Baudžiamoji byla Nr. 1-72-953/2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00233-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7; 1.1.8.10; 

1.2.14.5.2; 2.3.6.4.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, Editai Petrevičienei,

dalyvaujant prokurorams Laurynui Butvidui, Dainai Songailienei,

kaltinamajam K. T.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

nukentėjusiesiems T. B., S. D.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, deklaruota gyvenamoji vieta Pravieniškių PN - atviroji kolonija, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas 4 kartus:

1) 2007-09-17 Kaišiadorių  rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) bauda;

2) 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 129 str. 2 d. 9 p., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. - laisvės atėmimu 14 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmimą nuo 2008-06-04 iki 2010-06-22;

3) 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d. (6 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrintas su 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu – galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams. Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendį;

4) 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta -  laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 veikas).

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

n u s t a t ė:

K. T. veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, su kitais organizuotos grupės nariais apgaule, savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, surado  internetiniame puslapyje skelbimą apie merginas, ieškančias bet kokio darbo, tai yra J. G. ir R. B., nežinojusias apie planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, jas telefonu įkalbėjo veikti pagal jo duodamus nurodymus, tai yra už atlygį sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, po ko, jam suradus skelbimą internetiniame tinklapyje apie parduodamą automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino automobilio savininkui T. B. ir, iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, įkalbėjo automobilio savininką sudaryti automobilio pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyta už automobilį sumokėti dalimis ir automobilį perduoti pirkėjui iki visos sumos sumokėjimo, po ko jis J. G. davė nurodymus sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su automobilio savininku, ko pasėkoje, 2014 m. rugpjūčio 25 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, buvo pasirašyta automobilio panaudos ir išsipirkimo sutartis Nr. NS140825-01, kurioje nurodyta, kad T. B. parduoda automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. G. už 29300 litų (8485,86 eurų), sandorio sudarymo metu sumokant 2000 litų (579,24 eurų), o likusius 27300 litų (7906,62 eurų) sumokant iki 2014 m. rugsėjo 30 d., po ko, jis telefonu nurodė R. B., kad ji turės paimti automobilį iš automobilio pardavėjo ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.00 val. pas R. B. atvyko du nenustatyti organizuotos grupės nariai, kurie jai perdavė 1000 litų (289,62 eurų) pradinę automobilio įmoką, ir nuvežė ją prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, ir R. B. apie 21.00 val. pagal duodamus nurodymus perdavė 1000 litų (289,62 eurų) pradinę įmoką T. B., o pastarasis jai perdavė automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, R. B. apie automobilio perdavimą telefonu informavo K. T., tuomet prie R. B. vėl atvažiavo tie patys du nenustatyti organizuotos grupės nariai ir automobilį pasiėmė, tačiau vėliau T. B. jokio užmokesčio už automobilį negavo, automobilis jam nebuvo grąžintas, tokiu būdu jis su kitais organizuotos grupės nariais, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. B. priklausantį turtą - 29300 litų vertės (8485,87 eurų) automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Be to, K. T. veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, su kitais organizuotos grupės nariais apgaule, savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, surado  internetiniame puslapyje skelbimą apie merginas, ieškančias bet kokio darbo, tai yra J. G. ir R. B., nežinojusias apie planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, jas telefonu įkalbėjo veikti pagal jo duodamus nurodymus, tai yra už atlygį sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, po ko, jam suradus skelbimą internetiniame tinklapyje apie parduodamą automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino automobilio savininkui S. D. ir iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, įkalbėjo automobilio savininką sudaryti automobilio pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyta už automobilį sumokėti dalimis ir automobilį perduoti pirkėjui iki visos sumos sumokėjimo, po ko, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 2014 m. rugpjūčio 25 d., davė nurodymus J. G. apžiūrėti parduodamą automobilį, po ko, J. G. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, apžiūrėjus piliečio S. D. pateiktą automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 26000 litų vertės (7530,12 eurų), ir pagal K. T. nurodymą sutikus jį pirkti, 2014-08-26 VĮ „Regitra“, Vilniaus g. 8, Šiauliuose, buvo sudaryta lengvojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatyta, kad S. D. parduoda savo automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 26000 litų vertės (7530,12 eurų), pagal telefonu duodamus nurodymus veikiančiai R. B., sutartyje numatant pradinį įnašą 3000 litų (868,86 eurų) sumokėti sutarties sudarymo dieną, kitus 20000 litų (5792,40 eurų) iki 2014 m. rugsėjo 15 d., o likusius 3000 litų (868,86 eurų) iki 2014 m. rugsėjo 30 d., po ko, prie VĮ „Regitra“, adresu Vilniaus g. 8, Šiauliuose, atvyko kitas organizuotos grupės narys (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą) ir perdavė R. B. 3000 litų (868,86 eurų) pradinį mokėjimą, kuri pinigus perdavė S. D., o pastarasis perdavė jai automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, R. B. automobilį perdavė pradinį mokėjimą atvežusiam organizuotos grupės nariui (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą), tačiau vėliau, S. D. jokio užmokesčio už automobilį negavo, automobilis jam nebuvo grąžintas, o dviejų nenustatytų organizuotos grupės asmenų buvo realizuotas trečiajam asmeniui, tokiu būdu, jis su kitais organizuotos grupės nariais apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtą - 26000 litų vertės (7530,12 eurų) automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis K. T. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad kuomet pataisos namuose buvo atlikta krata, pas jį buvo rastas mobilusis telefonas, pagal tą mobilų telefoną Vilniaus apskrities tyrėjai nustatė, kokie pas jį buvo numeriai. Pas jį nebuvo rasta tų numerių, kurie yra nurodyti šioje byloje. Nieko negali paaiškinti dėl pirmos nusikalstamos veikos. Tai ne jo darbas. Nei nukentėjusių, nei teismo posėdžio apklaustų merginų nepažįsta. 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo Pravieniškių pataisos namuose 3 sektoriuje. Turėjo mobilaus ryšio telefonus: „Nokia 500“ ir „Samsung“. Telefoną „Nokia 500“ naudojo tik internetui, o „Samsung“ naudojo tik skambinimui ir SMS žinučių rašymui. Telefoną „Samsung“ turėjo tik pusę metų, o „Nokia“ buvo įsigijęs prieš savaitę. Kitų telefonų neturėjo. Telefoną „Nokia N8“ buvo nupirkęs broliui naudotis. Tą telefoną brolis atnešdavo pasidėti pas jį, nes gyveno skirtingose kamerose, o jis neturėjo kur paslėpti telefono. To telefono niekada nebuvo įjungęs ir niekada nesinaudojo, nes turėjo savo. Telefonu „Nokia 500“ naudojosi tik jis, nes telefonas pas jį buvo tik savaitės laikotarpiu. Telefoną „Samsung“ kartais paskolindavo savo broliui. Gal, kai būdavo darbe, tą telefoną kas nors pasiimdavo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, vykdė veiklą su automobiliais. Internete buvo radęs pasiūlymą, kad būnant namuose galima užsidirbti pinigus. Pakliuvo į tą apgavystę su Varėna, Klaipėda ir Vilniumi. Visus yra prisipažinęs. Jį apklausinėjo dėl jo veikos, kad ieškodavo automobilių, suvesdavo žmones ir už tai gaudavo nuo 100 iki 300 litų. Ieškodavo žmonių, kurie parduodavo automobilius išsimokėtinai, tuomet nuvažiuodavo žmonės surašyti dokumentų. Kas pasiimdavo tuos automobilius, nežino. Dabar dėl to Vilniuje vyksta teismai, tačiau aplinkybės dar nėra išaiškintos. Dėl įvykių Varėnoje, tai žalą žmonėms atlygino tie patys „pirkėjai“. Daug kartų jam teko tarpininkauti dėl automobilio įsigijimo išsimokėtinai. Tuo užsiiminėjo nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio pabaigos, kol buvo atlikta krata. Varėnoje buvo du epizodai, Klaipėdoje 9, o Vilniuje 15-16 epizodų. Šiauliuose nebuvo nei vieno epizodo. Jei būtų buvę Šiauliuose, būtų iš karto prisipažinęs. Visur jam buvo daromos akistatos, akistatos dėl balso. Šiauliuose to nebuvo. Atvažiavo į vieną apklausą, o antrą kartą atvažiavo kai jau reikėjo uždaryti bylą. Kratos metu buvo rasti jo mobilieji telefonai „Samsung“ ir „Nokia 500“. Telefonas „Nokia N8“ buvo rastas pas brolį. Tą dieną, brolis išeidamas į darbą pamiršo pas jį atnešti telefoną „Nokia N8“. Už savo padarytas veikas gaudavo atlygį. Būdavo, kad sumoka iš karto, būdavo, kad sumokėdavo vėliau už kelis automobilius iš karto. Pinigus pervesdavo jo draugei. Kai jam reikėdavo pinigų, paprašydavo draugės. Būdavo, kad pas jo draugą atvažiuodavo žmona į pasimatymą, o jam atvežė patalynės, padarė pavedimą. I. A. D. buvo jo draugė. Ji į pasimatymus pas jį negalėdavo atvykti, ji tik paimdavo pinigus, kuriuos pateikdavo tas žmogus, pas kurį dirbo. Ji yra į keletą sąskaitų pervedusi pinigus. Vieną kartą yra pervesta 200 litų ir kitą kartą. Iki kratos atlikimo bendraudavo su I. A. D. telefonu. Dabar nebendrauja, kadangi dar vyksta teismai Vilniuje, o Klaipėdoje vyksta tyrimas. Įkalinimo įstaigoje niekas nežinojo apie jo ir I. A. D. santykius. Perduodamos pinigų sumos nebuvo didelės nuo 200 iki 500 litų. Liepos mėnesį buvo paduota 5000 litų už visus Vilniaus automobilius. Visus pinigus perdavė I. A. D. tam, kad jei jam kada reikės pinigų, ji jam perves. Kai slėpdavo telefoną, visada kortelę išsiimdavo iš telefono. Jei po pareigūnų kratos neberasdavo kortelės, nusipirkdavo naują ir vėl ja naudojosi kokį mėnesį. Telefono numeris, įvardintas „K.“, kuriuo buvo susirašinėjama apie prekyba automobiliais, pinigų perdavimus ir panašiai, yra jo ir jo siųstos SMS žinutės I. A. D.. Yra pasikeitę trys ar keturi telefono numeriai per tą laikotarpį. Pašnekovas, su kuriuo I. A. D. susirašinėjo dėl automobilių prekybos, pinigų perdavimo ir panašiai, buvo jis. Mobilus telefonas nebuvo keistas. Negali būti, kad su nukentėjusiaisiais telefonu buvo bendrauta iš jo telefono numerio. Gal būt kas nors iš pažįstamų buvo paprašęs telefono paskambinti. 2014 m. vasarą iki kratos atlikimo manė, kad įkalinimo įstaigoje jis vienas ieškojo automobilių, parduodamų išsimokėtinai. 2015 metais jį išsikvietė operatyvinė dalis ir paklausė, ar L. V. nebuvo jo įtraukęs į tokią nusikalstamą veiklą. Jis, išėjęs į laisvę buvo atsidaręs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. V. gyveno su juo viename būryje įkalinimo įstaigoje. Kiek prisimena, bendravo su S. ir G., jie patys paskambindavo ir nežinojo, kad jis tuo metu buvo pataisos namuose. Paaiškino jiems, kad nori dirbti neoficialiai ir jie sutiko.

Nukentėjusysis T. B. teisme parodė, kad vieną vakarą gavo skambutį dėl skelbimo, kurį buvo įdėjęs į tinklapį „Autoplius“ su automobilio „Land Rover Range Rover“ nuotraukomis ir buvo pažymėjęs, kad automobilį parduoda lizingu arba išsimokėtinai. Skelbime buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina apie 30 tūkst. litų. Gavęs skambutį susiviliojo pasiūlymu, nes pasiūlė už automobilį išsimokėti dalimis - lyg per du metus. Taip pat pasakė, jog sumokės brangiau už tai, kad lauks visų pinigų, tai jam atrodė viliojantis pasiūlymas. Skambinęs asmuo prisistatė G. vardu. Jo balso bruožus įsidėmėjo, nes kalbėjo mikčiojančiai. Pirkėjas po kelių skambučių pasakė, kad automobilį apžiūrėti atvažiuos jo žmona, davė jos telefono numerį. Susisiekė, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį kiemą, kuriame jie sutarė susitikti, kad apžiūrėtų automobilį. J. G. atėjo apžiūrėti automobilio, jai jis tiko, paskambino pasakyti, kad automobilis yra tinkamas ir galima pirkti. Iš pradžių moteris neprisistatė, tačiau kai parenginėjo sutartį, pateikė savo asmens dokumentą. J. G. klausė, ar tikrai pirks tą automobilį, ar ji turi tokią sumą, tai jam buvo nurodyta, jog anksčiau jos vyras turėjo tokį pat automobilį. Buvo sudarinėjama panaudos sutartis, po kurios automobilis atitenka pirkėjui, tačiau automobilis liko registruotas jo vardu tol, kol neatgaus visų pinigų. Panaudos sutartį rengė jis pats tą pačią dieną, bet automobilio neperdavė, nes nebuvo apdraustas „Kasko“ draudimu. Turėdamas įtarimų, kad automobilis gali būti grąžintas subraižytas, nutarė pirmiausia jį apdrausti. Kai buvo suformuotas draudimas, pasirašė sutartį su J. G.. Pasirašant sutartį pinigų negavo, nes pinigai buvo paduoti perduodant automobilį R. B.. J. G. sakė, kad automobilį atvažiuos pasiimti jos vyras, kuris pats po sutarties pasirašymo paskambino ir pasakė, jog automobilio jis negali atvažiuoti pasiimti, todėl paims jo pusseserė. Sakė asmeniui, jog automobilio neparduos tol, kol jis neatvyks, bet jis pasiteisino, jog buvo komandiruotėje dėl statybinio objekto statymo, todėl negalėjo atvykti. Tuomet persiuntė R. B. kontaktus. Susisiekė, susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvyko tik R. B., jai ir perdavė automobilį, jam buvo paduoti 1000 Lt avansu, o kita suma turėjo būti pervesta į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyje. Gali būti, kad avansu buvo paduoti lyg 2000 Lt – dabar to neprisimena, kadangi viskas vyko seniai. Kaip pirminiuose parodymuose yra užfiksuota, tai taip iš tikrųjų ir yra, kadangi į policiją nuvyko trijų dienų bėgyje. Visus telefono numerius, kuriais jam skambino pirkėjas dėl automobilio, o jų buvo trys ar keturi, perdavė tyrėjai. Yra pareiškęs civilinį ieškinį 8196,24 eurų sumai, jį sudaro tos dienos automobilio vertė. Automobilį įvertino vidutine analogiškų skelbimų verte, t. y. pagal identiškus metus, komplektaciją ir būklę. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo duoti atpažinti 8-10 asmenų balsai. Negali tvirtinti 100 procentų, kad balsas, kurį atpažino, yra būtent skambinusio asmens balsas, tačiau tas iš visų skambėjusių balsų atrodė įsimintiniausias lyginant su skambinusio pirkėjo balsu. Tą balsą sulygino su savo prisimintu balsu, o be to pirkėjas telefonu jam buvo minėjęs, kad dirba Klaipėdoje objekte, o klausant balso įrašą girdėjo šio miesto pavadinimą ir tai turėjo sąsają. Kaltinamojo K. T. balsas yra panašus į jam skambinusio pirkėjo balsą. Atpažinimui pateiktuose įrašuose jo automobilis nebuvo minimas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė datą ir laiką, kada bendravo asmeniu vardu G., dabar tiksliai to pasakyti negali. Su asmeniu kalbėjo mažiausiai šešis kartus, pokalbiai buvo netrumpi, pirkėjas daug kalbėjo ir įtikinamai. Taip pat tyrėja, kuri vykdė atpažinimą, užsiminė, kad vieną iš tų aštuonių balsų taip pat atpažino kiti nukentėjusieji. Pagarsinus nukentėjusiojo T. B. parodymus, esančius 1-o bylos tomo 15-16 bylos lapuose, nukentėjusysis parodė, kad pirmoje apklausoje pateikė atsakymus į klausimus, kurie jam buvo pateikti. Pagarsinus nukentėjusiojo T. B. papildomos apklausos protokolą, esantį 1-o bylos tomo 19-ame bylos lape., jis parodė, kad papildoma apklausa buvo atlikta maždaug po metų laiko. Per tuos metus laiko nebendravo su G.. Per laikotarpį, kai kalbėdavo su G., kalbėjo ir su kitais pažįstamais, šeima ir t. t. Per dieną bendrauja su 10 skirtingų žmonių. Pirkėjo balsas buvo išskirtinis - jį prisimena. Jam darė įtakos tai, kad tyrėja nurodė, jog vieną iš pateiktų balsų atpažino ir kitas nukentėjusysis. Tyrėja nenurodė konkretaus balso, kuris galėtų priklausyti asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką. Girdėjo visų trijų brolių: K. T., J. T. ir R. T. balsus, tačiau negali tiksliai pasakyti, su kuriuo asmeniu bendravo telefonu, kadangi J. T. balso tembras šiek tiek panašus į brolio K. T. balsą.

Nukentėjusysis S. D. teisme parodė, kad 2014 m. vasarą, tikslios datos nepamena, pardavinėjo jam priklausantį automobilį „VW Toureg“ pagal skelbimą. Jam paskambino asmuo ir paklausė, ar parduotų automobilį išsimokėtinai 2-3 mėnesių laikotarpiu, bei kad jis sumokės 2000 ar 3000 litų daugiau už tai, kad leidžia automobilį pirkti išsimokėtinai. Paskambinęs asmuo sakė, kad susitiks su juo, tačiau vėliau jis paskambino ir pasakė, kad dirba Klaipėdoje ir negali atvažiuoti, todėl paklausė, ar tą automobilį galėtų perrašyti žmonos vardu. Jis sutiko. Pasiskambino advokatei, kuri patarė surašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Iš pradžių sutartį turėjo sudaryti su skambinusio asmens žmona. Pats nuvažiavo į Pietinį miesto rajoną, lyg tai (duomenys neskelbtini). Išėjo moteris, apžiūrėjo automobilį. Nufotografavo jos asmens dokumentą, kad būtų galima duomenis perkelti į advokatės atsiųstą sutartį. Po to , tas vyras perskambino ir pasakė, kad kažkas atsitiko žmonos močiutei, todėl jis paklausė, ar vietoj žmonos automobilį būtų galima perrašyti jo pusseserės vardu. Jis sutiko. Ryte ją paėmė ir nuvežė į Regitrą Šiaulių m., kur perrašė mašiną, pasirašė dokumentus, sumokėjo 3000 litų. Atėjo kažkoks tai vaikinas, kuris ir nusivarė mašiną. Su skambinusiu asmeniu tarėsi, kad už automobilį jis jam sumokės dalimis per tam tikrą laikotarpį. Po to, išvažiavo dirbti į užsienį. Po kurio laiko jam parašė SMS žinutę tariama pusseserė ir paklausė „ar čia tas vyriškis, kuris pardavė mašiną“. Jis atsakė, kad taip. Tuomet ji parašė, kad ji negali susisiekti su tuo vyriškiu, kad jis apgaus, pinigų nesumokės. Ji papasakojo, kad jai kažkas paskambino ir pasiūlė 200, ar 300 litų už tai, kad ji perrašytų mašiną, nes jis pats kažkur yra išvykęs, kai atvažiuos tai ir sumokės pinigus. Ji taip ir padarė, po to automobilį perrašė kito asmens vardu. Šiai dienai policija jam automobilį gražino, žalos nepatyrė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė telefono numerį, iš kurio pirkėjas buvo su juo susisiekęs. Šiai dienai to numerio neprisimena. Tariamas automobilio pirkėjas su juo susisiekė ne vieną kartą ir jis visuomet skambindavo iš to paties telefono numerio. Tariama pusseserė jam nurodė ir kitus telefono numerius, kuriais jis galėtų susisiekti su tuo tariamu pirkėju. Visus telefono numerius pateikė policijai. Policija nusifotografavo jo telefoną ir jo gautas žinutes iš tariamos pusseserės. Jam buvo duota paklausyti asmenų balsų, jis atpažino balsą, tai buvo ne tas balsas. Ten balsas buvo skardus ir aiškus.

