Civilinė byla Nr. e2-1498-960/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27127-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.;
(S)
2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant ieškovui L. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, ieškovo UAB „Resvika“ atstovui L. P., advokato padėjėjai Eglei Pranskūnienei, atsakovo atstovui Kęstučiui Gedvilui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Resvika“ ir L. P. ieškinius atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoką, 744,04 Eur turtinės žalos draudimo išmoką, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, Balstogės g. – Rasų g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Lexus IS220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K. atsitrenkė į UAB „Resvika“ priklausantį motociklą „HONDA GL 1800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo L. P.. Kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė automobilio vairuotoja, kurios civilinė atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas, o L. P. padaryta turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio metu L. P. patyrė čiurnos sumušimą, kelio sąnario srities sumušimą, kairio kelio nubrozdinimus, čiurnos kairės kojos priekinės dalies nubrozdinimus. Įvykęs eismo įvykis ir jo pasekmės nulėmė L. P. dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, judėjimo nepatogumus. Ieškovui buvo sunku vaikščioti bei vairuoti automobilį. Teko gerti nuskausminamuosius, atsirado šašai. Ilgą laiką buvo jaučiami skausmai, koja buvo patinusi. Ieškovui buvo apribota galimybė tinkamai vykdyti darbo funkcijas, susijusias su greitu reagavimu atvykstant pas klientus. Dėl patirtos traumos ieškovas buvo priverstas naudotis ramentais, buvo priverstas prašyti aplinkinių pagalbos, jautėsi pažemintas. Dėl vartojamų vaistų nuo skausmo ir tepalų ieškovas patyrės 20,00 Eur išlaidas, kurias atsakovas atlyginimo. Net pusė metų po įvykio ieškovas jautė nesaugumo jausmą, nerimą. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 2 000 Eur. Atsakovas ieškovui atlyginimo tik jos dalį sumokėdamas 600,00 Eur. Eismo įvykio metu buvo sugadinti ieškovui priklausantys daiktai: šalmas „Shubert M1 su specialiu dažymu, kuris įgytas parodoje Lenkijoje 2018 metais už 529,00 Eur; laisvų rankų įranga „Scalaraider Smart Pack“, kuri įgyta pardoje Lenkijoje 2018 metais už 299,00 Eur su 35,00 Eur jos įmontavimo į šalmą išlaidomis; kojinės „Cerutti 1881“, įgytos Italijoje už 15,00 Eur; pirštinės „Higway“, kurios įgytos parodoje Lenkijoje 2018 metais už 25,00 Eur; kelnės „Hugo Boss“, kurios įgytos Italijoje 2018 metais už 178,00 Eur; telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“, kuris įgytas 2018 m. kovo 8 d. internete už 550,00 Eur; batai „CAT“, kurie įgyti parodoje Lenkijoje 2018 metais, už 169,00 Eur; striukė „BMW streetguard“, kuri įgyta parodoje Lenkijoje 2018 metais už 769,00 Eur. Visi šie daiktai buvo ganėtinai nauji, nes buvo įgyti vos prieš kelis mėnesius. Atsakovas už šiuos sugadintus daiktus pervedė 995,96 Eur išmoką. Kilus ginčui, ieškovas kreipėsi į turto vertintoją, kuris įvertino šio turto kainą viso 1 725,00 Eur: 340,00 Eur – šalmas; 130,00 Eur – džinsai; 90,00 Eur – batai; 260,00 Eur laisvų rankų įranga; 630,00 Eur – striukė; 250,00 Eur – telefonas; 10,00 Eur – kojines; 15,00 Eur - pirštinės; 35,00 Eur laisvų rankų įrangos įmontavimo išlaidos, t.y. viso žala 1760,00 Eur.
Ieškovas UAB „Resvika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, o vėliau atsisakė nuo dalies reikalavimų ir pareikė galutinius reikalavimus dėl 495,87 Eur žalos atlyginimo draudimo išmokos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo. Ieškinį grindė tuo, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, Balstogės g. – Rasų g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Lexus IS220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K. atsitrenkė į UAB „Resvika“ priklausantį motociklą „HONDA GL 1800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo L. P.. Kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė automobilio vairuotoja, kurios civilinė atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Dėl eismo įvykio UAB „Resvika“ patyrė nuostolius dėl apgadinto motociklo, jo transportavimo, kurias atlyginimo atsakovas. Ieškovui atsakovas neatlygino 495,87 Eur patirtų išlaidų, susijusių kito motociklo nuoma. Po eismo įvykio motociklas buvo remontuojamas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. spalio 20 d. ir ieškovas negalėjo juo naudotis. Siekiant užtikrinti įmonės veiklos nepertraukiamumą, teikiamų paslaugų tęstinumą, iki įmonėje atsilaisvino kita transporto priemonė, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo išnuomotas kitas analogiškas motociklas pagal pigiausią pasiūlymą. Tuo metu ieškovas neturėjo kitos laisvos transporto priemonės, todėl nuomos išlaidos buvo būtinos.
