Civilinė byla Nr. e2-1508-1094/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13824-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lautoma“ atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei,
atsakovės ,,KRAVAG-Versicherungen“ ir trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lautoma“ patikslintą ieškinį atsakovei ,,KRAVAG-Versicherungen“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ .
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Lautoma“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-41476) prašydama priteisti iš atsakovės 53 089,38 Eur draudimo išmoką, 1500 Eur išlaidų, susijusių su ginčo reguliavimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė ir atsakovė draudimo kompanija ,,KRAVAG-Versicherungen“ sudarė draudimo sutartį. Draudimo patvirtinimą Poliso Nr. 116035 ieškovei atsakovės ,,KRAVAG-Versicherungen“ vardu išdavė trečiasis asmuo ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ (tarpininkas, draudimo brokeris). 2022 m. sausio 31 d. draudimo patvirtinimas yra Krovinių vežėjų ir logistikos poliso Nr. 116035 išduoto laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., tęsinys ir galioja vadovaujantis Draudimo sąlygomis, pridėtomis prie 2021 m. poliso. Šių draudimo sutarčių pagrindu buvo apdrausta ieškovės transporto ir (arba) krovinių vežėjo sandėlininko civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Šios draudimo sutarties galiojimo metu įvyko draudiminis įvykis. Ieškovė 2022 m. lapkričio mėnesį iš įmonės ESS-FOOD gavo užsakymą Nr. 204296 pervežti šaldytos kiaulienos mentės krovinį iš Vokietijos į Estijos Tartu miestą. 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė dėl užsakyto krovinio pervežimo sudarė sutartį Nr. 2022/11/18-VS/01 su Lenkijos įmone ,,Jan Kawka Trans“ (vežėju). Įmonė ,,Jan Kawka Trans“ įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Vokietija-Estija, pasikrauti krovinį 2022 m. lapkričio 21 d., o jį pristatyti gavėjui – 2022 m. lapkričio 25 d., įsipareigojimo pagrindas užsakovo ESS-FOOD 2022 m. lapkričio 22 d. sąskaita Nr. 3900335876, kurioje nurodyta krovinio vertė 54 089,38 Eur. 2022 m. lapkričio 25 d. sutarto krovinio pristatymo dieną vežėjas ,,Jan Kawka Trans“ krovinio nepristatė. Tiek krovinys, tiek vežėjas dingo, esant tokioms aplinkybėmis, laikoma, kad krovinys yra prarastas. Faktinis krovinio gavėjas AS Maag Gruup savo reikalavimo teisę perleido ieškovės užsakovui ESS-FOOD. 2023 m. balandžio 4 d. pervežimo užsakovas ESS-FOOD ieškovei pareiškė pretenziją. 2023 m. birželio 26 d. ESS-FOOD ieškovei pateikė sąskaitą Nr. 2500007281, kuria pareikalavo už prarastą krovinį sumokėti 54 089,38 Eur. 2023 m. birželio 27 d. tarpusavio užskaitos būdu ieškovė atlyginimo nuostolius pervežimo užsakovui ESS-FOOD. Kadangi ieškovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta, ji kreipėsi į trečiąjį asmenį ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“, prašydama išmokėti draudimo išmoką. 2023 m. kovo 31 d. sprendimu trečiasis asmuo ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ nusprendė ieškovei išmokėti 100 proc. dydžio draudimo išmoką, kuri sudaro 53 089,38 Eur (išskaičiavus 1000 Eur krovinio išskaitą). Tačiau 2023 m. kovo 31 d. sprendime nurodytos išmokos atsakovė ieškovei neišmokėjo, vėliau pasiūlė jai išmokėti tik 70 proc. dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nesutiko, dar kartą pareikalavimo išmokėti 100 proc. dydžio draudimo išmoką. Trečiajam asmeniui ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ nesutikus, 2023 m. liepos 6 d. ieškovė gavo jo pasiūlymą dėl draudimo išmokos, kuriame nurodyti du mokėjimo variantai: Variantas ,,A“ – išmokėti 70 proc. dydžio išmoką; variantas ,,B“ – išmokėti 90 proc. dydžio išmoką. Tačiau abu pasiūlymai buvo siejami su papildomomis sąlygomis. Ieškovė pasirinkusi variantą ,,B“ 2023 m. liepos 28 d. informavo trečiąjį asmenį, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta.
3. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo pagrindinius argumentus:
3.1. Atsakovė neturi pareigos mokėti draudimo išmokos, kadangi dėl pačios ieškovės, kaip draudėjos, kaltės atsirado žala, su kuria ieškovė sieja savo reikalavimą priteisti draudimo išmoką. Draudimo sutartyje yra nurodyta, kad viena iš draudėjo pareigų yra rūpestingai ir atidžiai, kaip apdairiam verslininkui, pasirinkti subrangovus ir atstovus pagal įgaliojimą. Ieškovė šią pareigą pažeidė, nes nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių, susijusių su faktinio vežėjo (subrangovo) pasirinkimu: ieškovė Lenkijos bendrovę ,,Jan Kawka Trans“, kuri kaip vėliau paaiškėjo, buvo fiktyvi, pasamdė transporto biržoje, nenuvažiavusi į vietą ir neįvertinusi jos veiklos realumo, ypač atsižvelgiant į tai, jog krovinio vertė buvo ypač didelė, t. y. daugiau nei 54 000 Eur. Ieškovei, kaip savo veikos profesionalei ir verslininkei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai kurių tarp šalių kilusio ginčo atveju ji nepaisė. Ekspertai įvardijo daug atsargumo priemonių, į kurias ieškovė nebuvo atkreipusi dėmesio: su faktiniu vežėju nebuvo bendradarbiaujama anksčiau, jis galėjo būti patikrintas internete, draudėjas neprašė pateikti jokių duomenų apie konkretų vairuotoją, kuris atliks pervežimą, transporto biržoje nebuvo jokių nuorodų į vežėją ar jo reitingų; nebuvo tikrinamas fiksuoto telefono numeris arba fakso ryšys; tariamas vežėjas nepateikė jokių rekomendacijų ir jų nebuvo prašoma ir kt. Jeigu ieškovė būtų paisiusi draudimo sutartyje numatytų atsargumo priemonių, draudžiamasis įvykis, t. y. krovinio vagystė, nebūtų atsiradęs, todėl darytina išvada, jog būtent ieškovės neatsargumas yra pirminė žalos, su kuria siejamas draudimo išmokos dydis, atsiradimo priežastis. Ieškovės ir atsakovės ,,KRAVAG-LOGISTIC Versicherungs-AG“ sudarytos draudimo sutarties 10-ame punkte yra įvardinti draudėjo įsipareigojimai, vienas iš tokių įsipareigojimų yra rūpestingai ir atidžiai, kaip apdairiam verslininkui, pasirinkti subrangovus ir atstovus pagal įgaliojimą (Krovinių vežėjų ir logistikos politika Nr. 116035, 10.1.10 punktas). Taigi draudimo sutartis nustato aiškią ieškovės pareigą, renkantis kontrahentus savo sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, būti ypač atidžiai ir rūpestingai. Kaip pažymima ieškovės internetinėje svetainėje www.lautoma.eu/lt/apie-mus/, per daugiau kaip 10 m. sėkmingos veiklos UAB ,,Lautoma“ pelnė patikimo partnerio ir profesionalaus ekspeditoriaus vardą bei įtvirtino savo pozicijas logistikos rinkoje. Kasmet įmonė įvykdo daugiau kaip 5000 krovinių transportavimo užsakymų. Klientams teikiamos ne tik krovinių pervežimo paslaugos, bet ir teisinės konsultacijos, susijusios su transportavimu, krovinių draudimo paslaugos. Taigi pati ieškovė pripažįsta, kad ji yra krovinių vežimo ir ekspedijavimo profesionalė, nuolat užsiimanti krovinių pervežimo organizavimu už atlygį, kuri išmano ne tik techninius su krovinių pervežimu sausuma susijusius klausimus, tačiau ir teisinius aspektus.
3.2. Šalys nerado kompromisinio sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pradiniame žalos sureguliavimo etape, kai dar nebuvo gauti ekspertų tyrimo rezultatai, trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ darbuotojas per klaidą ir neturėdamas reikiamų įgaliojimų, buvo nurodęs galimybę ginčo įvykį pripažinti draudžiamuoju, tačiau tai nebuvo galutinis sprendimas. Kai buvo gautos ekspertų išvados, kuriose aiškiai konstatuota ieškovės, kaip draudėjos, kaltė, apie tai nedelsiant buvo pranešta ieškovės atstovams, nurodant, jog reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo negali būti tenkinamas. Tuomet tarp šalių vyko derybos ir draudikas būtų sutikęs išmokėti dalį draudimo išmokos, tik su sąlyga, jeigu ieškovė būtų pritarusi jo pateiktiems pasiūlymams dėl tolimesnės draudimo sutarties sudarymo. Kadangi ieškovė atsisakė tęsti sutartinius draudimo santykius, draudiko pateikti pasiūlymai, susiję su dalies draudimo išmokos išmokėjimu, nebetenka prasmės ir draudikas nėra jų saistomas, ypač įvertinus tai, kad šalių ginčas persikėlė į teismą. 2023 m. kovo 31 d. trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ darbuotojo T. H. el. laiškas buvo pateiktas per klaidą, šiam asmeniui neturint reikiamų įgaliojimų, ir nesulaukus 2023 m. balandžio 24 d. tyrimo ataskaitos, kurioje buvo konstatuota ieškovės, kaip draudėjos, kaltė.
3.3. Ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, kas suponuoja reikalavimą dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra. Tai yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, kuris jokiu būdu negali būti tapatinamas su civiline atsakomybe. Nepaisant to, ieškovės ieškinyje taip pat yra formuojamas atskiras reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kas iš esmės prieštarauja prievolės įvykdymui natūra, t. y. pareigai išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė teigia, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su teisinių konsultacijų teikimu, dalyvavimu derybose, tačiau ji nepagrindė jokių civilinės atsakomybės sąlygų (visų pirma, atsakovės veiksmų neteisėtumo), kas būtų pagrindas jai reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Neteisėtumas yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga ir būtent tas asmuo, kuris kreipiasi dėl žalos atlyginimo, turi pareigą juos įrodyti. Nenustačius atsakovės atliktų kokių nors neteisėtų veiksmų, sutartinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
4. Rengtis bylos nagrinėjimui nuspręsta paruošiamųjų dokumentų būdu.
5. Ieškovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinio argumentus. Papildomai nurodo:
5.1. Atsikirsdama į atsakovės argumentus, neva draudimo sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovė nepakankamai patikrino faktinį krovinio vežėją įmonę „Jan Kawka Trans“ ir perdavė jam vežti krovinį, o pastarasis pasirodė esanti fiktyvi įmonė, sukurta nusikalstamai veiklai vykdyti, nurodė, jog tikrindami vežėją ,,Jan Kawka Trans“, ieškovės darbuotojai nustatė, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo išsiųstas transporto užsakymas vežėjui, buvo egzistuojantis ir tikras; gavo vežėjo ES transporto licenciją, draudimo liudijimą, draudimo įmokos sumokėjimo dokumentą, kas patvirtina, kad draudimas yra įsigaliojęs; draudimo įmokos mokėjimą patikrino brokerių įmonėje; patikrino vežėjo registraciją krovinių biržose, kur vežėjas buvo registruotas nuo 2022 m. vasario 9 d.; patikrino vežėjo mokesčių numerį; nerado neigiamų atsiliepimų apie vežėją; vežėjas turėjo internetinį puslapį http://kawka-trans.pl. Apie vežėją ,,Jan Kawka Trans“ surinkta informacija įtarimų nesukėlė.
5.2. Eksperto ataskaitos 7 dalyje nurodyta, kad įmonė ,,Jan Kawka Trans“ buvo specialiai įkurta nusikalstamai veiklai vykdyti: įregistruota tikro asmens vardu, transporto priemonių numeriai išduoti teisėtai, buvo naudojami tikri transporto įmonei išduoti dokumentai, įmonė turėjo galiojantį draudimą, buvo įregistruota trijose krovinių biržose, turėjo mokesčių mokėtojo numerį, transporto įmonė registruota ir veikė nuo 2022 m. sausio 26 d. Nusikalstama organizuota grupuotė veikė ilgą laiką, tačiau, kaip matyti iš ataskaitos, nusikaltėliai dar nerasti, nors jų veikla žinoma policijai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nėra teisinga reikalauti, jog ji išsiaiškintų nusikaltėlius ar turėtų galimybę užkirsti kelią nusikaltimui. Ieškovė neturi galimybės gauti visos norimos informacijos. Eksperto ataskaitos 7 dalyje nurodyta, kad biuro, kuriuo naudojosi ,,Jan Kawka Trans“, paslaugų teikėjo darbuotojai iki šiol atsisakė teikti kontaktinę informaciją nevyriausybinėms institucijoms, t. y. ir ekspertas negavo norimos informacijos, nors žinojo apie nusikaltėlius ir rinko su jais susijusią informaciją. Akivaizdu, kad reikalauti, jog ieškovė surinktų daugiau informacijos negu specialiai pasamdytas ekspertas yra neteisinga. Ekspertas, rinkdamas informaciją apie vežėją ,,Jan Kawka Trans“ konsultavosi su specializuotomis tarnybomis (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su fiktyviomis įmonėmis) Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Čekijoje; su Vokietijos ir Lenkijos policija, su Lenkijos policija ir muitine. Ieškovė tokių galimybių neturėjo.
5.3. Ieškovei, kaip draudėjai, keliami nerealūs reikalavimai su kurių įvykdymu siejamas draudimo išmokos išmokėjimas. Kai kurie reikalavimai yra neįvykdomi, kiti neturi reikšmės įvykio atsiradimui, todėl šių veiksmų neatlikimas negali būti vertinamas kaip ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas.
5.4. Dėl kompromisinio sprendimo pasiekimo. Ieškovė nebuvo informuota apie asmenis, kurie turi įgaliojimus reguliuoti žalą ir spręsti draudimo išmokos išmokėjimo klausimus, todėl buvo įsitikinusi, kad visi atsakingi darbuotojai, su kuriais ieškovė bendrauja, veikia savo įgaliojimų ribose. Nė vienas iš 2023 m. kovo 31 d. laiškus ir sprendimus gavęs trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ darbuotojas, tame tarpe ir vadovas C. S., nepareiškė pastabų, kad sprendimą išsiuntė neįgaliotas darbuotojas ir (ar), jog pastarasis neturi teisės to daryti, taip pat niekas neatšaukė 2023 m. kovo 31 d. sprendimo. Tai reiškia, kad T. H. neviršijo savo darbinių įgaliojimų, tačiau net gi priešingai – vykdė vadovo nurodymus. Todėl 2023 m. kovo 31 d. sprendimas išmokėti 100 proc. krovinio vertės draudimo išmoką sukūrė pareigą atsakovei, tuo labiau, kad šiuo sprendimu draudikai įsipareigojo laikytis savo pasiūlymo. Pakeitusi savo nuomonę dėl 2023- m. kovo 31 d. sprendimo, atsakovė svarstė keletą kitų alternatyvų, kurias pateikė ieškovei. 2023 m. liepos 6 d. ieškovė gavo trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ pasiūlymą dėl draudimo išmokos, kuriame nurodyti du mokėjimo variantai : Variantas „A“ – išmokėti 70 proc. dydžio išmoką; Variantas „B“ – išmokėti 90 proc. dydžio išmoką. Abu pasiūlymai buvo siejami su papildomomis sąlygomis, susijusiomis su pasiūlymu dėl tolimesnės draudimo sutarties sudarymo. Ieškovė pasirinko variantą „B“, apie kurį 2023 m. liepos 28 d. per ieškovės draudimo brokerį „Sagauta“ buvo informuotas trečiasis asmuo ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“. Visame derybų procese atsakovė ir trečiasis asmuo blaškėsi, kaitaliojo savo poziciją, priėmė keletą sprendimų, kuriuos pateikė ieškovei. Ieškovė su šiais sprendimais sutiko, tačiau ir tai nepadėjo išspręsti išmokos mokėjimo klausimo. Todėl ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad būtent dėl ieškovės kaltės nutrūko derybos.
5.5. Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ikiteisminio ginčo reguliavimo išlaidos. Atsakovė mano, kad ikiteisminio ginčo reguliavimo išlaidų atlyginti atsakovei nepriklauso, kadangi reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negali būti tapatinamas su civiline atsakomybe. Draudimo teisiniai santykiai patenka į civilinės teisės reguliavimo sritį. Draudimo sutartis yra civilinė sutartis, kurios nevykdymas užtraukia sutartinę civilinę atsakomybę. Egzistuoja visi civilinei atsakomybei atsirasti būtini požymiai: 1) neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Šiuo atveju atsakovė neįvykdė pareigos išmokėti draudimo išmoką; 2) kaltė. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Šiuo atveju atsakovė neišmokėjo draudimo išmokos savo sprendimu, savo valia, o tai reiškia, kad būtent atsakovė yra kalta dėl išmokos neišmokėjimo; 3) žala ir nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šiuo atveju ieškovė negavo draudimo išmokos, kas ir yra negautos pajamos; 4) priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju ieškovės nuostoliai (draudimo išmokos negavimas) tiesiogiai susijęs su atsakovės kaltais veiksmais, būtent dėl jų valios neišmokėta draudimo išmoka. Draudimo teisiniai santykiai negali būti aiškinami atskirai nuo visos civilinės teisės bei juo bendrųjų civilinės teisės nuostatų, taip pat ir nuostatų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę. Todėl 1500 Eur patirtos išlaidos ikiteisminio ginčo reguliavime turi būti priteistinos.
6. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriuo su ieškovės dubliko argumentais nesutinka. Nurodomi pagrindiniai argumentai:
6.1. Dėl ,,atsargumo priemonių“ pažeidimo. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Minėta teisės norma yra bendro pobūdžio, kuri taikoma ir atsargumo priemonių institutui, kuomet pažeidus atsargumo priemones, tai sukelia draudėjai neigiamas teisines pasekmes. Pagrindinė atsargumo priemonių taisyklė yra, kad „draudėjas savo veikloje turi elgtis taip, lygtai nebūtų apsidraudęs“, kitaip tariant turi būti elgiamasi atsargiai, protingai, rūpestingai, o kadangi šioje byloje ieškovė yra verslininkė, taip pat tūri būti elgiamasi pagal atitinkamus apdairaus verslininko standartus, kuomet pagal Lietuvoje susiklosčiusią praktiką verslininkui keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai. Ginčo draudimo sutarties 10 punkte yra įvardintos konkrečios sutartyje numatytos atsargumo priemonės, kurias turi vykdyti pati draudėja veždama krovinius, taip pat ji privalo užtikrinti, kad šių priemonių laikytųsi jos pasitekti pervežimams vykdyti subrangovai ir antra, jog ieškovė pasirinkdama subrangovus, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, kaip apdairus verslininkas.
6.2. Draudimo sutarties 10.1.8 papunktyje numatytos ieškovės pareiga įgyvendinti ir dokumentuoti sąsajos priemones, ši pareiga vykdoma nebuvo. Kilus ginčui ir gavus atsiliepimą ieškovė staiga prisiminė, kad ji turi dar 2013 m. birželio 28 d. įsakymu patvirtintas „Absoliučiai visų naujų vežėjų patikrinimo taisykles“, nors 2023 m. balandžio 21 d. pokalbio vykusio tarp ekspertų ir V. S., kuriame dalyvavo ieškovės direktorius T. J. ir net du ieškovę atstovaujantys draudimo brokeriai: A. J. ir M. D., V. S. į atitinkamą klausimą nurodė, kad darbo instrukcijos ir procedūrinės taisyklės, reglamentuojančios atranką ir naujų vežėjų parinkimą neegzistuoja. Tačiau ieškovė su dubliku jau tokias taisykles pateikė, tuomet nėra aišku ar šios taisyklės buvo surašytos šiai bylai, ar tiesiog V. S. apie jas nežinojo. Minėto pokalbio metu ekspertai nustatė, kad ieškovės įmonėje nebuvo nei formalizuotos naujų vežėjų patikrinimo tvarkos, nei patvirtinimo procedūros, nebuvo dvigubos kontrolės principo įgyvendinimo, o tai rodo akivaizdų sutarties 10.1.8 papunkčio pažeidimą. Jei minėtos procedūros būtų nors minimaliai įgyvendintos, būtų pastebėta, kad „vežėjo fantomo“ pateiktame CMR draudimo polise yra tik viena transporto priemonė, kurios valst. Nr. WGM 0583G, kai tuo tarpu užsakyme yra nurodyti visiškai kitokie valst. Nr., atitinkamai: DW3RU90 (vilkikas) ir GD6631X (puspriekabė šaldytuvas), kas aiškiai rodo neatitikimą. Ekspertai taip pat nustatė, kad ieškovei buvo žinoma, jog jokios transporto biržos neatlieka ten registruojamų vežėjų verifikacijos, o su ieškove pradėjo kontaktuoti iki tol jai visiškai nežinomas vežėjas, kuris iš karto atsiuntė: a) ES transporto licenciją; b) CMR draudimo polisą ir c) draudimo įmokos brokeriui mokėjimo pavedimą. Ieškovė, žinodama, kad „vežėjas“ turi tik vieną transporto priemonę, pati dar patikrino, ar „vežėjas“ yra registruotas PVM mokėtoju ir tuo patikrina baigėsi, daugiau nieko padaryta nebuvo. Dublike iš esmės ieškovė kelia klausimus, kad nėra ir nebuvo jokio poreikio vykti į registracijos vietą, įvertinti veiklos realumą, prašyti rekomendacijų, patikrinti ar vežėjas moka mokesčius, patikrinti draudimo įmonėje polisą, svarstyti, kodėl nėra stacionarių telefonų ir fakso numerių, tačiau šiuo aspektu pasakytina, kad jei norima perduoti nepažįstamajam 54 089,38 Eur vertės turtą ir nieko nesinori daryti, tai tiesiog reikia transporto biržoje laukti kol kreipsis tas, kuris yra pažįstamas ir tai atitiks rūpestingo, atidaus ir apdairaus verslininko standartą. Pasirinkta buvo nedaryti nieko, tik pasiimti 150 Eur maržą ir subrangovą pasirinkti pažeidžiant apdairaus verslininko standartą.
6.3. Dėl kompromisinio sprendimo. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 29 punkte pateiktą draudimo tarpininko sąvoką, tokiu laikomas asmuo, už atlygį vykdantis draudimo produktų platinimo veiklą, išskyrus draudimo ir perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus ir papildomos draudimo veikos tarpininką. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė ir draudimo agentas. Trečiasis asmuo ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ veikia kaip draudimo brokeris, kuris platina įvairių draudimo kompanijų polisus, tad jo atstovavimo tiek draudikui, tiek draudėjui teisiniai santykiai aiškiai apibrėžti įstatymu, tai draudimo produktų platinimas (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 252 punktas). Draudimo produktų platinimas apima ir pagalbą administruojant ir vykdant draudimo sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, tačiau visais atvejais draudimo tarpininkas nėra draudiko atstovas ir negali pagal įstatymą priiminėti sprendimų dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, išmokos mokėjimo ir jos dydžio, nes tokiu būdu yra peržengiamos draudimo tarpininkui įstatymu suteiktos įgalinimų ribos. Praktika, kad tiek draudėjai, tiek ir draudikai šiuolaikinėje draudimo sutarčių sudarymo ir vykdymo apyvartoje veikia per tarpininkus, šioje byloje yra akivaizdi, iš susirašinėjimo aiškiai matyti, kad draudikas komunikavo su draudėju per ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“, o ieškovė su draudiku komunikavo per draudimo brokerį GreCo International LT, UADBB. Dėl paminėtų priežasčių, draudimo brokerio ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ darbuotojo laiškas apie įvykio pripažinimą draudžiamuoju, nesukelia draudikui ,,KRAVAG-LOGISTIC Versicherungs-AG“ jokių teisinių padarinių, nes brokeris veikė ultra vires (daugiau, negu leidžia jėgos), t. y. peržengdamas įstatymu jam nustatytas įgalinimų ribas, o draudikas jokia forma tokiems brokerio laiško teiginiams nėra pritaręs. Ir tai ieškovė suprato, nes vėliau vis tiek buvo vykdomos derybos dėl ex gratia (nemokamai, veltui) draudimo išmokos su sąlyga, kad bus eilei metų už atitinkamą įmokų dydį pratęsta sutartis. Nesusitarus dėl draudimo išmokos ir sutarties pratęsimo, visos derybų metu siūlomos nuolaidos, neteko teisinės galios, kas reiškia, kad jokių ,,KRAVAG-LOGISTIC Versicherungs-AG“ teisinių įsipareigojimų sumokėti draudimo išmoką nebuvo.
6.4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo, atlyginant ieškovės ikiteisminio ginčo sureguliavimo išlaidas. Ieškinio dalykas ir pagrindas iš esmės rodo, kad ieškovė pasirinko jos pažeistų teisių gynimo būdą, kuris siejamas su reikalavimu įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnis 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Kita reikalavimo dalis susijusi su nuostolių, kurie pasireiškė ikiteisminio ginčo reguliavimo išlaidomis atlyginimu, kuomet atsakovė neva pažeidė sutartį ir šis reikalavimas teisiškai grindžiamas CK 6.245 straipsnio 3 dalimi ir 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Ieškovės manymu, atsakovė nevykdo pagal sutartį priklausančios įvykdyti piniginės prievolės, t. y. nemoka draudimo išmokos, kurios priteisimo ieškiniu ir reikalaujama, tačiau tai niekaip nekoreliuoja su CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos definicija. Šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis jei ir pablogėjo, tai tik dėl to, kad jos sutartinis partneris už ieškovės vežto krovinio praradimą, atliko įskaitymą ir kaip kompensaciją nurašė 54 089,38 Eur užmokestį už vežimą, tačiau atsakovė prie šių veiksmų nėra prisidėjusi ir jokiu būdu atsakovės veiksmai/neveikimas nėra priežastiniame ryšyje su įskaitymo būdu nurašyta suma. Jei nėra žalos, taip kaip ji suprantama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, o su įskaitymo būdu nurašytais 54 089,38 Eur, kurie buvo nurašyti teisėtai, atsakovės veiksmai nėra susiję, tai negali būti jokių ieškovės protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB ,,Lautoma“ atstovė advokatė Aurelija Vingrienė prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčas kilo dėl draudimo išmokos, atsakovė yra draudimo įmonė, o ieškovė yra draudėja. Galiojant draudimo sutarčiai įvyko draudiminis įvykis. Ieškovė priėmė užsakymą krovinio pervežimui iš bendrovės ESS-FOOD ir šio krovinio pervežimui pasamdė vežėją Lenkijos įmonę ,,Jan Kawka Trans“, kuris su kroviniu dingo. Krovinys buvo prarastas, todėl kilo ieškovės kaip vieno iš susitariančio vežėjo atsakomybė. Nėra ginčo dėl to, kad įvyko draudiminis įvykis, taip pat nėra ginčo dėl prarasto krovinio vertės. Ginčo esmė, ar ieškovė pažeidė draudimo sutartį, ar buvo pasiektas šalių susitarimas, patirtų išlaidų ikiteisminiame sureguliavime priteisimas. Draudimo sutarties esmė, kad draudėja, ieškovė sumokėjo draudimo įmoką ir atsakovė suteikė draudiminę apsaugą. Įvykus draudiminiam įvykiui ieškovė tikėjosi gauti draudimo išmoką, o atsakovei draudimo išmokos nesumokėjus, ginčas persikėlė į teismą. Pagrindinis atsakovės argumentas, kodėl ji nesumokėjo draudimo išmokos, neva ieškovė pažeidė draudimo sutartį, nes nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga pasirinkdama krovinio vežėją. Atsakovė mano, kad ieškovės veiksmai buvo nepakankami pagal draudimo sutartį ir tokie neapdairūs bei nerūpestingi veiksmai yra pagrindas nemokėti draudimo išmokos. Klausimas, ar ieškovė apskritai pažeidė draudimo sutartį ir jei pažeidė, tai ar šis pažeidimas yra tokio laipsnio, kad leidžia atsakovei iš viso nemokėti draudimo išmokos. Ieškovė remiasi draudimo taisyklių 11.2.1. punktu, kuriame yra susitarta, kad atsakovė turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu apdraustasis šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus. Jei būtų nustatyta, kad ieškovė šiukščiai pažeidė draudimo sutartį, tai atsakovė galėtų tik sumažinti draudimo išmoką. Priimti sprendimą iš viso neišmokėti draudimo išmoką atsakovė galėtų, jei ieškovė būtų buvusi visiškai pasyvi ir nebūtų atlikusi jokių veiksmų. Taigi iškyla klausimas, ar ieškovė padarė viską, ką galėjo padaryti pakankamai apdairus ir rūpestingas verslininkas. Visi ieškovės veiksmai yra smulkiai aprašyti atsakovės samdyto eksperto išvadoje. Eksperto išvadoje yra informacijos, kad fiktyvus vežėjas rinkoje veikė kaip legali įmonė, turėdama visus verslui ir krovinių vežimui reikalingus dokumentus. Iš eksperto išvados spręstina, kad pats ekspertas tikslingai rinkdamas informaciją jau žinodamas, jog ieškoma nusikaltėlių, negalėjo gauti visos norimos informacijos. Kyla klausimas, ar ieškovė, būdama paprasta verslininke, iš anksto galėjo suprasti, kad sudaro sutartį su nusikaltėliais. Eksperto ataskaitos 12 skyriuje dėl draudimo vertinimo ekspertas nurodė, ką reikėjo vertinti šios žalos padarymo atveju ir apie ieškovę nurodyta, kad pats siuntėjas neatmetė galimybės užsakymą paskelbti krovinių biržoje, jog ieškovė neprivalėjo pati vežti krovinio, ieškovė atliko vežėjo patikrinimą, viršijantį vidutinį lygį. Tai reiškia, kad ieškovės veiksmai buvo pakankamai rūpestingi ir atidūs. Ieškovės veiksmai nesudaro pagrindo vertinti šiuos veiksmus kaip šiurkštų draudimo sutarties pažeidimą. Tiek ikisutartiniame, tiek ikiteisminiame bendravime kyla klausimas, ar ieškovė turėjo instrukcijas, kaip turėtų elgtis jos darbuotojai ieškodami vežėjų, verslo partnerių. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės įmonėje nebuvo draudimo taisyklių, nors iki teismo posėdžio ieškovė pateikė dar 2013 m. parengtas instrukcijas. Ieškovės nuomone, draudiminiam įvykiui kilti, ar priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo neturėtų turėti įtakos, ar įmonėje apskritai buvo kokios nors instrukcijos. Turėtų būti vertinama, ką konkrečiai padarė ieškovės darbuotojai, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi. Ieškovė laikosi pozicijos, kad draudimo taisyklės nebuvo pažeistos, todėl draudimo išmoka turėtų būti išmokėta 100 proc. ir mano, jog trečiasis asmuo turėjo pakankamus įgaliojimus sprendžiant dėl draudimo išmokos ir tuos sprendimus ieškovei tikrai neteikė nepasitaręs su atsakove, kadangi sprendimai buvo aiškūs ir konkretūs. Pirmu ginčo sprendimo etapu buvo pasiūlytas sprendimas išmokėti draudimo išmoką. Vėliau šis sprendimas buvo pakeistas ir ieškovė gavo iš trečiojo asmens alternatyvų pasiūlymą: atsakovė sutiktų išmokėti arba 90 proc., arba 70 proc. krovinio vertės su atitinkamomis papildomomis sąlygomis (pratęsiant draudimo sutartį su brangesnėmis įmokomis). Ieškovė pasirinko pirmąjį variantą, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Draudimo išmokos išmokėjimo pasiūlymai rodo, kad atsakovė iš pradžių neįžvelgė draudimo taisyklių pažeidimo. Atsakovės pasiūlymai nebuvo neįpareigojantys, 2023 m. kovo 31 d. sprendime išmokėti 100 proc. draudimo išmoką buvo nurodyta, kad draudikai įsipareigoja laikytis šio pasiūlymo, jeigu ieškovė pasirašys šį dokumentą ir grąžins jį trečiajam asmeniui per šešias savaites. Ieškovė pasirašė minėtą pasiūlymą. Ieškovė mano, kad atsakovė turėtų atlyginti ikiteisminiame ginčo reguliavime patirtas išlaidas, atsakovė mano priešingai, neva šios išlaidos gali būti atlyginamos tik tada, kai tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, arba atsakovei kyla civilinė atsakomybė, kuri atsakovės teigimu, šiuo atveju nekyla. Ieškovės reikalavimas yra įvykdyti sutartį ir iš to kyla šalutinis reikalavimas – atlyginti nuostolius. Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė nurodė, kad draudimo išmokos išmokėjimas nei Draudimo įstatyme, nei draudimo taisyklėse nesiejamas su papildomomis sąlygomis. Įstatymas nenumato, kad draudimo išmoka yra mokama, jei sutinkama su papildomomis sąlygomis. Sprendžiamas tik klausimas, kada priklauso draudimo išmoka, kada ne. Atsakovės atstovas minėjo, kad draudimo taisyklės negali pakeisti įstatymo, tačiau yra atvirkščiai, įstatymas kai ką nustato imperatyviai, kai ką įtvirtina įprastai. Taisyklėmis paliekama laisvė susitarti dėl tam tikrų sąlygų, jei yra specialus susitarimas. Ieškovės veiksmai buvo pakankami, ji ne tik tikrino, ar vežėjas yra PVM mokėtojas. Ekspertai nevertino draudimo sutarties sąlygų, tačiau jie ištyrė abiejų šalių veiksmus ir įvertino ieškovės patikrinimo apimtį. Nesutinka, kad ieškovės veiksmai dėl žalos kilimo buvo tyčiniai. Turėtų būti remiamasi draudimo taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiama į sąlygas, kada draudimo išmoka gali būti mažinama, kada negali.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės ,,KRAVAG-LOGISTIC Versicherungs-AG“ ir trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ atstovas advokatas Edvardas Sinkevičius nurodė, kad draudikai su draudėjais paprastai bendrauja per draudimo brokerį. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad jokio susitarimo nebuvo pasiekta ir toliau vyko derybos. Draudimo sutartyje buvo susitarta dėl Lietuvos teisės taikymo ir teismingumo Lietuvoje, tačiau draudimo sąlygos padarytos pagal Vokietijos draudimo sutarčių įstatymą. Draudimo brokeris yra stiprus derybininkas, nepriklausomas tarpininkas, kuris atstovauja abi šalis, tačiau jis gali tarpininkauti tiek, kiek jam įstatymas suteikia įgaliojimų. Šiuo atveju ekspertai netyrė draudimo sutarties sąlygų, jie darė bendrą išvadą iš bendrų supratimų, koks turėtų būti atsargus elgesys. Ieškovė nurodė draudimo sutarties sąlygą, kurioje kalbama apie teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsakovė laikosi pozicijos, kai kalbama apie draudimo išmokos nemokėjimą arba jos mažinimą, teismas turi diskreciją spręsti, nes draudimo sutartis negali keisti draudimo įstatymo nuostatos, kuri imperatyviai draudikui suteikia teisę tiek atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tiek ją mažinti. Ieškovės veiksmai buvo esminė aplinkybė nulėmusi draudiminio įvykio atsiradimą. Ieškovė nevykdė sutartyje numatytų pareigų, jos elgesys pasirenkant vežėją nebuvo apdairus, todėl dėl jos kaltų veiksmų krovinys buvo perduotas fiktyviam vežėjui. Gavusi užsakymą pervežti krovinį, ieškovė pakeitė užsakovo pavadinimą į savo, įkėlė į biržą ir už 150 Eur maržą susitarė su nežinomu vežėju dėl pervežimo. Ieškovė jokių patikrinimų neatliko. Ekspertai nustatė, kad ieškovė atliko tik vieną patikrinimą, nustatė, kad vežėjas yra registruotas PVM mokėtoju. Draudimo sutarties sąlygose numatyta, kad ieškovė privalėjo rinkti kitus duomenis, kurie turėjo užkirsti kelią krovinio dingimui. Viena iš atsargumo priemonių numatyta 10.1.8. punkte yra dvigubos kontrolės principo įgyvendinimas. Ginčo atveju vežėjas pats atsiuntė draudimo polisą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 3K-3-479-1075/2018, 31 punkte pateikti išaiškinimai apie sutarties sąlygų dėl atsargumo priemonių nesilaikymo pažeidimą, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, o 33 punkte akcentuojama, kad draudėjas turi elgtis atsargiai, lyg nebūtų apsidraudęs. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atsargumo priemones ir jų pasekmes reikia vertinti itin atidžiai, nes jomis draudikas veikia savo rizika, siekiant išvengti savo pareigų nevykdymo draudėjo nenaudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-318-450/2019 42 punktas). Atsakovės nuomone, neįtikėtinai atrodo, kad ieškovė pateikė į bylą 2013 m. birželio 20 d. įsakymą, nors išvadoje ekspertai nurodė, jog bendro susitikimo su ekspertais metu nei UAB ,,Lautoma“ direktorius, nei ekspeditorė nurodė, kad jokių taisyklių neegzistuoja. Taip pat į bylą nėra pateiktas darbuotojų sąrašas, iš kurio galima būtų nustatyti kurie darbuotojai supažindinti su minėtomis taisyklėmis. Taigi šio dokumento atsiradimas yra vertinimo klausimas. Ieškovė pažeidė draudimo sutarties 10.1 ir 10.1.2 p., jei jie būtų buvę vykdomi, tuomet būtų įgyvendintas dvigubos kontrolės principas ir būtų pastebėta, kad krovinio transporto priemonės valstybiniai numeriai skyrėsi nuo užsakyme nurodytų transporto priemonės numerių. Ieškovė sąmoningai netikrino duomenų apie vairuotoją, šaldytuvo sertifikato. 54 000 Eur vertės krovinys perduotas fantomui, kurio ieškovė nepatikrino nepriklausomuose šaltiniuose. Patikrintas tik dėl registracijos PVM, nepatikrinta ar teikia deklaracijas. Vertinant per protingo ir atidaus žmogaus standarto prizmę, suprantama, kad ieškovė turėjo patikrinti nežinomą vežėją. Draudimo išmokos išmokėjimas buvo siejamas su draudimo sutarties pratęsimu, tačiau draudimo įmoka būtų buvusi didesnė, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra pagrindo ieškovei mokėti draudimo išmoką, ex gratia išmoka nemokama su tam tikra sąlyga, t. y. turėjo būti pasiektas susitarimas, kuris yra normali praktika.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės ir draudimo sutarties/ draudimo taisyklių sąlygos
9. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė ir atsakovė draudimo kompanija ,,KRAVAG-Versicherungen“ sudarė draudimo sutartį. Draudimo patvirtinimą Poliso Nr. 116035 ieškovei atsakovės ,,KRAVAG-Versicherungen“ vardu išdavė trečiasis asmuo ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ (tarpininkas, draudimo brokeris).
10. 2022 m. sausio 31 d. draudimo patvirtinimas yra Krovinių vežėjų ir logistikos poliso Nr. 116035 išduoto laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., tęsinys ir galioja vadovaujantis Draudimo sąlygomis, pridėtomis prie 2021 m. poliso. Šių draudimo sutarčių pagrindu buvo apdrausta ieškovės transporto ir (arba) krovinių vežėjo sandėlininko civilinė atsakomybė, nurodant sumas už krovinių gabenimo ir ekspedijavimo sutartis – už sugadinimą/ praradimą 300 000 Eur vienam prašymui, už pasekminius nuostolius 300 000 Eur, grynai finansinė žala 250 000 Eur vienam prašymui; specialūs žalos atlyginimo apribojimai: visoms sutartims 2 000 000 Eur per metus; išskaita: kiekvieno prašymo atlyginti žalą franšizė yra 1000 Eur.
11. Draudimo laikotarpis: Draudimo sutartis galioja nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. ir bus automatiškai pratęsta dar vieneriems metams, jei nė viena iš šalių neatšauks, apie tai pranešama prieš tris mėnesius.
12. Draudimo sutarties galiojimo metu įvyko draudiminis įvykis. Ieškovė 2022 m. lapkričio mėnesį iš įmonės ESS-FOOD gavo užsakymą Nr. 204296 pervežti šaldytos kiaulienos mentės krovinį iš Vokietijos į Estijos Tartu miestą. 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė dėl užsakyto krovinio pervežimo sudarė sutartį Nr. 2022/11/18-VS/01 su Lenkijos įmone ,,Jan Kawka Trans“ (vežėju). Įmonė ,,Jan Kawka Trans“ įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Vokietija-Estija, pasikrauti krovinį 2022 m. lapkričio 21 d., o jį pristatyti gavėjui – 2022 m. lapkričio 25 d., įsipareigojimo pagrindas užsakovo ESS-FOOD 2022 m. lapkričio 22 d. sąskaita Nr. 3900335876, kurioje nurodyta krovinio vertė 54 089,38 Eur. 2022 m. lapkričio 25 d. sutarto krovinio pristatymo dieną vežėjas ,,Jan Kawka Trans“ krovinio nepristatė. Tiek krovinys, tiek vežėjas dingo. Byloje nėra ginčo, kad krovinys yra prarastas.
13. Faktinis krovinio gavėjas AS Maag Gruup savo reikalavimo teisę perleido ieškovės užsakovui ESS-FOOD. 2023 m. balandžio 4 d. pervežimo užsakovas ESS-FOOD ieškovei pareiškė pretenziją. 2023 m. birželio 26 d. ESS-FOOD ieškovei pateikė sąskaitą Nr. 2500007281, kuria pareikalavo už prarastą krovinį sumokėti 54 089,38 Eur. 2023 m. birželio 27 d. tarpusavio užskaitos būdu ieškovė atlyginimo nuostolius pervežimo užsakovui ESS-FOOD.
14. Kadangi ieškovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta, ji kreipėsi į trečiąjį asmenį ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“, prašydama išmokėti draudimo išmoką.
15. Trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ generalinis direktorius C. S. 2023 m. kovo 30 d. el. laišku gavėjams: draudimo brokerės įmonės Sagauta LT draudimo atstovui M. D. ir trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ darbuotojui T. H. (draudimo brokeriui) nurodė „<...dėl abiejų žalų vyksta tyrimas, tačiau pagal CMR taisykles, kadangi prekės dingo, mes jau užsakėme iš draudikų pinigus kompensacijai. Gerbiamas, Todorai, patikrinkite abu failus ir paruoškite apmokėjimą už prarastą krovinį dėl netikrų vežėjų. Kai patikrinsite abu failus, paskambinkite man dėl to, ar galime šiam tikslui prašyti pinigų iš buhalterijos, ar vis tiek turime laukti pinigų. Gerbiamas, Mantai, kaip rašiau, vyksta tyrimas konkrečiai dėl įmonės vidinių procesų, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko ir ką reikia pakeisti ateityje...>“.
16. Trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ darbuotojas T. H. (draudimo brokeris) 2023 m. kovo 31 d. el. laišku draudimo brokerės įmonės Sagauta LT draudimo atstovui M. D. nurodė „<... peržiūrėję pateiktus dokumentus, galime pritarti tokiam patvirtinimui: 1. D0115345 – klientas „Lautoma“, išmoka atėmus sutartyje numatytą išskaitą – 53 089,38 Eur (54 089,38 Eur – 1000 Eur). Nurodykite kompensacijos gavėją ir jo banko duomenis. Ačiū...>“. Ieškovė šį pasiūlymą laiko draudiko sprendimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
17. Rašte dėl pretenzijos kompensavimo (bylos Nr. D0115345) nurodyta, kad: „<... ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ transporto atsakomybės draudikų vardu siūlo šią sumą kaip kompensaciją už nurodytą pretenziją: išmoka atėmus sutartyje numatytą išskaitą – 53 089,38 Eur (54 089,38 Eur – 1000 Eur). Draudikas įsipareigoja laikytis šio pasiūlymo, jei ieškovas pasirašys šį dokumentą ir grąžins jį ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ per 6 savaites nuo : 2023-03-31. Aš/ mes šiuo rašytu sutinku (-ame) su siūloma kompensacijos sumai kaip su visišku ir galutiniu visų reikalavimų, kurie gali būti pareikšti Apdraustajam arba Draudikams dabar arba vėliau dėl šios pretenzijos, patenkinimu. Šiuo dokumentu perleidžiame visas minėtas pretenzija susijusias teises ir (arba) reikalavimus tretiesiems asmenims ir (arba) bendrovėms transporto atsakomybės draudikams ir (arba) ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“...>“. Šį raštą dėl pretenzijos kompensavimo 2023 m. kovo 31 d. pasirašė UAB „Lautoma“ direktorius T. J..
18. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. kovo 31 d. sprendime nurodytos išmokos atsakovė ieškovei neišmokėjo, vėliau pasiūlė jai išmokėti tik 70 proc. dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nesutiko, pateikė pretenziją, kuria dar kartą pareikalavimo išmokėti 100 proc. dydžio draudimo išmoką.
19. Trečiajam asmeniui ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ nesutikus, 2023 m. liepos 6 d. ieškovė gavo jo pasiūlymą dėl draudimo išmokos, kuriame nurodyti du mokėjimo variantai: Variantas ,,A“ – išmokėti 70 proc. dydžio išmoką; variantas ,,B“ – išmokėti 90 proc. dydžio išmoką. Tačiau abu pasiūlymai buvo siejami su papildomomis sąlygomis, kurios apėmė didesnes įmokas ir reikalavimą tęsti sutartinius draudimo santykius; pakeitimai taikomi laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. Pasiūlymą pateikė trečiojo asmens ,,W. Droege Assekuradeur GmbH“ generalinis direktorius C. S..
20. Ieškovė, pasirinkusi variantą ,,B“, apie savo pasirinkimą 2023 m. liepos 28 d. informavo trečiąjį asmenį, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta.
21. Europos vežėjų draudimo poliso Nr. 116035 bendrosiose draudimo sąlygose 2 versijoje nuo 2017 m. sausio 1 d. (draudėja UAB „Lautoma“, bendradraudėja UAB „Lautoma West“), kuriose įtvirtintos draudimo sutarties sąlygos (toliau – draudimo taisyklės), nustatytos sąlygos:
21.1. Draudimo taisyklių 4 dalis reglamentuoja apdraustus nuostolius. 4.1 punkte nustatyta draudimo apsauga, o vienas iš tokių atvejų – ,,krovinių, kurie yra vežimo sutarties objektas, praradimą ir sugadinimą (krovinio sugadinimą)“ (draudimo taisyklių 4.1.1 papunktis).
21.2. Draudimo taisyklių 4.2 punkte daroma nuoroda į draudimo išmokų apribojimą pagal 8 punktą.
21.3. Draudimo taisyklių 7 dalyje aptartos draudimo išimtys ir apribojimai, aktualūs šiai bylai atvejai, kai draudimo apsauga netaikoma reikalavimams:
21.3.1. kylantiems iš situacijų, kai draudiminė įvykį tyčia sukėlė apdraustasis arba vienas iš jo atstovų, taip pat reikalavimams pačiam įgaliotam atstovui, jei jis veikė tyčia (draudimo taisyklių 7.14 punktas);
21.3.2. prieš patį apdraustojo darbuotoją, jei jis veikė tyčia (draudimo taisyklių 7.15 punktas).
21.4. Draudimo taisyklių 8 dalyje (vertime nurodyta „8 punktas“) nustatytas draudimo išmokų ir išlaidų apribojimas, didžiausia kompensacija siekia 300 000 Eur.
21.5. Draudimo taisyklių 9 dalyje nustatyta franšizė – bendroji draudėjo išskaita yra 1000 Eur (draudimo taisyklių 9.1. punktas).
21.6. Draudimo taisyklių 10 dalyje nustatyti įsipareigojimai ką iki draudžiamojo įvykio apdraustasis privalo, tarp jų:
21.6.1. įgyvendinti ir dokumentuoti sąsajos kontrolės priemones (draudimo taisyklių 10.1.8 papunktis);
21.6.2. kruopščiai parinkti ir stebėti darbuotojus (draudimo taisyklių 10.1.9 papunktis);
21.6.3. rūpestingai ir atidžiai, kaip apdairus verslininkas, pasirinkti subrangovus ir atstovus pagal įgaliojimą, bei imtis priemonių užtikrinti, kad jie taip pat vykdytų įvairias pareigas pagal 10.1.1-10.1.10 papunkčius, taip pat turėtų draudimo apsaugą, atitinkančią tipines rinkos sąlygas ir įstatymų nuostatas, kurios gali būti potencialiai taikomos (draudimo taisyklių 10.1.10 papunktis).
21.7. Draudimo taisyklių 11 dalis reglamentuoja įsipareigojimų pažeidimo teisinės pasekmės. Draudimo apsaugos apimtis įsipareigojimų pažeidimo atveju nustatyta 11.2 punkte, tarp jų:
21.7.1. Jei iš šios draudimo sutarties kylantys įsipareigojimai pažeidžiami tyčia, apdraustasis netenka galiojančios draudimo apsaugos. Esant šiurkščiam įsipareigojimų pažeidimui, KRAVAG turi teisę sumažinti draudimo išmoką pagal apdraustojo kaltės sunkumą (draudimo taisyklių 11.2.1 papunktis);
21.7.2. Jei buvo pažeista informavimo ar atskleidimo pareiga, egzistuojanti po draudžiamojo įvykio, visiškas ar dalinis draudimo apsaugos panaikinimas suponuoja, kad KRAVAG raštu (laišku, el. paštu ar faksu) atskiru pranešimu informuoja apdraustąjį apie šias teisines pasekmes (draudimo taisyklių 11.2.2 papunktis);
21.7.3. Jei apdraustasis gali įrodyti, kad nepažeidė pareigos dėl didelio neatsargumo, draudimo apsauga lieka galioti (draudimo taisyklių 11.2.3 papunktis).
22. 2023 m. balandžio 24 d. tyrimo ataskaitoje, atliktoje atsakovės užsakymu nustatyta, kad fantominis vežėjas transporto įmonė „Jan Kawka Trans“ užregistravo įmonę valdžios institucijose, sistemingai gavo prieigą prie atitinkamų krovinių ir krovinių biržų, įsigijo visus reikiamus dokumentus (draudimo polisą, transporto licenciją ir kt.), elektroninio pašto adreso ir interneto svetainės sukūrimui buvo užregistruotas domenas, buvo paskelbta interneto svetainė. UAB „Lautoma“ (draudėjo) transporto skyriaus vadovė V. S. užmezgė pirminį kontaktą su tariamu vežėju, ji buvo atsakinga už komunikavimą ir sudarė susitarimą dėl vežimo. Transporto užsakymas Lenkijos vežėjui „Jan Kawka Trans“ buvo išsiųstas 2022 m. lapkričio 18 d., apie 10.40 val. elektroniniu paštu. Vežėjas pateikė krovinių pasikrovimo duomenis: transporto priemonės ir priekabos valstybinius Nr. DW3RU90, GD6631X. Su šiuo vežėju anksčiau nebuvo bendradarbiaujama (vežėjas nebuvo žinomas), vežėjas nebuvo įtrauktas į transporto įmonių sąrašą. Kiti asmenys, veikę Lenkijos vežėjo pusėje nebuvo nustatyti, nei teikiant paraišką, nei bendraujant transporto užsakymo sudarymo metu. Taikant ir tvarkant transporto užsakymo programą buvo naudojami šie ryšio duomenys: 1) krovinių biržos TRANS.EU pokalbis; 2) el. paštas: transport@kawka-trans.eu; 3) mobilusis telefonas sms, +48 501225173. Tariamas vežėjas savo iniciatyva elektroniniu paštu pateikė: 1) ES transporto licenciją; 2) draudimo polisą; 3) įmokos sumokėjimo kvitą. Draudėjas neprašė iš vežėjo duomenų apie vairuotoją. Draudėjo darbuotoja V. S. nurodė, kad tariamo vežėjo duomenys buvo įvesti TRANS.EU krovinių biržoje ir Timocom krovinių biržoje, duomenys buvo panašūs, krovinių biržose buvo pateikti vienodi kontaktiniai duomenys, kurie buvo naudojami. Naudotoje krovinių biržoje nebuvo jokių nuorodų į tariamą vežėją ar jo reitingų, tariamas vežėjas krovinių biržoje registruotas nuo 2022 m. vasario 9 d. Draudėjos darbuotoja vizualiai patikrinimo CMR draudimą, draudimo patvirtinimas nebuvo patikrintas Lenkijos draudimo bendrovėje PZU, draudimo įmokos mokėjimas buvo patvirtintas brokerių įmonėje. Taip pat vizualiai patikrino vežėjo pateiktą transporto licenciją, naudojamas el. pašto adresas buvo patikrintas dvejose krovinių biržose – jis sutapo. Atsargumo dėlei ekspertas pažymėjo, kad CMR draudimo patvirtinime buvo įregistruotas tik vienas transporto priemonės vienetas, kurio registracijos Nr. WGM 0583G. Draudėjos darbuotoja patikrino draudimo patvirtinimo turinį, tačiau nebuvo patikrintos pagal praneštus valstybinius numerius į draudimo polisą įtrauktos transporto priemonės. Buvo patikrinta, ar vežėjo perduotas mokesčių mokėtojo numeris yra VIES sistemoje, jis buvo sistemoje. Ekspertas atsargumo sumetimais pažymėjo, kad Lenkijos valdžios institucijose, kai buvo prarastas krovinys, vežėjo mokesčių mokėtojo numeris vis dar buvo užregistruotas kaip aktyvus. Draudėjas netikrino vežėjo firminio blanko, nes tokio dokumento vežėjas nepateikė. Nebuvo tikrinamas fiksuoto telefono numeris ar fakso ryšys. Svetainėje TRANS.EU krovinių biržoje esantys visi ryšio duomenys buvo identiški ryšio duomenims pateiktuose dokumentuose. Tariamas vežėjas nepateikė jokių rekomendacijų, bet jų ir nebuvo prašoma. Atskirai vežėjo duomenų patikrinimas apmokestinamų įmonių duomenų bazėse nebuvo atliktas. Vežėjas nebuvo tiriamas ar tikrinamas internete. Sprendimą dėl galutinio darbo su vežėju priėmė draudėjo darbuotoja V. S. Tyrimo akte nurodyta, kad pasak draudėjos darbuotojos, krovinių biržos nesuteikia jokios informacijos apie vežėjų atranką ir nusikalstamas veikas, kurios gali būti padarytos. Ekspertas, kaip prevenciją priemonę nurodė, kad bent jau Timocom krovinių birža savo interneto svetainėje reguliariai skelbia informaciją apie prevenciją. Ekspertui paklausus, ar egzistuoja darbo instrukcijos ir procedūrinės instrukcijos, reglamentuojančios atranką ir naujų vežėjų patikrinimą, draudėjos darbuotoja V. S. nurodė, kad tokie draudėjos organizaciniai dokumentai neegzistuoja, vežėjų atranka, peržiūra ir patvirtinimas grindžiami tik atsakingų darbuotojų patirtimi, atliekant minėtus veiksmus tikrinami duomenys apie pareiškėjus krovinių biržose ir tai yra esminis kriterijus. Ekspertui pasiteiravus dar kartą, buvo patvirtinta, jog jokių rašytinių darbo instrukcijų ar procedūrinių instrukcijų šiuo klausimu nėra. Ekspertui paklausus apie patvirtinimo procedūrą ir dvigubos kontrolės principo įgyvendinimą, draudėjo darbuotoja nurodė, kad kiekvienas darbuotojas pats atsako už vežėjų tikrinimą ir atranką. Tyrimo akte, padarytos išvados, kad: 1) įmonė „Jan Kawka Trans“ buvo įregistruota, valdoma ir naudojama tik sukčiavimui – tai vadinamasis fantominis vežėjas; 2) pažeidėjai naudoja tik realiai egzistuojančius dokumentus (išrašas iš mokesčių mokėtojo, licencija) ir turėjo įregistruotą mokesčių mokėtoją kodą; 3) draudėjas atliko vežėjo patikrinimą viršijantį vidutinį lygį (palyginimas su žinomomis praktikoje taikomomis procedūromis).
Dėl draudimo sutarties sąlygų vykdymo ir draudimo išmokos (ne)priteisimo
23. Ieškovė šioje byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dėl 53 089,38 Eur draudimo išmokos priteisimo pagrįstumą įrodinėja remdamasi draudimo sutarties sąlygomis/ draudimo taisyklėmis bei tuo, kad 2022 m. lapkričio 25 d. įvykis (dingęs vežėjas ir krovinys) laikytinas draudžiamuoju (atsakovė neatšaukė savo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo), dėl ko atsakovei atsirado pareiga sumokėti draudimo išmoką pagal minėtą draudimo sutartį. Akcentuoja, kad ieškovei, kaip draudėjai, keliami nerealūs reikalavimai su kurių įvykdymu siejamas draudimo išmokos išmokėjimas. Kai kurie reikalavimai yra neįvykdomi, kiti neturi reikšmės įvykio atsiradimui, todėl šių veiksmų neatlikimas negali būti vertinamas kaip ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas.
24. Atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, motyvuodama draudimo taisyklių 10.1.8, 10.1.10 papunkčių nuostatomis ir argumentuodama, kad ieškovei, kaip savo veikos profesionalei ir verslininkei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai kurių tarp šalių kilusio ginčo atveju ji nepaisė. Ekspertai įvardijo daug atsargumo priemonių, į kurias ieškovė nebuvo atkreipusi dėmesio: su faktiniu vežėju nebuvo bendradarbiaujama anksčiau, jis galėjo būti patikrintas internete, draudėjas neprašė pateikti jokių duomenų apie konkretų vairuotoją, kuris atliks pervežimą, transporto biržoje nebuvo jokių nuorodų į vežėją ar jo reitingų; nebuvo tikrinamas fiksuoto telefono numeris arba fakso ryšys; tariamas vežėjas nepateikė jokių rekomendacijų ir jų nebuvo prašoma ir kt. Jeigu ieškovė būtų paisiusi draudimo sutartyje/ draudimo taisyklėse numatytų atsargumo priemonių, draudžiamasis įvykis, t. y. krovinio vagystė, nebūtų atsiradęs, todėl, pasak atsakovės, būtent ieškovės neatsargumas yra pirminė žalos, su kuria siejamas draudimo išmokos dydis, atsiradimo priežastis. Šis ieškovės elgesys atitinka didelį neatsargumą – ieškovės veiksmai buvo esminė aplinkybė, nulėmusi draudiminio įvykio atsiradimą, o tai yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
25. Byloje neįrodinėta, kad atsakovė krovinio dingimą pripažino nedraudiminiu įvykiu. Priešingai, byloje nėra ginčo, kad įvykis pripažintas draudiminiu, taip pat nėra ginčo dėl dingusio krovinio vertės. Atsakovės sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju nepriimtas, kaip ir nepateiktas joks įrodymas, patvirtinantis, kad buvo atšauktas 2023 m. kovo 31 d. priimtas sprendimas.
26. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų: ar ieškovė savo veiksmais (neveikimu) pažeidė draudimo sutarties/ draudimo taisyklių sąlygas, ko pasėkoje atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; ir kt.). Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006; ir kt.).
29. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-521/2004; ir kt.).
30. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo taisyklėse, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas draudimo objektas, draudžiamieji įvykiai, taip pat nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Draudimo sutartis sudaroma draudiko parengtų draudimo taisyklių pagrindu (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 straipsnio 4 dalis).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019; ir kt.).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo taisyklėmis pagrįstas draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas. Be to, draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016; ir kt.).
33. Sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimų, taikytina CK 6.187 straipsnyje nustatyta sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad individuali sutarties sąlyga yra sutarčių laisvės principo išraiška ir yra vykusių tarp šalių derybų rezultatas. Todėl ji nereikalauja tokių apsaugos būdų taikymo kaip standartinės sutarčių sąlygos, kurias iš anksto parengia viena šalis nederindama su kita šalimi. Kartu pripažįstama, kad galimos situacijos, kai nustatoma, jog draudimo liudijime (polise) įtvirtinta kaip individuali sutarties sąlyga iš tiesų yra standartinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018).
35. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiškiai apibūdinti draudimo rūšies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo išmoką. Būtent tokią praktiką šios kategorijos bylose formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2012; ir kt.).
36. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje draudimo sutartyje/ draudimo taisyklėse nėra aiškiai apibrėžtas nedraudiminis įvykis, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos. Šio sprendimo 21.3 punkte aptartos sąlygos, kai negalioja draudimo apsauga dėl apdraustosios ir (ar) jo darbuotojos tyčios. Pažymėtina, kad tyčia yra kaltės forma, tyčios formos – tiesioginė ir netiesioginė tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas). Tiesioginė tyčia – darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas baudžiamosios teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir jų norėjo. Netiesioginė tyčia – darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. CK 6.248 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Nors kitose CK nuostatose yra aptinkama ir didelio neatsargumo sąvoka, nė viena iš šių nuostatų lingvistiškai nesutampa su neatsargumo, žinant, kad žala greičiausiai bus padaryta, sąvoka, taip pat teisės aktuose ekspresis verbis nenumatoma, kad didelis neatsargumas yra kaltės forma, prilyginama tyčiai.
37. Šiuo atveju byloje draudėjos ir (ar) jos darbuotojų tyčia neįrodinėjama.
38. CK bei Draudimo įstatymas neapibrėžia atsargumo priemonių sampratos ir tiesiogiai neįvardina jų nesilaikymo teisinių pasekmių. Šis klausimas paliktas sureguliuoti draudimo sutartyje. Todėl būtent draudimo sutarties sąlygos turinys lemia, ar atsargumo priemonė nulemia pasekmes, susijusias su draudiko atsakomybės nebuvimu ar jos mažinimu, ar vis dėlto su draudimo rizikos pašalinimu (draudimo apsaugos išlygos taikymu). Draudimo įstatyme numatytų atsisakymo mokėti išmoką pagrindų nėra numatytos didelio neatsargumo sąlygos ir didelis neatsargumas kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką gali būti tik tuomet, kad įstatymas numato tokius atvejus (CK 6.1014 straipsnio 2 dalis). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis), t. y. įrodinėjimo našta tenka draudimo kompanijai.
39. Draudimo sutarties sąlygose pateikiamos didelį neatsargumą ar kitas kaltės formas nusakančios sąvokos turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje vartojamas atitinkamas sąvokas bei jų turinį. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama ir aiškinama kaip kaltės forma, kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 29 punktą; 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-219/2017 36 punktą). Taip pat didelis neatsargumas aiškinamas ir Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, VI.-3:101, p. 399).
40. Nagrinėjamu atveju nei draudimo sutartyje, nei draudimo taisyklėse nėra apibrėžiama sąvoka „didelis neatsargumas“. Draudimo taisyklių nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai ir teikia pagrindą daryti išvadą, kad draudimo taisyklių 7.14-7.15 punktuose nurodyta nedraudžiamųjų įvykių grupė nėra apibrėžta aiškiais įvykiais ar veiksmais, todėl draudėjos veiksmai turi būti vertinami kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Šiuo atveju ieškovės veiksmai (neveikimas) vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius asmens elgesį apibūdinančius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas, subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas asmens elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių.
41. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsargumo priemonių paskirtis yra įgalinti draudėją sudarius draudimo sutartį elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs) (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 123).
42. Šio sprendimo 22 punkte aptarti draudėjos darbuotojos veiksmai, atlikti pasirenkant naują vežėją ir konstatuota, kad draudėja atliko vežėjo patikrinimą viršijantį vidutinį lygį (palyginimas su žinomomis praktikoje taikomomis procedūromis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, negalima išvada, kad draudėja buvo visiškai nedėmesinga ar sąmoningai veikė siekdama neigiamų padarinių. Sutiktina, kad perleidžiant krovinio vežimą visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl ieškovė, kaip verslininkė, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti samdant vežėjus, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Tačiau negalima reikalauti iš draudėjos, nors ir savo srities profesionalės, užsiimančios tokiu verslu ne pirmus metus, to, kas neįmanoma, pavyzdžiui, kad ieškovė surinktų daugiau informacijos, negu pasamdytas ekspertas, kuris bylos duomenimis, taip pat negavo visos prašomos informacijos ir (ar) ieškovės konsultavimosi su specializuotomis tarnybomis (užsienio policijos, muitinės pareigūnais ir pan.).
43. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teigimu, kad eksperto išvadoje aiškiai konstatuota ieškovės, kaip draudėjos kaltė. Minėta, kad eksperto išvadoje konstatuota, jog draudėja atliko vežėjo patikrinimą viršijantį vidutinį lygį (palyginimas su žinomomis praktikoje taikomomis procedūromis), taigi nenustatytas sąmoningas draudėjos elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nebuvo pažeisti pakankamo dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog būtų pagrindas pripažinti draudėjos didelį neatsargumą.
44. Nors Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, šios nuostatos yra taikomos tuo atveju, kai sutartyje šalys nėra aptarusios, kad konkrečios aplinkybės bus laikomos nedraudžiamuoju įvykiu.
45. Nagrinėjamu atveju draudimo taisyklių 11.2.1 papunktyje nustatyta sąlyga, kad esant šiurkščiam įsipareigojimų pažeidimui draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką pagal apdraustojo kaltės sunkumą. Minėta, kad draudėjos tyčia neįrodinėjama. Ieškovės šiurkštus įsipareigojimų pažeidimas taip at nenustatytas.
46. Sprendimo 9-20 punktuose aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys sprendė klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo teigimu, kad trečiojo asmens (draudimo brokerio) darbuotojas peržengė jam įstatymu suteiktus įgaliojimus, ko pasėkoje jis nepagrįstai suteikė ieškovei viltį dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Priešingai, sprendimo 15 punkte aptarti trečiojo asmens generalinio direktoriaus veiksmai – duoti nurodymai pavaldiniui T. H. ne tik patikrinti informaciją, bet ir paruošti apmokėjimą už prarastą krovinį dėl netikrų vežėjų. Nepagrįstu laikytinas ir atsakovės atstovo teiginys, kad atsakovė nėra išreiškusi savo nuomonės dėl draudimo išmokos dydžio. Sprendimo 17 punkte aptarto rašto dėl pretenzijos kompensavimo turinys aiškiai patvirtina, kad trečiasis asmuo draudikų vardu siūlo 100 proc. dydžio kompensacijos išmokėjimą. Primintina, kad civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi (kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu) principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo neturėjo teisinio pagrindo ir (ar) įgaliojimų teikti ieškovei pasiūlymus dėl draudimo išmokos dydžio, arba, kad tokie trečiojo asmens (draudimo brokerio) veiksmai draudiko buvo atšaukti (CPK 178, 185 straipsnis).
47. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus nustatyta, kad tarp šalių vyko intensyvios derybos dėl draudimo išmokos dydžio, kurios iš atsakovės pusės buvo siejamos su draudimo santykių tęstinumu ir atitinkamai draudimo įmokų didėjimu sekančiam draudiminiam laikotarpiui. Atsakovo teigimu, kadangi ieškovė atsisakė tęsti sutartinius draudimo santykius, draudiko pateikti pasiūlymai nebetenka prasmės ir draudikas nėra jų saistomas. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad draudimo išmokos išmokėjimas nei Draudimo įstatyme, nei šalių draudimo taisyklėse nesiejamas su papildomomis sąlygomis, t. y. įstatymas nenustato, kad draudimo išmoka mokama, tik tuo atveju jei sutinkama su papildomomis draudiko sąlygomis.
48. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad draudimo kompanija neturėjusi pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką remiantis draudėjos didelio neatsargumo ir (ar) kaltės argumentu. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl prarasto krovinio vertės. Esant nurodytam, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės neišmokėtą 53 089,38 Eur draudimo išmoką (54 089,38 Eur – 1000 Eur). Pagrindų mažinti mokėtiną draudimo išmoką atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo (CK 6.256 straipsnis, 6.1014 straipsnio 1 dalis, Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 7-8 dalys, 108 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
49. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1500 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, siekiant ginčą išspręsti derybų būdu ir ruošiant ikiteisminę pretenziją (ieškinio priedai). Pažymėtina, kad pirmiausia šalys kilusius tarpusavio ginčus turi spręsti ne teismine tvarka, o tarpusavio derybų būdu, ir tik nepavykus kilusio ginčo išspręsti taikiai tikslinga kreiptis į teismą. Dėl to ieškovė pagrįstai pirmiausia siekė draudimo išmoką išieškoti ne teisminiu keliu kreipdamasi į atstovę ir turėdama pareigą pranešti apie draudiminį įvykį. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka.
50. CK 6.249 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
51. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys siekė susidariusią situaciją išspręsti ikiteisminėje stadijoje, ieškovės advokatė surašė ir išsiuntė atsakovei pretenziją, su kuria atsakovė viena vertus nesutiko, kita vertus, siūlė papildomas sąlygas draudimo išmokos išmokėjimui. Už suteiktą teisinę pagalbą ieškovė patyrė 1500 Eur išlaidų, kurias sudaro ikiteisminio ginčo reguliavimo išlaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė patyrė 1500 Eur išlaidų, susijusių su reikalavimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo ne teismo tvarka, kurios priteistinos iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
52. Patenkinus ieškinį, remiantis CK 6.210 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
55. Ieškovės patirtos išlaidas sudaro: 1044 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 380,54 Eur vertimo paslaugoms apmokėti, 4000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Pagrindų mažinti ar nepriteisti nurodytų išsamiai 2024 m. gegužės 7 d. prašyme (DOK-72178) detalizuotų ir pagrįstų išlaidų nenustatyta, atsakovė jų taip pat nenurodė. Išlaidos atatstovavimui neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas viso 5424,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
56. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lautoma“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lautoma“ (j. a. k. 300057584) iš atsakovės užsienio bendrovės „KRAVAG-Versicherungen“ (j. a. k. 12345678) 53 089,38 Eur (penkiasdešimt trys tūkstančiai aštuoniasdešimt devyni eurai 36 ct) draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5424,54 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt keturi eurai 54 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė