Civilinė byla Nr. e2A-483-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00095-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Optimum projektai“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 19 957,74 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė (užsakovė), įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) iš dalies finansuojamą projektą Nr. 05.6.1-APVA-V020-01-0036 „Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ (toliau – Projektas) su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vilniaus BDT“ (ankstesnis pavadinimas – ,,Vilniaus betono demontavimo technika“) (rangove) 2020 m. gegužės 28 d. sudarė rangos darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. G1-135 (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė dėl užterštos teritorijos sutvarkymo rangos darbų. Atsakovė 2020 m. spalio 20 d. raštu informavo ieškovę, kad greta tvarkomos teritorijos lieka apie 330 t naftos produktų ir grunto mišinio – dumblo, kuris nenumatytas tvarkymo plane, nes papildomas atliekų kiekis turi būti identifikuojamas kodu 17 05 05 (išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų).  Atsakovė nurodė, kad, nesutvarkius nurodytų atliekų, nebus įmanoma įgyvendinti Sutarties, ir pažymėjo, jog darbų pokyčiai negalėjo būti numatyti rengiant pasiūlymą. Atsakovė neprisiėmė jų atsiradimo rizikos, todėl paprašė priimti sprendimą – pirkti papildomus darbus. Užsakovė 2020 m. spalio 27 d. rašte nurodė pagal pirkimo sąlygas įsigysianti šias paslaugas: 1) parengti teritoriją valyti; 2) sutrinkti ir perduoti tvarkyti mazutą ir paviršinį vandenį; 3) užterštam gruntui nukasti ir perduoti tvarkyti; 4) švariam gruntui atvežti ir paskleisti; 5) derlingam dirvožemiui atvežti ir paskleisti; 6) apsėti teritoriją žolės mišiniu. Nurodytu raštu ieškovė paprašė

3.       Ieškovė 2022 m. vasario 4 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) privalomąjį nurodymą iki 2022 m. kovo 3 d. pašalinti 121 kub. m pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03) iš žemės sklypo (kadastro Nr. 9410/0001:0380), šias atliekas perduodant atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas ir Inspekcijos surašytą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas). Prie Protokolo pridėtame patikrinimo akte nurodyta, kad užterštos teritorijos tvarkymo darbai atlikti nesilaikant Projekto, nes užterštos teritorijos tvarkymo metu dalis susidariusio naftos produktais užteršto grunto nesutvarkyta, bet perkelta į šalia esantį privataus asmens sklypą. Atlikus naftos produktais užteršto grunto tūrio ir užterštumo matavimus nustatyta, kad užterštos teritorijos tvarkymo metu liko nesutvarkyta 121 kub. m pavojingo naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas – 17 05 03). Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo per trumpiausią įmanomą laiką, bet ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų sutvarkyti pavojingas atliekas. Atsakovė nesutvarkė atliekų. Rangovė, atsakydama į užsakovės pakartotinę pretenziją, nurodė, kad papildomam atliekų kiekiui turėjo būti suteiktas kodas 17 05 05 .

4.       Ieškovė dėl šių atliekų sutvarkymo sudarė paslaugų teikimo viešojo pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Biodegra“. Pastaroji 2022 m. liepos 5–7 d. iš atliekų vietos surinko ir išvežė 377,04 t pavojingų atliekų (atliekos kodas 17 05 03). Išvežus pavojingas atliekas buvo pasirašytas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas ir PVM sąskaita faktūra, kurios suma – 19 957,74 Eur.

5.       Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes, vykdydama Sutartį, nesutvarkė teisės aktų nustatyta tvarka savarankiškai iškastų pavojingų atliekų, jas sukrovė ir paliko privataus asmens žemės sklype. Ieškovė patyrė 19 957,74 Eur nuostolių, nes sumokėjo už darbus trečiajam asmeniui UAB „Biodegra“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 5 123,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad UAB ,,Grota“ 2015 metais parengė ,,Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimą. Potencialaus taršos židinio Nr. 12062, naftos produktais užterštos teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k., tvarkymo planą“. Pagrindinis šios teritorijos tvarkymo tikslas ir uždavinys – sutvarkyti užterštą teritoriją (taršos arealus, kur žemės paviršiuje ir įdaubose ant paviršinio vandens slūgso mazuto sankaupos), sumažinti grunto užterštumo lygį bei užkirsti kelią teršalams pertekėti į Gurnupio upelį. Ieškovė tik po keturių metų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 12 d., pateikė paraišką Projekto finansavimui gauti. Aplinkos ministro 2019  m. rugpjūčio 26 d. įsakymu nuspręsta finansuoti Projektą. 2019 m. rugsėjo 20 d. pasirašyta Projekto finansavimo sutartis. Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. pradėjo viešojo pirkimo procedūras.

8.       Teismas įvertino tvarkymo plano rengėjos UAB ,,Grota“ paaiškinimą, kad per penkerius metus nuo teritorijos tvarkymo plano parengimo, veikiant fizikiniams ir cheminiams procesams, dalis naftos produktų sąlyčio su gruntu vietose absorbavosi ant grunto dalelių ir virto duobių, kuriose slūgsojo naftos produktai, dugno nuosėdomis – naftos produktų ir grunto mišiniu. Dėl to galėjo susidaryti kitos rūšies atliekos. Naujai susidariusioms (ginčo) atliekoms gali būti priskirtas dumblo, kuriame yra pavojingųjų medžiagų, pavojingosios atliekos kodas 17 05 05. 

9.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu priėmė visus atsakovės atliktus darbus ir su atsakove atsiskaitė. Teismas atsižvelgė į Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. raštą, kuriame įvertinti kontrolinių tyrimų rezultatai ir nustatyta, kad tvarkymo plane numatytos teršalų pašalinimo priemonės įvykdytos, taršos židinys visiškai likviduotas, sutvarkyta teritorija atitinka reikalavimus, keliamus II grupės (jautrioms taršai) teritorijoms, taip pat paminėta, jog 330 t užterštų naftos produktų mišinio (dumblo) vis dar laikinai sandėliuojama ant izoliacinės plėvelės netoli tvarkomos teritorijos.

10.       Teismas taip pat įvertino, kad UAB ,,Grota“ parengtoje Naftos produktais užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitoje nustatyta, jog tvarkytos teritorijos naftos produktais užterštas plotas yra išvalytas, tarša likviduota, pavojingos ir nepavojingos atliekos (iš dalies) sutvarkytos. Darbai įvykdyti pagal užterštos teritorijos tvarkymo plano grafiką ir apimtis; iš užterštos teritorijos iškasta apie 330 t naftos produktų mišinio (dumblo). Jis laikinai sandėliuotas (ant izoliacinės plėvelės) netoli sutvarkytos teritorijos. Tvarkymo plane numatytas pašalinti naftos angliavandenilių taršos židinys buvo likviduotas, t. y. potencialią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai kėlusi tarša pašalinta. Jų vietoje paskleistas gruntas atitinka kokybės reikalavimus.

11.       Teismas padarė išvadą, kad sutvarkytoje teritorijoje aplinkos priemonės yra įgyvendintos. Ieškovė žinojo ir sutiko su jai pateiktais paaiškinimais apie papildomai susidariusių (ginčo) atliekų kiekį ir jų susidarymo (atsiradimo) priežastis, nereikalavo šių atliekų sutvarkyti. Inspekcijos 2021 m. gruodžio 17 d. aktas ir 2022 m. vasario 2 d. protokolas pagrindžia ieškovės nepateisinamą neveikimą, susijusį su atliekų neperdavimu atitinkamai įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas.

12.       Teismas nustatė, kad rangovė UAB ,,Biodegra“ pašalino pavojingas atliekas iš žemės sklypo (atliekų kodas 17 05 03). UAB ,,Toksika“ laboratorijoje atliktų tyrimų protokole užfiksuotas atliekų drėgnis – 29 proc. Beveik trečdalį atliekų pagal masę sudarė skystis, tai buvo visai kitos atliekos negu numatytos tvarkymo plane. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai mėginius iš papildomų (ginčo) atliekų masės paėmė 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. jau praėjus daugiau negu metams po šių atliekų iškasimo ir sandėliavimo. Per nurodytą laikotarpį atliekų savybės galėjo pasikeisti, išgaravus skysčiui, joms galėjo būti priskirtas 17 05 03 kodas.

13.       Teismas nustatė, kad sutarties darbų kaina fiksuota ir negali būti keičiama. Sumažėjus ar padidėjus darbų apimčiai išmokama fiksuota sutarties suma; darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie nustatyti tvarkymo plane, priskiriami rangovės atsakomybei ir rizikai. Atsakovė iškasė bei išvežė 26,88 t daugiau atliekų negu nustatyta tvarkymo plane. Tvarkymo plane nustatyta, kokios atliekos turi būti pašalintos sutvarkant taršos šaltinį, t. y. pagal kodus: 17 05 01 ir 17 05 03. Paaiškėjus, kad atsirado papildomų atliekų, galėjo būti sprendžiamas sutarties pakeitimo klausimas.

14.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartį. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nesprendė dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismas vadovavosi tik atsakovės argumentais, bet neįvertino ieškovės argumentų. 

15.2.                      Atliekos, kurių kodas 17 05 05, nesusidarė naujai, bet taršos šaltinyje buvo keletą metų. Atliekų turėtojas identifikuoja atliekas. Užsakovė jas identifikavo, nurodė jų kodą. Teismas neteisingai taikė Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (redakcija galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. spalio 7 d.) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), pripažino atsakovės teisę identifikuoti atliekas. Atsakovė atliekų identifikavimą grindė po to, kai pasibaigė Sutarties vykdymo terminas.

15.3.                      Atsakovė savavališkai visas atliekas, taip pat ir tariamai nurodomą „papildomą“ pavojingų atliekų kiekį, iškasė, transportavo ir susandėliavo ne darbų objekto teritorijoje, t. y. nesuderino su ieškove šių darbų etapų.

15.4.                      Ieškovė neturėjo pareigos finansuoti atsakovę daugiau, negu nustatyta Sutartyje, nes: 1) atliekas, kurias turėjo sutvarkyti atsakovė, ieškovė identifikavo ir jas nurodė viešojo pirkimo dokumentuose; 2) atsakovė nebuvo atliekų turėtoja, jai nekilo pareigos sutvarkyti atliekas. 

15.5.                      Sprendimas neatitinka teisės aktų, kuriuose reglamentuotas atliekų tvarkymas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, prieštarauja logikos dėsniams.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas įvertino šalių procesinius dokumentus, paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė pasirašė galutinį darbų atlikimo aktą, nepateikė pastabų dėl atsakovės atliktų darbų, apmokėjo už atliktus darbus. Atsakovė atliko daugiau darbų (kiekio prasme), bet už juos nereikalavo apmokėti. Atsakovė siekė pakeisti sutartį, gauti papildomą finansavimą, nes taršos šaltinyje rastos naujai susidariusios atliekos. Jų kodas kitoks negu nurodyta techninėje specifikacijoje.

16.2.                      Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nekėlė klausimo, ar atliekos susidarė naujai, ar buvo taršos šaltinyje keletą metų. Tvarkymo plano rengėja UAB „Grota“ patvirtino, kad naujos atliekos galėjo susidaryti per laiką veikiant gamtinės aplinkos faktoriams bei fizikiniams ir cheminiams procesams. Atsakovė laiku, t. y. iki Sutarties vykdymo pabaigos, informavo ieškovę, kad dalis susidariusių atliekų dėl jų savybių nebegali būti priskirtos nei atliekų kodui 17 05 03 (gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų medžiagų), nei atliekų kodui 13 07 01 (mazutas ir dyzelinas). Dėl šių atliekų tvarkymo turėjo būti pakeista Sutartis. Atsakovė 2020 m. spalio 20 d. iš teritorijos išvežė ir atliekų tvarkytojams pridavė beveik 27 t daugiau naftos produktais užteršto grunto negu numatyta tvarkymo plane ir už tai neprašė papildomo finansavimo, nes tai ir nenustatyta Sutarties 6.3 punkte.

16.3.                      Atsakovė bendradarbiavo su ieškove, teikė jai aktualius duomenis, nurodė poreikį prašyti papildomo finansavimo ir keisti Sutartį. Ieškovės įgalioti asmenys lankėsi objekte, žinojo apie naujai susidariusias atliekas. UAB „Grota“ prižiūrėjo atsakovės vykdytus darbus. Ji ataskaitoje  ieškovei nurodė vietą, kur sandėliuoti naujai rastas atliekas. Atsakovė atliko darbus pagal tvarkymo planą, tinkamai įvykdė Sutartį.

16.4.                      Teismas teisingai išanalizavo ir įvertino Sutartį. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą, turėjo įvertinti net ir tokias atliekas, kurios nebuvo numatytos tvarkymo plane.

16.5.                      Atsakovė, vykdydama rangos darbus, aptiko naujai susidariusias atliekas, todėl turėjo pareigą jas identifikuoti ir sutvarkyti taršos šaltinį. Ieškovė apie naujas atliekas žinojo, bet nereikalavo jų sutvarkyti. Teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, ex officio (pagal pareigas) patikrino ir nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

19.       UAB „Grota“ 2015 metais parengė „Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Potencialaus taršos židinio Nr. 12062, naftos produktais užterštos teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k., tvarkymo planą“ (toliau – Tvarkymo planas). Pagrindinis šios teritorijos sutvarkymo tikslas – sutvarkyti užterštą teritoriją, sumažinti grunto užterštumo lygį bei užkirsti kelią teršalams pertekėti į Gurnupio upelį.

20.       Apeliantė 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė paraišką, siekdama gauti finansavimą Tvarkymo planui įgyvendinti.

21.       Aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-495 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ pagal priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“ priimtas sprendimas skirti finansavimą. 2019 m. rugsėjo 20 d. pasirašyta Projekto finansavimo sutartis Nr. 05.6.1-APVA-V-020-01- 0036. 

22.       Apeliantė 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė supaprastintą mažos vertės pirkimą Projektui įgyvendinti, t. y. užterštos teritorijos  sutvarkymo rangos darbams atlikti.

23.       Bylos šalys 2020 m. gegužės 28 d. sudarė Sutartį, kurios 1.1 papunktyje nustatė, kad sutarties dalykas – užterštos teritorijos sutvarkymo darbai. Sutarties vykdymas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, įgyvendinant planuojamą projektą ,,Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Butrimų k. sutvarkymas“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto ,,Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę Nr. 05.6.1-APVA-V-020 ,,Užterštų teritorijų tvarkymas“, Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis. Sutarties 1.4 papunktyje šalys susitarė, kad darbų apimtys nurodytos Sutarties priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“. Techninės specifikacijos 6 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atliekami pagal Tvarkymo planą. Sutartis įsigalioja, kai abi šalys ją pasirašo (Sutarties 5.1 papunktis). Darbai turi būti atlikti per 5 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2020 m. spalio 28 d. (Sutarties 5.5 papunktis).

24.       Atsakovė 2020 m. spalio 20 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, vykdant užterštos teritorijos valymo darbus pagal Tvarkymo planą, paaiškėjo, jog laikui bėgant dalis susidariusių atliekų dėl jų savybių negali būti priskirta nei atliekų kodui 17 05 03 (gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų), nei kodui 13 07 01 (mazutas ir dyzelinis kuras). Per laiką (penkerius metus nuo Tvarkymo plano parengimo) teršalai, priskirti atliekų kodui 13 07 01 (mazutas ir dyzelinis kuras), susimaišė su gruntu ir sudarė dumblą, kuris dėl savo fizinių savybių negali būti priskirtas taršos rūšims, numatytoms Tvarkymo plane. Nurodyti teršalai pagal jų fizinę būseną (naftos produktų ir grunto mišinys, kuris yra per skystas, kad būtų galima vadinti gruntu ir turi per daug grunto priemaišų, kad būtų galima priskirti prie mazuto) yra dumblas, kuris vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo nuostatomis turi būti identifikuojamas kodu 17 05 05 (išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų). Tvarkymo plane nenumatyta, kad, vykdant darbus, susidarys tokios atliekos. Tikėtina, kad nurodytos atliekos susidarė dėl laiko, gamtinių reiškinių ir kitų veiksnių, kurių paveikti negali savivaldybė, nei rangovė. Dėl to, vadovaujantis Sutarties 5.3 papunkčiu, turi būti atliktas Sutarties pakeitimas. Nepašalinus naujos teršalų rūšies (pavojingomis medžiagomis užteršto dumblo), teritorija nebus išvalyta. Atsakovė taip pat nurodė, kad iš užterštos teritorijos išvežė ir pridavė atliekų tvarkytojams 146,88 t naftos produktais užteršto grunto (Tvarkymo plane nurodytas kiekis 72 kub. m arba apie 120 t), t. y. 26,88 t arba 22,4 proc. daugiau negu nurodyta Tvarkymo plane), surinko 17 kub. m skysto naftos produktų mišinio. Tvarkymo plane nurodytos mazuto atliekos 50 kub. m ir 50 t vandens. Atsakovė nerado vandens objekte, todėl darbų pokytis dėl vandens – 100 proc., dėl mazuto – 34 proc. Tvarkomojoje teritorijoje liko apie 330 t (paklaida apie 10 proc.) naftos produktų – užteršto dumblo, kuris nenumatytas Tvarkymo plane. Atsakovė, teikdama pasiūlymą, negalėjo įvertinti tokių darbų pokyčių. Jų atsiradimo rizika tenka ne rangovei, todėl ji prašė apeliantės priimti sprendimą dėl papildomų darbų pirkimo.

25.       Apeliantė 2020 m. spalio 27 d. rašte atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pirkimo sąlygas (Sutarties priedą Nr. 2) įsigijo tokius darbus: 1) teritorijos parengimą valyti; 2) mazuto ir paviršinio vandens surinkimą ir perdavimą tvarkyti; 3) užteršto grunto nukasimą ir perdavimą tvarkyti; 4) švaraus grunto atvežimą ir paskleidimą; 5) derlingo dirvožemio atvežimą ir paskleidimą; 6) teritorijos apsėjimą žolės mišiniu. Apeliantė paprašė atsakovės įvertinti atliktų ir papildomų darbų vertę, pateikti techninę priežiūrą vykdančių ir kontrolinį tyrimą atliekančių specialistų vertinimus dėl papildomų kiekių susidarymo ir naujų teršalų identifikavimo, taip pat pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus iki sutartyje nustatytos datos.

26.       Apeliantė 2020 m. lapkričio 11 d. raštu informavo atsakovę, kad Sutarties įvykdymo terminas pasibaigė, ir paprašė įvertinti atliktų darbų kiekį, vertę bei pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kitus reikalingus dokumentus.

27.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. rašte pakartotinai informavo apeliantę apie atliekas dumblo pavidalu, užterštas naftos produktais, kurioms turėtų būti taikomas 17 05 05 identifikacinis kodas. Atsakovė pasiūlė apeliantei pasirašyti atliekų identifikavimo (atliekos kodo nustatymo) aktą, kuriuo būtų nustatyta, kad atliekoms priskirtinas kodas 17 05 05, ir spręsti papildomo finansavimo klausimą.

28.       Apeliantė 2020 m. gruodžio 22 d. rašte nurodė, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) 2020 m. gruodžio 21 d. raštu informavo, jog išnagrinėjo pateiktas užterštos teritorijos sutvarkymo ataskaitas ir patvirtino, kad Tvarkymo plane numatytos teršalų pašalinimo priemonės yra visiškai įvykdytos. Taip pat Lietuvos geologijos tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad, ataskaitų duomenimis, 330 t užteršto naftos produktais grunto mišinio vis dar laikinai laikoma ant izoliacinės plėvelės netoli tvarkomos teritorijos. Apeliantė paprašė atsakovės įvertinti atliktų darbų kiekį ir vertę, pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus bei kitus reikalingus dokumentus. UAB ,,Grota“ parengtoje kontrolinio tyrimo ataskaitoje nurodytas tik papildomai pašalintas atliekos ,,Grunto ir naftos produktų mišinys“ kiekis – apie 330 t, o atsakovės baigiamojoje ataskaitoje nurodytas ir šios atliekos kodas, tai apeliantė paprašė pateikti naujų atliekų identifikavimo (atliekos kodo nustatymo) aktą, atliekas priskiriant 17 05 05 atliekos kodui. Tai, apeliantės teigimu, būtų padėję išvengti neaiškumų dėl papildomų atliekų kiekio identifikavimo.

29.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. rašte pakartotinai informavo apie naujai susidariusias, Tvarkymo plane nenumatytas atliekas ir pridėjo UAB ,,Toksika“ tyrimų protokolą Nr. 2020-363.

30.       Bylos šalys 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą,  pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atliktų darbų vertė – 33 103,18 Eur. Apeliantė apmokėjo nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė taip pat informavo apeliantę, kad grunto mėginius išsiuntė UAB „Ekometrija“ ir UAB „SDG“, bet atsakymų dar negavo.

31.       UAB „Grota“ 2021 m. sausio 20 d. rašte nurodė, kad naujai susidariusiomis atliekomis gali būti priskirtas dumblo, kuriame yra pavojingų medžiagų, kodas – 17 05 05.

32.       Inspekcija 2022 m. vasario 2 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J22-679/2022. Prie nurodyto Protokolo pridėtas patikrinimo aktas Nr. PA 18-96-21. Akte padarytos tokios išvados: 1) užterštos teritorijos tvarkymo darbai atlikti nesilaikant Tvarkymo plano, nepasiektas pagrindinis teritorijos tvarkymo tikslas. Nustačius, kad pavojingos medžiagos kiekiai neatitinka Tvarkymo plano, vykdytojas privalėjo organizuoti papildomus užterštos teritorijos ekologinius tyrimus, patikslinti Tvarkymo planą ir jį suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu; 2) ataskaitos išvados netinkamos, nes nepasiekti tvarkymo teritorijos tikslai ir uždaviniai. Užterštos teritorijos tvarkymo metu dalis susidariusio naftos produktais užteršto grunto nesutvarkyta, bet perkelta į gretimą privataus asmens sklypą. Taršos židinys nelikviduotas. Lietuvos geologijos tarnyba neturėjo pritarti ataskaitai; 3) atlikus naftos produktais užteršto grunto tūrio ir užterštumo matavimus nustatyta, jog užterštos teritorijos tvarkymo metu liko nesutvarkyta 121 kub. m pavojingo naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03); 4) Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pavojingas atliekas jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius; 5) duoti privalomąjį nurodymą trūkumams pašalinti.

33.       Inspekcija 2022 m. vasario 2 d. privalomuoju nurodymu nurodė apeliantei iki 2022 m. kovo 3 d. pašalinti 121 kub. m pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03) iš žemės sklypo (kadastro Nr. 9410/0001:0380), šias atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę jas tvarkyti.

34.       Apeliantė 2022 m. kovo 24 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei pretenziją „Dėl darbų atlikimo (atliekų sutvarkymo)“. Apeliantė teigė, kad rangovė savo iniciatyva iškasė ne mažiau kaip 121 kub. m pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03), pažeisdama teisės aktus, sandėliavo ir laikė žemės sklype (kadastro Nr. 9410/0001:0380). Apeliantė nurodė, kad gavo privalomąjį nurodymą ir, vadovaudamasi Sutarties 6.3, 2.10 papunkčiais, pareikalavo, kad atsakovė per trumpiausią įmanomą laiką, bet ne vėliau negu 30 kalendorinių dienų, sutvarkytų visas pavojingas atliekas. Apeliantė 2022 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovės, ar ši atsakė į pirmiau nurodytą pretenziją.

35.       Atsakovė 2022 m. liepos 12 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsakymas į pretenziją buvo parengtas kovo mėnesį, bet dėl techninių priežasčių nebuvo išsiųstas, todėl pakartotinai nusiuntė 2022 m. kovo 30 d. atsakymą „Dėl pretenzijos“. Atsakovė nurodė, kad neturi pareigos vykdyti pretenzijoje nurodyto reikalavimo dėl tokių priežasčių: Protokole užfiksuotas pažeidimas atsirado dėl apeliantės neveikimo; atsakovė iki Sutarties vykdymo pabaigos informavo apeliantę apie susidariusias atliekas, kurių tvarkymas nenumatytas Tvarkymo plane; apeliantė parengė pretenziją pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam laikotarpiui (iki 2022 m. kovo 3 d.); atsakovė surinko ir perdavė atliekų tvarkytojams apie 147 t atliekų, kurių kodas 17 05 03; Tvarkymo plane numatyta apie 120 t atliekų; papildomam atliekų kiekiui turėjo būti suteiktas kodas 17 05 05.

36.       Apeliantė ir UAB „Biodegra“ 2022 m. birželio 1 d. sudarė paslaugų teikimo viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo pavojingų atliekų sutvarkymo. UAB „Biodegra“ 2022 m. liepos 5–7 d. iš atliekų vietos surinko ir išvežė 377,04 t pavojingų atliekų (atliekų kodas 17 05 03). Apeliantė ir UAB „Biodegra“ pasirašė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. UAB „Biodegra“ 2022 m. rugsėjo 6 d išrašė apeliantei 19 957,74 Eur PVM sąskaitą faktūrą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

37.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Atliekų tvarkymo taisykles, pripažindamas atsakovės teisę identifikuoti atliekas, nurodyti jų kodą, neatsižvelgė į pasibaigusį sutarties įvykdymo terminą. Atsakovė nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad ji turėjo teisę identifikuoti atliekas.

38.       CPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas;  2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 64 punktas).

39.       Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą.

40.       Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (ATĮ 2 straipsnio 17 dalis). Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (ATĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (ATĮ 13 straipsnis).

41.       Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimai produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomi biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimai, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumai, reikalavimai atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarka (1 punktas).

42.       Įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje (Atliekų tvarkymo taisyklių 74 punktas). 

43.       Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi nurodytas ATĮ ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, daro išvadą, kad apeliantė – atliekų turėtoja, kuriai kilo pareiga identifikuoti atliekas ir jas sutvarkyti. Svarbu tai, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, pastebėjo, kad susidarė nauja atliekų rūšis, kuri nebuvo nurodyta Tvarkymo plane. Dėl to atsakovė turėjo apie tai informuoti apeliantę, o ši – įvertinti jai pateiktus duomenis. 

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, valydama užterštą teritoriją, pastebėjo, kad daliai atliekų negali būti priskirti atliekų kodai 17 05 03 (gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų) ir 13 07 01 (mazutas ir dyzelinis kuras). Atsakovė apie tai informavo apeliantę 2020 m. spalio 20 d. pranešimu, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių naujos rūšies atliekos turėtų būti identifikuotos pagal kitą kodą, t. y. kodą 17 05 05 (išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų). Atsakovė taip pat nurodė, kad atliekas reikia sutvarkyti, nes kitaip teritorija nebus sutvarkyta (šios teismo nutarties 24 punktas). Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus (sąžiningumo, bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo, maksimalių pastangų).

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė turėjo įvykdyti Sutartį iki 2020 m. spalio 28 d. (Sutarties 5.5 papunktis) (šios teismo nutarties 23 punktas). Dėl to apeliantė neteisingai nurodo, kad atsakovė identifikavo atliekas, pasibaigus Sutarties vykdymo terminui. Apeliantė, atsakydama į nurodytą pranešimą, paprašė atsakovės pateikti duomenis apie atliktų ir papildomų darbų vertę, techninę priežiūrą vykdančių ir kontrolinį tyrimą atliekančių specialistų vertinimus dėl papildomo kiekio susidarymo ir naujų teršalų identifikavimo, taip pat pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus iki sutartyje nustatytos datos (šios teismo nutarties 26 punktas). Taigi, apeliantė 2020 m. spalio 27 d. raštu nurodė atsakovei pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų identifikuotos atliekos. Pažymėtina, kad tuo metu iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos buvo likusi viena diena (t. y. iki 2020 m. spalio 28 d.).

46.       Atsakovė kartu su 2020 m. gruodžio 30 d. raštu apeliantei pateikė UAB ,,Toksika“ grunto tyrimų protokolą, kuriame be kitų duomenų nustatytas ir atliekų drėgnis – 29,03 proc. UAB „Grota“ 2021 m. sausio 20 d. rašte nurodė, kad naujai susidariusioms atliekoms galėtų būti priskirtas kodas 17 05 05 (šios teismo nutarties 31 punktas). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė siekė sutvarkyti teritoriją pagal Tvarkymo planą ir vykdė apeliantės nurodymą pateikti duomenis, kurie būtų pagrindas identifikuoti naujai susidariusias atliekas. Dėl to apeliantės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės identifikuoti atliekų, jas identifikavo tik atlikusi darbus, atmestini kaip nepagrįsti. 

47.       Apeliantė teigia, kad atliekos (kodas 17 05 05) nesusidarė naujai, bet taršos šaltinyje buvo keletą metų. Ji neturėjo pareigos finansuoti atsakovę daugiau, negu nustatyta Sutartyje, nes apeliantė identifikavo atliekas ir jas nurodė viešojo pirkimo dokumentuose. Atsakovė nurodo, kad dėl aplinkos veiksnių susidarė naujos atliekos, kurios nebuvo nurodytos Tvarkymo plane.

48.       Sutarties 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad darbų kaina yra fiksuota ir Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiama. Sumažėjus ar padidėjus darbų apimčiai bus išmokama fiksuota Sutarties suma. Darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie nustatyti Tvarkymo plane, priskiriami rangovo atsakomybei ir rizikai. Sutarties 3 priede Tvarkymo plane nustatyta, kad, tvarkant taršos šaltinį, turi būti pašalintos atliekos, kurių kodai – 17 05 01 ir 17 05 03.

49.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė iškasė ir išvežė 26,88 t daugiau atliekų negu numatyta Tvarkymo plane. Už atliktus darbus jai buvo sumokėta Sutarties 6.1 papunktyje nustatyta kaina – 33 103,18 Eur, t. y. atsakovei nebuvo sumokėta už padidėjusią darbų apimtį (Sutarties 6.3 papunktis). Paaiškėjus, kad taršos šaltinyje yra atliekų, kurioms nepriskirtini kodai 17 05 01 ir 17 05 03, atsakovė pagrįstai iškėlė papildomo finansavimo klausimą. Atsakovė, teikdama pasiūlymą, negalėjo numatyti, kad taršos šaltinyje taip pat yra kitos rūšies atliekų (dumblo, kuriame yra pavojingų medžiagų), kurios taip pat turės būti sutvarkytos. Kitos rūšies atliekų tvarkymas yra iš esmės kitokie darbai, kurių neapima Sutartis ir kurių rangovė negalėjo numatyti sudarydama Sutartį.

50.       UAB „Grota“ parengė tvarkymo planą 2015 metais. Per penkerius metus dalis teršalų, priskirtų atliekų kodui 13 07 01, susimaišė su gruntu ir sudarė dumblą (Lietuvos geologijos tarnybos 2020 m. gruodžio 21 d. raštas; UAB „Grota“ 2021 m. sausio 20 d. raštas; UAB ,,Toksika“ grunto tyrimų protokolas). Akcentuotina tai, kad apeliantė apie naujai susidariusias atliekas sužinojo, gavusi atsakovės 2020 m. spalio 20 d. pranešimą, bet pati, kaip atliekų turėtoja, nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų patikslinta jų identifikacija. Apeliantė žinojo, kad atliekos laikomos gretimame sklype. Tik gavusi Inspekcijos privalomąjį nurodymą, ji beveik po pusantrų metų (2022 m. kovo 24 d.) pradėjo teigti, kad buvo teisingai identifikavusi atliekas ir tai nurodžiusi viešųjų pirkimų dokumentuose.

51.       Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos šalių pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su atliekų identifikavimu. Aplinkos apsaugos departamento užsakymu atliktuose tyrimuose nustatytas papildomų (ginčo) atliekų užimamas plotas ir užterštumas naftos angliavandeniliais, kitos atliekų savybės nebuvo tirtos.

52.       UAB ,,Toksika“ tyrimų protokole įvertintos grunto, kuriame yra pavojingų atliekų, sudėtis ir savybės (atliekų drėgnis – 29,03 proc., nuostoliai degant – 5.85 proc., sausas likutis – 70,97 proc., bendra organinė anglis – 3,51 proc., pelenų kiekis – 91 proc.).

53.       Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. gruodžio 21 d. rašte nurodė, kad 2015 m. preliminaraus ekogeologinio tyrimo metu žemės paviršiuje esančios duobėse aptiktos mazuto sankaupos bei neleistina grunto tarša naftos produktais, o detalaus ekogeologinio tyrimo metu nustatyta, kad 0,2 m storio mazuto sankaupos (bendras naftos produktų kiekis grunto–mazuto mišinyje siekė 280–550 g/kg) išplitusios dviejuose apie 100 kv. m ir apie 260 kv. m plotuose ir sudarė apie 72 kub. m, o ant vandens paviršiuje plūduriuojantis mazutas sudarė dar apie 50 kub. m. Tvarkymo plane numatyta nusiurbti 100 t naftos produkto – vandens mišinio, plūduriuojančio duobėse esančio vandens paviršiuje, ir pašalinti apie 72 kub. m (apie 136,8 t) naftos produktais neleistinai užteršto grunto. Atsakovė iškasė ir 2020 m. spalio 5, 6 d. į UAB „Biocentras“ Vilniaus aikštelę, esančią V. A. Graičiūno g. 10, perdavė 146,88 t naftos produktais pavojingai užteršto grunto. Į talpas susiurbė tik 17 kub. m mazuto ir 2020 m. gruodžio 18 d. 18,52 t. mazuto ir dyzelinio kuro mišinio atsakovė perdavė UAB „Toksika“. Dalis penkerius metus ant vandens plūduriavusio mazuto nudumblėjo ir susigėrė į gruntą, todėl valant tokių duobių dugną ir sieneles, papildomai iškasta 330 t užteršto naftos produktais grunto mišinio (dumblo), kuris laikinai sandėliuotas už tvarkomos teritorijos ribų (gretimame sklype).

54.       UAB „Grota“ 2021 m. sausio 20 d. rašte nurodė, kad tikėtina, jog per penkerius metus, veikiant fizikiniams ir cheminiams procesams, dalis naftos produktų, sąlyčio su gruntu vietose, absorbavosi ant grunto dalelių ir virto duobių, kuriose slūgsojo naftos produktai, dugno nuosėdomis – naftos produktų ir grunto mišiniu. Dėl to galėjo susidaryti kitos rūšies atliekos. Joms gali būti priskirtas dumblo, kuriame yra pavojingųjų medžiagų, pavojingosios atliekos kodas 17 05 05.

55.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė ginčo atliekų mėginius 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus daugiau negu vieneriems metams po grunto iškasimo. Dėl oro sąlygų, kitų aplinkos faktorių, taip pat ir pasikeitusios atliekų buvimo vietos (atliekos penkerius metus buvo taršos šaltinyje, atsakovė jas iškasė ir sandėliavo gretimame sklype ant plėvės, kad būtų apsaugotas gruntas) jų savybės galėjo pasikeisti – drėgmė galėjo išgaruoti ir dėl to atliekos vėl galėjo būti identifikuotos pagal 17 05 03 kodą.

56.       Pirmiau nustatyta, kad apeliantė, žinodama apie papildomas atliekas, sandėliuojamas gretimame sklype, priėmė atsakovės atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, nereikalavo jų sutvarkyti, bet sumokėjo už atliktus darbus (šios teismo nutarties 30 punktas). Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad apeliantė tokiais veiksmais ginčo atliekų sutvarkymo darbus faktiškai įvertino kaip neįeinančius į Sutarties apimtį.

57.       Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės argumentais, bet neįvertino apeliantės argumentų, yra nepagrįstas. Iš apskųsto sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino apeliantės argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su apeliantės argumentais ir kodėl pritaria atsakovės argumentams. Aplinkybė, kad apskųstame sprendime aplinkybės ir įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nepagrindžia apskųsto sprendimo neteisėtumo ir nereiškia, jog teismas vadovavosi tik atsakovės argumentais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas kitaip įvertinti byloje esančius įrodymus, taip pat ir atsakovės veiksmus negu tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, įvertino įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 ir 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl nurodytų išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

60.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytas civilinėse bylose priteistinas užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis (Rekomendacijų 1 punktas). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

61.       Teismas atmetė ieškovės apeliacinį skundą, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

63.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 metų trečią ketvirtį. 2024 metų pirmą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 161 Eur. Dėl to maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą suma – 2 809,30 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis).

64.       Teisėjų kolegija atsižvelgia atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, ginčo sumos dydį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir padaro išvadą, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas. Dėl to jai iš apeliantės priteisiamos 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus BDT“ (juridinio asmens kodas 125722762) iš ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 18871393933) 1 730,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.