Baudžiamoji byla Nr. 1-739-526/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01058-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4.5.

 (S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos

sekretoriaujant Linai Dabulskienei, A. M.,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

gynėjui advokatui Raimondui Simonavičiui,

nukentėjusiajam J. G.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" - vairuotoju/kasininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.,

        n u s t a t ė :

Č. M. 2018-01-05, apie 13.46 val., Klaipėdos mieste, Smiltelės gatvėje, vairuodamas autobusą „Evobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, būdamas neatsargus, sukdamas Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje į kairę, t. y. įvažiuodamas į Vingio gatvę, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios P. G. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei nepataisomų kūno subjaurojimų P. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu Č. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Pagal pareikštą kaltinimą Č. M. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis pilna apimtimi sutinka su jam pareikštu pirminiu ir papildytu kaltinimais. Jis kaltinime nurodytu metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vairavo bendrovei priklausantį autobusą - vežė keleivius iš Klaipėdos miesto į „Šernų sodus“ ir atgal į Klaipėdą. Buvo blogos oro sąlygos, sukdamas iš Smiltelės gatvės į Vingio gatvę, jis nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios mergaitės ir ją kliudė. Jis sustabdė autobusą. Išlipęs pamatė ant pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje stovintį vyrą, kuris rankose jau laikė mergaitę. Grįžęs į autobusą paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Vėl išlipęs iš autobuso, vyro ir mergaitės neberado. Po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę, bendravo su sužalotos mergaitės tėvais, jų atsiprašė. Jis savanoriškai padengė dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos – 2000 eurų, pervesdamas pinigus į depozitinę teismo sąskaitą. Tai padarė todėl, kad nukentėjusiosios tėvas atsisakė nurodyti savo sąskaitą. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Prašo jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-05, apie 14.00 val., būnant Telšių rajone, paskambino žmona V. G. ir pranešė, kad dukra P. G. negrįžo iš mokyklos, į skambučius neatsako. Rytais jis P. nuveža į mokyklą, o pasibaigus pamokoms, ji savarankiškai pareina į namus. P. į namus grįžta tuo pačiu maršrutu - eina dešiniuoju Smiltelės gatvės šaligatviu. Maždaug po 10 min. žmona dar kartą paskambino ir pranešė, kad sužinojo, jog netoli nuo namų, Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusas partrenkė ir sužalojo kažkokią mergaitę. Paskambinus į Klaipėdos vaikų ligoninę sužinojo, kad sužalota mergaitė turėjo telefoną, kokiu naudojasi P.. Dukra buvo gydoma Reanimacijos skyriuje, nes patyrė sunkius sužalojimus apatinėje kūno dalyje, jai buvo atlikta operacija. Pradžioje buvo didelė grėsmė P. gyvybei, po to padėtis stabilizuota. Eismo įvykio metu dukrai P. buvo pradurtas kairės pusės plautis, lūžo šonkauliai, deformuota krūtinės ląsta, sumušta širdis, trūko blužnis, skilo dubens ar klubo kaulas, sėdmenų raumenys nuplėšti nuo kaulų. Iškart po įvykio, socialiniame tinkle „facebook“, patalpino pranešimą apie šį įvykį, prašė atsiliepti liudytojus. Atsiliepė mergina, kurios vardas J.. Ji paaiškino, kad matė, kaip dukra po partrenkimo bandė atsikelti nuo gatvės. J. davė savo kontaktinį telefono numerį, kurį perdavė policijos pareigūnui. P. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių kūno sužalojimų buvo gydoma ne tik Klaipėdos vaikų ligoninėje, bet buvo pervežta tolimesniam gydymui į Kauno klinikas. Kauno klinikose dukra buvo gydoma 2 mėnesius, o po to 24 dienas buvo atliekama reabilitacija Kačerginėje esančiame „Vaikų reabilitacijos centre“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dukrai buvo negrįžtamai sutrikdyta sveikata, nes medikai nurodė, jog visiškai atstatyti vaikščiojimo funkcijos nepavyks. Dukrai buvo pašalinta dalis sėdmenų, dėl ko akivaizdžiai pablogėjo estetinis vaizdas bei buvo sutrikdyta vaikščiojimo funkcija. Iš medikų žino, kad ateityje teks atlikti P. nemažiau penkių rekonstrukcinių operacijų, tačiau nėra jokių aiškių prognozių kokį rezultatą tai duos. Dukra dėl šio įvykio patyrė didelį sukrėtimą, jai teko iškęsti daug fizinio skausmo bei patirti nemalonių moralinių išgyvenimų, todėl nepageidauja, kad su ja būtų atliekami procesiniai veiksmai, kad ji būtų apklausiama dėl su eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Kaltininko automobilio draudimo bendrovė „BTA“ jau išmokėjo 5000 eurų išmoką neturtinei žalai atlyginti ir apie 1000 eurų turtinei žalai atlyginti. Atstovaudamas dukros interesus jis pareiškė 70 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 81-88)

Nukentėjusioji V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-05, apie 13.30 val., nesulaukus iš mokyklos grįžtančios dukros P. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažvelgus per balkono langą pamatė, kad Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžoje yra įvykęs eismo įvykis. Sankryžoje stovėjo autobusas ir policijos automobilis. Nuskubėjusi į įvykio vietą iš policijos pareigūnų ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų sužinojo, kad autobusas važiuodamas per sankryžą partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią mergaitę, kurios asmens duomenų niekas nežinojo. Pasakė, kad kažkoks vyras tą mergaitę išsivežė. Po to ji telefonu bendravo su savo vyru J. G., kuriam paaiškino visas aplinkybes. Nuvykus į Klaipėdos vaikų ligoninę sužinojo, kad eismo įvykio metu buvo sužalota dukra P. G.. Apie dvi savaites P. G. buvo gydoma Reanimacijos skyriuje, o po to perkelta į Chirurgijos skyrių. 2018-02-05 dukra buvo pervežta tolimesniam gydymui į Kauno klinikas, kur buvo gydoma dar 2 mėnesius. Po to, 24 dienas buvo atliekama reabilitacija. Eismo įvykio metu dukra P. G. patyrė itin sunkius sužalojimus, nes be kaulų lūžių ir kitų daugybinių sužalojimų, jai buvo pašalinta dalis sėdmenų, dėl ko sutriko vaikščiojimo funkcija ir akivaizdžiai pasikeitė estetinis vaizdas. Medikai prognozuoja, kad ateityje P. teks atlikti nemažiau penkių rekonstrukcinių operacijų. Nepageidauja, kad su mažamete dukra P. G. būtų atliekami procesiniai veiksmai, nes jai tektų vėl prisiminti nemalonius išgyvenimas. Dukrai P. teko iškęsti daug fizinio skausmo bei patirti nemalonių moralinių išgyvenimų, nes gydymo procesas buvo labai ilgas ir sudėtingas, todėl nesutinka, kad ji būtu apklausiama, ar su ja būtų atliekami kiti procesiniai veiksmai. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes P. niekada nepasakojo, o ji su vyru neklausinėjo. Dėl eismo įvykio patyrė moralinę ir turtinę žalą. Dalyvauti procese nepilnametės dukros P. G. atstove pagal įstatymą nepageidauja, nes byloje vyras J. G. atstovauja dukros interesams. (1 t., b. l. 105-110)

Liudytoja J. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-05 apie 13.45 val., vairuodama automobilį „Ford Focus“, važiavo Vingio gatve Smiltelės gatvės kryptimi, Klaipėdoje. Nelijo, buvo apsiniaukę. Privažiavusi prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su Smiltelės gatve sustojo, nes važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Ketino sankryžoje sukti į kairę, į Smiltelės gatvę ir važiuoti prekybos centro „Big“ kryptimi. Priešpriešinio eismo juostos buvo atskirtos skiriamąja juosta su saugumo salele. Laukiant žalio šviesoforo signalo pamatė kaip pėsčiųjų perėjoje, esančioje į kairę nuo skiriamosios juostos, priešpriešiniam eismui skirtose juostose, nuo važiuojamosios kelio dalies bando atsikelti apie 8 metų amžiaus mergaitė. Kai pamatė mergaitę, ji buvo ant pėsčiųjų perėjos, apie iki 1 m atstumu iki saugumo salelės. Mergaitė buvo suklupusi, ji buvo atsirėmusi į važiuojamąją dalį keliais ir rankomis. Ji bandė atsistoti rankomis remdamasi į asfaltą, tačiau vėl suklupo. Netrukus prie mergaitės pribėgo vyras, kuris ją pakėlė nuo gatvės. Pastebėjo, kad jis atbėgo nuo Smiltelės gatvės pusės. Vyras mergaitę laikė apglėbęs ir ją kažkur nusinešė. Apie iki 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos buvo sustojęs mėlynos spalvos autobusas. Šalia mergaitės ant pėsčiųjų perėjos gulėjo kuprinė. Pagal pamatytą vaizdą suprato, kad mergaitė galimai buvo partrenkta mėlyno autobuso, įvažiavusio į Vingio gatvę iš Smiltelės gatvės. Tą pačią dieną interneto socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė pranešimą apie tai, kad ieškomi liudytojai matę eismo įvykį. Susisiekusi su skelbimo autoriumi pasakė ką matė ir paprašius davė savo kontaktinius duomenis. (1 t., b. l. 115-121)

Liudytojas V. C. parodė, kad 2018-01-05 apie 14.00 val., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, važiavo Smiltelės gatve, Klaipėdoje, nuo Šilutės pl., prekybos centro „BIG“ kryptimi. Važiavimo sąlygos buvo blogos, nes lijo, buvo apsiniaukę, asfaltuota kelio danga buvo šlapia. Privažiavęs šviesoforu reguliuojamą Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžą sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Privažiavo kraštine, kairiąja eismo juosta, nes ketino sukti į kairę ir važiuoti buvusio naktinio klubo „Kalifornija“ kryptimi. Sankryžos kairėje pusėje, Vingio gatvėje, ten kur ketino važiuoti, ant pėsčiųjų perėjos pamatė mažametę mergaitę, kuri vis bandė atsikelti nuo gatvės. Pradžioje nesuprato, kas jai nutiko. Suprato tik tai, kad mergaitei kažkas negerai, nes jai nepavykdavo atsikelti nuo gatvės, ji vis nugriūdavo. Kai pamatė mergaitę, ji buvo ant pėsčiųjų perėjos, maždaug ties antr,os eismo juostos viduriu. Tuo pačiu metu, apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, Vingio gatvėje, „Kalifornijos“ kryptimi stovėjo didelis maršrutinis autobusas. Autobusas stovėjo ant abiejų eismo juostų, didesnė jo dalis buvo pirmoje eismo juostoje. Jis nedelsdamas nubėgo prie mergaitės. Pribėgęs paėmė mergaitę ant rankų, nes jos bandymai atsikelti buvo nesėkmingi. Mergaitė nieko nekalbėjo, tik be perstojo dejavo. Atidengęs veidą pamatė, kad ji labai išblyškusi, lūpos buvo pajuodusios. Išoriškai sužalojimų nesimatė. Pakėlus mergaitę priėjo autobuso vairuotojas, nepažįstamas vyras, kuris pasakė: „….o Dieve nejaugi, aš ją partrenkiau“. Vairuotojui liepė kviesti pagalbą. Matėsi, jog mergaitės būklė prastėja, ji buvo ištikta šoko, į aplinką nelabai reagavo tik nuolat dejavo, todėl nusprendė ją vežti ligoninės kryptimi. Norėjo mergaitę greičiau perduoti greitosios medicinos pagalbos medikams. Kadangi automobilio salonas buvo užkrautas daiktais, tai mergaitę iš įvykio vietos išvežė nepažįstamo vyro, kaip vėliau sužinojo R. vairuojamu automobiliu. Važiuojant paskambino pagalbos telefonu ir paaiškino visas aplinkybes. Bendraujant su pagalbos centro operatore buvo sutarta, kad iš sužeistą mergaitę perims medikai prie „Vėtrungės pasažo“, Taikos prospekte. Perdavus mergaitę, sugrįžo į įvykio vietą, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jiems papasakojo apie įvykį, surašė paaiškinimą. Kaip įvyko mergaitės partrenkimas, nematė. Daro prielaidą, kad mergaitę galimai kliudė autobusas, kurio vairuotojas mergaitės nepastebėjo. (1t., b. l. 123-129)

Liudytojas L. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė užsiima keleivių vežimu iš Klaipėdos miesto į individualius sodus, esančius Klaipėdos rajone. Nuo 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju dirba Č. M., kurį gali charakterizuoti tik teigiamai. Č. M. yra pareigingas, atsakingas, drausmingas darbuotojas, kuris jam pavestą darbą atlieka profesionaliai ir be didesnių priekaištų. Nusiskundimų Č. M. iš klientų nebuvo gavę, alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja. 2018-01-05 apie 11.00 val., paskambino Č. M. ir pranešė, kad Klaipėdos mieste, Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiasis atsitrenkė į autobusą. Č. sakė, kad įvykio vietoje nebėra pėsčiojo. Jis buvo stipriai susijaudinęs, kalbėjo nenuosekliai, vis kartojo, kad nieko nematė. Č. aiškinamos įvykio aplinkybės buvo miglotos, nesuprato, kur galėjo dingti partrenktas pėsčiasis, todėl paragino jį apžiūrėti autobusą iš visų pusių. Maždaug po 10 min. Č. M. perskambino ir pranešė, jog išsiaiškino, kad buvo partrenkta mergaitė, kurią kažkoks vyras paėmė ir išsivežė. Vėliau išsiaiškino, kad prie kažkokio prekybos centro Klaipėdoje, medikai perėmė mergaitę iš to vyro ir nuvežė į ligoninę. Č. M. lankė mergaitę ligoninėje, bendravo su jos tėvais, jų atsiprašė dėl įvykio. Č. M. šis įvykis labai sujaudino ir sukrėtė, jam buvo sunku susitaikyti, kad nepastebėjo pėsčiosios, ją kliudė ir sužalojo. Eismo įvykio metu Č. M. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusą „Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą bei civilinės atsakomybės draudimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovaus įgaliotas atstovas – advokatas Artūras Jaskelevičius. (1t., b. l. 130-135)

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, esančioje Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje, Klaipėdoje. Didžiausias leistinas greitis- 50 km/h, kelio danga- asfaltas, šlapia. Pėsčiųjų perėja pažymėta vertikaliu (kelio ženklas Nr. 533, „Pėsčiųjų perėja“) ir horizontaliu (KET 3 pr., 1.13.3 „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.“) kelio ženklinimu. Autobusas „Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra Vingio gatvėje, 17,40 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, priekine dalimi pasuktas Jūrininkų prospekto kryptimi. (1t., b. l. 9-14)

2018-01-05 autobuso „Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad sugadinimų nėra. (1t., b. l. 18)

2018-01-05 tarnybiniame pranešime tyrėjas Ž. S. nurodė, kad autobuso vairuotojui Č. M. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. (1t., b. l. 26)

2018-01-05 degalinėje „Neste“, Smiltelės g. 17, Klaipėdoje, įrengta stacionare vaizdo kamera nustatyta, kad autobusas („Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sukdamas Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje į kairę, įvažiuodamas į Vingio gatvę, nepraleido per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios P. G., kuriai tuo metu degė žalias šviesoforo signalas, ir ją partrenkė. (1t., b. l. 33-35)

2018-05-08 teismo medicinos išvadoje Nr. G 388/2018(03) nurodyta, kad P. G. buvo nustatyta politrauma: krūtinės ląstos sumušimas su odos nubrozdinimais krūtinės kairėje, dauginiais kairiųjų šonkaulių lūžimais, kairės pusės hemopneumotoraksu, lydimu kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, pilvo sumušimas su odos nubrozdinimais juosmens bei pilvo apačioj, blužnies plyšimu, kairiojo klubakaulio sparno lūžimu, masyvi plėštinė tarpvietės žaizda su išorinių lytinių organų, makšties, išangės suraukėjo, keliamojo raumens, sėdmenų raumenų atplėšimu, lydimais trauminio šoko, raumenų, odos, paodžio, aseptinės nekrozės, sepsio, poodinės kraujosruvos blauzdose. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų P. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1t., b. l. 60-62)

Teismo

Tokiu būdu, kaltinamojo Č. M. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų teisiamojo posėdžio metu ištirtų  įrodymų visuma.

Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu Č. M. nebūtų pažeidęs nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Neatsirastų ir pasekmių - nebūtų sunkiai sužalota nukentėjusioji P. G.. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje išvardinti sužalojimai, kuriuos patyrė mažametė P. G., į byloje pateiktus papildomus medicininius duomenis bei fotonuotraukas, teismo medicinos eksperto R. P. paaiškinimus, daro išvadą, kad P. G. dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų buvo padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas.

Darytina išvada, kad kaltinamasis, vairuodamas autobusą, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Tarp kaltinamojo veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – sunkaus P. G. sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl Č. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatyta, kad Č. M. autoįvykį padarė darbo metu, vairuodamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusą „Evobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 19-20)., kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu  draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas- (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 t., b. l. 21).

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

LR CK 6.270 straipsnis numato atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

Taip pat pažymėtina tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytojais nėra laikomi asmenys didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį. Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus šaltinio savininkas.

LR CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje informavo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiai P. G. yra išmokėta: 5000 eurų- neturtinė žala; 1359,18 eurų- turtinė žala. (2 t., b. l.114-115).

Nukentėjusiosios P. G. įstatyminis atstovas J. G. pareiškė 70 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 85-88). Nurodo, kad eismo įvykio metu mažametė P. G. patyrė daugybinius sunkius kūno sužalojimus bei nepataisomą kūno subjaurinimą. Jai teko atlikti daugybines operacijas, ilgai gydytis ir kęsti didelius skausmus. Eilė rekonstrukcinių operacijų bus reikalinga atlikti ir ateityje. Dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepasitikėjimas savimi, baimė, gėdos jausmas. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol ir tai tęsis visa jos likusį gyvenimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 eurų (t.2.b.l.120).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl autoįvykio metu jai padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus, kuriuos ji jaus ir ateityje. Teismas nustatė, kad žala padaryta kaltinamojo neteisėta veika, kai kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose su darbdaviu ir naudojosi darbdavio valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, o tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes – į tai, kad mažametei nukentėjusiajai padaryti sunkūs sveikatos sužalojimai, nepataisomai subjaurotas kūnas; bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas neatsargiai ir būdamas blaivus. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką atlyginant neturtinę žalą neįmanoma pilnai taikyti visiško žalos atlyginimo principo, nes nėra galimybės tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį pinigais. Įstatymu yra įtvirtinta piniginė satisfakcija, kuria yra siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamas padarytos neturtinės žalos dydis labai įvairus (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017, 2K-47-696/2017, 2K-154-699/2016, 2K-110-699/2017 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiosios įstatyminio atstovo prašoma priteisti 70000 eurų neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistini 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nustatyta, kad kaltinamasis Č. M. dalį nukentėjusiajai P. G. padarytos neturtinės žalos - 2000 eurų savanoriškai atlygino, pervesdamas pinigus į teismo depozitinę sąskaitą (t.2.b.l.88). Ši suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina nukentėjusiajai (jos įstatyminiams atstovams), o priteistina neturtinės žalos suma mažintina 2000 eurų.

Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ savo įsipareigojimus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip tai buvo numatyta įvykio metu galiojusioje Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. redakcijoje, pilnai įvykdė, išmokėdama nukentėjusiajai maksimalią sumą – 5000 eurų, todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 13000 eurų, priteistini iš kaltinamojo Č. M. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šią įstatymo nuostata, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios įstatyminio atstovo patirtos ir pagrįstos dokumentu išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1000 eurų.

Klaipėdos

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad Č. M., veikdamas itin neatsargiai, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų. Jis anksčiau teismo neteistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos; turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad Č. M. dirba, charakterizuojamas teigiamai, iki šios veikos padarymo nebuvo teistas. Atsižvelgiant į tai, yra visi formalūs pagrindai atleisti asmenį pagal laidavimą, numatyti LR BK 40 str. 2 d.

LR BK 40 str. 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Bylos duomenys patvirtina, kad norintis laiduoti už kaltinamąjį J. G. suvokia, kokią nusikalstamą veiką įvykdė Č. M.. Jis yra kaltinamojo žmonos brolis, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Sprendžiant ar J. G. yra tinkamas laiduotojas, be aukščiau išvardintų aplinkybių, svarbu atsižvelgti ir į tai ar J. G. palaiko glaudžius ryšius ir artimai bendrauja su Č. M., ar turi realią galimybę savo autoritetu daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Spręsdamas tinkamo laiduotojo klausymą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. G. ir Č. M. gyvenamosios ir darbo vietos yra skirtingos. Be to, J. G. pagal savo amžių yra gerokai jaunesnis už kaltinamąjį. Šios aplinkybės verčia teismą abejoti ar laiduotojas galėtų daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei į tai, kad savo neatsargia nusikalstama veika Č. M. sukėlė labai sunkias pasekmes, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas jo atžvilgiu netaikytinas.

Skirdamas bausmę Č. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio vienam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - Č. M. anksčiau teismo neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam, kaip teisiamam pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad Č. M. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Be to, jis savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos – 2000 eurų. Č. M., atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, kad autoįvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, o nukentėjusioji mažametė, kuri buvo sunkiai sužalota einanti laikantis visų KET reikalavimus per pėsčiųjų perėja ir degant žaliam šviesoforo signalui, papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

n u s p r e n d ė :

Č. M. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti jį 3000 eurų (60 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 641str. 1 d., nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 2000 eurų (40 MGL) dydžio baudą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str., Č. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios P. G. naudai.

Priteisti iš Č. M. 1000 eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo J. G. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2000 eurų, skirtų iš dalies atlyginti P. G. patirtą neturtinę žalą, esančių Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (t.2.b.l.88), perduoti nukentėjusiosios P. G. įstatyminiam atstovui J. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. G. rūbus, saugomus Klaipėdos AVPK (1t., b. l. 40-49), sunaikinti; du vokus su CD-R ir DVD diskais palikti prijungtus prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                  Eugenijus Antanauskas