Civilinė byla Nr. 2-1931/2014

                            Proceso Nr. 2-56-3-00519-2011-5.

Procesinio sprendimo kategorija 119.5.           

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Sparta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1856-264/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Sparta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ dėl nuostolių priteisimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Sparta“ 2011-04-13 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 4-6), kurį 2014-04-24 patikslinęs (t. 2, b. l. 2-6) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 131 910,68 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Į 2014-08-14 teismo posėdį ieškovo atstovas advokatas A. Suslavičius neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą ieškovo atstovui buvo pranešta tinkamai – 2014-06-18 teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 25-27). Atsakovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-08-14 nutartimi (t. 2, b. l. 42-43) ieškovo AB „Sparta“ ieškinį atsakovui UAB „Aviacijos paslaugų centras“ dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgą laiką, ieškinys joje paduotas dar 2011-04-13. 2014-08-14 teismo posėdžio, į kurį neatvyko ieškovo atstovas, data su šalių atstovais buvo suderinta. Iki teismo posėdžio pradžios iš ieškovo nei duomenų apie jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nei prašymų nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant arba atidėti šį posėdį   negauta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.  Konstatavęs CPK 7 straipsnyje nurodytos šalies pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu pažeidimą ir nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, taip pat CPK 8 straipsnyje įtvirtinto bendradarbiavimo  su kita šalimi bei teismu principo pažeidimą, teismas paliko ieškinį nenagrinėtu.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB „Sparta“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 46-47) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-08-14 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.  Teismas negalėjo patikslinto ieškinio palikti nenagrinėtu, kadangi atsakovas 2014-05-15 atsiliepime į šį patikslintą ieškinį išdėstė prašymą priimti sprendimą už akių. 

2. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie savo neatvykimo priežastis. Telefoninių skambučių išrašai patvirtina, kad posėdžio dienos rytą apie 8.00 val. ieškovo atstovas advokatas telefonu paskambino į Kauno apygardos teismo civilinių bylų raštinę ir paprašė teisėjos A. B. sekretorės telefono numerio. Gavęs šį telefono numerį, atstovas dar iki teismo posėdžio pradžios pranešė teismo posėdžių sekretorei, kad pakeliui iš Vilniaus į Kauną sugedo advokato A. Suslavičiaus automobilis, todėl šis nespės laiku atvykti į posėdį, taigi telefonu paprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Sekretorei nurodė ir dienas, kuriomis negalėtų dalyvauti kitame teismo posėdyje. Jokių kitų būdų (faksu, elektoriniu paštu ar raštu)  fiziškai negalėjo teismui tuo metu pranešti.

3. Ieškovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Byla ilgai nagrinėjama ne dėl ieškovo kaltės, o dėl teismų padarytų procesinių teisės normų pažeidimų, kas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-641/2013.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Aviacijos paslaugų centras“ neteikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys, jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas 2014-09-24 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų – pokalbių išklotinių bei Kauno apygardos teismo kontaktų suvestinės, prijungimo.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus teiktinų papildomų įrodymų sąsajumą su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta naujų įrodymų pateikimo į bylą po skundžiamo procesinio teismo sprendimo priėmimo būtinybę ir prijungia pokalbių išklotines bei Kauno apygardos teismo kontaktinių telefonų suvestinę. Minėti įrodymai skirti pagrįsti skundo teiginiams jog ieškovo advokatas skambino į  Kauno apygardos teismą (raštinę bei teisėjos sekretorei) iki paskirto teismo posėdžio pradžios, o juos pateikti kartu su atskiruoju skundu (2014-08-26) objektyviai nebuvo galima dėl ryšio operatoriaus Tele2 nustatytų informavimo taisyklių.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumo

Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalyje nuostatą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą.

Iš bylos nustatyta, kad ieškovo AB „Sparta“ atstovas advokatas A. Suslavičius 2014-06-18 parengiamajame teismo posėdyje pasirašytinai buvo informuotas apie būsimo teismo posėdžio datą ir laiką – 2014-08-14,  9.00 val. Šis teismo posėdis, kaip matyti iš informacinės pažymos, prasidėjo 9 val. 12 min. (t. 2, b. l. 40-41), į posėdį ieškovo atstovas neatvyko ir jokių rašytinių prašymų ar paaiškinimų teismui nepateikė. Tačiau informacinės pažymos turinys bei apelianto pateikti su atskiruoju skundu rašytiniai įrodymai patvirtina skundo teiginius, jog iki šio teismo posėdžio pradžios ieškovo atstovas savo neatvykimo į jį priežastis žodžiu nurodė telefonu, t. y. kad ieškovo atstovas atvykti negali dėl įvykusio automobilio gedimo kelyje. Teismas informavo apie tai ir atsakovą, bei, išsiaiškinęs pastarojo nuomonę dėl galimybės nagrinėti bylą neatvykus ieškovo atstovui, nutarė tenkinti atsakovo prašymą ir ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovui nepateikus neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų.

Teismas skundžiamoje nutartyje cituoja Civilinio proceso įstatymo nuostatas, įpareigojančias proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas neteisingai įvertino bylą inicijavusios šalies atstovo neatvykimą į teismo posėdį, dėl ko ginčo nesama, kaip nesąžiningą naudojimąsi procesu ar atsisakymą bendradarbiauti. Visos civilinį procesą reglamentuojančios normos, įskaitant ir CPK 246 straipsnio 1 dalį, numatančią ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties padarinius, turi būti aiškinamos ne formaliai, bet ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtu, iš esmės rėmėsi vienintele aplinkybe, kad byloje nėra pateikta ieškovo atstovo rašytinio prašymo bylos nagrinėjimą atidėti arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi informavimo žodžiu faktas buvo pripažįstamas, tiesiogiai susiedamas rašytino dokumento (prašymo) nebuvimą su užsitęsusiu bylos procesu. Tačiau tokiai išvadai padaryti byloje nėra jokių faktinių duomenų, o įgyvendinti CPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimą (iki posėdžio pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus bei prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant) esant tokiai neatvykimo priežasčiai nebuvo objektyvių galimybių. Būdamas kelyje ir turėdamas pasirūpinti automobilio gedimo pašalinimu, ieškovo atstovas, iki teismo posėdžio likus truputį daugiau nei valandai, objektyviai negalėjo pateikti rašytinio prašymo atidėti teismo posėdį bei pateikti įrodymus apie situaciją, trukdančią jam tinkamai įgyvendinti savo procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje. Nors įrodymų apie automobilio gedimą apelianto atstovas nepateikė ir su atskiruoju skundu, tačiau ir priešingų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę ar leidžiančių pagrįstai abejoti apelianto atstovo žodiniais paaiškinimais apie neatvykimo priežastis, nesama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinga bei protinga visais atvejais reikalauti vien tik rašytinės formos prašymo, siekiant atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti šaliai nedalyvaujant, nes akivaizdu, kad galimos įvairios nenumatytos situacijos, kai pateikti rašytinį procesinį dokumentą iki teismo posėdžio pradžios nebus galimybės.  Apeliantas bendradarbiavimo pareigos, žodžiu pranešęs apie negalėjimą laiku atvykti į posėdį, nepažeidė (CPK 8 str.).  

Nesama ir jokių duomenų, kad ieškovas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis šios bylos proceso eigoje būtų naudojęsis netinkamai ar jomis piktnaudžiavęs, kliudęs greitam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui (CPK 7 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad byla yra nagrinėjama ilgą laiką, todėl šioje situacijoje aktualus proceso operatyvumas. Tačiau, kita vertus, sutiktina su apelianto pozicija, kad ne dėl jo kaltės byla yra nagrinėjama nuo 2011 metų. Iš byloje esančių apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų (t. 1, b. l. 161-169, 183-189) matyti, kad apelianto ieškinio nagrinėjimas ne kartą buvo grąžintas žemesnės instancijos teismui dėl procesinių teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino apeliacinės instancijos teismui, o šis priėmęs nutartį, grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui). Vadinasi, nenustačius byloje duomenų, kad apelianto atstovas byloje iki tol veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo procesu, įtakojo proceso trukmę, faktas dėl užsitęsusio ilgo proceso negalėjo būti laikoma pakankama aplinkybe, pateisinančia ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymą. Ieškinį palikti nenagrinėtą, apelianto atstovui neatvykus į teismo posėdį, teismas turėtų tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog šalis yra pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Vienkartinis neatvykimas dėl objektyvių priežasčių savaime nelaikytinas piktnaudžiavimu. Šioje situacijoje, palikus ieškinį nenagrinėtą, apeliantas privalėtų iš naujo su ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai būtų priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos ir byla ne kartą grąžinta nagrinėti iš naujo. Tai dar labiau didintų ginčo išsprendimo trukmę, proceso dalyvių ir teismo išlaidas, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Toks bylos faktinių aplinkybių vertinimas ir procesinis sprendimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-24 nutartis c. b. Nr. 2-756/2012), kad teisingumas turi būti vykdomas laikantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Kauno apygardos teismo 2014-08-14 nutartis, kuria apelianto ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti. Šia motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjos                Audronė Jarackaitė

              Dalia Kačinskienė

              Dalia Višinskienė