Civilinė byla Nr. e2S-496-967/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37868-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrosfera“ dėl skolos priteisimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. S. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei UAB „Agrosfera“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašoma iš jos priteisti 35 900,00 Eur skolą, 327,40 Eur delspinigių, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos.
3. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinio suma atsakovei – didelė. Atsakovė yra nesąžininga, sąmoningai ir piktybiškai nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu. Viešojoje erdvėje apie atsakovę pateikti atsiliepimai, kad ji veikia nesąžiningai, leidžia spręsti, kad ji ir toliau bet kokiomis priemonėmis piktybiškai vilkins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir, būdama akivaizdžiai nesąžininga, paslėps, iššvaistys ar neteisėtai perleis turimą turtą. Pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6703-854/2020 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
5. Teismas nurodė, jog susipažinus su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą išvadai, kad ieškinys prima facie nepagrįstas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, pabrėždamas, kad komentarai ir nuomonės apie atsakovę, išsakyti viešoje erdvėje, nelaikytini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais realų siekį apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6703-854/2020, klausima? is?spre?sti is? esme?s – ieškovo prašymą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikta informacija neleidžia daryti išvados atsakovę esant nesąžiningą. Įrodinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinąją sąlygą, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, užtenka pateikti tikėtinus duomenis apie atsakovės nesąžiningumą ar kitokį jos elgesį, siekiant išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
7.2. Kadangi atsakovė sąmoningai ir piktybiškai nevykdo prievolės atsiskaityti už gautą žemės ūkio produkciją, o viešojoje erdvėje apie ją esantys atsiliepimai – neigiami, šie duomenys sudaro pagrindą tikėtinam atsakovės nesąžiningumui, dėl kurio gali būti neįvykdytas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas.
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6703-854/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.
8.2. Ieškovas remiasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje aiškiai atskiriamas fakto konstatavimas nuo vertinamųjų teiginių, šį galint įrodyti.
8.3. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, minėdamas vien tik rastą neigiamo turinio nepatvirtintą informaciją, sąmoningai nutylėdamas teigiamą bei viešai prieinamą informaciją apie įmonę, pavyzdžiui, kad ji ir toliau vykdo veiklą, sąžiningai moka mokesčius, ne vienerius metus yra gavusi apdovanojimus tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Europoje, bendradarbiauja su kitomis bendrovėmis, siekiant palengvinti technikos įsigijimą ūkininkams ir pan.
8.4. Atsakovė skolą pripažįsta ir su ja sutinka, nevengdama jos mokėti, todėl yra pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jam neįrodžius realaus atsakovės siekio apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Kadangi byloje šalių ginčo dėl to, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas nėra, be kita ko, atsakovei ir pačiai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjus, jog su skola ji sutinka, jos mokėti nevengia, tik prašo išdėstyti, apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai konstatuota, kad į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo tikėtinam atsakovės nesąžiningumui, jai sąmoningai ir piktybiškai nevykdant prievolės atsiskaityti už gautą žemės ūkio produkciją, o viešojoje erdvėje esant neigiamiems atsiliepimams.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog ne bet kokių prielaidų nurodymas laikomas pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o tik tų, kurios yra pagrįstos bent tikėtinais duomenimis apie galimą asmens nesąžiningumą. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovę esant nesąžiningą, į bylą pateikęs momentinę ekrano kopiją iš internetinio tinklalapio www.rekvizitai.lt, kurioje užfiksuoti lankytojų komentarai, kad atsakovė neatsiskaito su tiekėjais, vėluoja, nesilaikydama sutartyse numatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningus ketinimus ir siekį perleisti, apriboti ar kitaip suvaržyti turimas turtines teises, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, į jos turimą turtą negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas, nepakanka. Sutiktina su atsakovės dėstomais argumentais, kad jos galimas siekis vengti vykdyti būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą yra grindžiamas tik pastarojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, susijusiais su asmenų komentarais interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt, savaime nereiškiančiais atsakovės nesąžiningų ketinimų ar sąmoningo siekio neatsiskaityti su ieškovu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Laikytina, jog ieškovo įrodinėjamos aplinkybės nesudaro pagrindo prielaidai daryti, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali siekti turimą turtą perleisti ar kitu būdu suvaržyti pareikštų reikalavimų patenkinimo galimybes, dėl ko gali kilti reali grėsmė būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui.
16. Kiti ieškovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6703-854/2020 palikti nepakeistą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė