įmonė šiuo metu nevykdo veiklos, nedraudžia jos įgaliotiems asmenims ginti savo kaip kreditoriaus teisių atsakovo bankroto byloje. Aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė vienas ar kitas bankroto byloje suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civ. byloje 2-468/2009). Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų teiginiais apie atsakovo paskirto bankroto administratoriaus suinteresuotumu bylos baigtimi ar galimu nešališkumu. Pirmosios instancijos teismui nenustačius šių aplinkybių bei apeliantui nepateikus argumentų, kurie leistų abejoti paskirto administratorius neatitikimu minėtiems reikalavimams, teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011). Remdamasi išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti paskirtą bankroto administratorių, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                     Vigintas Višinskis