Civilinė byla Nr. 2-740/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. B2-139-198/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi UAB „Algirsta“ buvo iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratoriumi paskirtas V. P.
Teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi UAB „Algirsta“ direktoriui A. K. paskyrė 500 Lt baudą už tai, kad jis neįvykdė teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties įpareigojimo perduoti UAB „Algirsta“ administratoriui turtą ir visus dokumentus, o taip pat nustatė naują terminą paminėtam įpareigojimui įvykdyti.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos panaikinimo ir nurodė, kad iš UAB „Algirsta“ vadovo pareigų buvo atleistas nuo 2008-10-01, o eiti šias pareigas laikinai buvo paskirtas V. G., kuriam jis ir perdavė įmonės antspaudą ir dokumentus. Teismas skundžiama 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė šį A. K. prašymą, nes sprendė, kad jis neįrodė, jog buvo atleistas iš UAB „Algirsta“ vadovo pareigų iki to laiko, kai UAB „Algirsta“ buvo iškelta bankroto byla, nes jo pateikti teismui dokumentai neatitinka formos reikalavimų. Be to, teismas patenkino BUAB „Algirsta“ administratoriaus prašymą ir A. K., kaip atsakovo administracijos vadovui paskyrė 2000 Lt baudą už teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties nevykdymą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi išnagrinėjo šią civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas jo prašymas dėl teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi jam paskirtos 500 Lt dydžio baudos panaikinimo. Teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutarties dalį panaikino ir perdavė teismui nagrinėti iš naujo A. K. prašymą dėl 500 Lt dydžio baudos panaikinimo. Nurodė, kad teismas nevisapusiškai ir nepilnai įvertino byloje esančius įrodymus, neišaiškino, ar yra išlikę A. K. teismui pateiktų UAB „Algirsta“ dokumentų originalai, kuriais jis grindė savo teiginius apie jo atleidimą pareigų, todėl galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl jo atsakomybės už UAB „Algirsta“ turto ir dokumentų neperdavimą administratoriui.
Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šį klausimą iš naujo, 2010 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė A. K. prašymą panaikinti teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi jam paskirtą 500 Lt baudą. Remdamasis byloje esančiu Juridinių asmenų registro duomenų išrašu bei kitais rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, teismas sprendė, kad A. K. buvo UAB „Algirsta“ direktoriumi nuo jo išrinkimo 2007-06-01 iki bankroto bylos iškėlimo 2009-04-15. Pagrįsdamas šią išvadą teismas nurodė, kad iki 2008-10-01, tai yra iki A. K. atleidimo iš direktoriaus pareigų, V. G. ataskaitas ir dokumentus pasirašydavo, kaip darbų vykdytojas, pagal direktoriaus A. K. 2008-05-05 Įgaliojimą Nr. 1. Tokiu būdu jis buvo įgaliotas vykdyti visus su direktoriaus funkcijomis susijusius veiksmus, pasirašyti visus įmonės dokumentus nesant direktoriaus. Nurodė, kad A. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. buvo išreiškęs sutikimą būti paskirtu direktoriumi, jog su juo buvo sudaryta tokia sutartis. Teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad po atleidimo iš direktoriaus pareigų A. K. kam nors būtų perdavęs įmonės turtą ir dokumentus. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, laikė, kad lieka nepaneigti BUAB „Algirsta“ administratoriaus teiginiai, jog pareiškėjas A. K. buvo suinteresuotas, jog įmonės vadovu būtų paskirtas kitas akcininkų pasirinktas asmuo - darbų vykdytoju dirbęs V. G., nes A. K., dirbdamas direktoriumi galėjo pasisavinti jam patikėtą turtą.
Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl panaikinimo teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties skirti jam 500 Lt baudą, išspręsti klausimą iš esmės ir jo prašymą patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir nustatė bylos aplinkybes, netinkamai teikė materialinės teisės normas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo proceso metu liudytojas V. G. patvirtino žinojęs apie bendrovės akcininkų nutarimą paskirti jį bendrovės direktoriumi, kuriuo jis buvo įpareigotas nuvykti į VĮ Registrų centrą ir pateikti Juridinių asmenų registrui duomenis apie direktoriaus pasikeitimą, tačiau to nepadaręs. Liudininkas akcininkas A. P. nurodė, kad neabejotinai V. G. nuo 2008-10-01 buvo įmonės direktoriumi. Vyriausiasis finansininkas R. Š. patvirtino, kad jį į darbą priėmė ir darbo sutartį pasirašė direktorius V. G., kuris pasirašė 2008-12-31 balansą ir visus kitus dokumentus, kad buhalterinius dokumentus jis rado įmonės buveinės patalpose. Teigė, jog šiuos dokumentus, vykdydamas teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Algirsta“ perdavė administratoriui, o dalį dokumentų FNTT pareigūnams. Byloje esantis V. G. pareiškimas Panevėžio apygardos prokuratūrai patvirtina, kad V. G. yra prisistatęs kaip UAB ,,Algirsta“ vadovu.
2. Kartu su atskiruoju skundu pateiktame Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime nurodyta, kad iki 2008-10-01 įmonės direktoriumi dirbo A. K., o nuo 2008-10-01 į laikinai einančio direktoriaus pareigas paskirtas statybos darbų vadovas. Duomenų, kad A. K. nuo 2008-10-01 iki 2009 vasario mėnesio būtų dirbęs UAB ,,Algirsta“, nėra.
3. Teismas netinkamai aiškino Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vadovo atleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinką bendrovės vadovą negali būti nulemta jokių aplinkybių ir yra absoliuti (2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-7-760/2001). Lietuvos apeliacinis teismas 2004m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr. 2A-385/2004 yra pažymėjęs, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti administracijos vadovą ir svarbu tik tai, kad nutarimas būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Visuotiniam akcininkų susirinkimui realizavus minėtą teisę, darbo sutartis, sudaryta su administracijos vadovu, pasibaigia, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Taigi, aplinkybė, kad Juridinių asmenų registre V. G. nebuvo įrašytas kaip UAB ,,Algirsta“ vadovu, nesudaro pagrindo teigti, kad jis juo nebuvo.
Atsakovo BUAB ,,Algirsta“ administratorius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad:
1. V. G., kuris nebuvo įformintas Akcinių įmonės vadovu bendrovių ir Juridinių asmenų registro įstatymų nustatyta tvarka, nors ir faktiškai vykdė direktoriaus pareigas, tačiau direktoriumi paskirtas nebuvo.
2. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio nuostatas, teismas gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininkus ir kt. pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą, taip pat kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu.
3. A. K. yra pakankamai išsilavinęs ir turintis įmonės vadovo patirties, todėl jam keliami tam tikri sąžiningumo, apdairumo reikalavimai organizuojant bendrovės veiklą, tačiau jis nesudarė priėmimo – perdavimo akto ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis V. G. ar kitam asmeniui perdavė kokį nors įmonės turtą ar dokumentus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam baudos skyrimo klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog bankroto bylų nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso gynimu, o tai teismus įpareigoja neapsiriboti tik pateikto ieškinio ar skundo ribomis ir veikti aktyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 2–966/2008).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, jog teismas be pagrindo jam, kaip UAB ,,Algirsta“ vadovui, paskyrė 500 Lt baudą už dokumentų nepateikimą administratoriui, nes iš šių pareigų buvo atleistas, o pareigas tuo metu vykdė laikinai paskirtas V. G. Jo nuomone, šią aplinkybę patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, byloje esantis V. G. pareiškimas Panevėžio apygardos prokuratūrai, o taip pat kartu su atskiruoju skundu pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas.
Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pirma, apeliantas nurodo, kad jis buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2008-10-01 UAB „Algirsta“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008-09-11, nutarimu, ir tą pačią dieną laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas V. G.. Šiai aplinkybei pagrįsti jis pateikė minėto susirinkimo protokolo, akcininkų registravimo sąrašo, pranešimo apie akcininkų susirinkimą nepatvirtintas fotokopijas, o taip pat fotokopijas 2008-10-22 bei 2008-12-02 įgaliojimų, iš kurių turinio matyti, kad laikinai einantis UAB „Algirsta“ direktoriaus pareigas V. G. įgalioja A. K., kaip akcininką, atstovauti bendrovę teisme. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti minėtų dokumentų originalai ar oficialūs nuorašai, nors UAB „Algirsta“ kaip juridinio asmens veikla bei dokumentų apskaita yra griežtai reglamentuojama ir tai, apeliantui A. K., kuris vykdė administracijos vadovo funkcijas buvo ar turėjo būti žinoma, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų prašęs teismą, jog šie dokumentai būtų išreikalauti iš asmenų, kurių žinioje jie yra (CPK 114 str. 1 d., 197, 198 str., ABĮ 37 str.).
Antra, apeliantas nurodo, kad nuo 2008 m. spalio mėnesio visus įmonės dokumentus pasirašydavo V. G., kuriam jis buvo perdavęs bendrovės dokumentus, be to liudytojas akcininkas A. P. patvirtino, kad V. G. minimu laikotarpiu buvo administracijos vadovu, tai iš esmės patvirtina ir paties V. G. veiksmai bei paaiškinimai teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš bylos medžiagoje esančio 2008-05-05 įgaliojimo Nr. 1 matyti, kad A. K., kaip UAB „Algirsta“ administracijos vadovas, buvo įgaliojęs statybos darbų vadovą V. G. nesant direktoriaus vykdyti visus su direktoriaus vadovavimu susijusius veiksmus bei pasirašyti bendrovės dokumentus ir V. G. neneigia, jog tuo metu jis atlikdavo atskirus vadovo veiksmus, kai nebūdavo A. K. (b. l. 65). Tačiau jis nesutinka su A. K. teiginiais, kad 2008 spalio mėnesį jis buvo paskirtas ir vykdė bendrovės vadovo pareigas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos V. G. teismui paaiškino, kad A. K. jam neperdavė nei bendrovės turto, nei dokumentų, o tą dalį dokumentų, kurią rado, perdavė bankroto administratoriui. Minėjo, kad A. K. jis sakęs, jog negali imtis atsakomybės už visą bendrovę, kuri, liudytojo žodžiais tariant, buvo praskolinta, kad akcininkai sprendė dėl audito paskyrimo. Teigė neperdavęs Juridinių asmenų registrui duomenų apie direktoriaus pasikeitimą, nors A. K. jam buvo liepęs tai padaryti. Nurodė, kad jeigu ir yra pasirašęs kokius nors bendrovės dokumentus, tai tik kaip statybos darbų vadovas. Sakė, jog jam yra žinoma, kad A. K. pasirašė ant dokumentų dėl lizingo būdu bendrovės įsigytos mašinos grąžinimo, kad A. K. tiesiogiai gavo pinigus už bendrovės darbininkų atliktus darbus. Be to, iš byloje esančio bankroto administratoriaus teismui pateikto V. G. paaiškinimo matyti, kad jis tvirtino nebuvęs bendrovės direktoriumi, laikinai šių pareigų taip pat nevykdęs, o tokia darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta.
Apeliantas, remdamasis liudytojo R. Šaparnio paaiškinimu, teigia, jog V. G. vykdė direktoriaus pareigas. Tačiau bendrovėje auditoriumi, o vėliau finansininku dirbęs pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pusę metų iki bankroto bylos iškėlimo jam nebuvo mokamas atlyginimas, kad pradėjus dirbti, įmonės dokumentus jis rado lentynose, kad V. G., jo nuomone, ,,nebuvo oficialus direktorius“, nors ir sprendė apie jo priėmimą į darbą, pasirašė dokumentus mokesčių inspekcijai, VSDFV ir kt. Paaiškino, kad dokumentus V. G. pasirašydavo, ne kaip direktorius, o kaip UAB „Algirsta“ darbų vykdytojas.
Kaip matyti iš liudytojo akcininko A. P. paaiškinimo teismui, jie nėra nuoseklūs. Teigdamas, kad su V. G. bendravo, kaip su, jo žodžiais tariant, rimtu direktoriumi, kartu aiškino, jog, priešingai nei teigia apeliantas, tik iš A. K. žodžių žinojo, jog V. G. sutiko dirbti direktoriumi, teigė nežinąs ar jis realiai vadovavo bendrovei, ar jo parašas buvo patvirtintas banke. Šis liudytojas teigė manęs, jog A. K. tvarkingai perdavė V. G. įmonės materialines vertybes bei dokumentus, bet nežino ar tai buvo padaryta. Aiškino, kad bendrovės veikloje jis nedalyvavo, nes pasitikėjo A. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, bankas Swedbank, AB, kuriame yra BUAB „Algirsta“ atsiskaitomoji sąskaita, pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-04-01 ,,A“ parašo teisę duoti bankui pavedimus bei atlikti finansines operacijas turėjo vienintelis A. K.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo surinktai įrodymais, sprendžia, jog anksčiau paminėti apelianto skundo argumentai, jog V. G. žinojo apie bendrovės akcininkų nutarimą paskirti jį bendrovės direktoriumi, apie pavedimą pateikti Juridinių asmenų registrui duomenis apie direktoriaus pasikeitimą, kad kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl bendrovės turto pasisavinimo stambiu mastu, kad šios institucijos 2010-03-03 nutarimu atmestas įtariamojo A. K. prašymas gauti algalapių kopijas ir kt., nepaneigia teismo išvados skundžiamoje nutartyje, jog teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai būtent jis buvo įpareigotas pateikti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir dokumentus, kurie nebuvo pateikti bankroto administratoriui (CPK 185 str.).
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų įstatymo nustatyta tvarka perdavęs kitam asmeniui įmonę, jos turtą bei dokumentus. Apeliantas tvirtina, kad jis ir V. G. buvo pasirašę, jo žodžiais tariant, svarbiausių dokumentų priėmimo – perdavimo aktą dviem egzemplioriais. Taigi vieną iš jų apeliantas turėjo galimybę teismui pateikti, tačiau to nepadarė, kitų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie visų įmonės bei dokumentų perdavimą, taip pat nepateikė, tuo tarpu būtent jam tenka pareiga įrodyti, jog tinkamai perdavė įmonę kitam asmeniui (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo klausimu yra svarbūs anksčiau nutartyje paminėti dviejų liudytojų V. G. bei R. Šaparnio paaiškinimai, kad atskirus įmonės dokumentus jie rado kabinete.
Trečia, apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentais, jog jis nebuvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, kadangi nebuvo laikytasi ABĮ numatytų įmonės vadovo atleidimo procedūrų, nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti administracijos vadovą ir svarbu tik tai, jog nutarimas būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Tačiau remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, šis argumentas neduoda pagrindo priešingai išvadai dėl teismo nutarties baudos taikymo klausimu pagrįstumo (CPK 185 str.).
Ketvirta, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos minima teismo 2009-04-01 nutartis dėl įpareigojimo pateikti dokumentus A. K. buvo įteikta. Taigi jis, būdamas vienas iš trijų UAB „Algirsta“ akcininkų, be to vadovavęs bendrovei, privalėjo turėti ne tik suinteresuotumą, kad bankroto procedūros vyktų sklandžiai, bet ir pareigą vykdyti ĮBĮ nustatytus įpareigojimus. Kaip teisingai nurodė atsiliepime atsakovas, pagal ĮBĮ 9 straipsnio nuostatas, teismas gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininkus pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 punktą, savininkas – tai įmonės dalyvis, akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, o A. K. turi daugiau nei 33 procentus balsų.
Pažymėtina, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, todėl visi šio proceso dalyviai privalo siekti operatyvaus bankroto procedūrų užbaigimo nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka.
Taigi teisiniai, įmonės dalyviai, valdymo organai privalo bendradarbiauti su teismu ir kitais bankroto proceso dalyviais, teikti reikalingą informaciją, nedelsiant atlikti reikalaujamus veiksmus, nekliudyti tinkamai bankroto proceso eigai. Bankroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo teisėmis ir vilkinant procesą, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Kiti apelianto nurodyti teiginiai, susiję su šio klausimo nagrinėjimu, neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, turėdamas duomenų, kad bankrutuojančios bendrovės administratorius neturi bendrovės veiklos dokumentų, būtinų bankroto procedūroms vykdyti, o vadovavęs akcininkas įstatymo nustatyta nėra jų perdavęs, turėjo pagrindą įpareigoti pateikti įmonės dokumentus administratoriui, o šiam neįvykdžius įpareigojimo paskirti baudą (ĮBĮ 9 str. 1 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virginija Čekanauskaitė
Egidijus Žironas