(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 30  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Broniaus Januškos,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Monikai Dumbrytei-Ožiūnienei,

atsakovui G. I.,

atsakovo A. F. atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijų skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transport Service“ vadovui V. M. (V. M.), uždarosios akcinės bendrovės „Convertus“ vadovui A. F., uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ vadovui G. I..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi su prašymu (b. l. 1–3) į teismą prašydama UAB „Baltic Transport Service“ vadovui V. M. (V. M.), UAB „Convertus“ vadovui A. F., UAB „Gedarta“ vadovui G. I. skirti sankcijas, t. y. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2017 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-112(2017) „Dėl prašymo pateikimo teismui skirti sankcijas Baltic Transport Service, UAB, UAB „Convertus” ir UAB „Gedarta” vadovams“ (b. l. 7–12), kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Baltic Transport Service“ vadovui V. M., UAB „Convertus” vadovui A. F., ir UAB „Gedarta” vadovui G. I. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu (toliau – ir Nutarimas).

Pažymėjo, kad pagrindas kreiptis į teismą atsirado Vilniaus apygardos administracinis teismui 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5630-580/2015 atmetus UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ skundus bei 2017 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 atmetus UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ apeliacinius skundus, t. y. įsiteisėjusiais teismų  sprendimais iš esmės patvirtinus Tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 2S-13/2014 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ nustatytas aplinkybes, jog UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „UGNA“, įskaitant UAB „UGNA“ filialą, taip pat UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taryba Nutarime įvertino minėtų ūkio subjektų vadovų prisidėjimo prie draudžiamo susitarimo padarymo mastą, ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sankcijų skyrimui, o siūlydama teismui skirti sankcijas ūkio subjektų vadovams, konkretų sankcijų dydį įvertino vadovaudamasi Įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi. Taryba nustatė, jog UAB „Baltic Transport Service“ 2011 m. vasario 11 d. pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl projekto „Autoserviso (duomenys neskelbtini) kaime įkūrimas“ finansavimo, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Vykdydama šį projektą, UAB „Baltic Transport Service“ organizavo šiuos viešuosius pirkimus: 2011 m. dėl bendrųjų statybos darbų (toliau – 2011 metų pirkimas) ir 2012 m. dėl inžinerinių tinklų įrengimo statybos darbų (toliau – 2012 metų pirkimas). Taryba nustatė, jog 2011 metų ir 2012 metų organizuotų viešųjų pirkimų laimėtojai buvo iš anksto žinomi, tuo tarpu likusieji viešųjų pirkimų dalyviai dalyvavo fiktyviose procedūrose imituodami konkurenciją. Taryba Nutarime nustatė, jog 2011 metų pirkime UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „UGNA“ sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir taip pažeidė Įstatymo 5 straipsnį, o 2012 metų pirkime UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aketus“, UAB „Aestus“, UAB „Gedarta“ sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir taip pažeidė Įstatymo 5 straipsnį.

Taryba taip pat vertino pažeidimo pavojingumą bei nustatė, kad minėti ūkio subjektai sudarydami kartelinį susitarimą padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą, pažeidimą laikė labai pavojingu. Nutarime UAB „Baltic Transport Service“ direktoriaus V. M. veiksmai buvo įvertinti kaip aktyvūs, tiesiogiai prisidedant prie sudaryto draudžiamojo susitarimo 2011 metų pirkimo metu. V. M. ne tik žinojo apie draudžiamą susitarimą, tačiau ir prisidėjo prie jo sudarymo, t. y. pakvietė 2011 metų pirkime dalyvauti UAB „Convertus“ direktorių A. F., išsiuntė kvietimus dalyvauti konkurse, o gautus komercinius pasiūlymus jis pats suvedė į lentelę bei išrinko laimėtoją. Nutarime nustatyta, kad UAB „Convertus“ direktorius A. F. tiesiogiai prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo 2011 metų pirkimo metu. Nutarime nustatyta, kad UAB „Baltic Transport Service“ elektroniniu paštu į UAB „Convertus“ elektroninį paštą nusiuntė dokumentus, iš kurių matyti, kad dar prieš kvietimų dalyvauti konkurse išsiuntimą, UAB „Baltic Transport Service“ paruoštoje tiekėjų apklausos pažymoje, pirkimo laimėtoju jau buvo įvardintas UAB „Convertus“. Elektroninis laiškas buvo adresuotas UAB „Convertus“ vadovui A. F.. Tai reiškia, kad A. F. buvo žinoma, kad 2011 metų konkurse konkurentai tarpusavyje nekonkuravo, o konkurso laimėtojas jau buvo žinomas iš anksto. Nutarime nustatyta, kad UAB „Gedarta“ direktorius G. I. tiesiogiai prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo 2012 metų pirkimo metu. Taryba nustatė, kad UAB „Aketus“ į UAB „Gedarta“ elektroninį paštą išsiuntė atsakymus į kvietimą pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą, kuriuose buvo įrašytos dvi skirtingos darbų kainos, kurios sutapo su UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ galutiniuose komerciniuose pasiūlymuose pateiktomis darbų kainomis, šie dokumentai buvo persiųsti į UAB „Gedarta“ vadovo G. I. elektroninį paštą. Tai reiškia, kad G. I. buvo žinoma, kad 2012 metų pirkime komerciniai pasiūlymai buvo derinami iš anksto. G. I. patvirtino, jog UAB „Aketus“ darbų vadovas A. A. jo paprašė sudalyvauti UAB „Baltic Transport Service“ organizuojamame viešajame pirkime. G. I. nurodė, jog jis pasirašė ir užantspaudavo A. A. atvežtą kvietimą dalyvauti konkurse bei UAB „Gedarta“ komercinį pasiūlymą adresuotą UAB „Baltic Transport Service“. G. I. nurodė, jog jis suprato, kad 2012 metų pirkime dalyvauja  tik „dėl skaičiaus“, t. y. tam, kad 2012 metų pirkimas įvyktų.

Vertindama aplinkybes, turinčias reikšmės sankcijų skyrimui, Taryba Nutarime, be kita ko, nurodė, kad minėtų ūkio subjektų vadovų padarytas labai pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 64 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Baudų dydžio nustatymo aprašas) prasme, truko pusę metų. Taryba konstatavo, jog UAB „Baltic Transport Service“ vadovas V. M. (V. M.), UAB „Convertus“ vadovas A. F., UAB „Gedarta“ vadovas G. I. netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję Tarybai atlikti tyrimą, dėl ko minėtų ūkio subjektų  vadovų elgesys tyrimo metu neturėtų daryti įtakos skiriamų sankcijų dydžiui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo ir prašo teismo minėtų ūkio subjektų vadovams ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, neskiriant šiems asmenims piniginių baudų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė prašymą patenkinti. Nurodė, kad Nutarime Taryba įvertino, jog ūkio subjektų vadovai tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu minėtas aplinkybes yra patvirtinęs. Tarybos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad V. M. ir A. F. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tiesiogiai susijusioje su šioje byloje aktualiais viešaisiais pirkimais. Ir nors Taryba neturi duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas G. I. atžvilgiu, tačiau tyrimo metu pats G. I. nurodė, jog suprato, kad dalyvauja pirkime tam, kad būtų imituojama konkurencija. Tai suprasdamas jis pasirašė dokumentus, pateikė dokumentus dalyvauti konkurse ir tokiu būdu nurodė, jog tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Pagal Įstatymo 40–41 straipsnio nuostatas nereikia nustatyti, jog asmuo buvo tokio susitarimo organizatorius. O aplinkybės, kad G. I. tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, jau yra nustatytos. Tarybos atstovė taip pat akcentavo tai, kad nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama, jog V. M. ir A. F. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje jau yra pakankama teisinės atsakomybės priemonė šiems asmenims, ar kad sąlygoja jų dvigubą baudžiamumą. Prašomos skirti sankcijos yra prevencinio pobūdžio ir yra skirtos apsaugoti rinką nuo nesąžiningų vadovų.

Atsakovas A. F. atsiliepimo (b. l. 56–57) argumentais prašė pareiškėjos prašymą atmesti arba administracinę bylą sustabdyti, iki bus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje A. F. yra kaltinamas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, taigi jam pareikšti kaltinimai dėl tų pačių dalykų, už kuriuos pareiškėja prašo jam taikyti sankcijas. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, nėra galimybės konstatuoti, kokius draudžiamus veiksmus atliko atsakovas. Todėl šiuo metu pritaikius atsakovui pareiškėjos prašomas pritaikyti sankcijas, bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Kita vertus, atsakovas nurodo, jog įvykiai, dėl kurių pažeidus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą kalta pripažinta UAB „Convertus“, vyko 2014 metais. Atsakovas po šių įvykių nepadarė jokių naujų pažeidimų, sąžiningai dirbo ir dirba, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netikslinga jam taikyti papildomas sankcijas, numatytas Įstatymo 40 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos prašymą dėl sankcijų skyrimo atsakovui atmesti. Nurodė, kad UAB „Convertus“ veiklos nebevykdo, o atsakovas A. F. dirba kitoje įmonėje. Nėra protinga skirti papildomas sankcijas šalia traukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Atsakovas G. I. atsiliepimo byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu išsakytais  argumentais prašė pareiškėjos prašymą atmesti ir sankcijų netaikyti. Argumentus dėl sankcijų netaikymo grindė tuo, kad 2011–2012 metais, t. y. tuo metu, kai buvo padaryti draudžiami susitarimai, G. I., kaip vadovas buvo jauno amžiaus verslininkas ir nebuvo konkurencijos teisės pažeidimo organizatorius. Atsakovas neigė savo aktyvų vaidmenį prisidedant prie draudžiamo susitarimo tarp ūkio subjektų sudarymo. Prašė neskirti sankcijų vien dėl to, kad jis yra ne tik UAB „Gedarta“ vadovas, bet ir su tarptautinėmis varžybomis susijusio sporto klubo „Greičio spektras“ vadovas. Mano, jog sankcijų skyrimu būtų duotas didžiulis smūgis Lietuvos automobilių sportui. Atsakovas paaiškino, jog jokios naudos iš draudžiamos susitarimo neturėjo, taip pat, kad nepažįsta atsakovų V. M. ir A. F. ir su jais jokių tiesioginių kontaktų nėra turėjęs. Taryba tik bando pateikti, kad jis yra vienas iš draudžiamo susitarimo organizatorių. Baudžiamosios bylos medžiaga tik patvirtina, jog jis bendravo tik su A. A.. Skyrus Tarybos prašomas sankcijas būtų padaryta žala veikiančio rinkos dalyvio komercinei veiklai, įmonė jau ir taip turėjo atsisakyti dalies darbuotojų. G. I. atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra profesionalus vadovas, turi magistro išsilavinimą vadovavimo srityje bei dešimties metų vadovavimo patirtį. Apibendrindamas prašė sankcijos G. I. netaikyti.

Atsakovas V. M. (V. M.) atsiliepimo byloje nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką viešo paskelbimo būdu jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 102–105).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo pagrindu, sprendžiamas klausimas dėl sankcijų skyrimo UAB „Baltic Transport Service“ vadovui V. M., UAB „Convertus“ vadovui A. F., UAB „Gedarta“ vadovui G. I., ketveriems metams apribojant teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-13/2014 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nustatė, kad UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „UGNA“, įskaitant UAB „UGNA“ filialą, taip pat UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl šio Tarybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5630-580/2015 minėtų pareiškėjų skundus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ apeliacinius skundus atmetė. Taigi Tarybos nutarimas, kuriuo, be kita ko, konstatuota, jog minėti ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nustačius, kad, be kitų pirkimuose dalyvavusių įmonių, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Convertus“, dalyvaudamos 2011 m. viešajame pirkime, bei UAB „Baltic Transport Service“, ir UAB „Gedarta“, dalyvaudamos 2012 m. viešajame pirkime, tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, siekdamos sudaryti sąlygas konkretiems ūkio subjektams laimėti viešuosius pirkimus, ir tokiu būdu sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus, iš esmės yra patvirtintas įsiteisėjusiais ir galiojančiais teismų sprendimais.

Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017, Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatomis, 2017 m. spalio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Baltic Transport Service“ vadovui V. M., UAB „Convertus” vadovui A. F. ir UAB „Gedarta” vadovui G. I. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, kadangi minėtų ūkio subjektų vadovai tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie labai pavojingo konkurencijos teisės pažeidimo, kuris truko pusę metų. 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktu prašymu Taryba ir prašo teismo skirti minėtas sankcijas.

Atsakovas A. F. iš esmės nesutinka su prašoma jam skirti sankcija, nes šiuo metu nėra baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje atsakovui yra pareikšti kaltinimai dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių pareiškėja prašo teismo skirti sankcijas šioje byloje. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, nėra įmanoma nustatyti šio atsakovo, kaip ūkio subjekto vadovo, neteisėtų veiksmų prisidedant prie konkurencijos teisės pažeidimo. Mano, jog teismui paskyrus prašomą skirti sankciją, būtų sukurta dvigubo baudžiamumo situacija bei nepaisoma asmens nekaltumo prezumpcijos.

Atsakovas G. I. neneigia Tarybos ir teismų baigiamuosiuose aktuose konstatuotų išsamių su draudžiamu susitarimu susijusių faktinių aplinkybių, t. y. neneigia, kad jis dalyvavo draudžiamame susitarime, tačiau prašo neskirti Tarybos prašomų skirti sankcijų, kadangi jis nebuvo vienas iš draudžiamo susitarimo organizatorių. Neigdamas savo aktyvų vaidmenį prisidedant prie draudžiamo susitarimo tarp ūkio subjektų sudarymo, G. I. papildomai nurodo, jog sankcijos skyrimas pakenktų jo ir jo vadovaujamos įmonės bei sporto klubo veiklai, tuo būtų padaryta didelė žala.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro“. Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, t. y. kai jis: „1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą“.

Įstatymo 41 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio“ (2 dalis), ir, kad, „išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą“ (4 dalis). Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad „teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes“.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas gali, bet ne privalo skirti Tarybos prašomas sankcijas ūkio subjekto vadovui, o išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, gali Tarybos prašymą atmesti. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, jog Tarybos prašymo tenkinimo atveju, teismas nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio, o minėto pobūdžio sankcijas privalo skirti vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ir atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių baigtinio sąrašo įstatymų leidėjas nėra pateikęs, visetą. Kitaip tariant, teismas gali Tarybos prašomą skirti sankciją paskirti, gali ją sumažinti, tačiau, įvertinęs visas bylos aplinkybes, gali skirti ir didesnę sankciją, nei Tarybos prašoma. Ši nuostata tiesiogiai išplaukia iš teismo konstitucinių teisingumo vykdymo įgaliojimų bei imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tai reiškia, jog kiekvienu atskiru atveju teismas turi konstitucinę pareigą tinkamai individualizuoti asmenims skiriamas sankcijas už teisės pažeidimus ir individualizuoti nustatomus bet kokius teisės apribojimus, tačiau tai turi daryti motyvuotai, o nagrinėjamo pobūdžio bylose neignoruodamas ir Baudų dydžio nustatymo apraše, kuriuo vadovaujasi Taryba, nustatytų taisyklių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ne tik įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris apribotų teismo galimybes tinkamai individualizuoti asmenų teisių apribojimus, bet ir teismas negali nevykdyti pareigos tinkamai individualizuoti kiekvienu atveju nustatomus asmenų teisių apribojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime (atitinkamai 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad „reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas)“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog „savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“.

A. Į. nustatytą testą, ar Taryba pagrįstai prašo ūkio subjektų vadovams apriboti Įstatymo nurodytas teises eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu (ir /ar skirti baudą), pirmiausia yra būtina nustatyti, ar ūkio subjektų vadovai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tinkamai individualizuoti sankcijas. Natūralu, jog prieš tai Tarybos ar/ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais turi būti nustatyti pačių ūkio subjektų padaryti minėti sunkiausi konkurencijos teisės pažeidimai. Šioje byloje nėra ginčo, jog įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 yra konstatuota, jog UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ dalyvavo sudarytame draudžiamame susitarime.

Įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys“. Taigi sankcijos ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Įstatyme (35 straipsnio 4 dalis) nurodytais atvejais, kurie aktualūs ir nagrinėjamai bylai, nurodytas sankcijų taikymo terminas buvo sustabdytas, todėl pagrįstai skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nuo to momento, kai įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 (Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Todėl Taryba nei Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalies prasme, nei 41 straipsnio 3 dalies prasme, nėra praleidusi kreipimosi į teismą termino dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo.

Taigi vertinant, ar UAB „Baltic Transport Service“ vadovas V. M., UAB „Convertus“ vadovas A. F. ir UAB „Gedarta“ vadovas G. I. prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo, yra būtina vadovautis Tarybos ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, kad UAB „Baltic Transport Service“ ir pirkimo dalyviai tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas; 2011 m. viešajame pirkime dalyvavę UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“, būdami konkurentais, veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus; 2012 m. viešajame pirkime dalyvavę ūkio subjektai UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“, būdami konkurentais, taip pat veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus; 2011 m. ir 2012 m. viešųjų pirkimų organizatorė UAB „Baltic Transport Service“ atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimų tarp minėtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą; tiek UAB „Baltic Transport Service“, tiek tiekėjų veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą: 2011 m. viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ kartu su UAB „Baltic Transport Service“ suderintais veiksmais siekė, kad 2011 m. viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Convertus“, o 2012 m. viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ kartu su UAB „Baltic Transport Service“ suderintais veiksmais siekė, kad 2012 m. viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Aketus“. Taigi teismas vertina, jog sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme, t. y., jog ūkio subjektai padarė pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, yra prejudicinis faktas ir papildomai nebeįrodinėtina.

Kaip nustatė Taryba, visi šie nurodyti ūkio subjektų veiksmai buvo atlikti ne be ūkio subjektų, pirmiausi UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „Gedarta“ vadovų žinios, todėl Taryba Nutarime ir įvertino, jog minėtų ūkio subjektų vadovai tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo:

1. Nutarime UAB „Baltic Transport Service“ direktoriaus V. M. veiksmai yra įvertinti kaip aktyvūs, tiesiogiai prisidedant prie sudaryto draudžiamojo susitarimo 2011 metų pirkimo metu. Nutarime nustatyta, kad iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto į UAB „Baltic Transport Service“ direktoriaus V. M. asmeninį elektroninį paštą buvo išsiųsti elektroniniai laiškai su 2011 metų pirkimui parengtais dokumentais, iš kurių matyti, kad dar prieš kvietimų dalyvauti konkurse išsiuntimą, UAB „Baltic Transport Service“ paruoštoje tiekėjų apklausos pažymoje, pirkimo laimėtoju jau buvo įvardinta UAB „Convertus“, todėl V. M. buvo žinoma, kad 2011 metų konkurse konkurentai tarpusavyje nekonkuravo, o konkurso laimėtojas jau buvo žinomas iš anksto. V. M. ne tik žinojo apie draudžiamą susitarimą, tačiau ir prisidėjo prie jo sudarymo, t. y. pakvietė 2011 metų pirkime dalyvauti UAB „Convertus“ direktorių A. F., išsiuntė kvietimus dalyvauti konkurse, o gautus komercinius pasiūlymus jis pats suvedė į lentelę bei išrinko laimėtoją.
2. Nutarime nustatyta, kad UAB „Convertus“ direktorius A. F. tiesiogiai prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo 2011 metų pirkimo metu. Nutarime nustatyta, kad UAB „Baltic Transport Service“ elektroniniu paštu į UAB „Convertus“ elektroninį paštą nusiuntė dokumentus, iš kurių matyti, kad dar prieš kvietimų dalyvauti konkurse išsiuntimą, UAB „Baltic Transport Service“ paruoštoje tiekėjų apklausos pažymoje, pirkimo laimėtoju jau buvo įvardintas UAB „Convertus“. Elektroninis laiškas buvo adresuotas UAB „Convertus“ vadovui A. F.. Tai reiškia, kad A. F. buvo žinoma, kad 2011 metų konkurse konkurentai tarpusavyje nekonkuravo, o konkurso laimėtojas jau buvo žinomas iš anksto. Taip pat A. F. nurodė, kad UAB „Baltic Transport Service“ direktorius V. M. 2011 m. spalio mėnesį vykusio susitikimo metu jam pasiūlė atlikti autoserviso statybos darbus, o A. F. atvežė UAB „UGNA“ darbuotojams už šią įmonę paruoštus dokumentus.
3. Nutarime nustatyta, kad UAB „Gedarta“ direktorius G. I. tiesiogiai prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo 2012 metų pirkimo metu. Taryba nustatė, kad UAB „Aketus“ į UAB „Gedarta“ elektroninį paštą išsiuntė atsakymus į kvietimą pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą, kuriuose buvo įrašytos dvi skirtingos darbų kainos, kurios sutapo su UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ galutiniuose komerciniuose pasiūlymuose pateiktomis darbų kainomis, šie dokumentai buvo persiųsti į UAB „Gedarta“ vadovo G. I. elektroninį paštą. Tai reiškia, kad G. I. buvo žinoma, kad 2012 metų pirkime komerciniai pasiūlymai buvo derinami iš anksto. G. I. patvirtino, jog UAB „Aketus“ darbų vadovas A. A. jo paprašė sudalyvauti UAB „Baltic Transport Service“ organizuojamame viešajame pirkime. G. I. nurodė, jog jis pasirašė ir užantspaudavo A. A. atvežtą kvietimą dalyvauti konkurse bei UAB „Gedarta“ komercinį pasiūlymą adresuotą UAB „Baltic Transport Service“. G. I. nurodė, jog jis suprato, kad 2012 metų pirkime dalyvauja  tik „dėl skaičiaus“, t. y. tam, kad 2012 metų pirkimas įvyktų.

Taigi teismas vertina, jog sankcijų individualizavimui reikšmingos aplinkybės Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme, t. y. vertinant ūkio subjektų vadovų prisidėjimo prie ūkio subjektų padaryto pažeidimo pobūdį, yra nustatytos. Teismas vertina, jog UAB „Baltic Transport Service“ vadovas V. M., UAB „Convertus“ vadovas A. F. ir UAB „Gedarta“ vadovas G. I. tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo ir teismas nenustatė jokių kitų sankcijų minėtiems vadovams individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme, buvimo. Pirmiausia teisiškai nereikšminga nelaikytina ta aplinkybė, jog V. M. ir A. F. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tiesiogiai susijusioje su šioje byloje aktualiais viešaisiais pirkimais. Ir nors nėra nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas G. I. atžvilgiu, tačiau, Nutarime yra konstatuota, kad tyrimo metu pats G. I. nurodė, jog suprato, kad dalyvauja pirkime tam, kad būtų imituojama konkurencija. Tai suprasdamas jis pasirašė dokumentus, pateikė dokumentus dalyvauti konkurse ir tokiu būdu tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo. G. I. paaiškinimas, jog jis nebuvo draudžiamo susitarimo organizatorius, nelaikytinas teisiškai reikšmingu, kadangi pagal Įstatymo 40 ir 41 straipsnio nuostatas nereikia nustatyti, jog asmuo buvo tokio susitarimo organizatorius.

Antra vertus, paminėtina, jog teismas rimtai svarstė sankcijos G. I. švelninimo galimybę, tačiau, kaip yra matyti iš šio teismo sprendimo, atsakomybę esmingai lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė ir todėl negalima daryti išvados, jog G. I. veiksmai turėtų būti traktuojami kitaip, nei V. M. ir A. F., ar kad šių asmenų nevienodas traktavimas taikomos atsakomybės aspektu būtų objektyviai pateisinamas.

Teismas mano, jog baudų už konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo ūkio subjektams taisyklės yra aktualios ir sankcijų skyrimo ūkio subjektų vadovams požiūriu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012).

Vertinant G. I. argumentą, jog jis negali būti laikomas draudžiamo susitarimo organizatoriumi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 yra aiškiai konstatuota, kad tai, jog „UAB „Baltic Transport Service“ prisidėjo prie sudarytų konkurentų susitarimų, nepaneigia, kad ir pats pareiškėjas UAB „Gedarta“ dalyvavo tokiame draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba Nutarime, paneigdama UAB „Gedarta“ teiginį dėl jos pasyvaus vaidmens, įvertino ir šios bendrovės direktoriaus atliktus veiksmus viešajame pirkime – šių aplinkybių pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti išskirtinių ar specifinių aplinkybių, susijusių su UAB „Gedarta“ pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti sumažinta“.

Teismas laiko nustatytomis aplinkybes, kad V. M., A. F. ir G. I. būtent tiesiogiai, ne kitaip, prisidėjo prie jų vadovaujamų ūkio subjektų draudžiamo susitarimo sudarymo ir nemano, jog kiekvieno jų atžvilgiu yra pagrindo diferencijuotai individualizuoti taikomų sankcijų dydį bei nemato pagrindo traktuoti, jog bent vieno iš minėtų vadovų atžvilgiu galėtų būti taikomas kitokios prisidėjimo prie pažeidimo padarymo formos (Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2–3 punktai).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas nemano, jog sankcijos neskyrimui ar sankcijos dydžio mažinimui reikšmingomis ir atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis reikėtų laikyti tai, jog po nustatyto pažeidimo momento atsakovai nepadarė naujų konkurencijos teisės prasme aktualių pažeidimų. Įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų aplinkybių teismas taip pat nenustatė, todėl tai, kad ūkio subjekto vadovas (A. F.) dirba kitoje įmonėje, ar kad pats ūkio subjektas nebevykdo veiklos, nėra teisiškai reikšminga sankcijos taikymo prasme. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis), neatitiktų ir sankcijos neskyrimas ar mažinimas vadovaujantis G. I. argumentu, jog pažeidimo padarymo momentu jis buvo jaunas vadovas, ar kad sankcijos skyrimas pakenktų jo ir jo vadovaujamo sporto klubo bei įmonės reputacijai, finansinei padėčiai. Šį argumentą, be kita ko, paneigia paties atsakovo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, jog jis yra profesionalus vadovas, turi magistro išsilavinimą vadovavimo srityje bei dešimties metų vadovavimo patirtį. Be to, atsakovai turėjo ir galėjo tikėtis iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo kilsiančių neigiamų teisinių padarinių.

Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vadovui yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, „bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Vertinant Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies  2 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y.  ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę bei ūkio subjekto vadovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu, pažymėtina, jog minėtų ūkio subjektų vadovų padarytas labai pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas Baudų dydžio nustatymo aprašo prasme („trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų“ 12 punktas), truko pusę metų. Taryba Nutarime nurodė, kad draudžiami susitarimai vyko 2011 m. lapkričio 14–21 dienomis, t. y. nuo perkančiosios organizacijos paskelbimo apie viešąjį pirkimą iki UAB „Convertus“ pripažinimo konkurso laimėtoja, o 2012 metų viešojo pirkimo metu draudžiami susitarimai vyko 2012 m. spalio 3 – 5 dienomis, t. y. nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“, iki buvo rasta paruošta tiekėjų apklausos pažyma, kurioje UAB „Aketus“ nurodyta kaip laimėtoja. Taryba konstatavo, jog UAB „Baltic Transport Service“ vadovas V. M., UAB „Convertus“ vadovas A. F., UAB „Gedarta“ vadovas G. I. netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję Tarybai atlikti tyrimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 yra aiškiai konstatuota, kad „nors UAB „Gedarta“ teigia, kad tai, jog bendrovės vadovas bendradarbiavo su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Konkurencijos taryba, turėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vien tik tai, jog pareiškėjas vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu (žr. 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1702/2010, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2818/2012, 2015 m. gruodžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tyrimo metu tik vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba, nelaikydama šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo diskrecijos ribų neperžengė“.

Teismas sutinka su pareiškėjos nuostata, jog dėl šių priežasčių minėtų ūkio subjektų vadovų elgesys tyrimo metu neturėtų daryti įtakos skiriamų sankcijų dydžiui, kadangi ūkio subjektų vadovai V. M., A. F. ir G. I. iš esmės nepadėjo Tarybai tyrimo metu. Sutiktina, jog prašomos skirti sankcijos yra prevencinio pobūdžio ir yra skirtos apsaugoti rinką nuo nesąžiningų vadovų.

Teismas vertina, jog Taryba, prašydama skirti sankcijas minėtiems ūkio subjektų vadovams, teisiškai tinkamai įvertino šių ūkio subjektų vadovų veiksmus bei atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme. Teismas nemano, kad yra pagrindas sutrumpinti terminą, kuriuo atsakovams apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Atsakovai nepateikė jokių įtikinamų Tarybos Nutarimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų ir neprašė jo pripažinti neteisėtu.

Taryba Nutarime pakankami individualizavo prašomų skirti sankcijų dydį, prašydama skirti sankcijos vidurkį (ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu) ir visiškai neskirti baudos, nors Įstatymas leidžia skirti baudą nuo 0 iki 14 481 Eur. Nors teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, sankcijų skirti neprivalo bei turi plačią diskrecijos teisę vertinti sankcijos individualizavimui reikšmingas sunkinančias ir/ar lengvinančias aplinkybes, t. y. teisingai individualizuoti konkrečias atsakovui galimai taikytinas ribojančias jo teises priemones, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nurodytiems ūkio subjektų vadovams skirti sankcijas, kadangi ūkio subjektų vadovų veiksmai neabejotinai turi būti vertinami kaip aktyvūs prisidėjimo prie draudžiamojo susitarimo sudarymo požiūriu. Šio aplinkybės laikytinos teismo nustatytomis. Be to, sankcijų skyrimo praktika prie sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų padarymo prisidėjusiems ūkio subjektų vadovams yra reikšminga ir prevenciniu požiūriu, siekiant apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą bei kartu pačią konkurenciją, kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.

Teismas atskirai pasisako dėl A. F. argumento, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje jau yra pakankama teisinės atsakomybės priemonė ir kad sankcijos nagrinėjamoje byloje skyrimas sąlygoja jo dvigubą baudžiamumą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017 yra aiškiai pasisakyta dėl dvigubo baudžiamumo nebuvimo UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ atžvilgiu. Analogiškos nuostatos turi būti laikomasi ir vadovų baudžiamosios atsakomybės ir atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. „Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2651/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Tai, kad A. F. yra kaltinamas padaręs Baudžiamajame kodekse numatytas veikas (dokumentų suklastojimas, sukčiavimas ir pan.), nėra tapatu Tarybos prašymui taikyti sankcijas už Įstatymo 40 – 41 straipsniuose nurodytus konkurencijos teisės pažeidimus, dėl kurių priimtas Nutarimas, t. y. Nutarime atsakovai nėra kaltinami padarę Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla nėra siejama su konkurencijos normų pažeidimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje yra konstatavęs, kad „non bis in idem principo pažeidimas negali būti konstatuojamas, jeigu asmuo nubaudžiamas už skirtingus pažeidimus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai būtų baudžiami du kartus už tapatų pažeidimą“.

Apibendrinant darytina išvada, kad Taryba išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl pagrįstai priėmė Nutarimą, kurio pagrindu prašo teismo UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ vadovams ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, papildomai neskiriant jiems piniginių baudų (Įstatymo 40 ir 41 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijų taikymo tenkinti.

V. M. (V. M.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                    Tomas Blinstrubis

                                                                                                  Bronius Januška

                                                                                                  Irena Paulauskienė