Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                  Civilinė byla Nr. 2A-1050-115/2011

Teisėjas Marius Bajoras                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                   21.4.1.1; 21.4.1.5;  21.4.2.7;121.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Almos Urbanavičienės, Tatjanos Žukauskienės, 

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Tomui Valaičiui,

atsakovui M. T.,

atsakovo UAB „Kotrela“ atstovei adv. Ievai Kontrauskaitei.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje Nr. 2-1114-790/2010 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovo M. T. priešieškinį ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Kotrela“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3559,16 Lt skolos, 45877,86 Lt likusios neišpirktos turto vertės, 2500 Lt baudų, 485,67 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (I t., b.l.1-5).

Nurodė, kad su atsakovu 2007-12-14 sudarė keturias lizingo sutartis, o 2008-04-03 dar vieną lizingo sutartį, pagal kurias iš atsakovo nurodyto pardavėjo UAB „Kotrela“ įgijo turtą – keturračius ir perdavė juos atsakovui valdyti ir naudotis su sąlyga, kad atsakovas sutartyse nustatytais terminais mokės turto išpirkimo ir palūkanų įmokas. Atsakovas netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus, todėl ieškovas 20089-10-14 ir 2008-11-04 pareiškė pretenzijas sumokėti įsiskolinimą. 2008-11-05 ir 2008-12-05 pranešimais ieškovas vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą, grąžinti turtą ir sumokėti baudą už vienašalį sutarties nutraukimą. Atsakovas įsiskolinimo, neišpirktos turto vertės ir baudų nesumokėjo, turto negrąžino, todėl vadovaujantis lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.2, 7.5 p, iš jo priteistinos prašomos sumos.

Atsakovas M. T. atsiliepimu (I t., b.l. 81-84) prašė ieškinį atmesti, nurodo, kad lizingo sutartis sudarė turėdamas tikslą keturračius nuomoti kaimo turizmo sodyboje, t. y. naudoti verslo tikslais. Ieškovas nepagrindžia, kad transporto priemones įsigijo nuosavybės teise, pirkimo-pardavimo sutarčių lizingo davėjas nėra pasirašęs. Lizingo sutartys nėra pasirašytos asmenų, turinčių teisę atstovauti lizingo davėjo ir pardavėjo bendroves. Lizingo davėjas įsipareigojo pateikti registracijai reikalingus dokumentus (sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 p.), tačiau jų nepateikė. Sandorio metu reikiamų dokumentų nebuvo. Transporto priemonės VĮ „Regitra“ ir žemės ūkio skyriuje prie Vilniaus raj. savivaldybės neregistruotos. Nei viena lizingo sutartis nėra registruota Centrinėje Hipotekos įstaigoje.  Valstybinė transporto inspekcija 2008-06-28 raštu informavo, kad transporto priemonių sertifikavimo tipas CEK Lietuvoje neregistruotas, pavadinimas pagal identifikacijos numerius kitas, nei sutartyse – „AIE MOTOR INC.“, minimos transporto priemonės nėra teisėtas lizingo objektas, joms nebuvo atliktas atitikties įvertinimas. Ketina pareikšti ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytas apgaulės būdu bei pažeidžiant įstatymus.

Atsakovas M. T. pareiškė ieškinį (2009-08-31 parengiamojo teismo posėdžio metu bylos buvo sujungtos (II t., b.l.26-27)) (III t.,b.l. 2-6), prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo šias sutartis: pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL15/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL15, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL16/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL16, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL17/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL17, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL18/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL18, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL111/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL111, įpareigoti lizingo davėją grąžinti jam įmokėtus pinigus – 7344,65 Lt. Nurodo, kad pardavėjas prekiauja prabangiais „Suzuki“ ir „Aprilia“ modelių motociklais, lizingo davėjo įmonė taip pat žinoma. Atsakovas nurodo, kad pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, todėl pasirašė ginčijamas sutartis dėl „Zipp“ keturračių ir vieno „Kawasaki“ keturračio. 2008 m. rugsėjo mėn. lizingo davėjui nepateikus dokumentų, reikalingų transporto priemonių registracijai, 2008-10-14 pareiškė lizingo davėjui, kad sutartis laiko niekinėmis ir pareikalavo grąžinti įmokėtus pinigus bei sustabdė mokėjimus pagal įmokų grafiką, remdamasis CK 6.570 str. 2 ir 3 d.. Lizingo davėjas nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarčių, neįvykdė CK 1.73 str. 2, 3 dalių, 1.76 str. reikalavimų. Pardavėjas ir lizingo davėjas nepateikia transporto priemonių registracijai reikalingų dokumentų. Pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartyse dėl „Zipp“ keturračių įrašai „pirmos registracijos metai 2007“ neatitinka realybės. Keturračiai neregistruoti VĮ „Regitra“. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys yra oficialūs lizingo davėjo griežtos apskaitos dokumentai, kuriuose yra įrašyti realybės neatitinkantys duomenys, dėl ko buvo pažeisti ne tik jo, bet ir viešieji interesai. 2007-12-17 sutarčių pagrindu pardavėjas neperdavė registruotų Taivanio gamybos „Zipp“ keturračių. Buvo perduoti keturračiai, kurie turėjo identifikavimo ženklus „Zipp“, „AIE“ ir „4-cross“ ir kurie Vietnamo gamybos. Nurodyti rekvizituose UAB „Kotrela“ kitokie pašto kodai, nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nurodyti rekvizituose lizingo davėjo telefono ir fakso numeriai neatitinka juridinių asmenų registre skelbiamų telefono ir fakso numerių. Nesutampa sutarčių identifikacijos ir numerių eiliškumas. Iš sutarčių negavo to, ko pagrįstai tikėjosi, negalėjo naudoti transporto priemonių ir turėjo mokėti lizingo įmokas. Teigė, kad sutartys sudarytos pažeidžiant įstatymus ir sutarčių teisės principus. Atsakovas remiasi CK 1.73 str. 2, 3 d., 1.76 str. 1 d., 6.161 str. 2 d., 6.318 str. 1 d., 6.570 str. 2 ir 3 d., 6.571 str. 3 d., kt. Taip pat nurodė, kad transporto priemonę pasiūlė pirkti pardavėjas, parodė ekspozicinę prekę. Pardavėjas jam sakė, kad transporto priemonės registruojamos, pasirašant aktą, turto netikrino, pasitikėjo pardavėju. Apie 2008 m. balandžio mėn. kreipėsi į VĮ Regitra, paaiškėjo dokumentų trūkumas, nuo to laiko transporto priemonių nenaudoja. Transporto priemonės veikiančios, bet jomis naudotis negalima, nes jos neregistruotos. Transporto priemonės buvo keletą kartų naudojamos, jos buvo nuomojamos privačioje valdoje.  

UAB „Kotrela“ atsiliepimu prašė atmesti M. T. ieškinį (III t.,b.l. 55-61), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas asmeniniais atsakovo samprotavimais, nesusijusiais su byla. UAB „Swedbank lizingas“ įgijo nuosavybės teisę į turtą iš UAB „Kotrela“, įvykdė visus CK 6.567 str. numatytus reikalavimus lizingo davėjui, laiku atsiskaitė su UAB „Kotrela“. Keturračių įsigijimo faktą patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros, turto priėmimo-perdavimo aktai. Keturračiai 2007-12-17 bei 2008-04-04 turto perdavimo-priėmimo aktais buvo perduoti lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais. Pasirašydamas šiuos raštus, M. T. patvirtino, kad turtas yra komplektiškas, kokybiškas, nepriekaištingai funkcionuoja, atitinka jam keliamus reikalavimus. Į bylą pateiktos keturračių pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos rašytine forma, nes tai nebuvo būtina sudarant tokį sandorį (CK 1.71, 1.73 str.). UAB „Kotrela“ ir UAB „Swedbank lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartis sudarė žodiniu susitarimu. Argumentai dėl sutarčių numerių, telefono ir fakso numerių, pašto kodų nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiomis sutartis ir neturi teisinės reikšmės. Teigė, kad atsakovas siekė įgyti keturračius, jų asortimentą išsirinko pats bei nurodė ieškovui, kokį turtą jis ketina įgyti. Atsakovo veiksmuose nebuvo nei valios trūkumo, nei jos pažeidimo. Ginčijamos sutartys, nesant atsakovo reikalavimo, apskritai nebūtų sudarytos. Atsakovas veikė kaip verslininkas, todėl preziumuoja, kad jam buvo žinoma kilnojamojo ir neregistruojamo turto įsigijimo tvarka, lizingo sutarčių sudarymo praktika. Ginčijamos sutartys sudarytos laisva valia, žinant sandorių sudarymo pasekmes.

UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu (III t., b.l.62-65) prašė M. T. ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad lizingo sutartys buvo sudarytos laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant sutarčių teisės principų. UAB „Kotrela“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė turto pirkimo-pardavimo sandorius ne rašytine forma, juos įvykdė, atliktas ūkines operacijas įformino PVM sąskaitomis-faktūromis. Lizingo sutarčių dalyku esantis turtas buvo perduotas ieškovui. Pasirašydamas turto priėmimo-perdavimo aktus ieškovas patvirtino, kad UAB „Kotrela“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Šiuo atveju lizingo sutartys sudarytos nepažeidžiant imperatyvių teisės normų. Nors atsakovo nuomone, jam buvo perduotas ne toks turtas, koks nurodytas lizingo sutartyse, tačiau galimai pažeistas teises galima ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, reiškiant ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti sutarčių vykdymo pažeidimus, atlyginti patirtus nuostolius ar pan. Tiek norimą įsigyti turtą, tiek jo pardavėją atsakovas išsirinko pats savo rizika.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu (IV t., b.l.30-35) ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo M. T. 3559,16 Lt skolos, 45877,86 Lt likusios neišpirktos turto vertės, 2500 Lt baudų, 485,67 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1573 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo M. T. priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo M. T. 76,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (IV t., b.l.30-35).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.567 str. ir nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-12-14 sudarė lizingo sutartis OL15, OL16,  OL 17, OL18, 2008-04-03 lizingo sutartį OL111. Turtas buvo apibūdintas sutarčių specialiose sąlygose. Pagal minėtas 2007-12-14 sutartis turtas – „Zipp 4-Cross 200 keturračiai“, o pagal 2008-04-03 sutartį turtas – „Kawasaki keturratis“. Sutartyse dėl keturračių „Zipp“ lizingo turto apibūdinime nurodyta specifikacija Nr. 2007-11-19. Šia specifikacija laikytinas pardavėjo UAB „Kotrela“ 2007-11-19 pasiūlymas, kuriame apibūdinti pardavėjo siūlomi įsigyti keturračiai, jų techninės charakteristikos.  Teismas nustatė, kad norimą įsigyti turtą, jo pardavėją UAB „Kotrela“ pasirinko atsakovas, jis turtą siekė įsigyti verslui – nuomoti kaimo turizmo sodyboje. Ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu iš pardavėjo UAB „Kotrela“ įsigijo nuosavybės teisę į atsakovo nurodytą paraiškose turtą, tai patvirtina 2007-12-17 PVM sąskaita-faktūra KOT7 Nr. 120012, UAB „Kotrela“ 2008-09-16 raštas, 2008-04-04 PVM sąskaita-faktūra KOT8 Nr. 040037 bei 2007-12-18 ir 2008-04-09 mokėjimo nurodymai. 2007-12-17 ir 2008-04-04 turto perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad pagal 2007-12-14 ir 2008-04-03 lizingo sutartis lizingo davėjo įgytas turtas buvo perduotas atsakovui valdyti ir naudotis. Teismas nustatė, kad keturračių pirkimo-pardavimo sandoriai tarp ieškovo ir UAB „Kotrela“ buvo sudaryti žodine forma, o sandorius patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai. Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo taisyklės (CK 6.311str.). Lizingo sutarčių objektai–kilnojamieji daiktai, todėl jų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti nenumatyta privaloma rašytinė ar notarinė forma (CK 1.73 str. 1 d., 1.74 str.). Teismas sprendė, kad žodine forma ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys galėjo būti sudarytos, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl pirkimo-pardavimo sandorių negaliojimo dėl formos reikalavimų tariamo nesilaikymo (CK 1.93 str.). 2007-12-14 rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo pasirašytos ieškovo atstovo (pirkėjo), todėl teismas laikė, kad jos nebuvo sudarytos, tai tik sutarčių projektai. Ieškovo ginčijamos sutartys sudarytos dėl transporto priemonių–keturračių. Įvertinus jų technines charakteristikas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 24 d., teismas jas laikė keturračiais motociklais. Teismas iš pateiktų atitikties sertifikatų nuorašų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2009-06-17 rašto sprendė, kad Liuksemburgo įgaliotoji institucija transporto priemonėms suteikė tipo patvirtinimo numerį e13*2002/24*0031*00, o lizingo dalyku esančios transporto priemonės šį tipą atitinka ir todėl gali būti naudojamos Lietuvoje. Pagal susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo 86 p. esančių rinkoje ir siūlomų parduoti transporto priemonių atitikties patvirtintam ar registruotam tipui priežiūrą vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija, kuri nenustatė, jog atsakovui perduotos transporto priemonės neatitiktų Europos Bendrijoje patvirtinto tipo. Atsakovas nenurodė, kokio įstatymo pagrindu jo valdomi keturračiai motociklai negali būti teisėtu lizingo dalyku, kokia teisės norma įsakmiai riboja ar draudžia jų civilinę apyvartą (CPK 178 str.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 24 d., pardavėjo pateikti įrodymai ir oficialus valstybės institucijos raštas patvirtina, kad šios transporto priemonės gali būti teisėtu civilinės apyvartos objektu. Teismas darė išvadą, kad pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartys atsakovo nurodytu pagrindu negali būti pripažintos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas atsižvelgė į CK 1.91 str. dėl apgaulės bei į LAT praktiką – nutartis civ. bylose Nr. 3K-3-640/2006; 3K-3-306/2007; 3K-3-458/2008). Teismas nurodė, kad atsakovo nurodomų rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių nebuvo sudaryta, todėl jomis remtis nėra pagrindo. Lizingo sutarčių dėl „Zipp“ keturračių specialiosiose sąlygose pirmos registracijos metai –2007m., tačiau nustatyta, jog šie keturračiai LR nebuvo įregistruoti nei motorinių transporto priemonių registre, kurį tvarko VĮ Regitra, nei traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, kurį tvarko savivaldybių žemės ūkio skyriai. Nors lizingo sutartyse nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie transporto priemonių registraciją, tačiau pagal byloje surinktus įrodymus negalima spręsti, kad tokius duomenis lizingo davėjo atstovas įrašė tyčia, sąmoningai. Pagal sutarčių sudarymo aplinkybes negalima spręsti, kad transporto priemonių registracija turėjo lemiamą įtaką atsakovo apsisprendimui sudaryti lizingo sutartis. Atsakovas, sudarydamas sutartis, veikė kaip verslininkas, todėl jam buvo žinoma ar turėjo būti žinoma perduodamų transporto priemonių registracijos tvarka, reikalingi dokumentai ir kt., tačiau pretenzijų dėl ne visų jam perduodamų dokumentų, registracijos liudijimų, valstybinių numerių nebuvimo nereiškė, perdavimo-priėmimo aktus pasirašė, jų neginčija. Transporto priemonės buvo įsigytos ir naudotos ne važiavimui keliais, o kaimo turizmo sodyboje –tai bekelės transporto priemonės. Atsakovas teigė, jis transporto priemones atsiėmė naudojamasis specialiu transportu, taigi atsakovas suvokė, kad jos negali būti naudojamos važiavimui keliais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. reikalauja registruoti tik tas transporto priemones, kurios dalyvauja viešajame eisme, t. y. kelių ribose. Teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemones įsigijo naudojimui ne keliuose ir jas naudojo be registracijos privačioje teritorijoje, todėl vertino, kad neteisingos informacijos apie transporto priemonių registraciją pateikimas lizingo sutartyse nebuvo atsakovo apsisprendimą sudaryti sandorius nulėmęs veiksnys. Atsakovas turėjo galimybę nustatyta tvarka kreiptis dėl transporto priemonių registravimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl transporto priemonių registracijos jis apskritai būtų kreipęsis į atitinkamą registrą. Teismas nurodė, kad keturračių „Zipp“ gamintojas–Taivano įmonė „AIE Motor inc“, o transporto priemonė galimai surinkta šio gamintojo surinkimo gamykloje Vietname „Vietnam Precision Industrial Co., Ltd“. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam transporto priemones buvo siūloma įsigyti kaip surinktas Taivane. Kad transporto priemonės surinktos Taivane, nenurodoma nei lizingo sutartyse, nei pasiūlyme. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog apgaulės būdu buvo suklaidintas dėl transporto priemonių surinkimo vietos. Atsakovo argumentus dėl dokumentuose ir juridinių asmenų registre galimai nesutampančių pašto kodų, lizingo davėjo telefono ir fakso numerių, taip pat galimai nesutampančio sutarčių identifikacijos ir numerių eiliškumo teismas vertino kaip formalaus pobūdžio ir neturinčių teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovas laiku nemokėjo lizingo sutartyse numatytų įmokų, neapmokėjo 2008-08-13, 2008-09-12, 2008-10-10, 2008-10-14, 2008-11-13, 2008-11-17 sąskaitų, todėl tai yra pagrindas priteisti skolą, neišpirkto turto vertę ir baudas.

Apeliantas (atsakovas) M. T. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.40-46), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, tenkinti priešieškinį, priimti naujus įrodymus – ikiteisminio pareigūno keturrračių apžiūros duomenis; teismo sprendimo dalį kuria rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys OL15/PPS, OL16/PPS, OL17/PPS, OL18/PPS, OL111/PPS yra pripažintos negaliojančiomis ir nesudarytomis palikti, bet taikyti tokias pat teisės normas ir lizingo sutartims, specialiom sąlygom – OL15, OL16,  OL 17, OL18, OL111; patvirtinti, kad lizingo sutartys – specialiosios sąlygos – OL15, OL16,  OL 17, OL18, OL111, yra niekinės ir negalioja nuo pat sudarymo pradžios; sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys pakeisti ir atmesti; teismo sprendimo dalį, kurioje patvirtinama, kad UAB „Kotrela“ perdavė L7e kategorijos transporto priemones, kuriom galimai pardavėjas priskyrė atitikties sertifikatų nuorašus su „Aie“ logotipais, kuriuose nurodyta versija CEK 30 (priekiniai būgniniai stabdžiai ir kuriuose nurodoma, kad gamintojas–Taivano įmonė ir identifikavimo numeriai prasideda žymenimis „RLV“, modelis –„aie“, transporto priemonė neturi kėbulo) palikti nepakeistą; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog lizingo sutartys OL15, OL16,  OL 17, OL18, OL111 yra nepasirašytos, tinkamai nepatvirtintos ir neatitinka rašytinės sandorio formos reikalavimų; yra be privalomų rekvizitų – nėra nurodyti įmonių PVM mokėtojų kodai, juridinių asmenų buveinių adresai, registras, kuriame kaupiami duomenys, tai užtraukia administracinę baudą. Teismas nustatė, kad lizingo sutartyse yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie transporto priemonių registraciją, tokius duomenis įrašė lizingo davėjo atstovas. Mano, kad galėjo būti pažeistas ATPK 173 (3) str. Mano, jog tokios informacijos įrašymas pažeidžia ne tik nuomotojo, bet ir viešąjį interesą. Mano, jog valstybei nebuvo sumokėti visi mokesčiai, registruojant tam tikros kategorijos transporto priemones. Mano, jog elgėsi apdairiai, sudarydamas sutartis, nes kreipėsi į vieną prabangiausių ir žinomiausių motociklų pardavėjų UAB „Kotrela“ bei į profesionalią lizingo bendrovę – ieškovą. Jei būtų žinojęs, kad  nei pardavėjas, nei lizingo davėjas nepateiks turto, nurodyto lizingo sutarčių specialiosiose sąlygose, registracijai reikalingų dokumentų, lizingo sutarčių nebūtų sudaręs. Teigia, nesutinkantis su dokumentu „smulkiojo lizingo paraiška fiziniam asmeniui“, nes fiziniai asmenys negali suteikti paslaugos smulkiajam lizingui. Mano, jog teismas nepakankamai atsižvelgė, kad pateikti atitikties liudijimų nuorašai su AIE logotipaos yra be užrašų „EB atitikties liudijimas“, nes juose nurodoma, kad transporto priemonių tipas yra patvirtintas Liuksemburge, anglų kalba, nors toks dokumentas negalėtų būti laikomas oficialių Liuksemburgo  valstybės dokumentu, nes šioje valstybėje oficialios vokiečių ir prancūzų kalbos. Dėl  šių aplinkybių apeliantas nurodo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, todėl mano, kad galimai pažeistas rungimosi principas. Apeliantas nurodo, jog informavo teismą dėl ikiteisminio tyrimo, atliekamo dėl galimai suklastoto dokumento panaudojimo. Teismas neatsižvelgė, kad pateiktoje VĮ Regitra“ pažymoje nurodyta, kad Vietnamui yra priskirti pirmi du WMI (tarptautinis gamintojų atpažinimo kodas) simboliai – RL. Todėl sprendžia, kad informacija, kad gamintojas yra Taivanio įmonė galimai neteisinga, nes transporto priemonių pirmieji du  simboliai – RL (Vietnamas). Mano, jog transporto priemonių gamintojas ir surinkėjas yra ta pati įmonė – Vietnam Precision Industrial co, taigi turėjo būti pateiti Vietnamo, bet ne Taivano atitikties liudijimai. Mano, jog teismas neteisingai priskyrė komercinį pasiūlymą lizingo sutartims, nes juose neatitinka informacija, nėra įrašytų kėbulo ar rėmo identifikavimo numerių. Vadovaujasi LR atliekų tvarkymo įstatymo 4 p. ir mano, kad  keturračiai, kurie neatitinka gaminio techninių charakteristikų, turėtų būti priskirti atliekoms, negalėjo būti eksploatuojami pagal paskirtį, todėl negali būti lizingo sutarčių dalyku. Nesutinka su teismo nuomone, kad netaikytinos vienodos sutarčių aiškinimo taisyklės rašytinėms lizingo sutartims ir kartu su jomis sudarytoms rašytinėms pirkimo-pardavimo sutartims, kurios sudaromos kartu kaip neatsiejama sandorio dalis. Mano, jog žodinio susitarimo išdavoje pardavėjas ir lizingo davėjas susitarė ir surašė dokumentus dėl „zipp motorolerių“ ir „kawasaki motociklų“, bet ne dėl keturračių. Mano, jog teismas buvo šališkas, nes apeliantui nesuteikė galimybės pamatyti procesinių dokumentų originalų – atitikties sertifikatų, įgaliojimo  teisininkui T.Valaičiui. Teismas turėjo pranešti dėl galimo teisės pažeidimo, bet nesivadovavo apelianto pateikta VĮ „Regitra“ pažyma.

Tretysis asmuo UAB „Kotrela“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b.l. 93-97) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliacinį skundą apeliantas grindžia asmeniniais samprotavimais, nesusijusiais su byla. UAB „Swedbank lizingas“ įvykdė visus CK 6.567 str. numatytus reikalavimus lizingo davėjui, laiku atsiskaitė su UAB „Kotrela“. Turto priėmimo-perdavimo aktus pasirašydamas atsakovas patvirtino, kad turtas  komplektiškas, kokybiškas, nepriekaištingai funkcionuoja, atitinka jam keliamus reikalavimus; šių aktų neginčijo. Todėl nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis. Pažymi, jog kai turtui išduodami atitikties dokumentai vienoje ES valstybėje narėje, šie dokumentai galioja  visoje Bendrijos teritorijoje. Nurodo, jog apeliantas kurį laiką mokėjo lizingo įmokas, naudojo keturračius savo versle. Jei prekė netinkama, ją apeliantas ne tik turėjo teisę, bet privalėjo grąžinti, kad dabar galėtų remtis tokia aplinkybe. Apeliantas nenurodė jokių aiškių aplinkybių ir argumentų dėl viešojo intereso pažeidimo. Mano, jog teisiškai nereikšmingi argumentai dėl privalomų rekvizitų Lizingo sutartyse nenurodymo. Mano, jog apeliantas, nevesdamas bylos per profesionalų teisininką ir neturėdamas pakankamai teisinių žinių, painioja civilinę atsakomybę su administracine; jo nurodyti argumentai nesusiję su nagrinėjama byla.

Apeliacinis skundas   tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl  lizingo būdu  atsakovo M. T. įsigytų  5 keturračių, siekiant ieškovui UAB“Swedbnk lizingas“ prisiteisti skolą, neišpirkto turto vertę, baudą ir palūkanas, o apeliantui(atsakovui) siekiant  lizingo sutartį pripažinti niekine ir susigrąžinti sumokėtas pinigines įmokas.

Kolegija, išnagrinėjusi  bylą apeliacine tvarka,  iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad lizingo(finansinės nuomos santykius) reguliuoja CK 6.567-6.574str. normos, o lizingo gavėjas turi ir  pirkėjo teises  bei pareigas, numatytas  CK VI knygoje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad  atsakovas M. T. kaimo turizmo verslui  vystyti  pats   UAB „Kotrela“ pasirinko dviejų pavadinimų keturračius, kuriuos lizingo būdu įsigijo iš  ieškovo UAB“Swedbank lizingas“. Kad  ieškovas  UAB“Swedbank lizingas“ iš atsakovo UAB „Kotrela“ įsigijo nuosavybės teisę  atsakovo M. T. nurodytą norimą lizingo būdu  pirkti turtą (keturračius) ir jį perdavė  lizingo gavėjui,  patvirtina  PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimai ir kita byloje esanti medžiaga (b.l.6-37, 91-92, 96,t.1). Pažymėtina, kad ieškovas UAB“Swedbank lizingas ir atsakovas UAB“Kotrela“  yra pasirašę  bendradarbiavimo sutartį (b.l.140-155, t.1) ir tarp jų nėra ginčo dėl M. T. parduotų keturračių nuosavybės,  todėl atmestini  atsakovo argumentai, kad ieškovas nebuvo šio turto savininkas. Be to,  ieškovas už keturračius  su UAB“Kotrela“  yra atsiskaitęs ir šis turtas  perduotas atsakovui M. T. (b.l. 166, 167, t.1, b.l.109, t.3). Atsakovas M. T. taip pat   sumokėjo   ieškovui pirmąją įmoką ir  Turto perdavimo- priėmimo akte  nurodė, kad  jam perduotas turtas yra sukomplektuotas, nepriekaištingai funkcionuoja ir atitinka jam keliamus reikalavimu (b.l. 108-109, t.3). Tuo tarpu tik vėliau vienas  keturratis pas atsakovą buvo sugadintas,  o sutartis vienašališkai  nutraukta nuo 2008-11-08, nustojus lizingo gavėjui  mokėti  įmokas už lizinguojamą turtą(b.l. 38-69, t.1, b.l. 185-187).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo  argumentais, kad    keturračių pirkimo-pardavimo sutartis  yra sudaryta žodžiu, tačiau jos sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negali būti laikoma niekine ar pripažinta negaliojančia  apelianto nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad  apeliantas iš esmės reiškia pretenzijas tik dėl  Zipp tipo 4 vienetų keturračių, nurodant  įvairius argumentus dėl jų pagaminimo vietos,  registracijos  nebuvimo, netikslios informacijos pateikimo ir kitus, o dėl Kawasaki keturračio   įsigijimo  sandorio pripažinimo negaliojančiu argumentų faktiškai nėra. Kolegija sprendžia, kad apelianto  skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis, duodančiomis pagrindą  visų keturračių įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes  keturrčius apeliantas pasirinko pats kaimo turizmo verslui (nuomoti kitiems asmenims), matė, kad jie nėra registruoti ir jokių konkrečių reikalavimų  dėl gamintojo, kokybės ar  tipo nekėlė.  Kad atsakovo įsigytas turtas gali būti eksploatuojamas  EB, o tuo pačiu ir Lietuvoje, patvirtina keturračių  Atitikties sertifikatas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikta informacija(b.l.1-16,t.4). Lizingo sutartis dėl keturračių pardavimo-pirkimo  vienašališkai  buvo nutraukta tik nuo 2008-11-08, nustojus  atsakovui mokėti įmokas (b.l. 38-69, t.1, b.l. 194, t.3). 

Be to pažymėtina, kad atsakovas   keturračius  pirko verslui,  juos  priėmė, naudojo pagal paskirtį  ir negrąžino per protingą terminą (CK 6.332str.4d.).  Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad  atsakovas kreipėsi  dėl įsigytų keturračių įregistravimo ir valstybinių numerių išdavimo, tačiau to padaryti negalėjo dėl  trūkstamų dokumentų, kurių ieškovas per protingą terminą nepateikė(CPK 178str.). Tai rodo, kad  apelianto  ginčijamas lizingo sandoris  dėl 5 keturračių  įsigijimo negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu nei CK 6.225str., nei 1.73 str. 1 d., 1.74 str.,  1.80, 1.93 str., nei kitais pagrindais, nes  pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 24 d. ieškovas įgijo transporto priemones (keturračius motociklus), kurios gali būti naudojamos Lietuvoje ir  nėra įrodyta kad  dėl atsakovų tyčinių veiksmų pirkėjas  buvo suklaidintas, apgautas ir dėl to įgijo ne tai ko tikėjosi(CPK 178str.). Apeliantas taip pat negali būti laikomas ir vartotoju,  o  iškilęs ginčas siejamas su   viešojo intereso  gynimu, kadangi  nėra nurodytos tam reikalingos sąlygos. Tai rodo, kad negalint atsakovui keturračiais  naudotis  dėl trūkstamų dokumentų ar kitų vėliau išaiškėjusių trūkumų,   apeliantas turi teisę reikalauti  juos  pašalinti bei  ginti pirkėjo teises CK  numatytomis kitomis priemonėmis ir būdais, o ne reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu ar kelti  apeliacinės instancijos teisme savarankiškus reikalavimus, kurių nebuvo   pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas teigia, kad  teismas buvo šališkas, tačiau šališkumas faktiškai yra siejamas  su teisėjo nenusišalinimu,   byloje esančių įrodymų vertinimu bei atmestais ieškovo reikalavimais, priimant apeliantui nepalankų sprendimą. Tačiau  šios aplinkybės negali  patvirtinti  teismo šališkumo ar  sprendimo neteisėtumo, nes nusišalinimas ar teisėjo nušalinimas yra galimas tik esant CPK numatytiems pagrindams, kurių šiuo atveju nėra (CPK 64, 65, 68, 71str.). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai yra vertinami pagal jų visetą, teisėjo įsitikimą, vadovaujantis CPK  normomis ir didesnės tikimybės pusiausvyros principu.  Kolegija pažymi, kad teismo paminėtas Liuksemburgo raštas yra  nurodytas oficialiame Valstybinės kelių transporto inspekcijos, kuri  pagal Susisiekimo ministro 2006-03-34 įsakymą vykdo transporto priemonių atitikties priežiūrą, rašte (b.l. 194, t.3). Tai rodo, kad  įgaliotos institucijos  rašte  paminėto   rašto vertimo nebuvimas negali paneigti jame pateiktos informacijos ir teismo išvados dėl  galimybės naudoti EB ir Lietuvoje iš Lenkijos įvežtas nurodyto  gamintojo  (Taivano įmonės AIE Motor inc“, o transporto priemonė galimai surinkta šio gamintojo surinkimo gamykloje Vietname „Vietnam Precision Industrial Co., Ltd“)  ženklu paženklintomis  transporto priemonėmis, t.y. Zipp  tipo keturračiais (b.l.116, t.4).

Nepagrįsti apelianto argumentai  ir  dėl rungimosi principo  pažeidimo, nes byla buvo nagrinėjama  gana ilgai  ir šalys turėjo vienodas galimybes  įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi reiškiant reikalavimus ar atsikirtimus.

Kiti  apelianto skundo argumentai nėra susiję su  ieškinio reikalavimais, nagrinėjama byla ir skundžiamo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad atsakovo  pareikšti  reikalavimai dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra atmesti pagrįstai, todėl   sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas nemokėjo lizingo įmokų, t.y. neapmokėjo 2008-08-13, 2008-09-12, 2008-10-10, 2008-10-14, 2008-11-13, 2008-11-17 sąskaitų ir skola pagal jas sudarė 3559,16Lt,  o ginčo dėl skolos  bei neišpirkto turto vertės nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš  lizingo gavėjo (atsakovo M. T.) priteisė ieškovui 3559,16 Lt skolos, 45877,86 Lt likusios neišpirktos turto vertės, 485,67 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teismas pripažino, kad rašytinė sutartis dėl keturračių pirkimo  su atsakovu nėra sudaryta  ir ši aplinkybė nėra ginčijama. Todėl kolegija sprendžia, kad iš apelianto yra nepagrįstai priteista ieškovui 2500Lt bauda, nes netesyboms  yra būtinas šalių rašytinis susitarimas (CK 6.72str.).

Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, skundžiamas sprendimas keistinas,  atmetant ieškovo reikalavimą dėl 2500Lt baudos priteisimo.  

Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudos priteisimo dalyje neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl skundžiamas  sprendimas keistinas, atmetant ieškovo reikalavimą dėl 2500Lt  baudos priteisimo (CPK 326str.1d.3p.).

Vadovaujantis  CPK 80, 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., perskaičiuotinos  ir priteistos bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos. Žyminio mokesčio išlaidos sudaro 1497,68Lt (49922,69Lt x 3proc.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmoje teismo instancijoje  sudaro 76,86Lt, apeliacinėje - 8,50Lt, todėl jos paskirstomos atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas  95,23proc. (49922,69Ltx100proc.:52422,69Lt).

Atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones  netenkintinas, nes  jos  gali  būti  panaikintos  tik atmetus ieškinį(CPK 150str. 4d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje Nr. 2-1114-790/2010 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. T. ieškovui UAB“Swedbank lizingas“ 3559,16Lt skolos, 45877,86Lt  likusios neišpirkto turto vertės, 485,67Lt palūkanų  ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos 49922,69Lt sumos nuo 2009-02-09 iki sprendimo visiško vykdymo, o taip pat 1497,68Lt žyminio mokesčio išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. T. 72,24 Lt, o ieškovo UAB“Swedbanki lizingas“ 4,62Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų“.

Priteisti iš atsakovo M. T. 8,10Lt, o ieškovo UAB“Swedbanki lizingas“ 0,40Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                        Algirdas Auruškevičius

Teisėjos                                                                      Alma Urbanavičienė

Tatjana Žukauskienė