Liudytoja B. M. teisme parodė, kad įsigijo automobilį „VW Toureg“, radę skelbimą interneto svetainėje www.autogidas.lt arba www.autoplius.lt, jį prisiregistravo, tam kliūčių nebuvo. Tas automobilis buvo Plungėje, todėl su pardavėju susitarė susitikti apie 17 val. prie degalinės, netoli Plungės. Ten susitiko su asmeniu, užpildė pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi tos sutarties turėjo tik vieną egzempliorių, tai važiavo į pardavėjo namus, kad pasiimtų antrą sutarties egzempliorių. Asmuo parodė kur gyvena, todėl viskas pasirodė patikimai. Be to, Regitros internetinėje svetainėje pagal automobilio valstybinį numerį patikrino, kad jis nėra paieškomas. Automobilio registracijos pažymėjimo duomenys sutapo su asmens duomenimis – tai patikrino. Automobilį pirko už 19500 Lt. Priregistravus automobilį, kelias savaites pasivažinėjo, o paskui jai paskambino iš policijos, kad atvyktų automobilio patikrinimui. Policijoje juos apklausė, sakė, kad automobilis seniai yra paieškomas ir kad jo negalėjo prisiregistruoti. Tuomet paprašė, kad iš Akmenės atvažiuotų jos brolis, kadangi automobilis buvo paimtas policijos, nuvyko į Regitrą paklausti, kaip galėjo priregistruoti paieškomą automobilį, tai jiems buvo pasakyta, jog tik tą dieną, kai jiems paskambino iš policijos, nuo 10 val. ji buvo paieškoma. Be to, prieš keturias dienas iki skambučio iš policijos gavo baudą, tai mano, taip pat policijos pareigūnai nebūtų jų paleidę, jei automobilis būtų paieškomas. Pardavėjas sakė, kad tuo automobiliu važinėjo apie metus laiko jo žmona, pasakojo, kad vaikai pripiešė tušinuku, apie tai, kad prieš kelis mėnesius žmona važiavo į Klaipėdą ir automobilis buvo apibraižytas, ką jos vyras paskui pats sutvarkė. Po to, kai automobilis buvo iš jų paimtas, jie buvo susisiekę su pardavėju, jis sakė, kad „jeigu kas“, tai pinigus grąžins, tačiau jie bandė prieš maždaug tris mėnesius jam paskambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Pardavėjas buvo minėjęs, kad važinėja dirbti į Norvegiją. Jos vyras pardavėjui sakė, jog matė skelbimą, kad šis automobilis buvo pardavinėjamas Mažeikiuose, tačiau jiems buvo atsakyta, jog tai ne tas automobilis. Automobilis iki Š. priklausė R. B., nes sakė, jog Š. jį pirko iš R. B. už 14000 Lt. Už automobilį mokėjo 20000 Lt, tačiau pardavėjas nenorėjo, jog dokumentuose būtų rodoma virš 20 tūkst. litų dėl mokesčių, todėl įrašė virš 19 tūkst. litų. R. B. nepažįsta.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad buvo įvykdyti du sukčiavimai dėl automobilio „Land Rover“ ir kito automobilio, kurio pavadinimo neprisimena. Ieškojo darbo, įdėjo skelbimą į „Express kontaktą“, jog ieško bet kokio darbo ir jai paskambino vyriškis, vardu T., kuris sakė, jog reikia tik pasirašyti su pardavėju automobilio pardavimo sutartį, kadangi jis pats yra išvykęs į Klaipėdą. Oficialiai įdarbinta nebuvo, su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta. Vyriškis pasakė, kiek duos už tai pinigų, tai ji ir sutiko. Jai ši situacija buvo įtartina, tačiau labai reikėjo pinigų, todėl apie nieką negalvojo ir sutiko. Neprisimena datos, kada įvyko įvykis su automobiliu „Land Rover“, tačiau tai įvyko 2014 m. vasaros pabaigoje. T. rado automobilio pardavėją, su juo susitarė, o jai pasakė, jog pas ją atvažiuos asmuo, su kuriuo nuvažiuos į Regitrą, kur bus perregistruotas automobilis jos vardu, sudarysi pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet atvažiuos T. vairuotojas, kuris sumokės rankpinigius ir duos pinigų jai. Pas ją atvyko automobilio „Land Rover“ savininkas, su kuriuo nuvyko į Regitrą. Ten pildė pirkimo-pardavimo sutartį, sutarė, jog iš karto bus sumokėta 3000 Lt, o po mėnesio likusi suma. Tą dieną gavo gal 200 Lt ar 300 Lt. Automobilis „Land Rover“ buvo perduotas Regitros kieme. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas kitas automobilis. Jai yra matytas nukentėjusysis T. B., jį matė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios centre. Pirmoje situacijoje, kai reikėjo vykti į Regitrą, tai turėjo apsimesti T. drauge ar sugyventine, o antroje situacijoje, kai reikėjo vykti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, turėjo apsimesti jo pussesere, kadangi jo žmona negalėjo atvykti. Šnekėjo su nukentėjusiuoju, sakė, kad yra pusseserė, apie apmokėjimo sąlygas nekalbėjo, nes ji tik pasirašė sutartis, jai buvo perduoti dokumentai, o ji jam perdavė 1000 Lt rankpinigių. T. vairuotojai atvažiavo pas ją, nuvežė netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, davė 1000 Lt rankpinigių pardavėjui. Tą 1000 Lt perdavė automobilio pardavėjui, iš jo paėmė automobilio dokumentus. Automobilis liko su ją, jo savininkas išvažiavo, o tuomet atvyko tie du T. vairuotojai, vienas sėdo į su ja likusį automobilį ir išvažiavo. Daugiau su tuo automobiliu nereikėjo atlikti jokių veiksmų. Gal rugsėjo 1 d. jai skambino dėl nesumokėtų pinigų. Neprisimena, ką sakė tiems paskambinusiems asmenims. Asmenų, kurie atvežė rankpinigius, nepažinojo, tačiau savo adresą nurodė T., o jis jį nurodė atvažiavusiems asmenims. Kai nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo automobilio savininkas, paskambino T. ir pasakė, kad savininkas išvažiavo, tuomet jis paskambino vairuotojams ir jie atvažiavo prie jos. Su T. kalbėjo daug kartų, jo balsą įsidėmėjo. Apibūdino jo bendravimo būdą, atpažino balsą kaip panašų į T.. Jai buvo duota daug kartų atpažinti balsą iš įrašų – buvo duota gal 15 įrašų, iš kurių turėjo atrinkti panašų balsą. Atrinko keturis panašius balsus, o paskui iš jų išrinko vieną panašiausią balsą. Atpažįstant balsą nebuvo svarbus teksto turinys – klausė tik balso. Asmenį, kuris atvežė pinigus prie Regitros, apibūdino, jį atpažino, tačiau tai nebuvo vienas iš tų dviejų vairuotojų. Tų vairuotojų neatpažino, nors juos apibūdino, kadangi kai jie susitiko, buvo vakaras ir veidų gerai nematė, tačiau tai nebuvo tas pats asmuo. Dėl automobilio „VW Toureg“ parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. vasaros pabaigoje. Nuo pirmojo įvykio iki antrojo buvo praėję iki mėnesio laiko. Su ja susiekė T. ir pasakė, kad atvyks automobilio savininkas, pasiims ją iš namų, vyks į Regitrą, kur sudarys pirkimo-pardavimo sutartį, paskui atvažiuos jo vairuotojas, paduos rankpinigius, kuriuos turės paduoti automobilio savininkui. Tas asmuo pas ją atvyko ir išvažiavo į Regitrą, Šiauliuose. Regitroje pradėjo pildyti pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė, laukė, kol viskas bus sutvarkyta, buvo atlikta registracija, pakeistas automobilio savininkas į ją. Sutvarkius dokumentus jai jie buvo perduoti ir savininkas pasakė, kad parodys, kaip reikia elgtis su automobiliu, tačiau pasakė, jog yra nevairuojanti, o automobilį vairuos T. draugas. Paskambino T. ir pasakė jam, kad yra Regitroje. Po skambučio T., prie Regitros atėjo jo vairuotojas, jis jai padavė pinigus, nuėjo atgal tvarkyti dokumentų, pinigus padavė pardavėjui, tuomet vėl paskambino T., grįžo vairuotojas, kuriam automobilio pardavėjas parodė, kaip elgtis su automobiliu, o tuomet sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vairuotojas ją pavežė iki prūdelio, o ne iki namų, kadangi pasakė, jog labai skuba. Už tai gavau atlygį, tačiau neprisimena sumos. Šio automobilio pardavėjui prisistatė kaip draugė, sugyventinė. Daugiau nebuvo jokių procedūrų perkant šį automobilį, jo daugiau nebematė. Po kelių dienų jai vėl paskambino T. ir pasakė, kad pas ją atvažiuos vairuotojas, su kuriuo važiuos į Regitrą, kur perrašys automobilį vairuotojo vardu. Prisimena vairuotojo vardą – V. Regitroje automobilis buvo perrašytas jo vardu, po to buvo parvežta namo, atlygio už tai negavo. Dėl abiejų automobilių bendravo su tuo pačiu T., balsas abejais kartais buvo tas pats. Asmenį, kuris atvežė rankpinigius, atpažino, tačiau asmeniškai jo nepažinojo. T. skambindavo tarpais iš to paties numerio, paskui iš kito, tuomet liepdavo ištrinti senuosius telefono numerius. Jis skambindavo iš skirtingų telefono numerių, tačiau balsas buvo tas pats. Neklausė, kodėl reikia ištrinti telefono numerius, galvojo, kad gal pasikeitė numerį, todėl ir sako, kad ištrinti senąjį. Telefono numerius netrynė – jie jai netrukdo, juos pateikė policijai. J. G. nepažįsta, su ja bendravo telefonu. Automobilio savininkas T. B. pradėjo skambinti dėl automobilio, jog nesumokėti pinigai. Tuomet paprašė, kad atsiųstų J. G. telefono numerį. Atsiuntė, ji paskambinusi J. G. paklausė, kaip ir kas čia yra, tuomet išaiškėjo, jog pas ją yra ta pati situacija kaip ir su ja. J. G. skambinęs asmuo prisistatė G. vardu. Paprašė, kad atsiųstų to asmens telefono numerį, o kai atsiuntė, pamatė, jog tai tas pats telefono numeris, kuriuo jai skambino T.. J. G. atsiuntė vieną telefono numerį, jį taip pat išsiuntė tyrėjai. Tyrėjai iš viso nurodė 3-4 telefono numerius, tačiau paties telefono apžiūrai pateikusi nebuvo.

Liudytojas J. T., kaltinamojo K. T. brolis, teisme atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jo šeimos narys.

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 metų liepos mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Beveik nuo pat atvykimo į pataisos namus iki 2014 metų birželio mėnesio gyveno 11-o būrio 13-oje sekcijoje (patalpoje). Nuo 2014 metų birželio mėnesio buvo perkeltas į 11-o būrio 10 sekciją (patalpą), joje gyvena iki šiol. Judėjimas iš patalpų į patalpas yra laisvas. Tikslaus laiko tikrai nepamena, bet jau senokai, nes dar gyveno kartu su broliais, jo broliai įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kokio modelio nežino. Koks buvo šio telefono IMEI numeris nežino, telefono numerio taip pat nepamena. Telefonas buvo šviesios spalvos dangteliu. Kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas telefonas nežino, nes niekas apie tai nesakė. Tik gali pasakyti, kad tuo telefonu prireikus naudojosi visi patalpoje gyvenantys nuteistieji, taip pat ir kitose sekcijoje gyvenantys nuteistieji. Telefonas buvo reikalingas tam, kad galėtų pasiskambinti draugei ir artimiesiems. Pamena, jog vieną vakarą iš brolio K. T. parsinešė telefoną, paskambino draugei, o ryte išėjo į darbą siuvykloje, kur tuomet buvo padėjęs telefoną, nepamena. Grįžęs iš darbo sužinojo, kad iš jo kameros, kratos metu buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas. Vėliau, pareigūnai jį ir jo brolį K. T. vedėsi į budinčią dalį atlikti asmens apžiūrą. Be to, nori pasakyti, kad dar tuomet, kai gyveno su broliais patalpoje, yra girdėjęs, kad K. T. su R. T. yra kalbėjęs apie kažkokius automobilius, tie pokalbiai vyko ir telefonu ir jie kalbėdavosi tarpusavyje. Į kitas patalpas išėjo būtent dėl to, kad negyventų kartu su broliais, kadangi numanė, kad brolis K. T. daro kažką negero. Žino, kad Vilniuje jo brolis K. T. turi ne vieną bylą dėl sukčiavimo (2 t., 135-137 b. l.).

Liudytojas R. T., kaltinamojo K. T. brolis, teisme atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jo šeimos narys. Ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo ta pačia teise (2 t., 155-156 b. l.).

Liudytoja I. A. D. teisme parodė, kad buvo apklausta Varėnoje ir Vilniuje, kad bendravo su kaltinamuoju telefonu. Jis jai prisistatė K. vardu. Su juo pradėjo bendrauti per socialinį tinklapį „Facebook“ maždaug prieš metus su puse. Bendravo apie tai, kaip sekasi, kaip gyvena. K. nurodė, kad turi nuosavą verslą, užsiima automobilių pardavimu, pirkimu, tačiau bendrovės nenurodė. Susitikus su asmeniu nebuvo, nes jis nėra jos draugas ar giminaitis, ar šeimos narys. Jo neklausė, iš kur jis yra, bet kad jis yra įkalinimo įtaigoje – pasakė. Sakė, kad ten pateko dėl netyčinės žmogžudystės. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ K. nuotraukų dažniausiai nebūdavo, tačiau vieną kartą buvo įdėta, o vėliau ji buvo ištrinta. Nesigilino, ar nuotraukoje yra tas pats asmuo, su kuriuo bendrauja. Nuotraukoje užfiksuotas asmuo dabar sėdi salėje kaip kaltinamasis. Neprisimena, iš kokių telefono numerių asmuo bendravo. Jai yra tekę susitikti 3 kartus su K. bendradarbiais, susitikimų metu buvo su drauge. Su jais susitiko, kadangi K. norėjo perduoti dovanų ir jas perdavė per savo bendradarbius. Jai buvo dovanojami pinigai, kartą jos draugei buvo perduotos gėlės ir rankinė, kad ji tai perduotų jai. Dovanos nesukėlė įtarimų, o buvo malonu ir kartu keista, kad žmogus nori padovanoti dovanų. Asmuo sakė, kad jis neturi draugų, šeimos, susipažino su ja, laiko juos artimais žmonėmis. Nurodė, kad turi savo verslą, daug pinigų, tai nori jais pasidalinti. K. jos asmeninių duomenų neprašė, o tik prašė telefono numerio, kadangi pas ją jis dažnai keisdavosi. Neprisimena, kad jis prašytų banko sąskaitos numerio. Asmuo prašė, kad ji ir jos draugė persiųstų pinigus į jo nurodytas sąskaitas už gydymo ir asmenines išlaidas. Iš jos buvo paimtas telefonas, jame buvo įvestas telefono numeris ir pavadintas K., tai turbūt tai to paties asmens telefono numeris, kadangi kito K. nepažįsta. K. telefono numeriai keisdavosi, tačiau neprisimena, iš kelių skirtingų numerių skambino.

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad prisimena kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas objektų atpažinimas iš objektų kolekcijos dėl balsų atpažinimo. Byloje buvo nustatyti trys įtariamieji, tai norėjo pateikti atpažinimui visų trijų įtariamųjų balsus. Buvo daromi trys skirtingi atpažinimai ir prie kiekvieno įtariamojo balso buvo dar pridėti du papildomi balsai, kurie buvo surinkti iš policijoje skirtinguose padaliniuose esančių kartotekų. Tai buvo pateikta liudytojams atpažinimui. Vieno atpažinimo metu asmeniui buvo pateikti trys atpažinimai. Vienas iš balsų buvo J. T., kitas trejetukas buvo su K. T. balsu, o trečias trejetukas buvo su R. T. balsu. Kiekviename atpažinime buvo po vieną įtariamojo balsą ir po du visai nesusijusius balsus. Atpažinimai buvo vykdomi taip: asmuo išklauso vieną trejetuką ir jei nurodo, kad yra panašus balsas, tai kartoja dar kartą, jei pasako, kad panašaus balso nėra, tai duoda kitus klausyt. Jei asmuo negalėjo kategoriškai teikti, kad yra panašus balsas į skambinusio asmens, tai buvo rašomas protokolas, kad šiame įraše nėra panašaus balso. Jei asmuo balsą atpažįsta, tai tuomet tai ir fiksuoja. Kiek prisimena, kategoriško atpažinimo nebuvo, o viena liudytoja nurodė kelis panašius balsus. Taip pat buvo atsižvelgiama ir į laiką, kada buvo pateikiama. Protokole buvo fiksuojama, kad asmuo atpažįsta balsą kaip panašų, jei jis pats tai teigia, o jei asmuo neteigia, kad nenori, jog protokole būtų užfiksuota, kad tas balsas panašus, tai to ir nefiksavo. Iš jos pusės sufleravimo nebuvo, buvo atsižvelgta į tai, kad nebūtų garso įrašuose duomenų, susijusių su kitu konkrečiu ikiteisminiu tyrimu. Prie kiekvieno atpažinimo yra jos tarnybinis pranešimas. Buvo parinktos atkarpos, kuriose nebūtų jokių užuominų apie ikiteisminį tyrimą, kuriose nebūtų jos balso, užuominų susijusių su automobiliais. Negali atsakyti į klausimą, kodėl nukentėjusysis pasakė, kad K. T. balsas panašus su J. T. balsu. Atpažinimuose nebuvo minimi automobiliai, tačiau buvo paminėtas miestas Klaipėda. Tas žodis pakliuvo netyčia per jos neapdairumą, tačiau buvo ir kiti du nukentėjusieji, kuriems miestas Klaipėda visiškai neturėjo reikšmės. Atpažinimas vizualiai fiksuojamas nebuvo, t. y. nebuvo nei filmuojama, nei fotografuojama, o garso įrašas buvo daromas tik pirmoje apklausoje. Eksperimentiniai balsų pavyzdžiai nebuvo daromi. Kartotekos yra saugomos padaliniuose, jose esantys garso įrašai yra nesusiję su jų bylos duomenimis. Į kartotekas dedami pokalbiai. Atpažinimuose buvo pateikta ir monologai ir dialogai. Stengėsi surinkti įrašus, kurie atitiktų ir pagal balso panašumą. Įtariamųjų lyginamųjų pavyzdžių imta nebuvo – jie tik darė garso įrašą. Lyginamieji balso pavyzdžiai imami palyginimui, o šiuo atveju palyginimas nebuvo daromas, nes nebuvo ką lyginti. Apklausų nekelia į kartotekas.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad ieškojo darbo ir salėje sėdintis kaltinamasis jai paskambino kaip darbdavys ir pasiūlė darbą. Jis siūlė legalų darbą, sakė, kad viskas teisėta. Ji nebuvo įdarbinta, su darbdaviu nebuvo susitikusi. Darbdavys su ja susisiekė telefonu, nes buvo internete įdėjusi skelbimą, jog ieško darbo. Paskambinęs asmuo prisistatė T. ar G.. Neprisimena telefono numerio, iš kurio jis skambino. Ikiteisminio tyrimo metu šį telefono numerį buvo įsivedusi ir pavadinusi „dėl darbo“. Paskambinęs asmuo siūlė pinigų, tačiau negali nurodyti sumos, kadangi viskas vyko seniai. Jis nurodė, kad turi būti kaip žmona, kai pas ją atvarys automobilį perpardavinėti. Pasirašė vieną sutartį dėl automobilio. Automobilis buvo atvežtas adresu (duomenys neskelbtini) g. 60-72, Šiauliai, kur gyvena pas uošvius. Kaip suprato, automobilį atvarė jo savininkas, kuris norėjo jį parduoti. Ji prisistatė jai skambinusio asmens žmona, su automobilio pardavėju pasirašė pardavimo sutartį, kalbėjo apie automobilio kainą, kuri buvo parašyta ant sutarties. Tą dieną, kai atvyko automobilio pardavėjas, bendravo su savo darbdaviu. Darbdavys nurodė, kad turi įkalbėti automobilio pirkėją, kad paliktų automobilį, o po to, pas ją atvažiuos kitas asmuo ir jį nuvarys. Vėliau suprato, jog tai apgaulė, tai tuomet automobilio pirkėjui pasakė, kad automobilio nepaliktų, kadangi kažkas čia yra ne taip. Automobilis ir rakteliai nebuvo palikti. Po to, jai skambino jau iš policijos. Po įvykio, telefonu bendravo su R. B. ji sakė, kad įtartinas asmuo jas apgaudinėja su automobiliais. Žadėjo susitikti, tačiau nesusitiko. Pas ją buvo atvarytas ne vienas automobilis – buvo atvaryti 2-4 automobiliai. Darbdavys jai paskambindavo ir sakydavo, kad atvažiuos klientas, išeidavo į lauką, apžiūrėdavo automobilį, paskui jis vėl jai skambindavo ir klausdavo, kaip atrodo automobilis. Su pardavėjais pati jokių sąlygų nederino – viską derino skambindavęs asmuo. Kai atvarė automobilį „Land Rover Range Rover“, apžiūrėjo, o automobilio savininkas jau buvo atsivežęs užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį. Nežino, iš kur jis gavo jos duomenis. Jai skambinusiam asmeniui buvo pasakiusi vardą, pavardę ir adresą. Už sutarties pasirašymą pinigų negavo. Po to, kai pasirašė sutartį, skambino darbą siūlęs asmuo ir klausė, kodėl nepasiėmė automobilio, jog turėjo įkalbėti klientą, kad jis paliktų tą automobilį. Pakalbėjus su R. B. suprato, kad yra susijusios su ta pačia apgaule. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmens balsą, nėra garantuota, jog nurodė būtent skambinusio asmens balsą, tačiau atpažintas balsas buvo panašus į jai skambinusio asmens balsą. Garso įrašuose buvo įrašyti prisipažinimai, girdėjosi keturių asmenų balsai. Įrašuose buvo kalbama apie nusikalstamas veikas. Įraše kalbėjo vienas asmuo, o dialogų nebuvo. Iš asmenų gyvų balsų atpažinimo nebuvo. Klausydama įrašus užtruko 20 min. ar mažiau. Prieš atpažinimą nurodė, jog skambinusio asmens balsas buvo švelnus, ramus. Dabar girdi kaltinamojo balsą ir tas balsas panašus į jai skambinusio asmens balsą. Skambinusio asmens gyvai nebuvo mačiusi. Atpažįstant balsą buvo svarbus pats balsas, o ne pokalbio turinys. Spėja, kad salėje yra tas pats asmuo, kuris jai skambino. R. B. nesakė jokių telefono numerių. R. B. nežinojo – ji ją susirado, tačiau nežino, iš kur gavo jos telefono numerį.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad nupirko automobilį „VW Toureg“, jį pardavė moteriai ir pasirodė, jog tas automobilis buvo neteisingai įgytas, nors jį nupirko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, įregistravo Registrų centre. Automobilį nupirkusi moteris automobilį taip pat įregistravo. Automobilio skelbimą rado internete, susiskambino su jo pardavėju, susitarė susitikti, susitiko, paėmė automobilio techninį pasą, o pardavėjui padavė rankpinigius. Negali paaiškinti, kodėl nebuvo rastas skelbimas to automobilio „VW Toureg“. Tas automobilis buvo registruotas pardavėjo draugės R. B. vardu. Susitikimas su automobilio pardavėju vyko Mažeikiuose. Pardavėjas sakė, kad turi darbų ir reikalų, todėl negalėjo su juo važiuoti perregistruoti automobilio. Padavė rankpinigius, pasiėmė techninį pasą ir jis jam nurodė, jog turi nuvykti į Radviliškį, iš kur reikėjo jam paskambinti, kad jis paskambintų R. B., kuri ateis ir jie nuvyks perregistruoti automobilio. Kitą dieną nuvažiavo į Radviliškį, automobilio pardavėjas paskambino R. B., ji išėjo, nuvažiavo į Radviliškio Regitrą, tačiau ji nedirbo, tai važiavo į Šiaulius. Šiauliuose sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, perregistravo automobilį jo vardu ir parvežė R. B. namo. Su pardavėju sutarė, kad grįždamas jam paskambins, o jis važiuos į Klaipėdą ar Palangą ir automobilį jam atvarys. Automobilio pardavėjas atvarė automobilį ir jam sumokėjo likusią pinigų sumą. Kai važiavo į Šiaulių Regitrą, automobilis „VW Toureg“ liko Mažeikiuose, nes automobilio perregistravimui paties automobilio nereikia – svarbu turėti jo techninį pasą. Užsiima automobilių pirkimu-pardavimu ir jį pirko vien tam, kad perparduotų, kadangi jo kaina nebuvo didelė. Įdėjo skelbimą automobilio „VW Toureg“ pardavimui, atvyko moteris su vyru ir jie jį nusipirko. Po maždaug dviejų savaičių jie jam paskambino ir pasakė, jog tą automobilį iš jų nori atimti. Vėliau buvo iškviestas į Šiaulius į apklausą. Šioje situacijoje jis labiausia nukentėjo. Automobilį „VW Toureg“ įgijo už 20 tūkst. litų, o pardavė už 19200 Lt praėjus maždaug savaitei laiko. Įsigydamas automobilį galvojo jį parduoti už didesnę sumą nei pirko, tačiau taip nesigavo, o reikėjo pinigų kitiems automobiliams, todėl jį pardavė pigiau. Dėl automobilio „VW Toureg“ pardavimo skelbimą įdėjo kitą dieną po pirkimo, kaina buvo nurodyta virš 20 tūkst. litų, tačiau žmonės pirkdami nusiderėjo. Šioje byloje nukentėjo, nes asmeniui, kuris iš jo pirko tą automobilį, pinigus atiduos, tačiau jam jų niekas neatiduos.

              Dėl apgaule įgyto T. B. priklausančio automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2014-08-31 T. B. protokole-pareiškime ir 2014 m. rugsėjo 3 d. patikslintame protokole-pareiškime nurodyta, kad buvo įdėjęs skelbimą į interneto puslapį „autogidas.lt“ dėl automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2014-08-23 apie 10.00 val. jam paskambino asmuo, ketinantis pirkti automobilį. Nurodė, kad automobilį norės apžiūrėti 2014-08-25 kartu su žmona. 2014-08-25 vėl paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad pats atvykti pirkti automobilio negalės, kadangi yra išvykęs į Klaipėdą, o automobilį apžiūrės jo žmona, o po to visas detales suderins telefonu. Tą pačią dieną apie 12.00 val. susitiko su mergina prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose. Apžiūrėjo automobilį ir prie jo paskambino savo vyrui, kuriam nurodė automobilio trūkumus. Buvo suderinta kaina 29300 litų. Tuomet vyriškis telefonu nurodė, kad norėtų automobilį gauti iškarto, o avansą pasiūlė pervesti rugsėjo mėnesį. Jis nesutiko ir iškart paprašė 2000 litų avanso, be to pasakė, kad norėtų surašyti automobilio panaudos ir išpirkimo sutartį. Vyriškis sutiko ir pasakė, kad kai su jo žmona J. G. susirašys visus dokumentus, kad jis paskambintų. 2014-08-25 apie 17.00 val. pasirašė automobilio panaudos ir pirkimo išsipirkimo sutartį su J. G.. Tada paskambino tam pačiam vyriškiui ir susitarė susitikti 2014-08-27 prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pirkėjas pasakė, kad pats yra išvykęs, o automobilio paimti atvažiuos jo pusseserė R. B., kuri ir paduos avansą. Atvykusi mergina perdavė 1000 litų avansą ir pasakė, kad likusi suma bus pervesta į banko sąskaitą. Automobilį perdavė. Dar jis pirkėjo paprašė, kad pastarasis jam elektroniniu paštu atsiųstų savo paso kopiją, pastarasis sutiko, tačiau paso kopijos taip ir neatsiuntė. Po to, bandė skambinti pirkėjui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Paskambino J. G. ir klausė, kur jos sutuoktinis. Ji žadėjo su juo susiskambinti. Tačiau vėliau, 2014-08-31, J. G. pasakė, kad pati su pirkėju nesusiskambina, tada pasakė, kad iš tiesų skambinęs asmuo nėra jos sutuoktinis, o tik jos darbdavys. Rašė SMS žinutes pardavėjui, tačiau pastarasis atrašydavo, kad pinigus sumokės (1 t.,8, 13-14 b. l.).

2014-08-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. B. pateikė 2014-08-25 automobilio panaudos ir išsipirkimo sutartį Nr. NS140825-01, kurioje užfiksuota, kad T. B. parduoda automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. G. už 29300 litų sumą nustatant, kad sandorio sudarymo metu pirkėja sumoka 2000 litų (579,24 eurų), o likusius 27300 litų (7906,62 eurų) sumoka iki 2014-09-30 (1 t., 9-10 b. l.).

2015-07-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad balsas Nr. 9 priklauso K. T. (1 t., 26 b. l.).

2015-07-30 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole užfiksuota, kaip T. B. atpažino įraše Nr. 9 esantį balsą, kaip panašų į jam skambinusio asmens prisistačiusio G. balsą (1 t., 27-28 b. l.).

2015-07-27 „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad T. B. automobilio pasisavinimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir draudimo išmoka nemokama (1 t., 41 b. l.).

2014-09-04 daiktų apžiūros protokole (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-709-14), užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis tarp Ievos A. D. ir asmens, kurio telefono numeriai (duomenys neskelbtini) (I. A. D. naudojamame judriojo ryšio telefono numeryje užfiksuota, kad šiuo numeriu naudojasi asmuo vardu K.; į I. A. D. telefono numerį parašyta žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), ir žinutę rašęs asmuo prisistatė, kad rašo asmuo vardu K.) (1 t., 186-202 b. l.).

2014-09-04 apžiūros protokole užfiksuota telefono „Nokia 2680S-2“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad tarp adresatų yra adresatas „K.“ su numeriu „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 6-9 b. l.).

2015-06-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad balsas Nr. 9 priklauso K. T. (2 t., 36 b. l.).

2015-06-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole užfiksuota, kaip J. G. atpažino įraše Nr. 9 esantį balsą, kaip panašų į jai skambinusio asmens, prisistačiusio G. balsą (2 t., 37-38 b. l.).

2014-09-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. G. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuris 2014-09-11 apžiūros protokolu apžiūrėtas ir rastas įrašas „Del darbo +(duomenys neskelbtini) (2 t., 39, 40-43 b. l.).

2015-07-11 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas J. G., R. B., J. T. ir R. T. atžvilgiu (2 t., 49-52 b. l.).

2015-06-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad balsas Nr. 9 priklauso K. T. (2 t., 91 b. l.).

2015-06-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole užfiksuota, kaip R. B. atpažino įraše Nr. 8 ir Nr. 9 esančius balsus, kaip panašius į jai skambinusio asmens prisistačiusio T. balsą (2 t., 92-93 b. l.) 

2014-09-26 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad telefono numeriai, iš kurių buvo skambinta R. B., J. G. ir nukentėjusiajam T. B., dėl automobilio „Land Rover“ pirkimo-pardavimo, jungėsi bokšteliuose Kaišiadorių raj., Pravieniškių pataisos namuose. Taip pat iš išklotinių analizės matyti, kad asmuo, taręsis dėl automobilio pirkimo, T. B. skambino iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) (2 t., 164-176 b. l.).

2014-10-27 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad sim kortelės su telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), iš kurių skambinta nukentėjusiajam T. B., buvo įdėtos į telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., 178-179 b. l.).

2015-03-27 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad sim kortelės su telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), iš kurių skambinta R. B. ir J. G. , buvo įdėti į judriojo ryšio telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), bei į kitus judriojo ryšio telefono aparatus (3 t., 2-3 b. l.).

2014-11-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-09-03 Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje III valdyboje 11-to būrio 10-oje gyvenamojoje patalpoje, buvo rastas judriojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., 37 b. l.).  

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013). Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-346/2012, 2K-589/2013, 2K-161/2013). Sukčiavimo nusikaltimo padariniai reiškiasi svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu ir tai lemia turtinės žalos nukentėjusiajam padarymą. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Sukčiavimas padaromas apgaule, kuri naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko naudojama apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-7-322/2013). Apgaulė yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis K. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, internetiniame puslapyje suradęs skelbimą apie merginas, ieškančias bet kokio darbo, tai yra J. G. ir R. B., nežinojusias apie planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, telefonu įkalbėjo veikti pagal jo duodamus nurodymus, tai yra už atlygį sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, po ko, jam suradus skelbimą internetiniame tinklapyje apie parduodamą automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino automobilio savininkui T. B. ir iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, įkalbėjo automobilio savininką sudaryti automobilio pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyta už automobilį sumokėti dalimis ir automobilį perduoti pirkėjui iki visos sumos sumokėjimo, po ko jis J. G. davė nurodymus sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su automobilio savininku, ko pasėkoje, 2014 m. rugpjūčio 25 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, buvo pasirašyta automobilio panaudos ir išsipirkimo sutartis Nr. NS140825-01, kurioje nurodyta, kad T. B. parduoda automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. G. už 29300 litų (8485,86 eurų), sandorio sudarymo metu sumokant 2000 litų (579,24 eurų), o likusius 27300 litų (7906,62 eurų) sumokant iki 2014 m. rugsėjo 30 d., po ko, jis telefonu nurodė R. B., kad ji turės paimti automobilį iš automobilio pardavėjo ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.00 val. pas R. B. atvyko du nenustatyti organizuotos grupės nariai, kurie jai perdavė 1000 litų (289,62 eurų) pradinę automobilio įmoką, ir nuvežė ją prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, ir R. B. apie 21.00 val. pagal duodamus nurodymus perdavė 1000 litų (289,62 eurų) pradinę įmoką T. B., o pastarasis jai perdavė automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, R. B. apie automobilio perdavimą telefonu informavo K. T., tuomet prie R. B. vėl atvažiavo tie patys du nenustatyti organizuotos grupės nariai ir automobilį pasiėmė, tačiau vėliau T. B. jokio užmokesčio už automobilį negavo, automobilis jam nebuvo grąžintas, tokiu būdu jis su kitais organizuotos grupės nariais, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. B. priklausantį turtą - 29300 litų vertės (8485,87 eurų) automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis K. T. su jam inkriminuotu kaltinimu nesutiko nei ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nei teisme. Nurodė, kad pas jį nebuvo rasta tų numerių, kurie yra nurodyti šioje byloje. Tai ne jo darbas. Nei nukentėjusių nei teismo posėdžio apklaustų merginų nepažįsta. Turėjo mobilaus ryšio telefonus: „Nokia 500“ ir „Samsung“. Telefoną „Nokia N8“ buvo nupirkęs broliui naudotis. Atliekant laisvės atėmimo bausmę vykdė veiklą su automobiliais. Ieškodavo žmonių, kurie parduodavo automobilius išsimokėtinai, tuomet nuvažiuodavo žmonės surašyti dokumentų. Kas pasiimdavo tuos automobilius, nežino. Tuo užsiiminėjo nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio pabaigos, kol buvo atlikta krata. Už savo padarytas veikas gaudavo atlygį. Pinigus pervesdavo jo draugei I. A. D.. Telefono numeris, įvardintas „K.“, kuriuo buvo susirašinėjama apie prekybą automobiliais, pinigų perdavimus ir panašiai, yra jo ir jo siųstos SMS žinutės I. A. D.. Liudytoja I. A. D. teisme patvirtino K. T. parodymus, kad bendravo su kaltinamuoju telefonu, bei, kad jai yra tekę susitikti su K. T. bendradarbiais, jai buvo duodami pinigai ir dovanos. Tai, kad būtent K. T. organizavo šią nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo T. B. teisme duoti parodymai, kad buvo įdėjęs skelbimą dėl automobilio „Land Rover Range Rover“ pardavimo. Jam paskambinęs asmuo prisistatė G., kuris pasakė, kad automobilį apžiūrėti atvažiuos jo žmona (J. G.), su kuria vėliau sudarė panaudos sutartį. Pastaroji nurodė, kad automobilį atvažiuos pasiimti jos vyras, tačiau vėliau K. T. paskambinęs pasakė, negali atvažiuoti pasiimti, todėl paims jo pusseserė (R. B.), kuri ir padavė pinigus perimdama automobilį. K. T. nusikalstamus veiksmus patvirtina ir liudytos J. G. parodymai, kad internete buvo įdėjusi skelbimą, jog ieško darbo ir su ja susisiekęs darbdavys, pristatė T. ar G., pasiūlė darbą bei nurodė, kad turi būti kaip žmona, kai pas ją atvarys automobilį perpardavinėti. Ji taip ir padarė, automobilį atvarius jo savininkui (T. B.), prisistatė jai skambinusio asmens (K. T.) žmona, pasirašė pardavimo sutartį. Darbdavys nurodė, kad turi įkalbėti automobilio pirkėją, kad paliktų automobilį, o po to, pas ją atvažiuos kitas asmuo ir jį nuvarys. Taip pat liudytojos R. B. nurodytos aplinkybės, kad buvo įdėjusi skelbimą dėl darbo ir jai paskambino vyriškis, vardu T., kuris pasiūlė darbą ir uždarbį. Pažymėjo ir tai, kad bendraujant su T. B. jai reikėjo apsimesti jo pussesere, kadangi jo žmona negalėjo atvykti. Ji pasirašė sutartį, jai buvo perduoti dokumentai, o ji jam perdavė 1000 Lt rankpinigių. Automobilis liko su ja, jo savininkas išvažiavo, o tuomet atvyko du T. vairuotojai, vienas sėdo į su ja likusį automobilį ir išvažiavo. Minėtos liudytojos J. G. ir R. B. susisiekusios viena su kita išsiaiškino, kad J. G. skambinęs asmuo prisistatęs G., buvo tas pats, kuris R. B. pristatė T., kadangi skambino tuo pačiu telefono numeriu, bei buvo analogiška situacija ir jas abi siejo nukentėjusysis T. B.. Analizuojant kaltinamojo K. T. kaltės klausimą svarbu pažymėti, kad liudytoja teisme apklausta A. B. (tyrėja, tyrusi K. T. veiką) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas objektų atpažinimas iš objektų kolekcijos dėl balsų atpažinimo, kur buvo atliekami 3 atpažinimai, kiekviename atpažinime buvo po vieną įtariamojo balsą ir po du visai nesusijusius balsus. J. G. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmens balsą, nėra garantuota, jog nurodė būtent skambinusio asmens balsą, tačiau atpažintas balsas buvo panašus į jai skambinusio asmens balsą. R. B. teisme parodė, kad atpažino balsą kaip panašų į T.. Tuo tarpu kaip matyti iš 2015-07-30 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokolo, T. B. atpažino įraše Nr. 9 esantį balsą, kaip panašų į jam skambinusio asmens prisistačiusio G. balsą (1 t., 27-28 b. l.), tačiau teisme parodė, kad negali tiksliai pasakyti, su kuriuo asmeniu bendravo telefonu, kadangi J. T. balso tembras šiek tiek panašus į brolio K. T. balsą, todėl teismas nukentėjusiojo parodymais remiasi tiek, kiek tai atitinka faktines bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė pati J. G., savo asmens duomenis ji davė tik K. T., savo asmens duomenų nukentėjusiajam neteikė, tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, būtent K. T. ir perdavė jos duomenis nukentėjusiajam T. B.. Be to, kaip ir nustatyta iš telefonų numerių analizės, būtent K. T. naudojosi numeriu +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojantis buvo bendrauta su liudytojomis ir nukentėjusiuoju.

              Pažymėtina tai, kad faktą, kad būtent K. T. įvykdė nusikalstamą veiką, patvirtina 2014-09-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo J. G. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad J. G. su darbdaviu (K. T.) bendravo telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), kurį buvo išsisaugojusi kaip „Del darbo“. Tuo tarpu kaltinamojo draugė I. A. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mobilųjį telefoną, kurio apžiūros metu užfiksuoti susirašinėjimai tarp jos ir telefono numerių +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini). Mobiliajame telefone numeris +(duomenys neskelbtini) išsaugotas K. vardu, iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) rašęs asmuo prisistatė taip pat K. Iš telefoninių pokalbių išklotinių analizės matyti, kad asmuo, taręsis dėl automobilio pirkimo, T. B. skambino iš telefono numerių +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini). J. G. nurodytas telefono numeris +(duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo nurodyti telefono numeriai +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) sutampa su kaltinamojo draugės I. A. D. nurodytais telefono numeriais, kas patvirtina, kad minimais telefono numeriais bendravęs asmuo yra kaltinamasis K. T.. Dar daugiau, pats kaltinamasis K. T. teisme parodė, kad telefono numeris, įvardintas kaip „K.“, kuriuo buvo susirašinėjama apie prekybą automobiliais, pinigų perdavimus ir panašiai, yra jo ir jo siųstos SMS žinutės I. A. D., būtent „K.“ ji buvo įvardijusi telefono numerį +(duomenys neskelbtini). Be to, nusikaltimo padarymo metu K. T. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose ir kaip nurodyta 2014-09-26 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės - telefono numeriai, iš kurių buvo skambinta R. B., J. G. ir nukentėjusiajam T. B., būtent ir jungėsi bokšteliuose Kaišiadorių raj., Pravieniškių pataisos namuose. Svarbi kaltinamojo kaltę patvirtinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis K. T. nurodė, kad turėjo telefoną „Nokia“, kuris kaip nustatyta byloje, kratos metu buvo rastas ir nustatyta, kad jo IMEI (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta 2015-03-27 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės, sim kortelės su telefonų numeriais +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), buvo įdėti į judriojo ryšio telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), bei į kitus judriojo ryšio telefono aparatus. Šie duomenys patvirtina, kad būtent K. T. naudotu telefonu, buvo skambinta liudytojoms ir nukentėjusiajam. Visų aukščiau aptartų duomenų visetas bei byloje esanti ir teisme ištirta medžiaga - 2014-08-31 T. B. protokolas-pareiškimas ir 2014 m. rugsėjo 3 d. patikslintas protokolas-pareiškimas, 2014-08-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2015-07-30 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokolas, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kt., pakankami K. T. nusikalstamai veikai įrodyti.

              Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl K. T. kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis apklaustų asmenų parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. K. T. veikos objektyviosios aplinkybės atspindi ir subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią, t. y. tai, kad K. T. suvokė, jog sąmoningai, tyčia apgaule esmingai klaidina nukentėjusįjį dėl ketinimo sumokėti už jo parduodamą automobilį visą sutartą sumą ir taip neteisėtai bei neatlygintinai savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą ir to norėjo bei siekė. K. T. nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją, kad atsiskaitymui už automobilį neturi realių galimybių, toliau apgaudinėjo nukentėjusįjį pasakodamas išgalvotas istorijas apie neva negalėjimą pačiam atvykti, žmoną, pusseserę ir kt. Paminėtina tai, kad nukentėjusiojo T. B. automobilio pirkimo sutartį sudarė ne savo vardu, o pasinaudodamas J. G., pastarajai pasirašius sutartį, bei tai, kad vėliau pasinaudojęs R. B., laisvėje esantiems asmenims perdavė nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Tokia situacija vertintina kaip esmingai pasunkinusi galimybes nukentėjusiajam apginti pažeistas teises ne tik civilinio proceso tvarka, bet baudžiamojo proceso tvarka, kadangi siekiant išaiškinti nusikalstamą veiką, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Akcentuotina tai, kad K. T. veiksmai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką BK 182 str. bylose, kai kaltininko apgaulė pasireiškia nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą, kai kaltininkas, ketindamas nesumokėti už šiuo atveju įgyjamą automobilį, jau sudarant pirkimo–pardavimo sutartį visai neketina vykdyti susitarimo sumokėti sutartą sumą, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus, ką ir darė kaltinamasis K. T..

              Pagal teismų praktiką esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, šiuo atveju pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepateikiant nuorodos į BK 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-255/2013, 2K-433-677/2015). Kadangi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis yra sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, tai vadovaujantis minėta teismų praktika, kaltinamojo K. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad organizuotos grupės buvimą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, iš kurių matyti, kad nusikaltimas negalėjo būti padarytas be kruopštaus išankstinio pasirengimo, be to, iš bylos duomenų matyti, kad viskas detaliai buvo suplanuota, t.y., K. T., atlikinėdamas bausmę pataisos namuose, suradęs bei pasinaudojęs liudytojomis J. G. ir R. B., sudarė automobilio pirkimo sutartį, po kurios laisvėje esantiems bendrams buvo perduotas nukentėjusiojo automobilis. Savaime suprantama, kad jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, be kitų bendrininkų pagalbos laisvėje, nebūtų įvykdęs nusikalstamos veikos. Bendrininkų veiksmai buvo atvažiuoti paduoti pinigus bei paskui pasiimti automobilį. Be to, kaip nurodė kaltinamojo draugė ir R. B., jos bendravo su K. T. bendrininkais, kuriuos kaltinamojo draugė įvardino kaip K. T. bendradarbiai. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 182 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Visos šios aplinkybės visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius.

Dėl apgaule įgyto S. D. priklausančio automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2014-10-09 S. D. protokole-pareiškime nurodyta, kad jis sudarė jam priklausančio automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su R. B., gavo 3000 litų avansą, perdavė automobilį, tačiau pinigų už automobilį neatgavo (1 t., 71 b. l.).

2014-08-26 automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. D. parduoda automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. B. už 26000 litų, nustatant, kad pardavėja pirkėjui sumoka 3000 litų avansą, iki 2014-09-15 20000 litų, o iki 2014-09-30 dar 3000 litų (1 t., 70 b. l.).

2014-10-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną ir 2014-10-09 daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo judriojo ryšio telefone esančių trumpųjų žinučių apžiūra (1 t., 76, 77-82 b. l.).

2014-09-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu B. M. padavė 2014-09-02 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. Š. pardavė automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), B. M. (1 t., 110-111 b. l.).

2014-09-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., 114 b. l.).

2014-09-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. Š. padavė 2014-08-30 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad R. B. pardavė V. Š. automobilį už 20000 Lt (1 t. 152 b. l.).

2014-09-04 daiktų apžiūros protokole (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-709-14), užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis tarp I. A. D. ir asmens, kurio telefono numeriai +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) (Ievos A. D. naudojamame judriojo ryšio telefono numeryje užfiksuota, kad šiuo numeriu naudojasi asmuo vardu K.; į I. A. D. telefono numerį parašyta žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), ir žinutę rašęs asmuo prisistatė, kad rašo asmuo vardu K.) (1 t., 186-202 b. l.).

2015-06-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole užfiksuota, kaip J. G. atpažino įraše Nr. 9 esantį balsą, kaip panašų į jai skambinusio asmens, prisistačiusio G. balsą (2 t., 37-38 b. l.).

2015-06-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad balsas Nr. 9 priklauso K. T. (2 t., 36 b. l.).

2014-09-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. G. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuris 2014-09-11 apžiūros protokolu apžiūrėtas ir rastas įrašas „Del darbo +(duomenys neskelbtini) (2 t., 39, 40-43 b. l.).

2015-07-11 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas J. G., R. B., J. T. ir R. T. atžvilgiu (2 t., 49-52 b. l.).

2015-06-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad balsas Nr. 9 priklauso K. T. (2 t., 91 b. l.).

2015-06-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole užfiksuota, kaip R. B. atpažino įraše Nr. 8 ir Nr. 9 esančius balsus, kaip panašius į jai skambinusio asmens prisistačiusio T. balsą (2 t., 92-93 b. l.) 

2015-06-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip R. B. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris prie VĮ „Regitros“ perėmė automobilį „VW Touareg“ (2 t., 102-106 b. l.).

2014-09-26 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad telefono numeriai, iš kurių buvo skambinta R. B. ir nukentėjusiajam S. D., dėl automobilio „VW Touareg“ pirkimo-pardavimo, jungėsi bokšteliuose Kaišiadorių raj., Pravieniškių pataisos namuose (12 t., 164-176 b. l.).

2014-09-26 ir 2014-10-27 tarnybiniuose pranešimuose dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad iš telefono numerių, iš kurių skambinta R. B. ir nukentėjusiajam S. D. buvo skambinta į telefono numerius, kuriais galimai gali naudotis G. L. (2 t., 164-179 b. l.).

2014-10-27 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad sim kortelė su telefono numeriu +(duomenys neskelbtini)3, iš kurio skambinta nukentėjusiajam S. D., buvo įdėta į telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), tai pat į šiuos telefonus buvo įdėtos sim kortelės su telefonų numeriais +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) (iš kurių neskambinta S. D.) (2 t., 178-179 b. l.).

2015-03-27 tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad sim kortelė su telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), iš kurio skambinta R. B., buvo įdėta į judriojo ryšio telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (kurie rasti Pravieniškių pataisos namuose kalinamų asmenų kamerose), bei į kitus judriojo ryšio telefono aparatus (3 t., 2-3 b. l.).

2015-07-29 prokuroro nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo nutarta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-233-14 atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-267-15 A. L. atžvilgiu (3 t., 35-36 b. l.).

2014-11-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-09-03 Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje III valdyboje 11-to būrio 10-oje gyvenamojoje patalpoje, buvo rastas judriojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., 37 b. l.).  

2015-06-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. L. turi brolį A. L. (3 t., 39 b. l.).

2015-06-29 prokuroro nutarimu dėl A. L., pripažinimo jį įtariamuoju ir paskelbė jo paiešką (3 t., 66-67 b. l.).

Pakartotinai pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

Teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, nors kaltinamasis K. T. nepripažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau pripažįsta, kad kaltinamojo kaltė įrodoma teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaltinamasis K. T. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo Pravieniškių pataisos namuose 3 sektoriuje, turėjo mobilaus ryšio telefonus: „Nokia 500“ ir „Samsung“. Telefoną „Nokia N8“ buvo nupirkęs broliui naudotis. Nurodė, kad dirbo formaliai neįsidarbinęs – jo darbo pobūdis buvo ieškoti žmonių, kurie parduodavo automobilius išsimokėtinai, tuomet nuvažiuodavo žmonės surašyti dokumentų. Tuo užsiiminėjo nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio pabaigos, kol buvo atlikta krata. Liudytoja I. A. D. patvirtino, kad bendravo su kaltinamuoju telefonu, kad gaudavo iš jo dovanas, bei kad yra tekę susitikti su kaltinamojo bendradarbiais. Iš jos buvo paimtas telefonas, jame buvo įvestas telefono numeris ir pavadintas K., tai turbūt tai to paties asmens telefono numeris, kadangi kito K. nepažįsta. Nukentėjusysis S. D. teisme parodė, kad pagal skelbimą pardavinėjo jam priklausantį automobilį „VW Toureg“ ir jam paskambinęs asmuo paklausė, ar parduotų automobilį išsimokėtinai bei, kad jis sumokės 2000 ar 3000 litų daugiau už tai, kad leidžia automobilį pirkti išsimokėtinai. Paskambinęs asmuo sakė, kad susitiks su juo, tačiau vėliau jis paskambino ir pasakė, kad negali atvažiuoti, todėl paprašė automobilį perrašyti žmonos vardu. Susitiko su ja, pastaroji apžiūrėjo automobilį, jis nusifotografavo jos asmens dokumentą, kad būtų galima duomenis perkelti į sutartį. Vėliau perskambino ir pasakė, kad žmona nebegali persirašyti, todėl nurodė, kad persirašys jo pusseserė. Ryte ją (R. B.) paėmė ir nuvežė į Regitrą, kur perrašė mašiną, pasirašė dokumentus, sumokėjo 3000 litų. Atėjo kažkoks tai vaikinas, kuris ir nusivarė mašiną. Šias nukentėjusiojo aplinkybes patvirtino liudytoja J. G. (kad skambindavęs asmuo pasakydavo, kad atvažiuos klientas, išeidavo į lauką, apžiūrėdavo automobilį, paskui jis vėl jai skambindavo ir klausdavo, kaip atrodo automobilis. Su pardavėjais pati jokių sąlygų nederino – viską derino skambindavęs asmuo. Jai buvo atvaryti 2 ar 4 automobiliai) ir liudytoja R. B. (kuri parodė, kad asmuo su kuriuo bendravo dėl darbo buvo T.. Pas ją atvyko automobilio savininkas, kartu nuvažiavo į Regitrą, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pakeistas automobilio savininkas į ją. Paskambino T. ir pasakė, kad yra Regitroje, po ko atėjo jo vairuotojas ir padavė jai pinigus, kuriuos ji padavė pardavėjui, tuomet vėl paskambino T., grįžo vairuotojas, kuriam automobilio pardavėjas parodė kaip elgtis su automobiliu, o tuomet sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai reikėjo vykti į Regitrą, turėjo apsimesti T. drauge ar sugyventine. Asmenų, kurie atvežė rankpinigius nepažinojo, tačiau savo adresą nurodė T., o jis jį nurodė atvažiavusiems asmenims). Automobilį nupirkęs liudytoju teisme apklaustas V. Š. parodė, kad internete rado skelbimą dėl automobilio „VW Toureg“ pardavimo. Susiskambino su jo pardavėju, susitiko, paėmė automobilio techninį pasą, o pardavėjui padavė rankpinigius. Kadangi automobilis buvo registruotas pardavėjo draugės R. B. vardu, vyko į į Radviliškį pas R. B. ir su ja kartu nuvyko į Regitrą, kur sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, perregistravo automobilį jo vardu. Automobilio pardavėjas atvarė automobilį ir jam sumokėjo likusią pinigų sumą. Automobilio pardavimo faktą patvirtina byloje esanti 2014-08-30 pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad R. B. pardavė V. Š. automobilį už 20000 Lt. Vėliau automobilį „VW Toureg“ V. Š. pardavė moteriai ir pasirodė, jog tas automobilis buvo neteisingai įgytas. Šią įvykių seką patvirtina liudytojos B. M. parodymai, kad iš V. Š. įsigijo automobilį „VW Toureg“, priregistravo Regitroje, kelias savaites pasivažinėjo, o paskui jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad automobilis yra seniai paieškomas ir kad jo negalėjo prisiregistruoti. Po to, kai automobilis buvo iš jų paimtas, jie buvo susisiekę su pardavėju, kuris sakė, kad „jeigu kas“, tai pinigus grąžins. Nustatinėjant kaltus asmenis, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas objektų atpažinimas iš objektų kolekcijos dėl balsų atpažinimo, kur buvo atliekami 3 atpažinimai, kiekviename atpažinime buvo po vieną įtariamojo balsą ir po du visai nesusijusius balsus, kurių metu J. G. atpažino skambinusio asmens balsą, kaip labiausiai panašų į jai skambinusio asmens balsą, o R. B. atpažino balsą, kaip panašų į T., tuo tarpu nukentėjusiajam balso atpažinti nepavyko. Nagrinėjant bylos medžiagą bei asmenų parodymus dėl telefono numerių priklausymo kaltinamajam K. T. nustatyta, kad būtent kaltinamasis naudojosi telefono numeriais +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), kuriais bendravo su nukentėjusiuoju ir liudytojomis. Tą patvirtino jo draugė I. A. D., pateikdama policijai K. T. telefono numerius +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), kuriais bendravo su pastaruoju, liudytoja J. G., pateikdama telefono numerį +(duomenys neskelbtini), kuriuo bendravo su asmeniu dėl darbo. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajam S. D. buvo skambinta telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), kurio sim kortelė buvo įdėta į telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), tai pat į šiuos telefonus buvo įdėtos sim kortelės su telefonų numeriais +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) (iš kurių buvo skambinta liudytojoms ir kitam nukentėjusiajam T. B.). Be to, nustatyta ir tai, kad telefono numeriai, iš kurių buvo skambinta R. B. ir nukentėjusiajam S. D., jungėsi bokšteliuose Kaišiadorių raj., Pravieniškių pataisos namuose, kur būtent tuo metu ir buvo kaltinamasis K. T.. Taip pat nustatyta, kad sim kortelė su telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), iš kurio skambinta R. B., buvo įdėta į judriojo ryšio telefonus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (kurie rasti kratos metu), bei į kitus judriojo ryšio telefono aparatus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent K. T. priklaususio telefono „Nokia“, rasto kratos metu numeris IMEI (duomenys neskelbtini), atitinka R. B. skambinusio numerio +(duomenys neskelbtini) sim kortelės panaudojimu. Be to, telefono numeriais, kuriais buvo skambinta R. B. ir nukentėjusiajam S. D., galimai galėjo naudotis G. L. ir kaip nustatyta, kad G. L. turi brolį A. L., kurį R. B. atpažino kaip asmenį, paėmusį iš jos automobilį, tačiau A. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir paskelbta jo paieška. Kas patvirtina realų nusikalstamų veikų egzistavimą, bei asmenų, esančių įkalinimo įstaigoje ir laisvėje bendravimą. Visų šių duomenų visuma patvirtina kaltinamojo K. T. įvykdytą inkriminuojamą veiką, t.y., kad internetiniame puslapyje suradęs skelbimą apie merginas, ieškančias bet kokio darbo, tai yra J. G. ir R. B., nežinojusias apie planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, telefonu įkalbėjo veikti pagal jo duodamus nurodymus už atlygį, suradęs skelbimą internetiniame tinklapyje apie parduodamą automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs automobilio savininkui S. D. ir iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, įkalbėjo automobilio savininką sudaryti automobilio pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyta už automobilį sumokėti dalimis ir automobilį perduoti pirkėjui iki visos sumos sumokėjimo, po ko, davė nurodymus J. G. apžiūrėti parduodamą automobilį, po ko, J. G. apžiūrėjus S. D. pateiktą automobilį 26000 litų vertės (7530,12 eurų), ir pagal K. T. nurodymą sutikus jį pirkti, bei pagal telefonu duodamus nurodymus veikiančiai R. B., pastaroji sudarė pirkimo pardavimo sutartį, joje numatant pradinį įnašą 3000 litų (868,86 eurų) sumokėti sutarties sudarymo dieną, kitus 20000 litų (5792,40 eurų) iki 2014 m. rugsėjo 15 d., o likusius 3000 litų (868,86 eurų) iki 2014 m. rugsėjo 30 d., po ko, prie VĮ „Regitra“, adresu Vilniaus g. 8, Šiauliuose, atvyko kitas organizuotos grupės narys (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą) ir perdavė R. B. 3000 litų (868,86 eurų) pradinį mokėjimą, kuri pinigus perdavė S. D., o pastarasis perdavė jai automobilį „VW Toureg“, po ko, R. B. automobilį perdavė pradinį mokėjimą atvežusiam organizuotos grupės nariui (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą), tačiau vėliau, S. D. jokio užmokesčio už automobilį negavo, automobilis jam nebuvo grąžintas, o dviejų nenustatytų organizuotos grupės asmenų buvo realizuotas trečiajam asmeniui, tokiu būdu, jis su kitais organizuotos grupės nariais apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtą - 26000 litų vertės (7530,12 eurų) automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje turto (automobilio) savininkas buvo suklaidintas dėl kaltinamojo K. T. ketinimų atsiskaityti už įgyjamą turtą. Ketinimas nesumokėti už įgytą automobilį gali būti vertinamas kaip vienas iš piktnaudžiavimo pasitikėjimu būdų (kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2013). Šiuo atveju esant pirkimo–pardavimo sutarčiai, apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis, jau nurodydamas R. B. sudaryti sutartį, visai neketino vykdyti susitarimo (mokėti S. D. likusių pinigų už nupirktą automobilį), nors S. D. įtikinėjo priešingai, nurodydamas aplinkybes, bei atlikdamas veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą. Tokie K. T. veiksmai - savo tikrųjų ketinimų nutylėjimas ir sutarties sąlygų vykdymą imituojantys veiksmai buvo kitos sutarties šalies, S. D. apgaulė, t.y., S. D. pasitikėjo K. T. sąžiningumu juo labiau, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jam buvo sumokėti rankpinigiai ir sutartos sąlygos dėl likusių pinigų sumokėjimo. Tokiais veiksmais K. T. apgavo S. D. ir užvaldė svetimą turtą (automobilį). Tokia apgaulė laikytina esminė, nes nukentėjusysis S. D. žinodamas, kad K. T. nesumokės visos sutartos pinigų sumos už automobilį, nebūtų jo pardavęs. Taigi, byloje akivaizdžiai objektyviais požymiais nustatyti ir subjektyvieji – tyčiniai kaltinamojo K. T. veiksmai. Be to, K. T. ne tik vengė sumokėti pagal sutartį už įgytą automobilį, bet ir darė veiksmus, kurie apsunkino S. D. padarytos žalos atlyginimą, t.y., įgytą automobilį perdavus jo bendrininkams, pastarieji automobilį pardavė kitam asmeniui, šis asmuo dar kitam, todėl be policijos įsikišimo, ši nusikalstama veika nebūtų atskleista ir nebūtų atkurta nukentėjusiojo S. D. teisė į jam priklausantį automobilį. Juo labiau, kad automobilis buvo 2 kartus teisėtai perregistruotas „Regitroje“, tokia seka: R. B. – V. Š. – B. M..

K. T. ir kitų asmenų veikimą organizuotoje grupėje patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip R. B. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris prie „Regitros“ perėmė automobilį „VW Touareg“, po to, kai pastaroji paskambino T. (K. T.), bei kaip nustatyta iš telefonų numerių bei IMEI, kad K. T. ir G. L. (A. L. brolis), galėjo naudotis tuo pačiu telefonu. Be to, K. T., būdamas laisvės atėmimo vietoje, nebūtų galėjęs įvykdyti nusikaltimo vienas pats, kadangi reikėjo žmonių, kurie perduotų pinigus ir paimtų automobilį laisvėje. Visų šių duomenų visuma patvirtina K. T. įvykdytą nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo nusikalstamoje veikoje nustatyti visi BK reikalaujami nusikalstamos veikos požymiai, veikiant organizuotoje grupėje.

Kaltinamojo nurodytus argumentus, kad jis dirbo oficialiai neįdarbintas, kad bendravo su S. ir G., kad darbo pobūdis buvo surasti asmenis perkant – parduodant automobilius, tarpininkauti, teismas vertina kritiškai, kadangi prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad G. buvo asmuo, kuriuo K. T. prisistatė J. G. ir T. B.; kad sms žinutėse K. T. bendravo su drauge ir jose matyti pokalbiai apie automobilius, bei tai, kad draugei I. A. D. davė pinigus, kuriuos jai perdavė jo draugai, nors pats teigė, kad tai buvo jo sumokamas atlyginimas už atliktą darbą.

Vertinant kaltinamojo K. T. kaltę dėl abiejų epizodų – dėl automobilio „VW Touareg“ ir automobilio „Land Rover Range Rover“ pasisavinimo apgaulės būdu, teismas pažymi, kad ir vienu ir kitu epizodu matosi analogiška nusikalstamos veikos padarymo schema, t.y. abiem atvejais K. T. nusikalstamų veikų įvykdymui pasinaudojo liudytojomis J. G. ir R. B., duodamas pastarosioms atitinkamus nurodymus – apžiūrėti automobilius, pasirašyti sutartis, perduoti pinigus ir paimti automobilius, vėliau juos perduodant K. T. bendrininkams. Abiem kartais automobilių savininkams teigė, kad jis negali atvykti, todėl atvyks jo žmona, vėliau keitė aplinkybes, nurodydamas įvairias priežastis, po ko, atvykdavo pusseserė ar sugyventinė. Dėl abiejų nusikalstamų veikų veikė su laisvėje esančiais asmenimis, pastariesiems duodamas nurodymus kada atvykti pas liudytojas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo K. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis K. T. padarė 2 sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.) būdamas teistas (3 t.,111-118 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (3 t., 136-143 b. l.), nedirbantis (3 t., 120 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (3 t., 121 b. l.), psichiatrijos ir priklausomybės įstaigos pacientų registre neįrašytas (3 t., 145 b. l.). Naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei neatlikus bausmės už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl yra recidyvistas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, be to veikė organizuotoje grupėje, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimų padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmes.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta subendrinta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrintu su 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 8 metams ir 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 2 (dviem) metam (informuotina, kad teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina tik su 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 2 m. laisvės atėmimu, kadangi Varėnos r. apylinkės teismas atliko bendrinimą su 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris jau buvo subendrintas Kauno apylinkės teismo priimant 2014-12-22  nuosprendį).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad  kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

T. B. pareiškė 8196,24 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., 29 b. l.). Ši žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo K. T. veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Iš K. T. priteistina 8196,24 Eur T. B. turtinės žalos atlyginimui.

Daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, grąžintas pagal pakvitavimą S. D., paliekamas neribotai jo nuosavybei (1 t., 85 b. l.);

2. mobilaus ryšio telefonai „Nokia 1209“ ir „Samsung GT“, grąžinti pagal pakvitavimą V. Š., paliekami neribotai jo nuosavybei (1 t., 173 b. l.);

3. mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, grąžintas pagal pakvitavimą J. G., paliekamas neribotai jos nuosavybei (2 t., 46 b. l.);

4. 3 vnt. kompaktinių plokštelių, su garso įrašais, 3 vnt. kompaktinių plokštelių su išklotinėmis, supakuoti į paketą Nr. 1, palikti byloje;

5. MRT „Nokia 5200“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Nokia 1200“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Huawei 08500“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), supakuoti į paketą Nr. 1, grąžintini Pravieniškių pataisos namams;

6. valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklai (2 vnt.), registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 703-0033367, draudimo poliusas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti.

2015-10-27 Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų K. T., kurios sudaro 163,05 Eur, priteisimo (3 t., 198 b. l.). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi iš turimos informacijos apie kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. turtą ir lėšas, matyti, kad jis neturi nei lėšų nei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

n u s p r e n d ž i a:

      K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Land Rover Range Rover“) ir skirti 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Toureg“) ir skirti 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir K. T. paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti K. T. bausmės laiką, atliktą pagal 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistu 2015-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. balandžio 7 d.

Nukentėjusiojo T. B. 8196,24 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš K. T. T. B. naudai priteisti 8196,24 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 24 euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

              Daiktinius įrodymus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, grąžintą pagal pakvitavimą S. D., palikti neribotai jo nuosavybei;

2. mobilaus ryšio telefonus „Nokia 1209“ ir „Samsung GT“, grąžintus pagal pakvitavimą V. Š., palikti neribotai jo nuosavybei;

3. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, grąžintą pagal pakvitavimą J. G., palikti neribotai jos nuosavybei;

4. 3 vnt. kompaktinių plokštelių, su garso įrašais, 3 vnt. kompaktinių plokštelių su išklotinėmis, supakuotus į paketą Nr. 1, palikti byloje;

5. MRT „Nokia 5200“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Nokia 1200“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Huawei 08500“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotus į paketą Nr. 1, grąžinti Pravieniškių pataisos namams;

6. valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklus (2 vnt.), registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 703-0033367, draudimo poliusą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                          Martynas Galvičius