Civilinė byla Nr. eB2-514-524/2024

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00128-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 17  d.

Klaipėda

               Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama bankroto iškėlimo įmonei klausimą civilinėje byloje, iškeltoje pagal R. Z. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ Raivina “ dėl bankroto bylos iškėlimo ,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Raivina“ bankroto bylą. Nurodė, kad  2023-02-21 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija priėmė sprendimą iš UAB „Raivina“ išieškoti R. Z. 6064,02 EUR su darbo santykiais susijusių išmokų už 2022 m. rugsėjo mėnesį. Šio sprendimo pagrindu pas antstolį A. S. užvesta vykdomoji byla nr.0010/23/00461, tačiau skola negrąžinta iki šio pareiškimo parengimo dienos. Taigi pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, turintis teisę inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą (JANĮ 4 str. 1 d. 2p.).Atsakovė šios skolos nesumokėjo.

2.       Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad UAB „Raivina“ vadovas R. P. neprieštarauja, jog esant Lietuvos Respublikos  Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 23 str. numatytoms sąlygomis būtų iškelta UAB „Raivina“, nemokumo byla.

3.       Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Raivina“ nebevykdo jokios ūkinės veiklos, neturi turto, negali įvykdyti turtinių prievolių savo kreditoriams. UAB „Raivina“ neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 79 963 Eur. Bendrovė turi reikalavimų 102 67 Eur sumai. 2024-04-17 UAB „Raivina“ vadovas išsiuntė visiems bendrovės kreditoriams pranešimus dėl nemokumo inicijavimo UAB „Raivina“ , ką patvirtina ir paties pareiškėjo R. Z. pareiškimo Teismui atitinkamas priedas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl bankroto bylos iškėlimo

4.       Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

5.       Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-823/2019, 18 p.). 

6.       Iš minėtos teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo, o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

7.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tai, be kita ko, reiškia, kad kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos bendrąja ginčo tvarka. Tačiau kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas.

8.       Iš pateiktų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nustatyta, kad UAB ,, Raivina " 2023-12-31 dienai UAB „Raivina“ nuostolis sudarė 102 856 Eur. Bendrovė 2024 metais jau nebevykdė veiklos. UAB „Raivina“ 2023-12-31 dienai nebeturėjo darbuotojų ir turto. Bendrovės pinigų likutis banko sąskaitoje (AB Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 3,51 Eur.

9.       Atsakovė nurodo, kad  UAB ,,Raivina" ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir įmonės vadovas neįrodinėja įmonės mokumo, nurodydamas, jog įmonė yra nemoki.

10.       Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujančiu rungimosi principu grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui skirtas aktyvus vaidmuo, nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Bankroto byloje vyraujantis viešasis interesas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, yra atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Ieškovei byloje pateikus įrodymus, kad atsakovė yra nemoki bei nepajėgi padengti susidariusių įsiskolinimų, įrodyti priešingas aplinkybes ir pagrįsti atsakovės mokumą pareiga tenka pačiai atsakovei.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje pakankama duomenų konstatuoti, kad atsakovė negali vykdyti prievolių, todėl jai keltina bankroto byla.

12.       Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus nemokumo administratoriaus atranką, atsakovės nemokumo administratore skirtina MB "Ex lege", sąrašo eilės N-JA0311.

Dėl bazinio atlygio už bankroto administravimą

13.       JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje iškelti bankroto bylą turi būti nurodyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija). Atlikus skaičiavimus pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintus dydžius, nemokumo administratoriui nustatomas 4620 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą.

14.       Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galioja 924 Eur MMA ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi nemokumo administratoriaus 5 MMA bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą turi būti 4 620 Eur (5 x 924 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Iškelti UAB „Raivina“, juridinio asmens kodas 302875391, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Raivina",  nemokumo administratoriumi paskirti MB "Ex lege", sąrašo eilės N-JA0311,  juridinio asmens kodas 306087506, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nemokumo administratorei  4 620 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės   „Raivina“, juridinio asmens kodas 302875391, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Nustatyti, kad bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,, Raivina “ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratorei   per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ Raivina“ vadovą R. P. per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.  

Išaiškinti R. P., kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtajam administratoriui, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ Raivina“ administratorę MB "Ex lege" , gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                        Erika Misiūnienė