Civilinė byla Nr. e2S-1557-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13503-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų B. M. ir M. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl reikalavimo perleidimo neteisėtumo, nepagrįsto sutarties nutraukimo ir mokėjimų už suvartotą šilumą perskaičiavimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: pripažinti ieškovo B. M. buto (duomenys neskelbtini), šildymo sutarčių, sudarytų tarp B. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ (konkliudentinė sutartis nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 30 d.) bei tarp M. M. ir UAB „Vilniaus energija“ perdavimą (2012 m. lapkričio 26 d. sutartis Nr. 3349241) nuo 2017 m. kovo 30 d. UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu; pripažinti ieškovo B. M. buto (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimą su M. M. neteisėtu; įpareigoti atsakovus atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2010 m. sausio 1 d ieškovo B. M. buto (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, ir į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymą skirtą šilumos energiją neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. 2021 m. sausio 20 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, bylą dalyje nutraukė bei nustatė ieškovams terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Šalindami Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytus trūkumus ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtu ir priteisė iš ieškovų B. M. ir M. M. atsakovės UAB „Vilniaus energija“ naudai po 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodyti tokie reikalavimai:

5.1.                      ieškovas B. M. prašo teismo pripažinti ieškovo B. M. buto (duomenys neskelbtini)šildymo sutarties, sudarytos tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perdavimą UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. kovo 30 d. neteisėtu;

5.2.                      ieškovai B. M. ir M. M. prašo įpareigoti atsakovus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ solidariai (arba kaip alternatyvus reikalavimas - subsidiariai arba pagal atitinkamus laikotarpius, kada atsakovai buvo šilumos tiekėjai ieškovų atžvilgiu) atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą ieškovams M. M. (nuo 2012-11-26 iki 2013-04-11) ir B. M. (nuo 2010-01-01 iki 2012-11-25 ir nuo 2013-04-12 iki 2021-01-01) buto (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens energijos kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai VISAS name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymą skirtą šilumos energiją neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. atsakovai neturėjo teisės į patalpų šildymą įtraukti nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energiją, kadangi ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkę daugiabučio namo karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinių patikrų ir neįrengę daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginio suvartojamos šilumos apskaitos prietaiso (LAT 2017-01-19 nutartis c. b. 3K-7-13-916/2017), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d arba (kaip alternatyvus reikalavimas) sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje buvo nurodyta, kad kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, t. y. ieškovai privalo nurodyti ir pagrįsti, kodėl reiškia reikalavimus kaip ieškovų daugetas bei nurodyti ir pagrįsti kodėl reiškiamas reikalavimas atsakovų daugetui bei pagrįsti tiek ieškovų reikalavimų, tiek atsakovų atsakomybės pobūdį (solidari, subsidiari ar dalinė). Kaip matyti iš ieškovų pateikto patikslinto ieškinio ieškovai nepatikslino ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo apie šalių daugetus, t. y. nenurodė kokio pobūdžio reikalavimus reiškia ieškovų daugetas bei nenurodė kokio pobūdžio reikalavimus reiškia atsakovų daugetui. Taigi, ieškinio pagrindo ieškovai neištaisė. Taisydami ieškinio trūkumus, ieškovai patikslino tik ieškinio dalyką (reikalavimus) atsakovų (skolininkų) daugetui, tačiau nurodė ne konkrečius reikalavimus ir reikalavimo pobūdį atsakovų daugetui, bet surašė visus įstatymuose galimus reikalavimus, kokie gali būti pareikšti atsakovų daugetui, t. y. solidariai arba alternatyviai - subsidiariai, arba alternatyviai – dalinai. Toks trūkumų šalinimas nėra laikytinas tinkamu, nes nėra konkretus ir aiškus. Ieškovai, tikslindami ieškinio dalyką (reikalavimus), nenurodė ieškovų daugeto reikalavimų pobūdžio, t. y. neištaisė ir šio ieškinio trūkumo nurodyto teismo nutartyje. Ieškovams ieškinio pagrinde nenurodant ir neįrodinėjant prievolės pobūdžio, nei atsakovai gali tinkamai ginti savo teises teisme, nei teismas gali tinkamai išnagrinėti bylą, nes nėra žinomos bylos nagrinėjimo ribos tiek aplinkybių, tiek teisės aktų taikymo apimties prasme. Taigi, ieškovai formuluoja alternatyvius reikalavimus nenurodydami ieškovų daugeto reikalavimo pobūdžio, kuriam iš atsakovų reiškiamas koks reikalavimas, t. y. ieškovų reikalavimas nėra konkretus, ieškovai nenurodo prievolės rūšies, ir kas, kokia apimtimi privalo atsakyti pagal ieškovų reikalavimus. Teismas sprendė, kad ieškovai neištaisė ieškinio dalyko. Be to, ieškovai patikslinto ieškinio 35 punkte nurodo, kad byla nebus vedama per advokatą, tačiau paskutinėje pastraipoje teigia, kad ieškovai yra atstovaujami advokatės ir advokato padėjėjo. Tokie ieškovų teiginiai laikytini prieštaraujantys vieni kitiems.

7.       Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ patyrė 3 630 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašo priteisti jai iš ieškovų. Atsakovė, atstovaujama advokato, rengė atsiliepimus į pateiktą ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, ir patytė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, neviršija įstatymų nustatytos maksimalios sumos, teismas laikė, jog atsakovės reikalavimas priteisti patirtas išlaidas pagrįstas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Ieškovai B. M. ir M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9.       Nurodo, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra visiškai aiškūs, todėl trūkumai buvo tinkamai pašalinti. Teismo nutartis dalyje dėl ieškovo B. M. 1-ojo reikalavimo yra negaliojanti, nes nemotyvuota. Pirmos instancijos teismas paliko šį ieškinio reikalavimą nenagrinėtu, nors šiam reikalavimui nenurodė absoliučiai jokių trūkumų, kadangi šis reikalavimas yra visiškai aiškus, tinkamai ištaisius teismo nurodytus trūkumus. Pirmos instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu tik todėl, kad ieškinio priėmimo metu ieškovai ne nenurodė, o neįrodė ieškinio juridinio pagrindo, kurio ieškovai apskritai neprivalo net nurodyti, jau nekalbant apie įrodymą ieškinio priėmimo metu. Ieškovai turi teisę reikšti atsakovams alternatyvius reikalavimus. Taisydami ieškinio trūkumus ieškovai patikslino tik ieškinio dalyką, nurodydami konkrečius reikalavimus atsakovų daugetui - solidariai (arba kaip alternatyvus reikalavimas - subsidiariai arba pagal atitinkamus laikotarpius, kada atsakovai buvo šilumos tiekėjai ieškovų atžvilgiu) atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą ieškovams M. M. (nuo 201211-26 iki 2013-04-11) ir B. M. (nuo 2010-01-01 iki 2012-11-25 ir nuo 2013-04-12 iki 2021-01-01) buto (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tai reiškia, kad ieškovai pareiškė reikalavimus atsakovų daugetui solidariai arba alternatyviai - subsidiariai, arba alternatyviai - dalinai, nes teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus). Ieškovai nurodė aiškius alternatyvius reikalavimus, kurių esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.

10.       Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą, dėl kurio sprendžia ne ieškovas, pareikšdamas ieškinį ir nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą, o pats teismas, pritaikydamas įstatymą pagal ieškovo nurodytą pagrindą ir nuspręsdamas, ar atsakovai pagal ieškinio pagrindą atsako solidariai arba subsidiariai, arba dalinai, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš ieškovų ne tik nurodyti ieškinio juridinį pagrindą, bet ir šį juridinį pagrindą įrodyti. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytas naujas trūkumas, kad „ieškinio 35 punkte nurodo, kad byla nebus vedama per advokatą, tačiau paskutinėje pastraipoje teigia, kad ieškovai yra atstovaujami advokatės ir advokato padėjėjo, o tokie ieškovų teiginiai laikytini prieštaraujantys vieni kitiems“ nebuvo nurodytas pirmos instancijos teismo 2021m. sausio 20 d. nutartyje apskritai, o teismas nenustatė jokio termino šiam trūkumui pašalinti. Ieškovai nurodytus ieškinio trūkumus pašalino ir (arba) šiuos trūkumus įmanoma pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, kadangi ieškovai aiškiai suformulavo abu ieškinio elementus - ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką.

11.       Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertinę, kad atsakovai ne tik neturi teisės į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet ir pačios išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla, o dalis išlaidų yra akivaizdžiai išpūstos, jei ne suklastotos. Kadangi atsakovo advokatas nurodė išlaidas už 2018-08-08 teismo posėdį, kurio trukmė 1 val. 18 min., šis trukmė apvalinama iki 1 valandos, o maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro - 89,52 Eur, todėl teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė beveik šešis kartus didesnę sumą - 484,00 Eur. Taip pat teismas atsakovo naudai priteisė 726,00 Eur už 8 val. pasirengimą teismo posėdžiui, kuris truko 1 val. 18 min., nors maksimalus rekomenduojamas dydis yra 716,16 Eur, o 8 valandas trunkantis pasiruošimas teismo posėdžiui, kuris trunka 1 val. 18 min., yra laikytinas nepagristu išlaidavimu. Teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė 2 420 Eur (su PVM) už ieškinio ir bylos medžiagos analizę, kliento konsultacijas su byla susijusiais klausimais, atsiliepimo į ieškovų ieškinį rengimą, atsiliepimo pateikimą teisme, nes nėra detalizuotas konkretus konsultacijų laikas, o maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimo parengimą yra 2 238,00 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos yra per didelės ir neprotingos, ypač įvertinus, kad ieškovai yra paprasti vartotojai, kuriuos 2018 metais pro bono atstovavo ieškovų šeimos narys. Byla buvo visiškai nesudėtinga, o atsakovas į bylą pateikė tik nedidelės apimties (6 psl.) atsiliepimą. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, kad atsakovo atstovas pateikė tik asmeninį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pridėdamas advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 2018-08-31 sąskaitą už „teisines paslaugas“ 3 600 Eur sumai ir atsakovo 2018-09-25 atliktą 3 600 Eur mokėjimą už „teisines paslaugas“ advokatų profesinės bendrijai „Motieka ir Audzevičius“, tačiau nepridėjo advokatu profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ pažymos apie kliento atsiskaitymą, nurodant visu pirminiu atsiskaitymą patvirtinančiu dokumentu (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimus, numerius, juose nurodytas sumas ir datas. Į bylą nėra pateikti jokie duomenys kokia suma buvo išmokėta J. J. ir už kurias teisines paslaugas. Atsakovas yra PVM mokėtojas, kurio kodas LT117608314, todėl jo sumokėtas 600,00 Eur PVM mokestis nėra laikytinas jos nuostoliu ir buvo nepagrįstai priteistas, nes atsakovas šią sumą atgavo per PVM užskaitas. Atsakovas nepagrįstai prašo iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas sumokėjo ne advokatui, o juridiniams asmenims - advokatų profesinėms bendrijoms, nors šie juridiniai asmenys nėra ir negali būti teisėti ieškovo atstovai, taip pat šie juridiniai asmenys nėra sumokėję šių lėšų advokatui.

12.       Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai nepatikslino ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo apie šalių daugetus, t. y. nenurodė kokio pobūdžio reikalavimus reiškia ieškovų daugetas bei nenurodė kokio pobūdžio reikalavimus reiškia atsakovų daugetui. Taigi, ieškinio pagrindo ieškovai neištaisė. Ieškovai nenurodo nei prievolės rūšies nei patikslina kas kokia apimtimi privalo atsakyti pagal jų reikalavimus. Visas ieškovų atskirasis skundas yra surašytas remiantis tais pačiais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakęs ir pirmos instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovai iki teismo nustatyto imperatyvaus termino patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino, o tai padarė praleidę aukščiau nurodytą terminą, todėl ieškovų šioje byloje pareikštas ieškinys dar ir dėl to turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Teismas jau trečią kartą nustato pareigą ieškovams ištaisyti vienokius ar kitokius ieškinio trūkumus.

13.       Atmestini, kaip nepagrįsti visi be išimties ieškovų argumentai dėl tariamai per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kaip teisingai nurodė ir pirmos instancijos teismas, UAB „Vilniaus energija“ patyrė 3 630 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Visi be išimties įrodymai, patvirtinantys būtent tokią bylinėjimosi išlaidų sumą, yra byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo atlikti šilumos energijos perskaičiavimą. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“, atstovaujamas advokato, rengė atsiliepimus į pateiktą ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje atstovaujant atsakovą, ir patytė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nes ieškovai teismo nustatytu terminu nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, neviršija įstatymų nustatytos maksimalios sumos, laikytina, jog atsakovo reikalavimas priteisti patirtas išlaidas pagrįstas.

14.       Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje buvo itin aiškiai suformulavęs kokius ieškinio trūkumus turi pašalinti, būtent, „ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, t. y. ieškovai privalo nurodyti ir pagrįsti, kodėl reiškia reikalavimus kaip ieškovų daugetas bei nurodyti ir pagrįsti kodėl reiškiamas reikalavimas atsakovų daugetui bei pagrįsti tiek ieškovų reikalavimų, tiek atsakovų atsakomybės pobūdį (solidari, subsidiari ar dalinė)“, tačiau patikslintu ieškiniu ieškovai ištaiso nustatytus trūkumus tik dalinai, būtent išryškindami tik ieškinio dalyką, tačiau iš patikslinto ieškinio, kaip teisingai ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, ko ieškovai reikalauja iš atsakovų. Ieškinys neatitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir toks trūkumų šalinimas negali būti laikomas tinkamu.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16.       Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sprendė, jog ieškovai nepašalino 2020 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtu. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

17.       CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

18.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, kad jie sutaptų (Nutarties 19 punktas); patikslinti, kuriam iš ieškovų ir kokia apimtimi turėtų būti įvykdytas galimai ieškovams palankus sprendimas (Nutarties 24 punktas); patikslinti, kuris iš atsakovų kokia apimtimi turėtų vykdyti prievolę pagal galimai ieškovams palankų teismo sprendimą (Nutarties 25 punktas); patikslinti laikotarpį, iki kurio turėtų būti atliekamas mokesčio už suvartotą šilumos energiją perskaičiavimas (Nutarties 26 punktas). Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, nurodydami, kad ištaisė teismo nustatytus trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trūkumai nėra ištaisyti, tai yra ieškovai nepatikslino ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo apie šalių daugetus, t. y. nenurodė kokio pobūdžio reikalavimus reiškia ieškovų daugetas bei nenurodė kokio pobūdžio reikalavimus reiškia atsakovų daugetui; ieškovai nurodė ne konkrečius reikalavimus ir reikalavimo pobūdį atsakovų daugetui, bet surašė visus įstatymuose galimus reikalavimus, kokie gali būti pareikšti atsakovų daugetui, t. y. solidariai arba alternatyviai - subsidiariai, arba alternatyviai – dalinai; ieškovai nenurodė ieškovų daugeto reikalavimų pobūdžio; ieškovų reikalavimas nėra konkretus, ieškovai nenurodo prievolės rūšies, ir kas, kokia apimtimi privalo atsakyti pagal ieškovų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-864-855/2021 nurodė, kad atskirajame skunde ieškovai iš dalies ir ištaiso pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus: ieškovai aiškiai nurodo, jog ginčija atsakovų sudarytą susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo sutarties perleidimo iš vieno šilumos tiekėjo, t. y. UAB „Vilniaus energija“ kitam – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, bei susitarimą dėl reikalavimo teisės į skolą ieškovų atžvilgiu perkėlimo, t. y. ieškovai aiškiai suformuluoja ir išgrynina ieškinio dalyką šiuo aspektu, ko nėra pačiame ieškinyje; ieškovai nurodo, kad reikalauja veiksmų atlikimo iš atsakovų solidariai, subsidiariai arba dalinai, t. y. vėlgi, aiškiai nurodo, kad reiškia alternatyvius ieškinio reikalavimus, kiek tai susiję su įpareigojimų atsakovams/atsakovų prievolių pobūdžiu. Iš ieškovų pateikto patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovai ištaisė pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus: patikslino ieškinio dalyką (prašė pripažinti ieškovo B. M. buto (duomenys neskelbtini), šildymo sutarties, sudarytos tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perdavimą UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. kovo 30 d. neteisėtu), nurodė, kuriam iš ieškovų ir kokia apimtimi turėtų būti įvykdytas galimai ieškovams palankus sprendimas ir kuris iš atsakovų kokia apimtimi turėtų vykdyti prievolę pagal galimai ieškovams palankų teismo sprendimą (solidariai (arba kaip alternatyvus reikalavimas - subsidiariai arba pagal atitinkamus laikotarpius, kada atsakovai buvo šilumos tiekėjai ieškovų atžvilgiu), patikslino laikotarpį, iki kurio turėtų būti atliekamas mokesčio už suvartotą šilumos energiją perskaičiavimas (M. M. (nuo 2012-11-26 iki 2013-04-11) ir B. M. (nuo 2010-01-01 iki 2012-11-25 ir nuo 2013-04-12 iki 2021-01-01)).

20.       Aplinkybė, kad ieškovai nurodė daugiau nei vieną prievolės įvykdymo būdą, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie neištaisė ieškinio trūkumų. Ieškovai nurodė, kad reiškia alternatyvius reikalavimus. Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 169-690/2015). Taigi, ieškovai turi teisę reikšti alternatyvius reikalavimus ir jų nurodymas negali būti laikomas netinkamu trūkumų pašalinimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad 2021m. sausio 20 d. nutartyje teismas nenurodė ieškovams, jog ieškinyje yra trūkumas, susijęs su tuo, kad ieškovai netinkamai nurodė ar bylą ves per advokatą, todėl tai negali būti pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, siekdamas užtikrinti ieškovų teisę į teisminę gynybą, daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovų B. M. ir M. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius