Nr. 3P-1979/2019 

                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01253-2016-5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 20 d. gautu ieškovės BUAB „Dokaras“ ir trečiojo asmens (kreditorės) UAB „Rhetor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

        Kasaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria BUAB „Dokaras“ bankrotas nepripažintas tyčiniu, taip pat patvirtintas kreditorės UAB „Hanner“ 123 378 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas iš neišmokėtų dividendų, BUAB „Dokaras“ bankroto byloje, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, kuriuo BUAB „Dokaras“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nepatvirtintas UAB „Hanner“ 123 378 Eur finansinis reikalavimas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). BUAB „Dokaras“ valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto). Kitais atvejais toks pažeidimas vertintinas kaip savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), tačiau ne tyčinio bankroto požymis. Taigi, bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, tyčinį bankrotą galima konstatuoti tik nustačius sąmoningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu nepakankamas bendrovės valdymo organų apdairumas ir rūpestingumas, kaip jau minėta, gali lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, tačiau savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Dokaras“ priėmė sprendimą išmokėti dividendus. Nepaisant sprendimo skirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų ir tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių faktinių duomenų apie kryptingą, tyčinį bei netinkamą įmonės valdymą, bendrovės siekį išvengti prievolių įvykdymą, įrodymų, kad įmonės valdymo organai, nesikreipdami laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, sudarinėdami jai nenaudingus, kreditorių teises ir interesus pažeidžiančius sandorius. Priešingai, vengimą atsiskaityti su bendrovės kreditoriais paneigia aplinkybė dėl dividendų mokėjimo išdėstymo, įsiskolinimų padengimo kitiems kreditoriams. Todėl teismas nepripažino bankroto tyčiniu.

        Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Ieškovės BUAB „Dokaras“ ir trečiojo asmens (kreditorės) UAB „Rhetor“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai taikė nemokumo atsiradimo momento nustatymą ir Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 20 straipsnio 2-3 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 11 dalies, 60 straipsnio 5-6dalies normas.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos kilimo momento.

3. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus dėl dividendų išmokėjimo būdo, jų išmokėjimo termino, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, be pagrindo rėmėsi ekspertizės išvada ir priėmė atsakovo teiktą naują įrodymą (specialisto išvadą), tačiau taip buvo suvaržyta kitų proceso šalių teisė pasisakyti dėl visų įrodymų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai                                Goda Ambrasaitė–Balynienė 

Antanas Simniškis 

Dalia Vasarienė