Administracinė byla Nr. A502-831/2008
Procesinio sprendimo kategorija 25
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio,
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V., dėl įpareigojimo priimti sprendimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba; atsakovas) priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pagal jo 2007 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą suteikimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2007 m. birželio 13 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka iškeliant advokatui R. J. baudžiamąją bylą, parengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant jam minėtoje baudžiamojoje byloje. Teigė, kad Tarnyba 2007 m. birželio 15 d. sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2007 m. birželio 13 d. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo advokatui R. J. privataus kaltinimo tvarka. Pareiškėjas šią nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Pažymėjo, jog apeliaciniame procese pareiškėjui buvo reikalinga, kad jam atstovautų advokatas, todėl jis, pasikeitus aplinkybėms, 2007 m. liepos 13 d. vėl kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnyba 2007 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1.7-SR-1572 „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo” atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir nurodė, kad jo prašymas pakartotinis, todėl buvo paliktas nenagrinėtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarties panaikinimo patenkino. Pareiškėjo manymu, tai patvirtino, kad jo skundas ir apeliacinis skundas yra perspektyvūs. Teigė, kad atsakovas pažeidė jo teisę gauti 100 proc. kompensuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovas Tarnyba ir tretysis suinteresuotas asmuo Tarnybos direktorius R. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtą, kadangi laikė jį analogišku ankstesniam, 2007 m. birželio 13 d. pateiktam, prašymui, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymo esmė išliko ta pati, t. y. privataus kaltinimo tvarka baudžiamosios bylos iškėlimas advokatui R. J.. Manė, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 13 d. prašyme neišdėstė nei naujų aplinkybių, pagrindžiančių prašymą, nei argumentų dėl to, kad sprendimas, priimtas išnagrinėjus ankstesnį pareiškėjo prašymą, yra neteisingas. Nurodė, kad pareiškėjas su Tarnybos išvada buvo supažindintas 2007 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1.7-SR-1572.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad Tarnyba yra atskiras juridinis asmuo, kuris priima sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Teigė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytos Teisingumo ministerijos atliekamos funkcijos nesuponuoja išvados, jog ginčo atveju tarp pareiškėjo ir jos susiklostė materialiniai teisiniai santykiai, kurie nulėmė, kad Teisingumo ministerija administracinėje byloje turi trečiojo suinteresuoto asmens statusą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnyba yra valstybės institucija (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Rėmėsi Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos (toliau – ir Tvarkos) 33 punktu, numatančiu, kad pakartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose: 1) nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą; ir 2) nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas.
Pažymėjo, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pareiškėjo 2007 m. birželio 13 d. prašymo, tiek ir pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo tas pats dalykas, t. y. baudžiamosios bylos iškėlimas advokatui R. J. privataus kaltinimo tvarka. Laikėsi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, o šiam atsisakius priimti jo skundą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo, nelaikytina nauja, prašymo pagrindą sudarančia aplinkybe, nes šių pareiškėjo veiksmų esmė išliko ta pati – tai siekimas privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą advokatui R. J..
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Tarnyba pagrįstai pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymą traktavo kaip pakartotinį ir dėl šios priežasties jo nenagrinėjo.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos 2007 m. liepos 13 d. rašto Nr. 1.7-SR-1572 turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, t. y. minėtas raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymas suteikti pirmo lygio antrinę teisinę pagalbą buvo išspręstas tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentą, jog apeliacinio skundo dalykas buvo perspektyvus, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį, pripažino nepagrįstu, kadangi antrinę teisinę pagalbą buvo atsisakyta teikti ne dėl bylos neperspektyvumo, o dėl tapataus kreipimosi.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2007 m. rugpjūčio 17 d. išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kuriuo privataus kaltinimo tvarka buvo prašoma iškelti baudžiamąją bylą advokatui R. J., atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas šioje nutartyje konstatavo pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2155-162/2007 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Teisingumo ministerija ir Tarnybos direktorius R. V., dėl Tarnybos 2007 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 497-410-B/07 panaikinimo, 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu konstatavo, kad minėtas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2007 m. birželio 13 d. prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2007 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo skundas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, pažeidė materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Be to, sprendime nepasisakė dėl apelianto atstovo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų.
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad Tarnyba, priimdama sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, privalo vadovautis ne tik Įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kadangi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tik šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia teikiama antrinė teisinė pagalba.
3. Teigia, jog atsakovas, gavęs apelianto 2007 m. liepos 13 d. prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, privalėjo priimti sprendimą, tačiau jis to nepadarė ir taip pažeidė apelianto teises. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, dėl ko jo sprendimas yra šališkas.
4. Nurodo, kad Tarnyba 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 760-657-A/07 tomis pačiomis aplinkybėmis suteikė apeliantui antrinę teisinę pagalbą ir taip paneigė savo ankstesnę poziciją, kas patvirtina, jog apelianto prašymas buvo pagrįstas.
5. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi skundo priėmimo klausimą išsprendė vėliau nei per 7 dienas.
6. Akcentuoja, jog teismas pažeidė ir ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, per kurį turėjo būti baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog 2007 m. rugsėjo 4 d. Tarnyba gavo trečią pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo privataus kaltinimo tvarka iškeliant baudžiamąją bylą advokatui R. J.. Pažymi, jog palankų pareiškėjui 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 760-657-A/07 Tarnyba priėmė ne todėl, kad išsižadėjo savo ankstesnės pozicijos, o todėl, kad siekė nekliudyti Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta privataus kaltinimo tvarka pradėti baudžiamąją bylą pagal pareiškėjo skundą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo priverstas atidėti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas teigė, jog be advokato nepasakysiąs nė žodžio. Be to, Tarnyba prognozavo, jog jos sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal trečiajį pareiškėjo prašymą jis būtų vėl apskundęs teismui, dėl ko būtų užvilkintas procesas Klaipėdos apygardos teisme. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl baudžiamosios bylos advokatui R. J. iškėlimo privataus kaltinimo tvarka yra nepagrįstas ir antrinė teisinė pagalba jam neturėjo būti suteikta, tačiau siekdama, kad Klaipėdos apygardos teismas galėtų operatyviai išnagrinėti pareiškėjo skundą, Tarnyba priėmė pareiškėjui palankų sprendimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir Tarnybos direktorius R. V. atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl to, jog Tarnyba paliko pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nenagrinėtą, nors, pareiškėjo manymu, ji dėl minėto prašymo privalėjo priimti sprendimą.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama priminė teisinė pagalba ir antrinė teisinė pagalba.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog Tarnyba, nagrinėdama jo 2007 m. liepos 13 d. prašymą, privalėjo remtis tik šiuo teisės aktus, kadangi tik jo nuostatas gali būti taikomos sprendžiant klausimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo fiziniams asmenims.
Pažymėtina, jog Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip biudžetinė įstaiga, kurios veiklos teritorija atitinka apygardos teismo teritoriją, kurios steigėjas ir dalyvis yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kuri yra valstybės institucija.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Prielaidas įgyvendinti šią Konstitucijos nuostatą sudaro Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo administravimo įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir pan., bei į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra viešojo administravimo subjektai, pareiškėjo teiginys, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymą, turėjo vadovautis tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, yra nepagrįstas. Viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas – lex specialis, kas reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek to įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos (2008 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-282/2008). Tas pats pasakytina ir apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos santykį, be to, pačios tvarkos 1 punkte nurodyta, kad ji reglamentuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą viešojo administravimo ir kitose institucijose.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.”
Kaip matyti iš pirmiau pacituoto teisinio reguliavimo, pareiškėjas, dėl kurio 2007 m. birželio 13 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas neigiamas Tarnybos sprendimas Nr. 497-410-D/07, tuo atveju, jeigu manė, kad toks Tarnybos sprendimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, turėjo galimybę jį apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, ginčydamas minėtą sprendimą, būtų pateikęs skundą administraciniam teismui. Vietoj to jis 2007 m. liepos 13 d. Tarnybai pateikė analogišką prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuris buvo traktuojamas kaip pakartotinis ir nenagrinėjamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai traktuotini kaip Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis nepaisymas, kadangi pareiškėjas, sutikdamas su Tarnybos sprendimu Nr. 497-410-D/07 (neginčijo jo ABTĮ nustatyta tvarka), dėl to paties dalyko to pačiu pagrindu 2007 m. liepos 13 d. Tarnybai pateikė pakartotinį prašymą.
Pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas expressis verbis nenurodo, kaip turėtų elgtis Tarnyba, kai jai pateikiamas prašymas, analogiškas prašymui, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas, t. y. galiojantis. Taigi pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju, vadovaudamasi minėtu įstatymu, turėjo pareigą priimti sprendimą, yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šį klausimą reglamentuoja Tvarkos 33 punktas, kuriame nurodoma, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas; tuo atveju per 5 darbo dienas nuo kartotinio prašymo ar skundo gavimo institucijoje datos pareiškėjui pranešama, kad jo prašymas ar skundas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos Tarnyba pareiškėją apie tai, kad jo 2007 m. liepos 13 d. prašymas nebus nagrinėjamas, kadangis jis yra analogiškas 2007 m. birželio 13 d. pareiškėjo prašymui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, kuris yra galiojantis, informavo 2007 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1.7-SR-1572 „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo” (b. l. 14). Minėtame Tarnybos rašte taip pat nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas ir kad toks Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi 2007 m. liepos 13 d. Tarnybos raštas atitinka Tvarkos 33 punkto reikalavimus.
Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad Tarnybos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymą Viešojo administravimo įstatymo prasme taip pat yra sprendimas, kurį gali priimti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, jog administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Kaip jau buvo minėta, Tarnybos sprendimas buvo priimtas laikantis Tvarkos 33 punkte nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas yra priimamas neišnagrinėjus prašymo iš esmės, jis turi būti įforminamas kitaip negu to reikalauja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, jog minėta Įstatymo nuostata yra taikoma tik tais atvejais, kai Tarnyba priima sprendimą suteikti arba atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. kai Tarnyba asmens prašymą išnagrinėja iš esmės. Taigi Tarnybos 2007 m. liepos 13 d. sprendimas yra teisėtas.
Pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 760-657-A/07 jam suteikė antrinę teisinę pagalbą, nors trečiasis jo prašymas Tarnybai buvo pateiktas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir pirmieji du, kas patvirtina, jog pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymas buvo pagrįstas, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinas kritiškai. Ta aplinkybė, jog Tarnyba priėmė teigiamą sprendimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, laikytina ginčo, kilusio tarp pareiškėjo ir Tarnybos, pabaigos momentu, kadangi pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip kad jis prašė tiek 2007 m. birželio 13 d., tiek ir 2007 m. liepos 13 d. Tačiau savaime ji nepatvirtina, jog Tarnyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo 2007 m. liepos 13 d. prašymą, elgėsi nepagrįstai, kadangi, kaip jau buvo minėta, Tarnybai turi teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, tokį sprendimą Tarnyba priėmė pagrįstai. Taigi Tarnybos 2007 m. liepos 13 d. sprendimas yra pagrįstas.
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nenagrinėtini.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Artūras Drigotas |
| Birutė Janavičiūtė |
| Dainius Raižys |