Civilinė byla Nr. e2A-8-886/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12032-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.1.1; 3.3.1.18.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams H. S., G. B. S., (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją pažeidimo, įpareigojimo nutraukti ieškovės komercinių paslapčių naudojimą, uždraudimo pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi sujungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-07-30 CBP-15458), Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-07-28 CBP-15166) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną civilinę bylą, paliekant bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-07-30 CBP-15466).
2. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė, (duomenys neskelbtini)) ieškiniais prašė:
2.1. priteisti iš atsakovo H. S. (toliau – ir atsakovas, H. S.) 58 659,84 Eur netesybas; įpareigoti atsakovą H. S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-30 CBP-15466);
2.2. priteisti iš atsakovės G. B. S. (toliau – ir atsakovė, G. S.) 52 615,32 Eur netesybas; įpareigoti atsakovę G. S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-30 CBP-15458);
2.3. įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė (duomenys neskelbtini)) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; uždrausti atsakovei (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (apdidinto) ieškinio priede Nr. 2 (duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-28 CBP-15166).
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas H. S., nutraukęs su ieškove darbo santykius, veikdamas kartu su kita buvusia ieškovės darbuotoja ir jo sutuoktine G. B. S. atskleidė savo naujajam darbdaviui – atsakovo broliui A. S. priklausančiai bendrovei bendraatsakovei (duomenys neskelbtini) ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomą vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje. Apie atsakovų pažeidimus ieškovei tapo žinoma 2020 m. vasario mėnesį, kai atsakovė (duomenys neskelbtini) ne tik pradėjo vykdyti vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą, bet šią veiklą pradėjo vykdyti ieškovės komercinės paslapties pagrindu. Prašomos priteisti iš atsakovų netesybos yra protingos, teisingos ir proporcingos padarytam konfidencialumo pareigos pažeidimui bei pažeidimo pasekmėms.
4. Atsakovai H. S., G. B. S., (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 28 d. atsilipime į ieškinį (DOK-112494) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų veikla turėjo neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo požymių. Informacija apie lygiagretaus vaistų importo vaistinius preparatus, jų tiekėjus bei kitas su šia veikla susijusias sąlygas neatitinka komercinės paslapties kriterijų, nes ši informacija nėra slapta. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius ir jų dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 5 626,50 Eur atstovavimo išlaidų, 390,30 Eur vertimo išlaidų ir 11,34 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas H. S. ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 9, kuria atsakovas buvo priimtas darbui į vaistų registracijos vadybininko pareigas.
7. Atsakovė G. B.-S. nuo 2013 m. lapkričio 4 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. – generalinio direktoriaus pareigas. Darbo sutarties 10.4 punktu šalys susitarė, kad darbuotoja įsipareigoja be darbdavės sutikimo raštu neatskleisti darbdavės konfidencialios informacijos šios darbo sutarties galiojimo metu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimui dėl bet kokios priežasties. Darbuotoja, atskleidusi minėtą informaciją trečiajai šaliai be darbdavės raštiško sutikimo, privalo visiškai atlyginti darbdavei visus dėl konfidencialios informacijos atskleidimo atsiradusius nuostolius bei padarytą žalą, nepaisant tokios informacijos atskleidimo būdo. Šio straipsnio nuostatos lieka galioti ir tuo atveju, kai pasibaigia sutarties galiojimo laikotarpis ar kai sutartis yra nutraukiama.
8. 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovė G. B.-S. sudarė konfidencialumo sutartį, o 2014 m. gegužės 2 d. ieškovė ir atsakovas H. S. sudarė konfidencialumo nekonkuravimo sutartį. Šių sutarčių: 1.1 punktu atsakovai įsipareigojo be atskiro aiškiai išreikšto darbdavės sutikimo neatskleisti darbdavės komercinių (gamybinių) paslapčių tretiesiems asmenims ir jas saugoti; 1.2 punkte nustatyta, kad komercine (gamybine) paslaptimi pagal šią sutartį yra laikoma darbdavės turima ir sukaupta praktinė patirtis ir konfidenciali informacija, apimanti tiekėjo ir kliento informaciją bei intelektinę nuosavybę, tokią kaip kainų duomenų bazė; 2.2 punkte nustatyta, kad darbuotojas pažada neatskleisti, nepasinaudoti ir neperleisti komercinių (pramoninių) paslapčių trečiosioms šalims; 2.3 punktu atsakovai įsipareigojo nenaudoti komercinių (pramonės) paslapčių asmeniniams tikslams; 3.1 punkte nustatyta, kad jei susitarimas pažeidžiamas dėl darbuotojo kaltės ar neatsargumo, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdavei padarytus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius) visiškai, pagal CK; 3.2 punkte nustatyta, kad, atsižvelgiant į susitarimo 3.1 punkto nuostatas, darbdavė turi teisę taikyti darbuotojui dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių baudą, kuri laikoma minimaliais darbdavės nuostoliais.
9. Atsakovas H. S. taip pat susipažino ir pasirašė 2014 m. gegužės 2 d. konfidencialumo nekonkuravimo sutarties priedą – komercinių paslapčių sąrašą, kurį patvirtino ieškovės direktorė atsakovė G. B.-S.. Pagal šio sąrašo 2 punktą komercine paslaptimi yra laikoma visa informacija apie įmonės klientus, tiekėjus ir verslo partnerius (faktinius (esamus) ar potencialius, jų kontaktinius duomenis ir rekvizitus, išskyrus pagal įstatymus viešai skelbiamus duomenis). Komercine paslaptimi taip pat yra laikoma informacija apie įmonės teikiamų bei įsigyjamų paslaugų ar produktų savikainą (šiuo atveju oficialios pardavimų kainos yra laikomos vieša informacija) (3 punktas); informacija apie įmonėje taikomą teikiamų paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką bei įmonės naudojamą nuolaidų sistemą (4 punktas); informacija apie įmonės gaunamus ir mokamus mokėjimus kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims (14 punktas); informacija apie įmonės verslo, pardavimų, rinkodaros, techninę, finansinę, buhalterinę ir teisinę informaciją, gautus pasiūlymus (15 punktas); informacija apie įmonės sudarytas, sudaromas ar ateityje planuojamas sudaryti sutartis, sutarčių sąlygas (kaina, atsiskaitymo tvarka, prekių ir paslaugų teikimo terminai bei tvarka) (16 punktas); įmonės naudojamos ir sukurtos duomenų bazės, jų struktūra, duomenys (23 punktas).
10. Ieškovės vadovas 2019 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. P19-026, kuriuo įpareigojo atsakovą H. S. perduoti naujajam ieškovės direktoriui R. G. T. (R. G. T.) visus prisijungimo vardus ir slaptažodžius prie bendrovės buhalterinės apskaitos programų, visų vartotojų elektroninio pašto dėžučių, kainų duomenų bazės, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrovės „Excel“ failus su komercinėmis paslaptimis ir (ar) konfidencialia informacija ir jų slaptažodžius, bendrovės patalpų, automobilių stovėjimo, seifų raktus ir signalizacijos kodus, visą turtą. Šiuo įsakymu įsakė nesinaudoti buhalterine apskaitos programomis, elektroninio pašto dėžutėmis, kainų duomenų baze, bendrovės „Excel“ failais su komercinėmis paslaptimis ir (ar) konfidencialia informacija, bendrovės patalpų, automobilių stovėjimo, seifų raktais ir signalizacija.
11. Ieškovės akcininko sprendimu 2019 m. spalio 22 d. atsakovė G. B.-S. taip pat buvo įpareigota perduoti naujajam direktoriui R. G. T. įmonės antspaudą, prisijungimo vardus, slaptažodžius, slaptažodžių kortelės generatorius, banko mokėjimo korteles, sutartis su bankais, komercinio kredito sutartis, darbo įrankius ir inventorių, kt. priemones.
12. Ieškovės ir atsakovų H. S. ir G. B.-S. darbo sutartys šalių susitarimu nutrauktos nuo 2019 m. spalio 31 d.
13. Atsakovai H. S. ir G. B.-S. 2019 m. lapkričio 15 d. įsidarbino pas atsakovę (duomenys neskelbtini).
14. Atsakovams nutraukus su ieškove darbo sutartis, atsakovė (duomenys neskelbtini) pakeitė veiklos pobūdį. Atsakovei (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 19 d. buvo išduota vaistų didmeninio platinimo licencija. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 19 d. sudarė su (duomenys neskelbtini), turinčia vaistinių preparatų gamintojo licenciją, sutartį, būtiną importuojamiems vaistams priimti, laikyti, saugoti, surinkti ir transportuoti, o 2020 m. sausio 28 d. sudarė tiekimo sutartį su vaistų pirkėja (duomenys neskelbtini) ir vaistų rinkodaros paslaugas teikiančia (duomenys neskelbtini).
15. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip darbdavė, ėmėsi protingų pastangų apsaugoti įmonės informaciją, kurią laikė konfidencialia, inicijuodama susitarimų sudarymą ir įformindama tai individualaus taikymo vidaus teisės aktais. Šalys darbo sutartimis ir susitarimais dėl konfidencialios informacijos apsaugos aiškiai apsibrėžė konfidencialia laikomos informacijos turinį. Ieškovės vadovas ir akcininkas priėmė įsakymus, kuriais atsakovai nutraukiant darbo sutartis buvo įpareigoti grąžinti priemones, kuriose galėjo būti laikoma įmonės konfidenciali informacija.
16. Teismas, įvertinęs atsakovės (duomenys neskelbtini) gautus leidimus, licencijas, sudarytas sutartis, padarė išvadą, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) yra konkurentės, tačiau vien leidimų gavimas, sutarčių sudarymas ir pan. nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovai veikė neteisėtai. Pagal su atsakovu H. S. sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos 3.3 punktą darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui 90 proc. darbo užmokesčio dydžio mėnesinę kompensaciją po darbo sutarties nutraukimo. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavė turi teisę vienašališkai atsisakyti mokėti kompensaciją, bet tokiu atveju darbuotojas turi teisę nesilaikyti konkuravimo ribojimo. Tačiau byloje nėra ginčo, kad ši kompensacija atsakovams nebuvo išmokėta. Be to, tokios sąlygos dėl nekonkuravimo nebuvo nustatytos konfidencialumo sutartyje, sudarytoje su atsakove G. B.-S.. Konkurenciją ribojantys susitarimai nebuvo sudaryti ir su atsakove (duomenys neskelbtini).
17. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei nesumokėjus kompensacijos dėl konkuravimo ribojimo, darbuotojai įgavo teisę nesilaikyti konkuravimo ribojimo. Taigi, darbuotojų veiksmai pereinant dirbti į konkuruojantį ūkio subjektą (įmonę) ir šios įmonės veiksmai siekiant konkuruoti rinkoje su ieškove (gaunant licencijas, leidimus, sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl vaistų transportavimo, saugojimo ir pan.) savaime nėra pagrindas atsirasti atsakovų atsakomybei. Draudimas vykdyti ginčijamą veiklą prieštarautų ir KPTAĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
18. Įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gavo leidimus 49 skirtingų vaistų pozicijoms, 26 šių vaistų tiekėjai sutapo su ieškovės vaistų tiekėjais, o 43 vaistinių preparatų pavadinimai sutapo su ieškovės vaistų pavadinimais. Atsižvelgdamas į atsakovų darbo sutartyse nurodytas pareigas teismas padarė išvadą, kad atsakovai H. S. ir G. B.-S. turėjo priėjimą prie ieškovės informacijos, susijusios su lygiagretaus importo veiklos organizavimu, klientų sąrašais, prekių kainomis. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad atsakovai H. S. ir G. B.-S. turėjo galimybes naudotis šia informacija kurdami atsakovės (duomenys neskelbtini) vaistų lygiagretaus importo veiklos modelį.
19. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra vienintelė rinkoje prekiaujanti vaistais, dėl kurių registracijos šioje byloje kilo ginčas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse yra 12 824 didmeninių vaistinių preparatų tiekėjai, tačiau Lietuvoje lygiagretūs importuotojai dažnai renkasi importuoti tuos pačius vaistus iš tų pačių valstybių.
20. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje yra lengvai pasiekiami ir visiems prieinami duomenys apie importuojamus vaistinius preparatus bei jų likučius. Teismo vertinimu, šių duomenų analizė leidžia nustatyti populiariausių importuojamų vaistų pavadinimus. Iš pateiktų į bylą viešų duomenų apie vaistinių preparatų tiekėjus EEE valstybėse pagal atsakovės nurodytus šaltinius teismas padarė išvadą, kad Europos vaistų agentūroje yra viešai skelbiami vaistinių preparatų licencijos numeriai, tiekėjų pavadinimai, buveinės adresai. Be to, šiuos duomenis teikia ir nacionalinės vaistų priežiūros tarnybos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, kad informacija apie preparatų tiekėjus yra vieša. Kai kurios nacionalinės agentūros teikia papildomus duomenis, įskaitant vaistų sandėlio adresus, telefono numerius ir el. pašto adresus, net ir neturint šių nurodytų duomenų, bendri duomenys apie vaistų tiekėjus leidžia nustatyti komercinio pasiūlymo adresatą.
21. Teismo vertinimu, faktas, jog konkuruojantys asmenys importuoja tapačius vaistus, taip pat neįrodo ieškovės teisių pažeidimo. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus. Taigi juridiniai asmenys, teikdami prašymus išduoti licenciją vaistinio preparato lygiagrečiam importui, privalo turėti duomenis apie šio vaistinio preparato padėtį rinkoje. Negana to, norėdami greičiau įregistruoti leidimą importuoti vaistinį preparatą, juridiniai asmenys turi teisę naudoti informaciją, esančią lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše, įskaitant valstybę, iš kurios importuojami preparatai, ir netgi skatinami tai daryti. Šios informacijos, kuri yra vieša, naudojimas leidžia greičiau gauti importo licenciją, veikti operatyviau bei sudaro sprendimo pasirinkti panašius vaistų tiekėjus, net ir neturint duomenų apie vaistų pirkimo kainas rinkoje, pagrindą.
22. Kadangi duomenys apie įmones, vykdančias lygiagretų importą Lietuvoje, importuojamus vaistus, vaistų likučius, t. y. informacija apie konkurentus bei jų importuojamus produktus, yra lengvai pasiekiama viešuose registruose, teismas nusprendė, kad šie duomenys negali būti pripažinti nei komercine paslaptimi, nei konfidencialia informacija, todėl už jos paviešinimą teisinė atsakomybė negalima.
23. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra svarbu, kad atsakovai H. S. ir G. B.-S. naudojosi informacija, kuri jiems tapo žinoma dirbant ieškovės įmonėje, nes faktas, kad tokia informacija yra pasiekiama viešoje erdvėje, pašalina galimybę taikyti atsakomybę už jos naudojimą.
24. Teismas nurodė, kad atsakovas H. S. pripažino, jog naudojosi tiekėjų kontaktais, kuriais naudojosi ir dirbdamas ieškovės įmonėje. Kita vertus, H. S. teigė, kad šiuos kontaktus jis turėjo dar prieš pradėdamas darbą ieškovės įmonėje, jie buvo jo telefone, su tiekėjais jis bendrauja labai seniai, buvo pakviestas dirbti į kitą įmonę būtent dėl to, kad turėjo žinių bagažą. Įmonės klientus jis pažįsta daug metų, tačiau taip pat naudojosi ir viešomis duomenų bazėmis.
25. Teismo vertinimu, informacija, kurią kaip leistiną naudojo asmuo, iki tapdamas įmonės darbuotoju, netampa įmonės komercine paslaptimi, kadangi tokios informacijos apsauga prieštarautų pačiam apsaugos tikslui, t. y. įmonė į šių kontaktų užmezgimą, praktinės patirties ir informacijos atsiradimą neinvestavo, todėl negali tikėtis įgyti konkurencinio pranašumo bei investicijų grąžos šiuo pagrindu. Tokia informacija yra laikytina neatsiejama darbuotojo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Kitoks aiškinimas leistų įmonėms riboti darbuotojo teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, reikalauti savo įgūdžius atitinkančio darbo užmokesčio, įmonėms išvengiant nekonkuravimo sutarčių sudarymo bei kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimo laikymąsi mokėjimo darbuotojui. Tai iš esmės reikštų, kad kuo labiau patyręs ir turintis daugiau verslo kontaktų darbuotojas, tuo mažiau jis turi galimybių rasti darbą, kuriame negrėstų turtinė atsakomybė, kai vadovaujantis netiesioginiais įrodymais yra skaičiuojama priteistina atlyginti žala.
26. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog teikdama prašymus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakovė (duomenys neskelbtini) naudojosi tomis pačiomis vaistų fotonuotraukomis kaip ir ieškovė, taip pat nepatvirtina pažeidimo fakto. Vaistų prekinė išvaizda yra vieša, be to, teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo atskleistas konkrečios informacijos, kuria naudojosi atsakovai, turinys. Ieškovė ir atsakovė vykdo lygiagretų importą iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 15 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) teiks reklamos, žinomumo didinimo, konsultavimo vaistų prekybos srityje, konsultavimo vaistų importo ir eksporto srityje, tiekėjų paieškos, klientų paieškos ir kitas konsultacines paslaugas. Nors teismas nenustatė, kokią konkrečią informaciją šalys perdavė viena kitai, tačiau iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, vykusio 2018–2019 m., matyti, jog bendradarbiavimas vyko. Ieškovės naujojo direktoriaus R. G. T. ir atsakovų 2019 m. spalio 23–25 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovė žinojo apie atsakovų H. S. ir G. B.-S. perėjimą į (duomenys neskelbtini) ir net derino perėjimo sąlygas, siūlydama laikyti tai verslo dalies perkėlimu. 2020 m. rugsėjo 18 d. el. laišku R. G. T. pateikė ketinimų protokolą, kurio esmė buvo nekonkuravimo susitarimų sudarymas su atsakovais G. B.-S. ir H. S.. Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. el. laiško matyti, kad susirašinėjimas, nurodant klientų pavadinimus, aptariant prekių pateikimo sąlygas, vyko ir po to, kai atsakovė G. B.-S. ir atsakovas H. S. nutraukė darbo santykius su ieškove. Tai reiškia, kad iki 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė sutiko perduoti atsakovei (duomenys neskelbtini) informaciją, kurią sudarytose sutartyse dėl konfidencialios informacijos apsaugos pati įvardijo kaip konfidencialią, t. y. dalykinius ryšius, teikiamų prekių ir paslaugų tiekėjus, būdus, pardavimų skatinimo priemones, taip siekdama sutarti dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) galimybių konkuruoti ribojimo.
28. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovės įmonėje vyko reorganizacija, jos pasekmė buvo atsakovų H. S. ir G. B.-S. atleidimas iš darbo, ūkio subjektai kartu svarstė galimybę perimti dalį verslo ir darbuotojų perkėlimą vykdyti šiuo pagrindu. Ieškovė sutiko teikti atsakovei (duomenys neskelbtini) konfidencialią informaciją, nutraukiant darbo sutartis su atsakovais, dėjo pastangas išvengti ateityje konkurencijos su atsakovais, tačiau tik jiems nesutikus ir pradėjus veiklą, tiesiogiai konkuruojančią su ieškovės veikla, pateikė ieškinį teismui. Teismo vertinimu, ieškinio tikslas – ne apsaugoti ieškovės komercinę paslaptį ar įmonės konfidencialią informaciją, o remiantis konfidencialumo įsipareigojimais apriboti konkurenciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) 2022 m. sausio 20 d. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Ieškiniuose ieškovė aiškiai išskyrė ir konkrečiai apibrėžė 4 grupes duomenų, kuriuos sudarančią informaciją ieškovė turėjo nepertraukiamai rinkti, analizuoti, sisteminti ir kaupti rinkiniuose bei bazėse tam, kad galėtą pradėti ir sėkmingai vykdyti lygiagretaus importo veiklą, tai yra: 1) ieškovės vaistų pelningumas; 2) ieškovės kaupiama tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų bazė; 3) ieškovės tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis; 4) ieškovės atlikti Lietuvos vaistų rinkos tyrimai. Teismas iš esmės nevertino, ar šias 4 grupes sudaranti informacija (ne jos atskiri elementai, bet jų visuma) gali būti priskirta komercinei paslapčiai ir tinkamai jų neištyrė.
29.2. Ieškinyje nurodytų visų 4 grupių informacija, kurios atskleidimu (panaudojimu) grindžiamas ieškinys, yra slapta, nes nėra viešai žinoma ir nėra tokia informacija, kurią lengvai galėtų sužinoti konkuruojantys ūkio subjektai. Ši informacija turi didelę komercinę vertę, nes sudaro pagrindą įmonei veikti pelningai ir sukuria konkurencinį pranašumą prieš tokios informacijos nežinančius asmenis.
29.3. Komercinių paslapčių sąraše darbo santykių su atsakovais pradžioje ieškovė nurodė, kad komercine paslaptimi yra laikomi jos klientai (pirkėjai), tiekėjai ir verslo partneriai, įsigyjamų vaistą savikaina, kainodara, pardavimų informacija, gauti tiekėjų pasiūlymai, sutarčių komercinės sąlygos (kaina, atsiskaitymo tvarka, prekių tiekimo terminai), ieškovės įmonės naudojamos ir sukurtos duomenų bazės, jų struktūra bei duomenys, prisijungimai prie jų, t. y. visa tai, kas apima ieškovės nurodytą 4 grupių informaciją.
29.4. Teismas, nepagrįstai laikydamas, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaro tik jos importuojamų vaistų sąrašas, o ne duomenys apie tai, kurių iš ieškovės įvežamų vaistų importas ieškovei yra pelningas, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės importuojamų vaistų sąrašo sutapimas su ieškovės importuojamų vaistų sąrašo dalimi neįrodo ieškovės teisių pažeidimo, nes duomenys apie tai, kokius vaistus importuoja ieškovė (ar kiti importuotojai), yra vieši. Apeliantė pažymi, kad komercinės paslapties atskleidimo faktą ji grindė ne tik importuojamų vaistų sąrašų sutaptimi, bet ir pelningiausių vaistų sąrašų sutaptimi, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
29.5. Teismas taip pat tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad nepaprastai didelė atsakovės pasitelktų EEE valstybėse veikiančių tiekėjų dalis sutapo su ieškovės tiekėjais, t. y. kaip aplinkybių, patvirtinančių komercinės paslapties atskleidimą. Nustačius, kad ieškovės tiekėjų sąrašo sutaptimi ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus, turėjo būti išnagrinėti ieškovės įrodymai, kad tokia sutaptis negalėjo būti aiškinama niekaip kitaip, kaip tik ieškovės tiekėjų sąrašo atskleidimu atsakovei.
29.6. Teismas nevertino bylos įrodymų apie konkurentų importo apimčių augimo greitį, jo priežastis ir veiklai vykdyti reikalingą personalą, todėl nepagrįstai sprendė, kad staigus ir 10-15 kartų greitesnis nei konkurentų atsakovės importo apimčių augimas, turint 2 kartus mažiau personalo, gali būti paaiškintas atsakovo H. S. profesinėmis savybėmis ir sutrumpėjusiais biurokratinių procedūrų terminais. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovės komercinės paslapties atskleidimą papildomai patvirtina atsakovės lygiagretaus importo veiklos pradžios momento sutaptis su atsakovų perėjimu dirbti pas bendraatsakovę, t. y. įmonę, priklausančią atsakovo H. S. broliui, kuri iki šių asmenų perėjimo nevykdė vaistų lygiagretaus importo veiklos.
29.7. Nors 2019 m. spalio 29 – 30 dienomis ieškovė organizavo atsakovų atjungimą nuo duomenų bazių ir dokumentų iš kompiuterių pašalinimą, ieškovės surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai iki šių ieškovės veiksmų atlikimo darė ieškovės dokumentų kopijas ir jas perdavė atsakovei, kurias naudojo lygiagretaus importo veikloje.
29.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atlikta dokumentų analizė patvirtina, kad atsakovų pateikti dokumentai ne tik kad neleidžia daryti išvadų apie konfidencialios informacijos perdavimą, bet apskritai nėra susiję su lygiagretaus importo veikla ir šios bylos nagrinėjamo ginčo dalyku, tačiau teismas šių ieškovės argumentų nevertino. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad egzistuoja visos Konkurencijos įstatymo sąlygos pripažinti atsakovę su ieškovę konkuruojant nesąžiningai, todėl atsakovės veiksmai turi būti pripažinti nesąžiningais.
30. Atsakovai H. S., G. B. S., (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 10 d. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Tam, kad atsakovams už komercinių paslapčių atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, yra Konfidencialumo sutartimis saugomas objektas, be to ieškovas turi įrodyti visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Teismas teisingai nusprendė, jog atsakovai H. S. ir G. B. S. neatskleidė, nepanaudojo asmeniniams tikslams ir neperdavė tretiesiems asmenims ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, o atsakovė (duomenys neskelbtini) tokios informacijos nenaudoja savo veikloje.
30.2. Surinkęs informaciją apie vaistinių preparatų pavadinimus, farmacines formas, paklausą Lietuvos Respublikos rinkoje, vaistų kainas bei jų tiekėjus, bet kuris rinkos dalyvis gali neribojamas kreiptis į vaistinių preparatų tiekėjus su prašymais pateikti vaistinių preparatų tiekimo pasiūlymus. Surinkus tokią informaciją, pakanka duomenų, kad būtų galima įvertinti tam tikrų vaistinių preparatų paklausą ir pelningumą.
30.3. Ieškovė nėra vienintelis ūkio subjektas, turintis sutarties šablonus, kuriuos naudojo ir atsakovė, kadangi pasirašydama sutartis su vaistinių preparatų tiekėjais apeliantė suteikė faktinę galimybę vaistinių preparatų tiekėjams naudoti šį sutarties šabloną savo komercinėje veikloje ir naudoti jį pasirašant sutartis su kitais klientais. Pažymi, kad tiekėjai, naudodami šį sutarties šabloną, nepažeidė konfidencialumo pareigų, nes sutarties tekste nėra nustatyta draudimų tretiesiems asmenims atskleisti sutarties turinį ar naudoti sutarties formą komerciniuose santykiuose su trečiaisiais subjektais.
30.4. Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės komercinės paslapties naudojimu, perdavimu, skelbimu ir pan. nebuvimas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą atmesti ieškovės ieškinį. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog tapačių vaistinių preparatų lygiagretusis importas, vaistinių preparatų tiekėjų sutapimas bei neilgas laikotarpis, per kurį gauti lygiagretaus importo leidimai, nėra pagrindas pripažinti atsakovus atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
31. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino:
31.1 Priteisė ieškovei iš atsakovų H. S. 58 659,84 Eur ir G. B. S. 52 615,32 Eur netesybų; įpareigojo atsakovus H. S. ir G. B. S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas.
31.2 Įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; Uždraudė atsakovei (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (apdidinto) ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi‘, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
31.3 Priteisė ieškovei iš atsakovų H. S., G. B. S. ir (duomenys neskelbtini) po 4 561,49 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė (duomenys neskelbtini) įpareigota nutraukti dalykinius santykius su atitinkamais ieškovės nurodytais tiekėjais, uždrausta jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir ji įpareigota kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
33. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias komercinių paslapčių sampratą, komercinių paslapčių naudojimo ir atskleidimo pripažinimą neteisėtu, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovų H. S. ir G. B.-S. netesybas, įpareigoti šiuos atsakovus nutraukti turimos ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos naudojimą ir sunaikinti turimas informacijos kopijas, paliko nepakeista.
34. Teisėjų kolegija vertino, kad teismas pažeidė KPTAĮ 7 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias komercinių paslapčių turėtojo teisių gynimo būdų taikymą, nes neįvertino visų ieškovės, kaip komercinės paslapties turėtojos, prašytų taikyti teisių gynybos būdų pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, uždrausti patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
35. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovų kasacinio skundo argumentais dėl lygiagretaus vaistinių preparatų importo svarbos. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog Komercinių paslapčių direktyvoje, atitinkamai ir nacionaliniu lygmeniu – KPTAĮ, nustatytas teisinis reguliavimas, reglamentuojant komercinių paslapčių turėtojo teisių gynimo priemones ir jų taikymo tvarką, riboja konkurenciją su SESV nesuderinamu būdu. Nesuabsoliutinant išimtinai lygiagretaus vaistinių preparatų veiklos, kuria užsiima ginčo šalys, pobūdžio, nepriklausomai nuo to, su kokia veiklos sritimi yra susiję neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas, teismo pareiga įvertinti komercinės paslapties turėtojo prašomus taikyti teisių gynybos būdus pagal nustatytus kriterijus, be kita ko, įskaitant ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą, bet juo neapsiribojant. Kasaciniame skunde atsakovai pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ieškovės prašyti teisių gynybos būdai, atsakovę (duomenys neskelbtini) įpareigojant neterminuotai ir visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais bei neterminuotai ir visa apimtimi uždraudžiant jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, turėjo, tačiau nebuvo įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
37. Atsakovė G. S. nuo (duomenys neskelbtini), o atsakovas H. S. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2013 m. lapkričio 4 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. – generalinės direktorės pareigas. Atsakovas buvo priimtas darbui į vaistų registracijos vadybininko pareigas. Darbo sutartys su atsakovais nutrauktos 2019 m. spalio 23 d. šalių susitarimu nuo 2019 m. spalio 31 d.
38. Šalys 2014 m. balandžio 1 d. ir 2014 m. gegužės 2 d. pasirašė konfidencialumo nekonkuravimo sutartis. Atsakovas susipažino ir pasirašė po ieškovės 2014 m. gegužės 2 d. Komercinių paslapčių sąrašu, kuri tvirtino atsakovė.
39. 2019 m. spalio 22 d. ieškovės įsakymu Nr. P19-026 ir akcininko sprendimu atsakovai buvo įpareigoti, be kita ko, perduoti ieškovei visus prisijungimo vardus ir slaptažodžius prie bendrovės buhalterinės apskaitos programų, visų vartotojų elektroninio pašto dėžučių, kainų duomenų bazes, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrovės excel failus su komercinėmis paslaptimis ir/ar konfidencialia informacija ir jų slaptažodžius, ir kt.
40. Po to, kai šalių susitarimu darbo sutartys su atsakovais nutrauktos šalių susitarimu nuo 2019 m. spalio 31 d., atsakovai nuo 2019 m. lapkričio 15 d. pradėjo darbą pas atsakovą (duomenys neskelbtini), kuri, anot ieškovės, pasinaudodama komercinėmis ieškovės paslaptimis, pradėjo nesąžiningai konkuruoti su ieškove vaistinių preparatų lygiagretaus importo srityje.
41. Ieškovė ieškiniu prašė atsakovams taikyti mišraus pobūdžio teisinę atsakomybę. Ieškovės ir buvusių darbuotojų H. S. ir G. B.-S. sudarytų susitarimų, įtvirtinančių pareigas saugoti komercines paslaptis, pagrindu prašė priteisti iš kiekvieno jų susitarimuose nustatytas netesybas – dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių baudas, taip pat taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytus teisių gynimo būdus – įpareigoti atsakovus nutraukti turimos ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti šios turimos informacijos kopijas. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ieškovė prašė taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus teisių gynimo būdus – įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą, nutraukiant dalykinius santykius su atitinkamais tiekėjais, ir uždrausti patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, įpareigojant kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo.
42. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 5 626,50 Eur atstovavimo išlaidų, 390,30 Eur vertimo išlaidų, iš ieškovės valstybei priteisė 11,34 Eur procesinių dokumentų įteikimu išlaidų.
43. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė (duomenys neskelbtini) įpareigota nutraukti dalykinius santykius su atitinkamais ieškovės nurodytais tiekėjais, uždrausta jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir ji įpareigota kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
45. Kasacinis teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje pripažino pagrįstais atsakovų kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kad šiuo atveju ieškovės prašyti taikyti teisių gynybos būdai, įpareigojant atsakovę (duomenys neskelbtini) neterminuotai ir visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais bei neterminuotai ir visa apimtimi uždraudžiant jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, turėjo, tačiau nebuvo įvertinti pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir KPTAĮ) 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus.
46. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinė byla perduota teisminei mediacijai. 2023 m. gruodžio 8 d. gautas pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, šalys nesusitarė dėl taikos sutarties sąlygų.
47. Nagrinėjamu atveju byloje susidarė specifinė teisinė situacija, kai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo turi būti nustatyta iki tol netirtos faktinės aplinkybės – ieškovės prašomų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų teisių gynimo būdų pagal ieškinio reikalavimus taikymo ir proporcingumo įvertinimas pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
48. CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, o 4 punkte reglamentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
49. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
50. Taigi, bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimas yra pirminė ir kartu būtinoji bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sąlyga. Kita sąlyga, be kurios nėra galimas tokio procesinio veiksmo atlikimas (lot. conditio sine qua non), – procesinių kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme egzistavimas. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
51. KPTAĮ 7 straipsnio, įtvirtinančio komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti: 1) nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą; 2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais; 3) atšaukti iš rinkos su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes; 4) pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių savybę, dėl kurios pažeidžiama komercinė paslaptis; 5) sunaikinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas pašalinti iš rinkos, jeigu pašalinimu nepažeidžiama komercinės paslapties apsauga; 6) sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį šių dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų; 7) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
52. Pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalį teismas, spręsdamas dėl KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus ir į išvardytas KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje aplinkybes, į kurias atsižvelgtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį ir kt.).
53. Konstatavus neteisėtą komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo faktą ir sprendžiant dėl ieškovo prašomų taikyti teisių gynimo būdų, privalu juos įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus.
54. Atsakovai nurodė, kad ieškovės teisių gynybos priemonės, atsakovę (duomenys neskelbtini) įpareigojant nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais ir uždraudžiant Lietuvos rinkai patiekti vaistinius preparatus iš kitų Europos Sąjungos šalių, yra neproporcingos. Atsakovų teigimu, tokių priemonių taikymas nepagrįstas, nes: 1) prieštarauja lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklos teisiniam reglamentavimui; 2) apriboja atsakovės (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos laisvę; 3) riboja laisvą vaistinių preparatų judėjimą Europos Sąjungos viduje ir konkurenciją Lietuvos teritorijoje.
55. Kasacinis teismas 2023 m. kovo 31 d. nutarties 103 punkte pasisakė, kad lygiagretus vaistų importas svarbus dėl kelių itin reikšmingų priežasčių. Pirma, lygiagretus importas gali suteikti daugiau galimybių vartotojams, kuriems reikalingi vaistai, šių įsigyti už prieinamą kainą: importuodami vaistus iš šalių, kuriose jie yra pigesni, lygiagretūs importuotojai gali juos parduoti už mažesnę kainą, todėl vaistai tampa prieinamesni asmenims, kurie kitu atveju turėtų sunkumų juos įsigyjant, ypač įsigyjant brangių vaistų, taip pat vaistų tose šalyse, kuriose vaistų kaina yra didelė arba kuriose tam tikrų vaistų tiekimas yra ribotas. Antra, lygiagretus importas didina konkurenciją vaistų rinkoje, taip pat skatina vaistų gamintojus ir pagrindiniame tiekimo kanale veikiančius subjektus didinti savo prekių konkurencingumą. Didesnė konkurencija taip pat gali paskatinti farmacijos įmones diegti naujoves ir kurti naujus produktus, tobulinti esamus preparatus. Trečia, lygiagretus importas stiprina ir diversifikuoja tiekimo grandinę, tokiu būdu sumažina tiekimo grandinės sutrikimų riziką ir užtikrina stabilesnį ir patikimesnį vaistų tiekimą.
56. Lygiagretaus vaistinių preparatų importo veikla taip pat yra grindžiama laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principu.
57. Nesuabsoliutinant išimtinai lygiagretaus vaistinių preparatų veiklos, kuria užsiima ginčo šalys, pobūdžio, nepriklausomai nuo to, su kokia veiklos sritimi yra susiję neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas, aktualu įvertinti komercinės paslapties turėtojo prašomus taikyti teisių gynybos būdus pagal nustatytus kriterijus, be kita ko, įskaitant ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą, bet juo neapsiribojant.
58. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės prašyti teisių gynybos būdai, atsakovę (duomenys neskelbtini) įpareigojant neterminuotai ir visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais bei neterminuotai ir visa apimtimi uždraudžiant jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, jokia apimtimi nebuvo įvertinti pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir KPTAĮ) 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus.
59. KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymas gali būti terminuotas, tačiau tam teismui turi būti pateiktas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymas. Teismas, gavęs tokį prašymą, turėtų įvertinti, ar prašymą pateikęs asmuo įrodė, jog terminas pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti (KPTAĮ 7 straipsnio 5 dalis). Be to, tokią šalių teisę akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje.
60. Komercinės paslapties turėtojui ar atsakovei pateikus prašymą dėl tokio termino taikymo, arba apeliacinės instancijos teismui nusprendus tokį terminą nustatyti savo iniciatyva, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, kadangi dėl tokių argumentų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pasisakyta.
61. Taip pat KPTAĮ 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka yra įtvirtinta galimybė atsakovui teikti teismui prašymą dėl vietoj KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų įpareigoti atsakovą sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją. Ši kompensacija neturi viršyti atlyginimo, kurį būtų reikėję sumokėti, jeigu atsakovas būtų teisėtai naudojęs komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo naudoti komercinę paslaptį galėjo būti uždrausta (KPTAĮ 7 straipsnio 8 dalis).
62. Apeliacinės instancijos teismui gavus tokį atsakovės prašymą ir nusprendus jį tenkinti t.y. vietoj KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų įpareigoti atsakovą sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją, ieškovei taip pat būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
63. KPTAĮ 7 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakovo prašymu teismas panaikina šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymą, kai informacija nebeatitinka komercinės paslapties požymių dėl priežasčių, kurios negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai susietos su atsakovu. Atsakovei pateikus duomenis, kad ji savarankiškai ir sąžiningai surinko duomenis, sudarančius ieškovės komercinę paslaptį, arba, kad ieškovės komercinė paslaptis tapo vieša, būtų pagrindas šiuos įrodymus vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu aspektu.
64. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio klausimas dėl įpareigojimų atsakovei (duomenys neskelbtini) Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų aspektu, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi ir iš naujo. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tirtinų aplinkybių mastą ir pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylos dalies apeliacinės instancijos teisme (kiek tai susiję su ieškovės prašomų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų teisių gynimo būdų pagal ieškinio reikalavimus taikymo ir proporcingumo įvertinimu pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus) turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas visų ieškovės, kaip komercinės paslapties turėtojos, prašytų taikyti teisių gynybos būdų pagal įstatyme nustatytus kriterijus įvertinimas pagal KPTAĮ 7 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias komercinių paslapčių turėtojo teisių gynimo būdų taikymą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepažeisti šalių teisės į apeliaciją, civilinės bylos dalis pagal ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, uždrausti patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
67. Dėl ginčo šalių teismui pateiktų papildomų procesinių dokumentų (2024 m. sausio 8 d. DOK-493, 2024 m. sausio 9 d. DOK-588) apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi dėl jų bus pasisakoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Atsižvelgus į tai, kad bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; 2) uždrausti atsakovei (duomenys neskelbtini) patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Laima Kriaučiūnaitė
Tomas Romeika