Civilinė byla Nr. e2A-27-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00423-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.1; 3.2.1.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant atsakovui V. A. ir jo atstovui advokatui A. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vipagris“ ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB ,,Vipagris“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. A. (buvusio ieškovės vadovo) priteisti 75 423,13 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas neperdavė ieškovės bankroto administratorei įmonės turto už 75 423,13 Eur sumą: 26 431,50 Eur trumpalaikio turto/atsargų ir 48 991,63 Eur piniginių lėšų. Pažymėjo, jog įrodymų, kad ieškovei priklausanti pinigų suma būtų panaudota įmonės interesais, nėra.

2.       Byloje atsakovo V. A. vardu pateiktas jo nepasirašytas atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad atsakovas su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime paaiškinta, kad 2017-06-05 atsakovo namuose įvyko gaisras, dėl ko siekdamas pašalinti atsiradusius nuostolius, atsakovas panaudojo dalį įmonės turto asmeniniams tikslams. Atsiliepime nurodyta, kad dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto ir piniginių lėšų panaudojimą įmonės interesams patenkinti, atsakovas pateikti negali.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 75 423,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad 2017-06-14 duomenimis įmonė turėjo prekių likučių už 49 352,58 Eur, kasos knygose nurodyta, kad 2017-06-13 įmonės kasoje turėjo būti 48 991,63 Eur (44 457,14 Eur + 4 534,49 Eur). Dalį turto bankroto administratorė perėmė: 22 921,08 Eur vertės atsargų ir trumpalaikio turto bei 17,01 Eur kasos likutį. Teismas sprendė, jog atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas teisės normas, nes būdamas įmonės direktoriumi ieškovei negrąžino 48 991,63 Eur sumos iš kasos, taip pat kaip atskaitingas asmuo neperdavė bankroto administratoriui 26 431,50 Eur vertės trumpalaikio turto/atsargų. Teismas sprendė, kad atsakovui negrąžinus ieškovės turto ir piniginių lėšų, kurių vertė iš viso sudaro 75 423,13 Eur, ieškovė patyrė tokio dydžio žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.  

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliaciniame skunde atsakovas V. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su teismo sprendimu, kuriuo tenkintas ieškinys, nesutinka visiškai. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi atsakovo atsiliepimu į ieškinį, kuriame nurodyta, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, tačiau teismui pateiktas atsiliepimas yra atsakovo nepasirašytas. Kadangi nepasirašytas atsiliepimas į ieškinį neatitinka procesiniam dokumentui įstatymo keliamų reikalavimų, teismas turėjo nustatyti terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Atsakovas pateikė nepasirašytą atsiliepimą į ieškinį, teismas jį priėmė ir juo vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus (CPK 111 str. 2 d. 7 p.; 115 str. 2 d.; 142 str. 2 d.). Grubus proceso teisės normų pažeidimas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

6.       Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė (BUAB ,,Vipagris“), atstovaujama bankroto administratorės, pareiškė ieškinį atsakovui (buvusiam ieškovės vadovui) dėl žalos, padarytos atsakovui netinkamai įvykdžius ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą, atlyginimo. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovas, kaip paskutinis įmonės (ieškovės) vadovas, šią pareigą turėjo įvykdyti iki 2017-06-27 (Šiaulių apygardos teismo 2017-06-01 nutartimi nustatytas 15 terminas, skaičiuojamas nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos; nutartis įsiteisėjo 2017-06-12).

8.       Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kad atsakovas nurodytos pareigos tinkamai neįvykdė – neperdavė 26 431,50 Eur trumpalaikio turto/atsargų ir į kasą neįnešė 48 991,63 Eur piniginių lėšų, dėl ko ieškovė patyrė 75 423,13 Eur žalą. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir jį tenkino.

9.       Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo padarytu procesinės teisės normos pažeidimu, t. y. tuo, kad byla išnagrinėta vadovaujantis atsakovo vardu paduotu, bet jo (ar jo atstovo) nepasirašytu atsiliepimu į ieškinį. Atsakovo vertinimu, tai yra grubus procesinės teisės normos pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį.

10.       Bylos medžiaga patvirtina atsakovo argumentą, kad byloje pateiktas ir teismo rezoliucija priimtas atsakovo vardu paduotas, tačiau jo nepasirašytas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas pagrįstai teigia, kad asmens, paduodančio atsiliepimą į ieškinį, ar jo atstovo nepasirašytas atsiliepimas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 str. 1 d. 7 p., 142 str. 2 d.). Tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).

11.       Atsakovui apeliacinį skundą grindžiant pirmosios instancijos teismo padarytu procesiniu pažeidimu, susijusiu su pažeista atsakovo teise į teisminę gynybą, teisingo proceso principo pažeidimu, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti šias atsakovo teises ir suteikti jam galimybę žodžiu išreikšti savo poziciją ginčo klausimu, bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

12.       Nors atsakovo atstovas advokatas A. D. apeliacinės instancijos teisme 2018-11-19 vykusiame žodiniame teismo posėdyje teigė, kad atsakovo vardu paduotame, bet jo nepasirašytame atsiliepime nurodyta pozicija neatitinka tikrosios atsakovo valios, tačiau pats atsakovas minėtame teismo posėdyje duodamas paaiškinimus dėl ginčo esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios išdėstytos ir jo vardu paduotame atsiliepime į ieškinį – atsakovas pripažino, kad neperdavė ieškinyje nurodyto turto ir piniginių lėšų įmonės bankroto administratorei, patvirtino, kad neperduotos lėšos yra įmonės, paaiškino, kad šios pareigos neįvykdė dėl 2017 m. susiklosčiusių sunkių šeimyninių aplinkybių – namuose kilusio gaisro, atsakovo ir jo šeimos narių ligos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovo sutuoktinei S. A.; atsakovo vardu surašytas atsiliepimas išsiųstas iš atsakovo gyvenamosios vietos (ant voko, kuriuo siųstas minėtas atsiliepimas, nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)). Pirmiau nurodytos aplinkybės, paties atsakovo paaiškinimai, vadovaujantis civiliniame procese taikytina didesnio tikėtinumo taisykle, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad nepasirašytą atsiliepimą padavė pats atsakovas ar jo šeimos narys, o atsiliepime nurodyta pozicija atitinka tikrąją atsakovo valią (CPK 185 str.). Juo labiau, kad ir pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepasirašytą atsiliepimą pateikė atsakovas (o ne kitas asmuo), tačiau akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas tokį atsiliepimą (nepasirašytą) priimdamas.

13.       Kaip jau minėta, procesinės teisės normų pažeidimas pagrindą panaikinti teismo sprendimą sudaro tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Atsakovas be pirmiau nurodyto procesinės teisės normos pažeidimo (nepasirašyto atsiliepimo į ieškinį priėmimo) nenurodė jokių argumentų, kuriais grįstų skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, taip pat nenustatė, kad minėtas proceso teisės normos pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.

14.       Visų pirma, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, atsakovo 2018-11-19 teismo posėdyje duoti paaiškinimai atitinka atsiliepime nurodytas aplinkybes. Antra, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė atsakovo atsiliepime esančiu ieškinio pripažinimu (CPK 142 str. 2 d.), o vertino byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant ir paties atsakovo ieškovės BUAB ,,Vipagris“ bankroto byloje pateiktus dokumentus. Apie tai, kad atsakovas atsiliepime sutinka su ieškiniu, nurodyta tik skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje.

15.       Byloje esantis išrašas apie įmonės prekių likučius patvirtina, kad 2017-06-14 datai įmonės sandėlyje turėjo būti prekių likutis, kurių vertė 49 352,58 Eur. Ieškovės bankroto administratorės įgalioto asmens R. V. ir atsakovo pasirašyti 2017-06-30 priėmimo perdavimo aktai patvirtina, kad atsakovas ieškovės bankroto administratorei perdavė prekių, kurių vertė 22 921,08 Eur (3 708,51 Eur + 19 212,57 Eur). Atsakovas neginčija, kad skundžiamo sprendimo metu daugiau turto, nei nurodyta 2017-06-30 priėmimo perdavimo aktuose, bankroto administratorei jis neperdavė. Atsakovo 2018-11-19 teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad pas jį atsirado dalis įmonės turto, papildomai patvirtina, kad atsakovas minėto įmonės turto bankroto administratorei neperdavė, o jį pasisavino. Iš įmonės kasos knygų išrašų matyti, kad 2017-06-13 įmonės kasoje turėjo būti 48 991,63 Eur (44 457,14 Eur + 4 534,49 Eur) lėšų. Tai, kad nurodytos piniginės lėšos yra įmonės (ieškovės) ir atsakovas įmonei jų nėra grąžinęs, 2018-11-19 teismo posėdžio metu atsakovas pripažino. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovas padarė ieškovei 75 423,13 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 26 431,50 Eur (49 352,58 Eur - 22 921,08 Eur) negrąžinto trumpalaikio turto/atsargų vertė ir 48 991,63 Eur negrąžintos piniginės lėšos, yra teisinga. Atsakovui neneigiant, kad jis tinkamai neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą, ir neginčijant teismo sprendimu priteistos žalos dydžio, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apeliacinio skundo argumentu keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas.

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.