Civilinė byla Nr. e2A-371-934/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03991-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. D. A. ir E. A. (E. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams G. D. A. ir E. A. (E. A.) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – J. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal jo parengtą pasiūlymą, numatytą MB „Matininko darbai“ plane, nustatant, kad atsakovams priskiriama naudotis 15,89 kv. m. patalpos, pažymėtos plane raide B, o ieškovui ir trečiajam asmeniui – priskiriant naudotis patalpos dalimi, pažymėta raide A, 152,25 kv. m., taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).
2. Ieškinyje nurodė, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma tokiomis dalimis: V. P. – 134085495/148090000, G. D. A. – 4725/100000, E. A. – 4725/100000 ir J. J. – 1/14809. Pažymėjo, jog 2009 metais palėpės savininkai buvo sutarę dėl jos naudojimosi tvarkos tarpusavio susitarimu, tačiau šis susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, t. y. naudojimosi tvarka palėpe nustatyta nebuvo. Ieškovui tapus vienam iš palėpės bendrasavininkų, jis kreipėsi į kitus bendrasavininkius tikslu pasiekti susitarimą dėl palėpės naudojimosi tvarkos, pateikdamas du palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, tačiau palėpės bendrasavininkai – atsakovai su siūlomais naudojimosi tvarkos planais nesutiko ir pateikė savo pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuri nėra racionali ir maksimaliai atitiktų visų bendrasavininkių interesus. Pažymėjo, jog bendrasavininkas J. J. sutiko su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka. Kadangi atsakovai nesutinka su ieškovo pasiūlytu naudojimosi tvarkos planu, prašo teismo nustatyti palėpės naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos planą: ieškovui ir trečiajam asmeniui paskirti naudotis palėpės (pastogės) patalpa, pažymėta raide „A“ (plotą sudaro – 152,25 kv. m., iš kurių – 0,01 kv. m. nuosavybės teise valdomos dalies priklauso J. J., o 152,24 kv. m. – V. P.), atsakovams paskiriant naudotis patalpos dalimi, pažymėta raide “B”, kurios plotą sudaro 15,89 kv. m. Atkreipė dėmesį, jog bendrasavininkiui J. J. tenkanti nuosavybės teise valdoma turto dalis nėra išskiriama į atskirą objektą, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-37222-967/2018, J. J. yra įpareigotas perleisti V. P. jo asmeninės nuosavybės teise valdomą 1/14809 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, nurodytas naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitiktų proporcingumo principą, nustatyta tvarka būtų patogiausia visiems bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Pasak ieškovo, atsakovų siūlomas patalpos naudojimosi variantas pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisėtus interesus ir neatitinka proporcingumo principo, kadangi pagal jų pasiūlymą iš esmės apribojamas ieškovo patekimas į jo nuosavybės teise valdomas patalpas, t. y. kraštinė patalpos dalis B (3,95 m.) iš esmės panaikina ieškovo galimybę patekti į dalį patalpos, kadangi „uždengia“ praėjimą, o patekti į patalpą, pažymėtą raide A, per 0,51 m. ertmę – objektyviai neįmanoma (praėjimas į patalpas reikalautų papildomų kaštų įrengiant praėjimą, taip nepagrįstai suteikiant atsakovams pirmenybę ieškovo atžvilgiu; taip pat nebūtų galimybės efektyviai išnaudoti patalpos dalies, tenkančios ieškovui, esančios su priėjimu prie lango, dėl jo neracionalaus ploto (2,3 x 3,95 kv. m.)). Tuo tarpu ieškovas, siūlydamas patalpų naudojimosi tvarkas, įvertino atsakovų išsakytus norus (pageidavimą turėti langą jiems tenkančioje naudotis patalpos dalyje), pirminio (2009 m.) susitarimo dėl palėpės naudojimosi tvarkos plane atsakovams priskiriamų patalpų vietą bei užtikrino, kad jiems paskiriamos naudoti dalies dydis atitiktų dalį, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise (atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 9450/100000 dalies palėpės, kas sudaro 15,889 kv. m. viso patalpų ploto), taip pat į ją lengva patekti iš laiptinės. Ieškovo vertinimu, jo pasiūlytas patalpos naudojimosi tvarkos planas geriausiai atitiktų visų bendraturčių teisėtus interesus ir lūkesčius bei užkirstų prielaidas kilti konfliktams ateityje. Papildomai nurodytina, kad naudojimosi tvarkos planas, kuriame išskiriama bendro naudojimosi dalis, pažymėta raide C, kurios plotas – 1,96 kv. m., galimai neužtikrintų konfliktų kilimo rizikos pašalinimo, taip pat reikalautų nuolatinio bendraturčių kooperavimosi ir bendradarbiavimo tiek naudojantis bendro naudojimo dalimi, tiek ir ją išlaikant, kai tuo tarpu ieškiniu prašomos nustatyti patalpos naudojimo tvarkos tenkinimo atveju bendrasavininkams būtų nustatomos konkrečios izoliuotos patalpos dalys, taip užtikrinant visų bendrasavininkų interesus naudotis atitinkamos patalpos dalimis atskirai, efektyviai (įėjimas iš laiptinės) ir ekonomiškai. Ieškovo teigimu, ši tvarka laikytina racionaliausia, tarnaujančia geresniam nuosavybės valdymui.
3. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 27-28). Nurodė, kad ieškovas neatsižvelgė į gyventojų poreikius, o siekia parduoti palėpę, prieš tai įrengęs vieno kambario butus. Paaiškino, jog atsakovai ketina įsirengti miegamąjį palėpėje kartu su tualetu, kuris būtų virš jų buto. Toks išplanavimas palengvintų atsakovams vandens ir nuotekų tinklo prijungimą prie esamo kanalizacijos tinklo. Taip pat atkreipė dėmesį dėl laiptų, nurodydamai, jog spiraliniais laiptais dėl sveikatos būklės jie naudotis negali. Pažymėjo, jog ieškovo siūlomas variantas jiems visiškai netinka.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nustatė naudojimosi negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo parengtą MB „Matininko darbai“ planą: 1) ieškovas ir trečiasis asmuo J. J. naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide A, 152,25 kv. m., kurią sudaro 0,01 kv. m trečiojo asmens ir 152,24 kv. m ieškovo dalis; 2) atsakovai naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide B, 15,89 kv. m. dydžio, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 649,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą 12,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b. l. 127-132).
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Atsakovai, išskyrus jiems nuosavybės teise priklausančias palėpės dalis, daugiau neturi kitos nuosavybės name, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. A. 2008-11-24 dovanojimo sutarties pagrindu;
5.2. Iš naudojimosi tvarkos planų nustatyta, jog atsakovams buvo pasiūlyti du neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos variantai, aiškiai detalizuojant siūlomų dalių plotus ir jų lokalizacijas. Nurodyti planai buvo išsiųsti atsakovams. Taip pat byloje nustatyta, jog 2009-07-07 buvo nustatyta pastogės, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir atsakovai su ja sutiko, tačiau susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka palėpe nėra nustatyta;
5.3. Spręsdamas dėl atsakovų pateikto naudojimosi tvarkos plano, teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovams nepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įvardija kaip priklausantį jiems;
5.4. Atsakovai pasirinko tą pastogės dalį, kurioje nėra skliautų ir pažemėjimų, taigi, jie visiškai eliminavo iš savo siūlomo plano žemėjančias patalpas. Be to, iš atsakovų plano nustatyta, kad ieškovui, norint pateikti į jam siūlomas patalpas, lieka tik 0,51 cm ertmės patekimas. Tuo tarpu analizuojant ieškovo pateiktą naudojimosi tvarką matyti, jog ji praktiškai atitinka 2009 metų susitarimą, nes atsakovams priskirtina patalpų vieta (lokalizacija) yra analogiška; be to, ieškovo tvarka siekiama nustatyti konkrečias izoliuotos patalpos dalis, kad neliktų bendro naudojimo patalpų tikslu išvengti ginčų, susijusių su šių patalpų išlaikymu, ateityje. Taip pat iš patalpų plano matyti, jog palėpės aukštis yra apie 6 metrus, tuo tarpu tose vietose, kur yra patalpų pažemėjimai, aukštis yra apie 1,60 m. Teismo vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant, ar patalpos gali būti naudojamos efektyviai; objektyviai vertinant nurodytus aukščius, teismas sprendžia, jog net ir 1,60 m aukščio patalpos realiai gali būti panaudotos, juolab, kad iš atsakovų atsiliepimo nustatyta, jog jie norėtų įsirengti miegamąjį kambarį, taip pat patalpinti spintą, o pagal ieškovo siūlomą variantą tai yra įmanoma įgyvendinti;
5.5. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog net ir žemėjančiose dalyse patalpos nėra pernelyg žemos, jog jų objektyviai nebūtų galima panaudoti. Iš ieškovo siūlomo plano matyti, kad jis turėtų dvigubai didesnį patekimą į patalpą (o ne 0,51 cm ertmę), be to, abi šalys naudotųsi žemėjančių patalpų dalimis ir tai būtų socialiai teisinga; atsakovams pateikimas į jiems siūlomas patalpas būtų užtikrintas iš laiptinės;
5.6. Sprendžiant dėl naudojimo tvarkos nustatymo, taip pat svarbu įvertinti ir racionalumo kriterijų. Iš Registrų centro išrašo nustatyta jog ieškovui nuosavybės teise name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso du butai: butas Nr. 5, esantis antrame namo aukšte ir butas Nr. 10, esantis ketvirtame namo aukšte; nustatyta, jog butas Nr. 10 ribojasi su neįrengta pastoge, o tai objektyviai suteikia ieškovui galimybę įsirengti papildomas patalpas virš jam priklausančio buto ir efektyviai jomis naudotis;
5.7. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Iš ieškovo siūlomos naudojimosi pastoge tvarkos matyti, kad ieškovas įgytų teisę naudotis 152,24 m2 dalimi, tretysis asmuo - 0,01 m2 dalimi, o atsakovai - 15,89 m2. Taigi, siūlomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu ieškovo siūloma tvarka yra užtikrinami teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimas;
5.8. Ieškovo siūloma naudojimosi pastoge tvarka leistų šalims efektyviai įgyvendinti naudojimosi patalpomis tvarką, ieškovas naudotųsi patalpos A dalimi, o atsakovai – B dalimi; patalpos pagal savo lokalizaciją leistų šalims netrukdomai, izoliuotai naudotis atskiromis erdvėmis, suteikiant šalims privatumo ir užkertant konfliktų galimybę ateityje. Taigi, ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo reikalavimus, abiejų šalių interesus ir leidžia šalims pasiekti socialinę taiką;
5.9. Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo trečiojo asmens atžvilgiu (jam tenkanti nuosavybės teise valdoma turto dalis nėra išskirta į atskirą objektą), teismas įvertina aplinkybę, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutartimi, civilinėje byloje Nr.2VP-37222-967/2018, trečiasis asmuo buvo įpareigotas perleisti ieškovui jo asmeninės nuosavybės teise valdomą 1/14809 dalį negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, todėl akivaizdu, jog ginčo tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl ieškovo pasiūlytos naudojimosi tvarkos nėra, juolab, kad pastogės naudojimosi tvarkos planai yra pasirašyti trečiojo asmens.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti (b. l. 139-143).
3. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi pastoge tvarka pažeidžia apeliantų interesus, yra neracionali. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes;
7.2. Teismo sprendimu apeliantams priskirtos patalpos plotas faktiškai yra 14,62 m2, t. y. 1,27 m2 mažesnis, nei jiems priklausanti dalis (15,89 m2). Tai reiškia, kad apeliantams teismo priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, todėl tokia naudojimosi tvarka nustatyta nepagrįstai;
7.3. Ieškovas nepateikė į bylą viešame registre įregistruotos pastogės kadastrinių matavimų bylos, todėl nei apeliantai, nei teismas negalėjo patikrinti, ar MB „Matininko darbai“ parengtame naudojimosi tvarkos plane nurodyti patalpos matmenys atitinka kadastrinių matavimų byloje esančius matmetinis;
7.4. Apeliantų vertinimu, nustatyta naudojimosi pastoge tvarka sudaro prielaidas kilti konfliktams ateityje dėl bendro daikto naudojimo ne tik tarp šios bylos dalyvių, bet ir su kitais daugiabučio namo gyventojais, be to, ši tvarka neišsprendžia svarbaus klausimo, kaip apeliantai galės patekti į jiems paskirtą naudotis pastogės dalį;
7.5. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantų siūlomas naudojimosi pastoge variantas suvaržo ieškovo galimybes naudotis patalpomis. Ieškovas siekia įteisinti tokią naudojimosi pastoge tvarką, kuri naudinga tik jam vienam, nes jis pastogėje ketina įrengti atskirus butus;
7.6. Teismas pažeidė proceso teisės normas, kai bylą išnagrinėjo atsakovams nedalyvaujant. Iki 2020-10-15 apeliantai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jie šiuo metu gyvena Švedijoje, taip pat dėl Covid-19 pandemijos taikomų apribojimų, tačiau teismas minėtų aplinkybių nelaikė svarbiomis ir išnagrinėjo bylą atsakovams nedalyvaujant.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 147-155).
5. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pastogės naudojimosi tvarką, pagrįstai bei tinkamai vadovavosi teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijais;
9.2. Priešingai, nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Iš ieškovo siūlomos naudojimosi pastoge tvarkos matyti, kad ieškovas įgytų teisę naudotis 152,24 m2 dalimi, tretysis asmuo - 0,01 m2 dalimi, o atsakovai - 15,89 m2, taigi siūlomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu ieškovo siūloma tvarka yra užtikrinami teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimas;
9.3. Apeliantų argumentai dėl jiems tenkančios mažesnės dalies, nei idealioji, yra ydingi dėl neteisingai atliekamo ploto skaičiavimo. Atsakovai neatkreipė dėmesio į tai, kad jiems tenkančio ploto dalis negali būti skaičiuojama tik sudauginus dviejų kraštinių ilgius, kadangi yra akivaizdu, kad dėl įsiterpiančios kamino dalies, patalpos plotis vienoje vietoje yra siauresnis, t.y. 2,78 cm, tačiau toje dalyje, kur kamino ribos baigiasi patalpos plotas yra didesnis nei 2,78 cm. Siekiant pagrįsti ieškovo pateikto plano teisingumą ir paneigti apeliaciniame skunde nurodytą atsakovų argumentą dėl ploto neatitikimo jų nuosavybės daliai, su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas papildytas planas, nurodant visų patalpos kraštinių ilgius;
9.4. Apeliantų pateiktame naujame bendro naudojimo pastogės patalpų plane nurodomi melagingi duomenys apie neva tai esančią ertmę, kurios plotis yra 0,9 m., ir per kurią neva tai ieškovas galėtų patekti į jam tenkančias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad pačių atsakovų su atsiliepimu į ieškinį teiktame plane ta pati ertmė pažymėta kaip esanti vos 0,51 m. Tai, kad šios ertmės dydis yra 0,51 m., patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktas priedas Nr. 2, kuriame matyti, kad dar 2009 m. su atsakovais derintame pastogės patalpų bendro naudojimo plane, pasirašytame ir atsakovų, taip pat matyti, kad šios ertmės dydis yra nurodomas vos 0,51 m. Tokie apeliantų veiksmai, kuriais sąmoningai klaidinamas teismas, teikiant tikrovės neatitinkantį patalpų planą, parodo atsakovų nesąžiningumą;
9.5. Pagal atsakovų pateiktą neįrengtos pastogės naudojimosi planą, jiems tenkanti dalis, pažymėta geltona spalva, visiškai eliminuoja skliautus ir pastogės pažemėjimus (Pastogės lubos aukščiausioje vietoje siekia 6 m., o pažemėja iki 1,6 m.), tokiu būdu ieškovui tenkanti pastogės dalis savo naudingosiomis savybėmis mažiau vertinga nei atsakovams tenkanti dalis. Be to, ieškovas netenka galimybės efektyviai išnaudoti patalpos dalies, tenkančios ieškovui, esančios su priėjimu prie lango, dėl jo neracionalaus ploto (2,3 x 3,95 kv. m.), kartu pažymint, kad ši dalis dar ir pažemėja iki 1,60 m dėl palėpės konstrukcijos;
9.6. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieškovo siūlomą naudojimosi pastoge planą, įvertino ir tai, jog abi šalys turės galimybę patekti į jiems tenkančias patalpas iš laiptinės, ar įsirengti įėjimus iš žemiau esančio aukšto. Atsakovų argumentai, kad teismo nustatyta tvarka neišsprendžia tokio svarbaus klausimo, kaip šalys galės patekti į jiems skirtą naudotis pastogės dalį yra nepagrįsti ir tuo pagrindu, kad pačių atsakovų pateiktas patalpų naudojimosi planas tiek su atsiliepimu į ieškinį, tiek su apeliaciniu skundu, tiek ir 2009 m. su atsakovais derintame pastogės bendro naudojimo patalpų naudojimosi plane, matyti, kad yra objektyvi galimybė į šias patalpas patekti iš laiptinės įrengiant duris ir tam yra pakankamas 1 metro pločio galimas įrengti įėjimas;
9.7. Atsakovų argumentai, kodėl ieškovo pasiūlytas naudojimosi patalpomis planas jiems netinka, yra išimtinai siejamas tik su atsakovų norimais turėti patogumais (patogiais laiptais, patogia spinta, dvigule lova, tualetu ir pan.), ignoruojant faktą, kad jų siūlomas patalpų naudojimosi planas iš ieškovo apskritai atima galimybę saugiai patekti į jam skiriamas patalpas naudojantis vos 0,51 m. pločio praėjimu;
9.8. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija, kad buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžių laiką ir vietą, tačiau, jų vertinimu, teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovų nurodytos priežastys teismo nebuvo pripažintos svarbiomis, dėl ko teismas pagrįstai nutarė netenkinti jų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Kartu nurodytina, kad abiem atvejais prašymus atidėti bylos nagrinėjimą atsakovai teikė likus 2 dienoms iki bylos nagrinėjimo pradžios, nepateikdami svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, turint omeny, kad teismas suteikė pakankamai laiko pasirengti ir atvykti į teismo posėdžius bei, juo labiau, davė pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu procese, o ir nauja apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – neva nevyko skrydžiai, atšaukti keltų reisai, – nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus
8. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
10. Apeliantai prašė priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – pastogės naudojimosi tvarkos planą, taip pat 2010-02-11 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 144, DOK-234647). Nurodė, kad teikiamas planas iš esmės nėra naujas įrodymas, tačiau jis papildo ir paaiškina apeliantų pateiktą planą. Gyventojų susirinkimo protokolas patvirtina ieškovo ketinimus pastogėje įrengti gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, jog ketino šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nesudarė galimybės apeliantams dalyvauti teismo posėdyje, todėl dokumentai teikiami kartu su apeliaciniu skundu.
11. Ieškovas prašė priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus – patikslintą neįrengtos pastogės planą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378). Ieškovo teigimu, patikslintame plane pateikiami atsakovams tenkančios patalpos matmenys, paneigiantys atsakovų argumentus, jog jiems priskirta mažesnio ploto patalpa nei jų nuosavybes teise valdoma turto dalis.
12. Nagrinėjamu atveju nors su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus atsakovai turėjo galimybę pateikti anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nedalyvavimo teismo posėdyje bei pateiktais įrodymais grindžia apeliacinį skundą, įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, su atsakovų apeliaciniu skundu ir ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo atsakovams neatvykus į teismo posėdį
13. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kai bylą išnagrinėjo atsakovams nedalyvaujant. Nors iki teismo posėdžio apeliantai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, argumentuodami tuo, kad šiuo metu gyvena Švedijoje, taip pat dėl Covid-19 pandemijos taikomų apribojimų negali atvykti į teismo posėdį, tačiau teismas minėtų aplinkybių nelaikė svarbiomis ir išnagrinėjo bylą atsakovams nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; 2014-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
15. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020-03-30 atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog yra Švedijos piliečiai ir dėl siautėjančio viruso negali atvykti į Lietuvą, todėl prašė atidėti visus teismo veiksmus iki pandeminės situacijos pagerėjimo (b. l. 27-28). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutartimi, atsižvelgus į atsakovų prašymą ir pandeminę situaciją Lietuvoje, civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki oficialiai bus paskelbta pandemijos pabaiga Lietuvos Respublikoje (b. l. 33-34). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-04 nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad karantino sąlygos Lietuvos valstybėje yra sušvelnintos, taip pat į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užtikrintos saugios sąlygos organizuoti teismo posėdžius, atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2020-08-27, 9.30 val. (b. l. 39). 2020-08-25 teisme gautas atsakovų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame atsakovai iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimą (b. l. 54). 2020-08-27 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas netenkino atsakovų prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, konstatuodamas, jog apie teismo posėdį atsakovai buvo informuoti tinkamai ir galėjo pasirūpinti atstovavimu, nepaisant to, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020-10-15, 9.00 val., suteikiant atsakovams papildomą terminą susirasti atstovą. 2020-10-13 teisme gautas antras atsakovų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, parengtas anglų kalba, kuriame iš esmės vėl pakartotos atsiliepime ir 2020-08-25 pateiktame prašyme nurodytos bylos atidėjimo priežastys, taip pat pažymėta, jog atsakovai priklauso rizikos grupei (b. l. 73-74). Minėtas prašymas 2020-10-15 teismo posėdžio metu buvo netenkintas teismui iš esmės pakartotinai įvertinus, jog atsakovai apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai ir jiems buvo suteikta galimybė per daugiau nei mėnesį laiko susirasti atstovą. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes (žr., 20 punktą), taip pat tai, jog abu kartus prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas likus dviems dienoms iki paskirto teismo posėdžio, į aplinkybę, jog apie abu vykusius teismo posėdžius atsakovai buvo informuoti tinkamai ir turėjo galimybę pasirūpinti atstovavimu, į tai, kad atidėdamas parengiamąjį teismo posėdį ilgesniam nei vieno mėnesio terminui, pirmosios instancijos teismas suteikė papildomą galimybę atsakovams pasirūpinti atstovavimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovai objektyviai turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu procese, pasinaudodami advokato ar jo padėjėjo paslaugomis, tačiau to nepadarė. Toks atsakovų elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, turi bylos vilkinimo bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
18. Pažymėtina ir tai, jog pateikdami atsiliepimą į ieškinį, atsakovai išdėstė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, kartu su atsiliepimu pateikė siūlomą naudojimosi palėpe tvarkos planą, taip pat su apeliaciniu skundu pateikė papildomus duomenis, kurie buvo priimti, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota atsakovų teisė būti išklausytam. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne tik ieškovas, bet ir atsakovai privalo rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, jo nevilkinti ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, todėl žinodami, jog dėl toliau besitęsiančios pandemijos ir karantino negalės atvykti į bylos nagrinėjimą Lietuvoje, atsakovai privalėjo pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl atsakovų nurodytų priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą svarbos, taip pat į tai, kad atsakovai, kaip sąžiningi, apdairūs procese dalyvaujantys asmenys, neįrodė, jog neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant atsakovams, pažeidė proceso teisės normas.
Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).
20. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).
22. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).
24. Apeliantai skunde nurodė, jog ginčo sprendimu naudojimosi palėpe tvarka nustatyta nepagrįstai, nes apeliantams priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jų idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Apeliantų vertinimu, jiems priskirtos naudotis patalpos plotas faktiškai yra 14,62 m2, t. y. 1,27 m2 mažesnis, nei jiems priklausanti dalis (15,89 m2). Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jog negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma tokiomis dalimis: ieškovo – 134085495/148090000 (apie 152,24 m2), atsakovės G. D. A. – 4725/100000, atsakovo E. A. – 4725/100000 (kartu apie 15,89 m2) ir trečiojo asmens – 1/14809 (0,01 m2) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi pastoge tvarką, jis įgytų teisę naudotis 152,24 m2 dalimi, trečiasis asmuo – 0,01 m2 dalimi, o atsakovai – 15,89 m2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo siūlomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2009-07-07 buvo nustatyta ginčo pastogės naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovams buvo paskirta naudotis palėpės dalis 27-1b – 13,99 m2 ploto ir bendro naudojimo dalis 27-1c – 1,96 m2 ploto, tuo tarpu J. J. ir D. J. buvo priskirta dalis 27-1a – 134,10 m2 ploto („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975). Nors minėtas susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, tačiau apeliantai su tokia naudojimosi tvarka sutiko, sutikimą patvirtindami savo parašais naudojimosi tvarkos plane.
27. Prašydamas nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, ieškovas pateikė MB „Matininko darbai“ parengtą neįrengtos pastogės planą, kuriame nurodytos konkrečios dalys, priskirtinos kiekvienam bendraturčiui: A dalis – 152,25 m2 ploto, kurią sudaro 0,01 m2 ploto trečiojo asmens J. J. ir 152,24 m2 ploto ieškovo dalis, pažymėta 27-1, tuo tarpu B dalis – 15,89 m2 ploto tektų abiems atsakovams („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975). Vadovaujantis atsakovų pateiktu neįrengtos pastogės naudojimosi planu, atsakovams būtų paskirta naudotis palėpės dalis, kuri sudarytų apie 16 m2 (b. l. 29). Vertindamas atsakovų pateiktą naudojimosi planą, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog atsakovai pasirinko tą pastogės dalį, kurioje nėra skliautų ir pažemėjimų, todėl visiškai eliminavo iš savo siūlomo plano žemėjančias patalpas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog butas, virš kurio esančią palėpės dalį atsakovai prašo priskirti naudotis jiems, atsakovams nepriklauso nuosavybės teise, nors taip jie nurodo savo pateiktame plane, kadangi šio buto savininkė nuo 2008 m. yra A. A. (b. l. 75). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovų siūlomas naudojimosi palėpe planas iš esmės pažeistų kito bendraturčio (ieškovo) teises, nes jam būtų suteikiama teisė naudotis palėpės plotu su visais skliautais ir pažemėjimais. Tuo tarpu ieškovo pateiktas naudojimosi pastoge planas ne tik atitinka bendrosios dalinės nuosavybės savininkų idealiasias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bet ir iš esmės sutampa su ankstesne 2009-07-07 ginčo pastogės naudojimosi tvarka (atsakovams priskirtina patalpų vieta yra analogiška), su kuria atsakovai buvo sutikę (žr., 30 punktą). Be to, pagal ieškovo siūlomą naudojimosi palėpe planą abi šalys naudotųsi žemėjančių patalpų dalimis, todėl tokia naudojomosi tvarka būtų racionali ir nepažeistų nei vieno iš bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teisių ar teisėtų interesų.
28. Paneigdamas apeliantų skunde nurodytą teiginį, jog apeliantams priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jų idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė patikslintą siūlomos nustatyti naudojimosi palėpe tvarka planą, kuriame nurodyti visų atsakovams tenkančios patalpos kraštinių ilgiai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378). Susipažinusi su ieškovo pateiktu įrodymu ir jame pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog apeliantai netinkamai skaičiuoja jiems tenkančios dalies plotą. Iš pateikto apeliacinio skundo nustatyta, jog apskaičiuodami jiems tenkančios patalpos plotą, atsakovai iš esmės sudaugina ieškovo plane nurodytus atsakovams priskirtos patalpos dviejų kraštinių ilgius ir gauna patalpos plotą 14,62 m2 (5,26 m ilgis x 2,78 m plotis). Iš ieškovo pateikto patikslinto plano ir atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovams tenkanti ploto dalis negali būti apskaičiuojama tik sudauginus dviejų kraštinių ilgius, kadangi dėl įsiterpiančio kamino dalies patalpos plotis vienoje vietoje yra siauresnis, tačiau toje dalyje, kur kamino ribos baigiasi, patalpos plotas yra didesnis. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovo pateiktas patikslintas planas su jame nurodytais atsakovams tenkančios patalpos kraštinių ilgiais yra parengtas matininkės, o kraštinių ilgiai apskaičiuoti naudojantis Autocad programa, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo patikslintame plane nurodytais ploto paskaičiavimais.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantai neginčijo ieškovo pateiktame naudojimosi tvarkos plane nurodytų patalpos matmenų ir iš esmės tik pateiktame apeliaciniame skunde iškelia argumentą, jog ieškovui nepateikus kadastrinių matavimų bylos, nei apeliantai, nei teismas negalėjo patikrinti, ar MB „Matininko darbai“ parengtame naudojimosi tvarkos plane nurodyti patalpos matmenys atitinka kadastrinių matavimų byloje esančius matmetinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tiek su ieškiniu, tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo pateikti naudojimosi tvarkos planai yra parengti matininkų, kurie yra savo srities profesionalai, o apeliantai iš esmės nepateikė įrodymų, o tik iškėlė abejones, kad planuose nurodyti galimai neteisingi patalpos matmenys, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog sprendžiant ginčą negali būti remiamasi ieškovo pateiktais planais ir juose nurodytais patalpų ploto paskaičiavimais, taip pat kad planuose nurodyti patalpų plotai neatitinka matmenų, nurodytų kadastrinių matavimų byloje (CPK 185, 178 straipsniai).
30. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų skundo argumentu, jog nustatyta naudojimosi pastoge tvarka sudaro prielaidas kilti konfliktams ateityje dėl bendro daikto naudojimo ne tik tarp šios bylos dalyvių, bet ir su kitais daugiabučio namo gyventojais. Kaip jau buvo minėta (žr., 29 punktą), ginčo pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik apeliantams, ieškovui ir trečiajam asmeniui, todėl nėra aišku, kaip nustatyta naudojimosi palėpe tvarka galėtų kelti konfliktus su kitais daugiabučio namo gyventojais. Kokius konfliktus nustatyta naudojimosi palėpe tvarka keltų su kitais daugiabučio namo gyventojais, apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantai, todėl toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185, 178 straipsniai).
31. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi palėpe tvarka neišsprendžia klausimo, kaip apeliantai galės pateikti į jiems paskirtą naudotis pastogės dalį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad pateikimas į atsakovams siūlomas patalpas būtų užtikrintas iš laiptinės (atsakovai turėtų 1.00 metro skersmens praėjimą). Atsižvelgiant į tai, jog tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia ieškovo pateiktas naudojimosi palėpe tvarkos planas, taip pat kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas patikslintas planas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog į jiems priskirtą naudotis palėpės dalį apeliantai galės patekti iš bendros laiptinės per vieno metro pločio ertmę (b. l. 61-62), taip pat turės galimybę įsirengti laiptus iš po apačia esančio dukters buto, kaip pageidavo ir savo pateiktame pastogės naudojimosi plane (b. l. 29). Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantai turės padaryti įėjimą į jiems skirtą patalpą tik iš esamos laiptų aikštelės išpjovus durų angą namo kapitalinėje (laikančioje) sienoje, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
32. Apeliantai skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, kad apeliantų siūlomas naudojimosi pastoge variantas suvaržo ieškovo galimybes naudotis patalpomis. Apeliantų vertinimu, ieškovas siekia įteisinti tokią naudojimosi pastoge tvarką, kuri naudinga tik jam vienam, nes jis pastogėje ketina įrengti atskirus butus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.
33. Kaip jau buvo minėta (žr., 26-27 punktus), bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo šalys turi pareigą pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų ir priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę.
34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, akcentavo, jog pagal atsakovų siūlomą planą ieškovui, norint pateikti į jam siūlomas patalpas, lieka tik 0,51 m ertmės patekimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ją pagrindžia kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas atsakovų siūlomas naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo planas (b. l. 29). Pažymėtina ir tai, jog nesutikdami su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė siūlomą naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo planą, nurodydami, kad tai nėra naujas įrodymas, tačiau jis papildo ir paaiškina apeliantų anksčiau pateiktą planą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 144, DOK-234647). Įvertinus pateikto plano duomenis, nustatyta, kad jis iš esmės atitinka apeliantų kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktą planą (b. l. 29), tačiau ieškovui tenkantis praėjimas (ertmė) į jam siūlomas priskirti naudotis patalpas padidėjo nuo 0,51 m iki 0,9 m, nors praėjimo (ertmės) vieta plane nepasikeitė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikdami patikslintą planą, apeliantai nepagrindė, kaip galėjo padidėti toje pačioje plano vietoje likęs ieškovui tenkantis praėjimas (ertmė). Kartu pažymėtina, jog padidėjęs praėjimo matmuo (0,9 m) plane yra įrašytas ranka, taip pat nepateikta duomenų, kas parengė kartu su skundu pateiktą patikslintą planą. Aplinkybę, jog ieškovui tenkantis praėjimas į jam priskirtas patalpas yra 0,51m, o ne 0,9 m, taip pat patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas 2009-07-07 pastogės patalpų bendro naudojimo planas, kuriam pritarė ir kurį pasirašė patys apeliantai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog apeliantų kartu su skundu pateiktas patikslintas planas ir jame nurodyti ginčytini duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovų siūlomas naudojimosi pastoge variantas suvaržo ieškovo galimybes naudotis patalpomis.
35. Pažymėtina ir tai, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2010-02-11 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 144, DOK-234647) nepagrindžia ir neįrodo apeliantų skundo teiginio, jog ieškovas pastogėje ketina įrengti atskirus butus. Atsakovų pateiktame protokole nurodoma, kad ieškovas palėpėje ketina įrengti gyvenamąsias patalpas ir jomis naudotis, įsipareigodamas pasirūpinti palėpės ir stogo remontu, tačiau minėtame dokumente nėra užsimenama apie tai, jog ieškovas planuoja palėpėje įrengti atskirus butus. Nesant duomenų apie ieškovo ketinimus palėpėje įrengti atskirus butus, nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiu, kad ieškovas siekia įteisinti tokią naudojimosi pastoge tvarką, kuri naudinga tik jam vienam.
36. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą, taip pat akcentuoja, jog spręsdamas šalių ginčą dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pirma, kad ieškovo siūloma tvarka yra siekiama nustatyti konkrečias izoliuotos patalpos dalis, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, kurios galėtų kelti ginčus ateityje. Antra, jog pagal ieškovo siūlomą naudojimosi planą, abi šalys naudotųsi žemėjančiomis patalpos dalimis ir tai būtų socialiai teisinga. Trečia, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi planą tiek ieškovui, tiek atsakovams tenkančios patalpos bus su langais, kas užtikrins tinkamą jų naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais duomenimis, aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčo klausimu, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.
37. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo pareikštą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
41. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė 919,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš atsakovų, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378). Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat nurodė, kad patyrė 50,00 Eur išlaidų už neįrengtos palėpės plano patikslinimą, pateikė minėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378). Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas ieškovas patyrė dėl apeliantų pareikšto apeliacinio skundo, atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jos taip pat priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų. Iš viso iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 969,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 484,80 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. D. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 969,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai (po 484,80 Eur).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus