LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 7 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 6677-258/2009, pagal ieškovės T. C. ieškinį atsakovei H. K. (trečiasis asmuo D. S. ) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovė T. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 31 d. buto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės T. C. ir atsakovės H. K. , taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie sumokėtą 300 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį ir prašė nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleisti. Prašyme nurodė, kad turtinė padėtis labai sunki, neturi jokio nekilnojamojo turto, gauna tik 823,99 Lt pensiją, dėl savo sveikatos turi nuolat vartoti vaistus, jų įsigijimui išleidžia vidutiniškai 200 Lt per mėnesį, kitokių pragyvenimo šaltinių neturi, piniginių santaupų bei banko indėlių neturi.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies, nustatė T. C. 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1 840 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui įrodymus. Nurodė, kad ieškovė už ieškinį turi sumokėti 4 132 Lt žyminio mokesčio, o yra sumokėjusi tik 300 Lt. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, bei aplinkybes, kad ieškovė nepateikė pažymos iš VĮ Regitra apie turimas transporto priemones, naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, pažymėjęs, kad ieškovė pateikė pažymą tik iš vienos kredito įstaigos apie sąskaitų neturėjimą bei iš kitos, kad vienoje atsiskaitomojoje sąskaitoje 2009 m. rugpjūčio 18 d. nebuvo piniginių lėšų, tačiau Lietuvoje yra daugiau kredito įstaigų, teikiančių kredito paslaugas, ieškovės turtinę padėtį įvertino kaip gana sunkią, kas iš dalies riboja jos galimybes ginti savo interesus teisme, todėl sprendė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti prašymą dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teismas įvertino, kad ieškovės sumokėta 300 Lt žyminio mokesčio dalis yra pernelyg maža, palyginus su mokėtinu 4 280 Lt žyminiu mokesčiu ir bendra ieškinio kaina, todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat į teisingumo ir protingumo principus, ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo patenkino iš dalies – atleido ieškovę nuo 2 140 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ir įpareigojo ieškovę sumokėti 1 840 (4 280:2-300) Lt žyminio mokesčio dalį.

Ieškovė T. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti 1 840 Lt žyminio mokesčio dalį, atleisti ir nuo šios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės sunkią finansinę padėtį, jos gaunamos pajamos vos keliais šimtais litų viršija vyriausybės nustatytą pajamų lygį nemokamai teisinei pagalbai gauti. Nurodo, kad dėl atsakovės klaidinančių veiksmų prarado vienintelį savo nekilnojamąjį turtą – butą, pateikia duomenis, kad neturi registruotų transporto priemonių, piniginių santaupų bei banko indėlių.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje LR CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, tačiau teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei mano, kad įvertinant į teismą besikreipiančio asmens turtinę padėtį, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Kartu būtina atsižvelgti, kad LR CPK 83 str. 3 d. nuostata siekiama suinteresuotam asmeniui užtikrinti realią galimybę kreiptis į teismą tuo atveju, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismas 2009-10-16 nutartimi iš dalies patenkindamas ieškovės T. C. prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, mokėtiną žyminį mokestį sumažino pusiau iki 2140 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties litų) bei nustatė 14 dienų procesinį terminą nesumokėtai 1840 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimties litų) daliai sumokėti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009-10-16 nutartyje nurodytų motyvų aišku, kad teismas, nors ir sumažindamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, manė, jog ieškovės pateikti dokumentai neįrodo labai sunkios ieškovės turtinės padėties. Atitinkamai kartu su atskiruoju skundu ieškovė papildomai pateikė pažymą iš VĮ „Regitra“, kad jos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, o taip pat papildomai pateikė pažymą, kad sąskaitų AB SEB banke neturi.

Turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų aišku, kad ieškovė savo vardu registruoto turto šiuo metu neturi (butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi uzufrukto teise), duomenų apie pinigines lėšas bankuose nėra, yra senatvės pensininkė, todėl nėra pagrindo netikėti, kad senatvės pensija kartu su našlės pensija ieškovei yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis. Iš Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus išduotos pažymos apie T. C. nuo 2008-09-01 iki 2009-08-31 gautas išmokas (T1, b. l. 18 -19) aišku, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudarė 823.99 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt tris litus 99 ct). Be to, vadovaujantis 2009-12-09 LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, nuo 2010-01-01 mažinamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, o taip pat ir našlių bei našlaičių pensijos. Atitinkamai nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad gaunamas socialines išmokas ji privalo panaudoti tiek vaistams, tiek pragyvenimui, tiek kitoms būtinoms išlaidoms. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyta 2140 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties litų) žyminio mokesčio dalis ieškovei gali būti nepakeliama finansinė našta, užkertanti jai kelią ginti savo teises teisme. Iš kitos pusės, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą dėl pažeistos turtinės teisės gynimo dalių, o šiuo metu sumokėta 300 Lt (trijų šimtų litų) žyminio mokesčio dalis, atsižvelgiant į turtinio reikalavimo dydį ir visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra per maža. Tokiu būdu. teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei nustatytino sumokėti žyminio mokesčio dalis, turėtų būti daugmaž lygi jos mėnesinėms pajamoms, t. y. 800 Lt (aštuoni šimtai litų). Taigi atsižvelgiant į tai, kad 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio ieškovė jau yra sumokėjusi, nustatytina 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio primokėtino žyminio mokesčio dalis, o nuo 3480 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties litų) žyminio mokesčio dalies ieškovė J. C. atleistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4  punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovei T. C. , a. k. (duomenys neskelbtini) terminą ne vėliau kaip iki 2010-02-05 sumokėti 500 Lt (penkis šimtus litų) žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui.