Civilinė byla Nr. e2-723-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00621-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3; 2.6.29.1; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, L. G.,

vertėjaujant V. J.,

dalyvaujant ieškovės O. Y. atstovui advokatui G. J. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raudonoji lapė“ atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Y. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raudonoji lapė“ dėl paskolos sutarties ir sutartinės hipotekos sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, trečiasis asmuo byloje – notaras M. L., ir  

n u s t a t ė :

ieškovė O. Y. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties 3.3 punktą niekiniu ir negaliojančiu, pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d. sutartinės hipotekos sandorio 7.2 punkto sąlygą tiek, kiek joje nustatyta, jog šiam suma yra užtikrinamas <...> netesybos, ir bendrųjų sąlygų 2.1 punktą tiek, kiek jame yra nustatyta, kad šia sutartimi sukurta hipoteka užtikrina <...> pagal Paskolos sutartinį mokėtinų <...> netesybų <...> atlyginimą, niekinėmis ir negaliojančiomis, bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė O. Y. 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė paskolos sutartį su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Raudonoji lapė“. Paskolos sutarties sąlygos buvo derinamos su D.. Manydama, kad UAB „Raudonoji lapė“ yra patikima finansinė įstaiga, o D. jos teisėtas darbuotojas, ieškovė pasirašė paskolos sutartį pagal D. pateiktas sąlygas. Ieškovė, D. įtikinta, 2017 m. lapkričio 21 d. sutartinės hipotekos sandoriu UAB „Raudonoji lapė“ naudai įkeitė 162 000 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra teisininkė, taip pat yra Rusijos pilietė, dėl ko minimaliai supranta lietuvių kalbą. D. įtikinta ji pasirašė paskolos sutartį pagal jau parengtas paskolos sutarties sąlygas, kadangi kitaip jai buvo nurodyta, kad tokiomis geromis sąlygomis paskola jai nebus suteikta, tačiau, kaip paaiškėjo, D. nebuvo ir nėra atsakovės UAB „Raudonoji lapė“ atstovas, jis sąmoningai juo apsimetė, kad įgytų ieškovės pasitikėjimą ir įtikintų pasirašyti paskolos sutartį išimtinai UAB „Raudonoji lapė“ naudingomis sąlygomis. Paskolos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad „laiku negrąžinus paskolos sumos paskolos davėjui mokami 0,5 (nulio ir penkių dešimtųjų) procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo dienos. <...> Šalys pareiškė, kad delspinigių dydį prievolės užtikrinimui pasiūlė paskolos gavėjas, delspinigių dydis paskolos davėjo laikomas esmine šios sutarties sąlyga. Sutartimi nustatyti delspinigiai yra teisingi ir protingi. Paskolos davėjas su paskolos gavėjo pasiūlytais delspinigiais sutinka.“ Ieškovė pažymėjo, jog realiai ji jokio 0,5 procento dydžio delspinigių nepasiūlė paskolos davėjui. Realiai paskolos sutarties sąlygos buvo surašytos ir pateiktos atsakovės ar D.. Kaip paaiškėjo ieškovei vėliau, bei jai apie tai sudarant paskolos sutartį nebuvo žinoma, paskolos sutarties nuostatomis buvo siekta pasipelnyti ieškovės sąskaita nustatant didelio 0,5 procento dydžio delspinigių dydį bei sutartyje įtvirtinant, jog neva ji pasiūlė tokį dydį bei tai yra esminė paskolos sutarties sąlyga. Ieškovei vėliau paaiškėjo, jog toks paskolos sutartimi nustatytas delspinigių dydis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl ko ši paskolos sutarties sąlyga dėl 0,5 procento delspinigių dydžio pripažintina niekine ir negaliojančia. Šiuo atveju 0,5 procento delspinigių dydis nuo negrąžintos sumos per vieną dieną sudaro 965 Eur (193 000 Eur x 0,5 proc.). Ieškinio surašymo dienos duomenimis delspinigių dydis sudarytų 97 465 Eur, t. y. daugiau nei pusę paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos. Toks delspinigių sumos dydis akivaizdžiai yra neprotingai didelis, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Pripažinus paskolos sutarties 3.3 punktą niekiniu ir negaliojančiu, reiškiamas ir išvestinis reikalavimas pripažintini niekinėmis ir negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio sąlygas dėl netesybų mokėjimo užtikrinimo, t. y. specialiųjų sąlygų 7.2 punkto sąlygą tiek, kiek joje nustatyta, jog šiam suma yra užtikrinamas <...> netesybos, ir bendrųjų sąlygų 2.1 punktą tiek, kiek jame yra nustatyta, kad šia sutartimi sukurta hipoteka užtikrina <...> pagal paskolos sutartinį mokėtinų <...> netesybų <...> atlyginimą.

Atsakovė UAB „Raudonoji lapė“ atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovės ieškinį dėl paskolos sutarties ir sutartinės hipotekos sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis pareikštą atsakovės atžvilgiu, bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-47180-994/2017 atsakovei (pastaba: šioje sprendimo dalyje dažnai neteisingai nurodoma šalių procesinė padėtis taip kaip ji nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose) ir jos sutuoktiniui išdavė teismo leidimą įkeisti dukrai nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė bei notaras patvirtino paskolos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei 193 000 Eur paskolą, o atsakovė – grąžinti ieškovei tokią pat pinigų sumą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad atsakovė privalo grąžinti visą paskolos sumą ieškovei iki 2019 m. balandžio 21 d., sumokant paskolą grynais pinigais arba į ieškovės sąskaitą, iš kurios atsakovė gavo dalį paskolos, iki paskutinės termino dienos (Sutarties 3.4 punktas); paskolos naudojimo tikslas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas (Sutarties 3.5 punktas); už naudojimąsi paskolos suma mokamos palūkanos, kurių dydis už visą paskolos laikotarpį – 2 000 Eur (visa grąžinama suma, įskaičiuojant palūkanas – 195 000 Eur) (Sutarties 3.1 punktas); laiku negrąžius paskolos sumos ieškovei mokami 0,5 procento delspinigiai nuo negrąžintinos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo dienos (Sutarties 2.3 punktas); pagrindinio skolinio reikalavimo – 193 000 Eur – užtikrinimui bei atsirandančių netesybų ir kreditoriaus nuostolių užtikrinimui, ieškovės naudai yra įkeičiamas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė bei notaras patvirtino sutartinę maksimaliąją svetimo turto hipoteką, kuria vadovaujantis hipotekos objektas – gyvenamosios paskirties, 96,93 kv. m bendrojo ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Hipotekos 4 punktas), įkaito davėjai – atsakovė ir jos dukra (Hipotekos 5 punktas), hipotekos objekto vertė – 162 000 Eur (Hipotekos 6 punktas), hipoteka užtikrinamas įsipareigojimas – įsipareigojimai, kylantys iš sutarties su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (Hipotekos 7 punktas), maksimaliosios hipotekos suma – 328 100 Eur, iš jos pagrindinio reikalavimo (paskolos) suma – 193 000 Eur (328 100 Eur suma yra užtikrinama paskola, iš paskolos atsirandančios palūkanos, kiti su paskola susiję sutartyje numatyti mokėjimai ieškovei, netesybos ir ieškovės nuostoliai (Hipotekos 7.2 punktas). Ieškovė, prašydama panaikinti sutarties 3.3 punktą, hipotekos 2.1, 7.2 punktus tam tikroje dalyje, neįvykdė pareigos suformuluoti aiškų ieškinio dalyką patvirtinantį faktinį pagrindą. Ieškovė, prašydama taikyti Kredito įstatymą šalių ginčui dėl sutarties sąlygų (ne)teisėtumo, nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties pagrindu iš atsakovės gauta paskola buvo panaudota būsto, skirto asmeninėms ar šeimos reikmėms, įsigijimui. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta, kad butas ieškovės bus perkamas asmeninėms ar šeimos reikmėms. Labiau tikėtina, kad butas, jeigu ieškovės ir buvo įsigytas, yra skirtas ieškovės verslo reikmėms. Net ir teismui nusprendus, kad Kredito įstatymas taikytinas šalių ginčui, pažymėtina, jog ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad visas sutarties 3.5 punktas neva turi būti pripažintas neteisėtu vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, nes sudarant sutartį joje turinys buvo išverstas į rusų kalbą. Ieškovė, tvirtindama, kad yra Rusijos Federacijos pilietė, neteigia, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Ieškovė vadovauja keturioms Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms, turi šių įmonių akcijų. Ieškovė niekaip nepagrindė savo deklaratyvaus teiginio, kad reikalavimas dėl hipotekos 2.1, 7.2 punktų dalies panaikinimo – tai išvestinis reikalavimas. Pirmojo ieškinio reikalavimo patenkinimas nereikštų antrojo ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Trečiasis asmuo notaras M. L. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad į Kauno rajono 1-ąjį notaro biurą kreipėsi asmenys dėl paskolos sutarties sudarymo, užtikrinant paskolos sutartį buto hipoteka. Kas tiksliai pristatė dokumentus ir vykdė komunikaciją su notaro biuro darbuotojais dėl sutarties sąlygų, darbuotojai neprisimena, kadangi nuo sutarčių sudarymo dienos praėjo daug laiko. Kaip teigia pati ieškovė, dėl sutarčių sudarymo sąlygų ji bendravo su tiksliau neidentifikuotu asmeniu – D.. Atliktų notarinių veiksmų bylose nėra duomenų apie nurodyto asmens dalyvavimą atliekant notarinius veiksmus, taip pat niekas iš notaro biuro darbuotojų neprisimena nurodytą asmenį dalyvavus atliekant notarinius veiksmus. Paskolos ir sutartinės hipotekos sudarymo dieną ieškovė į notarų biurą atvyko kartu su atsakovės atstovu, taip pat dalyvavo sutartį į rusų kalbą vertęs asmuo. Buvo atspausdinti paskolos ir sutartinės hipotekos sutarčių projektai susipažinimui. Prieš tvirtinant paskolos ir sutartinės hipotekos sutartis buvo atliktos patikros valstybės registruose, padarytos asmens dokumentų kopijos, turo įsigijimo dokumentų kopijos, taip pat pateiktas teismo leidimas įkeisti turtą. Įvertinęs pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad nėra teisinių kliūčių paskolos ir hipotekos sutarčių sudarymui, notaras žodžiu šalims išaiškino esmines paskolos ir sutartinės hipotekos sutarčių sąlygas, jų vykdymo principus, aspektus, susijusius su hipotekos sandorio registravimu. Šalys bendravo adekvačiai, nebuvo pagrindo įtarti, kad nesupranta savo veiksmų ir jų pasekmių. Sutarčių tvirtinime, ieškovės prašymu, taip pat dalyvavo Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei į jos suprantamą rusų kalbą vertė paskolos ir hipotekos sutarčių sąlygas. Taip pat ieškovė pati lietuvių kalba įrašė įrašą sutartyje, kad 84 200 Eur gavo grynais pinigais. Patvirtinus, kad visos sąlygos tinkamos, paskolos ir sutartinės hipotekos sutartys buvo pasirašytos ir notaro patvirtintos. Dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių notaras pasisakyti negali. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė grindžia savo reikalavimą ikisutartiniais santykiais, kuriuose notaras nedalyvavo, prašo teismą spręsti savo nuožiūra. Be to, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nėra įtraukta į pagal kredito, susijusios su nekilnojamuoju turtu, įstatymą veikiančių kredito davėjų sąrašą, taip pat, kad jos, kaip juridinio asmens veiklos sritys, nurodytos steigimo dokumentuose, nėra susiję su kredito teikimu, mano, jog Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos sudarytai paskolos sutarčiai netaikomos.

Ieškovė O. Y. pateiktame dublike su atsiliepime į ieškinį pateiktais motyvais ir argumentais nesutinka. Nurodo, kad ieškovė aiškiai ir tiksliai nurodė ieškinio teisinį pagrindą, nurodydama, jog paskolos sutarties 3.3 punkto nuostatos, kadangi joje nustatytas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis 0,5 procento delspinigių dydis, prieštarauja Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 daliai, todėl šis paskolos sutarties punktas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Kiti argumentai yra tik papildantys šį teisinį pagrindą, įrodant, jog nustatytas delspinigių dydis neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Ieškinio dalykas yra aiškus ir suprantamas. Ieškovė reikalauja viso paskolos sutarties 3.3 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, kadangi pripažinus niekine ir negaliojančia sąlygą tik dėl delspinigių dydžio, kitos paskolos sutarties 3.3 punkto nuostatos būtų neįgyvendinamos bei yra tiesiogiai susijusios su delspinigių dydžiu ir taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Reikalavimas pripažintini niekinėmis ir negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio sąlygas dėl netesybų mokėjimo užtikrinimo yra išvestinis reikalavimas, t. y. pripažinus paskolos sutarties 3.3 punktą niekiniu ir negaliojančiu, t. y. nelikus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios sąlygos dėl delspinigių, atitinkamai negalioja sutartinės hipotekos sandorio sąlygos dėl netesybų mokėjimo užtikrinimo. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ginčo santykiams netaikytinas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog šis įstatymas taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise. Ginčo paskolos sutarties įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, taigi šis įstatymas taikytinas paskolos sutarčiai. Tai, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti juridiniai asmenys, nereiškia, kad šie juridiniai asmenys ir vykdo veiklą bute. Tai tėra šių įmonių registracijos adresas.

Atsakovė UAB „Raudonoji lapė“ pateiktame triplike su dubliku nesutinka. Nurodo, kad dublike iš esmės nepateikta jokių atsikirtimų į atsiliepimo į ieškinį išdėstytus motyvus, susijusius su netinkamai suformuluotu ieškinio pagrindu. Ieškovė tik nurodo, kad atsakovės pateikiami motyvai yra ne apie ieškinio faktinį, o teisinį pagrindą. Atsiliepime į ieškinį yra atskleistas tiek faktinio, tiek teisinio ieškinio pagrindo prieštaringumas. Dublike nepateikta jokių įrodymais pagrįstų atsikirtimų, tik deklaratyviai nurodoma, kad butas tėra tik atsiliepime į ieškinį išskirtų įmonių, kurių akcininke ir / arba vadove yra ieškovė, registracijos vieta. Ieškovė siekia išvengti bet kokių delspinigių mokėjimo dėl daugiau kaip 7 mėnesius vėluojamos grąžinti paskolos. Sutartis tarp šalių nėra pirmoji ieškovės, tiek kaip fizinio asmens, tiek kaip pelno siekiančio juridinio asmens atstovo, sudaryta paskolos / kreditavimo sutartis įkeičiant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra tarp bylos šalių sudarytos hipotekos objektu.

Ieškinys atmestinas

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė O. Y. (toliau – ieškovė) sudarė paskolos sutartį su atsakove UAB „Raudonoji lapė“ (toliau – atsakovė), patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. (toliau – paskolos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei 193 000 Eur paskolą, o atsakovė – grąžinti ieškovei tokią pat pinigų sumą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (paskolos sutarties 1 punktas). Ieškovė pareiškė, kad paskolos sumą  – 193 000 Eur gavo (108 800 Eur mokėjimo pavedimu, 84 200 Eur grynais; paskolos sutarties 2 punktas). Šalys susitarė, kad ieškovė privalo grąžinti visą paskolos sumą atsakovei iki 2019 m. balandžio 21 d., sumokant paskolą grynais pinigais arba į atsakovės sąskaitą, iš kurios ieškovė gavo dalį paskolos, iki paskutinės termino dienos (paskolos sutarties 3.4 punktas); paskolos naudojimo tikslas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas (paskolos sutarties 3.5 punktas); už naudojimąsi paskolos suma mokamos palūkanos, kurių dydis už visą paskolos laikotarpį – 2 000 Eur (visa grąžinama suma, įskaičiuojant palūkanas – 195 000 Eur) (paskolos sutarties 3.1 punktas); laiku negrąžius paskolos sumos atsakovei mokami 0,5 procento delspinigiai nuo negrąžintinos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo dienos (paskolos sutarties 3.3 punktas); pagrindinio skolinio reikalavimo – 193 000 Eur – užtikrinimui bei atsirandančių netesybų ir kreditoriaus nuostolių užtikrinimui, atsakovės naudai yra įkeičiamas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (paskolos sutarties 4 punktas). 2017 m. lapkričio 21 d. sutartinės hipotekos sandoriu ieškovė atsakovės naudai įkeitė 162 000 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos neišnagrinėjus iš esmės, ieškovė 2020 m. vasario 10 d. pateikė teismui ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą, kuriame nurodė, kad atsisako antrojo ieškinio reikalavimo ir pareiškia, jog jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, taip pat prašė pašalinti A. K. Y. iš trečiųjų asmenų. Teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės atsisakymą pareikšto ieškinio reikalavimo atsakovei dalyje dėl 2017 m. lapkričio 21 d. sutartinės hipotekos sandorio 7.2 punkto sąlygą tiek, kiek joje nustatyta, jog šia suma yra užtikrinamas <...> netesybos, ir bendrųjų sąlygų 2.1 punktą tiek, kiek jame nustatyta, kad šia sutartimi sukurta hipoteka užtikrina <...> pagal Paskolos sutartinį mokėtinų <...> netesybų <...> atlyginimą, pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-723-480/2020 nutraukė, pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, A. K. Y.. Nutartyje teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų, tokių kaip išlaidos advokato pagalbai, priteisimo / paskirstymo klausimas spręstinas priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.

Ieškovė ieškinį grindžia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdama, kad paskolos sutarties 3.3 punktas, kuriame numatytas 0,5 procento delspinigių dydis, prieštarauja Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 daliai. Teigia, kad minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog šis įstatymas taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise. Ginčo paskolos sutarties įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka.  

Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (Nr. XII-2769; toliau – Įstatymas) priimtas 2016 m. lapkričio 10 d. ir įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Šis įstatymas taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo originalios redakcijos 16 straipsnio 6 dalį, pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769, 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1855) 2 straipsnio 3 dalimi pakeista Įstatymo 16 straipsnio 6 dalis ją išdėstant taip: „6. Finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus. Visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi.“, o pagal aptariamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms pagal kredito sutartis, sudarytas iki 2019 m. balandžio 30 d., kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos nuo 2019 m. gegužės 1 d.

Tačiau Įstatymo 16 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su kitais šio Įstatymo straipsniais. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 13 punktą, kredito gavėjas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms, o kredito davėjas yra asmuo, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą (Įstatymo 3 straipsnio 13 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį šalių ginčui dėl paskolos sutarties 3.3 punkto neteisėtumo, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kurie leistų spręsti, kad ji yra kredito gavėja, kaip tai yra reglamentuojama Įstatymo 3 straipsnio 13 punkte. Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, kad paskolos sutarties pagrindu iš atsakovės gauta paskola buvo panaudota ieškovės asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

Vien ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad paskolos sutarties įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, nėra pakankamas pagrindas taikyti Įstatymą iš paskolos sutarties kilusiam ginčui išspręsti.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties turinio (civilinė byla Nr. S2-47180-994/2017) matyti, kad ieškovė su sutuoktiniu M. K.-J. teigdami prašymą išduoti teismo leidimą įkeisti jai ir nepilnametei dukrai A. K.-J. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti 193 000 Eur gaunamo kredito iš UAB „Raudonoji lapė“ grąžinimą, nurodė, kad imamas kreditas bus panaudotas šeimos interesais buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Paskolos sutartyje ieškovė nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis yra sudarę vedybų sutartį (2016 m. rugsėjo 13 d.), kurios nuostatomis vadovaujantis ši paskola laikoma asmenine paskolos gavėjo prievole (paskolos sutarties 10 punktas). Kaip nurodyta minėtoje nutartyje, pareiškėjų teigimu, gautos piniginės lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą, gavus teismo leidimą, Maskvoje, buvo panaudotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas buvo sustabdęs buto pardavimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad už gautą paskolą ji arba jos šeima įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninėms arba šeimos reikmėms (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. nuosavybės teise priklausė ieškovei, vėliau jis buvo parduotas ir nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. spalio 16 d. priklausė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius nuo 2007 m. vasario 7 d. yra M. K.-J., o nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. priklausė trečiajam asmeniui, kuris jį 2019 m. gruodžio 4 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi perleido kitam trečiajam asmeniui. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija duomenų analizės matyti, kad paskolos paėmimo metu arba tam artimu laikotarpiu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), yra registruotos UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kurių akcininkė yra ieškovė, kuri taip pat yra / buvo minėtu adresu registruotų UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Duomenų, gautų iš Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos hipotekos registro ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro archyvo, analizė rodo, kad ieškovė tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip atstovė, veikianti pagal bendrovės įstatus, buvo sudariusi ne vieną paskolos sutartį, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeitusi jai arba ir jos sutuoktiniui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: 2012 m. rugsėjo 25 d. kreditavimo sutartis Nr. LOAN-176612 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (prievolės įvykdymo terminas 2018 m. spalio 1 d.), kurios įvykdymo užtikrinimui 2012 m. rugsėjo 28 d. sudaryta sutartinė hipoteka (idn. kodas (duomenys neskelbtini)), įkaito davėjams ieškovei ir jos sutuoktiniui įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės ir jos sutuoktinio su dviem fiziniais asmenimis sudaryta paskolos sutartis (prievolės įvykdymo terminas 2016 m. vasario 26 d.), kurios įvykdymo užtikrinimui 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta sutartinė hipoteka (idn. kodas (duomenys neskelbtini)), įkaito davėjai ieškovei įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2015 m. gruodžio 30 d. kredito sutartis Nr. S0004860/15 (prievolės įvykdymo terminas 2020 m. gruodžio 1 d.) tarp ieškovės, jos sutuoktinio ir (duomenys neskelbtini), kurios įvykdymo užtikrinimui 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartinis įkeitimas (idn. kodas (duomenys neskelbtini)), įkaito davėjai UAB (duomenys neskelbtini) įkeičiant automobilį CHEVROLET, TAHOE; 2016 m. kovo 10 d. ieškovės ir jos sutuoktinio su dešimčia fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis (prievolės įvykdymo terminas 2016 m. birželio 10 d.), kurios įvykdymo užtikrinimui 2016 m. kovo 10 d. sudaryta sutartinė hipoteka (idn. kodas (duomenys neskelbtini)), įkaito davėjams ieškovei ir jos sutuoktiniui įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovės su fiziniu asmeniu sudaryta paskolos sutartis (prievolės įvykdymo terminas 2017 m. spalio 29 d.), kurios įvykdymo užtikrinimui 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarytas sutartinis įkeitimas (idn. kodas (duomenys neskelbtini))  (išregistruotas 2017 m. spalio 11 d.), įkaito davėjai ieškovei įkeičiant automobilį PORCHE, CAYENNE DIESEL; 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovės su fiziniu asmeniu sudaryta paskolos sutartis (prievolės įvykdymo terminas 2018 m. vasario 17 d.), kurios įvykdymo užtikrinimui 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytas sutartinis įkeitimas (idn. kodas (duomenys neskelbtini)), įkaito davėjai ieškovei įkeičiant automobilį PORCHE, CAYENNE DIESEL; 2017 m. gruodžio 27 d. ieškovės su fiziniu asmeniu sudaryta paskolos sutartis (prievolės įvykdymo terminas 2018 m. gruodžio 27 d.), kurios įvykdymo užtikrinimui 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytas sutartinis įkeitimas (idn. kodas (duomenys neskelbtini)), įkaito davėjai ieškovei įkeičiant automobilį PORCHE, CAYENNE DIESEL; o taip pat paskolos sutartis, kuri yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismo vertinimu, byloje aptarti rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad paskolos sutarties pagrindu iš atsakovės gauta paskola galėjo būti skirta ieškovės verslo ar profesinėms reikmėms, o ne asmeninėms arba šeimos reikmėms (CPK 185 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir atsakovė nėra kredito davėjas, kaip jis yra įvardijamas Įstatymo 3 straipsnio 13 punkto prasme. Iš valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovės veiklos objektas yra gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė ūkinė veikla. Tarp atsakovės veiklos rūšių nėra nurodyta, kad ji verčiasi finansinių paslaugų teikimu.

Ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, prašydama pripažinti paskolos sutarties 3.3 punktą niekiniu ir negaliojančiu, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, šią Įstatymo nuostatą aiškina izoliuotai nuo kitų šio Įstatymo straipsnių. Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kam buvo panaudota iš atsakovės gauta paskola, teismas pasiūlė ieškovės atstovui pateikti papildomus įrodymus ir sudarė galimybę tai padaryti, atidėdamas 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdį, tačiau jokių naujų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji nėra teisininkė (pastaba: tai netrukdo jai vadovauti ne vienai bendrovei, sudarinėti sutartis), kad ji minimaliai supranta lietuvių kalbą (pastaba: nors pasirašant sutartį dalyvavo vertėjas, o ieškovė ranka lietuvių kalba sutartyje padarė įrašą (paskolos sutarties 2 punktas)), teismo vertinimu, nelaikytinos teisiškai reikšmingomis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, todėl jos ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti) nepriteisiamos.

 2020 m. vasario 11 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad išlaidų advokato pagalbai priteisimo / paskirstymo klausimas spręstinas priimant galutinį procesinį sprendimą.

 CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, bylai esant nutrauktai ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, teismas turi įvertinti, be kita ko, ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar atsisakymo nelėmė aplinkybė, jog pareiškus ieškinį ieškovės reikalavimas (jo dalis) buvo patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė iki 2020 m. vasario 11 d. nutarties priėmimo už advokato padėjėjos J. B. teisines paslaugas 2019 m. spalio 9 d. sumokėjo 781,01 Eur (konsultacijos, susipažinimas su byla, atsiliepimas į ieškinį – 9 val.), 2019 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 695,12 Eur (konsultacijos, triplikas – 8 val.), už advokato S. B. teisines paslaugas 2020 m. sausio 14 d. sumokėjo 260,67 Eur (konsultacijos, pasiruošimas bylai, teismo posėdis – 3 val.), 2020 m. sausio 30 d. sumokėjo 173,78 Eur (konsultacijos, pasiruošimas bylai, teismo posėdis – 2 val.), iš viso: 1 910,58 Eur, po 2020 m. vasario 11 d. nutarties priėmimo už advokato S. B. teisines paslaugas 2020 m. vasario 20 d. sumokėjo 260,67 Eur (konsultacijos, pasiruošimas baigiamajai kalbai, posėdis – 3 val.).

Atsakovės patirtos išlaidos advokatų, advokato padėjėjos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį. Ieškovės ieškinio padavimas lėmė, kad atsakovė, siekdama apginti savo teises, teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, jos atstovas dalyvavo teismo posėdyje, dėl ko objektyviai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, ieškovei atsisakius vieno ieškinio reikalavimo ir jo atsisakius ne dėl to, kad atsakovė jį patenkino, o kitą reikalavimą atmetus, atsakovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į visa tai, iš ieškovės atsakovei priteistina 2 171,25 Eur (1910,58 + 260,67 = 2171,25) teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybei iš ieškovės priteisiamos 11,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raudonoji lapė“, juridinio asmens kodas 165249242, 2 171,25 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 25 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,88 Eur (vienuolika eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                Albina Rimdeikaitė