Civilinė byla Nr. 2S-1275-796/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05428-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės I. P. prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtą 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Antstolis A. S. 2014-08-29 patvarkymu priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-906-889/2014 dėl 19 444,36 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės I. P. išieškotojos V. Z. naudai. Antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/14/03722.
2. 2017-04-10 skolininkė I. P. kreipėsi į antstolį A. S. su pareiškimu, prašė antstolį nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0010/14/03722.
3. Antstolis A. S., nesutikdamas su skolininkės pareikštu nušalinimu, 2017-04-11 priėmė patvarkymą dėl nenusišalinimo, kuriuo nenusišalino nuo vykdomosios bylos Nr. 0010/14/03722 ir skolininkės pareiškimą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi skolininkės I. P. pareiškimo dėl antstolio A. S. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/03722 netenkino ir skyrė pareiškėjai I. P. 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
1. Teismas nurodė, jog iš vykdomosios bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/03722 pareiškėja pareiškia septintą kartą, pareiškėjos pareiškimai kaip nepagrįsti atmesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d., 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. kovo 15 d. nutartimis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis pareiškėjai buvo paskirtos atitinkamai 100 Eur ir 150 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, vėliau baudos panaikintos, atsižvelgus į pareiškėjos turtinę padėtį. Šiuo atveju pareiškėjos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo taip pat pripažintas nepagrįstu, dalis pareiškime nurodytų aplinkybių, neva rodančių antstolio šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi (dėl antstolio buvimo liudytoju teisme nagrinėjant bylą dėl turto atidalijimo, dėl nesiėmimo veiksmų, sprendžiant klausimą dėl buto priklausinio – rūsio grąžinimo, dėl pareiškėjos asmens duomenų paskelbimo ant medžių ir kt.), yra analogiškos anksčiau teismo nagrinėtoms. Pareiškėjos pareiškime išdėstyti samprotavimai iš esmės yra susiję su antstolio veiksmų teisėtumu, kuris sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 – 513 straipsniuose nustatyta tvarka, teikiant skundus dėl antstolio veiksmų, ir nesudaro pagrindo nušalinti antstolį. Svarbi aplinkybė ir ta, kad pareiškimus dėl antstolio nušalinimo pareiškėja reiškia tuo metu, kai turi būti vykdomas antstolio ir kitų asmenų patekimas į pareiškėjos gyvenamąsias patalpas. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja 2017-04-10 antstoliui pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl antstolio nušalinimo nuo vykdomosios bylos, tuo siekdama sutrikdyti vykdymo veiksmus – 2017-04-11 turėjusį įvykti patekimą į jos gyvenamąsias patalpas. Teismas tokį pareiškėjos elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise, kaip elgesį, kuris neatitinka sąžiningo elgesio standartų.
5. 2017-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas skolininkės I. P. prašymas dėl baudos panaikinimo. I. P. nurodė, kad antstolio nušalinimo nuo vykdomosios bylos pareikalavo pagrįstai, nes antstolis savo elgesiu pažeidė ne tik procesą reglamentuojančias teisės normas, bet ir etikos reikalavimus, yra nesąžiningas, šališkas. Be to, pats antstolis kiekviename savo priimtame patvarkyme nurodo, jog pareiškėja turi teisę skųsti antstolio priimtus dokumentus, todėl sprendžia, kad naudojimasis šia teise negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir už tai negali būti skiriama bauda. Pareiškimu dėl antstolio nušalinimo nesiekė sutrikdyti vykdymo veiksmų – 2017-04-11 turėjusio įvykti patekimo į patalpas, tokiu pareiškimu siekė teisingumo, nes patalpos yra pareiškėjos, o ne valstybės nuosavybė. Nesiekia vilkinti išieškojimo veiksmų, tik nori, kad jai būtų grąžintas visas turtas, už kurį reikia sumokėti piniginę kompensaciją. Dėl antstolio taikytų sankcijų jos materialinė padėtis tapo sunki, viena augina du nepilnamečius vaikus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atmestas skolininkės I. P. prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi jai paskirtą 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
1. Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 69 straipsnio 5 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio Kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Pareiškėja antstoliui nušalinimą pareiškė septintą kartą, tokius savo procesinius veiksmus aiškina kaip naudojimąsi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, apie kurias jai neva primena ir antstolis, savo patvarkymuose nurodydamas jų apskundimo tvarką. Tačiau antstolio veikla, susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių dokumentų priėmimu, negali būti vertinama kaip antstolio šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei antstolio nušalinimo pagrindas. Pareiškėja septintą kartą nušalinimą pareiškė dėl antstolio procesinių veiksmų, nenurodydama nė vieno iš CPK 65 straipsnyje numatytų antstolio nušalinimo pagrindų, nors teismas priimtose nutartyse yra išaiškinęs, jog pareiškėjos netenkinančių procesinių veiksmų atlikimas negali būti pagrindas nušalinti vykdomąją bylą vykdantį antstolį. Be to, nors pareiškėja, prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, apeliuoja sunkia savo materialine padėtimi, tačiau tuo pačiu metu 2017-04-10 pareiškime dėl antstolio nušalinimo nurodė, jog buvo ir yra moki. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos procesinį elgesį, jo pakartotinumą, tokio elgesio poveikio mastą vykdomosios bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, jog nėra pagrindo naikinti pareiškėjai paskirtą 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. 2017-05-15 skolininkė I. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą prašymą. Apylinkės teismas šį procesinį dokumentą priėmė kaip atskirąjį skundą. Atskiruoju skundu I. P. prašo panaikinti jai skirtą 150 Eur baudą.
1. Nurodo, jog vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ji teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CPK 636 straipsniu, reikalavo dėl antstolio A. S. nušalinimo nuo vykdomosios bylos, esant CPK 65 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktuose numatytiems pagrindams. Antstolis jai sakė, jei ji neatiduos turto gražiuoju, tai antstolis turtą atims per teismus. Mano, kad antstoliui taip elgtis nederėtų, tai neetiška, todėl jis turėtų nusišalinti. Be to, antstolis A. S. civilinėje byloje dalyvavo kaip liudytojas, vieną kartą konstatavo, jog ginčo butas yra nepereinamų kambarių, kitą kartą – jog pereinamų kambarių. Tai rodo, jog antstolis yra nesąžiningas ir šališkas.
2. Skolininkė I. P. nurodo, jog teismas ne taip suprato jos argumentą, kad yra moki. Pažymi, jog turtą paveldėjo pagal mirusio vyro testamentą. Realiai turtas nebuvo atidalintas, teismas už V. Z. dalį priteisė iš jos (I. P.) piniginę kompensaciją V. Z.. Piniginė kompensacija po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo mokama, vėliau antstolis A. S. išskaitydavo po 70 proc. iš jos darbo užmokesčio. Kadangi ji piniginę kompensaciją moka, nesupranta, kodėl buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Antstolis savo patvarkymuose nepažymėjo, kad ji išieškotojai V. Z. į banko sąskaitą piniginę kompensaciją pervedė dar iki antstolio atlikto turto arešto, todėl ne ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o antstolis A. S. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jam suteiktais įgaliojimais. Be to, ji moka tiek už savo, tiek už V. Z. buto su rūsiu dalį apskaičiuojamus mokesčius, išlaiko butą. Išieškotoja V. Z. nėra grąžinusi jai buto rūsio, už kurį iš pareiškėjos teismo sprendimu priteista piniginė kompensacija V. Z. naudai. Kadangi jai V. Z. negrąžino rūsio, vykdymo procesas negalimas, nes visas turtas neperleistas, neatidalintas ir nesugrąžintas jai. Ji nesiekia vilkinti proceso, tik siekia, kad teismo sprendimu priteistas turtas, už kurį reikalaujama piniginė kompensacija V. Z. naudai, būtų grąžintas jai, kad ji galėtų sumokėti likusią piniginę kompensaciją. Skolininkė taip pat nurodo, jog V. Z. pateikė teismui atsiliepimą, kad ji neva nežino, kur randasi buto rūsys, tačiau toks V. Z. pasiaiškinimas, anot I. P., yra nepagrįstas, tai tik siekis vilkinti procesą ir padaryti teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu. Pareiškėjos nuomone, ieškovės V. Z. elgesys neatitinka sąžiningo asmens elgesio standartų.
3. Pažymi, jog teismas nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjai pakartotinai paskirti 150 Eur baudą, tačiau ji atkreipia dėmesį, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
4. Skolininkė I. P. taip pat nurodo, jog jos materialinė padėtis dėl antstolio A. S. prašomų taikyti sankcijų pasidarė sunki. Ji viena augina du nepilnamečius ir mokyklinio amžiaus vaikus, todėl neišgali susimokėti antstolio A. S. prašomų ir teismo paskirtų baudų. Šeimoje pajamos šiuo metu yra 0,00 Eur. Apie tai teismui buvo pateikti įrodymai. Atleidus pareiškėją nuo paskirtos baudos, būtų suteikta galimybė patenkinti bent minimalius šeimos poreikius. 2017-04-26, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsniu, darbdavys nutraukė su ja darbo sutartį be įspėjimo, kadangi darbdaviui buvo įgrisę antstolio raštai, sankcijos, patvarkymai, siunčiami į darbovietę, darbdavys jai nuolat reiškė pretenzijas dėl į darbovietę siunčiamų reikalavimų daryti išskaitas iš jos darbo užmokesčio, ji nuolat buvo atitraukiama nuo pagrindinių darbo pareigų, nes reikėdavo aiškintis su darbdaviu dėl gaunamų iš antstolio dokumentų.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog bauda pareiškėjai buvo paskirta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nušalinimus antstoliui. Teismas įvertino tai, kad pareiškėja ne pirmą ir ne antrą kartą pareiškė nušalinimą antstoliui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad reikšdama nušalinimus antstoliui pareiškėja siekė vilkinti išieškojimo procesą, kadangi nušalinimai buvo pareikšti tuo momentu, kuomet antstolis, dalyvaujant turto vertintojui ir kitoms institucijoms, turėjo apžiūrėti iš varžytinių parduotiną turtą, tam kad nustatytų jo rinkos vertę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkintas skolininkės I. P. pareiškimas dėl antstolio A. S. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/03722. Teismas, be kita ko, konstatavo, jog I. P. nenurodė nei vieno CPK 65 straipsnyje numatyto antstolio galimo nušalinimo pagrindo. Ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties dalis yra neskundžiama, dėl to atskirojo skundo argumentai dėl antstolio šališkumo, suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi, CPK 65 straipsnio nuostatų taikymo nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi nebuvo panaikinta skolininkei I. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi skirta 150 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine antstolio nušalinimo teise.
12. Remiantis CPK 95 straipsnio 1, 2 dalimis, asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
13. Civilinės bylos, vykdomosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog skolininkė I. P. pareiškimus dėl antstolio A. S. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0010/14/03722 teikė ne kartą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d., 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. kovo 15 d. nutartimis skolininkės pareiškimai dėl antstolio nušalinimo visais atvejais buvo atmesti. Skolininkė I. P. 2017-04-10 dar kartą pateikė pareiškimą dėl antstolio nušalinimo. Teikdama šį procesinį dokumentą, ji iš esmės rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis (antstolio šališkumu, suinteresuotumu vykdomosios bylos baigtimi, antstolio dalyvavimu civilinėje byloje kaip liudytoju), dėl kurių teismai jau buvo pasisakę, jog remiantis I. P. nurodomomis aplinkybėmis nėra pagrindo nušalinti antstolį A. S. nuo vykdomosios bylos Nr. 0010/14/03722. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi skolininkės 2017-04-10 pareiškimas dėl antstolio nušalinimo taip pat netenkintas. Naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas, remiantis CPK 65 straipsniu, nušalinti antstolį, skolininkė I. P. nenurodė. Ji, paduodama 2017-04-10 pareiškimą, ir vėl rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismas jau buvo ne kartą pasisakęs.
14. Apygardos teismas sutinka su skolininkės I. P. argumentu, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat pažymėtina, kad vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad I. P., paduodama nepagrįstą 2017-04-10 pareiškimą, siekė ne apginti savo pažeistas teises, o sutrikdyti vykdymo veiksmus – 2017-04-11 turėjusį įvykti antstolio A. S. patekimą į jos gyvenamąsias patalpas (vykdomoji byla, 3 t., b. l. 100), siekiant nustatyti turto vertę. Toks skolininkės I. P. elgesys negali būti toleruojamas. Ji, reikšdama nepagrįstus nušalinimus antstoliui, vilkina vykdymo procesą. Skolininkė I. P. jai įstatymo suteikta procesine nušalinimo teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdama kitų tikslų - užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Skolininkės I. P. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apeliantės prašymą panaikinti jai paskirtą baudą. Toks teismo sprendimas nereiškia jos nubaudimo antrą kartą už tą patį elgesį, kadangi 150 Eur bauda I. P. buvo paskirta už 2017-04-10 nepagrįsto pareiškimo pateikimą, o ankstesnės baudos, kurios vėliau buvo panaikintos, jai buvo skirtos už 2016 m. pateiktus pareiškimus.
15. Skirtos baudos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų. Nors skolininkė I. P. apeliuoja sunkia šeimos finansine padėtimi, tačiau ji šios aplinkybės neįrodė. Ji teismui pateikė (duomenys neskelbtini) 2017-03-14 ir 2017-04-10 pažymas (b. l. 108, 109) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuriose nurodyta, kad I. P. 2017 m. vasario ir kovo mėn. išmokėta 0,00 Eur. Tačiau apygardos teismas, pasinaudodamas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ suteikiama prieiga prie Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės, nustatė, jog I. P. 2017 m. vasario ir kovo mėn. gavo pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Klaipėdos skyriaus ir Utenos skyriaus) skolininkė gauna periodiškai. 2017 m. balandžio mėn. ji taip pat gavo pajamų iš (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio mėn. - iš UAB „V“, 2017 m. rugpjūčio mėn. – iš UAB „M“. Taigi, apeliantės teiginys, jog jos pajamos yra lygios 0,00 Eur, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas.
16. Taip pat skolininkė I. P. apeliuoja savo dviem nepilnamečiais, mokyklinio amžiaus vaikais. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė turi du sūnus: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad vaikų tėvas neteikia išlaikymo ir finansiškai neremia vaikų, ar kad ji negauna jokių socialinių išmokų už vaikus, skolininkė I. P. teismui nepateikė, ji neįrodė, kad vaikais finansiškai rūpinasi viena pati.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog skolininkė I. P. neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki ir kad jai skirta 150 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise taps finansine našta.
18. Remdamasis anksčiau išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
19. Pažymėtina, jog kiti skolininkės I. P. teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

n  u  t  a  r  i  a :

skolininkės I. P. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Kristina Domarkienė