Civilinė byla Nr. e2-340-1107/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09778-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.4.1.11.4.3.2 

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green wood homes“ atstovui advokatui D. P.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talo“ atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green wood homes“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talo“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 12 654,77 Eur skolą, 6 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 192,00 Eur žyminio mokesčio, bei 600,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16923-1107/2019 ieškinys buvo tenkintas visiškai.

Ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 31 d. sudarė sutartį Nr. 2018/10 dėl beržo ruošinių tiekimo. Remiantis sutartimi ieškovė reguliariai tiekė atsakovui beržo ruošinius, už kuriuos atsakovė su ieškove pilnai atsiskaitydavo. 2019 metų balandžio mėnesį ieškovė atsakovui patiekė du beržo ruošinių krovinius, bei išrašė atsakovei sąskaitas apmokėjimui GWH Nr. 00136 ir GWH Nr. 00137, bendrai 15 312,27 Eur sumai ( 7 975,81 + 7 336,46 = 15 312,27 ). Remiantis LR PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalimi ir 2002 06 13 dienos Vyriausybės nutarimo Nr. 900 nuostatomis atsakovė ieškovei privalėjo sumokėti sąskaitose nurodytas sumas neįskaičius PVM mokesčio - viso 12 654,77 Eur (6 591,58 + 6 063,19 = 12 654,77). 2018 m. rugpjūčio 19 d. sutarties Nr. 2018/10 priede Nr. 1 tarp šalių buvo suderintos prekių kainos. Ieškovė atsakovei tiekė prekes pagal numatytas kainas, arba jas sumažindavo. Tiekdama prekes 2019 metų balandžio mėnesį, pagal sąskaitas GWH Nr. 00136 ir GWH Nr. 00137, ieškovė neviršijo šalių sutartos kainos. Atsakovė, gavusi nurodytas prekes, pareikalavo ženkliai sumažinti sutartyje sutartą prekių kainą, teigė, jog dėl prekių tiekimo nebuvo susitarta, reikalavo prekes atsiimti iš pristatymo vietos. Atsisakymą priimti prekes patvirtina 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. elektroniniai laiškai, ieškovės gauti iš atsakovės. Ieškovė atsakovei prekes tiekė laikydamasi sutarties sąlygų, todėl tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovė, priimdama prekes, nenurodė, jog prekės neatitinka prekių specifikacijų, nepareiškė ieškovei pretenzijų ar reikalavimų dėl prekių specifikacijos neatitikimo. Elektroniniais laiškais atsakovės atstovas nurodė, tik tai jog neperka jam atvežtų prekių, nes nesutinka su nauja prekių kaina. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal sutarties reikalavimus tinkamai patikrino prekes dėl jų specifikacijos. Atsakovė, nustačiusi prekių kokybės ar komplektacijos neatitikimus turi pareikalauti iš pardavėjo, pagal sutarties 3.3.1. - 3.3.3. punktus - pakeisti netinkamas prekes tinkamos kokybės ar komplektacijos prekėmis, arba sumažinti prekių kainą, arba reikalauti ieškovę per protingą terminą pašalinti prekių trūkumus. Šalių sutartis nenumato galimybės atsisakyti prekių. Dėl prekių pateikimo pagal sąskaita GWH Nr. 00137 – nurodė, kad byloje buvo pateiktas CMR važtaraštis (nenumeruotas), kuriuo iš Rusijos Federacijos, Kirovo miesto buvo pristatyta mediena į Lietuvos Respubliką, Jonavos miestą. Iki bylos iškėlimo atsakovė niekada nėra teigusi, jog nėra gavusi prekių.  

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad šalys pagal sudarytą sutartį bendradarbiavo – ieškovės buvo atvežama mediena iš užsienio, o atsakovė minėtus medienos gaminius priimdavo, už juos sumokėdavo. Problemos prasidėjo dėl trečio ir ketvirto krovinio. Atsakovė pripažįsta, kad vieną krovinį gavo. Atsakovė turėjo pasitikrinti prekių kokybę ir nustačius neatitikimus pareikšti pagal sutartį pretenziją ieškovei per 2 kalendorines dienas nuo prekių pristatymo. Atsakovė pretenzijų nepareiškė, neįrodė prekių neatitikimo kokybės reikalavimams. Atsakovė nurodo kad kito krovinio negavo, tačiau važtaraščio originale yra pasirašęs atsakovės atstovas, kas patvirtina, jog prekės atsakovės buvo gautos. Aplinkybė, jog atsakovė atsisakė pasirašyti sąskaitas faktūras nėra tinkamas įrodymas, jog prekės neatitiko kokybės reikalavimų. Sutarties 2.1.1. punktas numato, kad gavęs prekes pirkėjas jų kokybę turi patikrinti per dvi darbo dienas. Atsakovė iki pat bylos nagrinėjimo nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų dėl prekių kokybės. Šalių susirašinėjime nebuvo kalbama apie prekių kainos mažinimą.

Nesutikdama su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu, atsakovė pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. atsakovė ir ieškovė sudarė sutartį NR2018/10, kurios pagrindu ieškovė, pagal sutarties priedą Nr. 1 įsipareigojo pagaminti ir perduoti gaminius atsakovei, o atsakovė įsipareigoja prekes priimti ir sumokėti sutarties priede nustatytą kainą. Ieškovė pagamino prekes, kurių vertė 6591,58 Eur ir pristatė jas atsakovei bei 2019 m. balandžio 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą GWH Nr. 00136. 15,685 m3 prekių iš 23,062 m3 neatitiko šalių sutarto ir sutarties priede nurodyto prekių asortimento. Ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovei nekilo pareiga sumokėti už prekes. Dėl netinkamo prekių asortimento atsakovas atsisakė šių ieškovės pristatytų prekių. Sutarties 3.2. p. šalys susitarė: „Abi šalys pasirašo PVM sąskaitą, kuriame patvirtinama, jog prekės yra kokybiškos ir atitinka sutarties priede pateiktus reikalavimus“. 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros GWH Nr. 00136 atsakovė nepasirašė. Vadovaujantis sutarties 3.2. p. nuostatomis atsakovė nepatvirtino ieškovės pristatytų prekių asortimento. Atsakovė nėra įpareigota sumokėti už prekes dėl netinkamo ieškovės sutarties įsipareigojimų vykdymo. 6 591,58 Eur dydžio skola pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą faktūrą GWH Nr. 00136 yra nepagrįsta. Atsakovė neturi informacijos apie prekes, nurodytas 2019-04-17 PVM sąskaitoje faktūroje GWH Nr. 00137. Ieškovė teigia, kad pristatė šioje sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes šalių sutartyje nurodytu adresu, tačiau atsakovė šių prekių nėra priėmusi. Ieškovas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie prekių pagal šią sąskaitą faktūrą perdavimą atsakovui ir/ar apie atsakovės prekių priėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra nepatvirtina įvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal vieną iš ieškovės nurodytų sąskaitų atsakovė prekių nėra gavusi, CMR važtaraštis nėra pasirašytas atsakovės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė prekes gavo. Pagal sąskaita, pagal kurią prekes ieškovė atvežė, atsakovė pasirašė CMR važtaraštį, kad prekės buvo iškrautos pas atsakovę ir šiai dienai yra atsakovės teritorijoje, bet atsakovė atsisako jas priimti, nes prekės neatitinka šalių sutartimi aptarto asortimento. Prekių asortimento neatitikimas yra aiškiai nurodytas, pateikta specifikacija, kurioje prekės apskaitytos ir nurodyta kokių reikalavimų jos neatitinka. Dalis gautų lentų atitinka specifikaciją, o kita dalis – neatitinka. Sutarties 3.2. punktas numato, kad abi šalys turi pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, patvirtindamos, kad prekės yra kokybiškos ir atitinka kokybės reikalavimus. Nei viena iš ginčo sąskaitų nėra pasirašyta būtent dėl neatitikimo kokybės reikalavimams ir prekių negavimo. Sutarties 4.3. punktas numato, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti 100 proc. prekių kainos po prekių kokybės patikrinimo, t. y. pasirašius PVM sąskaitą – faktūrą per tris darbo dienas. Atsakovei ieškovės pateikta sąskaita faktūra iki šiol nėra apmokėta ir nepasirašyta. Kitoje iš ieškovės pateiktų sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių atsakovė nėra priėmusi ir neturi prievolės už prekes mokėti. Šioje sąskaitoje nurodytų prekių ieškovė nepristatė atsakovei. Ieškovė nuvežė prekes į medienos džiovyklą, kurios paslaugomis naudojosi atsakovė ir ten prekes paliko. Medienos džiovykla atsakovei nepriklauso, atsakovė neprašė ir nenurodė ieškovei prekes vežti į medienos džiovyklą. Prekių nuvežimas į medienos džiovyklą neatitinka sutartyje nurodytų prekių pristatymo sąlygų. Šalims susirašinėjant dėl ginčo prekių, atsakovė nebuvo sutikusi, kad ieškovė pristatytų ginčo prekes atsakovei. Atsakovė susirašinėjime ieškovei nurodė tik tai, jog pagal prekių kokybę, ji prekes sutiktų priimti tik sumažinus jų kainą. Tarp šalių vyko diskusija dėl kainos sumažinimo prekėms, kurios neatitiko asortimento reikalavimų ir šalys nepasiekė susitarimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę tęstiniai prekių (Beržo medienos ruošinių) pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kadangi 2018 m. spalio 31 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Sutartį NR2018/10 pagal kurios 1.1. punktą pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą savo jėgomis, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal sutarties priedą Nr. 1 pagaminti ir perduoti pirkėjui (atsakovei) gaminius (prekes), o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti sutarties priede Nr. 1 nustatytą kainą už prekes.

Byloje nustatyta, jog ieškovė 2019 m. balandžio 17 d. pateikė atsakovei apmokėti dvi PVM sąskaitas faktūras: 1) serija GWH Nr. 00136, išrašytą 2019 m. balandžio 12 d. už prekes – Beržo ruošinius, storis 29 mm, kokybė AA, kiekis - 23,062 m3, suma be PVM 6 591,58 Eur; 2) serija GWH Nr. 00137, išrašytą 2019 m. balandžio 17 d. už prekes – Beržo ruošinius, storis 29 mm, kokybė AA, kiekis – 21,317 m3, suma be PVM 6 063,19 Eur. Iš sąskaitose faktūrose bei pateiktuose CMR važtaraščiuose esančios informacijos apie vežamą krovinį bei jo kiekį, nustatyta, jog 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija GWH Nr. 00136 nurodytos prekės turėjo būti pristatomos su krovinio važtaraščiu (CMR) Nr. 1373609, o PVM sąskaitoje faktūroje 2019 m. balandžio 17 d. serija GWH Nr. 00137  nurodytos prekės turėjo būti pristatomos su krovinio važtaraščiu (CMR) be numerio, sudarytu 2019 m. balandžio 9 d. Byloje taip pat pateiktos vežtų prekių specifikacijos.

Iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenų nustatyta, jog 2019 m. balandžio 17 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotojas atsisako priimti jam atsiųstas sąskaitas, nurodydamas jog sąskaitose nurodytų prekių neperka, o už priimtus krovinius jau yra sumokėta. 2019 m. gegužės 31 d. elektroniniame laiške atsakovės darbuotojas nurodo, jog ieškovės atstovas buvo prašęs sandėliuoti vieną krovinį, kitą krovinį ieškovės atstovas pats tarėsi kur sandėliuoti. Šiuo laišku atsakovės darbuotojas prašo išimti atsiųstas sąskaitas iš apskaitos, kadangi atsakovė prekių neperka, tuo pačiu prašydamas nurodyti kada prekės bus išvežtos, nes neturi galimybių jų ilgiau sandėliuoti.     

Dėl prievolės sumokėti už prekes pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00136

Ieškovė nurodė, kad ji pristatė prekes atsakovei, todėl atsakovė įgijo prievolę sumokėti už pristatytas prekes pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą serija GWH Nr. 00136 – 6 591,58 Eur sumą be PVM mokesčio. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimą, nurodo, jog nurodytų prekių ieškovė nėra priėmusi, jos ieškovei nebuvo pristatytos, todėl atsakovei neatsirado prievolė sumokėti už sąskaitoje – faktūroje nurodytas prekes.

Analizuojant šalių sudarytos sutarties NR2018/10 sąlygas nustatyta, jog sutarties 1.1. punktu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei pagamintus gaminius, o 2.1.1. punktu atsakovė įsipareigojo priimti prekes adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto prekių vežimo dokumento – CMR važtaraščio Nr. 1373609 nustatyta, jog pristatyto ieškovės krovinio (pjautos medienos, rūšis A, beržas, asortimentas pagal 2019-04-01 specifikaciją Nr. 3 – 23,063 m3) gavimą 2019 m. balandžio 11 d. patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Žilveda“ direktorius Ž. L..

Ieškovė prekių tiekimą atsakovei įrodinėjo jai pateikta PVM sąskaita – faktūra serija GWH Nr. 00136, krovinio gabenimo važtaraščiu (CMR).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  6.305 straipsnio 1 dalis numato, jog pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Teismas pažymi, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Sistemiškai nagrinėjant LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Prekių tiekimu yra laikoma prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Iš to seka, kad PVM sąskaita faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui. Tačiau PVM sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo fakto. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Bet kokiu atveju vien išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Vadovaujantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 straipsnio 4 dalis).

 Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo – pardavimo sandorį turi būti realus. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti prekių perdavimo faktą ir jo realumą tenka pardavėjui (nagrinėjamu atveju ieškovei).

Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pateikė 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00136, kuri nėra pasirašyta atsakovės, bei krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 1373609, kuriame nėra žymos, patvirtinančios tai, jog atsakovė ar jos įgaliotas asmuo priėmė prekes šalių sudarytos sutarties NR2018/10 2.1.1 punkte nurodytu adresu – Jonalaukio g. 4, Jonava.

Pažymėtina, jog šalių sudarytos sutarties NR2018/10 5.1 punktu šalys numatė tikslią prekių priėmimo tvarką – tai, jog pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo, priimdamas prekes apie jų priėmimą turi pažymėti krovinio važtaraštyje.

Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina aplinkybes, jog vienas iš medienos krovinių atsakovei UAB „Talo“ nebuvo pristatytas.

Iš bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo – UAB „Talo“ darbuotojo Ž. U. paaiškinimų nustatyta, jog UAB „Žilveda“ (kurioje prekės buvo iškrautos) yra įmonė Lekėčių kaime, Šakių rajone, užsiimanti medienos džiovinimu. Ž. U. buvo atsakovės vardu nurodęs pirmus du ieškovės krovinius nuvežti į minėtą medienos džiovinimo įmonę, tačiau trečio krovinio nepriėmė ir nenurodė vežti į UAB „Žilveda“, pagal CMR važtaraštį Nr. 1373609 prekių UAB „Talo“ nėra gavusi ir nepriėmė. Ieškovės prekės neatitiko sutarto asortimento reikalavimų, todėl žodžiu buvo nurodę ieškovei daugiau tokių prekių netiekti.

Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam dirbant įmonėje UAB „Timbera“ ši įmonė užsakinėjo beržo medienos ruošinius iš UAB „Talo“. Vienu metu UAB „Žilveda“ savininkas teiravosi ar jam yra žinomos beržo medienos ruošinių krovinio iškrovimo medienos džiovykloje aplinkybės, bet jis apie tokį krovinį nieko nežinojo. Vėliau yra gavęs pasiūlymą pirkti beržo medienos ruošinių krovinį, kuris buvo iškrautas medienos džiovinimo įmonėje UAB „Žilveda“, nepamena kas siūlė įsigyti medienos ruošinius, tačiau tai nebuvo UAB „Talo“ pasiūlymas.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, galima teigti, kad ieškovės prekių perdavimas atsakovei neįvyko. Byloje nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai, liudytojų paaiškinimai nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovės prekės pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00136 liko atsakovei ir dėl to ji turi pareigą apmokėti už jas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių prekių pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00136 pristatymą ir perdavimą atsakovei šalių sutartyje numatytu būdu, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 6 591,58 Eur skolos iš atsakovės priteisimo atmestinas.

Dėl prievolės sumokėti už prekes pagal 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00137

Ieškovė nurodė, kad ji pristatė prekes atsakovei, todėl atsakovė įgijo prievolę sumokėti už pristatytas prekes pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą serija GWH Nr. 00137 – 6 063,19 Eur sumą be PVM mokesčio. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimą, nurodo, jog nurodytų prekių ieškovė nėra priėmusi, atsisakė prekes priimti šioms neatitinkant sutarties NR2018/10 priede Nr. 1 nustatytų asortimento reikalavimų, todėl atsakovei neatsirado prievolė sumokėti už sąskaitoje – faktūroje nurodytas prekes.

Byloje pateikta tarp šalių 2018 m. spalio 31 d. sudaryta sutartis NR2018/10 patvirtina, jog šia sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei beržo medienos ruošinius, konkretus prekių asortimentas buvo suderintas šalių sudarytos sutarties priede Nr. 1 (Sutarties punktas 1.1., 2.1.4, Priedas Nr. 1).

2019 m. balandžio 17 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą serija GWH Nr. 00137 – 6 063,19 Eur sumai be PVM mokesčio. Byloje pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis, sudarytas 2019 m. balandžio 9 d. (CMR) be numerio patvirtina, jog krovinį priėmė atsakovės atstovas.

Iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, jog PVM sąskaitos faktūros pateikimo dieną (2019 m. balandžio 17 d.) atsakovės darbuotojas nurodė ieškovei jam sąskaitos nesiųsti, nurodydamas, jog su įmonės vadovu kalbėjo dėl prekių specifikacijos, kitu elektroniniu laišku (2019 m. gegužės 31 d.) atsakovės darbuotojas nurodė, jog jis prekių neperka, su ieškovės vadovu nesusitarė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. U. paaiškino, kad jis buvo atsakingas už prekybinius santykius su ieškove. Taip pat paaiškino, kad ieškovei atvežus pirmą krovinį jau pastebėjo, kad tarp atvežtos medienos buvo prikrauta kitokio asortimento medienos, negu buvo susitarta. Tuomet žodžiu susitarė su ieškove, kad daugiau prekių neatitinkančių asortimento nepristatytų, nes tokių prekių atsakovei nereikia. Tuo metu jau buvo vežamas ir antras krovinys, kurio prekių asortimentas taip pat neatitiko susitarimo. Daugiau prekių atsakovė atsisakė priimti, kadangi jos neatitiko susitarimo dėl asortimento. Ieškovės direktorius dar vieną krovinį prašė leisti iškrauti atsakovės sandėlyje, nurodydamas, kad krovinys atkeliavo iš užsienio, jį reikia kažkur iškrauti. Ieškovei buvo leista iškrauti krovinį atsakovės sandėlyje, tačiau nurodyta, kad ieškovės nurodytomis kainomis atsakovė prekių neperka, nes jos neatitinka prekių specifikacijos, nurodytos sutartyje. Pagal prekių gabenimo važtaraštį (CMR) be numerio yra gavęs prekes 2019-04-17, kurios sandėliuojamos Jonavoje, šių prekių asortimentas neatitiko sutartyje numatyto asortimento, todėl už jas sąskaitos nemokėjo. Specifikacijoje buvo tiksliai nurodyta kokio matmens medienos prekes atsakovė perka iš ieškovo, kitų matmenų atsakovei nereikėjo.

CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 straipsnis. Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt., tačiau neturi būti taikomi teisių gynimo būdai, specialiai skirti kitų pažeidimų rūšių padariniams šalinti (pvz. prekėms neatitinkant kokybės reikalavimų).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų – prekių specifikacijų, šalių atstovų bei liudytojo paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove, žinojo, jog atsakovei turi pasiūlyti ir patiekti beržo medienos ruošinius pagal tikslią šalių sutarties priede nustatytą specifikaciją (asortimentą), tačiau patiekė ieškovei beržo medienos ruošinių krovinius, kuriuose buvo prekių, neatitinkančių sutartyje aptarto tikslaus prekių asortimento.

Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita (CK 6.332 straipsnio 1 dalis). CK 6.332 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai pardavėjas kartu perduoda pirkėjui ir daiktus, kurie atitinka asortimentą, ir daiktų, kurie neatitinka asortimento, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę:1) priimti asortimentą atitinkančius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkančius daiktus; 2) atsisakyti priimti visus daiktus; 3) pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkančius daiktus daiktais, numatytais sutartyje; 4) priimti visus perduotus daiktus.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė tiek žodiniais pareiškimais, tiek ir elektroninio susirašinėjimo laiškais vienareikšmiškai patvirtino, jog ji atsisako priimti prekes, t. y. atsakovė pasinaudojo CK 6.332 straipsnio 2 dalies 2 punkte pirkėjui suteikta teise ginti savo interesus prekėms neatitinkant asortimento reikalavimų, nustatytų šalių sutartyje.

Pažymėtina, jog šalių sudarytoje sutartyje NR2018/10 šalys nėra nustačiusios specialių sąlygų, kurios būtų taikomos pažeidus sutarties specialias sąlygas dėl daiktų asortimento pažeidimo. Sutarties 3 punkto ir papunkčių nuostatos numatė sąlygas tik tuo atveju kai yra pažeidžiami prekių kokybės arba komplektacijos reikalavimai. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės atsisakymas priimti visas prekes pagal 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00137 (krovinio važtaraštis (CMR) be numerio, sudarytas 2019 m. balandžio 9 d.) atitinka CK 6.332 straipsnyje nustatytus prekių asortimento (ne prekių kokybės ar prekių komplektiškumo) sąlygos pažeidimo teisių gynimo būdus.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovė turėjo priimti pristatytas prekes pagal 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GWH Nr. 00137 (krovinio važtaraštis (CMR) be numerio, sudarytas 2019 m. balandžio 9 d.), kadangi tarp šalių buvo susiklosčiusi ankstesnė tokia praktika, prekės ir anksčiau atsakovei buvo teikiamos nukrypstant nuo šalių sutarto asortimento reikalavimų (pagal PVM sąskaitas faktūras serija GWH Nr. 00134, Nr. 00135), atsakovė tokias prekes priėmė ir už jas sumokėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. U. patvirtino, jog nuo paties pirmojo atvežto krovinio buvo pastebėti prekių neatitikimai asortimento reikalavimas, ieškovė apie tokius neatitikimus buvo informuota, bei informuota apie atsakovės nesutikimą pirkti prekių, neatitinkančių sutarto asortimento reikalavimų.

Aplinkybė, jog atsakovė priėmė ankstesnius krovinius, kuriuose buvo prekių neatitinkančių šalių sutarto asortimento reikalavimų, negali būti pateisinanti priežastis ieškovei netinkamai vykdyti sutarties sąlygas ir reikalauti atsakovę sumokėti už prekes, neatitinkančias asortimento reikalavimų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys dalyje dėl 6 063,19 Eur skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija GWH Nr. 00137 priteisimo atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Teismui atmetus ieškinį dėl 12 654,77 Eur skolos priteisimo ir nenustačius aplinkybių, jog atsakovė pažeidė prievolę sumokėti ieškovei skolą, taip pat atmestinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

  Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Šioje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą byloje pagal 2020 m. vasario 4 d. pateiktą prašymą bei patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš viso 1 815,00 Eur.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 430 straipsnius, teismas

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti 2019 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-16923-1107/2019) ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talo“, juridinio asmens kodas 302453059, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green wood homes“, juridinio asmens kodas 302342322, bylinėjimosi išlaidas – 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė