Civilinė byla Nr. 2-768/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.

122.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Čili Kinija“ atžvilgiu civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS ir uždarajai akcinei bendrovei „Čili Kinija“ dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo (bylos Nr: 2-722-565/2011).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ prašė teismo priteisti solidariai iš bendraatsakovių If P&C Insurance AS Lietuvoje ir UAB „Čili Kinija“ ieškovo patirtus nuostolius – 178 014,50 Lt bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tik UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl 2009 m. spalio 6 d. UAB „Čili Kinija“ kilusio gaisro, jis išmokėjo draudimo išmokas nuostolius patyrusioms įmonėms, taip pat patyrė išlaidų, susijusių su šių įmonių nuostolių nustatymu.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas, kad 178 014,50 Lt suma yra didelė atsakovui.

Atsakovas UAB „Čili Kinija“ atskiruoju skundu prašė panaikinti 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą, nurodydamas, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, o ieškovui reikalaujamos sumos nesumoka ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad mano, jog šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino ir panaikino atsakovo UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nedelsdamas patenkino visus reikalavimus atlyginti žalą, susijusią su gaisru, kuriuos laikė pagrįstais. Nurodė, kad nėra pagrindo objektyvioms prielaidoms, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo atsakovo UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ieškovas ieškinį solidariai yra pareiškęs draudimo bendrovei If P&C Insurance AS, todėl ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymą ieškovas galės nukreipti į šią draudimo bendrovę, kurios gera turtinė padėtis nėra ginčijama.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo panaikintos atsakovo UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir palikti galioti 2010 lapkričio 19 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)      Teismas nepagrįstai sprendė, kad 178 014,50 Lt suma UAB „Čili Kinija“ nėra didelė ir, kad UAB „Čili Kinija“ turtinė padėtis yra gera. Įmonės balanse fiksuojamas turtas yra tik sąlyginis, nes priklauso nuo įmonės skolininkų valios ir turtinės padėties. Iš UAB „Čili Kinija“ balanso duomenų matyti, kad ji bus nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, vykdytinus per vienerius metus. Be to atsakovo vykdoma viešojo maitinimo paslaugų teikimo sfera dažniausiai nėra labai pelninga. Pažymėtina, kad UAB „Čili Kinija“ turtinė padėtis priklauso ir nuo kitų įmonių veiksmų ir turtinės padėties, už kurių prievolių įvykdymą atsakovas garantavo savo turtu.

2)      Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo remtis nuostata, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymą ieškovas turės galimybę nukreipti į solidarų atsakovą If P&C Insurance AS, nes, remdamasis šia nuostata, jis pasisakė dėl ginčo dalyko ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo neišnagrinėjęs bylos iš esmės.

3)      Vilniaus apygardos teismo vertintos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo sprendžiama, ar galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu, yra nereikšmingos.

 

Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o  skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)      Didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Be to ieškovas siekia sukelti kuo didesnius sunkumus ir nepatogumus UAB „Čili Kinija“, nes prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu. Tokie veiksmai yra nekorektiški ir turi piktnaudžiavimo procesu požymių. Skolininkų daugetas yra taip pat svarbi aplinkybė, sprendžiant, ar ieškinio suma yra didelė, ar teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

2)      Preliminarus ieškovo pateikto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, neturi prejudicinės galios, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

 

Atsakovas UAB „Čili Kinija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)      UAB „Čili Kinija“ finansinė padėtis yra gera, nuosavas kapitalas kelis kartus viršija ieškovo pareikšto ieškinio sumą, todėl ieškinio dydis, lyginant su UAB „Čili Kinija“ turimu turtu, ūkine veikla, apyvarta, nėra didelis. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos pagrįstai, nes jos buvo taikytos teismui neturint duomenų apie UAB „Čili Kinija“ finansinę padėtį. Be to, šiuo metu UAB „Čili Kinija“ turtas nėra įkeistas, o ieškovas tiesiog siekia bylos nagrinėjimo metu apsunkinti UAB „Čili Kinija“ finansinę padėtį, padaryti jai spaudimą nagrinėjamoje byloje dėl kilusio ginčo išsprendimo ieškovui palankiu būdu.

2)      Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovui palankus sprendimas galės būti patenkintas ne tik iš atsakovo UAB „Čili Kinija“, bet ir iš solidaraus atsakovo If P&C Insurance AS, nes spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą teismas turėjo įvertinti ir įvertino, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi šių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-428/2008). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastą ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Šioje byloje ieškovo ieškinio solidariems bendraatsakoviams If P&C Insurance AS Lietuvoje ir UAB „Čili Kinija“ dėl 178 014,50 Lt sumos priteisimo pagrindu buvo pritaikytos atsakovo UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino atsakovo UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad nėra pagrindo prielaidai, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo atsakovo UAB „Čili Kinija“ atžvilgiu, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, kadangi ieškovas ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymą galės nukreipti į solidarų bendraatsakovį draudimo bendrovę If P&C Insurance AS. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.

Iš pateikto ieškovo ieškinio matyti, kad ieškinys pareikštas solidariems bendraatsakoviams. Apeliantas atskirajame skunde nekelia klausimo dėl If P&C Insurance AS finansinės padėties, t.y. neginčija, kad minėto bendraatsakovio turtinė padėtis yra gera. Konstatavus, kad vieno iš bendraatsakovių finansinė būklė nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kitų atsakovų – solidarių skolininkų – mokumo klausimas šioje situacijoje neturi esminės reikšmės (CPK 274 str. 2 d.).

Būtina pažymėti tai, kad skolininkų daugeto faktas turi įtakos vertinant riziką, ar teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas turi atsižvelgti ne tik į ieškovo teises bei interesus – ieškovo prašomą priteisti didelę pinigų sumą bei jo įrodinėjamą prievolės rūšį, kuri lemia skolininkų daugeto rūšį, bet ir į atsakovų turtinę padėtį. Jeigu atsakovais patraukti keli solidarieji bendraskoliai ir dėl vieno iš bendraatsakovių nekyla abejonių dėl geros ir stabilios jo finansinės padėties, grėsmė, kad ieškovui galimai palankus teismo baigiamasis aktas bus neįvykdytas, neatsiranda. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, solidariojo bendraatsakovio If P&C Insurance AS turtinė padėtis leidžia teigti, kad šioje byloje pareikšto reikalavimo suma pati savaime negali kelti grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Konstatavus, kad vieno iš solidaraus bendraatsakovio – If P&C Insurance AS“ – finansinė būklė, nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kito atsakovo – solidaraus skolininko – mokumo klausimas šioje situacijoje neturi lemiamos reikšmės (CPK 274 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, iš atsakovo UAB „Čili Kinija“ pateikto balanso už 2010 metus matyti, kad atsakovas turi 618 480 Lt vertės ilgalaikio ir 327 838 Lt vertės trumpalaikio turto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi nemažos vertės turto, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui priklausantis turtas būtų įkeistas ar kitaip suvaržytas (b.l. 79), taip pat į atsakovo turimo turto ir ieškovo pareikšto reikalavimo santykį, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga ir kad šioje byloje yra pagrindas atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Artūras Driukas

 

                                                                                                Konstantinas Gurinas

  

                                                                                                Donatas Šernas