Civilinė byla Nr. 3K-3-410-701/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31460-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9; 3.2.6.7; 3.5.1.23

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo; suinteresuoti asmenys – J. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarką, statinio griovimą ir rekonstrukciją, aiškinimo bei taikymo.
2. Antstolis I. Gaidelis prašė teismo leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes – leisti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 4,29 m ilgio, 3,62 m pločio ir 2,20 m aukščio statinį, nurodytą Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111010-00167, ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 3,30 m ilgio, 2,65 m pločio ir 2,40–2,75 m aukščio statinį (duomenys neskelbtini), nurodytą Inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111207-00235, ir sutvarkyti statybvietę.
3. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4709-600/2013, nusprendė įpareigoti skolininkę J. K. (toliau – ir skolininkė) savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 4,29 m ilgio, 3,62 m pločio ir 2,20 m aukščio statinį, nurodytą Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111010-00167, ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 3,30 m ilgio, 2,65 m pločio ir 2,40–2,75 m aukščio statinį (duomenys neskelbtini) nurodytą Inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111207-00235, ir sutvarkyti statybvietę, o skolininkei per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jo neįvykdžius, leisti Inspekcijai pašalinti pirmiau nurodytus savavališkos statybos padarinius ir patirtas išlaidas išieškoti iš skolininkės. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui I. Gaideliui.
4. J. K. neįvykdė sprendimo jame nurodytu terminu. Antstolis 2015 m. rugsėjo 7 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 50 2015 09 07 1280/14 ir kreipėsi į teismą, prašydamas leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 2 dalis).
5. Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti antstolio pareiškimo dalį dėl savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111010-00167 nurodyto statinio nugriovimo, o dėl savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111207-00235 nurodyto statinio – skirti skolininkei iki 289 Eur dydžio baudą Inspekcijos naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Inspekcijos teigimu, dėl pasikeitusio savavališkos statybos padarinių šalinimo teisinio reglamentavimo prie gyvenamojo namo savavališkai pastatyto statinio griovimas priskirtinas rekonstrukcijos darbams, kuriuos atlikti Inspekcija neįgaliota, tai gali padaryti tik pati skolininkė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies – leido Inspekcijai nuo 2016 m. gegužės 1 d. taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes – nugriauti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 4,29 m ilgio, 3,62 m pločio ir 2,20 m aukščio statinį, nurodytą Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111010-00167, ir sutvarkyti statybvietę J. K. lėšomis; nugriauti prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 3,30 m ilgio, 2,65 m pločio ir 2,40–2,75 m aukščio statinį (duomenys neskelbtini) nurodytą Inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111207-00235, ir sutvarkyti statybvietę J. K. lėšomis.
7. Teismas nesutiko su Inspekcijos argumentais, kad prie gyvenamojo namo savavališkai pastatytą statinį pašalinti gali tik pati skolininkė asmeniškai, nes teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo priėmimo metu Inspekcijos nurodytas teisinis reguliavimas negaliojo; 2013 m. sausio 28 d. sprendime teismas nepripažino, kad juo nustatoma asmeninio pobūdžio prievolė; pati Inspekcija, kreipdamasi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, prašė teismo leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Dėl to teismas nusprendė išduoti leidimą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl visų 2013 m. sausio 28 d. sprendime nurodytų statinių.
8. Konstatavęs, kad dalies savavališkos statybos padarinių pašalinimas nesusijęs su asmeninio pobūdžio prievole, teismas nesprendė klausimo dėl baudos skyrimo, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia antstolio pareiškimas ir jame suformuluotas reikalavimas, o prašymo skirti baudą, kuris galėtų būtų svarstomas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, antstolis nereiškė.
9. Teismas nustatė, kad skolininkės nurodytos aplinkybės dėl negalimumo pašalinti savavališkos statybos padarinių žiemą nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, tačiau atsižvelgė į tai, kad skolininkė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos sveikatos būklę ir minimalias pajamas, skolininkė yra senyvo amžiaus (73 metai), Inspekcija iš esmės neprieštarauja tam, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas. Dėl to teismas iš dalies tenkino prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo – leido Inspekcijai taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes nuo 2015 m. gegužės 1 d.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 8 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.
11. Teismas nurodė, kad Inspekcijos nurodytose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012) pateikti išaiškinimai skirti teismams, kurie sprendžia ginčą iš esmės ir todėl taiko tuo metu galiojančius įstatymus, bet ne tiems, kurie priima nutartis vykdymo procese dėl jau įsiteisėjusių teismų sprendimų tinkamo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, priimtas pagal tuo metu galiojusius statybos tvarką ir jos neteisėtų padarinių šalinimą reglamentavusius įstatymus, todėl turi būti vykdomas taip, kaip nurodyta jo rezoliucinėje dalyje.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendime nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, gali spręsti tik dėl pasekmių taikymo, tačiau negali peržiūrėti teismo sprendimo ir jį pakeisti. Pirmosios instancijos teismas leidimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstai išdavė dėl visų teismo sprendime nurodytų statinių.
13. Teismas iš dalies sutiko su Inspekcijos argumentu, kad CPK 771 straipsnio 5 dalis neapriboja jos teisės teikti prašymą skirti baudą, tačiau pažymėjo, jog CPK 771 straipsnio 5 dalis yra taikoma tik tada, kai per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendime buvo aiškiai nustatyta, kad neteisėtos statybos padarinius leidžiama pašalinti Inspekcijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė galimybės skirti skolininkei baudą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį; priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą tenkinti iš dalies, leisti Inspekcijai J. K. lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 4,29 m ilgio, 3,62 m pločio ir 2,20 m aukščio statinį, nurodytą Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111010-00167, ir sutvarkyti statybvietę; tenkinti Inspekcijos prašymą ir skirti skolininkei J. K. iki 289 Eur baudą už teismo sprendimo (įpareigojimo nugriauti prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 3,30 m ilgio, 2,65 m pločio ir 2,40–2,75 m aukščio statinį (duomenys neskelbtini) nurodytą Inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111207-00235, ir sutvarkyti statybvietę) nevykdymą. Netenkinus prašymo priimti naują sprendimą, Inspekcija prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu galiojančius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Teismai nukrypo nuo šios praktikos, nepagrįstai konstatavo, kad neteisėtos statybos padariniams šalinti turi būti taikomi įstatymai, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimas.
2. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalies formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos skyrimo (CPK 593 straipsnio 1 dalis, 616 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Kasatorė tokį prašymą pateikė atsiliepime į antstolio pareiškimą (šios nutarties 5 punktas), jį argumentavo, pirmosios instancijos teismas pareiškimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, todėl egzistavo visos procesinės galimybės nagrinėti kasatorės prašymą skirti baudą, tačiau, pažeisdamas CPK 771 straipsnio 2, 5 dalis ir nukrypdamas nuo nurodytos kasacinio teismo bei skunde nurodomos pirmosios instancijos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas to nepadarė (šios nutarties 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendime nurodyta prievolė nugriauti prie gyvenamojo namo pristatytą statinį nėra asmeninio pobūdžio, taigi teismas iš dalies sprendė, ar egzistuoja CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo aplinkybės, tačiau nenagrinėjo Inspekcijos prašymo skirti baudą (šios nutarties 13 punktas), nors turėjo tai padaryti.
3. Nutartimi dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo nekeičiama jo esmė, o tik papildomai sankcionuojama išieškotojo teisė vykdyti teismo sprendimą už skolininką, jeigu egzistuoja visos proceso ir materialiosios teisinės bei faktinės aplinkybės, todėl nepagrįsti šios nutarties 12 punkte nurodyti apeliacinės instancijos teismo argumentai.
4. Pagal 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – ir TPSVPĮ), reglamentuojantį savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, Inspekcija organizuoja statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus nevykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis). Statinio dalies (priestato) griovimo darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9.5 punktas; statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.27 punktas), o jų atlikti Inspekcija neturi teisės (ji gali griauti visą statinį, tačiau negali pertvarkyti, išardyti atskirų jo dalių). Dėl nurodytų aplinkybių Inspekcija negali įgyvendinti jai teismų nustatyto įpareigojimo nugriauti prie gyvenamojo namo savavališkai pastatytą statinį; skundžiamais procesiniais sprendimais pažeistas CPK 18 straipsnis, teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros principai.
5. Kadangi pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 18 straipsnis), tai vien ši aplinkybė pakankama CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytoms sankcijoms taikyti.
15. Antstolis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, ir prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Antstolio nuomone, statinių griovimą, rekonstrukciją pripažinus asmenine prievole, iškiltų problema įvykdyti teismo sprendimą, kai skolininkas miršta (asmeninė prievolė turėtų pasibaigti), slapstosi ar išvyksta į užsienį (niekas kitas negalėtų įvykdyti sprendimo), perleidžia turtą (reikėtų kreiptis į teismą dėl naujo savininko įpareigojimo), neturi finansinių ar kitų galimybių įvykdyti sprendimą. Tokiais atvejais būtų sudaromos galimybės niekada neįvykdyti teismo sprendimo.
16. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

17. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. TPSVPĮ reglamentuoti subjektai, atsakingi už statybų teisėtumo priežiūrą ir kontrolę, apibrėžtos šių subjektų funkcijos, teisės ir pareigos, kuriomis jie atitinkamai gali pasinaudoti arba kurias privalo vykdyti atlikdami savo funkcijas. Kadangi TPSVPĮ įtvirtintos teisės normos yra procedūrinio pobūdžio, tai, konkrečiu atveju šalinant savavališkos statybos padarinius, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013), savavališkos statybos padariniai šalintini pagal tuo metu galiojančią TPSVPĮ redakciją.
18. Remiantis vykdymo procese sprendžiant J. K. savavališkos statybos padarinių šalinimą galiojusio TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalimi (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus neįvykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie gyvenamojo namo savavališkai pastatytą priestatą. Inspekcijos teigimu, toks griovimas laikytinas rekonstrukcijos darbais, kurių ji, remiantis TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalimi, nėra įgaliota atlikti.
20. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad TPSVPĮ – viešosios teisės aktas, sudarytas laikantis imperatyviojo teisinio reguliavimo metodo. Aiškinant ir taikant šį įstatymą svarbu nustatyti, kokios teisės konkretiems subjektams yra suteikiamos, nes jie galės veikti tik neviršydami tiesiogiai apibrėžtų įgaliojimų. Bet kokie kiti veiksmai ar neveikimas, tiesiogiai nenustatyti įstatyme, yra draudžiami. Atsižvelgiant į tai, kad TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalyje Inspekcija įgaliota organizuoti tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, siekiant nustatyti, ar Inspekcija turi teisę nugriauti namo priestatą, būtina teisiškai kvalifikuoti, ar tokie darbai laikytini statinio (jo dalies) griovimu, ar rekonstrukcija. Tam pirmiausia vertintina statinio statybos rūšis, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ir tokio statinio statybos padarinių pašalinimo kvalifikavimas – ar tai griovimas, ar rekonstrukcija.
21. Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statinio rekonstravimas įstatyme apibrėžiamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustatančio STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte įtvirtinta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktas).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos Statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, jog pagrindinis požymis, dėl kurio statybos darbai laikomi rekonstrukcija, yra aplinkybė, ar atliekant tokius darbus pakeičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Kai atliekant statybos darbus perdaromos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstrukcija. Jei laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, laikytina, kad vykdoma nauja statyba.
23. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (2014 m. lapkričio 13 d. reglamento redakcija) 4.27 punktą priestatas – prie namo pristatyta nauja šio namo dalis, turinti su juo bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iš šios dalies tiesioginis įėjimas į namą, ar jo nėra. Požymis, leidžiantis statybos rezultatą laikyti priestatu, – bendros jo ir esamo namo konstrukcijos. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad bendros konstrukcijos ne visada yra laikančiosios konstrukcijos, t. y. konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.18 punktas). Dėl to sprendžiant, ar priestato statyba yra rekonstrukcija Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkto prasme, būtina nustatyti, ar bendros namo ir priestato konstrukcijos yra namo laikančiosios konstrukcijos. Ne kiekvieno priestato statyba laikytina rekonstrukcija, o tik tokia, kurios metu statant priestatą yra pakeičiamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.
24. Remdamasi pateiktais išaiškinimais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija, teigdama, jog suinteresuoto asmens J. K. savavališkai prie gyvenamojo namo pastatyto priestato griovimo darbai laikytini rekonstrukcijos darbais, turėjo įrodyti, kad statant priestatą buvo perdaromos gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos ir kad šalinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės būti keičiamos. Tokiu atveju būtų galima pripažinti, kad šalinant savavališkos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai.
25. Įvertinusi bylos duomenis ir teismų nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų keitimo faktą. Inspekcija savo poziciją grindė plečiamai aiškindama teisės aktus, nepateikdama tokį aiškinimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priestato statybos rūšies nustatymo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovei J. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (bylos Nr. 2-4709-934/2012). Šioje byloje 2013 m. sausio 28 d. priimtame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs faktines ginčo aplinkybes, padarė išvadą, kad priestatas buvo pastatytas neužimtame žemės paviršiaus plote, o tai iš esmės atitinka statybos rūšies – naujo statinio statybos – apibrėžimo turinį. Jeigu ir buvo sienos, kurios buvo išardytos ir naujai pastatytos, tai taip pat atitiktų naujos statybos apibrėžimo turinį – nugriauto statinio atstatymą. Kadangi šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas, taigi yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
27. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta Inspekcijos argumentus, kad ginčo priestato griovimas laikytinas statinio rekonstrukcijos darbais, kurių Inspekcija nėra įgaliota atlikti. Konstatavus, kad priestato griovimas nėra statinio rekonstrukcija, pripažintina, kad jam netaikomas TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalies ribojimas, t. y. Inspekcija gali atlikti tokius griovimo darbus. Be to, pašalinti savavališkos statybos padarinius (be kitų, nugriauti prie namo pristatytą priestatą) ir kartu patirtas išlaidas išieškoti iš skolininkės, jeigu skolininkė J. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jo neįvykdys, Inspekcija buvo įpareigota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu.
28. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-611/2016 yra pateikta pozicija, jog savavališkai pastatyto statinio griovimo darbai, kuriuos atlikti pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalį suteikiama teisė Inspekcijai, apima ir savavališkos statybos padarinių šalinimą, kai statybos objektas pastatytas rekonstrukcijos būdu. Svarbu pažymėti, kad ši teismo išvada padaryta byloje, kurioje nebuvo nustatyta, kokiu būdu savavališkai pastatyti du priestatai prie atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, jį taip išplečiant, todėl nebuvo aišku, ar perstatant (išardant) priestatus bus nepertvarkomos to gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos – stogas, sienos, pamatai, ir dėl to šis klausimas perduotas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kadangi nurodytos civilinės bylos aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos aplinkybių – šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas yra konstatavęs, kad priestatas pastatytas naujos statybos būdu (šios nutarties 26 punktas), tai nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu nesivadovautina, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.
29. Kasaciniame skunde taip pat nurodyti argumentai dėl tariamai nepagrįsto teismų atsisakymo skirti skolininkei J. K. iki 289 Eur dydžio baudą Inspekcijos naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; kt.). Šie sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), ir skolininkas šių veiksmų neatlieka (nenutraukia), jam gali būti taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalis (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) – skiriama iki 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
31. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Inspekcija turi teisę įvykdyti teismo sprendimą – pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti namo priestatą), ši teisė jai suteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu, taip pat tokia galimybė pagrįsta šioje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl to pripažintina, kad teismai pagrįstai atsisakė skirti skolininkei J. K. iki 289 Eur dydžio baudą Inspekcijos naudai, nes toks reikalavimas neatitinka CPK 771 straipsnio 5 dalies (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) taikymo sąlygų.
32. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Egidijus Laužikas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Antanas Simniškis