Atsakovas atsiliepime į ieškovo L. P. ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonės „Lexus IS220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. 2018 m. rugsėjo 12 d. Balstogės – Rasos g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. K. vairuodama anksčiau paminėtą automobilį, atsitrenkė į ieškovui priklausančio motociklo „Honda GL 1800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas ir asmeninaisi ieškovo daiktai. Atsakovas ieškovui L. P. išmokėjo draudimines išmokas: 600,00 Eur už patirtą neturtinę žalą, 20,00 Eur už gydymo išlaidas, 995,96 Eur už sugadintus asmeninius daiktus. Viso – 1 615,96 Eur. Atsakovas mano, jog jo išmokėta 600,00 Eur neturtinės žalos išmoka yra teisinga ir pagrįsta bei atitinka teismų praktiką. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam būtų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, kaip buvo sprendžiama jo nurodytoje teismų praktikoje. Ieškovas nepatyrė jokių kaulų lūžių bei gyvybiškai svarbių organų sumušimo. Medicininėse dokumentuose nurodyti ieškovo sveikatos sutrikdymai galėtų būti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dėl tokių sveikatos sutrikdymų neturtinė žala pagal teismų praktiką svyruoja nuo 300 iki 600 Eur. Atsakovas pripažįsta, jog eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė fizinį skausmą. Iš ieškovo socialiniame tinkle paskelbtų nuotraukų matytu, jog po 3 dienų nuo eismo įvykio ieškovas pozuoja Vokietijoje prie katedros be ramentų, vėliau bare vartoja alkoholinius gėrimus. Dar po dviejų savaičių ieškovas patalpina nuotrauką kur su draugu eina be ramentų. Dar vėliau ieškovas dalyvauja baikerių sueigoje su kitu motociklu. Atsakovas apžiūrėjo visus ieškovo nurodytus daiktus ir akivaizdu, jog jie nenauji, matosi jų nusidėvėjimas (šalmo, striukės vidinės etiketės išsidėvėję, pirštinių apsitrynusi oda, išsidėvėję užsegimai, telefonas turi daugybinius apgadinimus, batai aptrinti iš visų pusių, batų padas sulūžęs keliose vietose, sukaltas vinimis). Dėl šių priežasčių sugadintų daiktų vertės nustatymas atliktas taikant palyginamąjį metodą. Atsakovas tokiu būdu daiktų vertę įvertino 927,00 Eur. Ieškovui pateikus skundą Lietuvos bankui, Lietuvos bankas žalos dydį padidino iki 995,96 Eur. Ieškovas nepagrįstai už senus ir nusidėvėjusius daiktus prašo priteisti naujų daiktų vertę.
Atsakovas atsiliepime į ieškovo UAB „Resvika“ ieškinį nurodė, jog su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonės „Lexus IS220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. 2018 m. rugsėjo 12 d. Balstogės – Rasos g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. K. vairuodama anksčiau paminėtą automobilį, atsitrankė į ieškovui priklausantį motociklą „Honda GL 1800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas ir ieškovo L. P. daiktai. Atsakovas ieškovui UAB „Resvika“ viso išmokėjo 3 936,10 Eur, 222,42 Eur, 167,66 Eur draudimines išmokas ir nesutinka atlyginti 495,87 Eur išlaidas dėl pakaitinio motociklo nuomos. Motociklas yra sezoninė transporto priemonė, todėl ieškovas didelę metų dalį aptarnauja klientus su kitomis transporto priemonėmis ir tai netrukdo jo veiklai. Neaišku kokias neatidėliotinas darbo funkcijas turėjo vykdyti ieškovas nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Motociklas buvo išimtinai naudojamas ieškovo UAB „Resvika“ vadovo L. P. asmeninėms kelionėms Skandinavijoje ir vakarų Europoje, kas įrodo motociklo naudojimą ne įmonės, o asmeniniais L. P. poreikiais. Motociklo numeriai paženklinti baikerio (duomenys neskelbtini) logotipu, kuriam priklauso pats ieškovas L. P.. Išnuomotas motociklas „BETA 430RR“ visai kitos kategorijos motociklas skirtas moto krosui ir bekelėms, o eismo įvykio metu sugadintas motociklas buvo skirtas važiuoti plentu. Įtarimų kelia ir nuomos sutarties sudarymo data 2018 m. rugsėjo 17 d., kai nuomos terminas kitas. Tai leidžia abejoti kaip buvo galima iš anksto žinoti apie atsiradusį 4 dienų poreikį nuomai. Įtarimų kelia ir kitą dieną po eismo įvykio išleistas įmonės įsakymas, kuris sudarytas dėl akių. Ieškovas UAB „Resvika“ turi ir daugiau motociklų ir kitų transporto priemonių, kurias sėkmingai buvo galima panaudoti įmonės veikloje.
Teismo posėdžio metu ieškovo L. P. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog šioje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovo drabužiai buvo įgyti neseniai prieš eismo įvykį, todėl turi būti vertinami kaip nauji. Vertinimo ataskaitoje nebuvo vertinamas nusidėvėjimas.
Teismo posėdžio metu ieškovas L. P. paaiškino, jog eismo įvykio metu buvo nubrozdinta jo kairė koja (čiurna ir kelio dalis), buvo sumuštas kairės kojos kulnas, nubrozdintas kairės rankos delnas. Eismo įvykio metu buvo nemažai transporto. Jis sustojo ir pajuto smūgį į motociklo galinę dalį, Nuo smūgio jis buvo nublokštas ir vertėsi. Šalmu trankėsi į žemę. Atsistojęs atsisėdo ant bordiūro. Pats priėjo prie automobilio vairuotojos, kuri buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Iš pradžių nejuto jokio skausmo. Po eismo įvykio turėjo vykti į iš anksto suplanuotą darbo kelionę į Miuncheną. Planavo važiuoti su motociklu, o dėl patirtų sužalojimų reikėjo keisti planus ir ieškoti vairuotoją. Po eismo įvykio vaikščiojo su ramentais ir jam buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Iš aplinkos sulaukdavo daug klausimų dėl savo tokios būklė ir turėjo gaišti laiką vis aiškindamas kas nutyko. Dėl jaučiamo skausmo, turėjo pakeisti planus ir iš darbo kelionės grįžti anksčiau. Skausmą jautė apie du mėnesius. Eismo įvykio metu buvo sužaloti jo daiktai, kurie buvo beveik nauji, nes neseniai buvo nupirkti. Šalmą pirko parodoje Lenkijoje už 529 Eur ir po eismo įvykio jis negali būti naudojamas, nes buvo nubrozdintas, įspaustas ženklas. Šiuo metu jis yra utilizuotas, bet po eismo įvykio dar buvo ji kelias dienas panaudojęs. Striukę su „BMW“ ženklu pirko už 770 Eur. Po eismo įvykio buvo nubrozdinta kairė ranka, padarytas įplyšimas. Etiketė buvo nublukusi dėl naudojimo. Šiuo metu ji nenaudojama. Pirštinės buvo pirktos už 25,00 Eur. Po eismo įvykio buvo suplyšusi kairės pirštinės delno dalis ir ji netinkama naudoti. Laisvų rankų įranga buvo pirkta Lenkijoje už 299 Eur. Po eismo įvykio buvo pažeistas jos korpusas, atsirado traškėjimas, todėl netinka naudojimui. Kojinės buvo pirktos Italijoje už 15 Eur. Eismo įvykio metu suplyšo kojinė, todėl negali būti naudojama. Batai buvo nupirkti už 169,00 Eur. Po eismo įvykio buvo nubrozdinta kairio bato oda, todėl jie netinkami naudojimui. Batų padas važiuojant motociklu daug dėvisi. Sutvirtinta vinimis buvo dėl didesnio ilgalaikiškumo suteikimo. Kelnės buvo pirktos už 179 Eur. Po eismo įvykio buvo suplėšyta kairė jų pusė. Telefoną pirko už 550 Eur. Eismo įvykio metu skilo telefono stiklas, jis neįsijungia ir neveikia. Daiktų įsigijimo dokumentų neturi, jie buvo pirkti už grynuosius pinigus. UAB „Resvika“ verčiasi kavinių ir restoranų įranga, taip pat prekiauja ir nuomoja motociklus. Kaip įmonės vadovas su motociklu važinėja pas klientus. Iki šio įvykio su motociklu buvo važiavęs ilgą kelionę. Pakaitinis motociklas buvo nuomotas 4 dienas, nes tiek dienų draudikas buvo sutikęs apmokėti. Nors įmonė turėjo ir kito transporto, buvo susiklosčiusi situacija, jog negalėjo jo naudotis savo veikloje, todėl reikėjo nuomotis. Nuomavo motociklą dėl to, kad su juo greičiau ir patogiau galima nuvažiuoti pas klientus, o su automobiliu tai užtrunka žymiai ilgiau ir nepatogiau. Išnuomotas motociklas buvo prastesnės komplektacijos ir pasirinktas arčiausiai nuo ieškovo buveinės. Nuoma buvo derinama su atsakovu, kuris vis keitė savo poziciją.
