Administracinė byla Nr. A-4595-502/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 28.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovaujamos Klaipėdos skyriaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3) NO-2-8843, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. prašymas įpareigoti Tarnybą išnagrinėti 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą ir priteisti 100 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 19 d. paduotu prašymu Tarnybos prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir prašė kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5000 Eur, tačiau ginčijamu sprendimu Tarnyba paliko nenagrinėtą jo prašymą, įvertinusi jį kaip pakartotinį. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos neveikimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 20 d. skundu Tarnybai pranešė dėl advokato L. Z. ir laikinai einančios direktoriaus pareigas V. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222, 225, 228, 229, 235, 300 straipsniuose. Nurodė, jog nusikalstamos veikos pasireiškė advokato pateiktoje ataskaitoje apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime ir Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-14 nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir jis buvo įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. skundu prašė pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais ir nubausti nurodytus tarnautojus, o jų veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms. Argumentavo, jog šie reikalavimai visiškai skyrėsi nuo 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo reikalavimų, nes šį prašymą padavė BK 154 straipsnio pagrindu, t. y. dėl jo šmeižimo minėtuose aktuose, kurių pagrindu buvo priimtas ir klaidingas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, kuriuo iš jo priteistos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Pareiškėjas pabrėžė, jog Tarnybos tikslas buvo padaryti jam maksimalią turtinę žalą, jis buvo nepagrįstai apšmeižtas, kad piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, valstybės garantuojama teisine pagalba, nors tokių įrodymų Tarnyba ir advokatas nepateikė. Argumentavo, jog tik teismas gali įvertinti, ar atstovavimas byloje neperspektyvus, o ne Tarnyba ar advokatas, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad Tarnyba nenagrinėdama jo skundo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimus, o dėl tendencingų Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės tyčia ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose, o skundžiamo sprendimo motyvacija pagrįsta biurokratiniu solidarumu, Tarnybos veiksmai pažeidė fundamentalias žmogaus teises ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodė, jog rengdamas skundą teismui patyrė ne mažiau kaip 100 Eur išlaidų, nes pats nemoka lietuvių kalbos ir kreipėsi į vertėją, tačiau neturi galimybės įrodyti šių išlaidų, nes vertėjas neturi patento veiklai ir negalėjo išduoti jam pinigų priėmimo kvito.
Atsakovai Lietuvos valstybės, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujama Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundu, reg. Nr. (2.3) NTP-9-3549 prašė pradėti tyrimą dėl advokato L. Z. ir laikinai einančios direktoriaus pareigas V. M. galimai neteisėtų veiksmų, nes advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimo pagrindu pareiškėjui Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas nustačius, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas teigė, kad Tarnyba 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5767 atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl V. M. ir informavo pareiškėją, jog advokatas nėra Tarnybos darbuotojas, todėl jo veiksmai negali būti siejami su Tarnybos veiksmais. Paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 19 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, kuriame iš esmės dėstomos analogiškos aplinkybės dėl L. Z. ir V. M. galimai neteisėtų veiksmų. Argumentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundas buvo įvertintas kaip pakartotinis, todėl paliktas nenagrinėtas, nes analogiškas skundas jau buvo išnagrinėtas 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5767. Papildomai nurodė, jog Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 teisėtas ir galiojantis, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. eI-1002-609/2015 pareiškėjo skundas dėl nurodyto Tarnybos sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Argumentavo, jog Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti žala, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nebuvo būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą patenkino iš dalies, panaikino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3) NO-2-8843, įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. S. 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo V. S. teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą. Pareiškėjo skundą dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmetė.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3) NO-2-8843, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas L. Z.. Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1727-386/2014 pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo ir kitų reikalavimų buvo atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-925-609/2015, atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo, žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 10 d., iš V. S. į valstybės biudžetą buvo priteista 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. padavė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai skundą, kuriuo prašė panaikinti (pripažinti negaliojančiais) advokato L. Z. pateiktus duomenis apie advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kurių pagrindu apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, panaikinti advokato L. Z. 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą, kurio pagrindu priimtas Tarnybos sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, bei panaikinti minėtą Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14. Pareiškėjas skundu taip pat prašė nubausti advokatą L. Z. ir laikinai einančią direktoriaus pareigas V. M., o nustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų požymius, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms. Tarnyba 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5767 išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl V. M. veiksmų, nes ji Tarnyboje nebedirba ir yra suėjęs terminas, per kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda, o advokatas nėra tarnybos darbuotojas, todėl jo atžvilgiu neturi įgaliojimų pradėti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. Tarnybai padavė dar vieną prašymą, kuriuo prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5000 Eur. Pareiškėjas klaidingai nurodė Tarnybos sprendimo numerį Nr. (1.31)-TPA-1119-14, nes šiuo sprendimu jam buvo suteikta antrinė pagalba. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas suklydo, nes turėjo būti nurodytas Tarnybos sprendimo numeris Nr. (1.31)-TPD-80-14.
Teismas vertino, kad pareiškėjas Tarnybai 2016 m. gruodžio 19 d. padavė skundą nežiūrint į tai, jog pavadino jį „ikiteisminiu kreipimusi“. Konstatavo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, privalėjo tinkamai identifikuoti skundo esmę ir nustatyti, jog jis paduotas dėl, pareiškėjo teigimu, jo pažeistų teisių gynybos, todėl teismo manymu, nagrinėdama skundą Tarnyba privalėjo pradėti dėl jo administracinę procedūrą ir priimti administracinį sprendimą Įstatymo 19-36 straipsniuose nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės normas nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą, todėl sprendė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnybai tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, teismas nevertino ginčijamo sprendimo motyvų. Teismas sprendė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (2.3) NO-2-8843 naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Tarnyba įpareigotina iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą.
Teismas pareiškėjo prašymą priteisti 100 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė, nurodydamas, jog pareiškėjas neįrodė turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priimant ginčijamą sprendimą. Nors neteisėti institucijos veiksmai buvo nustatyti, teismas darė išvadą, kad Tarnybos veiksmų (neveikimo) pripažinimas neteisėtais yra pakankama moralinė satisfakcija pareiškėjui.
III.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujama Klaipėdos skyriaus, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą toje dalyje, kurioje panaikintas Tarnybos priimtas sprendimas ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad administracinė procedūra inicijuojama tik dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Tuo tarpu, pareiškėjo V. S. 2016 m. gruodžio 19 d. laisvos formos prašyme Nr. (2.3) NTP-9-5503 buvo išdėstytos aplinkybės susijusios su advokato L. Z. veiksmais, su kuriuo Tarnyba 2005 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudariusi Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos sutartį Nr. N8-S2.-8. Paaiškina, kad antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiantys advokatai yra ne Tarnybos karjeros valstybės tarnautojai ir ne Tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, o Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatai, Lietuvos advokatūros dalyviai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatas, reglamentuojančias administracinės procedūros inicijavimo tvarką, subjektus, kurių atžvilgiu gali būti pradėta administracinė procedūra, atsakovas daro išvadą, kad administracinė procedūra advokato L. Z. atžvilgiu negali būti pradėta. Paaiškina, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (2.3) NO-2-8843 V. S. 2016 m. gruodžio 19 d. laisvos formos prašymą Nr. (2.3) NTP-9-5503 paliko nenagrinėtu dėl to, kad laikė jį kartotiniu 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymui Nr. (2.3) NTP-9-3548. Pirminiu prašymu pareiškėjas V. S. prašė patraukti tarnybinėn atsakomybėn advokatą L. Z. bei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančią direktoriaus pareigas V. M. dėl galimai neteisėtų veiksmų bei pateiktos informacijos, kuri pareiškėjo manymu neatitiko tikrovės. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5767, išnagrinėjęs V. S. skundą Nr. (2.3) NTP-9-3548, informavo pareiškėją, jog Tarnyba neturi teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančios direktoriaus pareigas V. M. veiksmų. Tarnyba taip pat paaiškino pareiškėjui, kad advokatas L. Z. nėra Tarnybos darbuotojas.
Papildomai nurodo, kad pareiškėjas abiejuose prašymuose teigė, kad advokatas L. Z. ir laikinai einanti direktoriaus pareigas V. M., priimant Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pagrindu Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. administracinėje byloje priteisė iš pareiškėjo 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pabrėžia, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. prašyme Nr. (2.3) NTP-9-5503 nenurodė ir nepateikė jokių naujų prašymų, ar naujų argumentų, kurie nebūtų susiję su pareiškėjo pateiktu 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymu Nr. (2.3) NTP-9-3548, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 12 punktu, 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (2.3) NO-2-8843 pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu.
Tarnybos nuomone, 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (2.3) NO-2-38843 pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo V. S. prašymą paliko nenagrinėtu. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai išnagrinėjo, neteisingai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
Pareiškėjas V. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė bei įvertino visas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3) NO-2-8843, kuriuo paliktas pareiškėjo prašymas nenagrinėtas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies - panaikino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3) NO-2-88 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą palikimo nenagrinėtu“, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Tarnyba netinkamai įvertino pareiškėjo V. S. 2016 m. gruodžio 19 d. skundo turinį ir, palikdama jį nenagrinėtu, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 12 punktu, todėl ginčijamas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (2.3) NO-2-88 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą palikimo nenagrinėtu“ laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinas. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde neapibrėžė kuo pasireiškė patirta turtinė ir neturtinė žala ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kas leido daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje, nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos – žalos pareiškėjui padarymo fakto, V. S. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas L. Z. (b. l. 24–28). Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 18–26). Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. padavė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai skundą, kuriuo prašė panaikinti (pripažinti negaliojančiais) advokato L. Z. pateiktus duomenis apie advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kurių pagrindu apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, panaikinti advokato L. Z. 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą, kurio pagrindu priimtas Tarnybos sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, bei panaikinti minėtą Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14. Pareiškėjas skundu taip pat prašė nubausti advokatą L. Z. ir l. e. direktoriaus pareigas V. M., o nustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms (b. l. 41–49). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. Tarnybai padavė dar vieną prašymą, kuriuo prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5000,00 Eur (b. l. 36-40). Pareiškėjas klaidingai nurodė Tarnybos sprendimo numerį Nr. (1.31)-TPA-1119-14, nes šiuo sprendimu jam buvo suteikta antrinė pagalba. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas suklydo, nes turėjo būti nurodytas Tarnybos sprendimo numeris Nr. (1.31)-TPD-80-14.
Atsakovas ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu (prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu). Vadovaudamasis šia nuostata, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčijant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (2.1) NO-2-5767, palikdamas pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, kadangi jis laikytinas kartotiniu prašymu, dėl kurio atsakovas jau yra priėmęs sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, atlikęs pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. prašymų turinio lyginamąją analizę nustatė, jog minėti prašymai nėra tapatūs. Teismo sprendime argumentuotai išdėstyta, kodėl ankščiau nurodyti prašymai nelaikytini kartotiniais. Tarnyba, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, privalėjo tinkamai identifikuoti skundo esmę ir nustatyti, jog jis paduotas dėl, pareiškėjo teigimu, jo pažeistų teisių gynybos. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, todėl plačiau šiuo ginčo apsektu nebepasisako.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Visumoje įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Byloje pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė turtinę žalą būtent dėl to, kad Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą ir, kaip dėl anksčiau nurodytų atsakovo veiksmų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
Apeliacinio skundo argumentai, kad laikantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo formuojamos praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, Tarnyba negalėtų vykdyti savo funkcijų, nes negalėtų priimti pareiškėjo atžvilgiu neigiamo sprendimo, dėl anksčiau išdėstytų motyvų yra nepagrįsti, todėl atmestini. Taip pat nėra jokio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjant analogiškus ginčus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3449-602/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4697-575/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3544-756/2016 ir kt.).
Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovaujamos Klaipėdos skyriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Veslava Ruskan
Virginija Volskienė