Administracinė byla Nr. eA-4010-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pritarė 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktui Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jame pateiktoms išvadoms.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė skundą teismui, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. O3-277, kuriuo patvirtino UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2018 m. kovo 22 d. rezoliucija pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“  2018 m. liepos 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui (teisme gautas 2018 m. liepos 16 d.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. eA-4010-525/2018 sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277 galiojimą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šio prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teikimas yra nulemtas naujai paaiškėjusių aplinkybių (naujų teisminių procesų, naujų reikalavimų, naujų teismų sprendimų), kurios patvirtina, kad egzistuoja pagrįstos ir nenuginčijamos aplinkybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2. Patenkinus Bendrovės apeliacinį skundą bei priėmus jai palankų sprendimą, toks skundžiamo Nutarimo panaikinimas savaime neatkurtų iki jo priėmimo buvusios padėties. Be to, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atsitaisoma didelė žala ir dėl to šioje byloje reikalinga laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

3. Skundo III dalyje, o taip pat Bendrovės apeliacinio skundo IV dalyje išdėstyti argumentai bei byloje esantys įrodymai neabejotinai pagrindžia prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundžiamo Nutarimo neteisėtumą.

4. Priimdama skundžiamą Nutarimą bei juo patvirtindama Patikrinimo aktą, Komisija, be kita ko, rėmėsi ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-17/2015 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir KT nutarimas) bei Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. pranešimu Nr. 5S-3/2015 „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-507-552/2018 panaikino KT nutarimą (būtent dėl netinkamos geografinės rinkos apibrėžimo ir neįrodytos žalos vartotojams), kurio pagrindu buvo priimti Patikrinimo aktas bei skundžiamas Nutarimas. Tai sudaro pagrindą teigti, kad Nutarimas bei Patikrinimo aktas negali būti laikomi teisėtais, nes individualaus pobūdžio teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, yra pripažintas negaliojančiu ir nepagrįstu.

5. Skundžiamu Nutarimu patvirtinus Patikrinimo aktą iš esmės yra nepagrįstai konstatuojamas Bendrovės vykdomos veiklos tariamas pažeidimas, t. y. tai, kad Bendrovė tariamai nepagrįstai gavo daugiau nei (duomenys neskelbtini) eurų pajamų iš vykdomų reguliuojamų veiklų 2012 m. – 2014 m. laikotarpiu. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir skundžiamo Nutarimo galiojimo nesustabdžius, egzistuoja itin didelė ir reali grėsmė, kad nurodytos milžiniškos sumos, net nelaukiant teismo sprendimo šioje byloje dėl Nutarimo teisėtumo, yra siekiamos išieškoti ar atimti iš Bendrovės.

6. Šiai dienai Komisija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba jau ėmėsi nepagrįstų teisinių veiksmų, kurių pagrindas yra šiai dienai galiojantis bei nesustabdytas skundžiamas Nutarimas, t. y. prieš Bendrovę buvo pradėti nauji procesai, kurie yra grindžiami akivaizdžiai neteisėtomis Patikrinimo akto išvadomis. Pareiškėjas buvo priverstas skųsti institucijų veiksmus ir patyrė nepagrįstų papildomų kaštų gindamas savo teises ir interesus. Bendrovė, nesutikdama su išvestiniais Komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais, juos skundė teismui (administracinių bylų teisminių procesų Nr. 3-61-3-04457-2016-2, Nr. 3-61-3-00068-2017-7, Nr. 3-61-3-04633-2016-8, Nr. 3-61-3-01315-2017-3). Nurodytos bylos yra sustabdytos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukeltų papildomų apsunkinimų ar kitaip nepažeistų trečiųjų asmenų interesų, dalyvaujančių nurodytose bylose.

7. Aplinkybę, jog yra imamasi aktyvių veiksmų prieš Bendrovę siekiant išieškoti nurodytą daugiau nei (duomenys neskelbtini) eurų sumą, patvirtino ir pati Komisija 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-318, kuriuo remiantis Bendrovei jau nustatant nuo 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusią šilumos kainą, buvo įvertinta daugiau nei (duomenys neskelbtini) eurų tariamai nepagrįstai gautų pajamų ir vartotojams sugrąžinta apie (duomenys neskelbtini) eurų, nors akivaizdu, kad Patikrinimo akto išvados yra nepagrįstos ir niekinės, o apskaičiuota (duomenys neskelbtini) eurų suma yra nepagrįsta. Komisija inicijuoja naujus procesus, kurie tikėtina bus grįsti neteisėtomis Patikrinimo akto išvadomis. Komisija retrospektyviai perskaičiavo (sumažino) Bendrovės II šilumos bazinę kainą ir karšto vandens dedamąsias, galiojusias 2011 m. – 2016 m. Kaip rodo praktika, Komisija siekia Patikrinimo akto pagrindu, nors jis ir apskųstas, priimti kuo daugiau sprendimų, kad Bendrovei būtų kuo sunkiau atstatyti viską į pradinę padėtį. Vilniaus miesto savivaldybė ir akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ reiškia nepagrįstus ieškinius pareiškėjui ir reikalauja grąžinti Patikrinimo aktu (2012–2014 m. laikotarpis) apskaičiuotų ir ateityje Komisijos numatomų apskaičiuoti (Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. O3E-132 perskaičiuojant II šilumos bazinę kainą už 2011–2016 m. laikotarpį) neva nepagrįstai gautų pajamų. Nesustabdžius Nutarimo ir Patikrinimo akto išvadų galiojimo, jų pagrindu vykdant tolimesnius II bazinės kainos galiojimo metu neva gautų papildomų pajamų skaičiavimus, šių duomenų perdavimas Vilniaus miesto savivaldybei ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turi aiškų tikslą – padidinti Vilniaus miesto savivaldybės ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priešieškinio reikalavimus dėl tariamai Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens vartotojų patirtos žalos atlyginimo, kurie Bendrovės ir jį valdančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra pareikšti Stokholmo arbitraže. Tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudoja Komisijos nepagrįstus skaičiavimus, išvadas kituose teisminiuose procesuose, viešai pripažįsta ir patys subjektai bei Komisija.

8. Naujus nepagrįstus teisminius procesus, pagrįstus neteisėtomis Patikrinimo akto išvadomis, inicijuoja ir atskiri šilumos vartotojai. Papildomų būsimų teisminių procesų iniciavimą patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2017 m. viešai ragina prisijungti Vilniaus miesto gyventojus ir verslą prie ieškinio, kurio vienas iš reikalavimų būtų sugrąžinti neva nepagrįstai į šilumos kainas įtrauktą (duomenys neskelbtini) Eur sumą.

9. Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai akcentuojama, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Nagrinėjamu atveju Komisija skundžiamu Nutarimu iš esmės nepagrįstai konstatavo pareiškėjo reguliuojamos veiklos pažeidimus. Patikrinimo akto išvados tapo oficialia pozicija, kaltinimu, kad Bendrovės vykdoma veikla neatitiko teisės aktų reikalavimų, apie tai nuolat skelbiama viešojoje erdvėje. Visuomenėje jau yra nepagrįstai suformuotas išankstinis neigiamas nusistatymas prieš Bendrovę ir jos darbuotojus, o atsisakymas sustabdyti skundžiamo Nutarimo galiojimą tik dar labiau prisideda prie neigiamos apie Bendrovę viešosios nuomonės formavimo, kas taip pat sukelia nepataisomą žalą Bendrovės reputacijai. Tokiais veiksmais padarytos žalos Bendrovės reputacijai atitaisymas yra neįmanomas.

10. Siekdamas gintis nuo neteisėtų ir ateityje būsimų nepagrįstų procesų (nacionaliniuose teismuose ar Stokholmo arbitraže), pareiškėjas patiria jau dabar ir tikrai patirs ateityje papildomus nepagrįstus kaštus ir žalą. Be to, remiantis neteisėtomis Patikrinimo akto išvadomis, Komisija gali atlikti ir savo naujausius skaičiavimus po 2018 m. balandžio 27 d. nutarimų priėmimo, kas dar labiau padidintų nepagrįstų teisminių procesų ar reikalavimų dydį, dėl tariamos žalos atlyginimo, Stokholmo arbitraže, ką savo 2017 m. kovo 29 d. pretenzijoje yra patvirtinę Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Vadinasi, tuo atveju, jeigu nebus taikomos reikalavimų užtikrinimo priemonės, Bendrovei bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala - (i) Stokholmo arbitražo procese bus priteisinėjamos nepagrįstos sumos, (ii) nacionaliniuose teismuose galbūt bus reiškiami nepagrįsti savivaldybės ir vartotojų ieškiniai, o tokio priteisimo pagrindas bus jau dabar po KT nutarimo panaikinimo akivaizdžiai neteisėtos ir niekinės (visa apimti ar bent iš dalies) Patikrinimo akto išvados. Nesulaukus galutinio teismo sprendimo šioje byloje, tačiau jau išieškojus šias sumas ar jų didžiąją dalį, o taip pat skundžiamo Nutarimo pagrindu vykdant arbitražines procedūras Stokholmo arbitraže, pareiškėjas patirs milžinišką žalą, kuri bus iš esmės labai sunkiai atitaisoma ir pareikalaus iš pareiškėjo papildomų laiko ir lėšų resursų.

11. Palankaus Bendrovei teismo sprendimo įvykdymą apsunkina ir tai, kad nėra nustatytas teisinis mechanizmas, kaip nepagrįstai išieškotas lėšas reikėtų susigrąžinti iš vartotojų. Šiuo metu suformuota teismo praktika dėl numatytos teisės į žalos atlyginimą dėl neteisėtų administravimo subjektų veiksmų neužtikrina Bendrovės galbūt patirtų nuostolių, kilsiančių pripažinus neteisėtu ir panaikinus Nutarimą, atlyginimo. Viso to būtų galima išvengti pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius, be kita ko, Nutarimo galiojimą. Tokiu būdu taip pat būtų sureguliuota ir šiuo metu susiklosčiusi itin paini su ginčo santykiais susijusi situacija.

12. Sustabdžius skundžiamo Nutarimo galiojimą būtų užtikrintas teisinis stabilumas bei užkirstas kelias kelti naujus nepagrįstus teisminius procesus, kurie akivaizdžiai sukelia ne tik finansinę, bet ir reputacinę žalą Bendrovei.

13. Bendrovės įsitikinimu, teismui sustabdžius Nutarimo galiojimą, o vėliau pripažinus, kad šis aktas yra teisėtas (su kuo Bendrovė kategoriškai nesutinka), laikinas jo galiojimo sustabdymas nesukeltų jokių neigiamų padarinių nei Komisijai, nei tretiesiems asmenims. Neigiamų pasekmių ar padarinių nesukėlimą vartotojams patvirtina tai, kad skundžiamo Nutarimo pagrindu nustatyta šilumos bazinė kaina yra netaikoma nuo 2017 m. kovo 29 d., kai pareiškėjas nustotojo vykdyti šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste. Bet kokiu atveju, reguliacinis mechanizmas nenumato, kad neva nepagrįstai Bendrovės gauta (duomenys neskelbtini) Eur suma gali būti šiuo metu grąžinamą vartotojams per nustatytus šilumos kainos tarifus naujam šilumos tiekėjui tiesiogiai.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-137-525/2017, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nustatytai šilumos bazinei kainai pripažino visas būtinas aplinkybes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, bet konstatavo, kad Bendrovės interesas yra nusveriamas viešojo intereso vartotojams gauti šilumą mažiausiomis kainomis. Šiuo metu vartotojai gauna šilumą mažiausiomis kainomis, kurias Komisija 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. O3-107 naujai nustatė naujam šilumos tiekėjui Vilniaus mieste, t. y. AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas jokios žalos vartotojams ar viešajam interesui nesukelia ir negali sukelti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ inicijavo ginčą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“, kuriuo pritarta 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktui Nr. S3-1 ir jame pateiktoms išvadoms, ir, esant priimtam UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo, padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. eA-4010-525/2018 sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277 galiojimą.

Pareiškėjas akcentavo, jog šio prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teikimas yra nulemtas naujai paaiškėjusių aplinkybių (naujų teisminių procesų, naujų reikalavimų, naujų teismų sprendimų), kurios patvirtina, kad egzistuoja pagrįstos ir nenuginčijamos aplinkybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nagrinėdama pareiškėjo išsakytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad skundo, o taip pat apeliacinio skundo tam tikrose dalyse išdėstyti argumentai bei byloje esantys įrodymai neabejotinai pagrindžia prima facie skundžiamo Nutarimo neteisėtumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, šiuo atveju, dėl skundžiamo administracinio akto (Nutarimo) galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini ir prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo, tačiau aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų skundžiamą Nutarimą esant neteisėtą, nėra. Tai, ar Komisija skundžiamu Nutarimu pagrįstai konstatavo pareiškėjo reguliuojamos veiklos pažeidimus, bus nustatyta įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat ir pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-17/2015, kuris minimas Patikrinimo akte, panaikinimo kitoje administracinėje byloje Nr. eA-507-552/2018. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo akto galiojimo sustabdymas nėra tapatus šio akto panaikinimui ar pripažinimui nepagrįstu ir neteisėtu.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu Nutarimu konstatuojama, jog Bendrovė tariamai nepagrįstai gavo daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur pajamų iš vykdomų reguliuojamų veiklų 2012 m. – 2014 m. laikotarpiu, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir skundžiamo Nutarimo galiojimo nesustabdžius, egzistuoja itin didelė ir reali grėsmė, kad nurodytos milžiniškos sumos, net nelaukiant teismo sprendimo šioje byloje dėl Nutarimo teisėtumo, yra siekiamos išieškoti ar atimti iš Bendrovės, taip pat skundžiamo Nutarimo pagrindu vykdant arbitražines procedūras Stokholmo arbitraže, pareiškėjas patirs milžinišką žalą, kuri bus iš esmės labai sunkiai atitaisoma ir pareikalaus iš pareiškėjo papildomų laiko ir lėšų resursų.

Šie pareiškėjo teiginiai, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjui netaikyta jokia ekonominė sankcija, nenurodyta minėtą sumą pervesti / grąžinti kokiam nors subjektui, atlikti kitus veiksmus, tik konstatuota, kad Bendrovė gavo paminėtą sumą nepagrįstų pinigų, nukreipti į ateitį. Pareiškėjas siekia, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo akto galiojimo sustabdymas pareiškėjui nesukeltų jo nurodytų pasekmių siekiant užkirsti kelią galimam neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimui.

Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje nesustabdytų kitų skundžiamo Nutarimo pagrindu jau priimtų institucijų administracinių aktų, sukeliančių, kaip teigia pareiškėjas, neigiamas pasekmes pareiškėjui, pradėtų teisminių procesų, todėl ginčijamo Nutarimo galiojimo laikinas sustabdymas neduotų pareiškėjo siekiamų rezultatų. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Pabrėžtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekiant išvengti galimų naujų nepagrįstų teisminių procesų, kurie akivaizdžiai sukelia ne tik finansinę, bet ir reputacinę žalą Bendrovei, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-438/2016; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-502/2018).

Dėl pareiškėjo patiriamos nepataisomos žalos reputacijai nesustabdžius Nutarimo galiojimo, pažymėtina, kad skundžiamo akto galiojimo laikinas sustabdymas nebūtų reikšmingas pareiškėjo nurodytoms vertybėms apsaugoti, kadangi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkinimas nereikštų pripažinimo, jog jis atsakovo nustatytų pažeidimų nepadarė. Tokias pasekmes pareiškėjui sukeltų tik skundžiamo akto nuginčijimas, ką pareiškėjas ir siekia padaryti nagrinėjamoje byloje.

Dėl pareiškėjo argumento, kad palankaus Bendrovei teismo sprendimo įvykdymą apsunkina ir tai, jog nėra nustatytas teisinis mechanizmas, kaip nepagrįstai išieškotas lėšas reikėtų susigrąžinti iš vartotojų, teisėjų kolegija pabrėžia, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlygina valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), atlyginimo mechanizmas yra nustatytas, todėl ši žala, jei ji būtų nustatyta, galėtų būti atlyginta nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas dar vis užsiims šilumos tiekimo veikla.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių turi būti taikoma ši reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsižvelgdama į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti pageidaujamą reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

                Teisėjai               Laimutis Alechnavičius

                                         Audrius Bakaveckas

                            Dalia Višinskienė