Administracinė byla Nr. A-2771-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00395-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui V. K.-K. (V. K.-K.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjai Julijai Levandovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio V. K.-K. (V. K.-K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.-K. (V. K.-K.) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, pareiškėjas) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.-K. (V. K.-K.) (toliau – ir užsienietis) paskirto sulaikymo VSAT Centre termino pratęsimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Yra pagrindas pratęsti užsieniečio sulaikymo VSAT Centre terminą iki 2021 m. balandžio 14 d., nes kol neišnagrinėtas prašymas dėl prieglobsčio, nėra aiškūs prašymo motyvai ir jų nėra galimybės išsiaiškinti nesulaikius užsieniečio. Atsižvelgtina ir į tai, kad užsienietis nebendradarbiavo nagrinėjant jo pirmą prašymą dėl prieglobsčio – nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, 2019 m. rugpjūčio mėn. išvyko į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, nes pateikė antrą prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Migracijos departamento duomenis užsienietis dešimt kartų prašė prieglobsčio kitose ES valstybėse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo jį sulaikyti VSAT Centre, konstatavo, kad užsieniečio sulaikymas – proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu sulaikytas užsienietis, taip pat neatsirado naujų aplinkybių.

3.       Užsienietis su teikimu nesutiko ir paaiškino, kad jis pirmą kartą Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio 2018 m. Dėl jo prašymo buvo priimti neigiami sprendimai, atsirado naujos grėsmės, kurios žinomos Migracijos departamentui, todėl jis išvyko iš Lietuvos. Jam (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prezidento šmeižimo ir dėl valdžios įžeidimo, todėl jis negali grįžti į savo šalį. Baudžiamoji byla buvo pradėta 2020 m. rugpjūčio mėn. Nesutinka, kad būtų sulaikytas, nes jam netrukus turės būti atlikta operacija.

4.       Užsieniečio atstovas nurodė, kad užsienietis nenori būti grąžintas į savo šalį ir tam yra objektyvios priežastys, nes jo atžvilgiu pradėtos politinio pobūdžio baudžiamosios bylos. Užsienietis turi būti vertinamas kaip politinis veikėjas. Tokio asmens sulaikymas negali būti laikomas pagrįstu.

II.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo VSAT Centre terminą iki 2021 m. balandžio 14 d.

6.       Teismas nustatė, kad užsienietis pirmą kartą perduotas Lietuvos Respublikai 2019 m. rugsėjo 17 d. iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą (Nr. (15/6-3)15PR-199) nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Užsienietis minėtu Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. negrįžo į Centrą. Užsienietis 2020 m. spalio 13 d. buvo grąžintas iš Austrijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis tą pačią dieną pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT Centre iki 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Užsienietis dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatavo, kad užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra išsiaiškinti, ir įvertinęs, kad užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, taip pat ne pirmą kartą slapstėsi tiek nuo Lietuvos Respublikos, tiek kitų užsienio valstybių kompetentingų institucijų, sprendžiančių dėl jo teisinio statuso, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad nėra pagrindo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

7.       Teismas nurodė, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas VSAT Centre, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to šio prašymo motyvai nėra aiškūs, užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš VSAT tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas, ir labai tikėtina, kad minėtas tikslas nebus pasiektas taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas vertino, kad yra išlikę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

III.

8.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti, t. y. pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9.       Užsienietis nurodo, kad 2020 m. gruodžio mėn. Migracijos departamento specialisto buvo apklaustas dėl motyvų, kuriais jis grindžia prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Įvykus apklausai, jo prašymo motyvai tapo aiškūs, prašymą nagrinėjantis subjektas turėjo galimybę juos tikslintis, užduoti klausimus. Todėl neliko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos priežasties jį sulaikyti.

10.       Užsieniečio teigimu, taip pat nėra grėsmės, kad jis galėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Buvo išvykęs vieną kartą ir tik dėl to, kad paaiškėjo naujos grėsmės jo saugumui, baiminosi dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Jaučiasi pažeidžiamas, nesaugus. Pirmą kartą alternatyvi sulaikymui priemonė jam buvo taikyta 2018 m. rugsėjo 18 d., o į Centrą negrįžo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Taigi, metus laiko laikėsi jam nustatytos alternatyvios sulaikymo priemonės. Metai laiko yra pakankamai ilgas laiko tarpas susidaryti nuomonei apie asmens elgesio tendencijas. Išvykti iš Lietuvos 2019 m. rugpjūčio pabaigoje jį paskatino ne noras pažeisti sulaikymo sąlygas ir taisykles, kurių jis laikėsi visus metus, o baimė ir nesaugumas sužinojus apie naujas grėsmes jo asmeniui, siekis save apsaugoti. Šiuo metu yra pateikęs paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, atsakingam specialistui motyvus ir aplinkybes papildomai paaiškinęs apklausoje, jo ankstesni nuogąstavimai šiuo metu vertinami ir nagrinėjami, todėl gali jaustis saugesnis, jog buvo išklausytas, o jo nauji motyvai priimti nagrinėti. Tokių aplinkybių kontekste negalima daryti prielaidos, kad vienkartinis, objektyvių priežasčių paskatintas pasišalinimas iš VSAT Centro, pasikartos. Nesant realaus būtinumo, nėra pagrindo taikyti pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą. Pakankama ir proporcinga priemonė yra apgyvendinimas VSAT Centre netaikant judėjimo ribojimų.

11.       Pareiškėjas VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12.       Pareiškėjas akcentavo ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Migracijos departamentas 2021 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, su kuriuo užsienietis nesutiko ir pareiškė norą jį skųsti.

13.       Pareiškėjas nesutinka, kad motyvų nustatinėjimo stadija yra pasibaigusi, kai Migracijos departamentas 2020 m. gruodžio 17 d. atliko užsieniečio apklausą. Šios pakartotinės apklausos (pirma apklausa buvo atlikta 2020 m. lapkričio 19 d.) negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Atlikta apklausa neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti įrodymų ar aplinkybių, atsiradusių jau po apklausos. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nors ir nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų (tai Migracijos departamento kompetencija), bet juos vertina ir, nustatęs tam tikrus pažeidimus, trūkumus, gali grąžinti bylą Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Taigi, užsienietis turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus, iki kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje.

14.       Pareiškėjas akcentuoja, kad užsienietis apgaulės būdu gavo Šengeno vizą, Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojams nurodydamas melagingą informaciją apie planuojamą turizmą po Lietuvos Respublikos teritoriją. 2018 m. atvykęs į Lietuvos Respubliką iškarto nuvyko į Austriją bei pateikė ten prieglobsčio prašymą. Antrą kartą buvo perduotas taip pat iš Austrijos, tik su pareigūnų palyda. Asmens laisvės ribojimas jo prašymo nagrinėjimo metu yra pateisinamas tais atvejais, kai sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas –užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

15.       Pareiškėjo teigimu, užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas ES šalis.

16.       Pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos departamentas 2021 m. vasario 1 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas praeityje prašė prieglobsčio Liuksemburge, Nyderlanduose, Belgijoje, Austrijoje, kai kuriose valstybėse po kelis kartus, nurodydamas vis kitas tariamas grėsmes. Užsienietis yra linkęs keisti savo asmens duomenis, siekdamas išvengti į Šengeno informacinę sistemą įvedamo perspėjimo dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę. Šengeno informacinės sistemos duomenimis Šveicarija 2009 m. lapkričio 2 d. dėl užsieniečio įvedė perspėjimą dėl draudimo jam atvykti į Šengeno erdvę bei joje apsigyventi, paskutinį kartą šį draudimą atnaujino 2020 m. birželio 2 d. bei uždraudė atvykti iki 2023 m. birželio 15 d. Migracijos departamentas pažymėjo, jog atsižvelgiant į užsieniečio elgesį bei jo migracinės tvarkos nesilaikymo istoriją, nėra tikslinga suteikti jam galimybės savanoriškai išvykti į kilmės šalį, bet tikslinga priimti jo atžvilgiu išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos kartu su draudimu į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei Šengeno informacinėje sistemoje paskelbti įspėjimą dėl jo neįsileidimo į Šengeno erdvę taip pat 3 metus.

17.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į užsieniečio argumentus, jog neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos priežastimi tapo baimė ir nesaugumas sužinojus apie naujas grėsmes savo atžvilgiu bei siekis save apsaugoti, nesuprantama, kodėl užsienietis prieš išvykdamas iš Lietuvos dar kreipėsi į Tarptautinę migracijos organizaciją bei pateikė prašymą dėl pagalbos savanoriškam grįžimui į kilmės šalį. Yra didelė tikimybė, kad užsienietis tokiu būdu norėjo gauti papildomas pinigines lėšas, kurias Tarptautinė migracijos organizacija skiria kaip pagalbą įsitvirtinti į kilmės šalį savanoriškai vykti nusprendusiems trečiųjų šalių piliečiams. Beje, piniginė parama užsieniečiui yra įteikiama tik prieš pat išvykimą (prieš įlaipinimą į lėktuvą ar kitą transportą). Tokie užsieniečio veiksmai yra nelogiški, kadangi turėdamas naujų motyvų prašytis prieglobsčio, jis nepasitarė nei su advokatu, nei su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos teisininku, kuris reguliariai teikia neatlygintines konsultacijas visiems prieglobsčio prašytojams, ir išvyko iš Lietuvos.

18.       Pareiškėjas nesutinka su užsieniečio teigimu, kad vienkartinis objektyvių priežasčių paskatintas pasišalinimas iš VSAT Centro nepasikartos. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymus skirtingose ES šalyse, kartais net keliose vienu metu, toks jo elgesys charakterizuoja jį kaip piktnaudžiaujantį prieglobsčio suteikimo procedūromis, kuriomis jis siekia savo asmeninių tikslų, o ne tarptautinės apsaugos. Be to, užsienietis yra linkęs sąmoningai teikti klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, sukčiauti bei manipuliuoti ja sau naudinga linkme.

19.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad negalima taikyti užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi jis nebendradarbiauja ir akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsienietis yra linkęs nepaisyti įstatymų, piktnaudžiauti prieglobsčio procedūromis, teikti melagingą informaciją, neteisėtai keliauti po ES valstybes nares, todėl užsieniečio pasislėpimo pavojus yra pakankamai realus, todėl jo atžvilgiu taikomas sulaikymas yra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje bei jį įvykdyti.

20.       Užsieniečio atstovas advokatas Paulius Vinkleris apeliacinės instancijos teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas. Užsieniečio atstovo teigimu, visi motyvai, aktualūs užsieniečio prašymui dėl prieglobsčio suteikimo išsprendimui, yra išaiškinti atlikus užsieniečio apklausą bei Migracijos departamentui priėmus užsieniečio atžvilgiu neigiamą sprendimą. Todėl nebeliko pirmosios instancijos teismo akcentuoto sulaikymo pratęsimo argumento, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to šio prašymo motyvai nėra aiškūs. Taip pat negalima vertinti, kad vienkartinis pareiškėjo dėl objektyvių priežasčių pasišalinimas iš VSAT Centro gali būti svariu argumentu ir toliau tęsti užsieniečio sulaikymą. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad užsienietis yra politinis veikėjas, jis yra persekiojamas baudžiamąja tvarka (duomenys neskelbtini) už politinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat jam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl išlaikymo savo vaikui neteikimo. Taip pat jis turi sveikatos problemų, jam sužalota koja. Užsieniečio atstovas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai dėl sulaikymo pratęsimo yra nepagrįstos interpretacijos. Užsienietis nėra padaręs rimtų pažeidimų, kad būtų galima taikyti griežtą priemonę – sulaikymą. Atmesti užsieniečio prašymai dėl prieglobsčio jam suteikimo nėra pagrindas ji laikyti VSAT Centre taikant judėjimo laisvės apribojimą. Užsienietis aktyviai bendradarbiauja su Migracijos departamento atstovais, teikdamas paaiškinimus prieglobsčio byloje.

21.       Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo jau 3 metus, Lietuvos Respublikoje buvo 1 metus, prašė prieglobsčio 2018 metais, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Būdamas VSAT Centre, neturi galimybės mokėti išlaikymo savo vaikui. Užsieniečio teigimu, jis neketina išvykti iš Lietuvos. Prašė prieglobsčio kitose šalyse 2017 ir 2018 metais. 2009 metais teiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Liuksemburge nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

22.       Pareiškėjo VSAT Centro atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad prieglobsčio motyvai dar nėra išaiškinti, nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Pareiškėjas turi teisę dalyvauti teismo posėdžiuose dėl Migracijos departamento priimto jo atžvilgiu sprendimo teisėtumo, teikti paaiškinimus. Užsienietis Šengeno vizą gavo apgaulės būdų, nurodydamas vizos gavimo tikslą – turizmas. Atvykęs į Lietuvą, iš karto išvyko ir prašė prieglobsčio kitose šalyse, net po kelis kartus, vis nurodydamas skirtingas grėsmes. Tačiau nei karto jam prieglobstis nebuvo suteiktas. Užsieniečio elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo, nes jis tikslingai ir kryptingai veikia tikslu patenkinti savo poreikius, nepaisydamas teisinio reglamentavimo. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Jo sulaikymas nėra bausmė, o priemonė tikslu įvykdyti Migracijos departamento sprendimą. Užsienietis be teigiamo Migracijos departamento sprendimo suteikti jam prieglobstį negali dirbti. Priešingai, pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturi galimybės dirbti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas VSAT Centre nėra tapatus laisvės atėmimo bausmei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio V. K.-K. sulaikymo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Pirmosios instancijos teismas tenkino VSAT Centro teikimą ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo VSAT Centre terminą iki 2021 m. balandžio 14 d.

25.       Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad 2020 m. gruodžio mėn. Migracijos departamente buvo apklaustas, dėl ko jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai tapo aiškus ir neliko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos priežasties jį sulaikyti. Taip pat nėra grėsmės, kad jis galėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vienkartinis, objektyvių priežasčių (dėl baimės ir nesaugumo) paskatintas pasišalinimas iš VSAT Centro nepasikartos. Nesant realaus būtinumo, nėra pagrindo taikyti pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą, o pakankama ir proporcinga priemonė būtų užsieniečio apgyvendinimas VSAT Centre netaikant judėjimo ribojimų.

26.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27.       Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

28.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, jog užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarką.

29.       Bylos duomenys patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kurį užsienietis apskundė 2021 m. vasario 17 d. paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

30.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

31.       Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, praktiką, proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo VSAT Centre terminą iki 2021 m. balandžio 14 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma (užsienietis nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai iš jos išvyko, 2019 m. rugpjūčio 30 d. negrįždamas į VSAT Centrą, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai; ne pirmąjį kartą slapstėsi tiek nuo Lietuvos Respublikos, tiek kitų užsienio valstybių kompetentingų institucijų, sprendžiančių dėl jo teisinio statuso) leidžia daryti išvadą, kad užsienietis taip pat gali elgtis ir ateityje. Dėl to yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad užsienietis, būdamas nesulaikytas, vėl sieks slapstytis. Todėl jo sulaikymo pratęsimas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. 

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje užsieniečio ir jo atstovo išsakyti argumentai dėl grėsmių (duomenys neskelbtini) ir užsieniečio persekiojimo nėra reikšmingi sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, jų vertinimas aktualus nagrinėjant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo pagrįstumą.

33.       Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes pareiškėjui pritaikius tokią priemonę, nebūtų pasiekti Įstatyme nustatyti tikslai.

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti užsieniečio sulaikymo VSAT Centre terminą iki 2021 m. balandžio 14 d. yra pagrįstas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio V. K.-K. (V. K.-K.) apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Stasys Gagys

                Romanas Klišauskas

                Gintaras Kryževičius