Administracinė byla Nr. eA-209-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Gargždų geležinkelis“ 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. PSE-357 „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 3 d. paraišką Nr. 72 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – ir Paraiška); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. (1.9.E)1V-191) „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas.

2.       Pareiškėjas skunde paaiškino, kad:

2.1.       Pareiškėjas Administracijai pateikė Paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir 2019–2020 m. tvarkaraštis) galiojimo laikotarpiui, tačiau Administracijos direktorius Sprendimu netenkino Paraiškos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl Paraiškos. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Įsakymą, kuriuo atmetė šį skundą.

2.2.       Pareiškėjas, ketindamas pradėti teikti krovinių vežimo paslaugą geležinkelio keliais 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, 2019 m. balandžio 3 d. Administracijai pateikė Paraišką. Paraiška prašyta suteikti 2019–2020 m. tvarkaraščiui pajėgumus maršrutais Lietuvos Respublikos valstybės siena – (Stasylos arba Kena) – Vaidotai-Radviliškis – (Klaipėda arba Pagėgiai) – Draugystė ir Draugystė – (Klaipėda arba Pagėgiai) – Radviliškis – Vaidotai – (Stasylos arba Kena) – Lietuvos Respublikos valstybės siena, vežant krovinius 9 kartus per dieną į vieną pusę 57 vagonais. Kadangi Administracija nenustatė Paraiškos trūkumų, ji persiuntė Paraišką viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, t. y. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijai (toliau – ir Valdytojas), tam, jog jis atliktų paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-1799 „Dėl ekonominio poveikio vertinimo“, kuriuo prašyta pareiškėjo pateikti duomenis apie turimų riedmenų skaičių, darbuotojus ir kitą informaciją, kuri bus naudojama ekonominio poveikio vertinimui atlikti.

2.3.       Pareiškėjas 2019 m. liepos 10 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-1811 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, kuriuo informuota, jog Paraiškoje prašytų pajėgumų kiekis viršija maksimalų pralaidumą ruožuose Kužiai – Klaipėda, Radviliškis – Pagėgiai, Kaišiadorys – Radviliškis. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. išsiuntė Valdytojui raštą Nr. 154, kuriame nurodė, jog Valdytojas nesilaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse  (2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1246 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nustatytų terminų, bei prašė suteikti visą informaciją apie pateiktas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, remiantis Taisyklių 26 punktu, bei pasiūlyti kitus pajėgumus, nei prašoma Paraiškoje, remiantis Taisyklių 28 ir 29 punktais, be to, pareiškėjas prašė atsižvelgti į aplinkybę, jog Valdytojas galbūt laiko konfliktuojančiais pajėgumus, dėl kurių kreipėsi kelios geležinkelio įmonės, siekdamos pervežti tą patį krovinį, todėl infrastruktūros perpildymas yra kuriamas dirbtinai. Pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. pateikė Valdytojui duomenis, skirtus ekonominio poveikio analizei atlikti. Valdytojas 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. SD(DI)-2055 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, kuriame nurodė, kad Valdytojas nesilaikė terminų dėl žmogiškųjų resursų, programinės įrangos ir kt. trūkumų, taip pat kad Valdytojas nėra įpareigotas teikti informaciją apie 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio jo galiojimo laikotarpiu vykdymą paraiškas pateikusiems asmenims (pareiškėjams), kuriems 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pajėgumai nėra skirti, bei kad pareiškėjo teiginys, jog Valdytojas laiko konfliktuojančiais tokius pajėgumus, dėl kurių kreipėsi kelios geležinkelio įmonės, siekdamos vežti tą pati krovinį, yra nepagrįstas.

2.4.       Valdytojas 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsiuntė pareiškėjui raštą Nr. SD(DI)-2260 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo“, kuriame nurodė, jog, sudarant 2019–2020 m. tvarkaraštį, kyla nesutarimų važiuoti traukiniais Paraiškoje nurodytais maršrutais ruožuose Bugeniai – Kužiai, Kužiai – Klaipėda, Radviliškis – Pagėgiai, Radviliškis – Rokiškis ir Kaišiadorys –Radviliškis, ir dėl pralaidumo viršijimo nėra alternatyvų, kurias Valdytojas galėtų pasiūlyti. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. išsiuntė Valdytojui raštą Nr. 203, kuriame prašė pateikti informaciją apie geležinkelio linijų pralaidumo nustatymą, ekonominio poveikio analizės išvadas, taip pat įvertinti faktą, kad, nesudarant galimybių gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, yra ribojamos pareiškėjo teisės ir pažeidžiami Europos Sąjungos teisės aktai. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė Valdytojui raštą Nr. 213 dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo, kuriame pateikė papildomą informaciją, taip pat teigė, jog jis siekia gauti infrastruktūros pajėgumus tam, kad galėtų vežti konkrečius krovinius, šiuo metu vežamus kitos geležinkelio įmonės, o tai reiškia, jog krovinių gabenimui visiškai pakanka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, neatsižvelgiant į tai, kuris pareiškėjas vykdo krovinių pervežimą ir naudojasi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-2493 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo argumentas, kad Valdytojas galbūt laiko konfliktuojančiais tokius pajėgumus, dėl kurių skyrimo kreipėsi keli asmenys, siekdami pervežti tą patį krovinį, yra nepagrįstas, taip pat kad infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta grindžiamas faktiniu ruožo pralaidumu, bei kad Valdytojas neturi priemonių tam, kad ekonominis poveikis pareiškėjui būtų minimalus, ir kt.

2.5.       Pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. gavo iš Administracijos raštą, kuriame pastaroji prašė pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius, kad Paraiška prašomi pajėgumai nebus naudojami tranzitiniams vežimams vykdyti, bei nurodyti, kaip vežimai bus organizuojami Lietuvos Respublikoje. Administracija šiame rašte pažymėjo, jog dokumentai, pagrindžiantys minėtas aplinkybes, galėtų būti sutartys, sudarytos su krovinių siuntėjais, gavėjais, krovėjais, ekspeditoriais ar kt., iš kurių turinio būtų galima aiškiai nustatyti, kur bus pakraunamas bei iškraunamas krovinys. Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. išsiuntė Administracijai raštą, kuriame paaiškino, jog neketina krovinių vežti tranzitu. Pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. gavo raštą iš Administracijos, kuriame pateikta informacija, jog sprendimus ketinama priimti iki 2019 m. spalio 16 d. Administracija Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui pajėgumų 2019–2020 m. tvarkaraštyje. Administracija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog prašomų pajėgumų nėra dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo ruožuose Kužiai – Klaipėda, Kaišiadorys – Radviliškis; pritaikius Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, pajėgumai paskirti kitoms įmonėms; alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis ruože Radviliškis – Pagėgiai taip pat yra perpildyta. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė skundą Tarnybai, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl Paraiškoje prašytų pajėgumų. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Įsakyme nusprendė jį atmesti, tokį savo sprendimą motyvuodama tuo, kad Valdytojas pajėgumų skyrimo procese atliko nemažai pažeidimų, tačiau jie neturėjo esminės įtakos priimant Sprendimą, o Valdytojo dalyvavimas pajėgumų skyrimo procese buvo teisėtas, todėl Sprendimas, nors ir neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, vis tiek yra teisėtas ir pagrįstas.

3.       Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad:

3.1.       Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Sprendime nėra pateikti objektyvūs duomenys (faktai), lėmę konkretų prioriteto taisyklės taikymo rezultatą. Atitinkamai iš tokio sprendimo nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ar ją taikant Administracija naudojo faktinius duomenis ir, jei naudojo, kaip atliko skaičiavimus. Sprendime pateikta informacija yra neišsami ir nemotyvuota. Būtent Sprendimo pagrindu pareiškėjui yra užkertamas kelias patekti į geležinkelių transporto rinką. Tai vienareikšmiškai sukelia didžiules neigiamas pasekmes įmonei, jau trečią kartą nesėkmingai bandančiai gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Be to, Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Tarnybai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi ginčui yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į Tarnybą. Tarnyba, nepaisydama aptartų pažeidimų, Įsakyme pripažino, kad Sprendimas neturėtų būti panaikintas. Tokia Tarnybos pozicija prieštarauja tiek VAĮ 8 straipsnio esmei, tiek dėl šios teisės normos plėtojamai teismų praktikai.

3.2.       Valdytojas neturėjo teisės dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procese, todėl jis priėmė neteisėtą Sprendimą. Valdytojas iš esmės pažeidė 2016 m. gruodžio 14 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu (toliau – ir Direktyva 2016/2370/ES) įtvirtintus reikalavimus, keliamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui, nešališkumui ir veiklos skaidrumui. Direktyvos 2016/2370/ES perkėlimo į nacionalinę teisę terminas suėjo 2018 m. gruodžio 25 d.

3.3.       Administracija, gavusi paraiškas ir nenustačiusi jų trūkumų, persiunčia gautas paraiškas Valdytojui, kuris, jas įvertinęs, sudaro tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Techninio paraiškų vertinimo procedūra nėra apibrėžta jokiame teisės akte ir visas procedūros atlikimas priklauso išimtinai tik nuo Valdytojo. Šioje situacijoje problema kyla dėl to, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ viename juridiniame asmenyje veikė tiek kaip Valdytojas, tiek kaip vežėjas, siekiantis pelno. Akivaizdu, jog čia kyla interesų konfliktas, kadangi, kaip rodo praktikoje susiklosčiusi situacija ir šios bylos aplinkybės, Valdytojas neabejotinai siekia naudos sau kaip vežėjui. Pajėgumų skyrimo procese nesivadovaujant Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 7 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o remiantis joms prieštaraujančiomis Taisyklių nuostatomis, kyla interesų konfliktas, todėl toks pajėgumų skyrimo procesas savaime pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir sudaro sąlygas riboti konkurenciją geležinkelio transporto paslaugų rinkoje. Valdytojas neturėjo teisės atlikti techninį paraiškų vertinimą, kuris savo esme prilygsta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymui, Administracijai tik formaliai dalyvaujant šiame procese, todėl Sprendimas yra priimtas neteisėtai. Tarnyba Įsakyme tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl Valdytojo nepriklausomumo ir jo galimybių dalyvauti pajėgumų skyrimo procese.

3.4.       Terminas Administracijai ir suinteresuotiems asmenims parengti ir pateikti tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą baigėsi 2019 m. liepos 7 d., bet Valdytojas šį projektą pareiškėjui pateikė 2019 m. liepos 10 d. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-1799, kuriame paprašyta pateikti duomenis, skirtus ekonominio poveikio analizei atlikti. Pareiškėjas pateikė nurodytus duomenis. Ekonominio poveikio vertinimas yra viena iš paraiškų derinimo procedūros dalių, todėl Valdytojas turėjo šias anketas išsiųsti, sulaukusi pastabų iš visų paraiškas pateikusių asmenų (pareiškėjų) ir užbaigusi paraiškų nagrinėjimo procedūrą (Taisyklių 2 skirsnis), o nustatytas terminas šiems veiksmams atlikti – iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. Valdytojas taip pat prašė pareiškėjo pateikti duomenis, kurie pripažintini konfidencialia informacija, t. y. duomenis apie turimus riedmenis, darbuotojus, sutartis, galimus nuostolius ir kt. Jokiame teisės akte nenustatyta, kokiu būdu Valdytojas atlieka ekonominio poveikio vertinimą ir, atitinkamai, kaip tokio vertinimo rezultatai gali paveikti Administracijos priimamą sprendimą. Nesant aiškiai apibrėžtos ekonominio poveikio vertinimo procedūros ir jos reikšmės, nėra aišku, ar Administracija apskritai atsižvelgia į Valdytojo atlikto ekonominio poveikio vertinimo rezultatus ir kokią įtaką šie rezultatai turi Administracijai sprendžiant, ar skirti paraiškas pateikusiems asmenims atitinkamus pajėgumus. Be to, nėra pateikiama tvarka ir principai, kuriais vadovausis Valdytojas, užtikrindamas gautų duomenų konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominio poveikio vertinimas yra paraiškų derinimo proceso dalis, tai šiai procedūrai turėtų būti skirtas atitinkamas dėmesys ir reikšmė, be kita ko, tinklo nuostatuose turėtų būti pateikta visa informacija apie ekonominio poveikio vertinimą (tvarka, apsaugos principai ir kt.), tačiau ginčui aktualiuose tinklo nuostatuose – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-16 patvirtintuose Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatuose (toliau – ir Tinklo nuostatai) – nėra tokios informacijos.

3.5.       Tarnyba, išanalizavusi pareiškėjo pateiktus argumentus, susijusius su ekonominio poveikio procedūros vykdymu, Įsakyme konstatavo, kad buvo netinkamai įgyvendintas Taisyklių 24 punktas, nes Valdytojas, nesulaukęs pastabų ir pasiūlymų dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio termino pabaigos, kreipėsi į pareiškėjus dėl galimų suvaržymų ir ekonominio poveikio vertinimo analizių atlikimo. Tarnyba konstatavo, jog nustatytas terminas buvo per trumpas, be to, 10 darbo dienų terminas reiškė ne terminą, per kurį turėjo būti atliktas visų pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimas, o terminą, per kurį Valdytojas privalėjo pradėti visų pareiškėjų galimų suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimą. Tarnyba taip pat nustatė, jog nebuvo nurodyta, kaip bus užtikrintas komercinės informacijos konfidencialumas, nors ši informacija privalėjo būti nurodyta Tinklo nuostatuose, kartu su pareiškėjų galimų patirti suvaržymų vertinimo atlikimo tvarka, protingumo kriterijus atitinkančiais informacijos teikimo terminais bei planuojama siųsti ekonominio poveikio vertinimo anketa. Šiuo atveju aktualu tai, kad identiška situacija susiklostė ir ankstesniais metais, kai Tarnyba įsakyme nustatė Valdytojo padarytus pažeidimus dėl netinkamai vykdomos ekonominio poveikio vertinimo procedūros. Tokios aplinkybės įrodo, jog Valdytojas akivaizdžiai pažeidinėja procedūras ir toliau kartoja tas pačias klaidas.

3.6.       Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. raštu paprašė Valdytojo pateikti detalesnius duomenis, pagrindžiančius pralaidumo nustatymą, bei pateikti informaciją apie šiuo metu galiojančiame 2018–2019 metų tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje ruožuose Kužiai – Klaipėda, Radviliškis – Pagėgiai, Kaišiadorys – Radviliškis numatytą pralaidumą, užsakytų pajėgumų bei faktiškai panaudotų pajėgumų kiekį. Tokia informacija leistų pareiškėjui įvertinti faktinę situaciją geležinkelio linijose ir atitinkamai spręsti dėl tolesnių veiksmų. Pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva 2012/34/ES) tinklo nuostatuose turi būti nurodoma tvarka ir kriterijai, taikomi perpildytos infrastruktūros atveju, sąlygos, kuriomis nustatant pajėgumų paskirstymo prioritetus atsižvelgiama į ankstesnius pajėgumų panaudojimo rodiklius. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatytas atitinkamas linijos pralaidumas, sudarant 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą. Valdytojas pateiktame atsakyme teigė, jog jis nėra įpareigotas teikti informaciją apie 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraštį jo galiojimo laikotarpiu ir jo vykdymą paraiškas pateikusiems asmenims (pareiškėjams), kuriems nėra skirti pajėgumai 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Tokia Valdytojo pozicija nepagrįsta, nes, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie geležinkelio linijų pralaidumą yra susijusi su geležinkelio įmonėms paskirtais pajėgumais, pareiškėjas turi teisę susipažinti su tokia informacija. Pareiškėjui pateiktuose Valdytojo atsakymuose nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai, nesuteikiantys pareiškėjui jokio aiškumo, kaip ir kuo remiantis linijos yra pripažįstamos perpildytomis, todėl tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo interesai, kadangi linijų perpildymas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nepavyksta suderinti visų pareiškėjų paraiškų.

3.7.       Tarnyba Įsakyme vertino, kad, nors Tinklo nuostatuose skelbiama informacija neatitiko tikslumo ir išsamumo kriterijų, tai neturėjo įtakos Sprendimo dėl pajėgumų teisėtumui ir pagrįstumui. Toks vertinimas nepagrįstas, nes, Valdytojui nepaskelbus aktualios informacijos atitinkamuose tinklo nuostatuose, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių susipažinti su jam aktualia informacija. Ši informacija pareiškėjui yra itin aktuali, kadangi, tam tikras geležinkelio linijas laikant perpildytomis, jam kilo didelė rizika, kad bus nepatenkinta jo pateikta Paraiška.

3.8.       Sprendimas buvo priimtas 2019 m. spalio 17 d., praleidus nustatytą terminą. Tarnyba Įsakyme neteisingai nusprendė, jog ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės Sprendimo teisėtumui. Valdytojas pajėgumų skirstymo procese atlieka esminę reikšmę turinčias funkcijas, t. y. atlieka techninį paraiškų vertinimą ir veda visą derybų dėl paraiškų procesą. Būtent šių derybų metu yra sprendžiama, ar paraiškas pateikusius asmenis tenkina jiems galimi skirti pajėgumai, ar jie sutinka pakeisti išvykimo / atvykimo laikus arba reikiamų traukinių kiekį ir kt. Vadinasi, būtent viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tenka atsakomybė vykdyti paraiškų derinimo procesą, kurio metu turi vykti dialogas tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų. Dialogas dėl 2019–2020 m. tvarkaraščiui skirtinų pajėgumų vyko netinkamai ir akivaizdžiai pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Priešinga Tarnybos išvada yra nepagrįsta ir prieštaraujanti jos pačios Įsakyme išdėstytiems motyvams, t. y. nors ir buvo teisingai nuspręsta, jog pareiškėjui nebuvo laiku pateikta svarbi informacija bei sudarytos objektyvios ir lygiavertės su kitais pareiškėjais galimybės dalyvauti pajėgumų skyrimo procese, tai nebuvo pripažinta pakankamai reikšmingomis aplinkybėmis. Aptariami pažeidimai vyksta iš esmės jau trečius metus iš eilės, Valdytojas nevykdo jokių pokyčių ir toliau pažeidinėja pareiškėjo interesus. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas patiria veiklos apribojimus ir negali vykdyti suplanuotos veiklos.

3.9.       Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė pažeidė pareiškėjo interesus ir sudarė nelygias sąlygas geležinkelių transporto rinkoje įmonėms, siekiančioms gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Remiantis nacionaliniais teisės aktais, esant perpildytoms geležinkelio linijoms, Administracija privalo taikyti pirmumo taisyklę, tačiau ši taisyklė visais atvejais yra palanki būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ (jos dukterinėms įmonėms), kadangi ši taisyklė nustato pirmenybę vežėjui, planuojančiam vežti daugiau krovinių arba atlikti daugiau važiavimų. Pareiškėjas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkuruoja dėl to paties krovinio pervežimo, tačiau kasmet, pareiškėjui neskyrus pajėgumų, klientas neturi kito pasirinkimo kaip tik sudaryti sutartis dėl krovinių pervežimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkuruoja dėl to paties krovinio pervežimo ir, atitinkamai, tų pačių pajėgumų, tai lemia, kad infrastruktūros valdytojas, negalėdamas patenkinti abiejų paraiškų, praneša Administracijai apie konkrečių geležinkelio atkarpų perpildymą, o Administracija, netikrindama šių duomenų, pripažįsta Valdytojo nurodytas geležinkelio atkarpas perpildytomis ir vėliau, pritaikiusi prioriteto taisyklę, visus pajėgumus paskiria AB „Lietuvos geležinkeliai“. Būtent tas faktas, kad Valdytojas pripažįsta konkrečias geležinkelio atkarpas perpildytomis, tokiu būdu vėliau galėdamas gauti visus paraiškoje prašytus pajėgumus, dirbtinai kuria perpildytos infrastruktūros vaizdą. Tai, kad pagrindiniame krovinių vežimo tarp Baltarusijos Respublikos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto koridoriuje konkrečios atkarpos yra pripažįstamos perpildytomis, yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ palanki situacija. Valdytojas piktnaudžiauja savo padėtimi, kadangi užsako daugiau pajėgumų nei jam išties reikia ir jų neatsisako, tokiu būdu užkirsdamas kelią kitoms geležinkelio įmonėms pasinaudoti šiais pajėgumais.

3.10.       Įsakyme yra pateikta informacija apie paskelbtose perpildytomis infrastruktūros dalyse pareiškėjams paskirstytus pajėgumus važiuoti prekiniais, ūkiniais traukiniais. Pareiškėjui nebuvo skirti jokie pajėgumai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinei įmonei buvo skirta didžioji dalis pajėgumų. Taigi, šioje byloje ginčijamas neteisėtas Sprendimas patvirtina, kad konkurencija Lietuvos geležinkelių transporto sektoriuje yra nepagrįstai ribojama. Tarnyba neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir bylai reikšmingų aplinkybių, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Pajėgumų skirstymo procedūra yra vykdoma neskaidriai ir pareiškėjas patiria akivaizdžią diskriminaciją, negaudamas viešosios geležinkelių infrastruktūros, tokiu būdu užkertant kelią konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje plėtrai.

4.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą grindė argumentais, kad:

4.1.       Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas, priimdamas šį ginčijamą aktą, rėmėsi Valdytojo pateikta informacija apie atliktą paraiškų techninį vertinimą ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų pateikimą pareiškėjams, pastabų projektui (jo išrašams) pateikimą, nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje derinimo procedūras, negalėjimą patenkinti visų paraiškų vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nes neužtenka pajėgumų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat apie perpildytas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis tarpstočiuose Plungė – Šateikiai, Žeimiai – Lukšiai ir Livintai – Gaižiūnai, ir tuo pagrindu pritaikė prioriteto taisyklę. Šiuo atveju nebuvo galimybės pasiūlyti pareiškėjui alternatyvius pajėgumus, nes viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis ruože Radviliškis – Pagėgiai (tarpstotis Viduklė – Tauragė) yra perpildyta.

4.2.       Pareiškėjo teiginys, kad jam neaišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, yra deklaratyvus, nes šios taisyklės pritaikymo galimi būdai yra aiškiai reglamentuoti Taisyklėse, o pareiškėjui žinoma, ką reiškia prioriteto taisyklė ir kaip ji yra taikoma. Nurodymas, kad kitas vežėjas paprašė naudoti pajėgumus daugiau dienų arba didesniam važiavimų skaičiui nei prašė pareiškėjas, ir šių aplinkybių detalizavimas Sprendime vertintinas kaip esmės nekeičiantis formalumas. Be to, nėra aišku, kokio išsamesnio motyvavimo apie prioriteto taisyklės pritaikymą ir kokių faktinių duomenų nurodymo Sprendime tikisi pareiškėjas, žinodamas, kad visa informacija, kuri pateikiama Valdytojo raštuose, sudaro geležinkelio įmonių komercines ir profesines paslaptis, kurių atsakovas, siekdamas užtikrinti paraiškas pateikusių asmenų (pareiškėjų) ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, negali nurodyti konkrečiam pareiškėjui sprendimuose dėl pajėgumų. Informacijos, susijusios su kitais subjektais, nurodymas sprendime dėl pajėgumų taip pat prieštarautų jo, kaip individualaus administracinio akto, pobūdžiui ir paskirčiai.

4.3.       Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, vadovaujantis tuo metu galiojusia Taisyklių 75 punkto formuluote. Akivaizdu, kad tai negalėjo sutrukdyti ir nesutrukdė pareiškėjui realizuoti savo teisę pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į geležinkelių transporto rinkos reguliuotoją. Atsakovas, priimdamas sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis ir vadovaujasi Taisyklių nuostatomis (teisiniu pagrindu) bei faktiniais duomenimis, t. y. Valdytojo pateikiama informacija apie paraiškų derinimo procedūras ir tokio derinimo rezultatus, kurių pagrįstumu bei teisėtumu nėra pagrindo abejoti.

4.4.       Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą 2012/34/ES perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, nėra pradėtų pažeidimo procedūrų dėl šios direktyvos netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, todėl pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai Paraiškos nagrinėjimo ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti. Valdytojo priskirtos funkcijos yra vertintinos kaip pajėgumų techninio vertinimo sudėtinės dalys, be kurių nebūtų įmanomas galutinio sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priėmimas. Įstatymų leidėjas pagrįstai minėtas funkcijas priskyrė Valdytojo kompetencijai, nes pagal jų pobūdį tai yra funkcijos, kurias turi ir gali atlikti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, disponuojantis atitinkama informacija ir žiniomis savo veiklos srityje. 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. liepos 10 d., nors galutinis terminas buvo 2019 m. liepos 8 d. Valdytojas neneigė fakto, jog minėtas projektas buvo pateiktas pareiškėjui pavėlavus dvi dienas, ir paaiškino, kad tai įvyko dėl žmogiškųjų resursų, programinės įrangos trūkumo, pateiktų paraiškų kiekio ir sudėtingumo. Valdytojas priėmė pareiškėjo pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Valdytojas neužkirto kelio pareiškėjui teikti pastabas ir pasiūlymus, net ir formaliai pasibaigus vieno mėnesio terminui. Taigi, nors 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas buvo pavėluotai pateiktas pareiškėjui, tai neturėjo neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms.

4.5.       Taisyklės nenustato draudimo, nepasibaigus paraiškų nagrinėjimo procesui, išsiųsti pareiškėjams ekonominiam vertinimui atlikti reikalingas anketas ir informuoti juos dėl tokios informacijos reikalingumo. Taisyklės taip pat nenustato termino, nuo kada galima paprašyti minėtos informacijos. Taisyklės neapibrėžia ekonominio poveikio vertinimo atlikimo procedūros ir tvarkos, todėl pareiškėjo teiginys, kad Valdytojas nesilaikė ekonominio poveikio vertinimo atlikimo taisyklių, yra nepagrįstas. Taisyklių baigiamosios nuostatos aiškiai apibrėžia pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ir profesinių paslapčių apsaugos principus, kuriais turi vadovautis tiek Valdytojas, tiek Administracija. Jei nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilo abejonių dėl to, ar Valdytojas tinkamai apsaugos jo konfidencialią informaciją, pateiktą ekonominio poveikio vertinimui atlikti, jis privalėjo pateikti Valdytojui prašymą, nurodydamas, kokia konkreti informacija sudaro jo komercines ir (ar) profesines paslaptis. Be to, už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą atsakoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus atitinkamų infrastruktūros ruožų pralaidumas kiekvieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio atveju yra skirtingas ir priklauso nuo visų pareiškėjų pateiktų nurodytų traukinių charakteristikų, iš anksto (4 mėn. iki paraiškų pateikimo termino pabaigos) nėra galimybės nustatyti, koks bus maksimalus pralaidumas skirtinguose geležinkelio infrastruktūros ruožuose. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės pateikti tokią informaciją tinklo nuostatuose. Taisyklės nenumato pareigos teikti informaciją apie esamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio perpildytos linijos faktinį pralaidumą, todėl Valdytojas neprivalėjo teikti informacijos apie perpildyto ruožo faktinį pralaidumą 2018–2019 metais galiojusiame tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje. Nepaisant to, Valdytojas nurodė pareiškėjui faktinį maksimalų geležinkelių linijų pralaidumą būsimam 2019–2020 m. tvarkaraščiui, apskaičiuotą pagal gautas visų pareiškėjų paraiškas.

4.6.       Sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant nustatytą terminą, nes pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovui skundą Nr. 228, kuriuo apskundė Valdytojo veiksmus paraiškų derinimo proceso metu. Tik nustatytu terminu išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir priėmęs dėl jo sprendimą, t. y. tik įvertinęs Valdytojo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą derinant konfliktuojančias paraiškas, atsakovas turėjo priimti sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo pareiškėjui.

4.7.       Pareiškėjas nepagrįstai viešosios infrastruktūros dalies paskelbimą perpildyta sieja su vežamų krovinių rūšimi, teigdamas, kad dėl tų pačių krovinių vežimo paduotos kelios paraiškos negali konkuruoti, nes atitinkamų krovinių gabenimui visiškai pakanka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, neatsižvelgiant į tai, kuris vežėjas vykdo krovinių pervežimą. Toks traktavimas neatitinka Kodekse įtvirtintos perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros sąvokos, pagal kurią infrastruktūra laikoma perpildyta tada, kai negali būti patenkinta visa viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausa tam tikru metu, net ir derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tai reiškia, kad perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros faktas yra nustatomas pagal gautų vežėjų paraiškų skaičių, kuris atskleidžia pajėgumų paklausą, ir, jei nėra galimybės patenkinti visas vežėjų paraiškas, atsižvelgiant į faktinį atitinkamo geležinkelio ruožo pralaidumą, konstatuojama, kad ta viešosios infrastruktūros dalis yra perpildyta. Taigi, perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros faktui konstatuoti nėra aktualu tai, kad keli vežėjai tuo pačiu maršrutu pageidauja vežti tokius pačius krovinius.

2.       Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1.       Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, Įsakyme konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jame nėra argumentuojama, kaip pareiškėjo atveju buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, todėl Sprendimas laikytinas neišsamiu, tačiau, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą, nes pareiškėjas iš esmės galėjo suvokti (suprasti) Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą. Pajėgumai pareiškėjui neskirti pagrįstai, todėl nėra pagrindo Sprendimo neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams pripažinti esminiu. Be to, Tarnybos vertinimu, Valdytojo veiksmų neatitikimai Taisyklių reikalavimams nėra esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję turėti įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o pareiškėjas priešingą savo poziciją grindžia tik subjektyvia nuomone.

5.2.       Pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai. Teisės aktuose aiškiai reglamentuojama pajėgumų skyrimo tvarka ir sąlygos, nes sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija. Pajėgumai skiriami, vadovaujantis Taisyklių 4 punkte nurodytais principais, užtikrinant nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros. Tai, kaip pareiškėjas traktuoja pajėgumų skyrimą perpildytos infrastruktūros aspektu, neatitinka Kodekso 3 straipsnio 35 dalyje įtvirtintos perpildytos infrastruktūros sąvokos, nes, vadovaujantis šia sąvoka, perpildytos infrastruktūros fakto konstatavimas nėra siejamas su aplinkybėmis, kad kelios geležinkelio įmonės (vežėjai) pageidauja važiuoti tuo pačiu maršrutu, galbūt vežant tą patį krovinį. Be to, remiantis Administracijos nustatytais paraiškų turinio reikalavimais, paraiškose nėra reikalaujama pateikti informaciją apie tam tikru maršrutu ketinamus vežti krovinius. Taigi, Tarnyba Įsakyme pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pirminiame skunde pateiktas konfliktuojančių pajėgumų ir perpildytos infrastruktūros aiškinimas yra klaidinantis ir nepagrįstas.

5.3.       Tarnyba nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl Valdytojo piktnaudžiavimo užimama padėtimi, kas esą riboja konkurenciją geležinkelių transporto rinkoje, t. y. kad viešai skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos plėtros planus, esant perpildytai infrastruktūrai, leidžia daryti išvadą, jog perpildyta infrastruktūra buvo ir yra kuriama dirbtinai, o (duomenys neskelbtini), užsisakydama praktiškai visus pajėgumus ir nebaudžiamai pasilikdama galimybę jų nepanaudoti, apriboja galimybę kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) gauti prieigą prie infrastruktūros ir pradėti vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklą. Tarnybos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nėra susieti su konkrečiais jo reikalavimais ir yra nenagrinėtini pirminio skundo apimtyje, taip pat šioje byloje.

3.       Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad:

6.1.       Kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisminių ginčų, kylančių iš geležinkelių infrastruktūros valdymo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo veiklos [perėmėjas], atsiliepime pasisako ir teikia argumentus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos veiksmų, priskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir vykdytų pagal Skunde nurodytas faktines aplinkybes.

6.2.       Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vaidmuo pajėgumų skyrimo procese yra pagalbinio pobūdžio. Tiek Administracija, tiek Valdytojas atliko tuos veiksmus, kurie jiems buvo pavesti atlikti Kodekse ir Taisyklėse. Visus sprendimus, vadovaujantis minėtais teisės aktais, turėjo priimti ir priėmė Administracija, o Valdytojas atliko tik pagalbines funkcijas, kurios jam, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, buvo priskirtos Kodeksu ir Taisyklėmis. Teisės aktai neįpareigoja Valdytojo rengti ir skelbti techninio vertinimo atlikimo tvarką, todėl tokia tvarka nebuvo skelbiama. Paskelbiant Tinklo nuostatus, jau buvo baigtas paraiškų skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu techninis vertinimas bei jau buvo priimti atitinkami sprendimai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu arba jų neskirti, todėl Tinklo nuostatų 9 priede numatytos procedūros sprendžiant dėl šio tvarkaraščio taikomos tik tiek, kiek tai susiję su paskutinės minutės paraiškų, gautų šio tvarkaraščio galiojimo metu, nagrinėjimu (įskaitant šių paraiškų techninio vertinimo atlikimą). Kaip nurodo pats pareiškėjas, Taisyklių 4 punktas nustatė viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principus, tačiau tie principai negali būti laikomi techninio vertinimo atlikimo principais.

6.3.       Pareiškėjas, gavęs 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą, nekvestionavo techninio vertinimo atlikimo tvarkos. Atsakovas tikrino techninio vertinimo rezultatus ir tuomet, kai Valdytojas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektus (prireikus, patikslintus pagal pastabas ir pasiūlymus dėl projekto vertinimo ir paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo) pateikdavo jam Taisyklių 35 punkte numatytam sprendimui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų neskirti priimti.

6.4.       Vadovaujantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Valdytojas atsakovui ir pareiškėjams vėlavo pateikti 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą iki Taisyklių 21 punkte nustatyto termino dėl žmogiškųjų resursų ir programinės įrangos, kurie palengvintų ir (ar) paspartintų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto parengimą, trūkumo, taip pat dėl pateiktų paraiškų skirti pajėgumus kiekio ir jose pateiktų pageidavimų skirtingumo bei sudėtingumo. Valdytojas vėlavo pareiškėjams ir atsakovui pateikti, atitinkamai, 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą ir jo išrašus, tačiau šis projektas buvo pateiktas visiems pareiškėjams lygiomis teisėmis ir tuo pačiu metu, o vėlavimo faktas nesutrumpino prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl šio projekto teikimo termino, numatyto Taisyklių 23 punkte – vienas mėnuo (šiuo atveju – iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.). Valdytojas kreipėsi į pareiškėjus dėl informacijos ekonominio poveikio vertinimui pateikimo ir pagal gautą informaciją atliko pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) ekonominio poveikio vertinimo analizę. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas atsisakė dalyvauti paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinime, todėl Valdytojas, atlikęs ekonominio poveikio vertinimo analizę, neturėjo galimybių pasiūlyti pareiškėjams kitų pajėgumų nei nurodytieji paraiškose, o šių pareiškėjų nesutikimas buvo lemiamas faktorius, sąlygojęs Valdytojo galimybes siūlyti pareiškėjui alternatyvius maršrutus bei taikyti priemones, kad šis poveikis būtų minimalus. Valdytojas, siekdamas užtikrinti Taisyklių 29 punkto reikalavimų įgyvendinimą, savo nuožiūra nusprendė, kokios jam reikia informacijos, kad jis galėtų atlikti ekonominio poveikio vertinimą. Valdytojas nematė poreikio apie tai papildomai informuoti pareiškėjus, t. y. prašymo pateikti ekonominio poveikio vertimui atlikti būtiną informaciją teikimo pareiškėjams metu, be to, nė vienas iš pareiškėjų (įskaitant pareiškėją) neprašė tokio informavimo. Valdytojas, konstatavęs, jog jis neturi galimybių atsižvelgti į ekonominio poveikio analizės rezultatus, bei įvertinęs tai, kad teisės aktai nenustato jokio papildomo reglamentavimo, kuris įpareigoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją tokiu atveju imtis kokių nors papildomų priemonių, teikdamas 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą atsakovui sprendimui skirti pajėgumus ar jų neskirti priimti, informavo atsakovą apie ekonominio poveikio vertinimo rezultatus. Kadangi pagal galiojusį reglamentavimą prioriteto taisyklė, nustatyta Taisyklių 28 punkte, nebuvo susieta su ekonominio poveikio vertinimo rezultatais ir (ar) sprendimų skirti pajėgumus ar jų neskirti priėmimu, Valdytojo vertinimu, jo pateikti ekonominio poveikio vertinimo rezultatai atsakovo galėjo būti priimti tik susipažinti.

6.5.       Tiek Taisyklių 21 punktas, tiek kitas Taisyklėse įtvirtintas reglamentavimas neįpareigojo Valdytojo pateikti pareiškėjams informaciją apie maksimalų geležinkelių linijų pralaidumą. Taisyklės taip pat nenustatė pareigos Valdytojui pateikti informaciją apie faktinį geležinkelių linijų pralaidumą, tačiau Valdytojas pateikė pareiškėjams (įskaitant pareiškėją) tokią informaciją. Šiuo atveju nėra aišku, ką Valdytojas turėjo pateikti pareiškėjui, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalių paskelbimas perpildytomis būtų jam aiškesnis, skaidresnis ir labiau pagrįstas teisės aktais. Atsakovas šiuo atveju atliko veiksmus, kurie buvo nurodyti Taisyklių 32 punkte. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė nebuvo susieta su pareiškėjo nurodytais pajėgumų panaudojimo rodikliais pagal Taisyklių 68.3.7 punktą, todėl tokie rodikliai Tinklo nuostatuose nebuvo ir negalėjo būti paskelbti. Be to, neaišku, kaip pareiškėjui ši informacija galėjo būti „itin aktuali“, kai pareiškėjas neturi jokių viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimo duomenų, atitinkamai, jeigu ir būtų nustatyti aptariami rodikliai, jie pareiškėjo atveju būtų nepritaikomi.

6.6.       Pareiškėjo nurodyti pajėgumų panaudojimo faktiniai duomenys savaime nereiškia, kad pajėgumai neturėjo būti skirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes šie duomenys atspindi pajėgumų panaudojimo faktą visame Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinke, o ne perpildytose šios infrastruktūros dalyse, kuriose ir yra taikoma prioriteto taisyklė. Pareiškėjas nėra pasirengęs užtikrinti kuo efektyvesnį viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą, todėl tokia prioriteto taisyklė, kuri perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje suteiktų jam pranašumą prieš tą geležinkelio įmonę (vežėją), kuri tokį viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą yra pasirengusi užtikrinti, būtų ne tik diskriminuojanti pastarąją geležinkelio įmonę (vežėją), bet ir neatitiktų visuomenei naudingų tikslų (pvz., kuo efektyvesnio viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimo). Informacija apie ketinamą vežti krovinį paraiškose skirti pajėgumus nėra nurodoma, tokia informacija Valdytojui nėra teikiama ir visų kitų pajėgumų skyrimo procedūrų, kurias pagal taisykles pavesta vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, metu. Visi pareiškėjai turėjo vienodas teises ir nebuvo diskriminuojami. Valdytojas niekada nevykdė geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos ir, atitinkamai, niekada neteikė paraiškų skirti pajėgumus šiai veiklai vykdyti. Valdytojas įgyvendino visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus ir užtikrino paraiškas skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pateikusiems pareiškėjams vienodas teises.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas, išanalizavęs Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 4 dalies, 24 straipsnio 6 punkto, 29 straipsnio 1 ir 6 dalių bei Taisyklių 2.4, 21, 24–26, 28–29 ir 31 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad, vadovaujantis Kodeksu, detalesnę pajėgumų skyrimo procedūrą įtvirtina Taisyklės. Kodekse nėra pateiktas pajėgumų techninio vertinimo apibrėžimas, o iš Kodekso ir Taisyklių nuostatų aiškiai matyti, kad pajėgumų skyrimo funkciją atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija – Administracija, techninį vertinimą atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – Valdytojas, o rinkos reguliuotoja yra Tarnyba. Taigi, Valdytojo funkcijos yra pagalbinės, lemiamą sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija, o ginčus nagrinėja Tarnyba.

6.       Teismas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis ir jas aiškinančia LVAT praktika bei įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 28, 32, 35 ir 36 punktais, atsižvelgiant į Paraišką, taip pat į Valdytojo pateiktus Sprendime nurodytus raštus. Sprendimu nuspręsta neskirti Paraiškoje prašomų pajėgumų bei nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui prašomų pajėgumų. Sprendime nurodytos tiek teisės aktų normos, tiek motyvai, t. y. faktai, todėl ginčijamas administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 75 punktą, pažymėjo, kad Sprendime netinkamai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas LVAT. Kita vertus, Sprendime taip pat nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, t. y. išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vien tai, kad Sprendime netinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, nelaikytina esmine klaida, sutrukdžiusia pareiškėjui pasinaudoti tinkama apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad tai sutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise apskųsti Sprendimą, taip pat duomenų apie pareiškėjo pasikreipimą į LVAT. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apskųsti Sprendimą įstatymo nustatytu terminu.

8.       Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Taisyklių 28 punktą, Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis bei faktiniais duomenimis. Prioriteto taisyklės taikymas taip pat reglamentuotas Taisyklėse. Administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendime dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškėjui negali nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais. Be to, šiuo atveju pats pareiškėjas abstrakčiai tvirtino, kad nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, tačiau nepaaiškino, kaip turėjo būti pateikta informacija, kurios Administracija negalėjo nurodyti.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesas prieštarauja Direktyvos 2012/34/ES nuostatoms, kad Valdytojas vertino Paraiškoje prašytus pajėgumus, tačiau Valdytojas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikiantis vienas juridinis asmuo, ir kad atsakovas tik formaliai dalyvauja pajėgumų skyrimo procese, akcentavo, kad:

12.1.       LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 konstatavo, jog direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse. Direktyvų sukeliamos teisinės pasekmės nacionalinėje teisėje atsiranda tik tuomet, kai valstybė narė tinkamai įvykdo perkėlimo pareigą. Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą 2012/34/ES perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, nėra pradėtų pažeidimo procedūrų dėl šios direktyvos netinkamo perkėlimo. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesas prieštarauja Direktyvos 2012/34/ES nuostatoms, kadangi tiek Taisyklėse, tiek Kodekse buvo perkeltos minėtos direktyvos nuostatos, ir teismui nekilo abejonių dėl šios direktyvos perkėlimo tinkamumo.

12.2.       Taisyklių 21, 24–26, 28-29, 31 ir 39 punktuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui suteikiamos funkcijos yra pajėgumų techninio vertinimo funkcijos sudėtinė dalis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Valdytojas, atlikdamas šiuos veiksmus, vykdė pajėgumų skyrimo procedūrą. Pareiškėjo skunde pateikiamas pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimas neatitinka Taisyklių nuostatų, todėl yra neteisingas. Nei Kodeksas, nei Taisyklės nepateikia pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimo, tačiau pajėgumų skyrimo funkcija neapima tų veiksmų, kuriuos Taisyklės priskiria atlikti Valdytojui. Taigi, Taisyklėse nustatytas funkcijas gali atlikti tik Valdytojas.

10.       Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto parengimui ir pateikimui Administracijai ir suinteresuotiems asmenims buvo nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 7 d., bet Valdytojas šį projektą pareiškėjui pateikė 2019 m. liepos 10 d., pažymėjo, kad Administracija sutinka su tuo, jog 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas pareiškėjui buvo pateiktas pavėlavus dviem dienomis. Valdytojas 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. SD(DI)- ,,Dėl TTT [2019–2020 m. tvarkaraštis] projekto“ nurodė, jog, nepaisant šio vėlavimo, ji užtikrino 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto ir atitinkamų jo išrašų pateikimą Administracijai ir pareiškėjams tuo pačiu laiku bei prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl šio projekto pateikimo termino pagal Taisyklių 23 punktą (vienas mėnuo), t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., laikymąsi. Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu jam kilo nepatogumų dėl to, jog 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas jam buvo pateiktas dviem dienomis vėliau nei nustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 23 punkte nustatyta teisė per mėnesį pateikti prašymus, pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto. Teismas, įvertinęs tai, kad termino praleidimas nesudarė pareiškėjui kliūčių pateikti prašymus, pastabas ir (ar) pasiūlymus, taip pat tai, kad pareiškėjui buvo užtikrintas Taisyklių 23 punkte nustatytas vieno mėnesio terminas, atmetė jo nusiskundimus šiuo aspektu.

11.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Taisyklės neapibrėžia ekonominio poveikio vertinimo atlikimo procedūros ir tvarkos, nenumato draudimo, nepasibaigus paraiškų nagrinėjimo procesui, išsiųsti ekonominiam vertinimui atlikti reikalingas anketas pareiškėjams ir informuoti juos dėl tokios informacijos reikalingumo, taip pat nenustato termino, nuo kada galima paprašyti minėtos informacijos. Vien tai, kad Taisyklėse nenumatytas ekonominio poveikio vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ekonominio poveikio vertinimas buvo atliktas netinkamai. Ta aplinkybė, kad Valdytojas išsiuntė anketas, nesulaukęs pastabų iš visų pareiškėjų, nėra vertintina kaip pažeidimas, kadangi toks draudimas nėra nustatytas galiojančiuose teisės aktuose.

12.       Teismas nurodė, kad Taisyklių 74 punkte ir Kodekso 71 straipsnio 8 dalyje yra nustatyti reikalavimai dėl konfidencialios informacijos pateikimo. Pareiškėjui šios nuostatos turėjo būti žinomos, t. y. tai, kad pareiškėjas, norėdamas, jog jo komercinė ar profesinė paslaptis nebūtų paviešinta tretiesiems asmenims, turėjo pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. Teismas konstatavo, kad Valdytojas jokių neteisėtų veiksmų šiuo aspektu neatliko, o pareiškėjo abejonės dėl konfidencialios informacijos pateikimo nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, nustatęs, jog prašoma pateikti informacija sudarė konfidencialią informaciją, turėjo pateikti prašymą dėl tokių duomenų konfidencialumo užtikrinimo.

13.       Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad, paprašius Valdytojo pateikti detalesnius duomenis, pagrindžiančius pralaidumo nustatymą, bei informaciją apie šiuo metu galiojančiame 2018–2019 metų tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatytą pralaidumą, užsakytų pajėgumų bei faktiškai panaudotų pajėgumų kiekį, tokie duomenys jam nebuvo pateikti, išanalizavo Taisyklių 26.1–26.3 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgė į atsakovo pateiktą paaiškinimą, kad, atsižvelgiant į tai, jog maksimalus atitinkamų infrastruktūros ruožų pralaidumas kiekvieno tvarkaraščio atveju yra skirtingas ir priklauso nuo visų pareiškėjų pateiktų nurodytų traukinių charakteristikų, iš anksto (4 mėn. iki paraiškų pateikimo termino pabaigos) nėra galimybės nustatyti, koks bus maksimalus pralaidumas skirtinguose geležinkelio infrastruktūros ruožuose, ir pateikti tokią informaciją tinklo nuostatuose. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais Administracijos paaiškinimais. Be to, šiame kontekste pažymėta, kad Valdytojo 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SD(DI)-2260 pareiškėjui buvo pateiktas 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu apskaičiuotas faktinis geležinkelių linijų pralaidumas. Taisyklių 26 punkte nenumatyta pareiga pateikti tokią pareiškėjo prašomą informaciją, todėl tokio pobūdžio informacijos nepateikimas savaime nėra neteisėtas veiksmas.

14.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus terminą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pateikė atsakovui 2019 m. rugsėjo 30 d. skundą, t. y. prieš pat terminą Sprendimui priimti. Pareiškėjas Administracijos 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 15B-6616 buvo informuotas apie užtrukusį sprendimų dėl pajėgumų skyrimo priėmimą. Sprendimas priimtas 2019 m. spalio 17 d., t. y. po dviejų dienų nuo Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 11B-2623 ,,Dėl pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 30 d. skundo Nr. 228“. Šiuo sprendimu buvo įvertinta ir aplinkybė, jog pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. skunde išdėstytos aplinkybės neturi įtakos Administracijos sprendimui dėl pajėgumų 2019–2020 m. tvarkaraštyje skyrimo ar neskyrimo pareiškėjui. Ginčijamas Sprendimas galėjo būti priimtas tik įvertinus pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. skunde nurodytas aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas terminas laikytinas praleistu dėl paties pareiškėjo veiksmų.

15.       Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad prioriteto taisyklė pažeidė jo interesus ir sudarė nelygias sąlygas geležinkelių transporto rinkoje įmonėms, siekiančioms gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, pažymėjo, kad jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kuris pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, priėjo prie išvados, kad tiek Valdytojas ir Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, tiek Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai vadovavosi prioriteto taisykle, nustatyta Taisyklių 28 punkte.

16.       Teismas nutarė, kad Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo juos panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.

 

III.

 

17.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

18.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.       Teismas netinkamai, nepaisydamas teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl to, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas buvo nurodęs teismui, kad Administracija Sprendime tik abstrakčiai teigė, jog taikytina Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė, tačiau šios normos nesusiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais, turinčiais įtakos konkretaus sprendimo priėmimui. Iš Sprendimo neaišku, kaip ir kodėl buvo pritaikytos Taisyklių nuostatos, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Tik Spendimą priėmusiam viešojo administravimo subjektui – Administracijai – yra žinoma, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, nes ši informacija nepateikta Sprendime, todėl jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Be to, Sprendime nurodyta neteisinga ir klaidinanti jo apskundimo tvarka.

21.2.       Teismas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką, konstatuodamas, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai bei kad Direktyva 2012/34/ES yra tinkamai perkelta į Kodeksą ir Taisykles. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Valdytojo funkcijos yra pagalbinės, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, kad pagal Kodeksą ir Taisykles sprendimą dėl konkrečių pajėgumų skyrimo priima Administracija, tačiau iš esmės visą pajėgumų skyrimo procesą vykdo Valdytojas, kas yra nesuderinama su Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnyje įtvirtintu nepriklausomumo reikalavimu bei ESTT praktika. Valdytojas sudarinėja tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, vykdo paraiškų derinimo procesą, sprendžia konfliktuojančių pajėgumų klausimus ir siūlo alternatyvius pajėgumus pareiškėjams, todėl jo vaidmuo pajėgumų skirstymo procese negali būti vertinamas kaip pagalbinis. Administracijos priimamas sprendimas dėl pajėgumų skyrimo yra nulemiamas Valdytojo pateiktos informacijos, kuri nėra tikrinama ir vertinama, t. y. Administracija tik pritaiko prioriteto taisyklę ir tuo pagrindu nusprendžia, kam bus skirti pajėgumai. Be to, pakartotinai pabrėžtina, kad Valdytojas neturėjo teisės dalyvauti pajėgumų skirstymo 2019–2020 m. tvarkaraščiui procese, o jo dalyvavimas, pasireiškęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu, maksimalaus viešosios geležinkelių infrastruktūros linijų pralaidumo nustatymu, pareiškėjų pateiktų paraiškų derinimu ir kt., yra tiesioginis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio pažeidimas.

21.3.       Teismas nepagrįstai plačiau nepasisakė dėl prioriteto taisyklės turinio, iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl šios taisyklės (ne)teisėtumo ir netinkamo taikymo (be kita ko, tyčia paskelbiant atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis perpildytomis) ir tik nurodė, jog diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Teismas nenustatė, kokių pozityvių ir visuomeniškai reikšmingų tikslų šiuo atveju siekė Valdytojas. Teismas taip pat visiškai nesigilino į tai, dėl kokių priežasčių (t. y. ar pagrįstai) ginčui aktualios viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis, bei į tai, ar nebuvo galimybės paraiškų derinimo procese traukinių atvykimo / išvykimo laikus pakeisti taip, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys nebūtų laikomos perpildytomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prioriteto taisyklė, taikyta priimant Sprendimą, 2019 m. gruodžio 8 d. nustojo galioti, o 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo naujos prioriteto taisyklės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. kovo 9 d. teikime Nr. 2-1132 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo projekto pateikimo išvadoms gauti“ nurodyta, kad įsakymo projektu užtikrinamas tinkamas Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 ir 5 dalių perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinamas. Tai reiškia, kad iki tol galiojusi prioriteto taisyklė neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų, ji buvo diskriminuojanti naujus vežėjus ir neužtikrinanti lygiavertiško pajėgumų paskirstymo pareiškėjams.

21.4.       Teismas visiškai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su konkurencijos ribojimu, t. y. kad Sprendimo pagrindu buvo apribota konkurencija geležinkelių transporto rinkoje, nes visi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai buvo skirti išimtinai tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams. Tai reiškia, kad geležinkelių transporto rinka Lietuvoje yra visiškai uždara ir tai pažeidžia Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus atverti geležinkelių rinką naujiems vežėjams. Pareiškėjas šiuo aspektu remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalimi, Direktyvos 2012/34/ES 10 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi. Teismas nepasisakė dėl Sprendimu sukeliamų neigiamų pasekmių konkurencijai geležinkelių transporto rinkoje ir, atitinkamai, neįvertino Direktyvos 2012/34/ES 39 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Nepakankamas teismo įsigilinimas į faktines bylos aplinkybes nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

19.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas iš esmės pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai nurodo, kad:

22.1.       Priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu, kuris nebuvo pakeistas ar pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo teiginiai, kad esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė tokios teisės neturintis subjektas – Valdytojas – yra nepagrįsti. Vadovaujantis pareiškėjo pateikiamu teisės aktų aiškinimu, pajėgumų skyrimo procedūra turėtų būti vykdoma visiškai nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų, peržengiant institucijoms suteiktos kompetencijos ribas, tokiu būdu paneigiant įstatymo viršenybės ir pajėgumų skyrimo principus.

22.2.       Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos transporto sektoriuje ribojimo yra nepagrįsti. Taisyklių 28 punkte nustatant būtent tokią prioriteto taisyklę, buvo siekiama aiškiai apibrėžtų tikslų – pirmiausiai, užtikrinti viešąjį interesą, skiriant pajėgumus keleivių vežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, ir siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo, skiriant pajėgumus krovinių vežimo veiklai. Atsižvelgiant į tai, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime išaiškinta, kad „diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.“

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Tarnyba palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir mano, kad teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, atsakė į visus skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas, jame padarytos išvados pagrįstos ir motyvuotos.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Bendrovė iš esmės pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai nurodo, kad:

24.1.       Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Pagal Taisyklių 31, 32 punktus ne atsakovui, o Valdytojui buvo priskirta pareiga nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymą, todėl atsakovas Sprendime neturėjo išdėstyti tokios faktinės aplinkybės nustatymo priežastis. Pareiškėjas nepateikė jokio papildomo pagrindimo, kaip būtų pasikeitęs jo teisės apskųsti Sprendimą įgyvendinimas, jeigu Sprendime būtų buvusi nurodyta tinkama jo apskundimo tvarka.

24.2.       Pareiškėjo teiginys, kad Valdytojas neturėjo teisės dalyvauti pajėgumų skirstymo 2019–2020 m. tvarkaraščiui procese, o jo dalyvavimas, pasireiškęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu, maksimalaus viešosios geležinkelių infrastruktūros linijų pralaidumo nustatymu, pareiškėjų pateiktų paraiškų derinimu ir kt., yra tiesioginis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio pažeidimas, yra nepagrįstas nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir faktiniais duomenimis. Valdytojas ir Administracija atliko jiems išimtinai teisės aktais priskirtas funkcijas. Kodekse ir Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo (Kodekso 7 str. 3 d. 5 p. ir 29 str. 1 d., 24 str. 6 p., 29 str. 6 d., Taisyklių 22, 25, 29, 31 p.) analizė leidžia teigti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vaidmuo pajėgumų skyrimo procese yra pagalbinio pobūdžio. Direktyva 2012/34ES, nustatydama reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdymui, niekaip neapribojo valstybių narių teisės pasirinkti integralų šio valdymo modelį, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo ta pati įmonė, kuri kartu vykdo ir geležinkelio įmonės (vežėjo) funkcijas. Tą patvirtina ir pareiškėjo nurodoma Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 1 dalis. Būtent šia Direktyvos 2012/34/ES nuostata ir vadovavosi Lietuva, perkeliant šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, t. y. Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 35 punktu sprendimų skirti pajėgumus ar jų neskirti priėmimą priskirdama Administracijai, kuri „savo teisine forma, organizacija ir sprendimų priėmimu“ nepriklauso nuo jokios geležinkelio įmonės (vežėjo). Direktyvos 2016/2370/ES, kuriai įgyvendinti buvo priimtas 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1858, numatantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklų vykdymo pertvarkymą, įskaitant AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigimą, taip pat leidžia integralaus geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio pasirinkimą. Tai patvirtina Direktyvos 2016/2370/ES 1 straipsnio 2 (c) punkte išdėstytas Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 31 dalies papildymas nauja pastraipa bei šio straipsnio 3 punkte numatytas Direktyvos 2012/34/ES 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Taigi, AB „LTG Infra“ įsteigimas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vykdytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perėmimas savaime niekaip nereiškia, kad Valdytojo dalyvavimas pajėgumų skirstymo procese neatitinka Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto nepriklausomumo reikalavimo. Be to, nagrinėjamu atveju nėra Europos Komisijos, kuriai patikėta Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje valstybėse narėse kontrolė, sprendimo, kuriame būtų konstatuotas minėtos direktyvos reikalavimų nesilaikymas.

24.3.       Teismas tinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę „daugiau dienų / daugiau važiavimų“. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ši prioriteto taisyklė pagrįsta Direktyva 2012/34/ES ne tik teisiniu pagrindu, bet ir šia taisykle siektinu tikslu – užtikrinti kuo efektyvesnį valstybės ribotų resursų (pajėgumų perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje) panaudojimą, atitinkamai sukuriant naudą visuomenei, atitinkantį viešosios geležinkelių infrastruktūros paskirtį, nustatytą Kodekso 3 straipsnio 47 dalyje – viešiesiems interesams tenkinti.

24.4.       Pareiškėjas nepagrįstai nurodo galimą Sprendimo nesuderinamumą su Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalimi, nes, jo teigimu, Sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini), kaip ir kiekvienais prieš tai buvusiais metais, įgijo teisę rinkoje veikti be jokios konkurencijos, t. y. monopolinėmis sąlygomis. Sprendimu pajėgumai pareiškėjui nebuvo skirti ne dėl to, kad geležinkelių transporto rinka yra monopolizuota, o todėl, kad Administracija, pritaikiusi prioriteto taisyklę, skyrė šiuos ribotus valstybės išteklius (pajėgumus perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje) kitiems paraiškas pateikusiems asmenims (pareiškėjams), pranašesniems už pareiškėją (ne tik „LG vežėjams“). Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų vertinęs pareiškėjo teiginius dėl konkurencijos ribojimo, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu buvo pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas.

24.5.       Pareiškėjo teiginiai, susiję su skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo (pagal Taisyklių 4.2 p., šie principai yra sutapatinti) reikalavimų pažeidimu, yra deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, o apeliaciniame skunde remiasi tik bendro pobūdžio spėjimais, ne faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, nurodytų ir pagrįstų nagrinėjant bylą teisme, visi pareiškėjai turėjo vienodas teises ir nebuvo diskriminuojami: Valdytojas užtikrino pareiškėjams lygias galimybes pateikti pastabas dėl 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto, užtikrino pareiškėjo dalyvavimą paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrose, pajėgumų skyrimo procedūros buvo vykdomos viešai.

22.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2021 m. balandžio 16 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

25.1.       Valdytojas nebuvo paskelbęs, kokie yra maksimalūs geležinkelio linijų pralaidumai. Viso paraiškų nagrinėjimo ir 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto sudarymo laikotarpiu Valdytojas negalėjo paaiškinti, kuo remiantis ir kaip buvo apskaičiuoti geležinkelio linijų pralaidumai ir kodėl konkrečios infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis. Dėl šios priežasties Valdytojo nustatyti geležinkelio linijų pralaidumai negali būti vertinami kaip skaidrūs ir objektyvūs. Šioje byloje būtina išreikalauti iš Valdytojo duomenis apie tai, kaip buvo apskaičiuoti geležinkelio linijų pralaidumai 2019–2020 m. tvarkaraščiui ir nustatyti, kokiu pagrindu (t. y. ar pagrįstai) ginčui aktualios infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis.

25.2.       Valdytojas nustatė per mažus geležinkelio linijų pralaidumus, todėl konkrečios infrastruktūros dalys buvo nepagrįstai pripažintos perpildytomis, o prieš pareiškėjus buvo panaudota AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams naudingesnė prioriteto taisyklė. Tokį veiklos modelį Valdytojas vykdo iš esmės nuo 2017 metų, kai pareiškėjas pateikė pirmąją paraišką dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.

25.3.       Aplinkybę, kad prioriteto taisyklės taikymas buvo nepagrįstas ir sukurtas dirbtinai (neteisėtais Valdytojo veiksmais), patvirtina pateikiama „Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studija“ (toliau – ir Studija). Viešai skelbiama informacija, kad 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjas (duomenys neskelbtini) itin padidino veiklos apimtis ir, nepaisant to, jog jo naudojamame maršrute (t. y. maršrute, kurį siekė naudoti ir pareiškėjas, teikdamas Paraišką) kai kurios geležinkelio linijos buvo pripažintos perpildytomis, jam buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai papildomiems kroviniams gabenti (viršytas maksimalus pralaidumas), įrodo, jog Valdytojas nustato žemesnius geležinkelio linijų pralaidumo parametrus ir tam tikras geležinkelio linijas nepagrįstai paskelbia perpildytomis. Šiame kontekste akcentuotos Europos Komisijos tyrimo išvados dėl Italijos valstybės valdomos bendrovės „ENI“, nes, pareiškėjo nuomone, Lietuvoje susiklostė iš esmės tapati situacija.

25.4.       Nepakankamo geležinkelio linijų pralaidumo problema Lietuvoje nėra sprendžiama. Tai patvirtina, pavyzdžiui, Valdytojo 2018 metais parengta analizė „Pajėgumų analizė perpildytoje infrastruktūroje“, kurioje konstatuota, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2017–2018 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu poreikis ruožuose Kužiai – Klaipėda ir Radviliškis – Pagėgiai viršijo maksimalias galimybes.

25.5.       Europos Sąjungos mastu padėtis Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje yra itin prasta, nes nėra jokios konkurencijos tarp geležinkelio įmonių. Dėl neteisėtų Valdytojo veiksmų yra susidariusios sąlygos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams rinkoje veikti be jokios konkurencijos, t. y. monopolinėmis sąlygomis, nors tai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

25.6.       Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė yra išimtinai naudinga AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams, dėl jos yra diskriminuojami kiti vežėjai (įskaitant pareiškėją).

25.7.       Europos Komisija 2021 m. vasario 18 d. pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo Direktyvos 2012/34/ES nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, dėl kurio nauji vežėjai susiduria su diskriminacija.

23.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2021 m. balandžio 29 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

26.1.       Pareiškėjas su 2021 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie 2019–2020 m. tvarkaraščio rengimą, geležinkelių linijų pralaidumus, priemones pralaidumui didinti ir kt. Atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 15B-4154 nurodė, jog jis negali pateikti iš esmės jokios prašomos informacijos, ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Valdytoją. Toks Administracijos atsakymas patvirtina anksčiau išdėstytą pareiškėjo poziciją, kad Administracija tik formaliai dalyvavo pajėgumų skyrimo procese, nes iš esmės pajėgumų skyrimo procesą vykdė Valdytojas. Kitaip tariant, pareiškėjui nepalankaus Sprendimo priėmimą visiškai nulėmė Valdytojo veiksmai, o Administracija tik formaliai paskelbė informaciją apie perpildytas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, pritaikė galiojusias prioriteto taisykles ir daugiau neatliko jokių veiksmų, siekiant užtikrinti skaidrų ir objektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymą.

26.2.       Anksčiau teismui išdėstyti pareiškėjo argumentai patvirtina, kad ESTT praktikoje yra įtvirtintas draudimas geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris kartu teikia ir geležinkelių transporto paslaugas, dalyvauti sudarant tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir vykdyti traukinio linijų ar infrastruktūros pajėgumų skirstymo funkciją, nes tokiu būdu yra neįgyvendinami įsipareigojimai pagal Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnį. Rengiant 2019–2020 m. tvarkaraštį, Valdytojas kartu su krovinių ir keleivių vežėjais veikė vienoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje, o tai visiškai neatitiko Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnyje įtvirtintų nepriklausomumo reikalavimų. Taigi, rengiant aptariamą tarnybinį traukinių tvarkaraštį, nebuvo užtikrinta skaidri ir nediskriminacinė privačių vežėjų prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2021 m. gegužės 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

27.1.       Pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir net klaidinantys teismą. Pakartotinai pabrėžta, kad pajėgumai 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo skirti ne tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupei priklausančioms įmonėms (vežėjams), bet ir kitiems pareiškėjams. Ginčui aktuali prioriteto taisyklė – daugiau dienų / daugiau važiavimų – yra nustatyta kaip ribotų išteklių suteikimo priemonė. Ši taisyklė nustatyta nenurodant konkretaus subjekto, o suteikiant galimybę visiems vienodomis sąlygomis pretenduoti dėl ribotų išteklių suteikimo, bet išpildant prioriteto taisykle nustatomus reikalavimus, kas nulemia, kad ribotus išteklius gauna tas, kuris tuos reikalavimus išpildo, atitinkamai, gavęs ribotus išteklius, sukuria didesnę pridėtinę vertę (šiuo atveju, veš daugiau, naudos skirtus pajėgumus daugiau dienų ir tuo generuos didesnę naudą valstybei). Tai atitinka viešosios geležinkelių infrastruktūros paskirtį, nurodytą Kodekso 3 straipsnio 47 dalyje – viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pajėgumai perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse buvo skirti pareiškėjams, kurie užtikrins kuo efektyvesnį šių pajėgumų panaudojimą (sukurs didesnę pridėtinę naudą valstybei, kaip šios infrastruktūros savininkei), ir tokiam sprendimui neturėjo jokios įtakos tai, ar pareiškėjai priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupei.

27.2.       Ginčui aktuali prioriteto taisyklė buvo suderinama su Direktyvos 2012/34/ES nuostatomis. Atsižvelgiant į šios direktyvos 47 straipsnio 4 dalį, galima teigti, jog prioriteto taisyklės buvo pagrįsta Direktyva 2012/34/ES ne tik teisiniu pagrindu, bet ir siektinu tikslu – užtikrinti kuo efektyvesnį valstybės ribotų resursų (pajėgumų perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje) panaudojimą, atitinkamai sukuriant naudą visuomenei, atitinkantį viešosios geležinkelių infrastruktūros paskirtį, numatytą Kodekso 3 straipsnio 47 dalyje. Be to, pareiškėjo pateikta informacija apie Europos Komisijos pradėtą oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo Direktyvos 2012/34/ES nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę sudaro pagrindą manyti, jog galimas pažeidimas yra susijęs ne su ginčui aktualia prioriteto taisykle, galiojusia rengiant 2019–2020 m. tvarkaraštį, o su naujomis prioriteto taisyklėmis, taip pat nėra susijęs su viešosios geležinkelių infrastruktūros pralaidumo nustatymu.

27.3.       Kiekvienos geležinkelių linijos maksimalus pralaidumas yra teorinis dydis, naudojamas moksliniams ir projektiniams skaičiavimams, tačiau šis dydis nėra naudojamas rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektus. Atliekant pastarąją procedūrą, naudojamas faktinis geležinkelių linijų pralaidumas, kuris nėra pastovus dydis, nes jis visais atvejais priklauso nuo visų pateiktų paraiškų skirti pajėgumus kiekio ir turinio, šių paraiškų vertinimo rezultatų, laikinųjų geležinkelių transporto eismo apribojimų viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo ir remonto darbams atlikti poreikio ir galiojusios ginčui aktualios prioriteto taisyklės pritaikymo. Bendrovė pateikė duomenis apie tai, koks faktinis geležinkelių linijų pralaidumas buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 2.4 punktą ir Tinklo nuostatų 9 priedo 1 skyrių, vertinant paraiškas skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

27.4.       Ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įtvirtinta pareiga skelbti informaciją apie faktinį geležinkelių linijų pralaidumą, o pareiga Valdytojui tinklo nuostatuose skelbti preliminarius maksimalius viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijose pralaidumus atsirado vėliau ir yra taikoma rengiant 2021–2022 metų ir vėlesnius tarnybinius traukinių tvarkaraščius. Pareiškėjo užsakymu parengtoje ir pateiktoje studijoje apskaičiuotas ir nurodytas maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas, kuris netaikomas skiriant pajėgumus, ir tai nėra net preliminarus pralaidumas, kuris gali iš esmės pasikeisti gavus paraiškas skirti pajėgumus ir šias paraiškas įvertinus. Be to, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, Valdytojui buvo numatyta tik pareiga nustatyti perpildytą viešąją geležinkelių infrastruktūrą, o galutinį sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo priima ir apie jį paskelbia Administracija. Nagrinėjamu atveju Tarnyba patikrino viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo nustatymą, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. lapkričio 12 d. skundą. Visa ši informacija buvo pateikta pareiškėjui, todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog Valdytojas nepaskelbė ir neteikė pareiškėjui jokių duomenų apie tai, kaip buvo apskaičiuoti maksimalūs pralaidumai ir pan., bei nepaiso Valdytojo paaiškinimų, jog maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas neturi įtakos skiriant pajėgumus.

27.5.       Valdytojas, užtikrindamas Kodekso 294 straipsnio reikalavimų įgyvendinimą, rengia ir viešai skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizes ir pajėgumų didinimo planus. Be kitos privalomos skelbti informacijos, Valdytojas nurodytuose dokumentuose įvertina ir numato priemones (projektus), būtinus pralaidumui perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse didinti. Tai, kad nurodytos priemonės (projektai) vėluoja ir (ar) neduoda planuojamo rezultato, nulemia nuo Valdytojo nepriklausančios aplinkybės.

27.6.       Pareiškėjo pateikta informacija iš Europos Komisijos šeštosios geležinkelių transporto rinkos plėtros stebėsenos ataskaitos ir Geležinkelių nepriklausomų reguliuotojų grupės IRG-RAIL paskelbtos Aštuntosios geležinkelių transporto rinkos stebėsenos ataskaitos nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad nauji vežėjai yra ribojami ir neįleidžiami į Lietuvos geležinkelių transporto rinką. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog buvo sukurtos monopolinės sąlygos ir pažeidžiami Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies reikalavimai, bei nepaaiškina, kokie Valdytojo veiksmai ir kodėl yra laikytini neteisėtais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimą priėmė ne Valdytojas, o Administracija.

27.7.       Pareiškėjo pateiktoje „Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studijoje“ pateikti teiginiai ir išvados, susijusios su Valdytojui teisės aktais priskirta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo kompetencija ir faktinių bei preliminarių geležinkelių linijų pralaidumų nustatymu, nelaikytini susijusiais su nagrinėjama byla. Kaip minėta, maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas neturi įtakos skiriant pajėgumus. Studijos vienas iš autorių yra buvęs ilgametis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos, vėliau – (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris, kaip ir jo buvęs darbdavys, nagrinėjamai bylai aktualiu ir vėlesniais laikotarpiais nebuvo atsakingas už paraiškų skirti pajėgumus vertinimą ir faktinio geležinkelių linijų pralaidumų pagal šias paraiškas skaičiavimą, todėl šio asmens teiginiai ir išvados laikytini labiau teorinio, mokslinio pobūdžio, neturint nieko bendro su ta praktika ir profesinėmis žiniomis, kurias turi Valdytojo darbuotojai, atsakingi už minėtas funkcijas. Antrasis Studijos autorius (pagal joje nurodytą informaciją apie jį) yra mokslininkas, ir tai patvirtina, jog Studijoje pateikti maksimalių geležinkelių linijų pralaidumų skaičiavimai yra naudojami moksliniais, teoriniais tikslais ir neturi nieko bendra su faktinių geležinkelių linijų pralaidumų apskaičiavimu, kuris atliekamas gavus paraiškas. Studijoje teigiama, kad (duomenys neskelbtini), tačiau informacija šiuo aspektu yra (duomenys neskelbtini) komercinė informacija ir ji nesusijusi su ginčijamais Sprendimu ir Įsakymu. Todėl tik nurodyta bendrovė gali komentuoti šią informaciją. Be to, informacija apie pajėgumų skyrimą atitinkamam paraišką pateikusiam asmeniui nėra vieša, ji nebuvo pateikta pareiškėjui ar Studijos autoriams, todėl Studijoje aptariamos informacijos šaltinis laikytinas nepatikimu. Studijos autorių vertinimu, Valdytojas neefektyviai valdo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, tačiau iš Studijoje pateiktos informacijos neaišku, kuo pagrįstas toks vertinimus ir kokias profesines žinias turi Studijos autoriai tam, kad šis vertinimas būtų pripažintas objektyviai pagrįstu. Taip pat neaišku, kokius pareiškėjo argumentus tai turi patvirtinti, nes ginčijami Sprendimas ir Įsakymas neturi nieko bendra su vertinimu, ar viešoji geležinkelių infrastruktūra valdoma efektyviai.

 

V.

 

25.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais byloje reikšmingais klausimais: Ar Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 dalies pirmą ir antrą sakinius reikia vertinti, kaip vienareikšmiai draudžiančius nustatyti nacionalinį teisinį reglamentavimą, pagal kurį perpildytos infrastruktūros atveju pajėgumų paskirstymo metu galima atsižvelgti į geležinkelių infrastruktūros panaudojimo intensyvumą? Ar šiam vertinimui reikšmės turi tai, ar geležinkelių infrastruktūros panaudojimo rodiklis yra susietas su faktiniu šios infrastruktūros panaudojimu praeityje, ar planuojamu panaudojimu atitinkamo tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu? Ar šiam vertinimui turi reikšmės Direktyvos 2012/34/ES 45 ir 46 straipsnių nuostatos, suteikiančios plačią diskreciją viešosios infrastruktūros valdytojui ar sprendimus dėl pajėgumų priimančiam subjektui derinti prašomus pajėgumus ir šių nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje? Ar šiam vertinimui turi reikšmės aplinkybė, kad konkrečiu atveju infrastruktūros perpildymas konstatuojamas dėl pajėgumų, kurių prašo dvi ar daugiau geležinkelio įmonių dėl tų pačių krovinių vežimo?

26.       Ar Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „[s]udarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas“ reiškia, kad infrastruktūros valdytojas gali taikyti nacionalinę prioriteto taisyklę ir tais atvejais, kai nėra konstatuojamas infrastruktūros perpildymas? Kokia apimtimi (remiantis kokiais kriterijais) infrastruktūros valdytojas, prieš konstatuodamas infrastruktūros perpildymą, turi suderinti prašymus skirti traukinio linijas ir pasikonsultuoti su pareiškėjais Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 1 sakinio pagrindu? Ar minėta konsultacija su pareiškėjais turi apimti įvertinimą, kad du ar daugiau pareiškėjų pateikė konkuruojančius prašymus dėl tų pačių krovinių (prekių) vežimo?

27.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Gargždų geležinkelis“, C-671/21, EU:C:2023:709 (toliau – ir Sprendimas Gargždų geležinkelis), kuriame nusprendė, jog Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip: sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas

–       neprivalo tikrinti, ar keli pareiškėjai pateikė konkuruojančias paraiškas skirti pajėgumų tiems patiems kroviniams vežti,

–       gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės,

–       konfliktų atvejais privalo stengtis kartu su pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo.

28.       Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jpg Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip: jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai.

 

VI.

 

29.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2024 m. spalio 31 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

32.1.       Pareiškėjas šioje byloje nesutinka su ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiais Taisyklių 28 punkte įtvirtintais pirmumo kriterijais (prioriteto taisykle), kurie iš esmės nustatė, kad didesniu intensyvumu krovinius ketinantis vežti vežėjas turi pirmenybės teisę vykdyti veiklą krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkoje, nes, pareiškėjo nuomone, tokie kriterijai diskriminuoja privačius vežėjus, įskaitant pareiškėją, kuris, dar tik siekdamas įeiti į krovinių vežimo geležinkelių transportu rinką, savo vežamų krovinių apimtimis ir intensyvumu negalėjo konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu nacionaliniu vežėju – (duomenys neskelbtini). Tai, kad aptariami pirmumo kriterijai prieštaravo nustatytam Europos Sąjungos ir nacionaliniam reguliavimui bei diskriminavo naujus vežėjus, pagrindžia ir aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. šie kriterijai prarado teisinę galią ir 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo naujos prioriteto taisyklės, taip pat Sprendime Gargždų geležinkelis pateikti išaiškinimai, kad draudžiama priimti nacionalinės taisyklės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai. Nagrinėjamu atveju tai, kad, skirstant pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, nebuvo užtikrinta nediskriminacinė naujų vežėjų prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, įrodo aplinkybė, jog šie pajėgumai buvo paskirstyti tik tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vežėjų, neskiriant jų naujiems į rinką bandantiems įeiti vežėjams. Taigi, Taisyklių 28 punkte nustatytas kriterijus privalo būti vertinamas kaip diskriminavęs privačius vežėjus, kurie savo vežamų krovinių apimtimis bei jų vežimo intensyvumu nebuvo pajėgūs konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu senbuviu – (duomenys neskelbtini).

32.2.       Valdytojas netinkamai įgyvendino Taisyklių 29 punkte įtvirtintą pareigą imtis visų įmanomų priemonių tam, kad patenkintų visas paraiškas. ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis pažymėjo, kad Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnyje nurodytos derinimo procedūros sėkmė neišvengiamai priklauso nuo to, kad ir infrastruktūros valdytojas, ir pareiškėjai aktyviai siektų tenkinančio sprendimo. Šiuo atveju Valdytojas nedėjo jokių pastangų ir realiai nesiekė suderinti vos dviejų pareiškėjų paraiškas, pavyzdžiui, Valdytojas nepasiūlė pareiškėjui alternatyvių maršrutų arba galimybės abiem vežėjams pakeisti pajėgumus taip, kad jie abu galėtų vykdyti veiklą. Valdytojas apsiribojo kelių raštų apsikeitimu su pareiškėjais, realiai neieškodamas galimų situacijos sprendimo būdų ir neužtikrindamas skaidraus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. Valdytojas taip pat netinkamai vertino kito pareiškėjo – AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės krovinių vežėjo – atsisakymą pakeisti jam 2019–2020 m. tvarkaraščio projekte skirtus pajėgumus, tokiu būdu užkirsdamas kelią pareiškėjui gauti Paraiškoje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba alternatyvius pajėgumus. Dėl kito pareiškėjo atsisakymo derinti paraiškas Valdytojas užbaigė derinimo procedūrą, formaliai pripažindamas, jog nėra galimybių suderinti gautas paraiškas, nors jis privalėjo pats imtis iniciatyvos ir paskirstyti aptariamus pajėgumus taip, kad abu pareiškėjai galėtų vykdyti veiklą.

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2023 m. lapkričio 13 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

33.1.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Kodekso 291 straipsnio 10 dalies nuostatoje buvo įtvirtinta pareiškėjų teisė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų pajėgumų, tokiu būdu nepatiriant jokių finansinių pasekimų. Nurodytas reglamentavimas turėtų būti laikomas garantija, kad, taikant prioriteto taisykles, siejamas su pajėgumų naudojimu, šios taisyklės nebus taikomos naujų dalyvių nenaudai, kadangi nauji dalyviai turėjo lygiai tokias pačias teises, kaip ir esantys dalyviai, savo paraiškose skirti pajėgumus prašyti skirti pajėgumų neribotai (dienų ir (ar) važiavimų). Pareiškėjas ne kartą pasinaudojo minėta teise, skiriant pajėgumus 2021–2022 metų ir 2022–2023 metų tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais.

33.2.       Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuoto susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. 3-197 nurodyto įsakymo „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ projekto tikslas – užtikrinti tinkamą Kodekso nuostatų, susijusių su prioriteto taisyklės nustatymu, įgyvendinimą ir sudaryti teisines sąlygas skirti pajėgumus perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje 2020–2021 metų ir vėlesnei tarnybinio trauktinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, t. y. užtikrinti Kodekso 293 straipsnio 7 dalyje nustatyto reglamentavimo įgyvendinimą, įsigaliojus kitų Kodekso nuostatų pakeitimams. Minėtame įsakyme (teikime) nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad prieš tai galiojusios prioriteto taisyklės buvo nesuderintos su Europos Sąjungos teise.

33.3.       Teismas, vertindamas Sprendimo Gargždų geležinkelis dalies dėl paraiškų derinimo turinį, turėtų atsižvelgti į tai, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Taisyklių 3 skyriuje. Taisyklių 26 ir 28 punktai imperatyviai nustatė, kad (i) paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas turi vykti raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, (ii) pareiškėjams, dalyvaujantiems šiame derinime, pateikiant Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją bei (iii) pasiūlant kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje skirti pajėgumus, tačiau tik tuomet, jei tokiam pasiūlymui yra galimybių. Valdytojas, vadovaudamasis viešosios teisės principu „galima tai, kas leidžiama“ ir siekdamas užtikrinti anksčiau nurodytų reikalavimų laikymąsi, raštu pradėjo paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimą ir pateikė pareiškėjams informaciją, nurodytą Taisyklių 26 punkte, t. y. informaciją apie paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus važiuoti traukiniu atitinkamu maršrutu, kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytus skirti pajėgumus važiuoti trauktiniu atitinkamu maršrutu ir kitus, nei prašoma paraiškose, siūlomus skirti pajėgumus. Siekiant užtikrinti Taisyklių 24 punkto reikalavimų laikymąsi, pareiškėjų buvo prašoma informuoti Valdytoją, ar jie sutiktų, kad būtų sumažintas traukinių, dėl kurių važiavimo atitinkamu maršrutu kyla nesutarimų, periodiškumas ir pan. Valdytojas neturėjo galimybių pareiškėjams pasiūlyti kitus pajėgumus, nei buvo prašoma jų paraiškose. Tolesnis paraiškų derinimas priklausė ne nuo Valdytojo, o nuo pareiškėjų sutikimo atsisakyti konfliktuojančių pajėgumų arba keisti traukinių važiavimo periodiškumą. Pareiškėjams neišreiškus atitinkamo sutikimo, Valdytojas, vadovaudamasis Taisyklių 28 punktu, paraiškų derinimą laikė baigtu ir 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą su informacija apie šį derinimą perdavė Administracijai sprendimams priimti.

33.4.       ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis nurodė, jog Direktyvos 2012/34/ES 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip: sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės. Teismas, vertindamas šią Sprendimo Gargždų geležinkelis dalį, turėtų atsižvelgti į tai, kad Valdytojas, rengdamas 2019–2020m. tvarkaraščio projektą, vadovavosi traukinių eiliškumu, nurodytu Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297, 15.5 punkte, t. y. techninio traukinių tvarkaraščio projekte nurodė keleivinius traukinius ir tik po to prekinius traukinius. Tai, kad Valdytojas taikė pirmumo kriterijų keleiviniams traukiniams, visiškai atitiko Europos Sąjungos teisę (Direktyvos 2012/34/ES 47 str. 4 d.) ir nediskriminavo nė vieno pareiškėjo, pateikusio paraiškas skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, kadangi paraiškos skirti pajėgumus keleiviniams traukiniams ir paraiškos skirti pajėgumus prekiniams traukiniams nebuvo laikomos tarpusavyje konfliktuojančiomis. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pajėgumai keleiviniams traukiniams ir pajėgumai prekiniams traukiniams nėra tapatūs, ir tai nulemia keleivinių ir prekinių traukinių techninės charakteristikos: keleivinių ir prekinių traukinių bendro pobūdžio charakteristikos (traukinio greitis, svoris, traukinių stabdymo ir įsibėgėjimo greitis bei kt.) ir specifinės charakteristikos (keleivinio traukinio ilgio atitiktis traukinio maršrute esančių peronų ilgiui, keleivinių vagonų įlipimo (išlipimo) aikštelės aukščio atitiktis peronų aukščiai; prekinio sąstato ilgio atitiktis stoties trumpiausio kelio ilgiui, kuriame nustatomas traukinio sustojimas ar prasilenkimas). 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas buvo parengtas taip, kad maksimaliai tenkintų keleivių vežimo geležinkelių transportu poreikius (viešuosius interesus). Nepavykus patenkinti visas paraiškas skirti pajėgumus prekiniams traukiniams, buvo atliktos atitinkamos procedūros: viešosios geležinkelių infrastruktūros pripažinimas perpildyta (Taisyklių 31 p.) ir prioriteto taisyklių taikymas (Taisyklių 32 p.).

31.       Atsakovas Administracija 2023 m. gruodžio 14 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

34.1.       Kodeksas nustato tik bendrąsias viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo nuostatas, o viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų nagrinėjimo ir derinimo, pajėgumų skyrimo, pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo tvarka nustatyti Taisyklėse. Pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai Paraiškos nagrinėjimo ir sprendimų dėl jos priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti, nebuvo duomenų apie Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 2012/34/ES netinkamo perkėlimo. Taigi, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

34.2.       Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, yra deklaratyvus, nes jos (prioriteto taisyklės) pritaikymo galimi būdai buvo aiškiai reglamentuoti Taisyklėse ir pareiškėjui buvo žinoma, ką reiškia prioriteto taisyklė ir kaip ji turėjo būti taikoma. Sprendime jo apskundimo tvarka buvo nurodyta taip, kaip nustatyta Taisyklių 75 punkte, o tam tikri netikslumai nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti pareiškėjui realizuoti savo teisę pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į geležinkelių transporto rinkos reguliuotoją.

34.3.       2019 m. gruodžio 8 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, Administracija nebeturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl papildomų pajėgumų skyrimo, o ši funkcija perduota viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Administracija pritaria Valdytojo 2023 m. lapkričio 13 d. pateiktiems rašytiniams paaiškinimams dėl Sprendimo Gargždų geležinkelis.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

VII.

 

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. PSE-357 „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9.E)1V-191) „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo Administraciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 3 d. paraišką Nr. 72 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.

33.       Vilniaus apygardos administracinis teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad ginčijami Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo įvertinti Paraišką.

34.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog paraiškų skirti infrastruktūros pajėgumus derinimas buvo vykdomas netinkamai, skirstant pajėgumus pareiškėjo atžvilgiu taikyta prioriteto taisyklė pažeidžia nediskriminavimo principą, ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, o Valdytojas, dalyvaudamas rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį bei vesdamas paraiškų derinimo procedūras, veikė interesų konflikte ir taip pažeidė šių procedūrų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimus.

35.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

 

Dėl paraiškų skirti pajėgumus derinimo

 

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino, dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudarė tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Šiame kontekste pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, nagrinėjamu atveju itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad infrastruktūros valdytojas, rengdamas 2019–2020 m. tarnybinį traukinių tvarkaraštį, kaip galimai konfliktuojančius vertino pajėgumus, dėl kurių kreipėsi kelios geležinkelio įmonės, siekdamos pervežti tą patį krovinį. Pareiškėjas teigia, kad infrastruktūros valdytojui tenka atsakomybė vykdyti paraiškų derinimo procesą, kurio metu turi vykti dialogas tarp infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų, tačiau nagrinėjamu atveju dialogas dėl 2019–2020 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui skirtinų pajėgumų vyko netinkamai ir akivaizdžiai pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus. Pasak pareiškėjo, skirstant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus jis buvo diskriminuojamas, šis procesas nebuvo skaidrus, kadangi visi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, nesant jokio objektyvaus teisinio pagrindo, paskirti išimtinai tik su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju vienoje struktūroje veikiančiam vežėjui.

37.       Bylos duomenimis nustatytos šios su ginčijamų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesu susijusios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

40.1.       Administracija 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 15B-2885 pareiškėjo pateiktą 2019 m. balandžio 3 d. paraišką Nr. 72 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio perdavė vertinti Valdytojui. Valdytojas 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr.SD(DI)-1813 ,,Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“ pateikė Administracijai 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą ir informavo, kad pagal esamą situaciją pareiškėjams <...> ir pareiškėjui dėl riboto pralaidumo geležinkelio infrastruktūros dalyse <...> nėra galimybės nustatyti tvarkaraštyje visų prašomų pajėgumų, nes dalis jų konfliktuoja tarpusavyje. Pasiūlyti pareiškėjams naudoti pajėgumus kitu metu ir alternatyviais maršrutais nėra galimybių, nes maksimalus pralaidumas ruožuose <...> yra pasiektas.

40.2.       Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. raštu Valdytojui ir Administracijai, be kita ko, pažymėjo, kad Valdytojas „galimai traktuoja konfliktuojančiais tokius pajėgumus, dėl kurių skyrimo kreipėsi kelios geležinkelio įmonės, siekdamos pervežti tą patį krovinį tuo pačiu maršrutu. Prašome atsižvelgti į aplinkybę, jog šiuo metu galimai dirbtinai kuriama perpildyta infrastruktūra, kadangi į Tvarkaraštį įtraukiami skirtingų pareiškėjų paraiškomis prašyti pajėgumai dėl to paties krovinio“. Valdytojas, atsakydamas pareiškėjui, 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. SD(DI)-2055, be kita ko, nurodė, kad „<...> pagal nurodytus reikalavimus paraiškose skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus informacija apie planuojamus vežti krovinius nėra nurodoma, Valdytojas tokios informacijos tvarkaraščio projekto rengimo metu neturėjo ir neturi <...>“. Valdytojas 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD(DI)-2493 pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad „<...> kadangi derinimo metu vienas iš pareiškėjų atsisakė dalyvauti šiame derinime, dėl ko Valdytojas neturi galimybių Jums pasiūlyti kitus pajėgumus, nei nurodyti Jūsų paraiškoje, Valdytojas konstatuoja, kad neturi kitų priemonių, kad šis poveikis būtų minimalus.“

40.3.       Valdytojas 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SD(DI)-2507 informavo Administraciją, kad po derinimo negali patenkinti visų paraiškų vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nes pajėgumų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje neužtenka, ir vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu informavo, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui yra perpildyta nurodytuose ruožuose.

40.4.       Administracija 2019 m. spalio 17 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui paraiškoje prašomų pajėgumų, nes prašomų pajėgumų nėra. Pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms. Sprendime nurodyta, kad alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes atitinkama viešosios geležinkelio infrastruktūros dalis taip pat yra perpildyta.

38.       Primintina, kad ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse nustatyta, kad: „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas“ apibrėžiamas kaip galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį (3 str. 49 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija)); „traukinio linija“ – maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos (3 str. (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 44 d.); „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“ – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms (3 str. (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 51 d.). Kaip nurodyta Kodekso 23 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 1 dalyje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.

39.       Kodekso 7 straipsnio 3 dalies (2017 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-588 redakcija) 5 punkte nustatyta, kad geležinkelių transporto eismo saugos institucija skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams). Kodekso 29 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 6 dalyje nurodyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.

40.       Ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1246 redakcija) 4 punkte nurodyta, jog pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: 4.1. efektyvumo ir ekonomiškumo; šis principas reiškia, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, kad būtų užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų rinkoje dirbančių darbuotojų ir geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesai; 4.2. lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad pareiškėjai ir remonto įmonės neturi būti diskriminuojami; 4.3. konkurencingumo; šis principas reiškia, kad turi būti sudarytos sąlygos skatinti sąžiningą konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų rinkoje; 4.4. teisinio tikrumo; šis principas reiškia, kad skiriant pajėgumus turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų ir remonto įmonių pageidavimus toliau plėtoti jų veiklą; 4.5. skaidrumo; šis principas reiškia, kad pajėgumų skyrimo procesas turi būti viešas, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus.

41.       Taisyklių 24 punkte įtvirtinta: „Jeigu tarp pareiškėjų ir (ar) remonto įmonių kyla nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo per 10 darbo dienų nuo suinteresuotųjų šalių prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto pateikimo termino pabaigos imtis visų priemonių, kad tie nesutarimai būtų pašalinti derinant paraiškas. Taisyklių 25 punkte pažymėta: „Paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus derina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“

42.       Kaip nustatyta Taisyklių 29 punkte, jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į visus pareiškėjų ir (ar) remonto įmonių galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad patenkintų visas paraiškas, taip pat ir tas paraiškas, kuriose prašoma skirti daugiau nei vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinklo pajėgumus. Nepavykus patenkinti visų paraiškų, taip pat nustačius, kad šiame punkte nurodytas poveikis bus neigiamas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi siekti, kad neigiamas poveikis būtų minimalus.

43.       Taisyklių 31 punkte nurodyta, jog, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas po paraiškų derinimo negali patenkinti visų paraiškų vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nes pajėgumų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje neužtenka, jis turi ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dienos, kai nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis perpildyta, informuoti [Administraciją], kad ta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, kurioje susidarė tokia padėtis, yra perpildyta. Paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, [Administracija] skiria perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms, vadovaudamasi Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisykle (Taisyklių 32 p.).

44.       Akcentuotina, kad Taisyklės priimtos įgyvendinant 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

45.       Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnyje nurodyta: „1. Infrastruktūros valdytojas patenkina, jei įmanoma, visus prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų, įskaitant prašymus skirti daugiau negu vieną tinklą kertančias traukinio linijas, ir turi, jei įmanoma, atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų veiklai. 2. Sudarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas. 3. Infrastruktūros valdytojas su suinteresuotomis šalimis konsultuojasi dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto ir nustato bent vieno mėnesio laikotarpį, per kurį jos gali pareikšti savo nuomonę. Suinteresuotos šalys – tai visos prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų pateikusios šalys ir kitos šalys, kurios nori turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, kaip per tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį minėtas tvarkaraštis gali paveikti jų pajėgumus įsigyti geležinkelių paslaugų. 4. Infrastruktūros valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad išspręstų visus klausimus, dėl kurių buvo pareikštas susirūpinimas.“

46.       Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnyje „Derinimo procedūra“ įtvirtinta:

„1. Kai pagal 45 straipsnį sudarant traukinių tvarkaraščius infrastruktūros valdytojas susiduria su įvairių prašymų nesuderinamumu, jis turi stengtis, derindamas tuos prašymus, užtikrinti, kad būtų geriausiai suderinti visi reikalavimai.

2. Jei reikia suderinti prašymus, infrastruktūros valdytojas turi teisę, laikydamasis pagrįstų ribų, siūlyti tokius infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo tų, kurių buvo prašyta.

3. Konsultuodamasis su atitinkamais pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas stengiasi išspręsti visus konfliktus. Tokios konsultacijos grindžiamos toliau nurodytos informacijos atskleidimu per atitinkamą laiką, nemokamai ir ją pateikiant raštu ar elektroniniu formatu:

a) traukinio linijos, kurių paprašė visi kiti pareiškėjai tame pačiame maršrute; b) visiems kitiems pareiškėjams tame pačiame maršrute preliminariai paskirtos traukinio linijos; c) alternatyvios traukinio linijos, siūlomos atitinkamais maršrutais laikantis 2 dalies; d) visa informacija apie pajėgumų paskirstymo kriterijus. Pagal 39 straipsnio 2 dalį ta informacija pateikiama neatskleidžiant kitų pareiškėjų tapatybės, nebent atitinkami pareiškėjai sutiko, kad jų tapatybė būtų atskleista.

4. Derinimo procedūrą reglamentuojantys principai nustatomi tinklo nuostatuose. Jie visų pirma turi atspindėti sunkumus tvarkant tarptautines traukinio linijas ir atitinkamų pakeitimų poveikį kitų infrastruktūrų valdytojams.

5. Jeigu prašymai skirti infrastruktūros pajėgumų negali būti patenkinti jų nesuderinus, infrastruktūros valdytojas stengiasi visus prašymus patenkinti juos derindamas.

6. Jei kyla su infrastruktūros pajėgumų paskirstymu susiję ginčai, siekiant tokius ginčus skubiai išspręsti, nedarant poveikio galiojančioms apeliacinėms procedūroms ir 56 straipsniui, parengiama ginčų sprendimo tvarka. Ši tvarka nustatoma tinklo nuostatuose. Jei taikoma tokia tvarka, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų.“

47.       Teisingumo Teismas Sprendime Gargždų geležinkelis, priimtame dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimosi su prašymu priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, pažymėjo, jog skirstydamas infrastruktūros pajėgumus infrastruktūros valdytojas neprivalo tikrinti, ar keli pareiškėjai pateikė konkuruojančias paraiškas skirti pajėgumų tiems patiems kroviniams vežti (59 p). Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog, nors Direktyvos 2012/34/ES 47 ir 49 straipsniuose iš tiesų numatyta, kad gali būti taikomi pirmumo kriterijai atitinkamai perpildytos infrastruktūros ir specializuotosios infrastruktūros atvejais, kaip tai suprantama pagal tų straipsnių nuostatas, tos direktyvos 45 straipsnio 2 dalis neturėtų būti suprantama taip, kad infrastruktūros valdytojas, sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, negali taikyti tam tikrų kriterijų, įskaitant susijusius su pirmumo teisės suteikimo aspektu, jeigu juos taikydamas jis galėtų infrastruktūros pajėgumus paskirstyti tinkamai, nediskriminuodamas ir laikydamasis Sąjungos teisės, kaip nustatyta tos direktyvos 39 straipsnio 1 dalyje (64 p.).

48.       Teisingumo Teismas Sprendime Gargždų geležinkelis konstatavo, kad, kaip išvados 51 ir 52 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnyje nurodyta derinimo procedūra atlieka pagrindinį vaidmenį skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai gaunamos tarpusavyje nesuderinamos paraiškos. Derinimo procedūros sėkmė neišvengiamai priklauso nuo to, kad ir infrastruktūros valdytojas, ir pareiškėjai aktyviai siektų tenkinančio sprendimo (69 p.). Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojas, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, privalo stengtis derindamas paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus (70 p.). Vis dėlto tokie nurodymai netenkinami, jei derinimo procedūra iš esmės apsiriboja paprastu susirašinėjimu, nepasižyminčiu infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų aktyviu siekiu rasti tenkinantį sprendimą (71 p.). Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo atsisakymas dalyvauti derinimo procedūroje yra aplinkybė, į kurią infrastruktūros valdytojas turi tinkamai atsižvelgti, kai sprendžia konfliktą ir skirsto pajėgumus to pareiškėjo nenaudai, nes šis nepareiškė noro kartu su infrastruktūros valdytoju ir kitais pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo, kaip nurodyta šio sprendimo 69 punkte (72 p.).

49.       Vadovaujantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal direktyvą valstybėms narėms atsirandantis įpareigojimas pasiekti joje numatytą rezultatą ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje ir SESV 288 straipsnyje nustatyta pareiga imtis visų bendrų ar individualių priemonių, tinkamų užtikrinti šio įpareigojimo vykdymą, tenka visoms valstybių narių institucijoms, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (žr., be kita ko, Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Martínez Andrés ir Castrejana López, C‑184/15 ir C‑197/15, EU:C:2016:680, 50 p. ir nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Pantuso ir kt., C‑616/16 ir C‑617/16, EU:C:2018:32, 42 p.). Siekiant įvykdyti šį įpareigojimą, pagal Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principą reikalaujama, kad nacionalinės institucijos pagal savo kompetenciją visus veiksmus atliktų atsižvelgdamos į visą vidaus teisės sistemą ir taikydamos joje pripažintus aiškinimo metodus, kad būtų užtikrintas visiškas Sąjungos teisės veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas (žr., be kita ko, 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:550, 43 p., taip pat 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Crespo Rey, C‑2/17, EU:C:2018:511, 70 p. ir nurodytą jurisprudenciją, 2018 m. spalio 4 d. sprendimas Dooel Uvoz‑Izvoz Skopje Link Logistic N&N byloje C‑384/17, 57, 58 p.).

50.       Taigi nacionalinės teisės nuostatos, reglamentuojančios infrastruktūros pajėgumų skyrimo procedūrą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES, kurios nuostatas jos įgyvendina, tekstą ir tikslą (žr. 1999 m. vasario 25 d. sprendimo Carbonari ir kt., C‑131/97, EU:C:1999:98, 48 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Pantuso ir kt., C‑616/16 ir C‑617/16, EU:C:2018:32, 42 p.).

51.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2023 m. lapkričio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog Taisyklių 26 ir 28 punktai imperatyviai nustatė, kad (i) paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas turi vykti raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis (ii) pareiškėjams, dalyvaujantiems šiame derinime, pateikiant Taisyklių 26 punkto papunkčiuose nurodytą informaciją bei (iii) pasiūlant kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje skirti pajėgumus, tačiau tik tuomet, jei tokiam pasiūlymui yra galimybių.

52.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 26 punkte yra nurodyta, kokią informaciją viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, derindamas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikti pareiškėjams, tačiau ši Taisyklių 26 punkto nuostata neturėtų būti aiškinama kaip įpareigojanti visą derinimo procedūrą vykdyti tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Taisyklių 24 punkte yra nurodyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų priemonių, kad nesutarimai būtų pašalinti derinant paraiškas. Kaip minėta, Teisingumo Teismas Sprendime Gargždų geležinkelis nurodė, jog derinimo procedūros sėkmė neišvengiamai priklauso nuo to, kad ir infrastruktūros valdytojas, ir pareiškėjai aktyviai siektų tenkinančio sprendimo. Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojas, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, privalo stengtis derindamas paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus. Vis dėlto tokie nurodymai netenkinami, jei derinimo procedūra iš esmės apsiriboja paprastu susirašinėjimu (angl.  mere exchange of correspondence (liet. paprasčiausiu apsikeitimu raštais), nepasižyminčiu infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų aktyviu siekiu rasti tenkinantį sprendimą (žr. Teisingumo Teismo Sprendimo Gargždų geležinkelis 69–71 p.). Vadinasi, tokios derinimo procedūros metu būtinas aktyvus infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų siekis rasti tenkinantį sprendimą.

53.       Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas Sprendime Gargždų geležinkelis, tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo atsisakymas dalyvauti derinimo procedūroje yra aplinkybė, į kurią infrastruktūros valdytojas turi tinkamai atsižvelgti, kai sprendžia konfliktą ir skirsto pajėgumus to pareiškėjo nenaudai, nes šis nepareiškė noro kartu su infrastruktūros valdytoju ir kitais pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo, kaip nurodyta šio sprendimo 69 punkte (žr. Teisingumo Teismo Sprendimo Gargždų geležinkelis 72 p.)

.

54.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SD(DI)-2493,  2019 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. SD(DI)-2507) nagrinėjamu atveju derinimo procedūros metu vienam iš kandidatų (ne pareiškėjui) atsisakius joje dalyvauti, Valdytojas sprendė, jog dėl to kandidato atsisakymo dalyvauti derinimo procedūroje Valdytojas negali pareiškėjui pasiūlyti kitų pajėgumų nei nurodyti jo paraiškoje ir neturi kitų priemonių, kad ekonominis poveikis pareiškėjui būtų minimalus. Kitaip tariant, Valdytojas į šią aplinkybę derinimo procedūros metu atsižvelgė, spręsdamas ne atsisakiusiojo dalyvauti derinime kandidato, o pareiškėjo nenaudai. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokie infrastruktūros valdytojo veiksmai nesuderinami su jam kylančia prievole aktyviai siekti tenkinančio sprendimo bei, konsultuojantis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, stengtis derinant paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus.

55.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Valdytojas pažeidė savo pareigą imtis visų priemonių, kad nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje būtų pašalinti derinant paraiškas. Tokiu būdu jis pažeidė Taisyklių 24 punktą, kuris aiškintinas atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnį.

 

Dėl prioriteto taisyklės

 

56.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad prioriteto taisyklė, kai pajėgumai suteikiami vežėjui, kuris veža daugiau dienų arba atlieka daugiau važiavimų, negali būti traktuojami kaip užtikrinantys nediskriminavimo principą. Pasak pareiškėjo, ši taisyklė nepagrįstai suteikia pranašumą būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams, kadangi nauji vežėjai, siekiantys ateiti į geležinkelių transporto rinką, nėra pajėgūs atlikti daugiau važiavimų ar vežti daugiau dienų nei iki dabar visus krovinius Lietuvos Respublikos viešąja geležinkelių infrastruktūra vežęs AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nevertino prioriteto taisyklės turinio, tokiu būdu nebuvo įvertinta šios prioriteto taisyklės neigiama įtaka Sprendimo priėmimui.

57.       Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime dėl Sprendime taikytos prioriteto taisyklės nurodė, kad „diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčiomis asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Vadinasi, tiek AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, tiek Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, o Tarnyba nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai vadovavosi prioriteto taisykle, nustatyta Taisyklių 28 punkte.“

58.       Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms.

59.       Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) nustatyta: „Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekdamas suderinti paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi pasiūlyti pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje. Pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms nesutikus su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlytomis alternatyvomis arba nesant tokių alternatyvų, taikoma prioriteto taisyklė, t. y. prašomi pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris naudos minėtus pajėgumus keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris pajėgumus naudos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu prašomi pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti arba keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie naudos pajėgumus daugiau dienų; jeigu pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu.“

60.       Pažymėtina, jog tai, kaip konkrečiai ši prioriteto taisyklė buvo pritaikyta ginčijamame Sprendime, atsakovas nurodė atsakydamas į Tarnybos klausimus dėl pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo dėl Sprendimo, pateikto Tarnybai išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

61.       Direktyvos 2012/34/ES, kurią įgyvendina Taisyklės, 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3. Jeigu nebuvo taikomi mokesčiai pagal 31 straipsnio 4 dalį arba taikant tuos mokesčius nebuvo pasiektas teigiamas rezultatas ir paskelbta, kad infrastruktūra yra perpildyta, infrastruktūros valdytojas infrastruktūros pajėgumams paskirstyti dar gali taikyti pirmumo teisės suteikimo kriterijus.

4. Nustatant pirmumo teisės suteikimo kriterijus atsižvelgiama į paslaugos svarbą visuomenei bet kurios kitos paslaugos, kurios bus dėl tos priežasties atsisakyta, atžvilgiu.

Siekdamos garantuoti tinkamų transporto paslaugų plėtrą pagal šias nuostatas, o ypač įvykdyti viešųjų paslaugų reikalavimus arba skatinti nacionalinę ir tarptautinę krovinių vežimo geležinkeliais plėtrą, valstybės narės gali nediskriminuojančiomis sąlygomis imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant infrastruktūros pajėgumus tokioms paslaugoms būtų suteikta pirmumo teisė.

Valstybės narės tam tikrais atvejais gali skirti infrastruktūros valdytojui kompensaciją, lygią pajamoms, prarastoms dėl poreikio atitinkamus pajėgumus paskirti tam tikroms paslaugoms, nurodytoms antroje pastraipoje. Taikant tas priemones ir tą kompensaciją atsižvelgiama į sprendimo neteikti tam tikrų paslaugų poveikį kitose valstybėse narėse.“

62.       Teisingumo Teismas Sprendime Gargždų geležinkelis nurodė, jog Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai.

63.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2023 m. lapkričio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad pagal nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Kodekso 291 straipsnio 10 dalį, pareiškėjai turėjo teisę ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų infrastruktūros pajėgumų ir pareiškėjams, pasinaudojusiems šia teise, jokių finansinių pasekmių nebuvo nustatyta. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens AB „LTG Infra“, darytina išvada, jog nurodytas Kodekso reglamentavimas turėtų būti laikytinas garantija, kad taikant prioriteto taisykles, siejamas su infrastruktūros pajėgumų panaudojimu, šios taisyklės nebus taikomos naujų dalyvių nenaudai, kadangi nauji dalyviai turėjo lygiai tokias pačias teises, kaip ir esantys dalyviai, savo paraiškose skirti infrastruktūros pajėgumus prašyti skirti pajėgumų neribotai (dienų ir (ar) važiavimų). Tai patvirtinama tuo, kad šie pageidavimai niekaip iš anksto nebuvo apriboti, o pareiškėjams atsisakius skirtų infrastruktūros pajėgumų laikantis Kodekso 291 straipsnio 10 dalyje nurodytos sąlygos, Kodeksas ir kiti galioję teisės aktai jokių pasekmių pareiškėjų atžvilgiu nenustatė.

64.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, galimybė atsisakyti skirtų infrastruktūros pajėgumų, kuri ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo reglamentuota Taisyklėse, neturėtų būti vertinama kaip tinkama garantija, užtikrinanti, kad planuojamu infrastruktūros pajėgumų naudojimu grindžiamas pirmumo kriterijus nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai, kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens AB „LTG Infra“ nurodomas elgesys, t. y. pareiškėjų prašymas skirti didelį kiekį pajėgumų, kurių jie neketina panaudoti, paneigtų pačios prioriteto taisyklės esmę, t. y., pajėgumai būtų skiriami ne remiantis planuojamu tų pajėgumų naudojimu, o remiantis nurodomu kuo didesniu prašomų infrastruktūros pajėgumų kiekiu, kurių atitinkamas kandidatas panaudoti neketina.

65.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatytos garantijos, užtikrinančios, kad aptariama prioriteto taisyklė nebus taikoma naujų dalyvių nenaudai, o atsakovas Administracija nepagrindė, kad priimant Sprendimą tokios garantijos buvo taikomos.

66.       Administracija 2023 m. gruodžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog direktyvos pagal savo pobūdį nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, jos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą 2012/34/ES perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, pradėtų pažeidimo procedūrų dėl jos netinkamo perkėlimo nėra, todėl pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai paraiškos nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti.

67.       Kaip minėta, vadovaujantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal direktyvą valstybėms narėms atsirandantis įpareigojimas pasiekti joje numatytą rezultatą ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje ir SESV 288 straipsnyje nustatyta pareiga imtis visų bendrų ar individualių priemonių, tinkamų užtikrinti šio įpareigojimo vykdymą, tenka visoms valstybių narių institucijoms, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (žr., be kita ko, Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Martínez Andrés ir Castrejana López, C‑184/15 ir C‑197/15, EU:C:2016:680, 50 p. ir nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Pantuso ir kt., C‑616/16 ir C‑617/16, EU:C:2018:32, 42 p.). Siekiant įvykdyti šį įpareigojimą, pagal Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principą reikalaujama, kad nacionalinės institucijos pagal savo kompetenciją visus veiksmus atliktų atsižvelgdamos į visą vidaus teisės sistemą ir taikydamos joje pripažintus aiškinimo metodus, kad būtų užtikrintas visiškas Sąjungos teisės veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas (žr., be kita ko, Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:550, 43 p., taip pat 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Crespo Rey, C‑2/17, EU:C:2018:511, 70 p. ir nurodytą jurisprudenciją, 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Dooel Uvoz‑Izvoz Skopje Link Logistic N&N byloje C-384/17, 57, 58 p.). 

68.       Vis dėlto šis Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo principas turi tam tikras ribas. Nacionalinio teismo pareigą remtis Sąjungos teisės turiniu aiškinant ir taikant atitinkamas nacionalinės teisės normas riboja bendrieji teisės principai ir ši pareiga negali būti pagrindas nacionalinę teisę aiškinti contra legem (žr., be kita ko, Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:550, 44 p.). Vadovaujantis suformuota jurisprudencija, jeigu toks Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas neįmanomas, nacionalinis teismas privalo taikyti visą Sąjungos teisę ir ginti pagal ją suteikiamas asmenų teises, tam tikrais atvejais netaikydamas nacionalinės teisės nuostatos, jeigu jos taikymas konkrečios bylos aplinkybėmis lemtų su Sąjungos teise nesuderinamą rezultatą (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:550, 45 p. ir nurodyta jurisprudencija, 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Dooel Uvoz‑Izvoz Skopje Link Logistic N&N byloje C-384/17, 59, 61 p.).

69.       Kaip minėta, Teisingumo Teismas Sprendime Gargždų geležinkelis konstatavo, jog Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintasis planuojamu infrastruktūros pajėgumų naudojimu grindžiamas pirmumo kriterijus pritaikytas nesant garantijos, kad šis kriterijus nebus panaudotas naujų dalyvių nenaudai, konstatuotina, kad šio pirmumo kriterijaus pritaikymas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis lėmė su Sąjungos teise nesuderinamą rezultatą. Todėl nacionaliniam teismui kyla pareiga netaikyti tokios su Sąjungos teise nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos.

70.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad aptariama Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintoji prioriteto taisyklė netaikytina ginčo teisiniams santykiams nagrinėjamoje byloje. Todėl ginčijamas Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis minėta prioriteto taisykle, yra naikintinas kaip neteisėtas. Atitinkamai naikintinas ir ginčijamas Įsakymas.

 

Dėl ginčijamo Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai

 

71.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad Administracija nesiaiškino ir Sprendime nenurodė, koks objektyvus duomuo lemia tai, jog infrastruktūra laikoma perpildyta ir reikia taikyti prioriteto taisykles, koks traukinių skaičius yra maksimalus ir kokį viršijus infrastruktūra skelbiama perpildyta. Pareiškėjo teigimu, tai minimalūs, bet esminiai faktiniai duomenys, kurie turi būti nurodyti tokiame sprendime. Pasak pareiškėjo, Sprendime pateikiamas tik Taisyklių pritaikymo rezultatas, tačiau nėra jokių motyvų ir argumentų, kaip ir kodėl buvo pritaikyta prioriteto taisyklė. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Sprendime buvo nurodyta neteisinga ir apeliantą klaidinanti Sprendimo apskundimo tvarka.

72.       VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

73.       Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

74.       LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad ja iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

75.       Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, jame yra remiamasi Taisyklių 28, 32, 35, 36 punktais, taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos trimis raštais, kurie yra adresuoti Lietuvos transporto saugos administracijai. Ginčijamame Sprendime taip pat yra nurodyta, jog pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ prašomi pajėgumai neskiriami, nes (i) prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai – Klaipėda (tarpstotis Plungė – Šateikiai) ir Kaišiadorys – Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai – Lukšiai ir Livintai – Gaižiūnai) yra perpildytos, (ii) pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms, (iii) alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes viešosios geležinkelio infrastruktūros dalis ruože Radviliškis – Pagėgiai (tarpstotis Viduklė – Tauragė) taip pat yra perpildyta.

76.       Įvertinus Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą (žr. šio teismo sprendimo 62 p.), darytina išvada, kad paminėtame Taisyklių punkte yra įtvirtintos kelios skirtingos pajėgumų skyrimo prioriteto taisyklės, t. y. nustatytos kelios galimybės taikyti prioritetą esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Nepaisant to, ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kokia konkreti prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Tokią informaciją atsakovas nurodė tik atsakydamas į Tarnybos klausimus dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo, jį nagrinėjant išankstine ne teismo tvarka. Be to, kaip minėta, ginčijamame Sprendime yra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, trimis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos raštais, kurie yra adresuoti Lietuvos transporto saugos administracijai.

77.       Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą ir 2023 m. gruodžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog visa informacija, kuri yra pateikiama viešosios geležinkelių infrastruktūros [valdytojo] raštuose, sudaro geležinkelio įmonių komercines ir profesines paslaptis, kurių Administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendimuose dėl pajėgumų konkrečiam pareiškėjui, negali nurodyti. 

78.       Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju konkrečiais įrodymais nepagrindė, jog visa nurodytuose Valdytojo raštuose pateikta informacija sudarė geležinkelio įmonių komercines ar profesines paslaptis, taip pat nepagrindė priežasčių, dėl kurių ginčijamame Sprendime nebuvo nurodyta informacija, kuri nesudaro geležinkelio įmonių komercinių ir profesinių paslapčių. Dalis minėtuose raštuose pateiktos informacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, informacija apie faktinį ruožų pralaidumą, nėra susijusi su konkrečiu juridiniu asmeniu.

79.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti faktiniai jo priėmimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kaip konkrečios teisės normos yra pritaikomos aktualioms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, nenurodyta, kuri Taisyklių 28 punkte išdėstyta prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Paminėti ginčijamo Sprendimo motyvavimo trūkumai buvo esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo teisių ir teisėtų interesų pasikeitimo pagrindus, bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus Sprendimą bei Įsakymą.

80.       Nustačius ginčijamo Sprendimo esminius trūkumus, kurie sudaro pagrindą ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą panaikinti, išplėstinė teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

81.       Pareiškėjas kartu su 2021 m. balandžio 16 d. rašytiniais paaiškinimais teismui pateikė Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studiją. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas, teikdamas į bylą Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studiją, nepagrindė, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso metu. Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija šio pareiškėjo pateikto naujo įrodymo nevertina.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

82.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijami Sprendimas ir Įsakymas panaikinami.

83.       Pareiškėjas savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui prašė įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją iš naujo įvertinti UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. balandžio 3 d. paraišką Nr. 72 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje 2019 m. balandžio 3 d. paraiškoje Nr. 72 pareiškėjas prašė skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščiui, t. y. šiuo metu jau pasibaigusiam laikotarpiui, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovui Administracijai nebūtų įmanoma iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 3 d. paraišką Nr. 72 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, todėl šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

84.       Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Kadangi žyminis mokestis yra priskirtinas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.), pareiškėjui priteistinas jo už skundą sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.

86.       Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 21 525,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 11,25 Eur žyminį mokestį bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Byloje taip pat yra 2017 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp V. Nikitino advokatų kontoros „Bita Law“ ir UAB „Gargždų geležinkelis“, pagal kurią pareiškėjo atstovui advokatui pavedama atstovauti klientui visuose teismuose, be kita ko, nagrinėjant administracines bylas.

87.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88.       Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 1,7. Apeliacinio skundo parengimo paslauga apmokėta 2020 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 398,5 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 377,45 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 5 033,60 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų nustatytą dydį, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisinga ir protinga už apeliacinio skundo parengimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo maksimalią Rekomendacijose numatytą sumą, t. y. 2 377,45 Eur.

89.       Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali rekomenduojama išlaidų suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. apeliacinės instancijos teismui teikė rašytinius paaiškinimus. Minėtų rašytinių paaiškinimų parengimo paslauga apmokėta 2021 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 609,68 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 5 348,2 Eur suma už 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. rašytinių paaiškinimų parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintina iki leistino ir pareiškėjo naudai priteistina 1 219,36 Eur (2 × 609,68) suma už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą. Pareiškėjo 2024 m. vasario 19 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad pareiškėjas atsiskaitė už apeliacinės instancijos teismui 2023 m. spalio 31 d. teiktų rašytinių paaiškinimų parengimo paslaugą, 2023 m. lapkričio 9 d. apmokėdamas 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NL264/2023 bendrai 9 982,50 Eur sumai. Suma detalizuota advokato laiko apskaitoje nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 30 d. (netiksliai nurodytas laikotarpis laikytinas rašymo apsirikimu) kliento UAB „Gargždų geležinkelis“, kuriame nurodytas veiklos aprašas – „rašytiniai paaiškinimai LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1200-968/2023“, tarifas 1 670 Eur (be PVM). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 000,1 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 800,04 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 2 020,7 Eur suma už 2023 m. spalio 31 d. rašytinių paaiškinimų parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintina ir pareiškėjo naudai priteistina 800,04 Eur suma už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą.

90.       Pareiškėjas taip pat teikė papildomus dokumentus, bylą Nr. C-671/21 nagrinėjant Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, t. y. 2022 m. vasario 14 d. teikė rašytines pastabas, o 2022 m. gegužės 19 d. – raštą „Dėl posėdžio rengimo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019) išaiškinta, kad nustatant išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą dydį, įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomas Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas koeficientas už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą, t. y. 2,5. Už 2022 m. vasario 14 d. rašytines pastabas pareiškėjas prašo priteisti 7 865 Eur, už jas atsiskaityta 2022 m. kovo 16 d. pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NL184/2022 bendrai 9 359,35 Eur sumai, detalizuotai advokato laiko apskaitoje nuo 2022 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d. kliento UAB „Gargždų geležinkelis“, kuriame nurodytas veiklos aprašas – „rašytinės pastabos ESTT bei susitikimas bei komunikacija su ESTT atstovu dėl GG paaiškinimų“, tarifas 6 500 Eur (be PVM). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 598,1 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 3 995,25 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 7 865 Eur suma už 2022 m. vasario 14 d. rašytinių paaiškinimų parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisinga ir protinga už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo maksimalią Rekomendacijose numatytą sumą, t. y. 3 995,25 Eur. Nustatant išlaidų už papildomų atsakymų ESTT parengimą dydį, įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas koeficientas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-556/2018), t. y. 0,4. 2022 m. gegužės 19 d. rašto rengimo paslauga apmokėta 2022 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 679,3 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už minėto rašto parengimą sudaro 671,72 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 258,4 Eur suma už 2022 m. gegužės 19 d. rašto parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl yra mažintina ir pareiškėjui priteistina 671,72 Eur suma už minėto rašto parengimą.

91.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4 396,85 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir 4 666,97 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant ESTT. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisiama 34,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo iš viso 9 098,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. PSE-357 „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. (1.9.E)1V-191) „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų geležinkelis“ iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 9 098,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Rytis Krasauskas

 

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

        Milda Vainienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė