Civilinė byla Nr. e2-1266-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02029-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. (P. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lithuanian glass recycling“, V. Č., A. K. (A. K.).

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-536-560/2019 iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lithuanian glass recycling“ bankroto bylą ir bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo efektas“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2.       Pareiškėjai „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami:

2.1. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017;

2.2. įtraukti „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. į civilinę bylą Nr. B2-997-603/2017 suinteresuotais asmenimis;

2.3. nustatyti „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. terminą pateikti atsiliepimams į prašymą pripažinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą tyčiniu.

3.        Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai grindė tuo, kad civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 priimta nutartis turi tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 4 dalies nuostata patvirtina, kad teismas, nagrinėjantis prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, turi pareigą užtikrinti, jog apie procesą būtų laiku pranešta visiems įmonės kreditoriams bei įgaliojimų netekusiems įmonės valdymo organų nariams ir jiems sudaryta galimybė pateikti teismui atsiliepimus kartu su bylos nagrinėjimui reikšminga informacija. Tinkamas kreditorių ir valdymo organų narių informavimas apie pradedamą procesą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra būtinoji teisėto proceso ir teisingo procesinio sprendimo priėmimo sąlyga. Tik tada, kai visiems įmonės kreditoriams bei valdymo organų nariams, o ne vien tik procesą inicijavusiam asmeniui, yra sudaromos vienodos galimybės pateikti teismui reikšmingą informaciją, teismas gali tinkamai ir visapusiškai, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, išnagrinėti bylą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kadangi šioje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. veikla ir veiksmais, teigia, kad nutartis turi tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Tai, kad nutartis turi realios įtakos „Krynicki Recykling S. A.“ bei P. K. materialiosioms teisėms ir pareigoms patvirtina aplinkybė, jog remdamasi nutartimi bendrovė pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo iš pareiškėjų priteisti dėl tyčinio bendrovės bankroto bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Tuo tarpu, teismui, priimant nutartį dėl tyčinio bankroto, nebuvo žinoma visa tinkamam klausimo išnagrinėjimui reikšminga informacija. Atnaujinus procesą, pareiškėjai pateiktų išsamius argumentus ir papildomus rašytinius įrodymus, kurie sudarytų pagrindą pakeisti nutartį, ją papildant naujais motyvais, o kai kuriuos nutartyje esančius motyvus pašalinti.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjų „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017.

5.       Pareiškėjai „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjų „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017.

7.       Teismas nurodė, kad procesas civilinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, gali būti atnaujintas tik nustačius ypatingas aplinkybes, atitinkančias CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, ir tik griežtai laikantis CPK XVIII skyriuje suformuluotų procesinių taisyklių.

8.       Nustatęs, jog A. K. yra „Krynicki Recykling S. A.“ valdybos pirmininkas ir vadovas, o P. K. – valdybos narys; UAB „Lithuanian glass recycling“ akcininke nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo „Krynicki Recykling S. A.“ ir tos pačios dienos akcininkų steigiamuoju sprendimu valdybos nariais, be kitų, buvo paskirti A. K. ir P. K., be to, A. K., jo prašymu, 2016 m. sausio 12 d. teisėjo rezoliucija buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, teismas sprendė, kad A. K. buvo žinoma apie civilinę bylą Nr. B2-997-603/2017 bei laikė, kad tai buvo žinoma ir „Krynicki Recykling S. A.“ bei jos valdybos nariui P. K..

9.       Teismas pabrėžė, kad byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Tam, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

10.       Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 nesprendė dėl pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų, tuo tarpu pareiškėjų nurodomi argumentai ir papildomi rašytiniai įrodymai turės įtakos byloje dėl žalos atlyginimo, sprendžiant klausimą dėl konkrečių asmenų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo dėl įmonės tyčinio bankroto, tačiau ne byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantai „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                              Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jiems buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą – neaišku, kas ir kada informavo juos apie pateiktą pareiškimą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir jų teisę dalyvauti procese. Vien faktas, jog A. K. savo iniciatyva įstojo į procesą atsitiktinai apie jį sužinojęs, savaime nereiškia, jog apie procesą žinojo ir apeliantai. Be to, teismo nustatyta faktinė aplinkybė neatitinka tikrovės, nes P. K. nėra ir niekada nebuvo „Krynicki Recykling S. A.“ valdybos narys.

11.2.                       Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl to, kad į procesą nebuvo įtraukti bendrovės valdymo organai ir kreditoriai, vadinasi, apeliantų teisėms ar pareigoms šis procesas turi įtakos. Bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu, bendrovės kreditoriai įgyja teisę reikšti tiesioginius ieškinius apeliantų atžvilgiu, ir apeliantų neveikimo, apie kurį pasisakyta 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, neteisėtumas bus preziumuojamas.

11.3.                       Apeliantų teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje padaryta akcininkės „Krynicki Recykling S. A.“ bei valdybos nario P. K. interesus pažeidžianti išvada, kad šie asmenys privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o to nedarydami tyčia privedė bendrovę prie bankroto, yra nepagrįsta ir iš esmės klaidinga. Šios klaidingos ir apeliantų interesus pažeidžiančios išvados padarymą, jų manymu, nulėmė tai, kad apeliantams nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, pažeidžiant vieną esminių civilinio proceso principų audiatur et altera pars (teisė būti išklausytam).

11.4.                       Akcentuoja, jog apeliantų gauti dokumentai rodo, kad bendrovės vadovas V. Č. 2011–2012 metais galimai pasisavino bendrovės lėšas iš įmonės kasos. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, jos sudarytų savarankišką pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, o taip pat sudarytų pagrindą reikšti buvusiam bendrovės vadovui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2017 m. vasario 14 d. nutartį, šių dokumentų neturėjo ir jų nevertino.

12.       Suinteresuotas asmuo BUAB „Lithuanian glass recycling“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

12.1.                       Faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantams objektyviai buvo žinoma apie vykstantį procesą, kuriuo buvo prašoma pripažinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą tyčiniu. 2015 m. birželio 17 d. pranešimu „Dėl kreditorių informavimo“, pateiktu civilinėje byloje Nr. B2-5078-603/15, Vilniaus apygardos teismas įpareigojo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorių informuoti apie vykstantį procesą bendrovės kreditorius. Bankroto administratorius įvykdė teismo įpareigojimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

12.2.                       Pabrėžia, kad de facto „Krynicki Recykling S. A.“ jau nebuvo UAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkė nei iškeliant bankroto bylą, nei sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kita vertus, „Krynicki Recykling S. A.“ BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procese veikė per atstovą advokatą A. Š., kuris, kaip matyti, vėliau atstovavo ir fizinį asmenį A. K., kaip nurodoma, atsitiktinai sužinojusį apie Vilniaus apygardos teisme sprendžiamą prašymą pripažinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą tyčiniu. Todėl informacija apie byloje vykstančius procesus buvo prieinama tiek per valdybos pirmininką / prezidentą A. K., tiek per atstovą advokatą A. Š..

12.3.                       Atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo organų nariai A. K. bei P. K., kurie tuo pačiu atstovauja ir pareiškėją „Krynicki Recykling S. A.“ (P. K. viešai nurodomas kaip vienas iš kontaktinių šios bendrovės asmenų http://krynicki.pl/en/contact-us/), turi ne tik teises BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procese, bet ir atitinkamas pareigas savalaikiai domėtis šiuo procesu.

12.4.                       Nesutinka su apeliantų pozicija ir yra įsitikinusi, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad 2017 m. vasario 14 d. nutartimi tiesiogiai nėra išspręsta ir nėra pasisakyta dėl „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. teisių ar įstatymų saugomų interesų. 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 priėmimas, kuria BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintas tyčiniu atveria kelią kitiems procesams, tačiau nedaro tiesioginės įtakos apeliantų teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

13.        Kiti suinteresuoti asmenys V. Č. ir A. K. atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

14.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.        Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl proceso atnaujinimo

16.        Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Nr. 38368/04 S. prieš Rusiją ir 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Nr. 8564/02 V. prieš Rusiją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

17.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laike (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

18.        Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.

19.        Pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Dėl kreditorių ir valdymo organų informavimo

20.        Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję ir su tyčiniu bankrotu. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Vilniaus apygardos teisme gautas 2015 m. vasario 9 d., ginčui spręsti taikytinos naujos ĮBĮ redakcijos nuostatos. Aktualioje ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

21.        Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1075-178/2015, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje reikalavimų nesilaikė, t. y. gavęs bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, apie tai nei pats pranešė BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriams, nustatant terminą žinomos informacijos, galinčios turėti reikšmės nagrinėjant bankroto administratoriaus pareiškimą, pateikimui, nei tai padaryti pavedė bankroto administratoriui, nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas inter alia (be kita ko) pastebėjo, kad vienas iš byloje nagrinėjamų klausimų yra ir tiesiogiai susijęs su „Krynicki Recykling S. A.“, kuris yra įtrauktas į kreditorių sąrašą, todėl konstatavo, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

22.        Pakartotinai nagrinėdamas klausimą dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 17 d. pranešimu dėl kreditorių informavimo įpareigojo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorių informuoti bendrovės kreditorius apie vykstantį procesą. Tuo tarpu, BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius pateikė teismui 2015 m. birželio 23 d. raštą dėl dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. B2-5078-603/2015 pridėdamas elektroninio pašto išrašą, patvirtinantį informacijos pateikimą kreditoriams nurodytais elektroniniais paštais apie vykstantį procesą ir pirmosios instancijos teismas tokį kreditorių informavimą laikė tinkamu. Aptariamų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame bankroto administratoriaus elektroninio pašto išraše nėra nurodyti nei kreditorės „Krynicki Recykling S. A.“, kuri taip pat yra ir buvusi BUAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkė, nei valdybos nario P. K. elektroninio pašto adresai, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantams buvo išsiųsti pranešimai apie vykstantį procesą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

23.        Kita vertus, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. K., kuris nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. buvo BUAB „Lithuanian glass recycling“ valdybos pirmininkas ir kreditorės „Krynicki Recykling S. A.“ vadovas (prezidentas), remiantis jo 2016 m. sausio 12 d. prašymu buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į bylą dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kreditorei „Krynicki Recykling S. A.“ buvo žinoma apie vykstantį procesą, nes apie jį buvo informuotas (įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu A. K., kuris buvo „Krynicki Recykling S. A.“ valdybos pirmininkas ir vadovas (prezidentas). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog valdybos pirmininkui ir vadovui A. K. buvo žinoma apie vykstantį procesą savaime nereiškia, jog apie jį buvo žinoma ir „Krynicki Recykling S. A.“ valdybos nariui P. K.. Viena vertus, jis kaip BUAB „Lithuanian glass recycling“ valdybos narys žinojo apie iškeltą bankroto bylą ir galėjo domėtis vykstančiu bankroto procesu, tačiau tokio intereso per visą bankroto proceso eigą neišreiškė. Kita vertus, vien fakto jog P. K. nebuvo pranešta apie vykstantį procesą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakanka konstatuoti apelianto teisių ir interesų pažeidimo. Pareiškėjas turi nurodyti, kaip konkrečiai jo teisės ir interesai buvo pažeisti, ar pripažinus bankrotą tyčiniu buvo nuspręsta dėl valdybos ir jos narių teisių ir pareigų.

Dėl proceso atnaujinimo sąlygų 

24. Kaip anksčiau minėta, pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, vadovaudamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

25.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

26.        Apeliantų teigimu, nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi visiškai realios įtakos „Krynicki Recykling S. A.“ bei P. K. materialiosioms teisėms ir pareigoms – remdamasi šia nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ jau pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, prašydama iš pareiškėjų priteisti dėl tyčinio bendrovės bankroto bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Taip pat pažymi, kad atnaujinus procesą, apeliantai pateiktų išsamius argumentus ir papildomus rašytinius įrodymus, kurie sudarys pagrindą pakeisti nutartį ją papildant naujais motyvais, o kai kuriuos, nutartyje esančius, motyvus pašalinti.

27.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, priėjo išvados, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 nesprendė dėl pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų, o pareiškėjų nurodomi argumentai ir papildomi rašytiniai įrodymai turės įtakos byloje dėl žalos atlyginimo, sprendžiant klausimą dėl konkrečių asmenų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo dėl įmonės tyčinio bankroto, tačiau ne klausimui ar BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

28.        Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje inter alia (be kita ko) pasisakyta dėl kelių aspektų: „nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto“; „į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Krynicki Recycling S. A. pateiktos sąskaitos nebuvo įtrauktos į įmonės finansinę apskaitą, 2013-05-07 išrašytos UAB „Bioservice“ kreditinės sąskaitos deklaruotos jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. 2013-11-06, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas informavo teismą, kad UAB „Lithuanian glass recycling“ 2013 ir 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui nepateikė“; „įmonės vadovas netinkamai vykdė jam įstatymo nustatytą pareigą tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą“; „UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovo, savininkų veiksmai, kuriais netinkamai vykdytos įstatymų jiems nustatytos pareigos pasireiškė ir nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“; „nors įmonės finansinė padėtis buvo bloga ir įmonė kurį laiką nevykdė jokios ūkinės–komercinės veiklos, tačiau įmonės valdymo organai nevykdė įstatymo numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lithuanian glass recycling“ iškėlimo“; „byloje nustatytas ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, t. y. kad įmonės valdymo organai priėmė ekonomiškai nenaudingus įmonei sprendimus“; „netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti pirmosios instancijos teismo pasisakymai bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nedaro tiesioginės įtakos apeliantų teisėms ir teisėtiems interesams, tik atveria kelią kitiems procesams. Šiuo gi atveju byloje, kurioje bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo sprendžiami su apeliantais kaip atskirais subjektais susiję klausimai. 

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas ar bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus. Tam, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo, kurioje pareikšti ieškinio reikalavimai buvusiam bendrovės vadovui bei valdybos nariams, akcininkui. Būtent šioje byloje pareiškėjai galės įrodinėti įstatyme, bendrovės dokumentuose jiems nustatytas kompetencijas, apibrėžiančias valdymo organų atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų atlikimą.

29.        Taigi priešingai nei teigia apeliantai, atnaujinti procesą byloje jų nurodytu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nėra pagrindo – ginčo sprendime teismas tiesiogiai nėra nusprendęs dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar pareigų.

Dėl procesinės bylos baigties

30.        Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria netenkino pareiškėjų „Krynicki Recykling S. A.“ ir P. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.        Atmetus apeliantų atskirąjį skundą bei atsižvelgiant į priešingą šalių teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuotas asmuo BUAB „Lithuanian glass recycling“, tačiau jis nepateikė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė