Administracinė byla Nr. eAS-31-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03179-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 54.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2022 m. birželio 14 d. prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (toliau – ir Prašymas) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Pareiškėjas nurodė, kad per E-pristatymas sistemą, kurioje identifikuojama pareiškėjo tapatybė, kreipėsi į VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyrių su Prašymu. Nuo Prašymo gavimo VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyriuje praėjo 31 darbo diena, tačiau iš VSDFV iki kreipimosi į teismą pareiškėjas nėra gavęs jokio atsakymo ir / ar administracinio sprendimo, kuo yra varžomos pareiškėjo ir teisės laiku bei tinkamai gauti informaciją (atsakymą), kaip ir jam priklausančią pensiją.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurių 27 punkte nustatyta, jog sprendimas dėl pensijos ir (ar) priedo skyrimo arba sprendimas jos (jų) neskirti <...> turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo prašymo skirti pensiją ir (ar) priedą <...> gavimo ir visų Nuostatuose nurodytų dokumentų gavimo dienos <...>. Nuo Prašymo pateikimo sprendimas dėl pensijos ir (ar) priedo skyrimo arba sprendimas jos (jų) neskirti privalo būti priimtas ne vėliau kaip per 28 darbo dienas, šiuo atveju – ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 26 d. imtinai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriomis VSDFV privalo vadovautis, vykdydama viešojo administravimo funkcijas. VSDFV pareiškėjui jokios pažymos (informacijos) apie priimtus dokumentus neišsiuntė (Taisyklių 31 punktas) ir jokio pranešimo apie jo Prašymo persiuntimą nepateikė (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 str. 4 d.), kuo pažeidė nurodytą teisinį reguliavimą. VSDFV privalėjo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti ir jam atsakyti bei priimti ir pateikti administracinį sprendimą (sprendimą skirti ar neskirti pensiją), atitinkantį VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 10 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalies reikalavimus, per 28 darbo dienas (ABTĮ 29 str. 2 d., Nuostatų 7, 8 ir 27 p.) vėliausiai iki 2022 m. liepos 26 d. Kadangi VSDFV to nepadarė ir toliau nevykdo, todėl VSDFV vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl to tai padaryti įpareigotina teismo (ABTĮ 92 str.).
Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašė palikti skundą nenagrinėtu.
Atsakovas nurodė, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDFV teritorinių skyrių sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, reikalaudamas įpareigoti išnagrinėti jo Prašymą, nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl skundas paliktinas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu. Po to, kai pareiškėjas 2022 m. liepos 30 d. kreipėsi su skundu į teismą šioje administracinėje byloje, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. su skundu, kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti jo Prašymą. VSDFV 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-9570 atsakė pareiškėjui, kad jo skundas VSDFV nebuvo nagrinėjamas, kadangi skundas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės identifikuoti pareiškėjo ir įsitikinti skundo autentiškumu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą paliko nenagrinėtą, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“. Nesulaukęs jokio atsakymo, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti VSDFV per 10 darbo dienų išnagrinėti jo Prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Teismas, įvertinęs Pareigūnų pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, o VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDFV teritorinių skyrių sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas J. K. su Prašymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių ir jokio atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš VSDFV Panevėžio skyriaus negavo. Byloje nėra duomenų, jog buvo atlikta neteisminė VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmų (neveikimo), susijusių su pareiškėjo pateiktu Prašymu, teisėtumo patikra, t. y. nėra duomenų, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo, būtų pasinaudojęs išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kaip tai reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis. Kadangi kreipęsis į teismą pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas skundą paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).
Kadangi nevertintina, jog galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, teismas pareiškėjo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas netenkino (ABTĮ 40 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad identišku atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kai prašymas (skundas) pateikiamas per E-pristatymo sistemą, joje pareiškėjo J. K. tapatybė yra identifikuojama ir toks pareiškėjo prašymas (skundas) yra pasirašytas tinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 27 p.).
Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, jog šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nors Prašyme adresatas ir įrašytas VSDFV Panevėžio skyrius, tačiau Prašymu pareiškėjas kreipėsi ir tiesiogiai į pačią VSDFV, kaip ir į VSDFV Panevėžio skyrių (Prašymą gavo ir VSDFV), ko teismas nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl šios esminės faktinės aplinkybės nepasisakė (nutartis dėl šio fakto be motyvų). Teismas nepagrįstai nevertino esminės faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas su Prašymu kreipėsi ne tik į VSDFV Panevėžio skyrių, bet ir tiesiogiai į pačią VSDFV, tačiau ir VSDFV pareiškėjui nepateikė jokio atsakymo, dėl ko pareiškėjas šioje byloje ir kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas teigia, kad neginčija jokio VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo ar jo veiksmų (neveikimo), o kelia klausimą dėl to, kad būtent centrinė įstaiga – VSDFV jam nepateikė ir toliau neteikia jokio atsakymo į jo VSDFV pateiktą ir VSDFV gautą Prašymą, nors jį privalo pateikti, kaip išaiškinta administracinių teismų praktikoje.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalį VSDFV sprendimai ir veiksmai (neveikimas) nėra skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o yra skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui. Kadangi pareiškėjas skundžia ne VSDFV Panevėžio skyriaus, bet centrinės įstaigos – VSDFV, neveikimą dėl jokio atsakymo į pateiktą Prašymą neteikimo, todėl tokiam skundui nagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra taikoma. Teismas šias aplinkybes netinkamai vertino ir neteisingai taikė teisės normas.
Pareiškėjas pažymi, kad vadovaudamasis privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra pateikęs 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą ir dėl VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo VSDFV, o VSDFV 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (18.2E) I-9570 priėmus sprendimą pareiškėjo skundo VSDFV nenagrinėti, ginčas pagal pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 28 d. skundą teismui šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje
Nr. eI2-6805-484/2022. Tai, pareiškėjo vertinimu, paneigia teismo argumentus, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo, būtų pasinaudojęs išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kaip tai reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis.
Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ ir Taisyklių nuostatomis, nurodo, kad nuo Prašymo gavimo 2022 m. birželio 14 d. VSDFV pareiškėjo gautą Prašymą privalėjo išnagrinėti ir jam visais atvejais atsakyti (pateikti bet kokį atsakymą) arba vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktuose įtvirtintais principais priimti ir pateikti pareiškėjui administracinį sprendimą (sprendimą skirti ar neskirti pensiją) atitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus per 28 darbo dienas (ABTĮ 29 str. 2 d., Nuostatų 7, 8 ir 27 p.) vėliausiai iki 2022 m. liepos 26 d. dienos, tačiau to nepadarė bei toliau nevykdo ir vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 92 str.), dėl ko pareiškėjas su skundu ir kreipėsi į teismą šioje byloje. Teismas nurodytų esminių faktinių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė (nutartis be motyvų), netinkamai aiškino ir taikė (netaikė) materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, padarė nepagrįstas išvadas, bei nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ką tokiu atveju jau yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2808-442/2021 (67, 68 punktai).
Atsakovas VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
VSDFV vertinimu, teismas teisingai nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo nagrinėjant Prašymą skirti pareigūnų pensiją, būtų pasinaudojęs išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kaip tai reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis. Šią teismo išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. (t. y. tik po 2022 m. liepos 30 d. kreipimosi į teismą) kreipėsi į VSDFV su skundu dėl VDSFV Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti jo Prašymą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2022 m. liepos 30 d. skundu dėl VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo, nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad byloje pareiškėjas skundžia ne VSDFV Panevėžio skyriaus, bet centrinės įstaigos – VSDFV valdybos neveikimą, todėl tokiam skundui nagrinėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra taikoma, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ABTĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. K. skundas dėl įpareigojimo VSDFV per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 14 d. prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu (pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti), teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. prašymą ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (Prašymas) išsiuntė dviem subjektams – Fondo valdybai ir VSDFV Panevėžio skyriui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi ir teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą tik dėl vieno iš subjektų – Fondo valdybos – įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi bylos ribos lemia, kad tik šio subjekto veiksmai turėjo būti tiriami ir vertinami pagal skunde suformuluotus reikalavimus. Tačiau teismas byloje išnagrinėjo situaciją, susijusią su pareiškėjo kreipimusi į kitą subjektą – VSDFV Panevėžio skyrių – ir nustatęs, kad nepasinaudota privaloma ikiteismine tvarka, paliko skundą nenagrinėtu.
VSDĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos – Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), nustato, kad Fondo valdyba (juridinio asmens kodas – 191630223) yra įstaiga prie ministerijos, organizuojanti valstybinį socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) lėšų tvarkymą bei apskaitą (1 punktas). Fondo valdyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose, antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir simbolika. <...> (3 punktas).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuostatai nustato, kad VSDFV Panevėžio skyrius (juridinio asmens kodas – 191674725) yra Fondo valdybos įsteigta viešojo administravimo įstaiga, vykdanti valstybinį socialinį draudimą (1 punktas). VSDFV Panevėžio skyrius yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu bei kitus antspaudus, sąskaitą finansų įstaigoje ir sudarantis Fondo valdybos teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. <...> (3 punktas).
Taigi aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas Fondo valdybos ir VSDFV Panevėžio skyriaus subjektų atskiras teisinis statusas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenys turi teisę inicijuoti administracinį ginčą tiek dėl Fondo valdybos, tiek dėl Fondo valdybos ir VSDFV teritorinio skyriaus (abiejų subjektų) veiksmų (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-822/2015, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2749-1062/2019.). Nagrinėjamoje byloje teismui priėmus pareiškėjo skundą atsakovui Fondo valdybai, teismas be teisinio pagrindo analizavo VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo situacijai taikytinus teisės aktus ir nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų ar neveikimo.
VSDĮ 41 straipsnio 5 dalis nustato, kad Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi dėl Fondo valdybos neveikimo, kas ir yra šio ginčo dalykas, privaloma ikiteisminė tvarka nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai susiję su bylos esme, o ne su procesiniu klausimu, nagrinėjamu šioje byloje (dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas inicijavo ginčą šioje byloje prieš tai nepasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis naikinama ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė