Civilinė byla Nr. e2S-495-524/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18879-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.3; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.8; 3.3.4.2.9

                 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. C. (V. C.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 15 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams V. C. ir B. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. S. (V. S.), V. Č., D. P., R. B.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1344-1044/2023 tenkintas iš dalies ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinys atsakovams V. C. ir B. S., t. y.:

1)       iš atsakovo ieškovei priteista 12 364,24 Eur žalos atlyginimas ir 150 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2)       iš atsakovės ieškovei priteista 150 Eur skolos ir 186,62 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3)       atsakovei iš ieškovės priteista 642,39 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4)       atsakovui iš ieškovės priteista 498,09 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5)       valstybei iš ieškovės priteista 55,38 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6)       valstybei iš atsakovo priteista 130,65 Eur bylinėjimosi išlaidų;

7)       valstybei iš atsakovės priteista 13,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-661/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

3.       Teisme 2024 m. birželio 4 d. gautas (DOK-87504) ir teisėjos 2024 m. birželio 6 d. rezoliucija priimtas atsakovo prašymas atnaujinti proceso nagrinėjimą civilinėje byloje                                         Nr. e2-1344-1044/2024 ir išnagrinėjus bylą priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės 2023 m. vasario 7 d. patikslintą ieškinį dėl 15 708,16 Eur priteisimo iš atsakovo ir 1 822,02 Eur ir 5 procentų didžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai.

4.       Atsakovas prašyme nurodė, kad faktinės ir teisinės aplinkybės bylos atnaujinimui yra šios: 1) ieškovės nutylėjimas ir nuslėpimas nuo teismo reikšmingos informacijos apie advokatų kontoros „Meidus ir Juzukonis“ neteisėtus veiksmus; 2) atsakovo teisinio interesuotumo nepraradimas po jo pašalinimo iš bendrijos narių; 3) iniciatyvinės grupės bendraskolių interesas kartu su bendrijos advokatės pagalba pašalinti iš pareigų esančią bendrijos vadovybę ir narį V. C., kadangi už devynis metus nėra sumokėtos privalomos įmokos už bendrijos ir bendraturčių R. R. ir V. C. patirtas išlaidas už bendrijos turto išlaikymą ir išsaugojimą; 4) bendraturčio ir bendrijos kreditoriaus V. C. teisė sulaikyti visą bendrijos turtą; 5) posėdžio dalyvių melaginga informacija ir suklastotų įrodymų, susijusių su Viktoro C. B. turto sulaikymu ir negrąžinimu; 6) advokatės prašymas priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyti žinomai melagingi šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai. Taip pat yra suklastoti dokumentai, dėl ko yra priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Teismas nusprendė ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Bylą išnagrinėjo šališka teisėja, pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

5.       Teisme 2024 m. liepos 8 d. gautas (DOK-103719) ieškovės atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1344-1044/2023 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Ieškovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Ieškovės vertinimu, atsakovas pateikė nemotyvuotą prašymą, kuris nėra paremtas konkrečiais duomenimis, taip pat prašyme suformuluoti neaiškūs motyvai. Atsakovas nenurodė, kada sužinojo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes – kokie žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tokio prašymo reikalavimo pagrindu negali būti priimtas palankus teismo sprendimas. Atsakovas neįvardijo jokių faktų (aplinkybių), kurie dėl tam tikros priežasties negalėjo būti patikrinti nagrinėjant bylą (nova reperta). Procesas gali būti atnaujinamas ne tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (faktų), bet išryškėjus esminėms ankstesnių procesų klaidoms. Teismui visos paminėtos aplinkybės buvo žinomos ir neturi esminės reikšmės. Pateiktos informacijos turinys nėra susijęs su ieškinio, ar atsikirtimų į ieškinį į juos sudarančiomis aplinkybėmis. Pateikti atsakovo faktai (aplinkybės) nepagrįsti jokiais duomenimis ir neturi esminės reikšmės išnagrinėtos bylos baigčiai bei teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės. Aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurių dar nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Tiek nauji faktai ir įrodymai (nova producta), tiek pasikeitusios aplinkybės paprastai yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, o ne kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

7.       Teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą                                          Nr. eA2-13867-845/2024 (dabar Nr. eA2-943-845/2025) pagal pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje                                     Nr. e3K-3-232-XX/2024 bus priimtas teismo procesinis sprendimas.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024 nutarė:

1)       panaikinti

 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria:

1.1)                      ieškovei iš atsakovo priteista 5 929 Eur žalos, 1807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

1.2)                      atsakovui iš ieškovės priteista 498,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

1.3)                      valstybei iš atsakovo priteista 130,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

2)       panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista;

3)       dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 929 Eur žalos atlyginimą priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;

4)       kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą;

5)       priteisti ieškovei iš atsakovo 762,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

6)       priteisti valstybei iš ieškovės 52,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

7)       priteisti valstybei iš atsakovo 78,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9.       Teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. eA2-13867-845/2024 (dabar Nr. eA2-943-845/2025) pagal pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą ir skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. sausio 14 d.

10.       Teisme 2024 m. gruodžio 16 d. gautas (DOK-188012) ir 2024 m. gruodžio 23 d. teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjo (atsakovo) prašymas laikinai sustabdyti vykdymo procesą civilinėse bylose Nr. e2-1344-1044/2024 ir Nr. eA2-13867-845/2024 iki tol, kol Lietuvos advokatūros advokatų taryba išspręs drausmės bylą dėl advokatės neteisėtų ir nekokybiškų teisinių paslaugų.

11.       Teisme 2024 m. gruodžio 23 d. gautas (DOK-191557) ieškovės atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl vykdymo sustabdymo, kuriuo prašoma atmesti atsakovo prašymą sustabdyti vykdymo procesą civilinėse bylose Nr. e2-1344-1044/2023 ir Nr. eA2-13867-845/2024 iki tol kol Lietuvos advokatūros advokatų taryba išspręs drausmės bylą dėl advokatės, kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir paskirti atsakovui ar jo atstovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu ir proceso vilkinimą, įpareigojant 200 Eur iš šios sumos sumokėti ieškovei, o likusią dalį valstybei.

12.       Teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-13867-845/2024 (dabar Nr. eA2-943-845/2025) nutarė pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1344-1044/2023 skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. sausio 14 d.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (atsakovo) prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-943-845/2025.

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, įrašant dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: „Priteisti iš pareiškėjo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 124748544, naudai 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

15.       Teismas skundžiamoje 2025 m. sausio 14 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių proceso atnaujinimui, svarbu pažymėti, kad jis kasacinį skundą grindė analogiškomis aplinkybėmis ir kasacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje pasisakė dėl šių aplinkybių – pripažino iš dalies pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra išsamiai motyvuota – joje atkartota dalis pirmosios instancijos teismo motyvų, o dėl dalies atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo išvestiniai, nepasisakyta (dėl teismo šališkumo, ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo). Tačiau kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad šie procesiniai bylos aspektai, dėl kurių nepasisakė apeliacinės instancijos teismas, nedaro įtakos sprendimui dėl bylos esmės, be to, nustatytą procesinį pažeidimą gali ištaisyti kasacinis teismas, dėl nurodytų argumentų pasisakydamas šioje nutartyje, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama. Remiantis nustatytais argumentais, kasacinis teismas skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 5 929 Eur žalos atlyginimo, panaikino ir dėl šio ieškinio reikalavimo priėmė naują sprendimą.

16.       Teismas skundžiamoje 2025 m. sausio 14 d. nutartyje pažymėjo, jog nustatytos faktinės aplinkybės, šios bylos nagrinėjimo dalykas, įpareigoja teismą vadovautis įsiteisėjusiose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir jų šioje byloje nekvestionuoja. Akivaizdu, jog pareiškėjas ginčija ne tik pirmos, apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, bet ir kasacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes tiek fakto, tiek teisės klausimais. Teismas pagal pakartotinai ir iš naujo negali nustatinėti šioje byloje jau nustatytų ir atsakovo (pareiškėjo) ginčijamų aplinkybių, nes būtų pažeistas vienas iš fundamentalių – teisės į teisingą teismą principas. Pareiškėjas prašė stabdyti bylą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad pateiktas kasacinis skundas ir teismas jo prašymą tenkino. Pareiškėjo pasirinktas modus operandi – ginčijimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių neatitinka sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto. Nors byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė nepraleidęs 3 mėnesių termino, teismo vertinimu, jis neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.

17.       Teismas skundžiamoje 2025 m. sausio 14 d. nutartyje nurodė, kad atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovei priteistinos jos 1 050 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, įvertinus ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, klausimo sudėtingumą, prašomos išlaidos yra protingos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra detalizuotos.

18.       Teismas skundžiamoje 2025 m. sausio 15 d. nutartyje nurodė, kad teismas 2025 m. sausio 14 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes, ištaisytina klaida 2025 m. sausio 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

19.       Atsakovas 2025 m. sausio 16 d. atskiruoju skundu prašo:

1)       panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1344-1044/2023;

2)       įpareigoti ieškovę per 30 dienų grąžinti atsakovui paskolintas lėšas bendrai 30 663,40 Eur sumai su 5 proc. metinių palūkanų bendrai 3 095,99 Eur sumai;

3)       panaikinti apylinkės, apeliacinio ir kasacinio teismų sprendimus ar nutartis civilinėse bylose Nr. e2-1344-1044/2023, e3K-3-232-378/2024, e2VP-10931-1044/2024, e2S-1262-894/2024 ir priimti naują sprendimą ar nutartį – ieškinį atmesti; 

4)       panaikinti apylinkės, apeliacinio ir kasacinio teismų sprendimus ar nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėse bylose Nr. e2-1344-1044/2023, e3K-3-232-378/2024,              e2VP-10931-1044/2024, e2S-1262-894/2024 ir priimti naują sprendimą ar nutartį dėl sudarymo ir paskirstymo bylinėjimosi išlaidų;

5)       pripažinti ieškovės atstovų procesinį elgesį bylinėjimosi išlaidų sudarymo ir paskirstymo metu netinkamu ir nesąžiningu;

6)       įpareigoti ieškovės atstovę J. R.-G. grąžinti ieškovei 4 670 Eur, 1050 Eur ir 870 Eur, kuriuos ji nesąžiningai gavo už netinkamas teisines paslaugas ieškovei;

7)       iš naujo įvertinti ir priteisti atsakovui 2 450 Eur, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

8)       sustabdyti atnaujintos bylos sprendimo ir nutarties vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovės stogo remonto įnašų likučių ir kreditoriaus panaudos lėšų iki bus išnagrinėta bylą dėl proceso atnaujinimo.

20.       Atsakovas 2025 m. sausio 23 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartyje.

21.       Atsakovas 2025 m. sausio 16 d. atskirajame skunde nurodo, kad su 2025 m. sausio 14 d. nutartimi kategoriškai nesutinka todėl, kad nepriimtas atsakovo prašymas dėl atnaujinimo minėtų bylų turi išskirtinį teisinį pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 lapkričio 28 d. nutartyje nieko nepasakė apie apylinkės ir apygardos teismų sprendime ir nutartyje nurodytų išskirtinių aplinkybių ir esminių teisės taikymo klaidų, susijusių su advokatės melagingu pakartotiniu ieškiniu – su ieškovės neteisėtu, nesąžiningu negrąžinimu kreditoriui V. C. panaudos lėšų už 2021-2024 metus: 214,71 Eur, 95,50 Eur, 2 500 Eur, 3 480 Eur, 1 878 Eur, 5 929 Eur, 150 Eur, nurodytų šios ieškinyje, ir bendros sumos 30 663,40 Eur nurodytos ieškovės apskaitos bylose su minėtų teismų netinkamu paskirstymu bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose                  Nr. e2-1344-1044/2023, e3K-3-232-378/2024, e2VP-10931-1044/2024 ir e2S-1262-894/2024 ir su kitų išskirtinių esminių aplinkybių ir esminių aiškinimo ir taikymo teisės normų klaidų, kurios nebuvo peržiūrėtos apeliacine ir kasacine tvarka, dėl kurių minėti teismai nieko nepasakė. Pareiškėjas prašymuose dėl bylos atnaujinimo dėstė išskirtines esmines bylos aplinkybes ir siekiant ištaisyti esmines bylos klaidas, susijusias su: 11 214,71 Eur, 95,50 Eur, 2 500 Eur, 3 480 Eur, 1 878 Eur, 5 929 Eur ir 150 Eur sumų priteisimu iš atsakovų ir ieškovės nesumokėjimu bendraturčiams V. C. ir R. R. jų patirtų išlaidų už ieškovės išlaikymą (434,43 Eur ir 33 379,19 Eur) ieškovės, apylinkės ir apygardos teismų sprendimais, kurie buvo priimti nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kurie pagrįstai lemia bylos atnaujinimą; ieškovės negrąžinimu bendraturčiui V. C. panaudos lėšų bendrai 30 663,40 Eur sumai su metinėmis 5 procentų palūkanomis; apylinkės ir kasacinio teismų netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu civilinėse bylose Nr. e2-1344-1044/2023,               e3K-3-232-378/2024, e2VP-10931-1044/2024 ir e2S-1262-894/2024.

22.       Atsakovas 2025 m. sausio 23 d. atskirajame skunde nurodo, kad teismas neištaisė rašymo apsirikimą, tačiau pakeitė nutarties rezoliucinę dalį, ją papildydamas ir nurodydamas, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tai daryti per klaidų ištaisymo institutą yra draudžiama. Ieškovės 2025 m. sausio 15 d. prašymas, kurio pagrindu buvo priimta 2025 m. sausio 15 d. nutartis, savo esme apskritai negali būti laikomas prašymu dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kadangi joks rašymo apsirikimas nebuvo padarytas. Be to, ieškovės 2025 m. sausio 15 d. prašymo rezoliucinėje yra suformuluotas prašymas papildyti nutartį, o ne ištaisyti nutartyje padarytus rašymo apsirikimus.

23.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovo 2025 m. sausio 16 d. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Ieškovė atsiliepime į atsakovo 2025 m. sausio 16 d. atskirąjį skundą nurodo, kad atskirajame skunde atsakovas nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos iš esmės bylos metu už               2012-2023 m. laikotarpį reiškia naujus reikalavimus, neva, tai atsakovas mokėjo už ieškovės išlaikymą, nurodo bendrijos kasą ir kitus finansinius skaičius, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Išryškintos sumos (30 653,40 Eur) neva ieškovės skola atsakovei yra ne kas kita kaip jo skola ieškovei, kurią jis pasisavino įvairiais būdais. Sąmoningai įtraukinėja kaip kreditorių buvusį bendrijos narį R. R., nors pastarasis buvo tik 4 mėnesius pirmininku, 2014 m., o po to pardavė garažą ir niekaip nėra susijęs su bendrija nuo 2014 m., nėra net bendrijos narys, o atsakovo įvardijamas kaip kreditorius. Akivaizdu, kad atsakovas ankščiau gaudamas pensiją 100 Eur (šiuo metu virš 400 Eur), meluoja apie savo įnašus ieškovei tokiomis sumomis, kurių nei niekas neprašė, nei buvo poreikis. Atsakovas melagingai ir tendencingai klaidina teismą jau 5 bylose nurodydamas, kad savo iniciatyva kreipėsi į Advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatei J. R.–G. Lietuvos advokatų taryba net nepriėmė atsakovo skundo dėl advokatės J. R.–G. galimai netinkamo profesinio elgesio. Atskirajame skunde neformuluojami jokie konkretūs su skundžiama nutartimi, susiję materialinio pobūdžio reikalavimai, kuriuos turėtų patenkinti aukštesnės instancijos teismas. Atsakovas piktnaudžiauja procesu atskirajame skunde išdėstė savo argumentus ir motyvus dėl teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties, tačiau neaiškiai suformulavo savo reikalavimą apeliacinės instancijos teismui. Reiškiami reikalavimai neatitinka apeliacinės instancijos teismo teisių, išnagrinėjus apeliacinį skundą.

25.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovo 2025 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 120 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26.       Ieškovė atsiliepime į atsakovo 2025 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą nurodo, kad teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartyje akivaizdžiai apsiriko, nes motyvuojamoje dalyje nurodyta kokia konkrečiai sumą priteisė ieškovei iš atsakovo, tačiau dėl rašymo apsirikimo šios priteistos konkrečios 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos teismas iš motyvuojamosios dalies neperkėlė į rezoliucinę dalį. Šiuo konkrečiu atveju rezoliucinės dalies papildymas motyvuojamos dalies nurodytomis aplinkybėmis negali būti vertinama kaip sprendimo esmės pakeitimas. Teismo sprendimas (nutartis) yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių. Netikslumas atsirado dėl teismo akivaizdaus rašymo apsirikimo. Šios klaidos ištaisymas nekeičia teismo nutarties esmės, todėl ši klaida teismo ištaisyta pagrįstai ir teisėtai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Atskirieji skundai atmestini.

 

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

 

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

28.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

29.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovo V. C. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-943-845/2025 pagal ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams V. C. ir B. S. dėl žalos atlyginimo, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis, kuria nutarta ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, įrašant dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: „Priteisti iš pareiškėjo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 124748544, naudai 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

30.       Atskirasis skundas dėl 2025 m. sausio 14 d. nutarties iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nutartyje dėstomos nereikalingos faktinės ir teisinės aplinkybės ir perrašinėjamos ankstesnių apylinkės, apygardos ir kasacinio teismų procesinių dokumentų tekstai, tuo metu, kai atsakovas dėl bylos atnaujinimo dėstė išskirtines esmines bylos aplinkybes siekiant ištaisyti esmines bylos klaidas.

31.       Atskirasis skundas dėl 2025 m. sausio 15 d. nutarties iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi 2025 m. sausio 15 d. nutartimi yra keičiama 2025 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinė dalis, ją papildant nurodymu apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o tai daryti per klaidų ištaisymo institutą draudžiama.

 

Dėl skundžiamos 2025 m. sausio 14 d. nutarties teisėtumo

 

32.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje                            Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje 2025 m. sausio 14 d. nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.

33.       Kaip minėta, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1344-1044/2023 tenkintas iš dalies ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinys atsakovams V. C. ir B. S.

34.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-661/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

35.       Teisme 2024 m. birželio 4 d. gautas (DOK-87504) ir teisėjos 2024 m. birželio 6 d. rezoliucija priimtas atsakovo prašymas atnaujinti proceso nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-1344-1044/2024 ir išnagrinėjus bylą priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės 2023 m. vasario 7 d. patikslintą ieškinį dėl 15 708,16 Eur priteisimo iš atsakovo ir 1 822,02 Eur ir 5 procentų didžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, be kita ko, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį ir toje dalyje priėmė naują sprendimą.

37.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

38.       Taigi, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas 2024 m. birželio 4 d. teisme gautu prašymu kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ne tik turėdamas galimybę apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais, tačiau tokia galimybe vėliau ir pasinaudojo – 2024 m. birželio 26 d. pateikė kasacinį skundą, kuris buvo išnagrinėtas ir iš dalies tenkintas. Taigi visas aplinkybes ir argumentus dėl kurių, atsakovo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis pažeidė atsakovo įstatymų saugomas teises ar teisėtus interesus, ir kuriuos nurodė prašyme atnaujinti procesą, atsakovas turėjo galimybę nurodyti ir kasaciniame skunde, kadangi jis teisme buvo gautas jau po prašymo atnaujinti procesą. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2024 m. birželio 4 d. teisme gautame prašyme dėl proceso atnaujinimo ginčija aplinkybes, dėl kurių yra net pasisakyta kasacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Akivaizdu, kad tenkinant atsakovo 2024 m. birželio 4 d. teisme gautą prašymą atnaujinti procesą būtų tik sudaryta galimybė atsakovui dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, atsirastų teisinis neapibrėžtumas. Vertinant tai, jau vien dėl šių priežasčių atsakovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkintinas.

39.       Antra, atsakovas 2024 m. birželio 4 d. teisme gautame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog procesas gali būti atnaujinamas dėl to, kad: 1) įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų suklastojimas dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 2) teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 3) kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 4) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

40.       CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

41.       CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, be kita ko, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, yra viena iš sąlygų atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

42.       Atsakovas 2024 m. birželio 4 d. teisme gautame prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo ir neteikia įrodymų patvirtinančių kada konkrečiai sužinojo apie kiekvieną aplinkybę, jo manymu, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, pavyzdžiui, kada sužinojo, kad buvo pateikti suklastoti dokumentai, kad bylą nagrinėjo šališka teisėja, kad buvo teikiami žinomai melagini šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai ir t. t.

43.       Be to, CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad atsakovas neįrodė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

44.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021). Atsakovas nepateikė ir nenurodė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas minėtoje civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad atsakovė neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

45.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Atsakovas buvo bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, šalimi – atsakove. Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti egzistuojant pagrindą proceso atnaujinimui, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

46.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde (CPK 366 straipsnio 2 dalis). Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio (-ios) įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 30 punktas). Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 21 straipsnis). Atsakovas, 2024 m. birželio 4 d. teisme gautame prašyme nurodė, kad bylą išnagrinėjo šališka teisėja G. S., t. y. pirmojoje teismo instancijoje bylą nagrinėjusi teisėja. Vadinasi atsakovas šiuo pagrindu galėjo remtis apeliaciniame ir kasaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti egzistuojant pagrindą proceso atnaujinimui, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

47.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024). Atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, todėl esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti egzistuojant pagrindą proceso atnaujinimui, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

48.       Atsakovas atskirajame skunde papildomai nurodo, kad prašydamas atnaujinti procesą nurodė išskirtines esmines bylos aplinkybes. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Atsakovas nenurodo aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o tapo žinomos tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti egzistuojant pagrindą proceso atnaujinimui, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

49.       Atsakovas nenurodė, neįrodinėjo ir teismas nenustatė kitų CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Kita vertus, visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme, o konkrečiai – parengiamojoje proceso stadijoje. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Taigi, atsakovo atskirajame skunde nurodomi nauji proceso atnaujinimo pagrindai, net jei ir būtų, jie negalėtų būti įrodinėjami ir nesudarytų pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, nes jie pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Atsižvelgiant į minėtą, taip pat visiškai nepagrįsti nauji atskirojo skundo reikalavimai panaikinus skundžiamą nutartį ir atnaujinus procesą, kurie nebuvo nurodyti atsakovo 2024 m. birželio 4 d. teisme gautame prašyme dėl proceso atnaujinimo, pavyzdžiui, įpareigoti ieškovę per 30 dienų grąžinti atsakovui paskolintas lėšas bendrai 30 663,40 Eur sumai su 5 proc. metinių palūkanų bendrai 3 095,99 Eur sumai ir kt.

50.       Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti atskirojo skundo dėl 2025 m. sausio 14 d. nutarties ir atsiliepimo į šį atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

51.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2025 m. sausio 14 d. pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

 

Dėl skundžiamos 2025 m. sausio 15 d. nutarties teisėtumo

 

52.       CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 276 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).

53.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

54.       Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą motyvuojamojoje dalyje išsprendė visiškai ir tik šios išvados neįrašė į rezoliucinę dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nenagrinėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo ir tik papildė 2025 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, nepakeisdamas to kas jau buvo 2025 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įrašyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad 2025 m. sausio 15 d. nutartis laikytina labiau nutartimi priimta taisant 2025 m. sausio 14 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, t. y. įrašant praleistą sakinį, o ne išnagrinėjant klausimą.

55.       Kita vertus, CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės ar buvo priimta nutartis dėl rašymo apsirinkimo ištaisymo, ar būtų priimta papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovui įtakos nedaro. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teisme buvo gautas dar 2024 m. rugpjūčio 7 d. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui teikti motyvus ir argumentus dėl šio prašymo. Motyvai ir argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo nurodyti 2025 m. sausio 14 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje.

56.       Taigi, tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo taisymo papildydamas 2025 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, o ne bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė priimdamas atskirą papildomą nutartį, joje pakartodamas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje nurodytus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo motyvus, nei atsakovui, nei ieškovei nesutrukdė atsikertant į pirmosios instancijos teismo argumentus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą skųsti apeliacinės instancijos teismui.

57.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, be kita ko, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2025 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat laikytina pagrįsta ir teisėta.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

58.       Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 15 d. nutartimis tinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirųjų skundų argumentais skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

 

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

60.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistomis, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovės naudai.

61.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimus į atsakovo atskiruosius skundus. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovo ieškovei.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 15 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ieškovei 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai priteisi iš atsakovo V. C. (V. C.) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė