Civilinė byla Nr. 2A-1058-555/2012
Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00867-2010-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija 24.2;24.4;30.10;114.11;
121.18;121.21(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, D. K. ir A. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė prašė: panaikinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktą; įpareigoti atsakovus D. K. ir A. K. per 6 mėn. terminą, savo lėšomis, pašalinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, savavališkos rekonstrukcijos padarinius: pakeisti pastato stogo konstrukciją taip, kad stogas nepažeistų jos žemės sklypo ribų; nuardyti nuo pastato sienos, besiribojančios su jos žemės sklypu, lietvamzdžius; nuardyti nuo atsakovams priklausančio pastato katilinės vamzdžius, kurie 0,3 m. pažeidžia jos žemės sklypo ribas bei nuvesti atidirbusio kuro vamzdžius į atsakovų žemės sklypą; nugriauti 3-į aukštą, pastatytą virš priestatų 2a2/p bei 3a2/p; nugriauti savavališkai pastatytą atsakovų namo balkoną, besiribojantį su jos žemės sklypu; užmūryti visus langus, kurie yra priestate, besiribojančiame su jos žemės sklypu; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1994-08-23 yra 0,0709 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, bei 60/732 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, taip pat minėtuose žemės sklypuose stovinčių pastatų, savininkė. Atsakovams D. K. ir A. K. priklauso kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Atsakovams priklausančiame žemės sklype stovintis 3 aukštų gyvenamasis namas yra pastatytas tiksliai ant ribos su ieškovės žemės sklypu. Atsakovai rekonstravo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, be leidimo statybai, taip pat be kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo. Atsakovai naudojasi savavališkai perstatytu 3 aukštų gyvenamuoju namu, pažeisdami ieškovės teisę į tinkamą, pilnavertį naudojimąsi asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei ten stovinčiais pastatais.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad 1990-11-23 atsakovams D. K. ir A. K. buvo išduotas statybos leidimas Nr. R-600 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, rekonstrukcijai pagal parengtą projektą (t. 1, b.l. 15, 18-28), tuometinė gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, savininkė E. G. 1990-07-01 davė sutikimą, kad A. K. į rytų pusę statytų garažą, o virš jo - gyvenamąsias patalpas ant sklypo ribos (t. 1, b.l. 16), tokį pat sutikimą davė ir kito gretimai esančio žemės sklypo tuometinis savininkas J. D. (b.l. 17), 1991 m. buvo parengtas projekto papildymas, kurį 1991-11-12 suderino Kauno miesto Vyriausiojo architekto pavaduotojas (t. 1, b.l. 33-34), pabaigus statinio rekonstrukcijos darbus, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas buvo pripažintas tinkamu naudoti ginčijamu 1997-02-05 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu (t. 1, b.l. 11-12), tačiau ieškovė laiko, kad atsakovai atlikdami gyvenamojo namo rekonstrukciją nukrypo nuo suderinto projekto, dėl to, jų rekonstruotas statinys yra savavališka statyba ir negalėjo būti priimtas naudoti (t. 1, b.l. 81-84, 172-175). Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. K. ir A. K. prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė praleido šį terminą 1997-02-05 gyvenamojo namo priėmimo naudoti akto ginčijimui (t. 1, b.l. 93-97, 100-103, 187-189; t. 2, b.l. 7-8). Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą ieškovės reikalavimui panaikinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktą, be bendrųjų ieškinio senaties terminų, taikytinas ir LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti priimtą administracinį aktą. Ieškovės nuomone, termino ginčyti administracinį aktą - gyvenamojo namo 1997-02-05 priėmimo naudoti aktą, nepraleido, nes apie minėtą administracinį aktą sužinojo tik 2010-06-18, kai iš Kauno apskrities archyvo gavo reikamus dokumentus. Tačiau teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo klausimą, vertino, kada apie ginčijamą administracinį aktą ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Atsakovai ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją vykdė nuo 1990 m. iki 1997 m., ieškovė gretimų, atsakovų žemės sklypui, žemės sklypų savininke tapo 1994-08-23, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė žinojo apie atsakovų vykdomus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus jau jų vykdymo metu (t.y. nuo 1994 m.) (CPK 185 straipsnis), todėl būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, pasibaigus statybos darbams, galėjo ir turėjo pasidomėti kokiu pagrindu atsakovai naudojasi tariamai neteisėtai rekonstruotu pastatu. Be to, teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, atsižvelgė ir į objektyvius kriterijus dėl nurodyto administracinio akto viešo pobūdžio ir jo pagrindais atsakovams įregistruotų nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre - ginčijamo administracinio akto pagrindu atsakovams nuosavybės teisės į rekonstruotą gyvenamąjį namą buvo įregistruotos 1997-07-24. Todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina ginčijamo administracinio akto įregistravimo viešame registre data. Ieškovė į teismą su ieškiniu ginčydama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktą kreipėsi tik 2010-07-15 (t. 1, b.l. 4-7), ženkliai praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio administracinio akto ginčijimui (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškinio senaties instituto siekiamų tikslų prasme yra proporcinga ginti atsakovų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – rekonstrukcijos metu suformuotą gyvenamąjį namą, nei kad ieškovės, kuri savalaikiai nepasirūpino civilinių teisių įgyvendinimu, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Esant atsakovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimą panaikinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktą teismas atmetė praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai (dėl tariamų savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo). Teismo vertinimu, kadangi D. K. ir A. K. yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis atlikę jiems priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą įregistravę Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jų atlikti rekonstrukcijos darbai yra savavališki ir turi būti pašalinti teismo tvarka (CK 4.103 straipsnis).
Ieškovė R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas ieškinio senaties terminas, kadangi skundžiamas namo priėmimo naudoti aktas yra individualus administracinis aktas, priimtas ne ieškovės atžvilgiu, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie skundžiamą administracinį aktą. Administracinių teismų praktikoje sužinojimo apie administracinį aktą data laikytinas momentas, kai asmeniui tapo žinoma apie skundžiamo akto, priimto ne jo atžvilgiu, savo teisės pažeidimą. Todėl, apeliantės nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino skaičiavimo pradžia laikytina ginčijamo administracinio akto įregistravimo viešame registre data, t. y. 1997-02-24, kai atsakovai įregistravo Nekilnojamojo turto registre rekonstrukcijos padarinius. Be to, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo perleidimą lėmusias priežastis. Nurodo, kad ieškovė veikė sąžiningai - iki ginčo akto gavimo kreipėsi į Statybos inspekciją, pagrįstai tikėdamasi, kad ginčą pavyks išspręsti ne teismine tvarka, todėl teismas privalėjo apginti ne tik ieškovės pažeistą teisę, bet ir viešą interesą, nes atsakovų atliktos rekonstrukcijos pažeidimų statybos reikalavimams mastas reikalauja iš teismo išnagrinėti sprendime iš esmės ieškinio reikalavimus ir pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės argumento dėl neteisėto statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto išdavimo. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės teisė nepažeista, todėl neteisėtai atmetė ieškinį tik taikant ieškinio senatį. Kadangi teismas neatskleidė bylos esmės bei netinkamai taikė normas dėl nustatyto vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino, todėl apeliantės nuomone, teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai D. K., A. K. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bei trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino pradžios momentą ir šio termino skaičiavimo tvarką reglamentuojančių materialinės teisės normų tinkamo taikymo ginčo teisiniam santykiui klausimas. Ieškinio senaties klausimas nagrinėjamoje byloje yra esminis, nes, esant atsakovų prašymui dėl ieškinio senaties taikymo (t. 1, b. l. 173, 175; t. 2, b. l. 3), tik nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, galimas ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų sprendimas.
Apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino ieškovės pareikštiems reikalavimams taikymo apeliantė iš esmės sieja su kita, nei nustatė bylą nagrinėjęs teismas, ieškinio senaties termino eigos pradžia. Apeliantė motyvuoja, kad ieškinio senaties terminas dėl jos pareikštų reikalavimų prasidėjo 2010-06-18, kai iš Kauno apskrities archyvo gavo ginčijamą statinio priėmimo naudoti aktą, o ne nuo šio akto įregistravimo dienos Nekilnojamojo turto registre, todėl jos pareikštiems reikalavimams taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas. Kadangi šis terminas nėra praleistas, be to, nėra naikinamasis, tai bylą nagrinėjęs teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai taikė ieškininės senaties terminą ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Apeliantės vertinimu, svarbi byloje aplinkybė, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, iki savo mirties 2007 m. gyveno ieškovės teta E. G. ir tik 2009 m. atlikus namo rekonstrukciją ji - ieškovė šiame name apsigyvenusi suvokė, jog rekonstruojant atsakovų namą pažeidžiamos jos teisės saugiai naudotis nuosavybe.
Vertindama, ar bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendė ieškinio senaties termino ieškovės R. Ž. pareikštiems reikalavimams klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Ieškinio senatis, kaip įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kreipdamasis su ieškiniu į teismą (CK 1.124 straipsnis), viena vertus, yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusią šalį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikiant garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga. Taigi tinkamas ir tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių gynybą, tiek siekiant kitų ieškinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma civilinių teisinių santykių aiškumo ir stabilumo, ypač reikšmingo su statybomis susijusiuose santykiuose, užtikrinimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir kartu nesutikdama su apeliantės argumentu dėl netinkamo ieškinio senaties termino šioje byloje nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė teisingas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento ir pagrįstai taikė ieškinio senatį.
Bylos duomenimis, 1990-11-23 statybos leidimo Nr R-600 (b.l. 19, 1 t.) ir 1991-11-12 projekto papildymo suderinimo (b.l. 33, 1 t.) bei ginčo namo rekonstrukcijos metu, namas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuosavybės teise priklausė ieškovės tetai E. G., kuri davė sutikimą, jog gretimo sklypo savininkas A. K. statytų garažą bei virš jo gyvenamąsias patalpas ant sklypo ribos (b.l. 16, 1 t.). Ieškovės nuosavybės teisė į 52/100 dalis šio namo įregistruota 1998-03-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu (b.l. 42, 1 t.), nuosavybės teisė į 60/732 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, įregistruota 1994-08-23 dovanojimo sutarties Nr. 1-4102, 2005-10-25 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) /2005 bei Apskrities viršininko 2008-06-05 įsakymo Nr.02-01-6903 pagrindu (b.l. 44, 1 t.). Kauno miesto Architektūros ir urbanistikos valdyba 1990-11-03 išdavė statybos leidimą Nr. R-600 rekonstruoti atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, 1991-11-12 projekto papildymu suprojektuojant trečią aukštą priestato dalyje (b.l. 22-23, 1 t.). Individualaus statinio priėmimo naudoti 1997 m. vasario 5 d. aktu rekonstruotas pastatas pripažintas užbaigtu pagal patvirtintą projektą ir tinkamu naudoti (b.l. 11-12, 1 t.), 1997-07-24 atlikta rekonstruoto statinio teisinė registracija (b.l. 43, 1 t.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo statinio rekonstrukcija, pastatant statinį ant statytojų ir kaimyninio sklypo ribos, nėra savavališka, ji yra įteisinta pagal statybos normų reikalavimus, nuosavybės teisė į šį statinį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Kolegijos vertinimu, kai dokumentai statinio statybai yra išduoti, statyba yra baigta ir priimta naudoti, preziumuojama, kad tokie gretimų sklypų savininkų sutikimai buvo gauti, jeigu gretimų sklypų savininkai nurodytų dokumentų nėra nuginčiję teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-957/2002). Dėl to negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad gretimo žemės sklypo savininkai, tarp jų ir buvusi ieškovei šiuo metu priklausančio namo savininkė E. G., buvo davusi sutikimą rekonstruoti atsakovams priklausantį statinį tik vieno metro atstumu. Sandorių sudarymo metu, kurių pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis, atsakovų namo rekonstrukcija, pastatant priestatą ant sklypo ribos, kaip minėta, jau buvo atlikta turint E. G. sutikimą. Statybos leidimas bei jo pagrindu atlikus rekonstrukciją ginčijamas dokumentas (pažyma), minėta, buvo išduoti 1990 m. lapkričio 23 d. ir 1997 m. vasario 5 d., atsakovų namo rekonstrukcijos teisinė registracija atlikta 1997 m. liepos 24 d. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nurodytiems dokumentams nuginčyti ir reikalavimui dėl ginčo statinio nugriovimo pareikšti baigėsi atitinkamai 2000 m. vasario 5 d. ir 2000 m. liepos 24 d. Per nurodytą terminą E. G., kuri tuo metu buvo gretimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė bei iš jos nuosavybės teises įgijusi ieškovė, turėjo teisę pateikti teismui reikalavimus dėl pažymos panaikinimo bei ginčo priestato nugriovimo. Pripažinus, kad E. G. yra davusi sutikimą rekonstruojant atsakovų gyvenamąjį namą statyti ant sklypo ribos, ir byloje nesant duomenų, kad rekonstrukcijos metu ji ar ieškovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusio priestato, laikytina, kad buvusi namo, šiuo metu priklausančio ieškovei, savininkė, nemanė, jog jos teisės yra pažeidžiamos, todėl tiek E. G., tiek ieškovė per įstatymuose nustatą terminą nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, pareikšdama nurodytus reikalavimus.
1964 m. CK 87 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 straipsnyje, tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi. Taigi ieškovei įsigijus žemės sklypo ir namo dalis, ji neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismą nepasinaudojusi ir nurodytų reikalavimų nepareiškusi namo ir žemės sklypo perleidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-399/2002; 2007 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „JKG Statyba“, bylos Nr. 3K-3-292/2007). Ta aplinkybė, kad žemės sklypą, su kurio nuosavybės teisių pažeidimu savo reikalavimus sieja ieškovė, ji įgijo 1994 metais, vertinant šį faktą ieškinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieškovės teisėms pareikšti ieškinį dėl pažymos nuginčijimo bei jos pagrindu rekonstruoto ir įteisinto statinio nugriovimo, nes, įsigydama žemės sklypo ir namo dalį, ji perėmė buvusio savininko turėtas teises ir pareigas, o ieškinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį turtą, skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iš naujo.
Dėl išdėstytų argumentų sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinio senaties terminas dėl pažymos ginčijimo bei jos pagrindu rekonstruoto statinio ir įteisinto nugriovimo prasidėjo 1997 metais, kai ginčo statinio rekonstrukcija buvo įteisinta ir tiek tuometinė namo savininkė, tiek iš jos nuosavybės teises įgijusi ieškovė apie jį sužinojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nustatytinas pagal jo pradžios metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnį, kurio 1 dalyje buvo įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės ieškinys teismui pareikštas 2010 m. liepos 15 d., t. y. praleidus nurodytą ieškinio senaties terminą, kuriam, be to, pasibaigus 2000 m. liepos 24 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šio CK nustatyti ieškinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Nustačius šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimams panaikinti statybos pažymą bei įpareigoti atsakovus nugriauti ginčo statinį ieškinio senaties terminas nurodytų reikalavimų pateikimo dieną jau buvo pasibaigęs, todėl bylą nagrinėjęs teismas, atsakovams prašant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimus, remdamasis ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, atmesti (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, kad įrengtas vandens nuvedimas nuo atsakovų namo į ieškovei priklausantį žemės sklypą ar sniego patekimas nuo atsakovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti. Grįsdama ieškinį šiais motyvais ieškovė nenurodė normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų, sukeliančių CK 4.103 straipsnyje numatytas pasekmes. Savininko pažeistos teisės gali būti ginamos kitais, adekvačiais būdais (CK 4.98 straipsnis, 1.138 straipsnis), nesukeliant neproporcingų pasekmių kitam savininkui.
Esant aukščiau išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams D. K. ir A. K. priteistina iš ieškovės R. Ž. po 726 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams D. K. ir A. K. iš ieškovės R. Ž. po 726 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Galina Blaževič
Egidijus Tamašauskas
Albina Rimdeikaitė