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Resvika“ atstovė advokato padėjėja Eglė Pranskūnienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškovas prašo priteisti išlaidas už motociklo nuomą tik už 4 dienas, nors poreikis buvo ir ilgesniam terminui.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Kęstutis Gedvilas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog tarp šalių kilo esminis ginčas ar daiktus reikia vertinti kaip naujus ar nusidėvėjusius. Lietuvos bankas pritarė atsakovo atliktiems žalos apskaičiavimams. Atsakovo atlyginta žala atitinka teismų praktikos priteisiamus dydžius. Ieškovas patyrė tik nubrozdinimus, kuriems gydymas nebuvo teikiamas, o ieškovas kreipėsi tik dėl medicininės pažymos. Nuomos išlaidos nebuvo būtinos. Ieškovas galėjo pigiau nuomotis automobilį.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, jog vertino ieškovo sužalotą turtą. Nustatinėjo tik šio turto rinkos vertę ir nevertino nusidėvėjimo, nes tai nebuvo nurodyta užduotyje, t. y. užduotis buvo rasti rinkoje naują analogišką prekę ir nustatyti jos vertę.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, jog prieš 2 metus važiavo automobiliu ir atsitrenkė į motociklą. Labai išsigando. Prie jos priėjo motociklininkas ir ją ramino, sakė, jog viskas jam gerai.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. B. – P. paaiškino, jog ji yra ieškovo sutuoktinė ir UAB „Resvika“ darbuotoja. Vyras pranešė, jog pateko į eismo įvykį ir jam nieko nelūžo. Grįžęs namo ieškovas jautėsi sukrėstas. Vakare jam pradėjo skaudėti koją ir ji davė vaistų nuo skausmo. Ieškovas skausmus jautė apie vieną mėnesį. Po dviejų dienų nuo eismo įvykio ieškovui reikėjo važiuoti į užsienį, todėl teko vykti su automobiliu ir dar ieškotis vairuotojo, nes pats ieškovas negalėjo vairuoti. Ieškovas turėjo ramentus ir jam buvo sunku vaikščioti. Kartu su ieškovu būdami Italijoje pirko jam kelnes už apie 180,00 Eur ir kojines už apie 15,00 Eur. Ieškovo patirti sužalojimai apsunkino jo galimybes vaikščioti, jis sulaukė iš aplinkos daug klausimų dėl įvykio. UAB „Resvika“ motociklas buvo naudojamas įmonės veikloje važiuojant pas klientus ir ieškovas planavo juo vykti į užsienį. Po eismo įvykio apie mėnesį buvo išnuomotas pakaitinis motociklas, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje. Įmonė turi ir kitus motociklus, bet jie būna išnuomojami, parduodami, remontuojami.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. paaiškino, jog yra ieškovo draugu ir UAB „Resvika“ darbuotoju. Kartu su ieškovu prieš du metus buvo Lenkijoje, kur ieškovas pirko šalmą už 550 Eur, laisvų rankų įrangą už 300 Eur, pirštinės už 25 Eur, batus už apie 200 Eur. Už šias prekes ieškovas mokėjo grynais pinigais. Po eismo įvykio ieškovas vaikščiojo su ramentais, jam buvo sunku judėti.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. D. paaiškino, jog yra UAB „Resvika“ darbuotoju. Po įvykio matė direktorių su ramentais. Turėjo netikėtai vykti kartu su ieškovu ir jo žmona į Miuncheną su automobiliu, nes ieškovas negalėjo vairuoti. Užsienyje ieškovas vaikščiojo su ramentais ir turėjo judėjimo problemų. Iš užsienio grįžo vieną dieną anksčiau nei prieš tai planavo. Įmonėje ieškovas darbo reikalais važinėjo motociklu. Pas klientus užsienyje vyko taip pat su motociklu.
Ieškovo L. P. ieškinys atmetamas, o UAB „Resvika“ ieškinys tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.
Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu darytina išvadą, jog tarp šalių nekilo ginčo ir šalys pripažįsta bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, jog atsakovas (Seesam Insurance AS teisių perėmėjas) nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. apdraudė automobilio „Lexus IS220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), valdytojo civilinę atsakomybę. 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, Balstogės g. / Rasų g. įvyko eismo įvykis, kurio metu Automobilis, kurio valdytoja pripažino kaltę dėl eismo įvykio, atsitrenkė į ieškovo L. P. vairuojamą ir UAB „Resvika“ nuosavybės teise priklausantį motociklą „Honda GL 1800“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) (toliau - Motociklas). Eismo įvykio metu buvo apgadintas Motociklas, buvo apgadintas L. P. turtas ir sutrikdyta L. P. sveikata.
Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir iš viso išmokėjo L. P. draudimines išmokas: 600,00 Eur neturtinę žalą; 995,96 Eur turtinę žalą dėl ieškovo sugadintų daiktų (šalmo – 200,00 Eur, pirštinių – 15,00 Eur, striukės – 270,66 Eur, batų – 20,00 Eur, kelnių – 48,00 Eur, laisvų rankų įrangos – 183,30 Eur, kojinių – 10,00 Eur , telefono -244,00 Eur). Tarp šalių šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo L. P. patirtos neturtinės ir turtinės žalos dydžio.
Atsakovas išmokėjo ieškovui UAB „Resvika“ draudimines išmokas: 3 936,10 Eur už motociklo remontą, 222,42 Eur už motociklo prekinės vertės netekimą, 16,42 Eur už kelionę trumpalaikės nuomos automobiliu, 167,66 Eur už sugadintą veidrodėlį. Atsakovas neišmokėjo ieškovui UAB „Resvika“ jo reikalaujamų 495,87 Eur patirtų išlaidų už motociklo nuomą ir šioje byloje tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti šias išlaidas.
Šios teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, atsakovui kilo pareiga eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėti patirtos žalos dydžio draudimines išmokas.
Dėl ieškovo L. P. patirtos turtinės žalos nustatymo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog anksčiau nurodyto eismo įvykio metu buvo sugadinti ieškovui L. P. priklausantys daiktai: šalmas, pirštinės, striukė, batai, laisvų rankų įranga, kojinės, telefonas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog šie daiktai yra tinkami toliau naudoti. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas apskaičiuodamas ieškovui draudimo išmoką ir ją išmokėdamas, nevertino daiktų likutinės vertės, kas pagrindžia jo paties pripažinimą, jog šie daiktai yra netinkami naudoti ir po eismo įvykio neturi likutinės vertės. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatant ieškovui patirtos žalos dydį, turi būti laikoma, jog daiktai eismo įvykio metu buvo visiškai sugadinti ir neturi jokios likutinės vertės.
Susipažinus su bylos esančiais rašytiniais įrodymais matyti, jog atsakovas apskaičiuodamas išmokėtiną draudimo išmoką dėl anksčiau paminėtų daiktų ją apskaičiavo atsižvelgdamas į tai, jog tai nenauji daiktai, o ieškovas pareikštame ieškinyje prašė priteisti draudimo išmoką apskaičiuotą pagal šių naujų prekių kainą, t. y. ieškovas ieškinį grindė remdamasis tuo, jog jam turi būti atlyginta naujų daiktų kaina, o atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovui turi būti atlyginta vidutinė tokių padėvėtų daiktų kaina.
CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, jog asmens patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o tai reiškia, jog asmuo patyręs žalą turi būti grąžintas į tą pačią turtinę padėtį, kurioje buvo iki žalos padarymo momento. Jeigu asmuo būtų grąžintas į geresnę turtinę padėtį, tokiu atveju būtų galima konstatuoti jo praturtėjimą, o jeigu žala jam būtų visiškai neatlyginta, tai nepagrįstai pablogintų jo turtinę padėtį, o visa tai neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas L. P. pripažino, jog anksčiau paminėti daiktai buvo įgyti neseniai iki eismo įvykio ir jie buvo naudoti. Šios aplinkybės bei byloje esančios apgadintų daiktų nuotraukos, kuriose yra matomi šių daiktų nusidėvėjimo požymiai, leidžia teismui spręsti, jog ieškovo L. P. eismo įvykio metu sugadinti daiktai negali būti laikytini naujais. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog daiktas buvo įgytas neseniai, neleidžia spręsti apie šio daikto naujumą, nes daikto naujumą nulemia naudojimosi juo intensyvumas ir daikto nusidėvėjimo požymių atsiradimas, t. y. įgijus drabužį ir jį nedėvint, neišpakavus iš pakuotės, jis net po 1 metų galėtų būti laikomas nauju ir civilinėje apyvartoje dalyvauti kaip nauja prekė ir priešingai, intensyviai dėvimas daiktas jau net po vieno mėnesio gali būti visiškai nusidėvėjęs. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog nustatant daikto vertę turi būti vertinama jo būklė ir vertė žalos padarymo metu, o ne daikto įsigijimo momentas. Dėl šių priežasčių teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog žala jam turi būti apskaičiuojama pagal naujų daiktų kainą.
Nustatyti prekės kainą, jos nusidėvėjimo laipsnį yra reikalingos specialios žinios. Šioje byloje šalys teismo neprašė paskirti teismo ekspertizę ieškovo L. P. daiktų vertei nustatyti, todėl teismas tarp šalių kilusį ginčą sprendžia vertindamas byloje šalių pateiktus įrodymus.
Ieškovas pareikštą ieškinį ir jam priteistiną sugadinto turto vertę grindė jo pateikta UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Susipažinus su šia ataskaita ir teismo posėdžio metu apkausto liudytojo M. S. paaiškinimais matyti, jog šioje ataskaitoje buvo vertinama analogiškų naujų daiktų kaina, bet nebuvo vertinamas ieškovo daiktų nusidėvėjimas, nenaujų analogiškų daiktų vertė. Dėl šių priežasčių anksčiau teismui nustačius, jog atsakovo eismo įvykio metu sugadinti daiktai buvo ne nauji ir turėjo nusidėvėjimo požymių, teismas sprendžia, jog remtis šioje ataskaitoje nustatyta daiktų vertę ir ją priteisti iš atsakovo būtų nepagrįsta.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog šalmą jis įgijo parodoje Lenkijoje už 529,00 Eur. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. M.. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje šalmo vertė nustatyta 340,00 Eur. Atsakovas šalmo vertę pagal rinkoje esančių analogiškų dėvėtų prekių su siuntimu kainą nustatė – 200,00 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog kelnes jis įgijo Italijoje už 178,00 Eur. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja S. B. – P.. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje kelnių vertė nustatyta 130,00 Eur. Atsakovas kelnių vertę pagal rinkoje esančių analogiškų dėvėtų prekių kainą nustatė – 48,00 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog batus jis įgijo parodoje Lenkijoje už 169,00 Eur. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. M.. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje batų vertė nustatyta 90,00 Eur. Atsakovas batų vertę pagal rinkoje esančių analogiškų dėvėtų prekių kainą nustatė – 20,00 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog laisvų rankų įrangą jis įgijo parodoje Lenkijoje už 299,00 Eur su 35,00 Eur jos montavimo išlaidomis. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. M.. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje laisvų rankų įrangos vertė nustatyta 260,00 Eur. Atsakovas laisvų rankų įrangos vertę nustatė pagal analogiškos naujos prekės kainą atėmus 30 proc. nusidėvėjimą ir pripažinus 35,00 Eur išlaidas jos montavimui, viso - 188,30 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog striukę jis įgijo Lenkijoje už 769,00 Eur. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje striukės vertė nustatyta 630,00 Eur. Atsakovas striukės pagal rinkoje esančių analogiškų dėvėtų prekių su siuntimu kainą nustatė – 270,66 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog telefoną jis įgijo pagal skelbimą už 550,00 Eur. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje telefono vertė nustatyta 250,00 Eur. Atsakovas telefono pagal rinkoje esančių analogiškų dėvėtų prekių kainą nustatė – 244,00 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybę, jog pirštinės jis įgijo parodoje Lenkijoje už 25,00 Eur. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. M.. Atsakovas pirštinių pagal rinkoje esančių analogiškų dėvėtų prekių kainą nustatė – 15,00 Eur.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog kojines jis įgijo Italijoje už 15,00 Eur. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja S. B. – P.. Atsakovas kojinių pagal rinkoje esančių analogiškų naujų prekių kainą nustatė – 10,00 Eur.
Nustatant nenaujų daiktų vertę gali būti taikomi skirtingi vertinimo metodai. Teismo vertinimu tokiais metodais galėtų būti: 1) vertės nustatymas pagal analogiškų nenaujų prekių kainas rinkoje; 2) vertės nustatymas pagal analogiškų naujų prekių kainos rinkoje iš jos atėmus prekės nusidėvėjimo dalį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas atlikdamas ieškovo daiktų vertinimų iš esmės taikė anksčiau nurodytą pirmą metodą, o laisvų rankų įrangos dalyje antrą metodą, o kojinių dalyje kainą nustatė pagal naujos prekės kainą nevertinant nusidėvėjimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir neginčijo, jog atliekant tokį vertinimą buvo atlikti pažeidimai ar nepagrįstai buvo nustatyta tam tikra vertė. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovo atlikto ieškovo sugadintų daiktų vertinimo pagrįstumą, pagal ieškovo skundą, atliko Lietuvos bankas 2019 m. sausio 9 d. sprendime iš esmės nustatydamas atsakovo atlikto vertinimo pagrįstumą, pateikdamas atsakovui dėl tam tikrų daiktų atlikto vertinimo papildomas rekomendacijas į kurias atsakovas atsižvelgė ir iki ieškinio pareiškimo teisme dienos padidindamas išmokamas draudimines išmokas. Teismas įvertinęs šias aplinkybes ir byloje nesant teismo ekspertizės sugadintų daiktų vertei nustatyti, sprendžia, jog anksčiau nustačius, jog ieškovui neturi būti atlyginta sugadintų daiktų kaip naujų vertė, atsakovui pagal byloje esančius įrodymus kilo pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmokas už šiuos daiktus: šalmą – 200,00 Eur; kelnes – 48,00 Eur; batus – 20,00 Eur; laisvų rankų įrangą – 188,30 Eur; striukę – 270,66 Eur; telefoną – 244,00 Eur; pirštines - 15,00 Eur; kojines – 10,00 Eur, t. y. viso 995,96 Eur. Kadangi byloje pateikti įrodymai pagrindžia ir ieškovas pripažino, jog už sugadintus daiktus gavo iš atsakovo 995,96 Eur draudiminę išmoką, tai ieškovo L. P. reikalavimas dėl papildomos 744,04 Eur turtinės žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu ir teismo atmetamas.
Dėl ieškovo L. P. patirtos neturtinės žalos.
Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 21 d. medicininių dokumentų išrašas pagrindžia, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. autoįvykio metu ieškovas patyrė sužalojimus: kairės kojos kelio sumušimą ir nubrozdinimą, kairės čiurnos sumušimą ir nubrozdinimą. Šiame dokumente nėra nurodyta kokia ligos eiga, koks taikytas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo / darbo. Iš šio įrodymo ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima daryti išvadą, jog ieškovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydytojo nebuvo paskirtas joks gydymas. Teismo vertinimu šie nustatyti sužalojimai yra susiję ir su jaučiamu skausmu, todėl laikytina, jog ieškovas įrodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų jis jautė skausmą.
Bylos negarinėjimo metu ieškovas paaiškino, jog ilgą laiką jautė skausmą, bet byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas dėl ilgai jaučiamo stipraus skausmo, būdamas apdairiu ir rūpestingu, kreipėsi į gydytojus prašydamas nustatyti priežastis ir paskirti tinkamą gydymą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovas tapo nedarbingas. Priešingai, ieškovas pats pripažino, jog po kelių dienų nuo eismo įvykio vyko į darbo kelionę į užsienį. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog ieškovo jaučiamas skausmas nebuvo itin didelis ir netrūko labai ilgą laiką, o jeigu ir būtų šios aplinkybės, tai pats ieškovas turėjo imtis protingų priemonių ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl būtino gydymo ar režimo nustatymo.
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl jaučiamo skausmo ir patirtų sužalojimų turėjo naudotis ramentais. Aplinkybes apie ieškovo naudojamus ramentus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. B. – P., A. M., L. D., todėl teismas laiko šią aplinkybę įrodyta, kuri teismo laikoma ieškovo patirtais judėjimo, veiklos ir bendravimo nepatogumais.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes apie patirtą pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą ir nerimą. Teismo vertinimo vien tik anksčiau teismo nustatytos aplinkybes apie ieškovo jaučiamą skausmą dėl kojos sužalojimo, atsiradę nepatogumai dėl judėjimo, veiklos ir bendravimo apribojimo, patys savaime nereiškia patirto pažeminimo, patirtų dvasinių išgyvenimų, jaučiamo nerimo.
Šios teismo nustatytos aplinkybės apie ieškovo patirtą sveikatos sužalojimą, jaučiamą skausmą ir nepatogumus, teismo vertinimu laikytini ieškovo dėl eismo įvykio patirta neturtine žala, kuri vertintina 600,00 Eur (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje priteistino žalos dydį, kadangi nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta nusikalstamais ir tyčiniais veiksmais ir byloje nepateikta įrodymų leidžiančių spręsti, jog ieškovo patirtas sveikatos sukrikdymas laikytinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu ieškovo patirtas sveikatos sutrikdymas galėtų būti vertinamas tik nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kadangi byloje pateikti įrodymai pagrindžia ir ieškovas pripažino, jog atsakovas ieškovui išmokėjo 600,00 Eur draudiminę išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, todėl ieškovo reikalavimas dėl papildomos 1 400,00 Eur draudiminė išmokos už patirtą neturinę žalą laikomas nepagrįstu ir teismo atmetamas.
Dėl ieškovo L. P. pareikšto reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Teismui netenkinus ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, netenkinamas ir iš šių reikalavimų grindžiamas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl UAB „Resvika“ patirtos turtinės žalos.
Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovui UAB „Resvika“ nuosavybės teise priklausantis Motociklas. Atsakovas iki ieškinio pateikimo ir bylos išnagrinėjimo išmokėjo ieškovui UAB „Resvika“ draudiminę išmoką dėl Motociklo patirtos žalos, todėl šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl šių aplinkybių.
Byloje pateikta 2018 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonės nuomos sutartis pagrindžia, jog ieškovas UAB „Resvika“ su UAB (duomenys neskelbtini) susitarė, jog ieškovui 4 dienoms nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. bus išnuomotas motociklas „BETA RR430“ už 150,00 Eur kainą per dieną. 2018 m. spalio 3 d. ieškovas UAB „Resvika“ sumokėjo už šio motociklo nuomą 600,00 Eur.
CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatyta, jog į nuostolius yra įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar anksčiau paminėtos ieškovo UAB „Resvika“ išlaidos kito motociklo nuomai buvo protingos ir būtinos ir jas reikėtų laikyti UAB „Resvika“ patirtais nuostoliais dėl eismo įvykio.
Tarp šalių nekilo ginčo, jog Motociklas po eismo įvykio buvo remontuojamas, todėl ieškovas UAB „Resvika“ negalėjo juo naudotis. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog motociklu iš esmės faktiškai naudojosi ieškovas L. P., kuris yra ir UAB „Resvika“ vadovas. Teismo vertinimu, juridinis asmuo pats turi teisę ir pareigą organizuoti savo veiklą, todėl savo veikloje turi teisę naudoti įvairias transporto priemones, tarp kurių ir motociklus. Nagrinėjamoje byloje pateiktos nuotraukos iš ieškovo socialinių tinklų paskyrų, kuriose jis naudojasi Motociklu kelionėse po užsienį, pačios savaime nepagrindžia, jog Motociklas nėra susijęs su UAB „Resvika“ veikla ir jis naudojamas išimtinai ieškovo L. P. asmeniniais tikslais. Kiekvienas juridinis asmuo turi teisę ir pareigą kontroliuoti kaip ir kokiais tikslais naudojamas jos turtas, todėl ieškovo L. P. naudojimosi Motociklu aplinkybes ir tikslai, galimi jo drausminiai pažeidimai, paties UAB „Resvika“ požiūris į tokį ieškovo L. P. elgesį, nėra šios bylos nagrinėjimu dalyku. Tai, jog ieškovas L. P. vykdydamas įmonės veiklą tuo pačiu ar šalia tos veiklos vykdo asmeninio pobūdžio veiklą (motociklą pažymi baikerių klubo ženklu, keliaudamas darbo reikalais aplanko vietas, kurios labiau susijusios su jo asmeniais tikslais, fotografuojasi ir viešina asmenines nuotraukas su Motociklu iš kurių gali susidaryti įspūdis, jog tai jo asmeninis motociklas) neįrodo, jog Motociklas nenaudojamas įmonės veikloje. Byloje esančių įrodymų visuma: ieškovo ir liudytojų S. B. – P., L. D. paaiškinimai, UAB „Resvika“ įsakymai, rašytiniai V. Š., S. S. paaiškinimai leidžia teismui spręsti, jog Motociklas buvo naudojamas įmonės UAB „Resvika“ veikloje.
Nustačius, jog Motociklas buvo naudojamas įmonės UAB „Resvika“ veikloje, teismas daro išvadą, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sugadinimų ir atliekamo remonto, UAB „Resvika“ negalėjo naudotis Motociklu, todėl neteko vienos iš savo veikloje naudojamų transporto priemonių, o visą tai leidžia spręsti, jog ieškovui UAB „Resvika“ kilo poreikis šią transporto priemonę pakeisti kita. Teismo vertinimu, ieškovui netekus galimybės naudotis Motociklu, atsirado poreikis šią transporto priemonę pakeisti panašia analogiška, o ne kitos rūšies transporto priemonę, todėl teismo vertinimu ieškovas pagrįstai patyrė išlaidas dėl kito motociklo, o ne automobilio, kaip tai nurodė atsakovas, nuomos.
Įvertinęs tai, jog ieškovas UAB „Resvika“ kitą motociklą nuomavo 4 dienas, nors Motociklu ieškovas negalėjo naudotis dėl jo patirtų sužalojimų ir atliekamų remonto darbų žymiai daugiau, teismas daro išvadą, jog šioje byloje laikomos įrodytomis, pagrįstomis ir būtinomis ieškovo UAB „Resvika“ prašomos priteisti iš atsakovo 495,87 Eur išlaidos (600,00 Eur atėmus PVM), kurias teismas priteisia iš atsakovo.
Dėl ieškovo UAB „Resvika“ pareikšto reikalavimo dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
Teismui tenkinus ieškovo UAB „Resvika“ reikalavimą dėl 495,87 Eur draudimo išmokos priteisimo, teismas remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia iš atsakovo ieškovui UAB „Resvika“ 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kadangi ieškovo L. P. ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, o atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai teismas netenkina ieškovo L. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas UAB „Resvika“ pateikdamas ieškinį sumokėjo 20,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, kurio suma 663,53 Eur mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl ieškovui UAB „Resvika“ grąžinamas permokėtas 5,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovui UAB „Resvika“ bylos nagrinėjimo metu atsisakius dėl dalies 166,67 Eur reikalavimo ir teismui 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi šioje dalyje nutraukus bylą, šioje dalyje žyminio mokesčio dalis negrąžinama, nes už pradinį ieškinį mokėtinas minimalus 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio dydžiui neturi įtakos turtinių reikalavimų mažinimas.
Ieškovas UAB „Resvika“ prašė teismo priteisti ir pateikė įrodymus apie patirtas 3 124,04 Eur (2248,00 Eur + 876,04 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą (ieškinys buvo reiškiamas dėl patirtų išlaidų ir padarytos žalos atlyginimo, kuriam parengti nereikėjo išsamios teisės aktų ir didelės apimties dokumentų analizės, bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose ilgai neužsitęsė), advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog prašomos priteisti 3 124,04 Eur bylinėjimosi išlaidos nors neviršija maksimalių dydžių, bet laikytinos per didelėmis. Dėl šių priežasčių teismas mažina ieškovo UAB „Resvika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir laiko pagrįstomis ir įrodytomis dalyje dėl 1 500,00 Eur.
Kadangi ieškovo UAB „Resvika“ ieškinys tenkintas, t.y. sprendimas priimtas ieškovo naudai, tai teismas priteisia iš atsakovo ieškovui visas jo patirtas ir teismo sumažintas 1 515,00 Eur (1 500,00 Eur +15,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo L. P. ieškinį atmesti.
Ieškovo UAB „Resvika“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j.a.k. 304080146, 495,87 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Resvika“, j.a.k. 302531604, naudai.
Grąžinti ieškovui UAB „Resvika“ j.a.k. 302531604, permokėtą 5,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski