Civilinė byla Nr. e2A-135-587/2026
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00189-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ir atsakovo L. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo sodų bendrija (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovės R. K. ir atsakovo L. K. santuoką, įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, nuo 2020 m. rugsėjo 1d.; priteisti ieškovei santuokoje įgytą turtą natūroje: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 000 Eur; automobilį Volvo V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusi vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur – 1 683 Eur, pagal defektavimo aktą atsiėmus transporto priemonę, viso automobilio vertė 317 Eur; priteisti atsakovui santuokoje įgytą turtą natūroje: televizorių Samsung – vertė 300 Eur, šaldiklį Samsung - 300 Eur, ieškovės darbui įsigytus dažus, šukas šampūnus – 500 Eur, kirpyklos plautuvę - 200 Eur, kirpyklos kėdę – 200 Eur, kirpyklos veidrodį – 200 Eur, odinę minkštą svetainės dalį – 1 000 Eur, televizorių Sony -100 Eur, šaldytuvą Samsung – 600 Eur, viryklę LG – 600 Eur, iš viso turto už 4 000 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją 750 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimą parduodant automobilį FORD Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kompensaciją 7 872,07 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimą; kompensaciją 2 000 Eur už pas atsakovą likusius kilnojamuosius daiktus; priteisti iš ieškovės atsakovui 4 000 Eur kompensaciją už jai atitenkantį žemės sklypą esantį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); įskaičius vienos šalies mokėjimus kitai šaliai (ieškovė atsakovui 4 158 Eur (4 000 Eur, žemės sklypas + 158 Eur automobilis), atsakovas ieškovei 10 622,07 Eur (750 automobilis + 7 872,07 Eur sąskaitoje buvusios lėšos + 2 000 Eur name likę daiktai), iš atsakovo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją sumoje 6 464,07 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – M., atsakovui – K.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
2. Atsakovas L. K. patikslintu priešieškiniu prašė: padalinti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą taip: ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti: nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neregistruotą statinį (statybines konstrukcijas), adr. (duomenys neskelbtini) – 30 000 Eur vertės; žemės sklypą adr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini) – 15 000 Eur vertės; automobilį VOLVO V50, v/n (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur vertės; televizorių JVC – 300 Eur vertės; siuvimo mašinas Singer – 2 vnt. – 400 Eur vertės; 5 000 Eur pinigines lėšas, esančias pas ieškovę; 825,09 Eur pinigines lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti: pinigines lėšas, gautas pardavus automobilį Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) - 1 500 Eur; priteisti atsakovui iš ieškovės 11 100 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 5 000 Eur kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 825,08 Eur pinigines lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 26 000 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui; 920 Eur žalos atlyginimą; 241,49 Eur bendro turto išlaikymo išlaidas, o taip pat po 9,80 Eur/mėn. tvoros nuomos išlaidas nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2 498,57 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo sodų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė L. K. ir R. K. (M.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę M., atsakovui - K. Nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 m, rugsėjo 1 d. Ieškovei R. K. priteisė nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neregistruotą statinį (statybines konstrukcijas), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – 30 000 Eur vertės ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – 15 000 Eur vertės, iš viso nekilnojamojo turto už 45 000 Eur, automobilį VOLVO V50, v/n (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur vertės; priteisė ieškovei natūra jos profesinei veiklai įsigytus daiktus ir priemones, esančias pas atsakovą: dažus, šukas, šampūnus – vertė 500 Eur, kirpyklos plautuvę – 200 Eur, kirpyklos kėdę – 200 Eur, kirpyklos veidrodį – 200 Eur, nesant šių daiktų, priteisė jų vertę pinigais 1 100 Eur, televizorių (duomenys neskelbtini) Eur vertės, 2 siuvimo mašinas Singer – viso 200 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto už 1450 Eur (iš viso ieškovei natūra atitenkančio santuokoje įgyto turto vertė 49 450 Eur); priteisė ieškovei iš atsakovo 6 628,42 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovui L. K. priteisė šiuos santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung – vertė 150 Eur, šaldiklį Samsung – 150 Eur, odinę minkštą svetainės dalį – 500 Eur, televizorių Sony - 50 Eur, šaldytuvą Samsung - 300 Eur, viryklę LG - 300 Eur, iš viso kilnojamųjų daiktų už 1 450 Eur, 1 500 Eur piniginių lėšas, gautas pardavus automobilį FORD Transit, iš viso 2 950 Eur; priteisė atsakovui iš ieškovės 26 000 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įgijimui; 10 250 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 920 Eur žalos atlyginimą; 241,49 Eur privalomojo nurodymo įvykdymo išlaidas bei po 9,80 Eur /mėn. tvoros nuomos išlaidas nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstė.
Dėl šalių kaltės
5. Teismas nurodė, kad šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeiminį) gyvenimą, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl šalių negyvenimo kartu momento
6. Teismas, įvertinęs įrodymus, kad atsakovas pakeitė namų spynas ir nebeįleido ieškovės, pažymėjo, kad faktinė ieškovės išsikraustymo iš atsakovo namų data yra 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šalys kaip šeima negyveno jau nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d.
Dėl nekilnojamojo turto
7. Teismas pažymėjo, kad šalys planavo bendrą gyvenimą ir statė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tuo tikslu nusipirko greta esantį sodo sklypą (duomenys neskelbtini), tą sklypą įregistravo kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atsakovas pirko statybines medžiagas ir statė sodo namą, kuriam pagal galiojančius teisės aktus (iki 80 kv.m. ploto) nebuvo reikalingas statybos leidimas ir projektas, t. y. šalys ketino jame gyventi. Pagal byloje atliktos ekspertizės duomenis, kurių šalys neginčijo, nebaigto statyti statinio rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai – 30 000 Eur; nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2023-01-06) yra 15 000 Eur, iš viso dalintino santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė – 45 000 Eur (30 000 Eur statinio (duomenys neskelbtini) sklype vertė ir 15 000 Eur sklypo (duomenys neskelbtini)). Šalys iš esmės prašo to paties – sklypą ir statinį perduoti ieškovės R. K. asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas sprendė, kad ieškovės asmeninei nuosavybei perduotino nekilnojamojo turto vertė yra 45 000 Eur.
Dėl automobilių
8. Teismas nurodė, kad šalys, būdamos santuokoje, įgijo du automobilius: automobilį VOLVO V50, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilį FORD Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal 2023 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra parduotas už 1500 Eur. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad automobilis vertas 2 000 Eur, vėliau, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė automobilį iš atsakovo atsiėmė, pristatė į servisą bei pagal apteiktą defektacijos aktą buvo nustatyta, kad automobilio remonto sąmata yra 1 683 Eur, ieškovės paskaičiavimu automobilio likutinė vertė 317 Eur, šį automobilį ieškovė prašė priteisti jai.
9. Teismas, įvertinęs įrodymus, pažymėjo, kad ieškovė pati nesiėmė iniciatyvos pasiimti automobilį, dėl kurio nebuvo ginčo, neaišku kodėl nesutiko pasiimti automobilio, pasirašydama jo priėmimo-perdavimo aktą, todėl yra pati atsakinga už dabartinę automobilio būklę. Be to, ieškovė į bylą pateikė tik sąmatą, o sąskaitos apmokėjimo į bylą nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ieškovė šių išlaidų nepatyrė. Ieškovė vertino automobilį 2 000 Eur, atsakovas – 4 000 Eur, teismas laikė, kad automobilis yra vertas šių sumų vidurkiui, t. y. 3 000 Eur, automobilį priteisė ieškovei.
Dėl kilnojamojo turto
10. Teismas nurodė, kad šalys nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų, nėra žinomos jų įsigijimo datos, tačiau šalys patvirtino, kad daiktai yra nusidėvėję. Teismo vertinimu, daiktai, nors ir yra nusidėvėję, šalims jie turi tam tikrą vertę, todėl pritaikė visiems kilnojamiems daiktams (išskyrus ieškovės profesinei veiklai skirtus daiktus) 50 proc. nusidėvėjimo koeficientą ir ieškovei natūra priteisė daiktus, kuriuos ji pasiėmė iš atsakovo namų - televizorius (duomenys neskelbtini) Eur vertės, 2 siuvimo mašinos Singer iš viso 200 Eur vertės, bei nenuvertėjusius ieškovės profesinei veiklai įsigytus daiktus ir priemones: dažus, šukas, šampūnus – vertė 500 Eur, kirpyklos plautuvę – 200 Eur, kirpyklos kėdę – 200 Eur, kirpyklos veidrodį – 200 Eur, iš viso kilnojamojo turto už 1 450 Eur. Atsakovui natūra priteisė šie kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung – 150 Eur, šaldiklį Samsung – 50 Eur, odinę minkštą svetainės dalį – 500 Eur, televizorių Sony – 50 Eur, šaldytuvą Samsung – 300 Eur, viryklę LG - 300 Eur, iš viso kilnojamųjų daiktų už 1 450 Eur.
Dėl balanso
11. Teismas nurodė, kad iš viso šalių santuokoje įgyto turto vertė – 52 400 Eur, iš bendro turto mokėtina kompensacija atsakovui už asmeninių lėšų panaudojimą – 26 000 Eur, likusi turto dalis 26 400 dalintina šalims po lygiai - kiekvienai šaliai atitenkanti turto dalis – 13 200 Eur.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo
12. Ieškovė nurodė, kad atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje SEB banke sąskaitoje buvo sukauptos piniginės lėšos, gautos iš darbo užmokesčio, draudimo, šalims gyvenant santuokoje ir išleistos asmeniniams atsakovo poreikiams. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovas vykdė savo asmenines prievoles iš santuokos metu įgytų lėšų, šalys nebuvo sudariusios vedybinės ar povedybinės sutarties, todėl sprendė, kad atsakovas privalo ieškovei kompensuoti 7 872,07 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.
13. Bylos iškėlimo dienai ieškovė savo banko sąskaitoje turėjo 1650,17 Eur lėšų, todėl teismas šias lėšas laikė bendru sutuoktinių santuokoje įgytu turtu ir atsakovui priteisė 825,08 Eur (1650,17:2=825,08) už sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovė nuolat rėmė savo sūnaus šeimą.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė jai suteikto socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos sūnaus šeima, santuokos metu patyrė 529,69 Eur išlaidų, sumokėtų UAB Radviliškio būstas bei apmokėjo šio būsto atliekų tvarkymo išlaidas 121,59 Eur, taip pat ieškovė mokėjo savo gyvybės draudimo įmokas 185,86 Eur, iš viso asmeninėms reikmėms ieškovė išleido 837,14 Eur santuokoje įgytų lėšų. Todėl 1/2 dalį šių lėšų – 418,57 Eur priteisė atsakovui už sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
15. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina suma 7872,07 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistina suma 1243,65 Eur ( 825,08+418,57=1243,65), atlikus įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 6 628,42 Eur (7872,07-1243,65=6628,42).
Dėl grynųjų pinigų
16. Teismas nurodė, kad nepateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog ieškovė iš tikrųjų turėjo lėšų, kurias įdėjo į sąskaitą savo motinos vardu, todėl laikė neįrodytu atsakovo teiginį, kad ieškovė turėjo 10 000 Eur, kuriuos slapčia nuo atsakovo sutaupė ir taip sumažino šeimos turtą, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam 5 000 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą netenkino.
Dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo turto įgijimui
17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodė, jog atsakovas šeimos turtui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas – 26 000 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 26 000 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įgijimui.
Dėl žalos atlyginimo
18. Teismas nurodė, kad šalims bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame statinyje buvo laikoma atsakovo nupirkta vertinga (vertė 920 Eur) statybinė mediena, policija, 2024 m. pavasarį tirdama įvykį, nustatė, kad ieškovė atsakovui priklausančią medieną sukūreno, taip padarydama atsakovui 920 Eur žalą. Kadangi pati ieškovė prašė teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., teismas sprendė, kad ieškovė suprato, ar turėjo suprasti, kad sunaudojo turtą, kuris jai nepriklausė. Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 920 Eur žalos atlyginimą.
Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų
19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) pateikė šalims vienodus privalomuosius nurodymus – užsandarinti pastatą, aptverti statybvietę, įrengti įspėjamuosius ženklus iki 2024 m. gruodžio 27 d. Likus 9 dienoms iki privalomojo nurodymo termino pabaigos, atsakovas įvykdė privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymui patyrė 482,98 Eur dydžio išlaidas bei išnuomojo tvorą už 19,60 Eur mėnesinį mokestį. Kadangi turtas priklauso abiem šalim, teismas laikė, kad šie kaštai turėtų būti šalims padalinti po lygiai – iš ieškovės atsakovui priteisė 241,49 Eur privalomojo nurodymo įvykdymo išlaidas bei po 9,80 Eur /mėn. tvoros nuomos išlaidų nuo 2024 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
20. Teismas nurodė, kad byloje 2022 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Teismas nurodė, kad šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl iš dalies tenkinus ir ieškinį ir priešieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstė, kiekvieną šalį paliko prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Dėl nekilnojamojo turto. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys bei 2019 m. vasario 7 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kurios niekas neginčijo. O žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, remdamasis 2023 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu, nepagrįstai vertino šiuos sklypus kartu, nustatė jų bendrą vertę ir tokiu būdu faktiškai dubliavo asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę. Tokiu būdu iš esmės buvo iškreipta bendro turto masė. Ekspertas iš viso neturėjo teisinio pagrindo vertinti žemės sklypo, kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, bei jame esančio neregistruoto statinio. Teismas galėjo spręsti nebent dėl kompensacijos už statybines medžiagas, panaudotas po turto pasidalijimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas šioje dalyje reikalavimų nereiškė ir nepateikė jokių įrodymų apie tokių medžiagų panaudojimą ar jų kiekį.
22.2. Ieškovė kėlė klausimą dėl eksperto vertinimo patikimumo, ginčijo ekspertizės akto turinį teisme, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Ekspertizės akto dalis dėl žemės sklypų vertės nustatymo su statiniu (statybinėmis konstrukcijomis), kaip vientiso turto laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Dalintinas tarp sutuoktinių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti vertinamas ieškovės nurodyta 8 000 Eur verte, o atsakovui priteistina 4 000 Eur piniginė kompensacija už šį sklypą. Ieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkinamas, o ne atmestas.
22.3. Priešieškinio pagrindas - tariama 30 000 Eur vertė už neregistruotą statinį - yra visiškai neįrodytas, nes prieštarauja byloje pateiktoms statybinių medžiagų kainoms ir pačio atsakovo pirminiams aiškinimams. Teismas rėmėsi atsakovo pateikta sąmata, kurioje statybos darbų ir išlaidų vertė nurodoma 26 773,33 Eur, nors pats atsakovas visą procesą tvirtino, kad statyboms išleido apie 14 000 Eur. Teismas nurodė, kad pastatą statė atsakovas, jog statybines medžiagas pirko atsakovas, tačiau visiškai nevertino, iš kokių lėšų jis galėjo šias medžiagas pirkti, kai gyveno santuokoje, neturėjo darbinių pajamų ir santaupų. Teismas pažeidė CPK nuostatos dėl įrodymų vertinimo ir teismo pareigos motyvuoti sprendimą, kas sudaro pagrindą šią sprendimo dalį naikinti.
22.4. Dėl automobilių. Teismas nurodė, kad atsakovui priskiriama 1500 Eur, gauti už automobilio Ford Transit pardavimą, tačiau nepagrįstai nepriteisė ieškovei 750 Eur kompensacijos kaip pusės šio turto vertės, nors ieškovė tokį reikalavimą buvo pareiškusi. Teismas pažeidė lygių dalių principą bei nepagrįstai sumažino ieškovei priklausančią turto dalį. Sprendimas šioje dalyje naikintinas, o ieškovės reikalavimas dėl 750 Eur kompensacijos už automobilį Ford Transit tenkintinas. Taip pat teismas, nenumažinęs atsakovui priteistinos kompensacijos pagal faktinę automobilio VOLVO V50 būklę ir ignoravęs įrodymus apie atsakovo kliudymą naudotis automobiliu, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškovės ieškinį tenkintinas visiškai.
22.5. Dėl kilnojamojo turto. Ieškovė televizoriaus Sony vertino 1 000 Eur, tačiau teismas, galimai dėl rašybos ar kitų neaiškių priežasčių, jo vertę sprendime nurodė tik 100 Eur. Pritaikęs 50 proc. nusidėvėjimo koeficientą, teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovei tik 50 Eur kompensaciją. Ieškovė neprieštarauja visam turtui taikytinam 50 proc. nusidėvėjimo koeficientui. Atsakovui priteisiant šį daiktą natūra, ieškovei turi būti priteista 250 Eur kompensacija už jai priklausančią dalį. Taip pat teismas neturėdamas tokio ieškovės reikalavimo ir priešingai šalių paaiškinimams, nepagrįstai priteisė profesinei veiklai įsigytus daiktus natūra ieškovei, nors akivaizdu, kad jų atgavimas realiai nebūtų galimas. Tokiu būdu buvo teismui peržengė pareikštų reikalavimų ribas, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nebuvo įvertinti atsakovo ir liudytojo parodymai.
22.6. Dėl turto balanso. Teismas į turto balansą įtraukė daiktus, kurie sprendimu buvo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (profesinės veiklos priemonės: dažai, šukos, šampūnai - 500 Eur, kirpyklos plautuvė - 200 Eur, kėdė - 200 Eur, veidrodis - 200 Eur). Taip pat minusuodamas iš bendro turto balanso 26 000 Eur kompensaciją atsakovui, visiškai nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu pripažino, kad tokios asmeninės lėšos egzistavo, jog jos buvo panaudotos bendram turtui. Pagal byloje surinktus įrodymus bendrą turto masę sudaro - sodo sklypas (duomenys neskelbtini) - 8 000 Eur, automobilis VOLVO V50 - 317 Eur (2000 Eur rinkos vertė - 1683 Eur remonto išlaidos), automobilis FORD Transit - 1500 Eur (pardavimo suma), televizorius JVC - 150 Eur, 2 siuvimo mašinos „Singer“ - 200 Eur, televizorius Samsung - 150 Eur, šaldiklis Samsung - 150 Eur, odinė minkšta svetainės dalis - 500 Eur, televizorius Sony - 500 Eur, šaldytuvas Samsung - 300 Eur, viryklė LG - 300 Eur. Iš viso - 12 067 Eur. Taigi kiekvienam sutuoktiniui priklausanti dalis sudaro po 6 033,50 Eur. Šis balansas atitinka faktinius bylos duomenis ir įrodymus, o ne teismo nustatytą iškreiptą 52 400 Eur vertę.
22.7. Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Nors teismas sprendimu nustatė, kad šalių turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau piniginės lėšos, esančias ieškovės sąskaitoje 2022 m. sausio mėn., padalijo kaip bendrą turtą, nors tuo metu šalių turtinis režimas jau nebegaliojo. Atsakovo priešieškinis dėl 825,08 Eur iš ieškovės sąskaitos atmestinas kaip nepagrįstas. Naikintina ir kita teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 418,57 Eur (pusė 837,15 Eur) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl apmokėtų UAB „Radviliškio būstas“ komunalinių įmokų. Teismas nepateikė motyvų, kada konkrečiai buvo atlikti mokėjimai, nenurodė, kodėl ieškovė, būdama deklaruota šiame būste, neturėjo mokėti už būsto išlaidas. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino ieškovės gyvybės draudimo įmoką 121,59 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu, nors nenustatė, ar ši suma sumokėta dar galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės režimui ar ne. Todėl teismo sprendimo dalis dėl 1 243,65 Eur priteisimo iš ieškovės atsakovui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą yra visiškai nepagrįsta ir naikintina.
22.8. Dėl atsakovo 26 000 Eur panaudojimo turto įgijimui. Teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino, kad atsakovas įrodė, jog šeimos turto įsigijimui panaudojo 26 000 Eur asmenines lėšas, ir priteisė jam tokią pat kompensaciją iš ieškovės. Ši sprendimo dalis yra neteisėta, neįrodyta ir naikintina.
22.9. Dėl žalos atlyginimo. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 920 Eur žalos atlyginimą už tariamai atsakovo įsigytą medieną, kurios jis pasigedo tik 2024 m. pavasarį, kai nei žemės sklypas, nei statinys jam jau nepriklausė, be to, byloje nėra jokių įrodymų, iš kokių lėšų atsakovas įgijo nurodomą medieną, kur ją laikė, ar ji apskritai egzistavo.
22.10. Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo. Teismas netinkamai kvalifikavo susidariusią teisinę situaciją ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl tvoros, pastatytos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo pastatė tvorą ieškovės žemės sklype. Jis pasirinko pats jam patogų privalomojo nurodymo įvykdymo būdą, nors nustatytas terminas dar nebuvo pasibaigęs, o ieškovė realiai turėjo galimybę jį įvykdyti. Tokie veiksmai yra savavališki ir pažeidžia esmines savininko teises į nuosavybę (CK 4.37 straipsnis). Atsakovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų įvykdžiusi jai, kaip savininkei, adresuoto privalomojo nurodymo. Kai sprendimas įsiteisės, ieškovė, kaip sklypo savininkė, turės teisę pašalinti tvorą, kurios ji nesutiko statyti. Teismas sprendimu ne tik pažeidė nuosavybės teisę, bet ir sudarė sąlygas naujam ginčui tarp šalių.
22.11. Dėl sodininkų bendrijos skolos. SB (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie šalių bendrą skolą Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 376,38 Eur., teismas kreditoriaus pateiktos informacijos nevertino, nepasisakė, kas turi dengti kreditoriaus skolą, dėl ko akivaizdžiai ir šioje dalyje sprendimas be motyvų.
22.12. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje ieškovės patirtos išlaidos sudaro 5 600 Eur, o atsakovo - tik 3 872 Eur. Skirtumas yra net 1 728 Eur, todėl teismo vertinimas, kad išlaidos „panašaus dydžio“, prieštarauja byloje esantiems duomenims ir elementariai logikai. Teismas nenurodė, kokia apimtimi buvo patenkinti ieškovės ir atsakovo reikalavimai, nors tai yra būtina nustatant, kaip turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
2. Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. prašo:
1. pakeisti/panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalis:
1.1. Kuria tenkintas ieškovės R. K. ieškinys dėl 6 118,52 Eur kompensacijos priteisimo iš Atsakovo L. K. priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą jam mokant išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų ir ieškovės R. K. ieškinį šioje dalyje atmesti;
1.2. Kuria atmestas atsakovo L. K. priešieškinis dėl 2 080 Eur kompensacijos iš ieškovės R. K. priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą jai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų teikiant paramą pilnamečio sūnaus faktinei šeimai ir atsakovo L. K. priešieškinį šioje dalyje tenkinti;
1.3. Kuria tenkintas Ieškovės R. K. ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų - televizoriaus Samsung – vertė 150,00 Eur, šaldiklio Samsung vertė 150,00 Eur, odinės minkštos svetainės dalies vertė – 500,00 Eur, televizoriaus Sony vertė 50,00 Eur, šaldytuvo Samsung vertė 300,00 Eur, viryklės LG vertė 300,00 Eur, viso kilnojamųjų daiktų už 1450,00 Eur – padalijimo ir ieškovės R. K. ieškinį šioje dalyje atmesti;
1.4. Kuria atmestas atsakovo L. K. priešieškinis dėl 5 000 Eur piniginių lėšų, esančių pas ieškovę R. K. priteisimo arba 5 000 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimo ir atsakovo L. K. priešieškinį šioje dalyje tenkinti;
2. 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo;
3. Iš naujo – proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstyti šalių pirmojoje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir atsakovo turėtas sąmatos sudarymo išlaidas – 484 Eur;
4. Priteisti atsakovui iš ieškovės R. K. visas atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. teismas savo sprendimą atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš Ieškovės, kurią Ieškovė sumažino 4 160 Eur suma šalių santuokos metu 2016 – 2017 metais materialiai remdama savo suaugusio sūnaus faktinę šeimą vidutiniškai po 40 Eur per savaitę grindė tuo, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Tačiau šias aplinkybes ieškovė pati nurodė teismo posėdžio metu. Todėl atsakovui nebereikėjo įrodinėti šios aplinkybės ir šis faktas teismo turėjo būti pripažintas įrodytu.
23.2. Teismas, remdamasis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dėl to, kad atsakovas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Tačiau atsakovas, išlaikydamas savo nepilnamečius vaikus, nesudarė jokio sandorio, o nepilnamečiams vaikams mokamas išlaikymas negali būti vertinamas kaip asmeniniai atsakovo poreikiai, todėl ginčo santykiui CK 3.115 straipsnis netaikytinas. Atsakovas, teikdamas išlaikymą savo vaikams, gimusiems nutrauktoje santuokoje, lėšas naudojo šeimos poreikių tenkinimui, kadangi atsakovo vaikai yra jo šeima ir jų tarpusavio santykiai yra reglamentuoti šeimos teisės normų. Todėl šis ieškovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.
23.3. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų kilnojamųjų daiktų masės. Teismas į dalintino turto masę nepagrįstai įtraukė kilnojamuosius daiktus - televizorių Samsung, šaldiklį Samsung, odinę minkštą svetainės dalį, televizorių Sony, šaldytuvą Samsung, viryklę LG. Ieškovė į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad šalys, gyvendami santuokoje, įsigijo šiuos kilnojamuosius daiktus.
23.4. Dėl piniginių lėšų, buvusių pas ieškovę, padalijimo. Teismas šį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė šio savo priešieškinio reikalavimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Po bylos iškėlimo atsakovui atsitiktinai susipažinus su ieškovės naudotame automobilyje sumontuoto vaizdo registratoriaus duomenimis – garso ir vaizdo įrašu –tapo žinoma, kad ieškovė, gyvendama santuokoje, iš savo vykdytos veiklos – kirpėjos bei prekybos – sukaupė 10 000 Eur sumą. Iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad šias pinigines lėšas ji legalizavo, pasinaudodama kitų grynųjų pinigų įnešimu į savo sąskaitą bei kitų asmenų pagalba. Neabejotina, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi ieškovė buvo sukaupusi ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, kuri turi būti įtraukta į santuokinio turto balansą ir padalinta tarp sutuoktinių.
23.5. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, juolab, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai nėra išnykę – bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji neturi piniginių lėšų kompensacijų atsakovui sumokėjimui, neturi kito turto, nei teismui, nei atsakovui nėra žinomos jos pajamos ir reali galimybė įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą šioje byloje.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Dėl kompensacijos už panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti priteisimo. Atsakovas 2015 m. liepos 9 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini) ir gavo 18 000 Eur, taip pat santuokos metu nutraukė gyvybės draudimo sutartį ir gavo 6 564 Eur, pagal santuokinio turto padalijimo sutartį gavo 2 000 Eur. Šios lėšos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau jos buvo panaudotos ne asmeninės atsakovo prievolėms vykdyti (ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas savo asmeninę prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus bei kitas asmeninės prievoles vykdė iš bendro, o ne iš asmeninio turto (lėšų), o bendro su ieškove santuokinio turto įsigijimui. Todėl teismas pagrįstai sprendė priteisti iš bendro turto atsakovui kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą bendram santuokiniam turtui įsigyti.
24.2. Dėl priteisto 920 Eur žalos atlyginimo. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomame teisiškai neįregistruotame nebaigtame statyti statinyje (duomenys neskelbtini), buvo laikoma atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi statybinė mediena – 4 kub.m. (tai užfiksuota Teismo eksperto R. G. Turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 30103 fotonuotraukoje 8 psl., kuris teismui pateiktas 2023 m. gegužės 15 d. DOK-28430), kurios vertė – 920 Eur. Policijos pareigūnas nustatė, kad šią medieną sukūreno ieškovė, ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio, nurodant, kad ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (2025 m. sausio 5 d. patikslinto priešieškinio 2 ir 3 priedai). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sunaikino atsakovo medieną, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui jo patirtą žalą.
24.3. Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo. Inspekcija tiek ieškovei, tiek ir atsakovui davė privalomąjį nurodymą, kuris yra privalomai vykdomas. Jo vykdymui atsakovas patyrė išlaidas. Išlaidas privalomojo nurodymo vykdymui būtų patyrusi ir ieškovė, tačiau, tokių išlaidų nepatyrė. Be to, atsakovo patirtos ir patiriamos privalomojo nurodymo vykdymo išlaidos yra ženkliai mažesnės už ieškovės planuotas patirti privalomojo nurodymo vykdymo išlaidas.
24.4. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas į santuokoje įgyto turto balansą netraukė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 30103 teismo ekspertas R. G. nustatė ne tik viso ginčo nekilnojamojo turto komplekso, susidedančio iš 2-jų žemės sklypų ir nebaigto statyti statinio, rinkos vertę (55 000 Eur), tačiau buvo atliktas ir kiekvieno į šio komplekso sudėtį įeinančio turto vertinimas (II tomas b. l. 114-143). Būtent tokiomis vertėmis santuokoje įgytas turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir nebaigtas statyti statinys (duomenys neskelbtini) – buvo traukiamas į santuokoje įgyto turto balansą. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismo ekspertas R. G. galėjo remtis jam pateikta medžiaga/informacija apie nebaigtą statyti statinį, kadangi jis nėra įregistruotas viešajame registre. Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovo lėšomis ir darbu šalių santuokos metu buvo sukurtas 30 000 Eur vertės turtas – nebaigtas statyti statinys ir būtent tokia verte jis buvo traukiamas į dalinto turto masę. Todėl teismui šį statinį perdavus ieškovės asmeninėn nuosavybėn pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė 15 000 Eur piniginę kompensaciją. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad šalių santuokoje įgyto turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė yra 8 000 Eur, tačiau byloje buvo paskirta Turto vertės nustatymo teismo ekspertizė, kuri nustatė, kad šio sklypo vertė yra 15 000 Eur, kitokią vertę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
24.5. Dėl santuokoje įgytų automobilių padalijimo. Priešingai nei nurodo ieškovė, 1 500 Eur , gautus atsakovui pardavus automobilį Fors Transit, teismas įtraukė į dalintino turto balansą ir padalino tarp šalių, tai nurodydamas sprendimo dalyje „Balansas“ bei rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktuose. Šalių santuokoje įgytas automobilis Volvo nėra naujas ir atsakovo pateikta į bylą jo vertė VšĮ Emprekis yra nustatyta atsižvelgiant į jo natūralų nusidėvėjimą ir smulkius defektus. Ieškovė, siekdama įrodyti ženkliai mažesnę nei VšĮ Emprekis masinio vertinimo būdu nustatytą automobilio vertę, galėjo pateikti į bylą specialių žinių turinčio kilnojamojo turto vertintojo pateiktą turto vertės nustatymo išvadą, tačiau to nepadarė, t. y. neįrodė mažesnės nei 3 000 Eur automobilio vertės.
24.6. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Ieškovė pateikė teismui Pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (2025 m. gegužės 3 d. Nr. DOK-28445), kuriame nurodė, kad televizoriaus SONY vertė yra 100 Eur. Todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė procesinį sprendimą pagal šalių procesiniame dokumente galutinai suformuotą poziciją. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, o ne atsakovas vykdė kirpyklos veiklą, todėl neabejotinai su Ieškovės profesine veikla susijusi įranga ir priemonės turi atitekti Ieškovės asmeninėn nuosavybėn.
24.7. Dėl turto balanso. Teismas pagrįstai į santuokinio turto balansą įtraukė ieškovės profesinės veiklos įrangos bei priemonių vertę, nes ieškovė ieškiniu neprašė šio turto pripažinti jos asmenine nuosavybe, todėl teismas neturėjo ir negalėjo peržengti šios bylos nagrinėjimo ribų, taip pat ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad kirpyklos įranga ir priemonės priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, be to, tuo atveju, jei kirpyklos įranga bei priemonės būtų pripažintos asmenine ieškovės nuosavybe, ji atsakovui turėtų kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kadangi šios įrangos ir priemonių įsigijimui buvo naudojamos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis lėšomis. Ieškovės pateiktas santuokinio turto balanso skaičiavimo variantas yra sudarytas niekuo nepagrįstomis turto kainomis, o be to, į jį įtrauktas ne visas šalių santuokoje įgytas turtas.
24.8. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių, tame tarpe ir dėl ieškovės, kaltės, todėl, sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovė neturi teisės prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Todėl teismas pagrįstai dalijo pinigines lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu. Taip pat ieškovė byloje net neįrodinėjo, kad jos vykdyti atsiskaitymai UAB „Radviliškio būstas“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui už atliekų tvarkymą kaip nors būtų susiję su šalių šeimos poreikių tenkinimu, todėl ieškovė turi kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Taip pat ieškovė prieštarauja savo pačios pozicijai byloje – pati atsakovo mokėtas draudimo įmokas laikė piniginių lėšų naudojimu ne šeimos poreikių tenkinimu ir prašė iš atsakovo priteisti jai kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tuo tarpu savo iš bendrų lėšų atliktus draudimo įmokų mokėjimus jau nebelaiko savo asmeninių prievolių vykdymu ir nesutinka kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Tokį ieškovės elgesį teismas turėtų laikyti nesąžiningu.
24.9. Dėl skolos kreditoriui. Kreditorius SB (duomenys neskelbtini) byloje nereiškė jokių materialių reikalavimų šalims, todėl teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti prievolės kreditoriui buvimo, jos dydžio klausimo. Be to, ieškovė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje jokio reikalavimo, susijusio su šalių prievole kreditoriui SB (duomenys neskelbtini) nebereiškia, o Apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliacinių skundų ribų.
24.10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinio reikalavimų teismas patenkino ženkliai daugiau nei ieškovės ieškinio reikalavimų, o bylinėjimosi išlaidos yra skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šioje byloje didelė ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė išimtinai dėl pačios ieškovės elgesio ir jos priimtų sprendimų: bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė net tris advokatus ir ženkli dalis jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti buvo už naujai į bylą įstojusio advokato susipažinimą su byla. Ieškovės atstovai daugybę kartų teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko neišvengiamai buvo vilkinama byla ir didėjo bylinėjimosi išlaidos. Šias aplinkybe turėtų įvertinti apeliacinės instancijos teismas ir nepriteisti ieškovei jokių pirmojoje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
4. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – ieškovės pokalbio garso įrašą, jo šifruotę ir prašo juos prijungti prie bylos. Nurodo, kad ieškovės pokalbio garso įrašas užfiksuotas automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi, iš jo matyti, kad dar iki tariamo ieškovės „išvarymo iš namų“ 2020 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė ruošdamasi „išvarymo iš namų“ imitacijai, išsivežė vertingesnes savo darbo priemones, o atsakovo gyvenamajame name yra palikti tik menkaverčiai kirpėjos darbo priemonių likučiai, kuriuos ieškovė siekia „parduoti“ atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atsakovo prašymą, kadangi CK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šių įrodymų jis negalėjo pateikti anksčiau, todėl šis prašymas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
6. Byloje kilo ginčas dėl santuokinio turto padalijimo.
7. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą, teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pritaria jo išdėstytiems argumentams. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantų apeliaciniuose skunduose bei atsiliepime išdėstytų argumentų.
Dėl nekilnojamojo turto
8. Apeliantė R. K. nurodo, kad nekilnojamasis turtas buvo padalintas neteisingai, kadangi Žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jos nuosavybė, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, remdamasis 2023 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu, nepagrįstai vertino šiuos sklypus kartu, nustatė jų bendrą vertę ir tokiu būdu faktiškai dubliavo asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę. Taip pat nurodo, kad ieškovė kėlė klausimą dėl eksperto vertinimo patikimumo, ginčijo ekspertizės akto turinį teisme, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Priešieškinio pagrindas – tariama 30 000 Eur vertė už neregistruotą statinį yra visiškai neįrodytas. Šie apeliantės argumentai atmestini.
9. Pirmos instancijos tesimas įvertino šalių nekilnojamojo turto pasidalijimą nurodydamas, kad kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2019-02-07 L. K. ir R. K. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamas turtas atiteko R. K., o L. K. atiteko 2000 Eur piniginių lėšų.
10. Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 30103 teismo ekspertas atliko kiekvieno į ginčo nekilnojamojo turto sudėtį įeinančio turto vertinimą (II tomas b. l. 114-143). Būtent tokiomis vertėmis santuokoje įgytas turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir nebaigtas statyti statinys (duomenys neskelbtini) – buvo traukiamas į santuokoje įgyto turto balansą. Žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) į dalintino turto balansą įtrauktas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ekspertas galėjo remtis jam pateikta medžiaga/informacija apie nebaigtą statyti statinį, kadangi jis nėra įregistruotas viešajame registre. Byloje teisingai nustatyta, kad santuokos metu buvo sukurtas 30 000 Eur vertės turtas – nebaigtas statyti statinys ir būtent tokia verte jis buvo traukiamas į dalinto turto masę. Todėl pirmos instancijos teismui šį statinį nuosavybės teise priteisus ieškovei, pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteista piniginė kompensacija. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad šalių santuokoje įgyto turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė yra 8 000 Eur, tačiau byloje buvo paskirta Turto vertės nustatymo teismo ekspertizė, kuri nustatė, kad šio sklypo vertė yra 15 000 Eur, kitokią vertę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, papildomos ar pakartotinės ekspertizės ieškovė neprašė. Taigi pirmos instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus nekilnojamąjį turtą padalino teisingai.
Dėl automobilių
11. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovui priskiriama 1500 Eur, gauti už automobilio Ford Transit pardavimą, tačiau nepagrįstai nepriteisė ieškovei 750 Eur kompensacijos kaip pusės šio turto vertės. Taip pat teismas, nenumažinęs atsakovui priteistinos kompensacijos pagal faktinę automobilio VOLVO V50 būklę ir ignoravęs įrodymus apie atsakovo kliudymą naudotis automobiliu, priėmė nepagrįstą sprendimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad 1 500 Eur , gautus atsakovui pardavus automobilį Ford Transit, teismas įtraukė į dalintino turto balansą ir padalino tarp šalių, tai nurodydamas sprendimo dalyje „Balansas“ bei rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktuose. Automobilio VOLVO V50 vertė VšĮ Emprekis yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad jis nėra naujas. Ieškovė, norėdama įrodyti kitokią nei VšĮ Emprekis masinio vertinimo būdu nustatytą automobilio vertę, galėjo pateikti į bylą savo įrodymus, pvz. eksperto ar specialisto išvadą, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad ši automobilis įvertintas teisingai pagal byloje pateiktus įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai). Ieškovės argumentai dėl netinkamų automobilių verčių ar jų padalinimo atmestini.
Dėl kilnojamojo turto
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji televizorių Sony vertino 1 000 Eur, tačiau teismas, galimai dėl rašybos ar kitų neaiškių priežasčių, jo vertę sprendime nurodė tik 100 Eur. Pritaikęs 50 proc. nusidėvėjimo koeficientą, teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovei tik 50 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi ieškovė pateikė teismui Pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (2025 m. gegužės 3 d. Nr. DOK-28445), kuriame nurodė, kad televizoriaus SONY vertė yra 100 Eur. Šis apeliantės argumentas atmestinas. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neturėdamas tokio ieškovės reikalavimo ir priešingai šalių paaiškinimams, nepagrįstai priteisė profesinei veiklai įsigytus daiktus natūra ieškovei, nors akivaizdu, kad jų atgavimas realiai nebūtų galimas. Ieškiniu ji šiuos daiktus prašė priteisti atsakovui, o jai – piniginę kompensaciją, nurodė, kad daiktai nėra nusidėvėję. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismui nustačius, jog ieškovė, o ne atsakovas vykdė kirpyklos veiklą, todėl su ieškovės profesine veikla susijusi įranga ir priemonės pagrįstai priteisti ieškovei.
Dėl turto balanso
14. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas į turto balansą įtraukė daiktus, kurie sprendimu buvo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (profesinės veiklos priemonės: dažai, šukos, šampūnai – 500 Eur, kirpyklos plautuvė – 200 Eur, kėdė – 200 Eur, veidrodis – 200 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi pirmos instancijos teismas pagrįstai į santuokinio turto balansą įtraukė ieškovės profesinės veiklos įrangos bei priemonių vertę, nes ieškovė ieškiniu neprašė šio turto pripažinti jos asmenine nuosavybe, ji šį turtą prašė priteisti atsakovui. Taigi, pirmos instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai sprendė, kad šį turtą ieškovė prašo įtraukti į dalintino turto masę todėl jis buvo dalintinas bei trauktinas į balansą, kaip ir nurodė ieškovė. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas minusuodamas iš bendro turto balanso 26 000 Eur kompensaciją atsakovui, visiškai nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu pripažino, kad tokios asmeninės lėšos egzistavo, jog jos buvo panaudotos bendram turtui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi pirmos instancijos teismas nurodė, jog atsakovas iš dalies pagrindė statybinių medžiagų įsigijimą pirkimo dokumentais. Taip pat į bylą pateikta atestuoto statybos specialisto 2025-08-04 sąmata, sudaryta pagal 2019 m. 03 mėn. kainas, pagal kurią sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini) esančio, statybos darbų ir išlaidų vertė – 26773,33 Eur. Taip pat pirmos instancijos teismas vadovavosi liudytojo E. K. parodymais, kuris nurodė, jog atsakovas sodo pirkimui ir įrengimui panaudojo lėšas už parduotą turtą, kas sutapo su pirmos instancijos teismo neginčytinai nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas L. K. 2015-07-09 pirkimo-pardavimo sutartimi už 18 000 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius- šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo įsigijęs iki santuokos sudarymo. Be to atsakovas nutraukė su Aviva Lietuva kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas 10160BA) ir jam 2018 07 11 d. buvo išmokėta 6 564 Eur pasitraukimo vertė, šios lėšos buvo kauptos 15 metų, t.y. dar iki šalių santuokos, todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir tikėtina buvo panaudotos statyboms. Taip pat ieškovas pagal santuokinio turto padalijimo sutartį gavo 2 000 Eur. Šios lėšos yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Taigi spręstina, kad jos buvo panaudotos ne asmeninės atsakovo prievolėms vykdyti (kaip teisingai nurodo atsakovas – ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas savo asmeninę prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus bei kitas asmeninės prievoles vykdė iš bendro, o ne iš asmeninio turto (lėšų), o bendro su ieškove santuokinio turto įsigijimui.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo.
15. Pirmos instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių, tame tarpe ir dėl ieškovės, kaltės, todėl, sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovė neturi teisės prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai dalijo pinigines lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu. Taip pat ieškovė byloje net neįrodinėjo, kad jos vykdyti atsiskaitymai UAB „Radviliškio būstas“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui už atliekų tvarkymą kaip nors būtų susiję su šalių šeimos poreikių tenkinimu, todėl ieškovė turi kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Dėl priteisto 920 Eur žalos atlyginimo
16. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomame teisiškai neįregistruotame nebaigtame statyti statinyje (duomenys neskelbtini), buvo laikoma atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi statybinė mediena – 4 kub.m. (tai užfiksuota Teismo eksperto R. G. Turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 30103 fotonuotraukoje 8 psl., kuris teismui pateiktas 2023 m. gegužės 15 d. DOK-28430), kurios vertė – 920 Eur. Policijos pareigūnas nustatė, kad šią medieną sukūreno ieškovė, ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio, nurodant, kad ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (2025 m. sausio 5 d. patikslinto priešieškinio 2 ir 3 priedai). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sunaikino atsakovo medieną, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui jo patirtą žalą.
Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą
17. Apeliantas L. K. teigia, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimą atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš ieškovės, kurią ieškovė sumažino 4 160 Eur suma šalių santuokos metu 2016 – 2017 metais materialiai remdama savo suaugusio sūnaus faktinę šeimą vidutiniškai po 40 Eur per savaitę grindė tuo, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai nebuvo privalomas nuolatinis periodinis išlaikymas, todėl jis neturi būti priteistinas iš ieškovės atsakovui, epizodinis pinigų perdavimas nelaikytina santuokinio turto sumažinimu, todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas buvo atmestas pagrįstai.
Dėl atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos priteisimo ieškovei
18. Pirmos instancijos teismas, remdamasis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dėl to, kad atsakovas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, atsakovas su tuo nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas savo asmenines vaikų išlaikymo prievoles vykdė iš santuokos metu uždirbtų lėšų, taigi vykdė asmenines prievoles iš santuokoje įgyto turto. CK 3.112 straipsnyje nustatyta, kad teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas vykdė savo asmenines prievoles iš santuokos metu įgytų lėšų, kadangi jo asmeninės lėšos kaip matyti iš jo paaiškinimų dėl nekilnojamojo turto sukūrimo, buvo panaudotos būtent šio turto pastatymui, įrengimui, ką pirmos instancijos teismas jam ir grąžino. Kitų asmeninių lėšų turėjimo jis neįrodė (CPK 177, 178 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
20. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas reglamentuojančias santuokinio turto padalinimą teisingai taikė teismų praktiką dėl santuokinio turto sumažinimo, asmeninių lėšų panaudojimo, padarė teisingas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
21. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, įvardijęs, kad jos yra proporcingos kiekvienos iš šalių atsižvelgiant į tenkintų bei atmestų reikalavimų dalis. Apeliacinės instancijos teismas juos paskirsto. Ieškovės reikalavimai: nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovės R. K. ir atsakovo L. K. santuoką, įregistruota Radviliškio savivaldybės administracijos CMS akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, nuo 2020 m. rugsėjo 1d.; priteisti ieškovei santuokoje įgytą turtą natūroje: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 000 Eur; automobilį Volvo V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusi vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur – 1 683 Eur, pagal defektavimo aktą atsiėmus transporto priemonę, viso automobilio vertė 317 Eur; priteisti atsakovui santuokoje įgytą turtą natūroje: televizorių Samsung – vertė 300 Eur, šaldiklį Samsung - 300 Eur, ieškovės darbui įsigytus dažus, šukas šampūnus –500 Eur, kirpyklos plautuvę – 200 Eur, kirpyklos kėdę – 200 Eur, kirpyklos veidrodį – 200 Eur, odinę minkštą svetainės dalį – 1000 Eur, televizorių Sony – 100 Eur, šaldytuvą Samsung – 600 Eur, viryklę LG – 600 Eur, iš viso turto už 4 000 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją 750 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimą parduodant automobilį FORD Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kompensaciją 7 872,07 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimą; kompensaciją 2 000 Eur už pas atsakovą likusius kilnojamuosius daiktus; priteisti iš ieškovės atsakovui 4 000 Eur kompensaciją už jai atitenkantį žemės sklypą esantį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); įskaičius vienos šalies mokėjimus kitai šaliai (ieškovė atsakovui 4 158 Eur (4 000 Eur, žemės sklypas + 158 Eur automobilis), atsakovas ieškovei 10 622,07 Eur (750 automobilis + 7 872,07 Eur sąskaitoje buvusios lėšos + 2 000 Eur name likę daiktai), iš atsakovo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją sumoje 6 464,07 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – M., atsakovui – K. Atsakovo reikalavimai: ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti: nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neregistruotą statinį (statybines konstrukcijas), adr. (duomenys neskelbtini) – 30 000 Eur vertės; žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini) – 15 000 Eur vertės; automobilį VOLVO V50, v/n (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur vertės; televizorių JVC – 300 Eur vertės; siuvimo mašinas Singer – 2 vnt. – 400 Eur vertės; 5 000 Eur pinigines lėšas, esančias pas ieškovę; 825,09 Eur pinigines lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti: pinigines lėšas, gautas pardavus automobilį Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) – 1500 Eur; priteisti atsakovui iš ieškovės 11 100 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 5 000 Eur kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 825,08 Eur pinigines lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 26 000 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui; 920 Eur žalos atlyginimą; 241,49 Eur bendro turto išlaikymo išlaidas, o taip pat po 9,80 Eur/mėn. tvoros nuomos išlaidas nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2 498,57 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
22. Pirmos instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė L. K. ir R. K. (M.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę M., atsakovui – K.; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 m, rugsėjo 1 d.; ieškovei R. K. priteisė nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neregistruotą statinį (statybines konstrukcijas), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – 30 000 Eur vertės ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – 15 000 Eur vertės, iš viso nekilnojamojo turto už 45 000 Eur, automobilį VOLVO V50, v/n (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur vertės; priteisė ieškovei natūra jos profesinei veiklai įsigytus daiktus ir priemones, esančias pas atsakovą: dažus, šukas, šampūnus – vertė 500 Eur, kirpyklos plautuvę – 200 Eur, kirpyklos kėdę – 200 Eur, kirpyklos veidrodį – 200 Eur, nesant šių daiktų, priteisė jų vertę pinigais 1 100 Eur, televizorių (duomenys neskelbtini) Eur vertės, 2 siuvimo mašinas Singer – viso 200 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto už 1450 Eur (iš viso ieškovei natūra atitenkančio santuokoje įgyto turto vertė 49 450 Eur); priteisė ieškovei iš atsakovo 6 628,42 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovui L. K. priteisė šiuos santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung – vertė 150 Eur, šaldiklį Samsung – 150 Eur, odinę minkštą svetainės dalį – 500 Eur, televizorių Sony – 50 Eur, šaldytuvą Samsung – 300 Eur, viryklę LG - 300 Eur, iš viso kilnojamųjų daiktų už 1 450 Eur, 1 500 Eur piniginių lėšas, gautas pardavus automobilį FORD Transit, iš viso 2 950 Eur; priteisė atsakovui iš ieškovės 26 000 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įgijimui; 10 250 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 920 Eur žalos atlyginimą; 241,49 Eur privalomojo nurodymo įvykdymo išlaidas bei po 9,80 Eur /mėn. tvoros nuomos išlaidas nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimų tenkinta 61,9 proc. atsakovo reikalavimų tenkinta 62,5 proc.
24. Ieškovė paduodama ieškinį, 2021-12-28 sumokėjo 207 Eur žyminio mokesčio, 2022-01-22 sumokėjo 162 Eur žyminio mokesčio,, 2022-11-04 sumokėjo 500 Eur už nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimą. Ieškovė pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus atstovui advokatui R. T. 2021-11-05 pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėjo 200 Eur, 2023-06-18 pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėjo 950 Eur. Atstovui advokatui T. R. ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo viso 1350 Eur . Advokatei I. M. už suteiktą teisinę pagalbą ieškovė sumokėjo 3100,00 Eur, viso ieškovė patyrė 5600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Viso patyrė 6496,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimų tenkinta 61.9 proc., jai proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 4021,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
25. Atsakovas L. K. paduodamas priešieškinį 2022-05-03 sumokėjo 759 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo už ekspertizės atlikimą 2022-11-04-500 Eur, už patikslintą priešieškinį 2023-07-12 sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio, 2025-01-05 sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio, 2025-03-17 sumokėjo 56 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo už sąmatos sudarymą 484 Eur. Už advokato teisinę pagalba atsakovas šioje byloje sumokėjo 3872,00 Eur, visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas pirmos instancijos teisme patyrė viso 5831,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo reikalavimų tenkinta 62,5 proc., jam proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 3644,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliantams jų patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo iš esmė nekeisti.
Patikslinti sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo L. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4021,02 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt vieną eurą, 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui L. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3644,37 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė