Civilinė byla Nr. e2A-52-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00588-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.9.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Mažamečio ieškovo V motina Y kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškovui iš Lietuvos Respublikos priteisti 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur nuostolius, susijusius su išlaidomis teisinei pagalbai išieškant žalą ne teismo tvarka, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovo V sveikatai žala padaryta viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) klinikose (toliau – (duomenys neskelbtini) klinikos). Ieškovo vardu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija) pateiktas prašymas atlyginti 160 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Komisija 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu konstatavo, kad žala atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas (teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui buvo padaryta žala ir jos buvo galima išvengti), ir prašymą atlyginti neturtinę žalą patenkino iš dalies – nurodė atlyginti 10 300 Eur neturtinę žalą. Atlygintinos žalos dydį komisija nustatė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintu Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – Žalos atlyginimo tvarkos aprašas). Ieškovo atstovė pagal įstatymą nesutinka su Komisijos nustatytu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu, mano, kad teismas turi diskreciją individualizuoti ieškovo patirtą neturtinę žalą ir ieškovo reikalavimą patenkinti visiškai.
3. Pacientui (ieškovui) po 2021 m. kovo 30 d. atliktos (domuo1) korekcijos nebuvo užtikrinta kokybiška pooperacinė priežiūra, pavėluotai ir neefektyviai šalintos kilusios komplikacijos – (duomenys neskelbtini). Budėjusi gydytoja oftalmologė, 2021 m. kovo 30 d. 18 val. užfiksavusi, kad paciento (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o vaikas sako, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedelsdama neatliko (duomenys neskelbtini) procedūros (domuo2) (pavėluota operacija pradėta tik 20.30 val.), laukta ryte operavusios gydytojos bei 19.07 val. užsakyto ir tik 20.12 val. gauto (duomenys neskelbtini) kompiuterinės tomografijos (toliau – ir KT) tyrimo rezultatų (išvadų) (netinkama, neefektyvi taktika). Tai lėmė negrįžtamas pasekmes – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) praradimą. (Domuo1) praradimo buvo galima išvengti laiku atlikus (domuo2 [operaciją]), po to – vaizdinius tyrimus. Neįgalumo socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. STS-4849 ieškovui nustatytas neįgalumo lygis yra 55 balai, lengvas neįgalumo lygis.
4. Dėl (duomenys neskelbtini) klinikų specialistų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovas, būdamas tik aštuonerių metų amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), visiškai neteko vieno (domuo1) organo funkcijos. Ieškovo (duomenys neskelbtini) yra nuolatinio pobūdžio, visam likusiam gyvenimui. Po trečiosios operacijos (2021 m. kovo 31 d.), narkozių, dreno (domuo1), vaiko psichologinė būsena buvo katastrofiška. Išėjęs iš ligoninės vaikas gėdijosi savo išvaizdos, manė, kad jo bijos sesuo ir šuniukas, į tuo metu nuotoliu vykusias pamokas atsisakė jungtis vaizdo ryšiu. Po išgyvenimų vaikas buvo linkęs kaltinti save, kad (domuo1) dėl televizoriaus ir planšetės žiūrėjimo. Ieškovas negali lankyti krepšinio, futbolo, teniso, karatė, bokso, dviračių sporto, rankinio, nes visiems šiems užsiėmimams reikia staigios reakcijos, plataus regėjimo lauko, akių kontakto su komandos nariais, arba patiria tiesioginius smūgius į galvą ar veidą. Vaikui atsirado nepasitikėjimas atliekant buities darbus. Jis (duomenys neskelbtini), kuriai tenka visas krūvis, todėl vaikas priverstas (duomenys neskelbtini). Dėl to nukenčia mokymosi rezultatai. Ateityje vaikas susidurs su dideliais apribojimais – (domuo1) praradimas iš esmės apribojo jo galimybes rinktis profesiją, vairuoti automobilį.
5. Šiuo atveju yra didelio neatsargumo požymiai: buvo atlikta planinė (domuo1) korekcija, taikant bendrą anesteziją; paciento (domuo1) klinikinius simptomus nustatė gydytoja oftalmologė A. M., turinti reikiamą profesinę kvalifikaciją, tačiau pati nedelsdama neoperavo; aplinkybių ir priežasčių, kodėl ši gydytoja neoperavo pati, (duomenys neskelbtini) klinikos neatskleidė nei neatitikčių vertinime, nei bylos kontekste; gydytoja oftalmologė A. M. pasirinko netinkamą ir dėl to pavėluotą (duomenys neskelbtini) sindromo, kaip pooperacinės komplikacijos, šalinimo taktiką, tai nulėmė (domuo1) praradimą. (Domuo1) praradimo buvo galima išvengti, laiku nustačius (duomenys neskelbtini) sindromą ir atlikus (domuo2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: pripažino ieškovui V teisę į 160 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimą; iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškovui priteisė 149 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 900 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (150 600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovui teikiant medicinos paslaugas (duomenys neskelbtini) klinikose buvo padaryta žala jo sveikatai: įvykus (domuo1) korekcijos operacijos komplikacijai, nebuvo laiku ir tinkamai sureaguota, dėl to kilo pasekmės – (duomenys neskelbtini) praradimas ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) praradimas. Žala, kurios buvo galima išvengti, mažamečiam pacientui kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne pagal jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerosios medicinos praktikos patirtis. PTŽSAĮ teisė į žalos atlyginimą iš esmės siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį. Teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos priežastinis ryšys, kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų.
8. Teismas pažymėjo, kad po (domuo1) korekcijos operacijos pastebėtas (duomenys neskelbtini), vaikas skundėsi skausmu, (duomenys neskelbtini), tai buvo pakankama indikacija apie galimą komplikaciją. Vėliau, pastebėjus klinikinius (duomenys neskelbtini) pokyčius bei pakilusį (duomenys neskelbtini), buvo delsiama imtis veiksmų, užsakytas KT tyrimas, iš namų iškviesta operavusi gydytoja, nors mokslinė literatūra ir geroji medicinos praktika teigia, kad veiksmų reikėjo imtis nedelsiant, ne vėliau kaip per 90 min. Nebuvo įvertinta tai, kad (domuo2) operacija, kuri šiuo atveju buvo būtina, vaikams atliekama bendrinėje nejautroje ir dėl to pailgėja pagalbos suteikimo laikas. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad, laiku nustačius (duomenys neskelbtini) ir tinkamai įvertinus situaciją, galima parinkti efektyvų gydymą ir išvengti (domuo1). Komisija padarė analogiškas išvadas, kurių atsakovės atstovė neginčija. Teismas konstatavo, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp to, jog, esant komplikacijos požymiams, nebuvo laiku nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas bei imtasi skubiai atlikti (domuo2) (neveikimo laiku) ir kilusių pasekmių – (domuo1) praradimo ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) praradimo.
9. Teismas pažymėjo, kad septynerių metų vaikui, kuris (duomenys neskelbtini), koreguojant iš esmės estetinį defektą vienoje geriausių šalies sveikatos įstaigų, padaryta ypač didelė žala. Vaikas visiškai neteko vienos iš organizmo funkcijų – (duomenys neskelbtini)– ir nėra pagrįstų prielaidų tikėtis kada nors tai atstatyti. (Domuo1) dalies visiškas praradimas veikia patį žmogų (vidinį jo pasaulį, psichiką), jo galimybes (mokslo, darbines, profesines, asmenines, socialines), kasdienybę, poilsį ir t. t. Aplinkybę, kad pašalinti pacientui kilusių neigiamų pasekmių ((duomenys neskelbtini)) nėra galimybės, patvirtina paskutiniai (duomenys neskelbtini) duomenys, Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) konsultavusio gydytojo oftalmologo A. G. išvados, kuriose nurodyta, kad nėra įrodymais pagrįsto (duomenys neskelbtini) gydymo.
10. Ieškovas patyrė papildomų fizinių kančių, skausmų, ilgesnį laiką buvo hospitalizuotas, yra priverstas nuolat lankytis pas medikus. Vaikui taikoma (duomenys neskelbtini) terapija, jis iki šiol lankosi (duomenys neskelbtini) klinikoje, atlieka (duomenys neskelbtini) pratimus ir stimuliacijas, dedamos didelės pastangos išsaugoti kuo geresnį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) klinikose po operacijos konstatuota, kad vaiko psichologinė būklė buvo labai bloga. Praėjus dvejiems metams po operacijos, ieškovas siųstas tikrintis dėl (duomenys neskelbtini), vaikų ir paauglių psichiatras 2023 m. berniukui nustatė diagnozes: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Psichologo projekcinės metodikos fiksuoja vaiko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mokykloje vaikas (duomenys neskelbtini). Po įvykio vaikas nebegalėjo užsiimti tam tikromis įprastomis veiklomis.
11. Komisijos sprendime konstatavus, kad komplikacijos atsiradimo priežasties neįmanoma nustatyti, teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti žalos atlyginimą PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas sutiko, kad padarytos žalos padariniai ateityje apribos ieškovo galimybes veikti, o priteistas žalos dydis turi kompensuoti jo viso būsimo gyvenimo praradimus. Teismo vertinimu, ieškovo atstovo pasirinktas būdas, lyginant kitose Lietuvos teismų nagrinėtose bylose priteistas neturtinės žalos sumas, vadovautis ne absoliučiu skaičiumi (konkrečia priteista pinigų suma), tačiau perskaičiuoti šias sumas žalos priteisimo metu galiojusiais minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – ir MMA) dydžiais, yra protingas ir pagrįstas. Teismas pritarė, kad šis kriterijus objektyviai parodo priteistos neturtinės žalos kompensacijos ekonominę vertę žalos priteisimo metu, leidžia atsižvelgti į priteistos žalos santykį su bendra ekonomine padėtimi valstybėje skirtingais laikotarpiais. Ieškovas prašo pripažinti, kad jis patyrė 160 000 Eur dydžio neturtinę žalą, t. y. 252 MMA 2023 metais.
12. Teismas pripažino, kad, individualiai įvertinus pacientui padarytą žalą, padarinius, su kuriais ieškovui reikės susidurti ateityje, ieškovo patirta neturtinė žala teisingai, protingai ir sąžiningai įvertinta 160 000 Eur suma, dėl to jam atsakovės turi būti visiškai atlyginta. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 10 300 Eur, ieškovui iš atsakovės teismo sprendimu priteistinas skirtumas – 149 700 Eur.
13. Ieškovas pateikė įrodymus, kad, siekdamas žalos atlyginimo ne teismo tvarka, patyrė 900 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovės atstovai neišreiškė nesutikimo su šiuo reikalavimu. Teismas įvertino, kad patirtų išlaidų suma yra pagrįsta, protinga, išlaidos laikytinos būtinomis, siekiant žalos atlyginimo privalomos ikiteisminės stadijos metu, juolab atsižvelgus į tai, jog iš pradžių gydymo įstaiga neigė atliktų veiksmų nesavalaikiškumo ryšį su atsiradusiomis negrįžtamomis neigiamomis pasekmėmis ieškovo sveikatai. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas šią sumą ieškovui iš atsakovės priteisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti neturtinės žalos dydį remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir nediskriminavimo principais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijoje; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismo argumentas, kad padarytos neturtinės žalos dydis priklauso nuo asmens amžiaus ir galimybės suvokti tai, kas įvyko, yra ydingas, įteisina diskriminaciją dėl amžiaus. Atsakovė sutinka, kad kilę padariniai turės įtakos asmens gyvenimui nepriklausomai nuo amžiaus, bet duomenų ar įrodymų, jog tai turi ir turės įtakos ieškovo asmenybės formavimuisi, byloje nėra.
14.2. Atsakovė sutinka, kad kilusios pasekmės neabejotinai turės įtakos ieškovo ateities profesijos, darbo vietos ir pobūdžio pasirinkimams, bet teismas nenurodė ir byloje nėra duomenų, jog ši įtaka tikrai bus neigiama. Žalos vertinimo kriterijus, pagrįstas spėlionėmis, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir objektyvus. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad galimybė (duomenys neskelbtini) yra abejotina ir sudėtingai pasiekiama. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintame Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše yra nustatyta, kad asmenys, (duomenys neskelbtini), vairuoti transporto priemonę gali, jeigu (duomenys neskelbtini) atitinka nustatytus reikalavimus.
14.3. Neturtinės žalos atlyginimo kategorijos bylose net vaiko mirties atveju dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų teismų priteistos sumos yra gerokai mažesnės. Teismas įvertino, kad sveikata, kaip vertybė, yra labiau saugoma nei gyvybė.
14.4. Teismo pritaikytas pinigų nuvertėjimo kriterijus yra objektyvus ekonomikos dėsnis, teismai tokio kriterijaus netaiko. Pinigų nuvertėjimas savaime negali būti žalos masto nustatymo kriterijus.
14.5. Byloje nebuvo nustatinėjami neteisėti gydytojų veiksmai. Teismas gydytojų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą sveikatai įvertino rimčiau, nei teismai vertina tyčiniais nusikaltimais nukentėjusių asmenų sveikatai padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje yra baudžiamųjų bylų, kuriuose nusikaltėlių tyčiniais veiksmais (sumušimu) asmens sveikatai padarytos identiškos pasekmės – nukentėję asmenys (duomenys neskelbtini), jiems buvo priteista 15 000 Eur ir 17 320 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017; 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Net pritariant teismo nuomonei, kad, nustatant žalos dydį, yra protinga ir pagrįsta perskaičiuoti sumas žalos priteisimo metu galiojusiais MMA, baudžiamosiose bylose pritiestos sumos dėl analogiškų sveikatos sutrikdymų sudarė 43 MMA. Teismo priteistas 252 MMA neturtinės žalos atlyginimas akivaizdžiai pažeidžia lygybės principą, nors saugoma vertybė yra ta pati – asmens sveikata. Be to, teismo priimtas sprendimas leidžia padaryti išvadą, kad gydytojo veiksmai (neveikimas) visuomenei sukelia žymiai didesnį pavojų, nei tyčinio nusikaltimo padarymas.
14.6. Ieškovas tendencingai parinko, o teismas rėmėsi tais teismų sprendimais, kuriais priteistos didžiausios neturtinės žalos atlyginimo sumos. Teismas visiškai neanalizavo atsakovo nurodytos teismų praktikos, kuri akivaizdžiai parodo, kad kitose bylose dėl sveikatos sužalojimo priteisiamos atlyginti žalos sumos yra gerokai mažesnės. Didžiausius teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius ieškovui būtų galima taikyti tik tuomet, jeigu būtų pagrįstas aplinkybių panašumas su atitinkamomis bylomis ir įrodytas ieškovo situacijos išskirtinumas, palyginus su bylomis, kuriose priteistos mažesnės sumos. Teismas, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, tinkamai nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje numatytą pareigą.
14.7. Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 900 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje. Prašymo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo forma yra nesudėtinga, ją pildant reikia atsakyti į konkrečius klausimus, Komisija surenka kitus dokumentus. Šioje stadijoje neprivalomas teisininko dalyvavimas. Valstybinė ligonių kasa nėra ginčo materialiojo teisinio santykio tiesioginis subjektas, jai nėra teisinio pagrindo atlyginti atstovavimo ieškovui Komisijoje išlaidas. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022 suformuotai praktikai, kad asmens ikiteisminėje ginčų dėl pacientams padarytos žalos nagrinėjimo institucijoje turėtos išlaidos neatlyginamos. Teismas pažeidė CPK 88 straipsnio reikalavimus.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą Y, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Individualios nukentėjusiojo asmens savybės (lytis, amžius) gali būti vertinamos būtent tuo aspektu, ar vaikas iš karto po operacijos komplikacijos suvokė tai, kad (duomenys neskelbtini), (nagrinėjamu atveju tai buvo tiesmukiškai pasakyta palatoje, girdint vaikui), ir net jo savikaltės jausmo atsiradimu, tęstiniu (kasdieniniu) to išgyvenimu. Tokios aplinkybės kartu su visais neigiamais išgyvenimais dėl (duomenys neskelbtini) veikia asmenybės formavimąsi. Ieškovas (vaikas) dėl (domuo1) patiria kasdieninių nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose, tiek laisvalaikio metu – nurodoma tik neigiama įtaka dėl (duomenys neskelbtini) netekimo.
15.2. Teismas nenurodė, kad nėra galimybės įgyti teisę (duomenys neskelbtini), kaip tą nurodė dėl (duomenys neskelbtini). Asmenų, (duomenys neskelbtini), lyginant su asmenų, naudojančių korekcinius akinius (lęšius), teisės vairuoti transporto priemonę išdavimo sąlygos nėra tapačios. Žinant, kad ieškovui (domuo1) buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimas sudaro papildomų sunkumų dėl tokios teisės įgijimo.
15.3. Sveikatos sužalojimo atveju tiesiogiai nukenčia pats pacientas, kuriam padaroma tiek fizinė, tiek dvasinė žala (pakenkimai), padarinius jis išgyvena neribotą laiką. Gyvybės netekties atveju teisę į neturtinę žalą turi tretieji asmenys, kurie tiesiogiai nepatyrė fizinio sužalojimo, jo neišgyveno dvasiškai bei jo tęstinumas ribotas laiku.
15.4. Ieškovo atstovai pastebėjo, kad ekonomikoje būna ne tik infliacija, bet ir defliacija, todėl taikomi valstybės nustatyti ekonominiai finansiniai rodikliai – minimali mėnesinė alga (MMA) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022).
15.5. Neturtinės žalos dydžio nustatymą apeliantė sieja tik su sveikatai sukeltomis pasekmėmis –neįgalumo lygiu. Apeliantės argumentai netenka prasmės, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 vertintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir tuo metu priteistą kiekvienam sužalotam vaikui neturtinės žalos atlyginimo dydį – 400 MMA vienam vaikui (2004 m. lapkričio 30 d. MMA – 500 Lt). Nagrinėjamoje byloje žalą padariusio asmens kaltė turėjo būti įvertinta kaip didelis neatsargumas, šio kriterijaus Komisija net nevertino.
15.6. PTŽSAĮ nėra draudimo, ginčą nagrinėjant ne teismo tvarka, pacientui pasitelkti profesionalų teisininką ir reikalauti advokato išlaidų atlyginimo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies pagrindu galima prašyti atlyginti šias išlaidas, kartu su kitais teisme iškeltais ieškinio reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas neformuoja teismų praktikos, be to, šiuo klausimu teismų praktika yra įvairi.
15.7. Nėra pagrindo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, kurioje suformuota nauja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą: teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atsakovės paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, patenkinus ieškovo ieškinį, jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteista 160 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl (duomenys neskelbtini) klinikose nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Pažymėtina tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei, sužalojus paciento sveikatą, kilti, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodo, jog neginčija neturtinės žalos padarymo ieškovui fakto, išgyvenimų, kuriuos teko ieškovui, tik nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiu, kuris, atsakovės įsitikinimu, yra akivaizdžiai per didelis. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytoms žalos ieškovo sveikatai padarymo aplinkybėms tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ar jais remdamasis nustatė šiuo konkrečiu atveju teisingą neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydį.
Dėl neturtinės žalos, grindžiamos ieškovui netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, dydžio nustatymo
19. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatavo, kad po ieškovui atliktos (domuo1) korekcijos operacijos pastebėtas (duomenys neskelbtini), jis skundėsi skausmu ir tuo, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tai buvo pakankam indikacija apie galimą komplikaciją, tačiau net ir vėliau, pastebėjus klinikinius (duomenys neskelbtini) pokyčius bei pakilusį (duomenys neskelbtini) spaudimą, buvo delsiama imtis veiksmų, užsakytas KT tyrimas, laukta jo išvadų, iš namų iškviesta operavusi gydytoja, nors mokslinė literatūra ir geroji medicinos praktika teigia, jog veiksmų reikėjo imtis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 90 min. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad (domuo2) operacija, kuri šiuo atveju buvo būtina, vaikams atliekama taikant bendrinę nejautrą, dėl to pailgėja pagalbos suteikimo laikas. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad laiku nustačius (duomenys neskelbtini) ir tinkamai įvertinus situaciją, galima parinkti efektyvų gydymą ir išvengti aklumo. Analogiškas išvadas padarė ir Komisija, atsakovės atstovė jų neginčija. Aptariamu atveju yra akivaizdus ir įrodytas priežastinis ryšys tarp to, kad, esant komplikacijos požymiams, nebuvo laiku nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas bei imtasi skubiai atlikti (domuo2 [operaciją]) (savalaikio neveikimo) ir kilusių pasekmių ((duomenys neskelbtini) praradimo ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)praradimo.
20. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą pagal neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, individualizavus ieškovo dėl prarasto (duomenys neskelbtini) patirtą neturtinę žalą, yra pagrindas pripažinti pagrįsta jo prašomo 160 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, apskaičiuotą, be kita ko, atsižvelgus į teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas, perskaičiuotas pagal jų priteisimo metu valstybėje buvusį MMA dydį.
21. Jau nurodyta, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog buvo galima išvengti ieškovo sveikatai kilusios žalos, kad tokia galimybė neišnaudota (duomenys neskelbtini) klinikų medikams pasirinkus netinkamą pooperacinės komplikacijos šalinimo taktiką ir uždelsus šios komplikacijos pašalinimą, taip pat ieškovo sveikatos sužalojimo padarinių, t. y., kad ieškovas visiškai ir negrįžtamai (duomenys neskelbtini), prarado (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nurodo, kad nekvestionuoja ieškovo išgyvenimų, sunkumų, nulemtų (duomenys neskelbtini)praradimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistu 160 000 Eur neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiu, kuris, atsakovės įsitikinimu, neatitinka teismų praktikoje panašaus pobūdžio atvejais priteisiamų kompensacijų dydžių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
22. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio vertina kaip stokojančius pagrįstumo.
23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
27. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).
28. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, dėl piniginės kompensacijos už ieškovo patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžiama vertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytas individualias neturtinės žalos ieškovo sveikatai padarymo aplinkybes ir padarinius.
30. Visų pirma akcentuotina tai, kad ieškovas prašo atlyginti jam neturtinę žalą, kilusią dėl fundamentalios žmogaus vertybės – sveikatos – pažeidimo. Šios pažeistos vertybės reikšmingumas yra kriterijus, neabejotinai lemiantis didesnės nei kitų vertybių pažeidimo atveju piniginės kompensacijos ieškovui nustatymą.
31. Pabrėžtina ir tai, kad žala padaryta itin svarbiai ieškovo organizmo funkcijai – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, laiko visuotinai pripažįstamomis aplinkybėmis tai, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas iš svarbiausių žmogus pojūčių, o jo dalies visiškas praradimas yra ypač sunki pasekmė, veikianti tiek žmogaus vidinį pasaulį, psichiką, tiek jo galimybes (mokslo, darbo, profesines, asmenines, socialines), taip pat kasdienybę, poilsį ir kt. Papildomai pažymėtina tai, kad ieškovui ši organizmo funkcija yra svarbi ir tuo aspektu, kad, bylos duomenimis, jis nuo mažens deda pastangas įveikti (duomenys neskelbtini), jam akys – ypač jautri sritis ir jos pažeidimas neabejotinai padidina išgyvenimus dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų atsiradusių pasekmių.
32. Ieškovo patirta ir tebepatiriama žala vertintina kaip ypač didelė dėl to, kad ieškovas visiškai neteko (duomenys neskelbtini), prarado (duomenys neskelbtini), o tokia žala – neištaisoma, nes medicinos moksle iki šiol nežinoma būdų regos nervo atrofijai išgydyti ar kitų priemonių dėl regos nervo atrofijos prarastam regėjimui atkurti (kitaip nei, pavyzdžiui, prarastos klausos atveju, kai klausos funkciją gali palaikyti klausos aparatas).
33. Byloje pateikti ieškovo sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad vaiko gydymo plane numatyta tik (domuo1) būklės kontrolė. Ieškovo motina, duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje buvo ieškoma galimybių, kurios suteiktų nors kokią viltį vaiko (duomenys neskelbtini) atgauti, tačiau nesėkmingai. Akreditavimo tarnybai konsultaciją pateikusio gydytojo oftalmologo A. G. išvadose taip pat nurodyta, kad nėra įrodymais pagrįsto regos nervo atrofijos gydymo.
34. Vertintina ir tai, kad ieškovas, nepaisant (duomenys neskelbtini), iki aptariamo sveikatos sužalojimo, t. y. iki aštuonerių metų amžiaus, (duomenys neskelbtini). Taigi staigus ir visiškai netikėtas pokytis, netekus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovui neabejotinai sukėlė ir tebekelia skausmingus išgyvenimų, nepatogumų kasdieniame gyvenime.
35. Apeliacinės instancijos teismas kaip kriterijų, suponuojantį pagrindą ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertinti didesne suma, be kita ko, pripažįsta tai, žala ieškovo sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų, į kuriuos pacientas kreipiasi pasitikėdamas ir tikėdamas, kad jie atidžiai, rūpestingai ir dėdami maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata, kad pagerins sveikatą, o ne ją sutrikdys. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad šiuo atveju gydytojų atsakomybė taikoma ne dėl to, jog ieškovui kilo pooperacinė komplikacija. Gydytojai nėra visagaliai ir objektyviai negali apsaugoti paciento nuo komplikacijų, kurias lemia konkretaus paciento individualios organizmo reakcijos, o ne gydymo klaidos. Šiuo atveju gydytojų atsakomybę lemia byloje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo ir uždelsto komplikacijos šalinimo, būtent dėl to ieškovui kilo itin skaudžios pasekmės, kurių, kaip nurodė išvadas teikę medicinos srities specialistai, buvo galima išvengti, pasirinkus šiuo konkrečiu atveju tinkamą gydymo taktiką ir ėmus ją įgyvendinti nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo numatyta planinė ir savo esme estetinė operacija – (domuo1) pašalinti, tačiau po šios operacijos ieškovas neteko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) visam gyvenimui, neabejotina, kad jis išgyveno didžiulį išgąstį, be to, išgyvenimai tęsiasi ir po operacijos, jie lydės ieškovą visą gyvenimą.
36. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neištaisoma žala, kurios buvo galima išvengti, ieškovo sveikatai padaryta vienoje iš didžiausių ir pažangiausių šalies gydymo įstaigų – (duomenys neskelbtini) klinikose. Šioje gydymo įstaigoje dirbantys gydytojai vertinami kaip aukščiausios profesinės kvalifikacijos, tai lemia didžiausią pacientų pasitikėjimą, kad tokioje gydymo įstaigoje jiems bus suteiktos gydymo paslaugos, atitinkančios jų teikimo metu esantį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką. Ta aplinkybė, kad ieškovui atsiradusio pobūdžio pooperacinė komplikacija įvertinta kaip reta, nepateisina medikų nerūpestingumo ir neatidumo, laiku nesiėmus medicinos mokslo lygį, gerąją medicinos praktiką atitinkančių kilusios komplikacijos pašalinimo priemonių.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, bylos duomenimis, ieškovo motinai pranešus medikams apie vaiko savijautą po operacijos ((duomenys neskelbtini)), šie, girdint vaikui, aiškino, jog tokios neigiamos pasekmės atsirado dėl to, kad vaikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į tai sureagavęs ieškovas jautėsi pats kaltas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), atsirado psichologinių padarinių, kuriuos vaikas tebejaučia iki šiol. Aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip padidinusias vaiko patirtą neturtinę žalą.
38. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog neturtinės žalos dydis priklauso nuo asmens amžiaus ir galimybių suvokti operacijos neigiamas pasekmes, yra ydingas, reiškia diskriminaciją dėl amžiaus.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į konkrečiu atveju reikšmingas nukentėjusio asmens individualias savybes, tarp jų – ir amžių. Atsakovės argumentai, susiję su diskriminacija dėl amžiaus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti neturtinės žalos dydžio nustatymo ypatumais.
40. Pasak atsakovės, ji sutinka, kad dėl (duomenys neskelbtini) praradimo kilę padariniai turės įtakos asmens gyvenimui nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų ar įrodymų, jog tai turi ir turės įtakos ieškovo asmenybės formavimuisi. Apeliacinės instancijos teismas tokią poziciją pripažįsta aiškiai nepagrįsta.
41. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina ieškovo išgyvenimus dėl jį ištikusio (domuo1) netekimo. Po operacijos ieškovui gydantis (duomenys neskelbtini) klinikose konstatuota labai bloga vaiko psichologinė būklė. Ieškovo motina nurodė, kad vaikas, išėjęs iš ligoninės, gėdijosi savo išvaizdos, nuogąstavo, kad jo bijos sesuo ir šuniukas. Ieškovas į tuo laikotarpiu nuotoliu vykusias pamokas atsisakė jungtis su kamera, nes nenorėjo, kad jį tokį pamatytų klasiokai. Mokykloje vaikas patiria sunkumų tiek mokydamasis (ne viską pamato, jam turi būti ribojamas skaitymo laikas), tiek bendraudamas su bendraamžiais. Ieškovas negali užsiimti tam tikromis veiklomis, pavyzdžiui, nepavyko važiuoti dviračiu, nes buvo sutrikusi koordinacija, be to, atsirado baimės, kad kažko nepastebės, užklius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo dėl netekto (duomenys neskelbtini) patirti ir tebepatiriami sunkumai, nepatogumai, baimės neabejotinai sukėlė ir tebekelia ieškovui sunkių emocinių išgyvenimų, ir nereikia papildomai pagrįsti išvados, kad tai neigiamai veikia augantį vaiką, jo vidinį pasaulį, besiformuojančią asmenybę.
42. Bylos duomenimis, praėjus dvejiems metams po operacijos, ieškovas siųstas tikrintis dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Vaikų ir paauglių psichiatras nustatė tokias diagnozes: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Nustatytas ieškovo padidintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuspręsta tęsti (duomenys neskelbtini) pagalbos vaikui teikimą, siekiant padėti jam įveikti potrauminius psichinius padarinius. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad tai yra ieškovo patirtų skaudžių išgyvenimų dėl netekto (duomenys neskelbtini) pasekmės.
43. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovas, būdamas aštuonerių metų amžiaus, po operacijos suvokė, kas įvyko, dabar suvokia, jog turės su atsiradusiomis pasekmėmis gyventi visą likusį gyvenimą, tai neabejotinai turi įtakos jo asmenybės formavimusi ir didina jam padarytą neturtinę žalą. Papildomai pažymėtina tai, kad ieškovas, netekęs (domuo1) funkcijos būdamas vaikas, kuris iki aštuonerių metų amžiaus (duomenys neskelbtini), yra priverstas patirti itin didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dar besiformuojant jo asmenybei. Tokio amžiaus ieškovui priimti aptariamą itin skaudų praradimą, su juo susitaikyti yra gerokai sunkiau, nei suaugusiam ir subrendusiam žmogui. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymėta, kad ieškovo laukia paauglystės etapas su naujais iššūkiais ir išgyvenimais dėl (domuo1) defektų. Dėl nurodytų priežasčių taip pat yra pagrindas spręsti dėl didesnio ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
44. Ieškovo amžius šiuo konkrečiu atveju svarbus ir dėl to, kad tokio amžiaus vaikui visavertė (domuo1) yra labai svarbi pažintinė funkcija, padedanti tyrinėti ir suvokti aplinką, pasaulį, taip ji lemia asmens vidinio pasaulio formavimąsi, vaiko savijautą. Ši funkcija nekvestionuotinai svarbi vaiko ugdymosi ir ugdymo procese. Ji atitinkamai lemia arba apriboja vaiko lavinimosi, kitokios veiklos galimybes.
45. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad dėl to, jog ieškovui laiku nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, jis patyrė ir papildomų fizinių kančių, skausmo, ilgesnį laiką buvo hospitalizuotas. Dėl kilusių pasekmių vaikas yra priverstas nuolat lankytis pas medikus. Jam taikoma (duomenys neskelbtini) terapija. Ieškovas lankosi (duomenys neskelbtini) klinikoje, atlieka (duomenys neskelbtini) pratimus ir stimuliacijas. Ieškovo motina paaiškino, kad dedamos didelės pastangos išsaugoti kuo geresnį (duomenys neskelbtini), baiminantis dar sudėtingesnių pasekmių. Vaikui dėl to yra labiau ribojamas buvimo prie kompiuterio laikas, aktyvūs fiziniai užsiėmimai. Mažamečiam vaikui tenka tai suprasti ir išgyventi. Būtent dėl patirtos žalos ieškovas buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. Ten jam diagnozuotas Covid-19. Tuo metu buvo pandeminė situacija, todėl mažametis vaikas ten turėjo būti visiškai vienas, o tai neabejotinai lėmė sunkius emocinius išgyvenimus bei psichologinės būsenos pablogėjimą.
46. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo sveikatai kilę padariniai tikrai turės neigiamos įtakos. Šį argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą.
47. Negrįžtamas vienos iš svarbiausių pažintinių funkcijų – (duomenys neskelbtini) – dalies praradimas, netenkant (duomenys neskelbtini) visam gyvenimui, neteikia net mažiausių prielaidų manyti, kad tokio pobūdžio pakenkimas ieškovo sveikatai nesukels jokių neigiamų pasekmių. Netekus vienos (duomenys neskelbtini) funkcijos, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) teks gerokai didesnis krūvis, dėl to yra reali ir (duomenys neskelbtini) pakenkimo (susilpnėjimo) grėsmė. Atsižvelgiant į ieškovo amžių, akivaizdu, kad, vaikui siekiant išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) turės ypač didelį krūvį jam augant.
48. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ieškovas, nei atsakovė nežino ir negali žinoti, kokią profesiją ar užsiėmimą ateityje pasirinks ieškovas, byloje nėra duomenų, jog ieškovo patirto sveikatos sutrikimo įtaka ieškovo ateities pasirinkimams tikrai bus neigiama, todėl teismo pasirinktas neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, pagrįstas spėlionėmis, nėra tinkamas ir objektyvus.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra teisinga ir pagrįsta reikalauti, jog ieškovas, būdamas aštuonerių metų amžiaus, pagrįstų, kokią profesiją jis ateityje ketino rinktis, taip pat pateiktų įrodymų, kad jo patirtas sveikatos sužalojimas tikrai neigiamai paveiks jo ateities pasirinkimus. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo patirto pobūdžio sveikatos sužalojimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) praradimas negrįžtamai, visam gyvenimui – nereikalauja papildomai pagrįsti, kad jis apribos didelį spektrą ieškovo ateities pasirinkimų įvairiose gyvenimo srityse, neabejotinai – ir profesijos pasirinkimo. Ieškovas, patyręs aptariamo pobūdžio sveikatos sužalojimą būdamas aštuonerių metų amžiaus, žinodamas, kad šio sužalojimo pasekmės neištaisomos, visam gyvenimui, apie tam tikrus pasirinkimus net negali galvoti. Tokio pobūdžio situacija teikia pagrindą pripažinti ieškovo teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
50. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo ateities galimybių vairuoti automobilį suvaržymą dėl (domuo1) funkcijos dalies praradimo. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuodama teismo išvadą pati pripažįsta, kad pagal galimybę gauti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti automobilį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas asmenys, (duomenys neskelbtini), vairuoti automobilį gali, jeigu (duomenys neskelbtini) atitinka nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į sužaloto ieškovo amžių, tai, kad iki teisės vairuoti automobilį įgijimo (duomenys neskelbtini) patirs itin didelį krūvį (ieškovas yra moksleivis, bendrojo išsilavinimo siekimas reikalauja intensyvaus mokymosi), iš dalies kompensuodama (duomenys neskelbtini) funkciją, nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, jog ieškovo galimybės vairuoti nebus suvaržytos, nes (duomenys neskelbtini) atitiks nustatytus reikalavimus.
51. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendžiant, kokio dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija būtų teisinga, atsižvelgtina ir į tai, jog, nusprendus dėl priteistinos žalos dydžio šioje byloje, ieškovas daugiau niekada negalės kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo, tai reiškia, kad priteistas žalos dydis turi kompensuoti viso ieškovo būsimo gyvenimo praradimus. Šiuo konkrečiu atveju, kai ieškovo, sulaukusio tik aštuonerių metų amžiaus, sveikatos sužalojimas yra neištaisomas, kai dėl šio sužalojimo jis visam likusiam gyvenimui prarado itin svarbią organizmo funkciją ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o neturtinės žalos piniginę kompensaciją galima prisiteisti tik vieną kartą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti kiek įmanoma teisingą tokios kompensacijos dydį, pagrįstai siekė kiek įmanoma įvertinti ieškovo būsimo gyvenimo suvaržymus, sunkumus, negrįžtamus praradimus.
52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju paciento sveikatai padaryta žala atlyginama ne iš žalą padariusios gydymo įstaigos lėšų, o iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Dėl šios priežasties, nustatant atlygintinos žalos dydį, šiuo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kasacinis teismas pabrėžia, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą ir jame nurodytą praktiką; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Tai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas).
54. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, akcentuoja, kad neturtinės žalos padarymo aplinkybėmis ir jos pasekmėmis analogiškos ar iš esmės panašios bylos Lietuvos teismų praktikoje nebuvo. Be to, jau nurodyta, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti individualizuota.
55. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai priešpriešina neturtinės žalos atlyginimo dydžius paciento sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo bylose bei visiškai be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovui piniginę kompensaciją gerokai didesnę už priteisiamas net vaiko mirties dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atveju, iš esmės įvertino, jog sveikata, kaip vertybė, yra labiau saugoma nei gyvybė.
56. Pabrėžtina, kad šios dvi fundamentalios vertybės (žmogaus sveikata ir gyvybė) yra vienodos svarbos ir itin saugotinos, neteisinga jas supriešinti ir sverti. Atlygintinos neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip kriterijus, identifikuojantis labiau valstybės saugomą vertybę.
57. Neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio nustatymo aspektu itin svarbu atsižvelgti į tai, kad asmenų, patyrusių sveikatos funkcijų praradimą, kuris yra negrįžtamas, kasdienio gyvenimo kokybė neišvengiamai pasikeičia. Sveikatos praradimai apriboja galimybę užsiimti iki tol buvusia įprasta veikla, riboja kitus pasirinkimus ir profesines galimybes, veikia galimybę dirbti ir gauti asmens poreikius atitinkantį darbo užmokestį. Neištaisomus sveikatos sužalojimus patyrę žmonės asmeniškai kiekvieną dieną jaučia tokių sužalojimų pasekmes, patiria nuolatinio pobūdžio ribojimus visą likusį gyvenimą. Dėl gyvybės atėmimo neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas mirusio asmens artimiesiems, kurie tiesiogiai nepatyrė fizinių sužalojimų, nejaučia jų skaudžių padarinių kasdieniame gyvenime. Taigi artimųjų netektis tokių sudėtingų gyvenimo ribojimų asmenims, dėl netekties patyrusiems neturtinę žalą, nesukuria. Dvasinis skausmas ir sukrėtimas dėl artimojo, su kurio siejo stiprus ryšys, netekties yra nekvestionuotinai didelis ir sunkus, bet visgi gedėjimas nesitęsia visą likusį gyvenimą. Taigi tam tikrais neištaisomo sveikatos sužalojimo atvejais neturtinės žalos piniginė kompensacija pačiam sužalotajam gali būti ir gerokai didesnė, nei dėl gyvybės netekties priteisiama netektį patyrusiam artimajam.
58. Nagrinėjamoje byloje neištaisomą sveikatos sužalojimą, nulėmusį itin svarbios organizmo funkcijos – (domuo1) – dalies praradimą, patyręs ieškovas prašo pripažinti, kad jo patirta neturtinė žala vertintina 252 MMA (pagal 2023 m. galiojusį MMA dydį) ir tai yra 160 000 Eur suma.
59. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pasirinkto neturtinės žalos piniginės kompensacijos apskaičiavimo būdo, teisingai pažymėjo tai, kad teismų praktika, kaip kriterijus neturtinės žalos piniginės kompensacijos teisingam dydžiui nustatyti, turi būti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę situaciją. Tokią poziciją yra išsakęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023). Tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
60. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo atstovo pasirinktas neturtinės žalos apskaičiavimo būdas – lyginant Lietuvos teismuose skirtingais laikotarpiais išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl gydymo įstaigų pacientams padarytos žalos, priteistas neturtinės žalos sumas, remtis ne absoliučiu skaičiumi (konkrečia priteista pinigų suma), tačiau perskaičiuoti šias sumas pagal žalos priteisimo metu galiojusius MMA dydžius – yra protingas ir pagrįstas. Toks kriterijus objektyviai atspindi priteistos neturtinės žalos kompensacijos ekonominę vertę žalos priteisimo metu, taip pat leidžia atsižvelgti į priteistos žalos atlyginimo santykį su bendra ekonomine padėtimi valstybėje skirtingais laikotarpiais. Ekonominiai rodikliai daro įtaką pinigų vertei. Kintant valstybės ekonominio gyvenimo rodikliams, istoriniai duomenys apie teismų ankstesniais laikotarpiais priteistas neturtinės žalos piniginių kompensacijų sumas negali būti vertinami kaip aktualūs. Apeliacinio skundo argumentai dėl MMA, kaip netinkamo kriterijaus neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiui nustatyti, atmetami kaip nepagrįsti.
61. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos duomenų visumą ir teisingai nustatė ginčui dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio reikšmingas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje teismas, individualizuodamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, tinkamai vadovavosi tiek įstatyme įtvirtintais, tiek teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, pagrįstai įvertino, kokios konkrečios ieškovo sveikatos sužalojimo aplinkybės vertintinos kaip didinančios neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tyrė, ar nėra piniginės kompensacijos dydį mažinančių aplinkybių.
62. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos neištaisomos žalos mažamečio ieškovo sveikatai kilimo aplinkybės, visam gyvenimui liekančių itin skaudžių pasekmių pobūdis, teikia pakankamą pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas piniginės kompensacijos dydis šiuo individualiu atveju yra teisingas, siekiant bent materialiomis prielaidomis kiek įmanoma sušvelninti mažamečio paciento sveikatai sukeltus padarinius, lydėsiančius jį visą gyvenimą, kurių dėl jo sveikatos sužalojimo pobūdžio nėra galimybės pašalinti, sugrąžinant prarastą (domuo1) dalį.
Dėl ieškovo išlaidų už teisinę pagalbą, sprendžiant žalos sveikatai atlyginimo klausimą privaloma ikiteismine tvarka, atlyginimo
63. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą priteisti 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas siekiant žalos atlyginimo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Atsakovės teigimu, nagrinėjant ginčą Komisijoje, nėra privalomas teisininko dalyvavimas. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022 suformuotai praktikai, kad asmens ikiteisminėje ginčų dėl pacientams padarytos žalos nagrinėjimo institucijoje turėtos išlaidos neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų nepripažįsta pagrįstais.
64. Ieškovo reikalavimas priteisti 900 Eur sumą ieškinyje suformuluotas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus siekiant ne teismo tvarka išieškoti žalos sveikatai atlyginimą. Pirmosios instancijose teismas šį reikalavimą kvalifikavo kaip materialųjį ir jį patenkino vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
65. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų ieškovo išlaidų teisinio kvalifikavimo kaip nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą pasisako atsižvelgdamas į šiam teisės klausimui išspręsti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024 pateiktus išaiškinimus dėl teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, ir CK 6.249 straipsnyje numatytų nuostolių santykio. Pažymėtina tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl apeliantės nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022 yra nepakankama išvadai aptariamu klausimu padaryti.
66. Kasacinis teismas pirmiau įvardytoje 2024 m. sausio 18 d. nutartyje nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos, patirtos privalomoje neteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir dėl to neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Tuo tarpu išlaidos, nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine ar privaloma neteismine tvarka, tačiau patirtos savo teises specialiuose įstatymuose nustatyta (civiline) tvarka ginant nuo pažeidimo kitose institucijose, ne teisme, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją ir atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės kito asmens neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024 112, 119, 123 punktai).
67. Pacientų sveikatos pažeidimo atveju komisija yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme institucija (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Pacientas, siekiantis patirtos žalos atlyginimo, neturi pasirinkimo ir privalo kreiptis į Komisiją su pareiškimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta teisės norma numato, jog Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai, t. y. už komisijai pateiktų prašymų nagrinėjimą nėra mokamas joks mokestis. Tačiau specialiajame įstatyme nėra nuostatų dėl privalomo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu patirtų teisinės pagalbos išlaidų (ne)atlyginimo.
68. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, įvardytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad PTŽSAĮ nėra imperatyvaus nurodymo dėl privalomoje neteisminėje ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos nagrinėjimo stadijoje šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų neatlyginimo, ieškovo 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas savo interesus ginant privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, šiam ginčui persikėlus į teismą, pripažįsta procesinio pobūdžio išlaidomis, neatsiejamai susijusiomis su nagrinėjama byla, atlygintinomis proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015; 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016; 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023).
69. Taigi dėl ieškovo išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos sprendžiant privaloma ikiteismine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad vėliau šis ginčas tapo teisminis, atlyginimo spręstina vadovaujantis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis; Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos)).
70. Ieškovo atstovo sąskaita už aptariamas teisines paslaugas išrašyta 2021 m. birželio 21 d., todėl, sprendžiant dėl prašomų atlyginti išlaidų dydžio pagrįstumo, remiamasi 2020 m. IV ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu – 1 524,20 Eur (Rekomendacijų 7 punktas). Maksimali rekomenduojamas atlyginti išlaidų už pareiškimo parengimą suma – 457,26 Eur, už vieną atstovavimo ikiteisminėje institucijoje valandą – 152,42 Eur. Ieškovo patirtos 900 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotų maksimalių rekomenduojamų atlyginti sumų už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas, todėl pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.
71. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos ieškovui priteistinos kaip bylinėjimosi išlaidos, patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl sumos, už kurią priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, nes šios palūkanos priteisiamos tik už patenkintus materialiuosius reikalavimus, už procesinio pobūdžio reikalavimų sumas procesinės palūkanos neskaičiuojamos.
72. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos pažeidimas, neturėjęs įtakos konkrečios bylos procesiniam rezultatui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
73. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip teisiškai kvalifikavo ieškovo reikalavimą priteisti 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą privaloma ikiteismine tvarka, nėra pakankamas pagrindas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl apeliacinės instancijos pateikto kitokio nurodytų išlaidų teisinio kvalifikavimo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad ieškovui V iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteista 149 700 Eur neturtinė žala, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 149 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur teisinės pagalbos privalomoje ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje išlaidos ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
74. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį visa apimtimi, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
75. Šalys neprašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir išdėstant taip:
„Ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovui V teisę į 160 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimą.
Priteisti ieškovui V (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) 149 700 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 149 700 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur (devynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų privalomoje ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje, ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza