Civilinė byla Nr.2-621-212/2011

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00091-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija:126.1;126.8

(S)

                                               PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 5 d.

         Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė,

Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

Dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Severitas“ atstovei L. T.,

Suinteresuotiems asmenims: UAB „Bikuvos prekyba“ atstovui adv. G. T.,

L. K., V. T. ir jo atstovei adv. V. M.,

Suinteresuotiems asmenims Leokadijai D. T., J. P. ir UAB „Creditum Vilnius“- nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal BUAB „Severitas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., V. T., Leokadijai D. T., L. K., UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „Creditum Vilnius“ ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja prašo bankrutuojančios UAB „Severitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-01-06 nutartimi UAB „Severitas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB Administratorių kontora. Įmonės akcininku buvo P. T., o po jo Leokadija D. T., kuri akcijas 2010-08-03 pardavė J. P.. Bendrovės vadovu nuo jos įkūrimo iki akcijų pardavimo buvo V. T., o pardavus akcijas - J. P.. Mano, kad bankrotas yra tyčinis, nes akcininkė L. D. T. pardavė akcijas nemokios nuo 2007 metų  įmonės. Naujas akcininkas J. P. įmonėje veiklos nevykdė, neatliko įmonės vadovo pareigų, niekada neatliko įmonės vadovo pareigų. Iškėlus bankroto bylą niekaip negalėjo su juo susisiekti, jis neperdavė įmonės turto ir dokumentų, nežiūrint į tai, kad teismas jam skyrė baudą. Mano, kad akcijų pardavimo sutartimi L. D. T. ir V. T. siekė apsunkinti įmonės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į turtą, sudarė sąlygas apsunkinti ir išvengti skolų išieškojimą, atsiskaitymą su kreditoriais. iš šių aplinkybių daro išvadą, kad bankrotas yra tyčinis.

Suinteresuotas asmuo UAB „Creditum Vilnius“ sutinka su pareikštu reikalavimu. Mano, kad įmonės vadovo V. T. veiksmai buvo tendencingi ir jis sąmoningai siekė bankroto. Būtent jam vadovaujant įmonei susidarė įsiskolinimai, kurie lėmė įmonės nemokumą, buvo priimami sprendimai, kurie didino įsiskolinimų sumas ir blogino kreditorių padėtį. Naujo vadovo J. P. niekas nesuranda, todėl yra pagrindas įtarti, jog suinteresuoti asmenys sąmoningai pardavė akcijas tokiam asmeniui. Teismo posėdyje atstovas nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens UAB „Bikuvos prekyba“ atstovas palaiko administratorės reikalavimą ir prašo tenkinti. Mano, kad akcininkė L. D. T. ir vadovas V. T., žinodami apie įmonės skolas ir parduodami įmonės akcijas J. P., kuris jokios veiklos nevykdė, elgėsi nesąžiningai. Akcijų pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ir šis sprendimas yra apskustas. Iš V. T. veiksmų matyti, kad buvo ruoštasi tyčiniam bankrotui. Dar 2010-05-14 įmonė buvo įspėta, kad nesumokėjus skolos, bus keliama bankroto byla. 2007-11-23 įmonė gavo 300 000 Lt kreditą, tačiau duomenų, kad pinigai buvo naudojami įmonės veiklai, nėra. Skolos perkėlimo sutartis įrodo, kad tai padaryta tik siekiant išsaugoti L. D. T. nuosavybės teise valdomą turtą, nes jis buvo įkeistas bankui. Skola perkelta kitai įmonei, kuriai vadovauja V. T., o akcininkė yra L. D. T..

Suinteresuoti asmenys V. T., Leokadija D. T. ir jų atstovė nesutinka su pareiškimu. Mano, kad pareiškimas nepagrįstas, paremtas tik spėlionėmis, nesant įrodymų. Įmonės balansas nerodo, kad įmonė nuo 2007 metų buvo nemoki, nes pradelstų įsipareigojimų neturėjo, skolų biudžetui ir darbuotojams taip pat neturėjo. Įmonės vadovas nesudarė jokių sandorių, neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie prieštarautų bendrovės interesams ar privestų įmonę prie bankroto. Įmonė 2007 metais iš Ūkio banko gavo 300 000 Lt kreditą, kuris buvo panaudotas verslui. Apie 86 000 Lt sumokėjo už projektą, apie 50 000 Lt sumokėjo už aikštelę prie administracinio pastato, nes jos reikėjo tolimesnei įmonės veiklai. Aikštelę įrenginėjo UAB „Šilinė“ su kuria visiškai neatsiskaitė. Prieš parduodant UAB „Severitas“ akcijas sąžiningai perleido skolą ir Ūkio banko, sutekusio kreditą, interesai nepažeisti. Automobiliai ir priekabos registruoti įmonės vardu, tačiau dar 2007 metais jie parduoti į metalo laužą, nes buvo netinkami naudoti ir jų vertė labai maža. Pripažįsta, kad yra jo klaida, kad nepasirūpino išregistruoti transporto priemonių. Kadangi V. T. nuo 2008 metų susirgo, veikla praktiškai buvo nebevykdoma. Pripažįsta, kad aikštelė priklauso privačiam asmeniui, akcininkei L. D. T., su kuria buvo sudaryta nuomos sutartis. Mano, kad akcijų pardavimas nereiškia tyčios, nes nedraudžiama buvo jas parduoti. Pardavimas įvyko todėl, kad L. D. T. negalėjo toliau rūpintis bendrove, o V. T. dėl ligos neturėjo galimybės toliau dirbti, nes vadovavo dar ir kitai įmonei, UAB „Ekspetra“. Šios bendrovės akcininkė taip pat yra L. D. T.. Įmonė sąžiningai perleido skolą ir Ūkio banko, sutekusio kreditą, interesai nepažeisti. Automobiliai ir priekabos dar 2007 metais parduoti į metalo laužą, jų vertė labai maža. V. T. klaida, kad jis nepasirūpino jų išregistruoti.

L. K. ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad įmonės buhaltere dirbo nuo 1998 metų iki 2010-07-30. Nuo 2004 metų dirbo tik po 2 valandas, nes dėl vadovo ligos įmonėje sumažėjo darbo. Parduodant akcijas ji surašė įmonės dokumentų perdavimo aktą, viską perdavė vadovui V. T.. Balanso ir kreditorių sąrašo akcijų pardavimo dienai nedarė, nes direktorius nereikalavo.  UAB „Severitas“ turto neturėjo, buvo tik biuro baldai, kompiuteris ir spausdintuvas. Jai nežinoma kur jie šiuo metu. Šio turto likutinė vertė buvo po 1 Lt. Automobiliai ir priekabos tikrai buvo parduoti į metalo laužą, jie buvo seni ir gal tik vienas važiuojamas. Kreditas buvo iš dalies panaudotas aikštelės prie įmonės buveinės Molėtų g. 86, Utenoje įrengimui. Ši aikštelė buvo nuomojama pagal nuomos sutartį iš L. D. T.. Apie skolos perkėlimą kitai įmonei sužinojo tik vykstant ikiteisminiam tyrimui. 

Suinteresuotas asmuo J. P. teismo posėdyje nedalyvauja. Jam procesiniai dokumentai buvo įteikti 2011-04-22, tačiau teismui patvirtinimas apie tai grąžintas tik 2011-06-27. Atsiliepimo į pareiškimą J. P. nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-01-06 nutartimi UAB „Severitas“ iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB Administratorių kontora. Bankroto byla iškelta kreditorės UAB „Bikuvos prekyba“ iniciatyva, kurį 2010-05-19 įteikė UAB „Severitas“ vadovui V. T. pranešimą dėl skolos ir bankroto bylos iškėlimo (civ. byla Nr. B2-353-212/2011, b. l. 6-7,111-112).

UAB „Severitas“ įsteigta 1995-02-14, jos akcininku nuo 1995-03-07 iki 2003-03-12 buvo P. T., o nuo 2003-03-12 iki 2010-08-03 - Leokadija D. T.. Įmonės vadovu nuo 1997-03-07 iki 2010-07-29 buvo V. T.. Leokadija D. T. 2010-07-29 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su J. P. ir jai priklausančias UAB „Severitas“ paprastas vardines akcijas (2 000 vnt.) pardavė už 400 Lt. Nuo 2010-08-03 UAB „Severitas“ akcininku ir vadovu tapo J. P. (b. l. 60-61, civ. byla Nr. B2-353-212/2011, b. l. 72-75). Keliant bankroto bylą naujojo akcininko ir vadovo J. P. surasti nepavyko, įmonės dokumentai ir turtas administratorei neperduoti. Iš UAB „Severitas“ balanso, pateikto už 2009 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 357 832 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 409 247 Lt. 2008 metai įmonė turto turėjo už 291 960 Lt, įsipareigojimai sudarė 343 471 Lt. Iš pateiktų balansų matyti, kad nuo 2007 metų įmonė dirbo nuostolingai (b. l. 141-145, civ. byla Nr. B2-353-212/2011, b. l. 98-102).

Utenos rajono apylinkės teismo 2009-05-20 teismo įsakymu iš UAB „Severitas“ priteista 3 614,09 Lt skolos UAB „Bikuvos prekyba“, 2009-11-17 sprendimu - 17 035,44 Lt UAB „Utenaitis“, 2009-11-19 sprendimu – 12 205,96 Lt UAB „Šilinė“. Visos šios skolos nesumokėtos, kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti Panevėžio apygardos teismo 2011-04-01 nutartimi (civ. byla Nr. B2-353-212/2011, b. l. 4, 146-148, 150-151, 161).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas, tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia, tai yra kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką šiais klausimais savo nutartyse ne kartą nurodė, kad tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, kad turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, jog akivaizdžiai gresiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, todėl nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įmonės valdymo organų įvardinti veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimu prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2002-04-08 civ. byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2003-11-03 civ. byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 civ. byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004-12-13 civ. byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Kaip jau nustatyta UAB „Severitas“ nuo 2007 metų dirbo nuostolingai, pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2008-2009 metus patvirtina, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki ir įmonės vadovas v. T. turėjo pareigą kelti bankroto bylą. UAB „Severitas“ vardu yra registruotos 8 transporto priemonės (b. l. 9-12). Buvęs vadovas V. T. tvirtina, kad jos dar 2007 metais nurašytos į metalo laužą, dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, nes jų nebuvo surašęs ir transporto priemonių iš VĮ „Regitra“ neišregistravo. Įmonei 2007-11-23 Kredito sutartimi Ūkio bankas suteikė 300 000 Lt kreditą, tačiau V. T. nesugebėjo paaiškinti kaip šis kreditas buvo panaudotas, dokumentų, patvirtinančių, kad kreditas naudotas UAB „Severitas“ verslo vystymui byloje nėra ir įmonės balansai šių pinigų neatspindi. Atsižvelgiant į tai, kad L. D. T. nuo 1996-11-15 įsteigė UAB „Ekspetra“, kuriai nuo 2009-05-27 vadovauja V. T. ir kuriai 2010-07-23 sutartimi perkeltas UAB „Severitas“ kreditorinis įsiskolinimas Ūkio bankui (b. l. 96-101, 146-156) galima numanyti, jog kreditas panaudotas UAB „Ekspetra“ reikmėms. Pažymėtina, kad V. T. teigia, jog nuo 2008 metų labai sunkiai sirgo ir tinkamai negalėjo rūpintis UAB „Severitas“ verslu, tačiau liga jam netrukdė 2009-05-27 tapti kitos įmonės vadovu ir tinkamai rūpintis UAB „Ekspetra“ (b. l. 102-111). V. T., žinodamas apie nesumokėtas skolas ir 2010-07-27 esant ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo, 2010-07-29 sudaro akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Nežiūrint į tai, kad akcijų pirkim-pardavimo sutartį pasirašė L. D. T., realiai sandorį, kaip ir įmonės veiklą, tvarkė V. T.. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. D. T. ir J. P. (b. l. 132-134). Iš J. P. apklausos protokolo, padarytų jo ranka prierašų matyti, kad šis asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai yra asocialus.

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-05-13 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-645-280/2011, iškeltoje pagal bankrutuojančios UAB „Severitas“ ieškinį atsakovams V. T., Leokadijai D. T., J. P. dėl 37 974,01 Lt žalos atlyginimo. Sprendimas yra apskustas, tačiau iš jo aprašomosios dalies matyti, kad V. T. žino, kad J. P. pažįstamas teisėsaugos pareigūnams, girtauja, kad jį susirado internetu per UAB „Finansinių sprendimų grupė“. Pripažino, kad žinojo, jog bendrovei gresia bankrotas, bet akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, dokumentų perdavimo akte apie tai nenurodė.

Teismo posėdyje paaiškino, kad visi UAB „Severitas“ baldai yra įmonės buveinėje ir juos gali perduoti administratorei, kompiuterį jis perdavė J. P.. Šis V. T. paaiškinimas atmestinas, nes duomenų apie kompiuterio perdavimą nėra, į dokumentų perdavimo-priėmimo aktą jis neįrašytas (b. l. 48).

Iš to, kad pasakyta darytina išvada, kad V. T., būdamas UAB „Severitas“ vadovu akivaizdžiai blogai organizavo bendrovės darbą, o nuo 2008 metų įmonės veikla nesirūpino, tinkamai netvarkė įmonės turto, apskaitos, dokumentų, todėl šiuo metu civilinėje bankroto byloje nėra galimybės nustatyti bendrovės turėtų pajamų, išlaidų, išsiaiškinti apskaityto turto likimą ir tuo pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai.

Esant nustatytomis aplinkybėmis UAB „Severitas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes bendrovės akcininkė ir vadovai, pablogėjus bendrovės finansinei būklei, bendrovės veikla iš esmės nebesirūpino. Siekdami paslėpti savo netinkamų veiksmų pasekmes, bendrovės akcijas pardavė asmeniui, akivaizdžiai suvokdami, kad jis jokios veiklos nevykdys.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais teismas

n u t a r i a:

UAB „Severitas“, įm. kodas 302462923, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nutartį siųsti Utenos rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, kad būtų išspręstas kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas.

Nutartį per 7 dienas galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                          Zina Mickevičiūtė