Civilinė byla Nr. e2-787-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00269-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3442-794/2017 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams E. S. (E. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Atilius“, uždarajai akcinei bendrovei „Fagma“ dėl akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. S. teismui pateiktame ieškinyje prašė: 1) pripažinti 2016-10-19 sudarytą E. S. ir UAB „Fagma“ akcijų pasirašymo sutartį apsimestine, šią sutartį pripažįstant pirkimo–pardavimo sutartimi, ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti 2016-11-30 sudarytą UAB „Atilius“ ir UAB „Fagma“ akcijų pasirašymo sutartį apsimestine, šią sutartį pripažįstant pirkimo–pardavimo sutartimi, ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ginčijamomis akcijų pasirašymo sutartimis buvo perleista E. S. nuosavybės teisė į jam priklausiusių devynių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Ieškovės teigimu, ginčijamomis akcijų pasirašymo sutartimis žemės sklypų dalys buvo perleistos siekiant išvengti atsakovui tenkančios pareigos siūlyti šias žemės sklypų dalis pirmenybės teise įsigyti kitiems jų bendrasavininkams, taigi ir ieškovei, kuri ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nurodytų žemės sklypų, išskyrus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Tokios akcijų pasirašymo sutartys turėtų būti pripažintos apsimestiniais sandoriais ir turėtų būti taikomos dengiamo sandorio, t. y. pirkimo–pardavimo pasekmės. Todėl ieškovei turėtų būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal šias pirkimo–pardavimo (akcijų pasirašymo) sutartis.
3. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) padaryti įrašus visų aštuonių ginčo žemės sklypų (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registruose apie civilinę bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei D. S.; 2) padaryti įrašus visų ginčo žemės sklypų nekilnojamojo turto registruose, uždraudžiant atsakovei UAB „Atilius“ atlikti bet kokius disponavimo veiksmus su ginčo žemės sklypų dalimis; 3) padaryti įrašus visų ginčo žemės sklypų nekilnojamojo turto registruose, uždraudžiant atsakovei UAB „Atilius“ sudarinėti ginčo žemės sklypų dalių įsigijimo sandorius ateityje su kitais ginčo žemės sklypų dalių bendrasavininkais.
4. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Atilius“ galėtų sudaryti sandorius, kuriais būtų apsunkintas disponavimas žemės sklypų dalimis ir taip pažeisti ieškovės interesai, nes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą galimai taptų neįmanoma. Be to, atsakovė UAB „Atilius“ ir toliau sudarinėja pirkimo sandorius su kitais asmenimis, todėl šie sandoriai taip pat turės būti įtraukiami į ginčo objektą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-13 nutartimi ieškovės D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindama savo teisę, ir tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Tačiau vertino, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nesusijusios su pareikštais reikalavimais, jos neatitinka tikslingumo reikalavimo.
7. Tokią išvadą teismas padarė nurodęs, kad ieškovė ginčija akcijų pasirašymo sutartis ir nekelia šioje byloje ginčo dėl žemės sklypų. Be to, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1883-275/2017 pagal ieškovės D. S. ieškinį UAB „Atilius“ ir kitiems asmenims dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2016-05-04 nutartimi jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „Atilius“ atlikti bet kokius disponavimo veiksmus su jos turimomis žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis. Šios nutarties pagrindu viešame registre jau yra įregistruotas draudimas perleisti žemės sklypus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė D. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Naujai išleistos atsakovų tiek UAB „Fagma“, tiek UAB „Atilius“ akcijos buvo apmokėtos ne piniginiais įnašais, o būtent ginčo objektu esančių žemės sklypų dalimis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pripažino perteklinėmis ir nesusijusiomis su pareikštais reikalavimais.
2. Civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 ginčas vyksta dėl septyniuose žemės sklypuose įvykusių žemės sklypų dalių įsigijimo sandorių, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės. Šioje byloje vyksta ginčas dėl aštuonių žemės sklypų, kurių atitinkamos dalys buvo perleistos atsakovams pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypų dalis. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Atilius“ turi nevaržomą teisę disponuoti žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus civilinės bylos Nr. e2-1883-275/2017 nagrinėjimui ir pasibaigus joje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, nenustačius apribojimų disponuoti žemės sklypų dalimis ir šioje civilinėje byloje, atsakovė UAB „Atilius“ galėtų perleisti žemės sklypų dalis tretiesiems asmenims.
9. Atsakovai E. S., UAB „Atilius“ ir UAB „Fagma“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Ieškovės atstovas nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 laikėsi pozicijos, kad priėmus ieškinį nagrinėjamoje byloje, būtų pagrindas stabdyti civilinės bylos Nr. e2-1883-275/2017 nagrinėjimą, nes nuo šios naujos civilinės bylos baigties priklausytų ir civilinės bylos Nr. e2-1883-275/2017 baigtis. Taigi šios dvi bylos negali būti laikomos nesusijusiomis. Civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 pati ieškovė pasirinko ginčyti su septyniais žemės sklypais susijusius sandorius, o dabar įtraukė vieną papildomą tam, kad padarytų dirbtinį skirtumą ir suklaidintų teismą, neva tai nėra susiję ginčai.
2. Jei šios dvi bylos būtų sujungtos, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas antrą kartą akivaizdžiai būtų neproporcingas. Ginčijamos akcijų pasirašymo sutartys neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, dėl ko ji neturi teisės kreiptis į teismą ir jas ginčyti. Tik atsakovei UAB „Fagma“ įnešus turimas žemės sklypų dalis į atsakovės UAB „Atilius“ įstatinį kapitalą, ieškovė suvokė, kad tikimybė laimėti civilinę bylą Nr. e2-1883-275/2017 labai ženkliai sumažėjo, nes toje byloje ginčijama mainų sutartimi ir po jos sekusiais ginčijamais pirkimo–pardavimo sandoriais perleistų žemės sklypų dalys šiandien priklauso ne svetimam asmeniui, o bendraturčiui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 prarado ir teisinį, ir faktinį pagrindą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas bei pagrįstumas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant dviejų būtinųjų sąlygų visumai: 1) ieškinio reikalavimai turi būti tikėtinai pagrįsti; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Skundžiamoje nutartyje teismas, pripažinęs pirmosios, t. y. tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo sąlygos buvimą, apeliantės prašomų prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių netaikė dėl dviejų priežasčių: jas pripažinęs perteklinėmis, atsižvelgiant į kitoje apeliantės inicijuotoje civilinėje byloje jau taikytas panašaus pobūdžio priemones; jas pripažinęs nesusijusiomis su pareikštais reikalavimais. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės reiškia, kad teismas neįžvelgė grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad prašomos konkrečioje byloje taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Tačiau apeliacinis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su byloje pareikštais reikalavimais nebuvo susijusios.
12. Iš ginčijamų akcijų pasirašymo sutarčių nuostatų matyti, kad akcijas pasirašantis asmuo akcijų emisijos kainą įsipareigojo sumokėti, be kita ko, perleisdamas bendrovės nuosavybėn jam priklausančias žemės sklypų dalis, o akcijų nuosavybės teisė perėjo nuo šių sutarčių pasirašymo momento. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl žemės sklypų, padaryta nepakankamai įsigilinus į apeliantės reiškiamų reikalavimų esmę – pripažinus apeliantės reikalavimus pagrįstais, apeliantei būtų perkeliamos ginčo žemės sklypų dalių pirkėjos teisės ir pareigos. Vadinasi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus dabartinės ginčo žemės sklypų savininkės teisės disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo žemės sklypų dalimis, kurios nagrinėjamoje byloje tapo ginčo objektu, neeliminuojama grėsmė, kad ginčo objektu tapęs turtas gali būti apsunkintas kitomis prievolėmis ar net perleistas nuosavybės teise tretiesiems sąžiningiems asmenims ir dėl to apeliantei galimai palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų.
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 6 dalies nuostatos jau pačios savaime įpareigoja priėmusį pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo teisėją ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar teisės į jį. Nagrinėjamu atveju teismų informacinėje sistemoje LITEKO procesinėje šios bylos informacijoje duomenų, leidžiančių įsitikinti, kad pirmosios instancijos teismas šią pareigą yra įgyvendinęs, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad netaikius ir laikinųjų apsaugos priemonių, asmenų, kurių naudai įkeitimu, hipoteka, nuoma galėtų būti apsunkintas arba jiems galėtų būti perleistas ginčo objektas, sąžiningumo prezumpcijos paneigimas taptų itin sudėtingas.           
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo ir tokia aplinkybe, kad analogiško pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos kitoje civilinėje byloje – atliktas įrašas viešame registre dėl draudimo atlikti bet kokius disponavimo veiksmus su ginčo žemės sklypų dalimis. Tačiau ir su šia išvada apeliacinis teismas sutikti negali, nes ją lėmė nepakankamas įsigilinimas į kitoje civilinėje byloje pareikštų (ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintų) reikalavimų esmę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00827-2016-1), ir kuris dar nėra įsiteisėjęs, patenkino D. S. ieškinį atsakovams H. R., UAB „Atilius“, H. Z., V. R., M. R., B. T., H. S., F. M., S. N., J. L., J. J., T. P., E. Š., R. Š., J. S., M. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Kaip matyti, toje byloje ginčas buvo kilęs dėl skirtingų sandorių, skirtingų jų šalių bei skirtingų žemės sklypų dalių. Atsižvelgiant, be kita ko, ir į šią aplinkybę, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-58-567/2017 buvo atsisakyta sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-1883-275/2017 ir Nr. e2-3442-794/2017 (LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
15. Tai konstatavus, dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio spręstina neatsižvelgiant į šio procesinio instituto taikymą kitoje civilinėje byloje.  
16. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
17. Atsižvelgiant į faktą, kad nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 ginčas yra kilęs dėl skirtingų ginčo žemės sklypų dalių, į tai, kad nurodytų bylų nuspręsta nesujungti, nėra pagrindo ir vertinimui, kad šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės ar neproporcingos. Dar daugiau, teisės į efektyvią teisminę gynybą užtikrinimo požiūriu būtų nepateisinama situacija, kai nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų, jeigu jie būtų tenkinami, įvykdymas priklausytų nuo kitoje civilinėje byloje kitiems reikalavimams užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kurios, beje, tos bylos nagrinėjimo eigoje gali būti keičiamos / naikinamos / taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad atsakovei jokių neproporcingų jos teisių suvaržymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje nekiltų, iš esmės jos situacija liktų nepakitusi, išskyrus papildomus apribojimus disponuoti jai priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1883-275/2017 ginčas nėra kilęs, dalimi. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
18. Toliau spręstina, ar tikrai visi apeliantės prašomi taikyti ribojimai yra susiję su byloje pareikštais reikalavimais ir ar juos visus galima / reikalinga taikyti. Iš ieškinyje suformuluoto prašymo matyti, kad apeliantė prašė imtis trejopo pobūdžio priemonių: 1) ginčo žemės sklypams padaryti įrašus viešame registre apie civilinę bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo apeliantei; 2) padaryti įrašus viešame registre dėl draudimo disponuoti ginčo žemės sklypų dalimis; 3) padaryti įrašus viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „Atilius“ sudarinėti ginčo žemės sklypų kitų dalių įsigijimo sandorius ateityje.
19. Vertinant pirmąjį apeliantės prašymą, šios nutarties 13 punkte jau buvo nurodyta, kad teisėjui tokia pareiga yra nustatyta CPK 137 straipsnio 6 dalyje. Be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, patvirtintą kopiją teismas taip pat turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 275 str. 2 d.). Šių civilinio proceso nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašomas taikyti ribojimas stricto sensu (siaurąja prasme) nėra laikinoji apsaugos priemonė, o vienas iš procesinių veiksmų, kurių bylą nagrinėjantis teisėjas privalo imtis ex officio (savo iniciatyva), priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, net ir nesant atitinkamo dėl to pareikšto šalies prašymo. Iš viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įrašas apie iškeltą nagrinėjamą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, ties ginčo žemės sklypais nėra padarytas. Tokiu atveju pats bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turi pareigą atlikti CPK 137 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus, ir šis procesinis veiksmas nėra laikomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
20. Antrasis apeliantės prašymas taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į ginčo objektą draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.), apeliacinio teismo vertinimu, yra pagrįstas. Akivaizdu, kad netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė turi galimybę perleisti įgytą turtą kitiems asmenims ir tai gali būti padaryta dėl įvairių tam tikru laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių, kitaip tariant, turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė. Jau minėta, kad net jeigu teismo sprendimas būtų priimtas apeliantės naudai, ginčo objektu esančių žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims atveju tokio sprendimo įvykdymas natūra galėtų itin pasunkėti ar tapti negalimu, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų (ginčo turto įgijėjų) sąžiningumą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju šalių interesų pusiausvyra galėtų būti pažeista, t. y. apeliantės interesai galėtų nukentėti žymiai labiau, nei atsakovės interesai, iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas varžomi jai priklausančio ginčo turto disponavimo teisės ribojimais. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, jog apeliantė prašo taikyti išimtinai draudimą perleisti nekilnojamojo turto nuosavybės teisę, nevaržant šio turto valdymo ir naudojimosi juo teisių.
21. Dar vienas apeliantės prašymas – taikyti atsakovei UAB „Atilius“ ir draudimą ateityje  sudarinėti kitų žemės sklypų dalių įsigijimo sandorius, stokoja pagrįstumo. Nors tokie sandoriai galėtų lemti poreikį apeliantei juos ginčyti, tačiau vien to nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių, kurios skirtos byloje jau pareikštų reikalavimų užtikrinimui, taikymui. Kadangi apeliantė savo ieškiniu nereiškia reikalavimo uždrausti atsakovei UAB „Atilius“ atlikti konkrečius veiksmus ateityje (prevencinio ieškinio),  ginčydama tik jau sudarytus sandorius, tokio pobūdžio prašomi apeliantės taikyti suvaržymai nėra susiję su ieškinio reikalavimais ir negali būti taikomi.
22. Apibendrinant išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies tenkintinas, atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovės D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Ieškovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atilius“ (įmonės kodas 302999738) atlikti bet kokius disponavimo veiksmus su jos turimomis dalimis šių žemės sklypų:

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

-              žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

-              žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

-              žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

-              žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

-              žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Likusią prašymo dalį atmesti.

Šios nutarties kopiją pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė