Civilinė byla Nr. 3K-3-391/2008

Procesinio sprendimo kategorija 34.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas J. Ž. pareiškimu prašė teismo pratęsti terminą kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą dėl senelio Č. Ž., mirusio 1998 m. vasario 2 d., palikimo, kurį sudaro 2,10 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir piniginis indėlis bei atkuriamosios santaupos už turėtą piniginį indėlį, paveldėjimo.

Pareiškime nurodyta, kad po senelio mirties pareiškėjas apie atsiradusį palikimą nežinojo. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 4 d. pažymos jis sužinojo tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. sprendimu Č. Ž. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 2,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė taip pat nežinojęs, kad palikimą po Č. Ž. mirties priėmė jo sutuoktinė ir pareiškėjo močiutė S. Ž., nes su ja nebendrauja. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis, dėl to negalėjo suvokti palikimo priėmimo teisinių pasekmių. Baigęs vidurinę mokyklą pareiškėjas mokėsi VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, kurį baigė 2005 m., ir nuo 2006 m. atliko karinę tarnybą, iš kurios į atsargą išleistas 2007 m. sausio 4 d. Nuo šios datos, kaip nurodo pareiškėjas, jis pradėjo dirbti ir rūpintis palikimu. Pareiškėjo teigimu, terminą jam tenkančiai palikimo pagal įstatymą daliai priimti jis praleido dėl svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo anksčiau priimti palikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo J. Ž. pareiškimas netenkintas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. Ž. gimė 1985 m. rugsėjo 27 d., jo tėvas M. Ž. mirė 1996 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjo seneliai – suinteresuotas asmuo S. Ž. ir Č. Ž. (miręs 1998 m. vasario 2 d.). Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso (toliau - CK) atitinkamos redakcijos paveldėjimą reglamentavusios normos, dėl to teismas ginčo teisiniams santykiams taikė 1964 m. CK, pagal kurio 587 straipsnio 2 ir 3 dalis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo palikimą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas per šešių mėnesių terminą palikimo nepriėmė. CK 588 straipsnyje nustatyta, kad prailginti terminą palikimui priimti gali teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikėjo mirties momentu pareiškėjui buvo sukakę 12 metų, jo motina, kaip įstatyminė atstovė, neatliko palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjas pilnametystės sulaukė 2003 m. rugsėjo 27 d., tačiau nuo to laiko nebuvo jokių aplinkybių, pateisinančių palikimo nepriėmimą, išskyrus 2006 m. sausio 11 d. – 2007 m. sausio 11 d. atliktą privalomąją pradinę karo tarnybą. Nei pareiškėjo mokymasis, nei darbas nuo 2004 m. birželio 8 d. nekliudė pareiškėjui domėtis palikimu ir kreiptis dėl jo priėmimo. Teismas nepripažino nurodytų priežasčių svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimo laikotarpį. Teismas pareiškėjo elgesį, jam kreipusis dėl termino palikimui priimti prailginimo tik po to, kai jis sužinojo apie atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą, įvertino neatitinkančiu atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijų. Suinteresuotam asmeniui S. Ž. 2000 m. gegužės 23 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į paveldimą turtą, šį turtą ji valdo ir naudojasi. Nurodyto paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjas neginčija. Teismas darė išvadą, kad termino palikimui priimti prailginimas turėtų neigiamų pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgyvendino teisės priimti palikimą nuo jo atsiradimo dienos, o nurodomos priežastys nepateisina viso laikotarpio, per kurį pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pasibaigus įstatymo nustatytam šešių mėnesių terminui, per kurį pareiškėjas turėjo priimti palikimą, jis devynerius metus, iš jų – ketverius, sulaukęs pilnametystės, iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldėti. Tai, jog, pareiškėjo teigimu, jis nežinojo apie atsiradusį po palikėjo mirties turtą – žemės sklypą, nepateisina termino palikimui priimti praleidimo. Suinteresuotas asmuo S. Ž. vienintelė priėmė visą palikimą, taigi ir turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad turėdamas apsisprendimo laisvę pareiškėjas nepareiškė noro įstatymo nustatytu laiku ir tvarka priimti palikimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas J. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pratęsti terminą kreiptis į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą dėl senelio Č. Ž., mirusio 1998 m. vasario 2 d., palikimo priėmimo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Suinteresuotas asmuo S. Ž. nuslėpė nuo pareiškėjo apie jam priklausančią palikimo dalį, o pareiškėjas, palikimo atsiradimo dieną būdamas nepilnametis, neturėjo supratimo apie paveldimą turtą ir neturėjo procesinio veiksnumo (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad termino atnaujinimas prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumui, tačiau šis argumentas neatitinka CPK 2 straipsnio nuostatų, jog vienas civilinio proceso tikslų - ginti pažeistas asmenų materialines subjektines teises.

2. Kasatoriaus teigimu, jis, sužinojęs apie palikimo buvimą, nedelsdamas 2007 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu. Teismai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nežinojo apie palikimo sudėtyje atsiradusį turtą po palikėjo mirties. Pareiškėjas domėjosi palikimu ir, sužinojęs apie palikimą sudariusį turtą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti teisę į palikimo priėmimą.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo kasaciniame skunde keliami praleisto termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kuriuos sprendžia bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, atsirado 1998 m. vasario 2 d. mirus pareiškėjo seneliui Č. Ž. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi palikimas atsirado galiojant 1964 m. atitinkamos redakcijos CK, tai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje paveldėjimo teisiniams santykiams pagrįstai taikė 1964 m. atitinkamos redakcijos CK normas, reglamentavusias termino palikimui priimti prailginimą.

Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per šešis mėnesius asmeniui šis terminas gali būti prailgintas teismo, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas buvo nepilnametis, pilnamečiu tapo 2003 m. rugsėjo 27 d. Dėl pareiškėjo vardu palikimo priėmimo nesikreipė jo atstovė pagal įstatymą – motina J. Ž. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo tik 2007 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po dienos, kada pareiškėjas sulaukė pilnametystės. Iki nurodytos dienos nei pareiškėjo įstatyminė atstovė, nei jis pats, nors ir suvokė apie teisę į palikimo priėmimą, tačiau šios teisės neįgyvendino. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą termino praleidimo laikotarpį. Byloje pareiškėjas pripažino, kad jis pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kada sužinojo, jog palikimo sudėtyje buvusi turtinė teisė į žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą buvo įgyvendinta Vilniaus apskrities viršininko administracijai 1999 m. birželio 10 d. priėmus sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą mirusiajam Č. Ž.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Jei po palikėjo mirties jo vardu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis pagausinęs palikimą turto atsiradimas, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Tokia aplinkybė nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada atsiranda papildomai turto, įeinančio į palikimo sudėtį, asmuo faktiškai išreiškia savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo, tačiau, kaip nurodyta, palikimo dalį priimti draudžia įstatymas.

Įvertinusi byloje priimtų pareiškėjo skundžiamų teismų nutarčių motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taip pat kasacinio skundo argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai atsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo kriterijus ir pagrįstai nepratęsė termino palikimui priimti, nes byloje nenustatyta svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Todėl byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, yra teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Zigmas Levickis                           

Gražina Davidonienė                           

Aloyzas Marčiulionis