Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04867-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VVARFF“), dėl sprendimo panaikinimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, ir Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, ir Agentūra) 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2022/3-35-286 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1       Pareiškėjas su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „VVARFF“ (toliau – ir Rangovas) 2019 m. vasario 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. MS-37 (toliau – ir Sutartis). Sutarties tikslas buvo Mažeikių miesto Pavenčių gatvės važiuojamosios dalies rekonstrukcija, įdiegiant inžinerines saugaus eismo priemones. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (2.25. E)R8-4768 pareikalavo iš UAB „VVARFF“ 146 493,57 Eur kompensacijos už uždelsimą. UAB „VVARFF“ 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. 9-4-45, remdamasis Sutarties 20 straipsniu pasiūlė kilusį ginčą dėl delspinigių spręsti derybomis. Derybų metu UAB „VVARFF“ atstovai išreiškė priekaištus, kad pareiškėjas nesavalaikiai reagavo į Rangovo raštus, vilkino papildomų darbų derinimo klausimus. Atsakymai į kai kuriuos klausimus vėlavo daugiau nei metus. Pareiškėjas iš dalies sutiko su pareikštais argumentais. 2022 m. vasario 18 d. buvo sudarytas susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo Nr. MSK-68 (toliau – ir Susitarimas).

2.2       Sprendimu buvo nustatytas pažeidimas, taip pat buvo nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas; išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš mokėjimo pranešime nurodytos sumos. Atsakovas konstatavo, kad įvertinus Pirkimo dokumentus, Sutarties sąlygas, faktines aplinkybes, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas, teismų praktiką, Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas (nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovo kompensacijos už uždelsimą).

2.3       Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas ir tikrovės neatitinka atsakovo konstatavimas, kad pareiškėjas nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovo kompensacijos už uždelsimą.

2.4       Susitarime aiškiai buvo nurodyta, kad kompensacija mokama už uždelsimą, gaunant statybos užbaigimo dokumentą, tai akivaizdžiai parodo, kad darbų atlikimo terminas nebuvo keičiamas, kaip tai nurodė atsakovas ir šalys nebuvo susitarę dėl darbų termino pratęsimo, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Derybų galimybė ir pareiga derėtis kilus ginčui buvo iš anksto suformuluota Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje. Šalys ne tik kad turėjo teisę derėtis kilus ginčui dėl priskaičiuotų delspinigių, bet turėjo pareigą tai padaryti. Šalys griežtai laikėsi Sutarties nuostatų, kadangi Sutarties 20 straipsnyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad visi ginčai, kylantys iš šios Sutarties, sprendžiami derybomis, o nepavykus susitarti – teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties šalys visus ginčus siekia išspęsti derybomis.

2.5       Faktiškai kelio rekonstravimo darbai buvo užbaigti (pasiektas Sutarties tikslas) 2020 m. liepos 31 d., būtent tada buvo parengta išpildomoji geodezinė nuotrauka. Uždelstas statybos darbų užbaigimo dokumento gavimas nesukėlė žalos ar nepateisinamų sunkumų, visi esminiai gatvės rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir jų rezultatais buvo naudojamasi, gatvėje eismas nebuvo draudžiamas. Pareiškėjui nepatyrus jokios žalos dėl formalaus darbų vėlavimo, kuris buvo susijęs tik su dokumentų forminimu, reikalavimas atlyginti visą delspinigių sumą galėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjo nepagrįstas praturtėjimas. Be to, pareiškėjas taip pat iš dalies kaltas dėl nesavalaikio visų darbų užbaigimo. Už uždelsimą Rangovas ir įsipareigojo sumokėti pagal Susitarimą.

2.6       Atsakovas netinkamai pritaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

3.       Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė šias aplinkybes:

4.1       Atliekant pažeidimo tyrimą nustatyta, jog Rangovas Darbus vėlavo atlikti 305 kalendorines dienas. Projekto vykdytojas nepateikė jokių įrodymų, kad Rangovo vėlavimą lėmė objektyvios, ne nuo Rangovo priklausančios aplinkybės, kurios būtų vertinamos kaip aplinkybės, su kuriomis būtų susidūrę visi kiti tiekėjai, kurie būtų laimėję Pirkimą ir vykdę viešojo pirkimo sutartį. Priešingai, CPVA, norėdama įsitikinti, ar tokios aplinkybės egzistuoja, paprašė Projekto vykdytojo pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančią informaciją, tačiau Projekto vykdytojas, atsakydamas nurodė, kad jis nėra gavęs Rangovo pretenzijų ar FIDIC inžinieriaus raštų dėl Projekto vykdytojo neveikimo, be to nurodė, kad FIDIC inžinierius nėra stabdęs Darbų dėl Projekto vykdytojo neveikimo ir pažymėjo, kad apie tai nėra įrašų statybos darbų žurnale, FIDIC inžinieriaus ataskaitose. Taip pat Projekto vykdytojas su atsakymais CPVA nepateikė jokių Rangovo prašymų ar pretenzijų dėl Darbų vykdymo termino pratęsimo dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo Rangovo, įskaitant netinkamą Projekto vykdytojo (ne)veikimą ir pan. Tokių aplinkybių savo ataskaitose nenurodė ir FIDIC inžinierius, kuris atstovaudamas pareiškėją, buvo atsakingas už Sutarties vykdymo administravimą. Vadovaujantis Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktu ir Pasiūlymo priedu, Rangovui, nepagrįstai uždelsus atlikti Darbus, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną turi būti skaičiuojama 0,05 proc. kompensacija nuo pradinės Sutarties vertės be PVM. Sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma sudarė 10 proc. nuo pradinės Sutarties vertės be PVM. Galutinė Rangovo mokama kompensacija dėl vėlavimo turėjo sudaryti 233.972,49 Eur (2 339 724,93*10 proc.). Susitarimu susitarta kompensacijos už uždelsimą sumą sumažinti iki 15 000,00 Eur, t. y. kompensacijos suma buvo sumažinta net 10 kartų, lyginant ją su pradine suma, nenurodant jokių konkrečių ir objektyvių tokio sumažinimo priežasčių.

4.2       Nustačius pažeidimą, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės), 1.1 p. nuostatomis, netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta tiksli suma, kuri yra lygi Rangovo patirtai ekonominei naudai, t. y. Rangovo nesumokėtos kompensacijos už uždelsimą suma, kuri apskaičiuota pagal Sutarties 8.7 punkto nuostatas (10 proc. dydis nuo pradinės Sutarties sumos be PVM – 233 972,49 Eur), eliminuojant Susitarimu sutartą uždelsimo sumą – 15 000,00 Eur. Visą tai įvertinus, paskaičiuotas finansinis pažeidimo poveikis nuo visos Sutarties vertės sudarė 218 972,49 Eur (233 972,49-15 000,00). Atsižvelgus į tai, kad Projekte anksčiau jau buvo nustatytas pažeidimas Nr. IT01 ir į tai, kad Sutartis yra finansuojama Projekto lėšomis ne visa apimtimi, pažeidimo tyrimo metu nustatyta galutinė taikoma finansinė korekcija dėl nustatyto pažeidimo sudarė 156 821,88 Eur, o galutinė netinkamų finansuoti Projekto lėšomis suma, įvertinus anksčiau nustatytą pažeidimą Nr. IT01, sudarė 72 018,61 Eur.

4.3       Atsakovas neginčijo, kad Sutarties konkrečiųjų sąlygų 20 straipsnyje numatyta Sutarties vykdymo metu kylančius ginčus šalims siekti spręsti derybomis, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartyje nebuvo numatyta tvarka, apibrėžianti, dėl kurių Sutarties sąlygų šalys gali derėtis, t. y. kurias Sutarties sąlygas šalys gali ir kaip gali keisti derybų metu sudarant susitarimus. Nors pareiškėjas ir Rangovas galėjo sudaryti atitinkamus susitarimus dėl Sutarties vykdymo, tačiau tokie Sutarties šalių sudaryti susitarimai negalėjo prieštarauti imperatyviems VPĮ, kaip specialaus teisės akto, reikalavimams. Šio pažeidimo tyrimo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir Rangovas sudarė Susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, nors tam nebuvo jokių pagrįstų aplinkybių, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo kompensacijos, kaip netesybų formos, sumokėjimo ir faktiškai leido jam Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant jokių neigiamų finansinių pasekmių (VPĮ 89 str. 4 d. 1-2 p.). Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog Rangovo vėlavimą lėmė ne nuo jo priklausančios aplinkybės, pavyzdžiui, netinkamas pareiškėjo, kaip užsakovo veikimas, trečiųjų asmenų (ne)veikimas, nenumatytos aplinkybės ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 5 d.);

4.4       CPVA tinkamai pritaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, nes pirmu atveju ESTT pasisakė, kad taikus viešųjų sutarties ginčo išsprendimas taip pat gali būti pripažintas draudžiamu viešojo pirkimo sutarties keitimu, o antru atveju LAT konstatavo, jog perkančioji organizacija savo veiksmais gali pakeisti viešojo pirkimo sutartį, kai tiekėjas yra nepagrįstai atleidžiamas nuo netesybų sumokėjimo.

4.5       Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, jis pats pažeidimo tyrimo metu ir reikalaudamas kompensacijos už uždelsimą laikėsi pozicijos, kad Darbų vykdymo vėlavimą lėmė būtent Rangovo, o ne pareiškėjo, netinkamas veikimas, todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo atleisti Rangovą nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo.

4.6       Viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimo sąlygos buvo žinomos visiems potencialiems tiekėjams, jos buvo išviešintos pirkimo vykdymo metu (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Priešingu atveju, jeigu pakeitimo sąlygos nebuvo išviešintos pirkimo metu, pakeitimas, atliekamas sutarties galiojimo laikotarpiu, turi atitikti kitas VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, kad nebūtų pripažintas esminiu. Pirkimo sąlygose ir Sutarties projekte nebuvo numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Projekto vykdytojas ir Rangovas galės derėtis dėl Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkto ir Pirkimo dokumentų 8 priedo „Pasiūlymo priedas“ nuostatų ir derybų metu susitarti dėl kito dydžio kompensacijos už uždelsimą nei ji numatyta Sutartyje. Pareiškėjas ir Rangovas sudarė Susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, nors jis nebuvo numatytas Sutarties sąlygose ir tam nebuvo jokių pagrįstų aplinkybių, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo ir faktiškai leido jam Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant jokių sankcijų, kas atitiko VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus: 1. pakeitimu nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (faktiškai pratęstas Darbų vykdymo terminas); 2. dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (iš Rangovo nepareikalauta visa kompensacijos už uždelsimą suma).

4.7       Vien tai, kad pareiškėjas ir Rangovas pasinaudojo Civilinio kodekso numatyta teise sudaryti Susitarimą, kuriuo Rangovas buvo atleistas nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo, nepaneigia imperatyvaus VPĮ reguliavimo, draudžiančio atlikti esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, kurį pareiškėjas Sutarties vykdymo metu atliko, todėl, CPVA vertinimu, viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas pagrįstai.

4.8       CVPA nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad uždelstas statybos užbaigimo dokumento gavimas yra pateisinamas tuo, jog tai nesukėlė žalos ar sunkumų, nes visoje esminėje infrastruktūroje (pėsčiųjų, dviračių takai, gatvė) eismas nebuvo draudžiamas. Vien tai, jog minėta infrastruktūra buvo naudojamasi, nereiškia, kad Sutartis buvo įvykdyta tinkamai pagal Sutartyje numatytas sąlygas. Sutartyje nebuvo numatyta išlygų (išimčių) dėl tinkamo Sutarties užbaigimo, priešingai, Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.1 punkte nurodyta, kad Darbai yra laikomi baigtais, tik tuomet kai įstatymų nustatyta tvarka gaunamas statybos užbaigimo dokumentas, t. y. visi Pirkime siekę dalyvauti ir dalyvavę tiekėjai galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad Darbai bus laikomi baigtais tik įvykus konkrečiam juridiniam faktui - gavus statybos užbaigimo dokumentą, kitu atveju bus taikoma kompensacija už uždelsimą.

4.9       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad CPVA nepagrįstai nurodė, jog darbų atlikimo terminas nebuvo keičiamas. Nurodė, kad nepaistant to, kad raštiško susitarimo dėl darbų termino pratęsimo tarp Sutarties šalių nebuvo sudaryta, tačiau Sutarties konkrečiųjų sąlygų 15.2 punkto (i) pastraipoje nurodyta, kad Projekto vykdytojas savo iniciatyva turi nutraukti Sutartį ir (arba) pasinaudoti atlikimo užtikrinimu, kai Rangovui pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą yra pritaikoma maksimali kompensacija už uždelsimą, t. y. 10 proc. nuo Sutarties vertės be PVM. Atsižvelgiant į Sprendime nustatytas faktines Sutarties vykdymo aplinkybes, Rangovui turėjo būti taikoma galima maksimali kompensacija už uždelsimą, tačiau Projekto vykdytojas leido ją vykdyti toliau, nereikalaudamas iš Rangovo atlikimo užtikrinimo pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.2 punktą ir tokiu būdu faktiškai pratęsdamas Darbų įvykdymo terminą, kaip tai nebuvo numatyta Sutartyje.

4.10        CPVA nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl hipotetinio ginčo su Rangovu dėl netesybų taikymo ir iš anksto menamo jo pralaimėjimo, t. y. vien deklaratyvūs teiginiai dėl galimos neigiamos ginčo baigties, nesant jokių įrodymų, kad vėlavimas buvo nulemtas pareiškėjo (ne)veikimo (ne nuo Rangovo priklausančių aplinkybių), nepaneigia to, kad Rangovas nuo dalies kompensacijos mokėjimo buvo atleistas nepagrįstai.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VVFARFF“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu sutinka.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė šias aplinkybes:

6.1       Sprendime, plačiai remiamasi teismų praktika. Nurodyta ESTT ir LAT praktika vertintina ir taikytina kritiškai, kadangi nurodomų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjam ginčui.

6.2       Teisinė doktrina, priešingai, negu pageidauja Centrinė projektų valdymo agentūra, neskatina ginčų eskalavimo bei teisminių ginčų inicijavimo procesų. Priešingai, tokie teisiniai institutai, kaip mediacijos, taikos sutarties skatina teisinių santykių dalyvius sureguliuoti ginčus, neperkeliant jų į teisminį nagrinėjimą. Šiuo atveju taip ir elgėsi Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir UAB „VVARFF“ tarpusavio santykiuose ir tai negali būti pretekstu Centrinei projektų valdymo agentūrai taikyti finansinę korekciją pareiškėjo atžvilgiu, kaip padaryta skundžiamame Sprendime. Beje, skatinimas šalis ginčą išspręsti taikiai, neteismine tvarka, nurodomas ir 2008 m. gruodžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/52/EB.

6.3       Nesutiktina su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas pakeitė esmines Sutarties sąlygas „faktiškai nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą“. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad faktiškai darbai buvo pabaigti laiku ir visuomenė galėjo laiku ir tinkamai naudotis Sutarties objektu. Tai, kad užtruko dokumentacijos tvarkymas, nesukėlė viešojo intereso pažeidimo. Atsakovas Sutarties 10.1 punkto tekstą, kad „darbai nebus laikomi baigti, kol nebus įstatymų nustatyta tvarka pasirašytas Statybos užbaigimo dokumentas“ –  taiko tik tam, kad galėtų pritaikyti sankcijas pareiškėjui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai.

6.4       Atsakovas savo atsiliepime, užsiima UAB „VVARFF“ ir pareiškėjo sudaryto Susitarimo dėl taikaus ginčo sprendimo teisėtumo vertinimu. Atsakovui nesuteikta teisė vertinti UAB „VVARFF“ ir pareiškėjo susitarimus. Aptariamo Susitarimo teisėtumo vertinimą galėtų pateikti tik teismas. Šiuo metu Susitarimas yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamas imperatyvus viešojo pirkimo reguliavimas.

6.5       UAB „VVARFF“ nepripažino ir nepripažįsta, kad vėlavo atlikti darbus ir jam galėjo būti taikoma atsakomybė. Tam ginčas ir buvo sureguliuotas taikiai. Pagal Centrinės projektų valdymo agentūros poziciją, gaunasi taip, kad UAB „VVARFF“ ir pareiškėjas, imperatyviai privalėjo bylinėtis teisme ir negalėjo ginčo spręsti taikiai. Su tokia pozicija UAB „VVARFF“ nesutinka ir mano, kad ji neišlaiko jokios loginės ir teisinės kritikos.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė kad:

8.1       Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės važiuojamosios dalies rekonstrukcija, įdiegiant inžinerines saugaus eismo priemones“, projekto Nr. 06.2.1-TID-R-511- 81-0005 (toliau – ir Projektas) supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdė pirkimą „Objekto „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės modernizavimas“ rangos darbų pirkimas“, Nr. 398844.

8.2       Administracija su UAB „VVARFF“ (viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju) 2019 m. vasario 14 d. sudarė Rangos sutartį Nr. MS-37. Minėta Sutartis buvo pakeista 2019 m. liepos 15 d. papildomu susitarimu Nr. MS-270. Sutarties sąlygos parengtos, vadovaujantis FIDIC parengtomis pavyzdinėmis „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygomis“ (FIDIC „Raudona“ knyga). Sutarties 5 punkte nustatyta, kad bendra Sutarties vertė, yra 2 831 067,16 Eur su PVM. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.1 punkte nustatyta, kad Darbo pradžia nustatoma Inžinieriaus nurodymu pradėti darbus ne vėliau kaip per 14 dienų po statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.2 punkte nustatyta, kad darbai pagal Sutartį turi būti atlikti per 16 mėnesių nuo Darbų pradžios datos. Rangovas privalėjo atlikti visus pareiškėjo įsigytus Darbus ir gauti statybos užbaigimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas (Sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.3.8 papunktis). Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.8 punkte numatyta galimybė stabdyti Darbus šaltuoju metų periodu (nuo gruodžio mėn. 15 d. iki kitų metų kovo mėn. 15 d.). Šalys susitarė, kad Sutarties pratęsimai nenumatomi. Pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą ir Pasiūlymo priedą, Rangovui, nepagrįstai uždelsus atlikti Darbus, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną turi būti skaičiuojama 0,05 proc. kompensacija nuo pradinės Sutarties vertės be PVM. Sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma sudarė 10 proc. nuo pradinės Sutarties vertės be PVM. Sutarties 5 punkte nustatyta pradinė Sutarties vertė be PVM sudarė 2.339.724,93 Eur.

8.3       Statybvietės priėmimo-perdavimo aktas pagal Sutartį buvo pasirašytas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.1 punkte nustatytą sąlygą, kad Darbo pradžia nustatoma Inžinieriaus nurodymu pradėti darbus ne vėliau kaip per 14 dienų po statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, laikytina, kad darbų pradžios data yra 2019 m. rugsėjo 2 d., o darbų pabaigos data, įvertinus Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.8 punktu nustatytus darbų stabdymų periodus, turi būti laikoma 2021 m. balandžio 2 d.

8.4       2021 m. liepos 1 d. buvo pasirašytas Darbų perdavimo-priėmimo aktas, o 2022 m. vasario 1 d. buvo pasirašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-220201-00017.

8.5       2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (2.25E)R8-4768 pareiškėjas kreipėsi į Rangovą reikalaudamas sumokėti 146 493,57 Eur delspinigių pagal Sutartį, kadangi Rangovas laiku neįvykdė sutarties, o pareiškėjas 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. R8-2.25-2348 jį buvo įspėjęs dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

8.6       Rangovas 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. 9-4-45 pasiūlė pareiškėjui kilusį ginčą dėl delspinigių spręsti taikiai.

8.7       2022 m. vasario 18 d. pareiškėjas su Rangovu sudarė Susitarimą dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriame šalys pripažino, kad Rangovas dalinai netinkamai įvykdė Sutartį, kiek tai susiję su uždelsimu gaunant statybos užbaigimo dokumentą, todėl Rangovas įsipareigojo sumokėti 15000 Eur kompensaciją už uždelsimą.

8.8       CPVA 2022 m. liepos 7 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT02 ir pradėjo pažeidimo tyrimą.

8.9       Pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. (2.33. E) R8-2278 pateikė paaiškinimą dėl pažeidimo, kuriame nurodė, kad Sutarties šalys, siekdamos išspręsti kilusį ginčą, susitarė, jog 15 000,00 Eur kompensacija už uždelsimą, gaunant statybos užbaigimo dokumentą, tinkamai atliks kompensacinę funkciją, nepažeis sutarčių laisvės principo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Paaiškino, kad darbai, kuriuos Rangovas atliko praleidęs nustatytą terminą, sudarė itin mažą (apie 1 proc.) visų numatytų atlikti darbų vertės dalį. Statybos darbų užbaigimo dokumento gavimas nesukėlė esminės žalos ar nepateisinamų sunkumų, visi esminiai gatvės rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir jų rezultatais buvo naudojamasi, gatvėje eismas nebuvo draudžiamas. Susitarimas buvo sudarytas, nes jie neoperatyviai reagavo į Rangovo raštus, kai kurios procedūros užtruko ilgiau nei 9 mėnesius, tačiau Rangovas, siekdamas kuo greičiau užbaigti Darbus, neprašė Darbų sustabdymo, nors galėjo reikalauti 14 mėnesių Darbų sustabdymo.

8.10        Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu CPVA nurodė, kad FIDIC inžinierius Sutarties įgyvendinimo laikotarpiu nei karto nekėlė klausimo dėl pareiškėjo neveikimo pagal Sutarties nuostatas, nes to nebuvo.

8.11        CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visus pirkimo dokumentus priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas (nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovo kompensacijos už uždelsimą). Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, 1.1 p. nuostatomis, netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta tiksli suma, kuri yra lygi Rangovo patirtai ekonominei naudai, t. y. Rangovo nesumokėtos kompensacijos už uždelsimą suma, kuri apskaičiuota pagal Sutarties 8.7 punkto nuostatas (10 proc. dydis nuo pradinės Sutarties sumos be PVM – 233 972,49 Eur), eliminuojant Susitarimu sutartą uždelsimo sumą – 15 000,00 Eur. Visą tai įvertinus, paskaičiuotas finansinis pažeidimo poveikis nuo visos Sutarties vertės sudarė 218 972,49 Eur (233 972,49 - 15000,00). Atsižvelgus į tai, kad Projekte anksčiau jau buvo nustatytas pažeidimas Nr. IT01 ir į tai, kad Sutartis yra finansuojama Projekto lėšomis ne visa apimtimi, pažeidimo tyrimo metu nustatyta galutinė taikoma finansinė korekcija dėl nustatyto pažeidimo sudarė 156 821,88 Eur, o galutinė netinkamų finansuoti Projekto lėšomis suma, įvertinus anksčiau nustatytą pažeidimą Nr. IT01, sudarė 72 018,61 Eur.

8.12        Pareiškėjas neginčijo pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad Sutartis buvo įvykdyta praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Skundu pareiškėjas neginčija netinkamų finansuoti išlaidų sumos. Nesutikimą su Sprendimu pareiškėjas grindė argumentais, kad CPVA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas ir Rangovas pratęsė Sutartyje numatytų Darbų vykdymo terminą, atleidžiant Rangovą nuo kompensacijos už uždelsimą mokėjimo. Pareiškėjas ir Rangovas, sudarydami Susitarimą, taikiai išsprendė kilusį ginčą, kaip tai buvo numatyta Sutarties 20 skyriuje. Rangovas sutiko sumokėti kompensaciją už uždelsimą, atlikti Darbus, o pareiškėjas sutiko su sutarta kompensacijos suma, nes vėlavimą iš dalies lėmė paties pareiškėjo veiksmai, pareiškėjas galėjo naudotis statybos objektu, uždelstas statybos užbaigimo dokumento gavimas nesukėlė sunkumų ir dėl to pareiškėjas nepatyrė jokios faktiškos žalos. CPVA netinkamai taikė ESTT ir LAT praktiką, nes menamo pažeidimo padarymo aplinkybės, neatitinka tų aplinkybių, kurios buvo nagrinėtose bylose. Aiškino, kad nebuvo jokių Sutarties pakeitimų, kurie nebūtų numatyti Sutartyje; nebuvo nustatyta nauja viešojo pirkimo sąlyga, kurią nustačius pirminėse Pirkimo sąlygose būtų buvę priimti kitų dalyvių pasiūlymai ar Pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų.

8.13        Ginčo atveju nustatyta, kad CPVA atlikusi pažeidimo tyrimą nustatė, kad vykdant pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, įgyvendinant Sutartį, nesilaikyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, nes nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovo kompensacijos už uždelsimą.

9.       VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

10.       VPĮ yra specialusis teisės aktas, kurio 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai privalo būti taikomi tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį iki šios sutarties šalių įsipareigojimų įvykdymo.

11.        VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis, t. y. viešojo prikimo sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuotas VPĮ, ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu perkančiajai organizacijai draudžiama keisti esmines sutarties sąlygas, įtvirtintas VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, nes taip būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

12.       Esminėmis sutarties nuostatomis laikomos tos nuostatos, kurių pakeitimas reikštų didesnį tiekėjų suinteresuotumą viešojo pirkimo metu, t. y. jeigu pakeistos pirkimo sutarties sąlygos būtų nustatytos viešojo pirkimo metu, pasiūlymus galimai pateiktų daugiau teikėjų ir tokiu būdu esminės pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas reikštų išskirtinę ir kitus pirkime dalyvavusius ar potencialius tiekėjus diskriminuojančią padėtį.

13.       VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, kurioje detalizuojami kaip esminiai ir draudžiami sutarčių pakeitimo atvejai (pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties bendrasis pobūdis; pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys).

14.       Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 89 straipsnyje, expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtinta nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinė kodeksą (toliau ir CK). VPĮ ir CK nuostatų bendras taikymas gali sukelti koliziją, nes VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš bendrųjų esminio (draudžiamo) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo apibrėžčių, susijusi su ekonominės pusiausvyros tiekėjo naudai pasikeitimo pirminio susitarimo su perkančiąja organizacija atžvilgiu (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020)

15.       Ginčo atveju nustatyta, kad Sutarties konkrečiųjų sąlygų 20 straipsnyje numatyta, jog Sutarties vykdymo metu kylančius ginčus šalims siekti spręsti derybomis, tačiau Sutartyje neapibrėžta, dėl kurių Sutarties sąlygų šalys gali derėtis.

16.       Teismas, įvertinęs anksčiau aptartą reglamentavimą, pripažino, kad pareiškėjas su Rangovu galėjo sudaryti susitarimus dėl Sutarties vykdymo, tačiau tokie susitarimai negali prieštarauti imperatyviems VPĮ, kaip specialaus teisės akto, reikalavimams.

17.       Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, kuriose apibrėžta, kad pakeitimas neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

18.       Viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimo sąlygos buvo žinomos visiems potencialiems tiekėjams, jos buvo išviešintos pirkimo vykdymo metu (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Priešingu atveju, jeigu pakeitimo sąlygos nebuvo išviešintos pirkimo metu, pakeitimas, atliekamas sutarties galiojimo laikotarpiu, turi atitikti kitas VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, kad nebūtų pripažintas esminiu.

19.       Pirkimo sąlygose ir Sutarties projekte nebuvo numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Projekto vykdytojas ir Rangovas galės derėtis dėl Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkto ir Pirkimo dokumentų 8 priedo „Pasiūlymo priedas“ nuostatų ir derybų metu susitarti dėl kito dydžio kompensacijos už uždelsimą nei ji numatyta Sutartyje.

20.       Ginčo atveju pareiškėjas ir Rangovas sudarė Susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, kuria susitarė, kad Rangovas sumokės 15 000,00 Eur kompensaciją už uždelsimą, gaunant statybos užbaigimo dokumentą, tokia galimybė nebuvo numatyta Sutarties sąlygose, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo ir faktiškai leido jam Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant sankcijų, kas atitiko VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus: 1. pakeitimu nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (faktiškai pratęstas Darbų vykdymo terminas); 2. dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (iš Rangovo nepareikalauta visa kompensacijos už uždelsimą suma).

21.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginį, jog Susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir todėl atitinka VPĮ reguliavimą laikė nepagrįstu, kadangi, kaip nustatyta Sutartyje nebuvo numatyta galimybė ir tvarka, kuria remiantis Rangovas galėtų būti atleistas nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo.

22.       Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Susitarimo sudarymo ir kompensacijos už uždelsimą sumažinimą grindė netesybų instituto reguliavimu, nustatytu Civiliniame kodekse.

23.       Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, pagal kurią Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir perkančiųjų organizacijų su jais sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ - lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (LAT 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktas, LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 79 punktas).

24.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos.

25.       Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Sprendimo argumentu, kad tokio Susitarimo sudarymui nebuvo pagrįstų aplinkybių, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo kompensacijos, kaip netesybų formos, sumokėjimo ir faktiškai leido jam Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant Sutartyje nustatytų neigiamų finansinių pasekmių (VPĮ 89 str. 4 d. 1-2 p.).

26.       Atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių atleisti Rangovą nuo atsakomybės, kadangi pareiškėjas tyrimo metu patvirtino, jog jis nėra gavęs Rangovo pretenzijų ar FIDIC inžinieriaus raštų dėl Projekto vykdytojo neveikimo, be to nurodė, kad FIDIC inžinierius nėra stabdęs Darbų dėl Projekto vykdytojo neveikimo ir pažymėjo, kad apie tai nėra įrašų statybos darbų žurnale, FIDIC inžinieriaus ataskaitose. Ši aplinkybė neabejotinai sudarė pagrindą vertinti, kad Darbų atlikimo vėlavimą lėmė ne paties pareiškėjo netinkami veiksmai, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai šiam teiginiui patvirtinti.

27.       Pareiškėjas teigė, kad nesavalaikį Sutarties įvykdymo užbaigimą lėmė ir jo vėlavimas priimti tam tikrus sprendimus. Tačiau teismas konstatavo, kad Rangovo ar FIDIC inžinierius pretenzijų nepateikimas dėl trukdymo įvykdyti Sutartį, Darbų pagal Sutartį atlikimo nestabdymas, nesudaro pagrindo vėliau konstatuoti, kad buvo objektyvios nuo Rangovo nepriklausiusios aplinkybės savalaikiam Sutarties įvykdymui. Pažymėtina, kad pagal Sutarties nuostatas Rangovo prievolės neturi būti laikomos įvykdytos tol, kol neišduotas statybos užbaigimo aktas ir Rangovui, kaip profesionaliam statybos rinkos dalyviui, Sutartimi priėmus atsakomybę už Darbų įvykdymą, tenka Sutarties neįvykdymo padarinių rizika.

28.       Projekto vykdytojo teisės ir personalo skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. J3-124 nurodoma, kodėl laikytina, jog Rangovas netinkamai įvykdė Sutartį: 1) nesavalaikis Rangovo dokumentų pateikimas į informacinę sistemą „Infostatyba“; 2) dokumentų į šią sistemą pateikimas su akivaizdžiais trūkumais (netinkamai parengtas prašymas statybos užbaigimo dokumentui gauti, nepateiktas Rangovo rengtas darbo projektas, draudimo laidavimo dokumentacija ir pan.). Rašte nėra jokios informacijos apie tai, kad Darbai vėlavo dėl Projekto vykdytojo neveikimo, išskyrus tai, kad į Darbų uždelsimo laikotarpį nebuvo įskaičiuotas techninio projekto „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės modernizavimas“ A laidos derinimo laikas. Nustatyta, kad minėtą laikotarpį CPVA neįtraukė ir Sprendime skaičiuojant Rangovo Darbų vėlavimo trukmę.

29.       Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad uždelstas statybos užbaigimo dokumento gavimas yra pateisinamas tuo, jog tai nesukėlė žalos ar sunkumų, nes visoje esminėje infrastruktūroje (pėsčiųjų, dviračių takai, gatvė) eismas nebuvo draudžiamas.

30.       Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad vien tai, jog minėta infrastruktūra buvo naudojamasi, nereiškia, kad Sutartis buvo įvykdyta tinkamai pagal Sutartyje numatytas sąlygas. Sutartyje nebuvo numatyta išlygų (išimčių) dėl tinkamo Sutarties užbaigimo, priešingai, Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.1 punkte nurodyta, kad Darbai yra laikomi baigtais, tik tuomet kai įstatymų nustatyta tvarka gaunamas statybos užbaigimo dokumentas, t. y. visi Pirkime siekę dalyvauti ir dalyvavę tiekėjai galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad Darbai bus laikomi baigtais tik įvykus konkrečiam juridiniam faktui – gavus statybos užbaigimo dokumentą, kitu atveju bus taikoma kompensacija už uždelsimą.

31.       Pareiškėjas teigė, kad CPVA nepagrįstai nurodė, jog darbų atlikimo terminas buvo keičiamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad formalaus susitarimo nebuvimas nepaneigia, jog viešojo pirkimo sutartis buvo pakeista (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020), todėl vien tai, jog konkretus susitarimas dėl Darbų vykdymo termino pratęsimo sudarytas nebuvo, tačiau pareiškėjo faktiniai veiksmai patvirtina, kad Darbų vykdymo terminas buvo pratęstas, nes už Darbų vykdymo uždelsimą pareiškėjas pareikalavo tik labai mažos dalies kompensacijos ir nepriėmė atitinkamų sprendimų pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 15.2 punkto (i) pastraipos nuostatas pagal kurias Projekto vykdytojas savo iniciatyva turi nutraukti Sutartį ir (arba) pasinaudoti atlikimo užtikrinimu, kai Rangovui pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą yra pritaikoma maksimali kompensacija už uždelsimą, t. y. 10 proc. nuo Sutarties vertės be PVM.

32.       Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo bei trečio suinteresuoto asmens argumentais, kad atsakovas netinkamai pritaikė ESTT ir LAT praktiką.

33.       ESTT yra pasisakęs, jog šalių abipusių nuolaidų būdu sudarytas taikus susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti neaiškios baigties jų ginčą, kilusį dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu kilusių sunkumų, atsižvelgiant į tokio susitarimo turinį, gali būti kvalifikuojamas kaip esminis tokios sutarties pakeitimas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams (ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Finn Frogne, C-549/14), t. y. vien tai, kad Projekto vykdytojas ir Rangovas sudarė taikų susitarimą, vadovaudamiesi CK nuostatomis, nereiškia, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir toks Susitarimas yra teisėtas, nekeičiantis Sutarties iš esmės.

34.       LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog netesybų mažinimas nekvalifikuotinas kaip esminis viešojo pirkimo sutarties keitimas tik tuo atveju, jeigu netesybos mažinamos teismo sprendimu. Viešojo pirkimo sutarties keitimas perkančiajai organizacijai mažinant netesybų dydį (sutarties keitimas ekonomine prasme) laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu, kuris pažeidžia teikėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, t. y. vienintelė aplinkybė, kad šalys galbūt netinkamai įtvirtina viešojo pirkimo sutarties pakeitimus ar apskritai dėl to formaliai (de facto) nesusitaria, per se neužkerta kelio spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo (ne)teisėtumo. Neatmestinos situacijos, kai nėra aišku, ar šalys apskritai siekė ir de facto pakeitė viešųjų pirkimų teisinių santykių turinį. Pavyzdžiui, nors pagal kasacinio teismo praktiką netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip esminis viešojo pirkimo sutarties keitimas, tačiau tokia išvada nebūtinai pagal analogiją galėtų būti pritaikyta situacijai, jei perkančioji organizacija nemotyvuotai atleistų (nereikalautų) tiekėją nuo netesybų mokėjimo, nors ir nebūtų jo sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

35.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad Sprendime pagrįstai nustatyta, jog Sutarties keitimas, kai Rangovas nepagrįstai buvo atleistas nuo dalies kompensacijos sumokėjimo, atitinka draudžiamus viešojo pirkimo sutarties keitimus, nurodytus VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, nes: 1) leidus Rangovui Darbus vykdyti ilgiau nei numatyta Sutartyje ir nereikalaujant visos kompensacijos už vėlavimą, Darbų vykdymo terminas buvo faktiškai pakeistas, jį pratęsiant, t. y. buvo nustatyta nauja Pirkimo sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 str. 4 d. 1 p.); 2) atleidus Rangovą nuo dalies netesybų mokėjimo pirkimo sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (VPĮ 89 str. 4 d. 2 p.).

36.       Kadangi pareiškėjas iš esmės neginčijo nustatytos finansinės korekcijos dydžio, neprašė jos mažinti, konstatavęs, kad CPVA pagrįstai nustatė pažeidimą, priėmė pagrįstą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį teisėtą Sprendimą, teismas plačiau dėl to nepasisakė.

37.       Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

III.

38.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2022/3-35-286.

39.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo sprendime teismas be jokio pagrindo nesutiko su pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad atsakovas netinkamai pritaikė ESTT ir LAT praktiką. Teismas ir CPVA, netinkamai aiškino ir taikė ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Nr. C-549/14, ignoruodami jo prejudicinę galią, nes Sutarties 20 straipsnyje buvo numatyta, kad jos šalys visus nesutarimus sprendžia derybomis, todėl 2022 m. vasario 18 d. susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo Nr. MSK-68 (toliau – ir Susitarimas) yra teisėtas bei pagrįstas, nes jis sudarytas vadovaujantis Sutarties nuostatomis; taip pat teismas, kaip ir CPVA, netinkamai aiškino ir taikė LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, ignoruodami jos prejudicinę galią, bei nepagrįstai konstatavo, kad 1) netesybos negali būti mažinamos, ir 2) pareiškėjas, sudarydamas Susitarimą, pakeitė Sutartį, partęsdamas darbų atlikimo terminą.

40.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

41.       Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodytas ESTT sprendimas ir LAT nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje. ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Nr. C-549/14 ir LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 pateikti aiškinimai buvo pritaikyti tinkamai. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

42.       Byloje kilo ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. 2022/3-35-286 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir už tai pritaikyta finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

43.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas ir Rangovas sudarė Susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, kuriuo susitarė, kad Rangovas sumokės 15 000,00 Eur kompensaciją už uždelsimą, gaunant statybos užbaigimo dokumentą, nors tokia galimybė nebuvo numatyta Sutarties sąlygose, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo ir faktiškai leido jam Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant sankcijų, o tai atitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus.

44.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir CPVA, netinkamai aiškino ir taikė ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Nr. C-549/14, ignoruodami jo prejudicinę galią, nes Sutarties 20 straipsnyje buvo numatyta, kad jos šalys visus nesutarimus sprendžia derybomis, todėl Susitarimas yra teisėtas bei pagrįstas, nes sudarytas vadovaujantis Sutarties nuostatomis; pirmosios instancijos teismas, kaip ir CPVA, netinkamai aiškino ir taikė LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, ignoruodami jos prejudicinę galią, bei nepagrįstai konstatavo, kad netesybos negali būti mažinamos, ir pareiškėjas, sudarydamas Susitarimą, pakeitė Sutartį, partęsdamas darbų atlikimo terminą.

45.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46.       ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybes turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

47.       Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo nurodytas teismų nagrinėtas bylas sprendžia, kad jos negali būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamai bylai, nes jose nedalyvavo tos pačios bylos šalys, ir jose nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų nagrinėjamos šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl nurodytų ESTT ir LAT bylų prejudicinės galios šiai bylai yra nepagrįsti ir atmestini.

48.       ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje Nr. C-549/14 nagrinėjo klausimą, ar Direktyvos 2004/183 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad po viešojo pirkimo sutarties sudarymo negalima atlikti esminio jos pakeitimo nerengiant naujos pirkimo procedūros, net jeigu šis pakeitimas objektyviai yra taikaus susitarimo būdas, apimantis abipusį abiejų šalių teisių atsisakymą siekiant užbaigti ginčą, kurio baigtis yra neaiški ir kuris kilo dėl vykdant šią sutartį susidariusių sunkumų.

49.       ESTT sprendime pabrėžė, kad pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylančią skaidrumo pareigą draudžiama po viešojo pirkimo sutarties skyrimo perkančiajai organizacijai ir subjektui, kuriam ji skirta, atlikti tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad šių nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties požymių. Iš esmės po viešojo pirkimo sutarties skyrimo perkančioji organizacija ir subjektas, kuriam skirta sutartis, negali abipusiu susitarimu atlikti esminio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo; siekiant atlikti tokį pakeitimą turi būti surengta nauja pirkimo procedūra dėl taip pakeistos sutarties (žr. ESTT 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr. C-91/08, EU:C:2010:182, 42 punktą). Kitaip būtų tik tuo atveju, jeigu šis pakeitimas būtų buvęs numatytas pradinės sutarties sąlygose (ESTT 2008 m. birželio 19 d. sprendimo byloje Nr. C-454/06, EU:C:2008:351, 37, 40, 60, 68 ir 69 punktai). Taigi pirkimo dokumentuose nenumačius galimybės perkančiajai organizacijai pritaikyti tam tikras, net ir svarbias, to pirkimo sąlygas po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, dėl būtinybės atitinkamai viešojo pirkimo sutarčiai taikyti vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams, iš esmės pakeitus šią sutartį, turi būti rengiama nauja pirkimo procedūra (žr. ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Nr. C-496/99, EU:C:2004:236, 127 punktą).

50.       Apibendrindamas savo argumentus, ESTT nurodė, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad po viešojo pirkimo sutarties sudarymo negalima atlikti esminio jos pakeitimo nerengiant naujos pirkimo procedūros, net jeigu šis pakeitimas objektyviai yra taikaus susitarimo būdas, apimantis abipusį abiejų šalių teisių atsisakymą siekiant užbaigti ginčą, kurio baigtis yra neaiški ir kuris kilo dėl vykdant šią sutartį susidariusių sunkumų. Kitaip būtų tik tuo atveju, jeigu atitinkamo viešojo pirkimo dokumentuose būtų numatyta galimybė pritaikyti tam tikras, net ir svarbias, pirkimo sąlygas po viešojo pirkimo sutarties skyrimo ir juose būtų numatyta šios galimybės taikymo tvarka.

51.       Sutarties šalių sudaryti susitarimai negalėjo prieštarauti imperatyviems VPĮ, kaip specialaus teisės akto, reikalavimams. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygos, kurios numatytos VPĮ 89 straipsnyje, reikalauja, kad, keičiant viešojo pirkimo sutartį, šis pakeitimas, pirma – negali būti esminis, antra – jis turi atitikti VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintus atvejus.

52.       Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, kuriose apibrėžta, kad pakeitimas neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

53.       Taigi viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimo sąlygos buvo žinomos visiems potencialiems tiekėjams, jos buvo išviešintos pirkimo vykdymo metu (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Priešingu atveju, jeigu pakeitimo sąlygos nebuvo išviešintos pirkimo metu, pakeitimas, atliekamas sutarties galiojimo laikotarpiu, turi atitikti kitas VPĮ 89 str. 1 ir 2 d. nurodytas sąlygas, kad nebūtų pripažintas esminiu.

54.       Pirkimo sąlygose ir Sutarties projekte nebuvo numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Projekto vykdytojas ir Rangovas galės derėtis dėl Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkto ir Pirkimo dokumentų 8 priedo „Pasiūlymo priedas“ nuostatų ir derybų metu susitarti dėl kito dydžio kompensacijos už uždelsimą nei ji numatyta Sutartyje.

55.       Taigi pareiškėjas ir Rangovas sudarė Susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, nors jis nebuvo numatytas Sutarties sąlygose ir tam nebuvo jokių pagrįstų aplinkybių (pavyzdžiui, Rangovo vėlavimą lėmė išimtinai netinkamas pareiškėjo (ne)veikimas; trečiųjų asmenų, kurie nėra susiję su Rangovu, (ne)veikimas), todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo ir faktiškai leido jam Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant jokių sankcijų, kas atitiko VPĮ 89 str. 4 d. apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus: 1. pakeitimu nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (faktiškai pratęstas Darbų vykdymo terminas); 2. dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (iš Rangovo nepareikalauta visa kompensacijos už uždelsimą suma).

56.       Sutartyje buvo numatyta derybų procedūra dėl ginčų, kilusių tarp pareiškėjo ir Rangovo, sprendimo, tačiau joje aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo nustatyta tvarka dėl netesybų Rangovui mažinimo. Įvertinus pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes (nepateikta jokių įrodymų, kad Rangovas vėlavo ne nuo jo priklausančių aplinkybių), buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nemotyvuotai atleido Rangovą nuo netesybų sumokėjimo, nes nebuvo jo sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Šių aplinkybių buvimo pareiškėjas neįrodė nei pažeidimo tyrimo metu, nei teikdamas skundą teismui.

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje nebuvo numatyta galimybė ir tvarka, kuria remiantis Rangovas galėtų būti atleistas nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo, kai vėlavimas buvo susijęs su jo paties (ne)veikimu. Sudarius Susitarimą Sutartis buvo iš esmės pakeista, o keitimai atitiko draudžiamus keitimus, nurodytus VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose. Atitinkamai CVPA ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Nr. C-549/14.

58.       Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, pagal kurią Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir perkančiųjų organizacijų su jais sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (LAT 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktas, LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 79 punktas);

59.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 82 punktas);

60.       Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 83 punktas).

61.       Kaip minėta, ESTT yra pasisakęs, jog šalių abipusių nuolaidų būdu sudarytas taikus susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti neaiškios baigties jų ginčą, kilusį dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu kilusių sunkumų, atsižvelgiant į tokio susitarimo turinį, gali būti kvalifikuojamas kaip esminis tokios sutarties pakeitimas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams (ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Finn Frogne, C-549/14), t. y. vien tai, kad Projekto vykdytojas ir Rangovas sudarė taikų susitarimą, vadovaudamiesi CK nuostatomis, nereiškia, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir toks Susitarimas yra teisėtas, nekeičiantis Sutarties iš esmės.

62.       Tai, kad pareiškėjas ir Rangovas pasinaudojo CK numatyta teise sudaryti Susitarimą, kuriuo Rangovas nepagrįstai buvo atleistas nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo, nepaneigia imperatyvaus VPĮ reguliavimo, draudžiančio atlikti esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, kurį pareiškėjas Sutarties vykdymo metu atliko, todėl, teisėjų kolegija pritaria, kad viešųjų pirkimų pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pagrįstai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020.

63.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame Sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų vertinimas, nurodytas aktualus teisinis reguliavimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.